lenkija

LENKIJA

Turinys

Turinys 2
Trumpa informacija 3
Valstybės simbolika 4
Geografinė padėtis 5
Istorija 6
Religijos 7
Socialinė padėtis 7
Socialinę padėtį lemia išsilavinimas 7
Dabartinė Lenkijos visuomenė 7
Administracinis skirstymas 9
Lenkų kalba 10
Ekonominė politika 10
Didėjančios pastangos 10
Salygos investuoti 11
Valdymo forma 11
Socialinė apsauga 11
Mokesčiai 12
Lenkija yra šių tarptautinių organizacijų narė 12
Svarbiausios šventės ir laisvos nuo darbo dienos 12
Lenkijos – Lietuvos ekonominiai santykiai 13
Turizmas 16
Aukštieji Tatrai 17
Kalnai 17
Ežerai 17
Susisiekimas 18
Literatūra 19

Trumpa informacija

Oficialus pavadinimas Lenkijos Respublika
Sausumos plotas 304 510 kv. Km
Sostinė Varšuva
Didžiausi miestai Varšuva, Krokuva, Vroclavas, Gdanskas,
Poznanė, Lodzė
Valstybinė kalba lenkų
Gyventojai
Gyventojų skaičius (2003) 38 622mln.
Metinis gyventojų 0,05%
Prieaugis(1999)
Gyventojų pasiskirstymas 62% miestuose
38% kaimuose
Svarbiausios religijos katalikų (95%), protestantų, stačiatikių,
unitų, žydų

Valstybės simbolika

Lenkijos herbas- baltasis erelis su auksine karūna raudoname lauke- yra lenkų valstybės simbolis nuo pat jos susikūrimo. Erelis aptinkamas jau ant piirmojo Lenkijos karaliaus Boleslovo Drasiojo laikais nukaltų monetų. Baltasis erelis su karūna, kaip suverenios valstybės simbolis, naudojamas nuo 1295 m.
Lenkijos nacionalinė baltos ir raudonos spalvų vėliava, atkartojanti herbo spalvas, tai pat naudojama jau gana seniai. Pirmą kartą oficialiai kaip lenkų nacionalinė vėliava ji buvo įteisinta per 1831 m. Sukilimą prieš Rusiją.

Hymn
1. Jeszcze Polska nie zginęła,
Póki my żyjemy.
Co nam obca przemoc wzięła,
Szablą odbierzemy.
Marsz, marsz Dąbrowski !
Z ziemi włoskiej do Polski,
Za twoim przewodem,
Złączym się z narodem.
2. Przejdziem Wisłę, przejdziem Wartę,
Będziem Polakami !
Dał nam przykład Boonaparte,
Jak zwyciężać mamy.

Lietuviškas vertimas
1. Dar Lenkija nepradingo,
Kol mes gyvename.
Ką iš mūsų svetimi atėmę,
Atsiimsime kardu.
Pirmyn, pirmyn, Danbrovski!
Nuo Italijos ligi Lenkijos,
Tavo vadovaujami,
Mes suvienysime tautą.
2. Pereisime Vyslą, pereisime Vartę,
Būsime mes lenkai!
Parodė pavyzdį mums Bonapartas
Kaip laimėti mums.

Geografinė padėtis

52 00 N, 20 00 E
Nors Lenkijoje vyrauja žemumos, šalies landšaftas yra labai įv

vairus (žemiausia vieta: Raczki Elbląskie -2 m žemiau jūros lygio). Įtaką kraštovaizdžio formavimuisi turėjo visu pirmą ledynai. Tai jie suformavo šalies šiaurėje puikius ežerynus (didžiausi tai – Pamarės ir Mozūrų ežerynai,didžiausias ežeras – Śniardwy 11 383 ha, giliausias Hańcza – 108 m) . Judant pietų kryptimi Lenkijos žemumos pereina į aukštumas ir baigiasi kalnais(aukščiausias taškas: Rysy – 2 499 m virš jūros lygio). Lygumos ir tankūs upių ir upelių tinklas užima daugiau kaip 90 % Lenkijos paviršiaus (ilgiausia upė: Visla – 1 047 km). Derlingų žemių, palankių oro salygų ir geografinės padėties dėka nuo amžių yra svarbus žemės ūkio produktų gamintojas. Didelę Lenkijos dalį sudaro miškai, sukurdami vieną didžiausių tokio tipo miškų kompleksų Europoje. Prie Lenkijos sienos su Baltarusija yra Bialovežo giria, kuri yra vienintelės Eurpopoje tikros girios fragmentas. Tarp daugelio čia gyvenančių rūšių žvėrių tik čia laaisvėje sutinkamas stumbras.

