Turinys1 Įvadas 32 Svarbiausi duomenys 43 Geografinė padėtis 54 Istorinė praeitis 55 Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas 6 5.1 Lenkijos vaivadijos 7 5.2 Santykiai su Lietuva 76 Žmonės 9 6.1 Religija 9 6.2 Nacionalinės mažumos 9 6.3 Gyvenimo būdas 9 6.4 Švietimas 117 Ekonominė politika ir užsienio prekyba 11 7.1 Nedarbas Lenkijoje 128 Turizmas ir pramoga 129 Šaltiniai 14
Įvadas
Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalisdidesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Jididžiuojasi spalvinga bei neįprasto grožio gamta, vertomis pagarbos kultūrabei tradicijomis. Žmonės čia draugiški, protingi, tolerantiški, patenkintigyvenimu…
[pic]
Svarbiausi duomenys
Lenk. Polska
Lenkijos Respublika
ISO: PL/POL
[pic]Kur yra: Vidurio Europoje, prie Baltijos jūros,Plotas 312 685 km2 (68), kranto ilgis 528 kmAukščiausia vieta: Rysy 2499 mŽemiausia vieta: Raczki Elbląskie kaime -1,8 mIlgiausia upė: Vysla 1047 kmDidžiausias ežeras: Śniardwy 114 km2
[pic]Sostinė: Warszawa (Varšuva) 1,6 mln.Kiti svarbesni miestai: Łódź 844 000, Kraków (Krokuva) 751 000, Wrocław642 000, Poznań 589 000, Gdańsk 510 000, Szczecin 412 000, Katowice 367 000Svarbiausi jūrų uostai: Gdańsk, Szczecin, GdyniaSvarbiausi oro uostai: Okęcie (Varšuvos)
[pic]Valdymo forma / santvarka: parlamentinė respublikaAdministracinis suskirstymas: 16 vaivadijų
[pic]Gyventojų 38,6 mln. (2000m), miestuose 64%; tankumas 123 žm./km2; vid.gyv. trukmė 73 metai (moterų 77, vyrų 69)Etninės grupės: lenkai 98,7%, kiti 1,3%Kalbos: lenkų (ofic.)Raštingumas: 99%Religijos: Romos katalikai 95%, stačiatakiai 1,5%, kiti 3,5%
[pic]Piniginis vienetas: zlotas (PLZ) = 100 grašiųBVP 1 gyv./metus: 5800 JAV $
Geografinė padėtis
Lenkija yra centrinės Europos valstybė. Ji ribojasi su Vokietija vakaruose,su Čekija ir Slovakija pietuose, Ukraina ir Baltarusija rytuose, suLietuva, Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltijos jūra šiaurėje.
Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje,kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijoslyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijossiena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų
kalnais.Aukščiausia viršūnė – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose.
Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis iršiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėješalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo+16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvoužfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29d.
Ilgiausios Lenkijos upės – Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantisOderis (Odra) ir Varta (Warta). Karalienė Lenkijos upių , Vysla, yra 1047,5km ilgio. Jos šaltiniai yra Karpatų nuokalnėse. Tai yra didžiulė žemumosupė, kurios plotis yra nuo 600 iki 1000m. Antroji pagal ilgį upė yraOderis, jos visiškas ilgis yra 854km, o Lenkijos teritorijoje – 742km.Šaltiniai šios upės yra Čekijoje.Lenkijoje yra apie kelisdešimt tūkstančių ežerų. Labiausiai žinomiyra:Śniardwy, Mamry, Hańcza, Gopło, Druzno. Be to yra apie 100 dirbtinųežerų.
Miškai sudaro apie 28% Lenkijos pločio. Daugiausia miškų išsisaugojoKarpatuose, Sudetuose ir ežeryno juostoje. Mažiausiai miškų yra centrinėjeLenkijoje, deje ten jie užima ne daugiau kaip 15%.
Istorinė praeitis
Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos “aukso amžius” buvoXVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita popaskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe surenkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisvesvalstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.
XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija,Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 JanoSobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę.XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, patekoRusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo
atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. Gegužės 3 buvoparuošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija, kuria priėmėDidysis Seimas (Sejm Wielki). Konstitucija reglamentavo šiuolaikinį šaliesvaldymą — dviejų rūmų parlamentą, kuris atstovavo ne tik šlėktoms, bet irmiestelėnams. Visi nutarimai buvo priimami balsų dauguma. Tai buvo didelistautos, norinčios išsaugoti valstybinę nepriklausomybę, laimėjimas.Konstitucija užtikrino ekonominę ir politinę šalies raidą.Gegužės 3-osiosKonstitucija niekuomet neįsigaliojo, o po Žečpospolitos padalinimų (1793,1795 m.) ši valstybė apskritai nebeegzistavo. Reformų procesą nutraukėLietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkaipriešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napolenokarų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvoskunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją irvaldoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalįpanaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijosvaldoma Galicija.Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo,kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktųprogramoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavonepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m.Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisantsusitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.
Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios,kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino josteritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškusekonominius ir gyventojų nuostolius(neteko apie 6mln gyventijų). Po Antrojopasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžiojeaneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo “kompensuota” teritorijomisvakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis,Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta “liaudies respublika” ir tapoVaršuvos sutarties organizacijos nare.
1999 metais Lenkija tapo NATO nare, o 2004 metais kaip ir Lietuva tapo
Europos Sąjungos nare.Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas
Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimtaKonstitucija.
Lenkijoje, kaip ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje, egzistuoja 3valdžios rūšys: 
Įstatymų leidžiamoji valdžia(władza ustawodawcza) – Nacionalinė Asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių rūmų (Sejm) ir 100 narių Senato. Vykdomoji valdžia(władza wykonawcza) – jos atstovu yra prezidentas, renkamas 5 metams , be to jis yra ginkluotijų pajėgų vadovas; vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba(Rada Ministrów) kitaip dar vadinama Vyriausybė( Rząd), jos darbais vadovauja premjeras. Teismas (władza sądownicza) – tai teismai ir tribunilai.
Kad Vyriausybė galėtų tiksliai valdyti ir administruoti šalį, Lenkijosteritorija buvo suskirstyta į administracinius vienetus. Čia egzistuojatrilaipsnis suskirstymas: vajvadijos(wojwództwa), jų yra 16 –poviatai(powiaty) – gminos(gminy). Vajvadijose veikia vyriausybinėadministracija ir savivaldybė. Poviatuose ir gminose veikia tiksavivaldybė.
1 Lenkijos vaivadijos
1. Didžiosios Lenkijos (Wielkopolskie) 2. Kujavijos Pamario (Kujawsko-Pomorskie) 3. Liublino (Lubelskie) 4. Liubušo (Lubuskie) 5. Lodzės (Łódzkie) 6. Mazovijos (Mazowieckie) 7. Mažosios Lenkijos (Małopolskie) 8. Opolės (Opolskie) 9. Pakarpatės (Podkarpackie) 10. Palenkės (Podlaskie) 11. Pamario (Pomorskie) 12. Silezijos (Śląskie) 13. Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie) 14. Vakarų Pamario (Zachodnio-Pomorskie) 15. Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie) 16. Žemutinės Silezijos (Dolnośląskie)
2 Santykiai su Lietuva
Šiuo metu Lenkijosm kaimynais yra 7 šalys tame tarpe ir Lietuva: Vakarai – Vokietija Pietūs – Čekija ir Slovakija Rytai – Ukraina, Baltarusija, Lietuva bei Kaliningrado apskritis.Lenkija 1991 m. rugpjūčio 26 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, abiejųvalstybių diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d.2001 m. rugsėjo 5 d. Lietuva ir Lenkija šventė diplomatinių santykiųatkūrimo dešimtmetį.
Per šiuos metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai visose srityse dar labiausuintensyvėjo – bendradarbiavimas pasiekė tikros strateginės partnerystėslygį. Šalys ne tik stiprina dvišalius santykius, rengia ir įgyvendinabendrus projektus, bet ir derina pozicijas integracijos klausimais, regionopolitikos atžvilgiu.
