Parengė: Rimantė Kisieliūtė ir Greta Lukavičiūtė 9c kl.
Referatą rašyti kasybos bei kuro ir elektroenergetikos pramonės tema pasirinkome todėl, kad buvo labai smalsu ir įdomu sužinoti kuo vis dėlto ypatingas mūsų gimtasis kraštas, kokiomis žemės gelmių vertybėmis galime didžiuotis, kur mums dar reikėtų pasitempti. Buvo labai smalsu sužinoti apie tai kokias žaliavas kuro ir elektroenergetikos pramonei reikia importuoti ir kokias kasybos pramonės žaliavas Lietuva išgali eksportuoti pati. Taigi…Lietuvos kasybos pramonėPer ilgą ir sudėtingą Lietuvos teritorijos geologinę raidą susidarė įvairių naudingųjų iškasenų, kurios dėsningai pasiskirsčiusios žemės gelmėse. Kristaliniame pamate, susidariusiame iš granitinių uolienų, yra metalinių iškasenų – geležies, spalvotųjų metalų rūdų. Ikikvarterinių nuosėdinių uolienų storymėje yra nemetalinių iškasenų: klinties, dolomito, kreidos, gipso, anhidrito, druskų, naftos, požeminių vandenų. Žvyras, smėlis, molis, durpės – tai tipiškos kvartero naudingosios iškasenos. Jos slūgso žemės paviršiuje, gerai ištirtos, lengvai prieinamos.Iki šiol Lietuvoj nerasta pasaulinės ar nors regioninės svarbos naudingųjų iškasenų, tačiau šiuo metu daugiausia išgaunama požeminis gėlas ir mineralinis vanduo, klintys, dolomitai, opoka, smėlis, žvyras, molis, taip pat durpės bei nafta. Taigi, Lietuva Lietuva savo gelmių turtais nėra labai turtinga valstybė, bet kai kurie telkiniai yra gana dideli.Dabar pateiksiu pagrindinių Lietuvos iškasenų panaudojimą ir kasyba:
q Dolomitas. Tai uoliena sudėtimi panaši į klintis. Jie slūgso Šiaurės Lietuvos devono sistemos sluoksniuose. Dolomitas yra palyginti minkštas, lengvai pjaunamas ir skaldomas, gali būti naudojamas interjero apdailos plokštėms, cementui, mineralinei vatai, kalkėms gaminti. XIX a. dolomitas buvo naudojamas kaip statybinis akmuo. Šiaurės Lietuvoje dar ir dabar yra gerai išlikusių iš dolomito sumūrytų malūnų, bažnyčių, tiltų. Dolomitas kasamas Petrašiūnų, Klovainių ir Skaistgirio karjeruose. Iš čia iškasto dolomito daroma skalda keliams tiesti, betonui gaminti. Iš jo galima gaminti magnezines kalkes ir mineralinę vatą.
q Klintys. Nuo seno Lietuvoje kalkėms degti naudojamos klintys. Jos slūgso 10 – 30 m. storio klodais permo sistemos sluoksniuose Akmenės raj. Eksploatuojami Karpėnų ir Menčių telkiniai. Klintys yra svarbiausia cemento, statybinių kalkių, klintmilčių žaliava. Taip pat naudojama silikatinių plytų, stiklo, popieriaus, cukraus pramonėje. Klintys dedamos į gyvulių pašarus, paukščių lesalus. Ištyrus apie 800 ha plotą, rasta apie 250 ha nedolomotizuotų, eksploatacijai tinkamų klinčių. Buvo surasta apie 40 mln. m3 geros kokybės klinčių.
q Durpės. Jos daugiausia susikaupė kvartere, poledyninėje epochoje. Pelkėse jos kaupiasi ir dabar. Visi durpynai užima 6,4% Lietuvos teritorijos, tačiau jie pasiskirstę netolygiai. Daugiausia jų yra Pajūrio žemumos pietuose, Baltijos ir Žemaičių aukštumose. Didžiausi durpynai: Didysis tyrulys, Aukštumala, Rėkyva, Ežerėlis. Iš durpių daromas kompostas, gaminami daigų auginimo vazonėliai, įpakavimo medžiagos, pašarinėsm mielės. Gydomosios durpės tiekiamos kurortų gydykloms. Durpės – puiki žaliava chemijos pramonei. Vis rečiau Lietuvoje durpėmis kūrenama ir kreikiama.