Istorija

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos “aukso amžius” buvo XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.
XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija, Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę. XVIII a. Žečpospolita, ne

eturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. buvo paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija. Reformų procesą nutraukė Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos valdoma Galicija.
Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m. Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus ekonominius ir gyventojų nuostolius. Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo “kompensuota” teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis, Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta “liaudies respublika” ir tapo Varšuvos sutarties or
rganizacijos nare.

Religijos

Lenkija galima lyginti su Ispanija- 95% gyventojų yra katalikai, nors praktikuojančių katalikų yra tik 75%. Lenkijos Katalikų bažnyčia buvo ir yra neasiejama nuo lenkų visuomenės. Kadangi daugelį metų Lenkija kaip politinė valstybė neegzistavo, ją pavadavo Katalikų bažnyčia, kaip žmonių interesus atstovaujanti institucija. Taigi Bažnyčia suvaidino svarbų vaidmenį, palaikydama tautos pasipriešinimą svetimų šalių primestam režimui.
Lenkijos Bažnyčia niekada nebuvo atskirta nuo valstybės, kas būdinga anglų kalbą vartojančiom šalims. Tačiau verta pažymėti,kad 1997 m. Lenkijos parlamentas priėmė naują Konstituciją vietoj iki tol buvusios komunistinės. Naujoji Konstitucija garantuoja pilietines ir ekonomines laisves, nemokamą sveikatos priežiūrą ir nemokamą mokslą. Joje yra ir nuostata atskirti Bažnyčią nuo valstybės, tačiau tai padaryti galima tik referendumu.

Socialinė padėtis

Socialinę padėtį lemia išsilavinimas
Lenkai paprastai pirmenybę teikia kultūros vertybėms, o ne pinigams. Net pokario metais šeštajame dešimtmetyje gimusi karta (kari šiandien vadovauja šalies gyvenimui), iš aukšto žiūri į vadinamuosius “zlotų milijonerius”-naujiuosius Lenkijos turtuolius. Daugumos lenkų požiūriu, socialinę padėtį lemia išsilavinimas.
Lenkijos raštingumo lygis labai aukštas. Skaityti ir rašyti moka net 98% gyventojų. Aukštas išsilavinimo lygis pritraukė daug užsienio investitorių.
Dabartinėje Lenkijoje socialinė pažanga susijusi su išsilavinimu. Kuo aukštesnis išsilavinimas, tuo geresnė individo socialinė padėtis. Iš visų Europos šalių taip aukštai išsilavinimas vertinamas turbūt tik Lenkijoje.
Dabartinė Lenkijos visuomenė
Dabartinėje Lenkijoje nejaučiama tokio ryškaus visuomenės susiskaldymo pagal regioninę priklausomybę, ko