Institucinis dvišalio bendradarbiavimo pagrindas1997 m. įsteigtas Prezidentų Konsultacinis Komitetas, įstatymų leidžiamojivaldžia įkūrė Lietuvos ir Lenkijos Seimų narių Asamblėją, o Lietuvos irLenkijos premjerai įsteigė vykdomosios valdžios bendrą instituciją –Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybą (VBT). Bendrų institucijų posėdžiaivyksta reguliariai – 2 kartus per metus.Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas
Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu perėjo į kokybiškai naująbendradarbiavimo etapą.
Tai ypač pabrėžia valstybės galvų vizitai, įvairių pakopų delegacijųsusitikimai, konsultacijos ir naujausios informacijos mainai.Prekybos sąlygas tarp Lietuvos ir Lenkijos apibrėžia 1997 m. sausio 1 d.pasirašyta Sutartis dėl laisvosios prekybos tarp Lietuvos Respublikos irLenkijos Respublikos, pagal kurią prekyba pramoninėmis prekėmis nuo 2000 m.sausio 1 d. yra liberalizuota.
Taip pat galioja Sutartis dėl tarpusavio palaikymo ir investicijų apsaugosbei Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo vengimo. Pasirašytos sutartys sudaropalankias sąlygas kaimyninių šalių ekonominiam ir prekybiniambendradarbiavimui.Tarpvalstybinės institucijos ir tarpžinybinės komisijos nagrinėja šaliųekonominei padėčiai svarbius reikalus, tarp jų – prekybą, Lietuvos irLenkijos bendros prekybos sąlygas.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. pirmąjį pusmetįprekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarė 261,2 mln. JAV dolerių,eksportas į Lenkiją – 99 mln. JAV dolerių, o importas iš Lenkijos į Lietuvą– 162,2 mln. JAV dolerių. Prekybos apyvarta 2000 m. pirmąjį pusmetį išaugo20,4 % palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lenkija pagalprekybos apyvartą užima ketvirtą vietą tarp pagrindinių Lietuvos prekybospartnerių.Nuo 2000 m. sausio iki liepos daugiausia buvo eksportuojama į Lenkiją šiųprekių: • mineralinių produktų už 55 mln. JAV dolerių arba 47 % viso eksporto į Lenkiją; • tekstilės ir tekstilės gaminių už 13 mln. JAV dolerių – 11 %; • medienos ir medienos gaminių už 12 mln. JAV dolerių – 10 %; • cheminės pramonės gaminių už 8 mln. JAV dolerių – 7 %.
Per tą patį 2000 m. laikotarpį iš Lenkijos į Lietuvą daugiausia įvežta šiųprekių:
• cheminės pramonės gaminių už 34 mln. JAV dolerių arba 18 % viso importo iš Lenkijos; • mašinų ir mechaninių įrenginių už 26 mln. JAV dolerių – 14 %; • gaminių iš dirbtinio pluošto už 22 mln. JAV dolerių – 11 %; • popieriaus ir gaminių iš kartono už 20 mln. JAV dolerių – 10 %.Žmonės
1 Religija
Lenkija pasižymi itin pamaldžiais tautiečiais. Tikinčiųjų dauguma (95%;praktikuojančių – 75%) yra katalikai, todėl sekmadieniais ir per šventesbažnyčios yra pilnos. Norintiems pasigrožėti bažnytine architektūra irmenu reikėtų jose apsilankyti ne per pamaldas. Lenkija priėmė Krikštą 966metais (vadovaujant Mieško I) nuo Čekijos. Be to buvęs, neseniaimiręs(2005, balandžio 2d.). Romos katalikų bažnyčios popiežius JonasPaulius II (Karol Wojtyla) buvo lenkų tautybės. [pic]
2 Nacionalinės mažumos
Lenkijoje kitų tautybių žmonių yra labai mažai (1,3%): Vokiečiai – 350 tūkst. Baltarusai – 230 tūkst. Ukrainiečiai – 220 tūkst. Lietuviai – 20 tūkst. Rusai – 12 tūkst.
Daugiausia lenkų tautybės žmonių yra: JAV – 5,6-9,5 mln Vokietija – 1 mln Prancūzija – 700 tūkst. Lietuva – 300-400 tūkst. Ukraina – 500-700 tūkst.