q Žvyras. Tai biri nuosėdinė uolėna susidariusi įvairaus dydžio kristalinių uolėnų – granito, gneiso, dolomito, kvarco, smiltainio ir t.t. Jo išteklių Lietuvoje daugiau nei kitų naudingųjų iškasenų. Svarbiausi telkiniai yra Kauno, Jurbarko, Trakų, Vilniaus raj. Žvyras naudojamas betonui, gelžbetoniui gaminti, keliams tiesti ir taisyti.
q Nafta. Rasta Vakarų, Vidurio ir Pietvakarių Lietuvoje bei Baltijos jūros šelfe (priekrantinėje dalyje). Pirmasis naftos fontanas iš gręžinio ištryško 1968 metais netoli Gargždų – Šiūparių kaime. Kartu su nafta rasta ir degiųjų dujų. Lietuvos nafta geros kokybės – lengva, nelabai sieringa, iš jos galima gauti ypač aukštos kokybės reaktyvinius ir dyzelinius degalus, nedaug sieros turintį mazutą, tepalus, sintetines medžiagas, gaminti vaistus.q Mineraliniai požeminiai vandenys. Mineralinis yra toks vanduo, kurio viename litre yra nuo 2 iki 35g mineralų. Rasta 19 skirtingos mineralinės sudeties vandens tipų. Tokio vandens šalyje galima išgauti daugiau kaip 6000 m3 per parą. Jų yra visoje Lietuvoje. Jis skiriasi tik jame ištirpusių įvairių elementų druskų kiekiu ir sudėtimi. Siurbiamas Druskininkų, Birštono, Likėnų, Palangos telkiniuose, Abromiškėse (prie Elektrėnų), naudojamas kurortų gydyklose, pilstomas į butelius kaip gydomasis ir geriamasis vanduo.
q Požeminis gėlasis vanduo. Ne visą šalies vidaus vandenį, taip pat požeminį vandenį gyventojai gali naudoti kaip geriamąjį, o maisto pramonė – kaip technologinį. Geriausiai tinka požeminis gėlas vanduo. Šiuo metu yra rasti 95 geriamojo požeminio vandens telkiniai. Požeminio gel. H2O užteks dar ilgam. Požeminis gėl. H2O Lietuvoje pasiskirstęs netolygiai. Daugiausia randamas Merkio, Neries, Šventosios, Dubysos, Minijos, Ventos ir Nemunėlio upių baseinuose. Vartotojam geriamasis vanduo šalyje tiekiamas trimis būdais: 1. centralizuotas miestų, 2. decentralizuotas stambių pramonės ir žemės ukio įmonių ir gyventojų, (tiekiamas iš vandentiekų, kur jis iš požeminių vandeningų sluoksnių išgaunamas gręžtiniais šuliniais; gautas iš tokių šulinių vanduo yra nešvarus ir jis yra pravalomas). 3. individualusis sodybų ir miestų pakraščių namų vandentiekis. Atskirų sodybų ir miestų pakraščių gyventojai naudoja gruntinį vandenį iš kastinių šulinių (jų Lietuvoje yra apie 300000), o vandenį Lietuvoje naudoja apie 1mln. žmonių. Kadangi šis vanduo gaunamas iš negilių šulinių, tai dažnai būna užterštas nitratų ir kitokių tiršalų (apie 50-80%).
q Smėlis. Visi Lietuvos smėlio telkiniai susidarė kvartero periodo paskutinio apledėjimo metu. Jo yra visų geologinių sistemų nuoguluose. Kvartero sistemos smėlis kasamas Varėnos, Raseinių, Klaipėdos raj. Šis smėlis daugiausia naudojamas keliams tiesti, pagalbiniams statybos darbams, silikatinėms plytoms gaminti. Todėl jis dar vadinamas statybiniu smėliu. Balto, labai švaraus neogeno sistemos smėlio rasta tik Anykščių raj., Šventosios slėnyje, kur yra 7 jo telkiniai.