oks jaučiamas tarp gyvenančių mieste ir kaime. Miestuose gyvena 62%, kaimuose- 38% gyventojų.
Visi kaimo gyventojai priskiriami valstiečių grupei, nepriklausomai nuo to, ar jų darbas susijęs su ūkininkavimu, ar ne. Didžiausią visuomenės grupę sudaro darbininkai. Jai priklauso tie, kurie darbo užmokestį pelno dirbdami samdomą darbą: šachtininkai, gamybininkai, paslaigų įmonių darbotojai ir pan. Trečioji socialinė grupė- inteligencija.Savoka “inteligencija” paaiškinti labai sunku, kadangi jos reikšmė turi politinį ir socialinį atspalvį. Lenkijos užgrobčių laikais inteligentijai būdavo priskiriami išsilavinę ir iš turtingųjų šeimų kilę gyventojai. Dabar šiuo žodžiu apibūdinami visi išsilavinę žmonės- tie, kurie pragyvenimui uždirba protiniu darbu. Tai gydytojai, teisininkai, inžineriai, rašytojai, universitetų profesoriai ir menininkai. Žodis “inteligencija” irgi reiškia civilizuotą elgesį ir kosmopolitines pažiūras. Šiai socialiniai grupei apibūdinti tinka ir anglų žodis gentility, reiškiantis ne tiek priklausomybę socialiniai kilmei, kiek gyvenimo pažiūras. Nesvarbu, kaip apibūdintume šią sąvoką, kulturingos inteligentijos prestižas tebėra labai aukštas. Tai, kad poetai Adomas Mickevičius ir Juliušas Slovackis buvo perlaidoti Krokuvos Vavelio pilyje šalia šlovingų karalių Jono Sobieskio ir Kazimiro Didžiojo, liudija didžią žmonių pagarbą žymiems savo šalies rašytojams ir mąstytojams.

Administracinis skirstymas

Lenkija yra suskirstyta į 16 vaivadijų (województwo). Vyriausybinės administracijos organas ir vyriausybės atstovas vaivadijoje yra vaivada. Administracinis-teritorinis skirstymas: 16 vaivadijų, 308 žemės ir šį seniūnijos (miestai turintys seniūnijų teises) ir 2489 valsčių.16 vaivadijų: dolnośląskie, kujawsko-pomorskie, lubelskie, lubuskie, łódzkie, małopolskie, mazowieckie, opolskie, podkarpackie, podlaskie, pomorskie, śląskie, świętokrzyskie, warmińsko-mazurskie, wielkopolskie, zachodniopomorskie.

Lenkų kalba

Nuo Lenkijos užgrobties per visas karų negandas iki 20a. Pabaigos išlikti lenkų nacijai padėjo dvi institucijos: lenkų kalba ir Katalikų bažnyčia. Skirtingai nei čekai, kurie po nepriklausomybės atgavimo faktiškai turėjo iš naujo atkurti savo kalbą, lenkai gimtosios kalbos praradę nebuvo. Lenkų kalba priklauso vienai iš trijų slavų kalbų grupių, Turi lingvistinių panašumų su bulgarų, čekų ir ukrainečių kalbomis. Slavų kalbos priklauso indoeuropiečių kalbų šeimai, kuriai šalia kitų priklauso ir anglų bei prancūzų kalbos.
Lenkų kalba naudoja lotinišką raidyną, skirtingai nei rusų, serbų ar bulgarų, naudojančių kirilicą, kuri turi panašumo į graikų abėcėlę. Etimologiškai giminingi žodžiai, svetimų kalbų skoliniai ir žodžiai su pagrindinėmis indoeuropiečių kalbų šaknimis padeda atpažinti lenkiškų žodžių reikšmes, nors jų rašyba kartais šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, daugelio Europos kalbų vartotojai nesunkiai supranta tokius žodžius kaip komputer (kompiuteris), telefon (telefonas), doktor (daktaras) ir dentysta (dantistas).

