Liuksemburgas

Liuksemburgo Didžioji kunigaikštystė, konstitucinė monarchija, yra laisva valstybė, esanti tarp Belgijos, Prancūzijos ir Vokietijos.Ši nykštukinė valstybė yra 84 km ilgio bei 52 km pločio, apima 2586 kvadratinių kilometrų teritoriją ir turi 435 700 gyventojų ( 2000 metų duomenys).Pragyvenimo lygis aukščiausias Europoje.Vyrauja vidutinis klimatas.Jūra orui daro nedidelę įtaką.Oras-švarus,gydantis.Vidutinis kritulių kiekis 12,5cm.Susisiekimas taip pat gana geras.Yra oro uostas ir nacionalinė Liuksemburgo oro transporto bendrovė “Luxair”.Taip pat yra ir kitų oro linijų,taigi iš Liuksemburgo galima nuskristi bet kur.Taip pat yra geležinkeliai “Liuksmeburgo geležinkeliai” su elektrifikuotomis geležinkelio linijomis,be to autobusų tinklais paadengta visa šalis.
Šalis yra padalyta į dvi aiškiai apibrėžtas sritis:Eislecką ar Oeslingą šiaurėje, kuris yra dalis Ardėnų, ir dengia trečdalį valstybės teritorijos. Tai yra miškingas nuostabaus grožio kraštas.Čia atvyksta vis daugiau turistų pasigrožėti natūraliu gamtovaizdžiu,pilimis. Aukščiausias taškas: 555 metrai.
Taip pat padalytas į kitą kraštą esantį valstybės centre ir pietuose, kuriame vyrauja kalvoti dirbamosios žemės laukai ir miškai. Vidutinis aukštis: 270 metrų. Aukščiausias taškas: 426 metrai. Rytuose ši sritis ribojasi su Moselio slėniu, garsėjančiu vyno gamyba, o pačiuose pietvakariuose ribojasi su siauru raudono grunto ruožu, kuuris formuoja Liuksemburgo geležies rūdos baseiną.

1850 metais atrasta geležies rūda pažymėjo Liuksemburgo persilaužimą ir lėmė jo ekonomikos pakilimą. Svarbi plieno pramonė buvo įkurta pietvakariniame šalies pakraštyje, pritraukusi dešimtis tūkstančių užsienio darbuotojų į rūdos kasyklas ir plieno gamyklas ir atnešusi suklestėjimą visai šaliai.Plieno ek

ksportas sudaro ketvirtadalį Liuksemburgo eksporto. “Arcelor” grupė pagamina 90% viso Liuksemburgo plieno produkcijos. Nepaisant didelio žmonių ėjimo iš darbo aštuntajame dešimtmetyje, “Arcelor” išlieka didžiausiu darbdaviu šalyje. “Arcelor” yra didžiausias pasaulyje plokščiojo anglinio plieno bei ilgojo anglinio plieno gamintojas bei yra tarp lyderių nerūdijančio plieno gamyboje ir yra tarp didžiausių firmų Europoje pagal platinimą, transformavimą bei prekybą.

Liuksemburgas vaidina didelį vaidmenį kaip garsus tarptautinis finansinis centras. Daug bankų ir svarbių investuotojų investicijų atėjo į sostinę, po 1929 metais priimtų ekonominių įstatymų, patenkinančių bankus bei Holdingo kompanijas.

Liuksemburge, kaip tarptautiniame centre, yra priskaičiuojama daugiau kaip 14000 holdingo kompanijų, apie 1300 investicinių fondų ir 220 bankų kurie sudaro didžiausią bankininkystės koncentraciją visoje Europos bendrijoje. Jis, patvirtindamas savo kaip svarbaus Europos ryšių centras, ateityje turėtų pritraukti vis daugiau Europos investicinių fondų.

Ekonomikos struktūra irr geografinė padėtis neišvengiamai paskatino Liuksemburgą bendradarbiauti su kitomis valstybėmis. Nuo 1921 metų su Belgija, o nuo antrojo Pasaulinio karo su Belgija ir Olandija sukuriant Beneliuksą,ekonominę sąjungą, kuri buvo pirmasis žingsnis link Europos Sąjungos. Didžiosios Kunigaikštystės sostinė buvo įkurta 963 metais ir yra Vyriausybės būstinės bei oficialios Didžiojo Kunigaikščio rezidencijos vieta.Nuo tada, kai 1952 metais Liuksemburge buvo įkurta “Europos anglies ir plieno bendrija”, daugybė Europos įstaigų įsikūrė čia: Generalinis Europos Parlamento Sekretoriatas, Europos teismas, Europos Investicijų Bankas, keletas Europos Komisijos direkcijų bei kitos.