3 Gyvenimo būdas
• SveikinimasisLenkai labai mėgsta sveikintis. „Labas” lenkiškai yra „Česc”.Besisveikindami reikia paspausti ranką žmogui, su kuriuo esate susitaręsusitikti. Tai normalu net kai yra daug žmoniu prieti ir kiekvienampaspausti ranką, taip daroma tam, kad atslūgtų įtampa esanti tarp svetimųžmonių. Be to nereikia stebėtis, kai kaikurie sveikindamisi pasikeičiabučiniais. Tai reiškia bičiulystę, o ne meilę. Bet su saiku, sveikinimosibučinys turi būti tik lengvas prisilietimas skruostais. Be to Lenkijoje darneišėjo iš mados bučiavimas moteriai į ranką. • Vardas, pavardė…Norėdami kreiptis į lenką būtinai reikia naudoti „pone, ponia“(pani, pan).Būtina kuo mažiau naudoti kreipinių kaip „direktoriau, kasininke,vairuotojau…“ – tai netgi yra traktuojama kaip nepagarba. Dar blogiau yra
kreipti pavarde pvz.: „Kovalski paduok man šaukštelį“, reikia sakyti: „PoneKovalski“, bet paskutiniuoju metu dažniau yra vartojamas jungtis su vardu,pvz.: „Ponia Beata“. • Šeima aukščiau visko…Lenkams didžiausia vertė yra pasisekęs šeimininis gyvenimas. Išsiskyrimųskaičius Lenkijoje užima kone paskutinią vietą Europoje. Visi lenkai šeimostaiką labiau vertina negu pinigus ar profesinę poziciją. Vidutinė lenkųmiestiečių šeima turi vieną, daugiausiai du vaikus, o kaimiečių šeimose jųauga keturi ar daugiau. Lenkų šeima – plati artimųjų ir giminių šeimyna,kur po vienu stogu paprastai gyvena trys kartos. [pic]• AtsipalaidavimasPasivaikščiojimas su šunim yra labiausiai populiarus būdas atsipalaiduoti.Be to vis dažniau lenkai sportuoja: važiavimas dviračiu, vizitai sportoklubuose, važiavimas riedučiais…Taip pat žiūri ir televizorių, vidutiniaiapie 4val. per dieną. Pakutiniareisiais metais į nėgstamiausiais lenkųpramogas įeina ir populiariausi pramogų centrai.
• „Svečias į namus, Dievas į namus“Sedėdami prie stalo lenko namuose verta yra pagirti šeimininką. Lenkai yraįsitikinę, kad priklauso labiausia svetingoms tautoms ir mėgsta, kai jiemsapie tai teigia. Jų nuomone, kad svečią reikia vaišinti geriausiu, kasturima namie, nesvarbu, kad vėliau pačiam gali trūkti.
• Lenkų virtuvėLenkų delikatesu yra labai skanios rūkytos mėsos, ypač dešros yravertinamos visame pasaulyje.Būtinu patiekalu pietų metu yra sriuba, viena mėgiamiausių yra pomidorųsriuba.Tradicinis Lenkijos patiekalas yra bigosai( troškinti kopūstai su mėsa).
• Lenkų šventės bei papročiaiValstybės šventėmis yra minimos Lenkijos nepriklausomybė lapkričio 11d.,bei kostitucijos priėmimas gegužės 3d., šios dienos yra skelbiamos kaipnedarbo dienos.Bet švenčiama ir kitomis progomis: kovo 8d. – moterų diena, gegužės 26d. –motinos diena, sausio 21 – močiutės diena, birželio 1d. – vaiko diena;žinoma švenčiamos tokios šventės kaip Kalėdos, Naujieji metai,
Velykos…Sekančią dieną po Velykų yra vadinama „lany poniedziałek“ arba„śmigus dyngus”, kai vienas kitą pila vandeniu.4 Švietimas
Švietimo sistema aprepia: 1. Darželiai, bei specialūs darželiai. 2. Pagrindinė mokyklos, gimnazijos, viršgimnazinės profesinės mokyklos, aukštosios mokyklos. 3. Kitos specifinės mokyklos.