Ekonominė politika

Nuo 1991m. Lenkijos ekonominę pažangą galima apibūdinti kaip sparčiai augančią ir turinčią daugybę problemų. Pavojingiausia įtampą ekonomikoje atsirado tarp vyriausybės nustatytų valstybinio sektoriaus darbuotojų atlyginimų ir jų padengimo. Įtampa didino ir infliacija, dėl kurios padidėjo kasdienio vartojimo prekių kaštai, privertę pakelti kainas. Tai dar labiau skatino infliaciją. Kita problema- nuolatinis prekybos deficitas. Džiugina tai, kad pramonė pasižymi aukštu našumo ir rentabilumo rodikliu. Kita vertus, valstybinis ekonomikos sektorius yra finansuojamas iš nacionalinio biudžeto ir tebelieka skausmingiausia vieta.
Didėjančios pastangos
Dabar Lenkija gyvena skausmingą pereinamąjį laikotarpį eidama nuo centralizuotos socialistinės planinės ekomomikos prie rinkos ekonomikos. Biudžeto ištekliai lieka labia riboti.
Kadangi šaliai daug metų teko skęsti socializmo liūne, susikaupė nemažai problemų. Tebėra daug dalykų, kurie Lenkiją verčia būti panašia į trečiojo pasaulio šalis- prasti keliai, nepatenkinami telefono ryšiai, gyvenamojo būsto trūkumas ir apmirę fabrikai.
Lenkai labia jautriai reaguoja, kai jų valstybę priskiria prie atsilikusių šalių kategorijos. Tada jie sako, jog Lenkija buvo ir yra Europos civilizacios dalis.
Veržėsi kurti privačias įmones
Iki 1990 m. lenkai vykdė privačią veiklą (pardavinėjo oficialiai draudžiamas paslaugas ir sudarinėjo komercinius sandorius) pogrindžio ekonomikos salygomis. Nors smulkios mažmeninės prekybos verslai ir kai kurių paslaugų teikimas nebuvo draudžiami, stambaus masto privati ūkinė veikla buvo laikoma nusikalstama “spekuliacija”. Toks požiūris daugelį entuziastų nuo šios veiklos atbaidė, išskirus pačius drasiausius. Vos išėjus potvarkiams, leidžiantiems užsiimti privačiu verslu, didžiuma lenkų ėmė masiškai kurti privačias įmones. Per pirmąją, 1990 m. prasidėjusią ekonominių reformų bangą šimtai tūkstančių buvusių Lenkijos darbininkų iš žlungančių valstybinių įmonių pasinaudojo proga užsiimti komercija- pirkti, parduoti, priekiauti. Ši pirmoji banga pagimdė grupę Lenkijos “verslininkų” milijonerių, nors perėjimo prie visiškos rinkos ekonomikos laikotarpis dar nepasibaigė.
Salygos investuoti
Lenkijos ekonominės veiklos įstatymas, leidžiantis užsieniečiams dalyvauti verslo plėtros procese- vienas liberaliausių tarp besivystančių Europos šalių. Pagal 1989 m. gruodžio mėn. Patvirtintas įstatymo pataisas, užsienio įmonėms ir bendroms su užsieniu įmonėms taikoma palankesnė apmokestinimo tvarka ir veiklos salygos, lyginant su vien lenkų įkurtomis įmonėmis. 1989 m. įkurta Užsienio investicijų agentūra, kurios tikslas- skatinti ir remti užsienio investicijas Lenkijoje. Lau po metų agentūra įregistravo daugiau nei 800 bendrų įmonių ir užsienio kapitalo bendrovių.

Valdymo forma
Daugiapartinė respublika su dviejų rūmų parlamentu – Sejme 460 deputatų, Senate – 100 senatorių, išrenkamų visuotiniuose rinkimuose 4 metų kadencijai. Prezidentas yra renkamas 5 metų kadencijai visuotiniuose, lygiuse ir tiesioginiuose rinkimuose ir gali būti perrenkamas tik vieną kartą.Valstybinio valdymo orgaiĮstatymų leidžiamoji valdžia: Sejmas, Senatas; vykdomoji valdžia: Respublikos Prezidentas, Ministrų Taryba.

Socialinė apsauga
Socialinio draudimo fondas (ZUS) moka ligos pašalpas, motinystės išmokas, vaiko pašalpas, senatvės pensijas, invalidumo pensijas ir laidojimo pašalpas. Dirbantieji įmokų į socialinio draudimo fondus nemoka, moka darbdaviai bei savarankiškai dirbantys.
Ligos pašalpa mokama nuo pirmos ligos dienos pastoviai dirbantiems asmenims. Dirbantiems nepastovų darbą ligos pašalpa irgi priklauso, tačiau galioja 1 mėnesio laukimo periodas. Ligos pašalpa svyruoja nuo 80 iki 100 proc. darbo užmokesčio priklausomai nuo ligos laikotarpio.