Liuksemburgas ta
apo viena ‘Europos sostinių’ ne tik dėl savo buvimo Europos centre, bet ir dėl savo daugiakalbiškumo. Neskaitant oficialios liuksemburgiečių kalbos, taip pat plačiai yra vartojamos prancūzų ir vokiečių kalbos. Liuksemburgo mieste ir apylinkėse. 32 % visų gyventojų sudaro kitų tautybių žmonės. Tai yra didžiausias santykis tarp visų Europos Sąjungos valstybių.
Liuksemburgiečių kalba yra kasdien vartojama žmonių kalba ir liuksemburgiečių nacionalinio tapatumo ženklas. Nuo žodyno ir gramatikos sukūrimo ši Moselio Frankų tarmė dabar yra pripažįstama nacionalinė kalba (nuo 1984 metų), kai prancūzų ir vokiečių yra oficialios kalbos.Ši kalba yra mokoma mokyklose ir kalbos kursuose yra daugiausia skirta čia gyvenantiems užsieniečiams. Liuksemburgiečių kalba nors ir yra kilusi iš vokiečių kalbos (maždaug 11 amžiuje), tačiau taip pasikeitė, kad dabar daugeliui vokiečių ji yra nebesuprantama. Iš tikrųjų daug prancūziškų žodžių ( ir truputis angliškų), buvo pasisavinti ir pritaikyti prie kalbos, kartais neatpažįstamai pakeisti.Liuksemburge susitinka tiek vokiečių, tiek ir prancūzų kultūros. Dvikalbystė yra tam tikra šalies visuomenės struktūros išraiška. Spaudoje, politiniame ir religiniame gyvenime yra vartojamos abi kalbos (vokiečių ir prancūzų), vis dėlto prancūzų kalba yra oficiali valdymo, teisingumo vykdymo, parlamento, švietimo ir tam tikros literatūrinės srities kalba. Visuomeninės įstaigos darbuotojai vis dėlto turi mokėti bendrauti ta kalba, kuria į juos kreipiamasi.Ši savita kalbos situacija yra tiesioginė šalies dydžio ir istorinių ryšių ti
iek su Vokietija, tiek su Prancūzija, pasekmė. Keliaudami užsienin, kas tarp kitko nėra labai toli, liuksemburgiečiai turi šnekėti kitomis kalbomis, paprasčiausiai dėl to, kad jų vietinės kalbos kitur niekas nesupranta. Taigi nenuostabu, kad daugelis liuksemburgiečių taip pat moka ir anglų kalbą. Žinoma tai labiau būdinga sostinės ir kitų centrų gyventojams, nes kaimo vietovėse beveik nereikia daugiau nei dviejų užsienio kalbų.

Dar nuo Romos laikų Liuksemburgas turėjo istorinę svarbą. Netoli vietos kuri dabar vadinama Žuvų turgumi buvo dviejų svarbių Romos kelių sankryža. Stebėjimo bokštas buvo pastatytas IV amžiuje. Grafas Zygfridas taip pat numatė strateginę šios vietos vertę X amžiaus viduryje ir įkūrė stebėjimo bokštą ant Bock’o iškyšulio. Šimtmečių eigoje tvirtovė buvo smarkiai išplėsta, apjuosta sienomis su vartais, požeminėmis galerijomis. Po to kai XVII a. prancūzų tvirtovių statytojas Vauban’as pagerino gynybą sukurdamas vieną iš galingiausių tvirtovių Europoje, Liuksemburgas imtas vadinti ‘Šiaurės Gibraltaru’. Laikotarpiu tarp 1867 ir 1883 Londono kongreso nutarimu buvo nugriauta didžioji tvirtovės dalis. Dėl to atsiradę laisvi plotai leido valdžiai išplėsti miestą ir padidinti gyventojų skaičių.

Taip pat yra keletas įdomių faktų išskiriančių Liuksemburgą iš kitų Europos Sąjungos šalių:
1) Mažiausia teritorija (84 km ilgio ir 52 km pločio)
2) Didžiausias procentas užsieniečių (34,9% visų Liuksemburgo gyventojų)
3) Daugiausia lėšų išleidžiama knygoms pirkti (vienam gyventojui)
4) Daugiausia ligoninių lovų 1000 gyventojų;
5) Didžiausias BVP vi

ienam gyventojui pasaulyje (34,200 tūkst.dolerių, 1999m)
6) Mažiausias procentas gyventojų, dirbančių pramonės srityje (21.8%, 1998m)
7) Mažiausias žemės ūkio sektoriaus (pagaminama 0,1% visų žemės ūkio produktų)
8) Mažiausias įnašas į ES biudžetą (0,2%)
9) Didžiausias importo ir eksporto procentas, tenkantis ES valstybės narėms

(atitinkamai 81,7 ir 85,4%, 1999)
10) Didžiausios socialinės išmokos vienam gyventojui
11) Daugiausia automobilių 1000 gyventojų (572, 1998m)
12) Didžiausias kiekis suvartojamo gryno alkoholio
13) Liuksemburgas ir Austrija – dvi ES šalys narės, neturinčios priėjimo prie jūros
14) Vienintelė Europoje ir pasaulyje Didžioji kunigaikštystė
15) Liuksemburgo Didysis kunigaikštis yra jauniausias monarchas Europoje

Leave a Comment