Mokesčiai
Mokesčių mokėjimo prievolė priklauso nuo daugelio faktorių: pilietybės, įmonės kilmės, darbo vietos. Pajamų mokestį turi mokėti visi dirbantieji, pastoviai gyvenantys Lenkijoje ir užsieniečiai, šalyje gyvenę daugiau nei 183 dienas. Jei asmuo yra ne Lenkijos pilietis ir dirba Lenkijoje trumpiau 3 dienas, mokesčių mokėti neprivalo. Tokiu atveju, mokesčiai yra mokami tik tada, jei užsienietis dirba ir naudojasi paslaugomis.
Pajamų mokesčio norma – 21 – 45 proc. Šiuo metu Lenkija yra pasirašiusi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su 60 šalių.

Lenkija yra šių tarptautinių organizacijų narė
CBS – Baltijos šalių taryba
CEFTA – Vidurio Europos laisvos prekybos organizacija
IMF – Tarptautinis valiutos fondas
ISE – Vidurio Europos iniciatyva
OECD – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija
UNESCO – Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija
UNICEF – Jungtinių Tautų vaikų fondas
UN – Jungtinių Tautų organizacija
WTO – Pasaulio prekybos organizacija
NATO – Šiaurės Atlanto sutarties organizacija
WHO – Pasaulinė sveikatos organizacija

Svarbiausios šventės ir laisvos nuo darbo dienos
Sausio 1 d. – Naujieji metai
Velykos
Gegužės 1 d. – Valstybės šventė
Gegužės 3 d. – Konstitucijos diena
Devyntinės
Rugpjūčio 15 d. – Žolinė
Lapkričio 1 d. – Visų Šventujų diena
Lapkričio 11 d. – Lenkijos Nepriklausomybės Atkūrimo diena
Gruodžio 25, 26 d. – Kalėdos

Lenkijos – Lietuvos ekonominiai santykiai

Lenkiją ir Lietuvą jungia santykiai, apibudinami kaip strateginė partnerystė, kurios kurime pirmaujantį vaidmenį turėjo ekonominiai kontaktai. Jie buvo plėtojami viso pastorojo dešimtmečio metu ir pagristai didžiuojamės šiais pasiekimais.Lenkijos – Lietuvos santykiai visose plotmėse jau eile matų klostosi kuo geriausiai. Šalia kultūrinių, mokslinių ar visuomeninių kontaktų, tarpusavio ekonominis bendradarbiavimas pasižymi nepaprasta apyvartos augimo dinamika.
2002 m. Lenkijos ir Lietuvos tarpusavio prekybinių mainų vertė siekė 1,1 mlrd. JAV dol., iš kurių Lenkijos eksportas į Lietuva buvo 930 mln. JAV dol., o importas iš tos šalies – 190 mln. JAV dol. Tai sudarė 2,3 % viso Lenkijos eksporto ir 0,3 % importo. Lietuva buvo trylikta pagal vertę, Lenkijos prekių importuotoja ir kartu devyniolikta tiekėja Lenkijos rinkai. Per pastaruosius dešimt metų eksportas į Lietuva vystėsi labai dinamiškai, vidutiniškai 40 % per metus, tuo tarpu bendras Lenkijos eksportas tuo metu padidėjo maždaug 13 % per metus. Lietuvos rinkoje parduotų lenkiškų prekių vertė tuo metu padidėjo dvidešimt kartų, o importas iš Lietuvos išaugo kiek daugiau negu dukart. Dėl žymiai greičiau augančio eksporto negu importo sparčiai padidėjo teigiamas balansas, kurį Lenkija pasiekia prekiaudama su Lietuva. 2002 m. šis balansas siekė 740 mln. JAV dol. ir buvo pats didžiausias, kokį Lenkija pasiekiė prekiaudama su visais prekybos partneriais.
Lietuva yra ne tik svarbiausias Lenkijos Baltijos šalių prekybos partneris (prekyba su Lietuva sudaro 70 % eksporto ir importo su tomis šalimis), bet ir priklauso svarbiausioms Lenkijos eksporto rinkoms Vidurio ir Rytų Europoje bei šalyse, kurios kartu su Lenkija stoja į Europos Sąjungą. Verta paminėti, kad šiame regione Lietuva yra antras po Čekijos lenkiškų prekių importuotoja.
Lenkija yra vienas svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Iki 2001 m. Lenkijos reikšmė Lietuvos eksportui periodiškai augo. 2001 m. Lenkija buvo penktoji rinka lietuviškoms prekėms (po Didžiosios Britanijos, Latvijos, Vokietijos ir Rusijos). 2002 m. nukritus eksportui iš Lietuvos į Lenkiją, jos dalis bendrame Lietuvos eksporte sumažėjo nuo 6,3 % iki 3,6 %, o tarp lietuvoškų prekių importuotojų atsirado 10 vietoje. 2002 m. Lenkija, tarp prekių tikėjų Lietuvos rinkai, užėmė ketvirtą vietą (po Rusijos, Vokietijos ir Italijos). 4,8 % Lietuvos importo buvo iš Lenkijos. Lenkija yra svarbiausias Lietuvos prekybos partneris tarp Vidurio Europos laisvos prekybos asociacijos (CEFTA) šalių. 2002 m. beveik ľ Lietuvos eksporto teko Lenkijai, daugiau kaip 60 % Lenkijos importo buvo iš CEFTA šalių. Bendra lietuviškų prekių, parduodamų septynioms likusioms šalims, vertė buvo beveik triskart mažesnė negu prekių, parduodamų Lenkijai.
Didžiausią reikšmę Lenkijos eksportui į Lietuvą turi cheminiai produktai ir plastmasė. 2002 m. jie sudarė per 30 % pardavimo į tą šalį. Svarbiausios lenkiškos prekės Lietuvos rinkoje yra valymo priemonės (40 % jų į Lietuva patenka iš Lenkijos), didelę dalį taip pat sudaro kosmetika. Lietuva yra ir viena svarbiausių Lenkijoje gaminamų vaistų pirkėjų (trečia vieta po Rusijos ir Vokietijos). Didžiausią eksportuojamos plastmasės dalį sudaro įpakavimai, pluoštas bei įvairūs vamzdžiai ir laidai. Kitą, pagal eksporto vertę, grupę sudaro mašinos ir įrenginiai. Lenkija tiekia Lietuvai daugiausiai namų apyvokos reikmenis, pagrinde šaldytuvus ir šaldiklius (Lietuva yra pagrindinis Lenkijoje pagaminamų šaldytuvų pirkėjas), lygintuvus, fenus. Palyginti didelę reikšme Lenkijos tiekiamų prekių visumoje taip pat turi metalo gaminiai. Lietuvoje siūlomas platus metalurginių produktų asortimentas, nuo metalinių konstrukcijų ir jų dalių iki krosnių ir viryklių. Pastarais metais ryškiai padidėjo popieriaus gaminių pardavimas. Gana didelę reikšmę žemės ūkio produktų eksportui į Lietuva turi maisto gaminiai ir daržovės.

Daugiau negu pusę importo iš Lietuvos 2002 m. sudarė mineralinis kuras. Lietuva tiekia Lenkijos rinkai ne tik naftą, bet ir jos gaminius, taip pat kondensuotas žemės dujas, elektros energiją ir durpes (Lietuva yra pagrindinis jų tiekėjas). Svarbią importo iš Lietuvos dalį sudaro cheminiai produktai, tarp kurių dominuoja dirbtinės trąšos. Tradiciškai Lietuva yra svarbiausias trašų tiekėjas Lenkijos rinkai. Kita svarbi importo grupė tai mediena (pagrinde neapdirbta) ir jos gaminiai (daugiausiai medienos plaušo plokštės). Pastaraisiais metais aiškiai padidėjo popieriaus gaminių (popieriaus ir kartono) ir plastmasės importas. 2002 m. vos 4 % importo iš Lietuvos sudarė mašinos ir įrenginiai. Šioje grupėje didžiausią reikšmę turėjo įrenginiai aukštos įtampos elektros tinklams perjungti ir apsaugoti bei kineskopai.

Svarbiausios grupės prekių, kuriomis Lenkija ir Lietuva prekiavo 2002 m.

Prekių grupės pavadinimas Vertė (tūkst. JAV dol.) Prekių grupės dalis prekyboje su Lietuva (%) Lietuvos dalis prekyboje bendrai (%)
EKSPORTAS
Organinės paviršinio aktyvumo priemonės, valymo priemonės 62810 6,7 43,2
Popierius, kartonas, celiuliozinė vata 21272 2,3 17,9
Šaldytuvai, šaldikliai, kiti šaldymo įrenginiai 21127 2,3 21,1
Tualetinis popierius, nosinaitės, rankšluosčiai, staltiesės, sauskelnės 20371 2,2 4,9
Plastmasiniai įpakavimai ir uždarymai 20026 2,1 8,6
IMPORTAS
Žemės dujos ir kiti dujų angliavandeniliai 46335 24,2 4,1
Perdirbti naftos tepalai, benzinas, žibalas, dyzelinis kuras, skystas kuras ir pan. 42101 22,0 7,1
Mineralinės cheminės daugiakomponentinės trąšos, turinčios azoto, fosforo arba kalio karbonato 17219 9,0 38,1
Nafta ir natūralių dujų kondensatai 5165 2,7 0,2
Neapdirbta mediena, taip pat dalinai apdirbta 5140 2,7 17,3

Šaltinis: CIHZ. Centrinis užsienio prekybos institutas
Iki 2002 m. pirmojo pusmečio Lenkijos verslininkai investavo Lietuvoje beveik 53 mln. JAV dol., tai sudaro 1,94 % visų užsienio investicijų šioje šalyje ir stato Lenkiją į vienuoliktą vietą tarp užsienio investuotojų. Lietuvoje veikia 735 firmos, turinčios Lenkijos kapitalo; tai daugiausiai maisto, įpakavimų, paslaugų ir prekybos įmonės. Didžiausi Lenkijos investuotojai Lietuvoje tai: stiklo gamykla Warta, televizijos kanalas Polsat, ComputerLand, Energopol Trade, Lenkijos perdraudimo bendrovė, PZU ir Kredyt Bank. Lietuvoje taip pat veikia draudimo bendrovė su Lenkijos kapitalu – UAB Commercial Union Lietuva
Lenkijos investicijos Lietuvoje
LR Įmonių rejestre 2003 07 01 d. įregistruotos 652 bendros su Lenkija įmonės. Užsienio dalis, įregistruota įstatiniame kapitale, sudarė 62.7 proc. arba 122.3 mln. litų.
LR Statistikos departamento duomenimis 2003 07 01 d. tiesioginės Lenkijos investicijos Lietuvoje siekė 195,2 mln. Lt (56,5 mln. EUR). Lenkija pagal tiesiogines užsienio investicijas Lietuvoje užima 14 vietą.

Bendri infrastruktūriniai projektai
• Via Baltica atkarpos Lenkijoje užbaigimas, geležinkelio Varšuva-Vilnius modernizavimas.
• Elektros sistemų sujungimo projektas, kurio įgyvendinimas yra žingsnis Baltijos Žiedo ir tuo pačiu vieningos ES energetikos rinkos link.
• Greitkelio Varšuva-Vilnius projektas. Svarstomi ne tik greitkelio, bet ir modernios geležinkelio linijos Kaunas – Varšuva tiesimo klausimai.

Turizmas

Įvažiavimo į Lenkijos Respubliką sąlygos

Sutartis dėl bevizio važiavimo
Sutartis dėl bevizio važiavimo tarp Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos įsigaliojo 1993 07 07 Lietuvos Respublikos piliečiai gali įvažiuoti į Lenkijos Respubliką tik su galiojančiu pasu.Lietuvos Respublikos pilietis atvykęs į Lenkijos Respubliką turistiniais tikslais gali būti Lenkijos Respublikos teritorijoje iki 90 dienų skaičiuojant nuo sienos kirtimo datos.Vykdamas į Lenkijos Respubliką suaugęs asmuo privalo turėti su savimi 100 PLZ vienai dienai, tačiau ne mažiau kaip 500 PLZ. Asmuo iki 16 metų privalo turėti su savimi 50 PLZ vienai dienai, tačiau ne mažiau kaip 300 PLZ.

Sveikatos draudimas
Vykstant į Lenkijos Respubliką privaloma apsidrausti sveikatą draudimu, apmokančiu būtiną medicinos pagalbą Lenkijoje.

Automobilių draudimas
Vykstant į Lenkijos Respubliką privaloma apdrausti automobilį civilinės atsakomybės (OC) draudimu, galiojančiu Lenkijos Respublikoje. Neturintiems automobilio (OC) draudimo pagal Lenkijos Respublikos įstatymus numatomos didelės piniginės baudos.

Aukštieji Tatrai

Aukštieji Tatrai (slovakiškai “Vysoké Tatry”, lenkiškai “Tatry Wysokie”) yra aukščiausia Karpatų kalnų dalis, priklausanti Slovakijai (4/5) ir Lenkijai (1/5). Rytuose kalnai pereina į Belianske, vakaruose į Zapadne Tatrus. Tai yra žinomiausia ir Lietuvos turistų labiausiai mėgstama Tatrų kalnų dalis.
1949 m. Aukštieji Tatrai tapo seniausiu ir šiuo metu didžiausiu Slovakijos nacionaliniu parku (sutrumpintai TANAP), kuriame saugomas kalnų kraštovaizdis (kalnai, kriokliai, upeliai, ežerai), gyvūnija ir augalija.
Aukštieji Tatrai savo panorama, susidedančia iš aukštų viršūnių ir nedidelių sniego plotelių primena Alpes. Dėl savo kompaktiškumo Aukštieji Tatrai kartais vadinami mažiausiu (plotu, bet jokiu būdu ne aukščiu) kalnynu pasaulyje, nors faktiškai tėra tik didesnio Karpatų kalnyno dalis. Pagrindinė Aukštųjų Tatrų kalnų grandinė yra “tik” 27 km ilgio. Bendras Aukštųjų Tatrų masyvo ilgis iš vakarų į rytus yra apie 65 km. Nepaisant kompaktiškumo šiuose kalnuose yra galybė gamtos grožiu pasižyminčių vietų, tinkamų ir turizmui (pėsčiųjų, lipimo į uolas, slidinėjimo).
Kalnai
Miškinga zona baigiasi maždaug 1500 m aukštyje. Virš 15 viršūnių yra aukštesnės nei 2500 m.
Aukščiausios Aukštųjų Tatrų (o tuo pačiu ir visų Tatrų) viršūnės:
• Gerlacho viršūnė (Gerlachovský štít – 2655m, tuo pačiu aukščiausias Slovakijos kalnas)
• Lomnický štít (2632 m)
• Ľadový štít (2627 m)
• Pyšný štít (2623 m)
Iš žemesnių viršukalnių žinomiausia yra Rysy viršukalnė (2499 m), kuri yra ant Slovakijos – Lenkijos sienos (tai yra aukščiausia Lenkijos viršūnė) ir status Slavkovský Štít kalnas (2452 m).
Ežerai
Didžiausi iš daugybės Aukštųjų Tatrų ledyninių ežerų yra Lenkijos pusėje prie Rysy viršukalnės (Morskie Oko, Czarnie Staw). Slovakijos pusėje vienas iš patraukliausių yra Štrbske Pleso ežeras.
Susisiekimas
Tatrai bendrai, o Aukštieji Tatrai ypatingai, yra geriausiai turizmui prieinama Karpatų dalis. Galime išskirti Slovakijos pusėje palei Aukštuosius Tatrus esančias Poprad’o, Štrbské Pleso, Starý Smokovec ir Tatranská Lomnica gyvenvietes (paskutiniosios trys šiuo metu yra sujungtos į vieną Aukštųjų Tatrų miestą, slovakiškai (Mesto) Vysoké Tatry). Lenkijos pusėje gerai išvystyta turizmo infrastruktūra yra Zakopanėje. Vysoké Tatry sudarančios gyvenvietės yra jungiamos nebrangaus ir atnaujinto elektrinio geležinkelio, kuriuo galima pravažiuoti visu Slovakijos pusėje esančių kalnų ilgiu. Per Popradą Aukštieji Tatrai geležinkeliu sujungti su likusia Slovakija.

Literatūra

N. Kissel “Prieš jus Lenkija” Kaunas ”Šviesa”2000
G. Vitkus “Europos mozaika” Vilnius 2004

Leave a Comment