Vaikai darželiuose yra 4 – 6 metų. Po to yra privalomas mokyklos lankimasnuo 6 – 7 metų, be to vaikas turi teisė mokytis priešmokyklinei (nulinei)klasei, kad pasirengtų prieš pradent mokslą mokykloje. Privalomas mokslastrunka iki vaikui sukaks 18 metų.
Yra žinomi visoje Europoje tokie Lenkijos universitetai kaip: Jogailosuniversitetas Krokuvoje, Varšuvos universitetas, Lublino universitetas.
Ekonominė politika ir užsienio prekyba
Išgavimo pramonėAkmens anglių klodai Lenkijoje siekia 60mld tonų. Daugiausiai irlengviausiai eksploatojami klodai randasi Śląsk‘o aukštumoje. Taipišgaunamos yra rusvosios anglys; nafta, daugiausia jos klodų yra Baltijosjūroje (apie 25 mln t); geležis (apie 3,2 mld t); cinkas ir švinas; akmensdruska (apie 88 mld t); siera (750mln t).Lenkai eksportuoja akmens anglį, varį, cinką, sierą; o importuoja naftą,dujas, fosforitus, geležį, alavą.
Energetinė pramonėŠiuo metu Lenkijoje elektrinę produkciją yra gaminama šiluminėseelektrinėse (96,3%) bei vandnes elektrinėse (3,3 %).
Transporto pramonėLebnkijoje yra 2 firmos gaminančios automobilius, tai: Daewoo – FSO(Varšuva ir Lublinas) bei Fiat Auto Poland (Bielsk – Bialej ir Tychy).
PrekybaDar prieš 10 metų lenkas nežinoje, ką reiškia žodis „hipermarketas“, nestokių parduotuvių tuo metu Lenkijoje nebuvo. Šiandie yra žinomi visiprekybos tinklai. Savo parduotuvės čia įkūrė prancūzai (Auchan, Carrefour,E.Leclerc, Géant), vokiečiai (Billa, HIT, Real). Taip pat vystosi tokieparduotuvių prekybos tinklai kaip IKEA, Rossman, Praktiker ar Obi.
Sparčiai vystosi elektroninė prekyba. Atsiranda elektroniniai knygynai,muzikos parduotuvės bei kompiuterių. 2000 metais e – prekybos apyvartasiekė 50 mln zlotų. Be to čia dinamiškai vystosi prekyba b2b (business – to– business), tai yra paslaugų prekyba tarp verslo įmonių.
Žemės ūkisLenkijoje maždaug trečdalis darbo jėgos užimta žemės ūkyje. Pagrindinėskultūros – bulvės, cukriniai runkeliai, javai, svarbi gyvulininkystė.Tačiau dauguma ūkininkauja tik savo poreikiams, nes vyrauja smulkūsūkeliai.
1 Nedarbas Lenkijoje
Struktūrinis nedarbas yra aukštesnis Lenkijoje negu daugelyje kitų šalių.Nedarbo lygis -18,1%. Didžiausias nedarbas yra tarp moterų, vyresnioamžiaus, žemos kvalifikacijos, o taip pat ir aukštos kvalifikacijos asmenų,kurie gyvena regionuose, kur vyrauja užimtumas valstybinėse žemės ūkioįmonėse. Šalyje taip pat yra labai aukštas ilgalaikis nedarbas.Teritoriniai nedarbo skirtumai išaugo, kai buvo pradėti likviduotivalstybiniai ūkiai ir gamyklos. Staigiai sumažėjus ūkių skaičiui išaugonedarbas šiaurinėje šalies dalyje, pvz. Lodzėje, sumažėjus tekstilės irdrabužių siuvimo, taip pat kalnakasybos pramonės apimtims – Valbrychoregione.
Užimtumas Lenkijoje pagal sektorius: pramonė 31%, žemės ūkis 19%, paslaugos52%.
Turizmas ir pramoga
Lenkija yra šalis turinti daug puikių vietų vertų apsilnkymo. Vienasgražiausių Lenkijos miestų yra Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė.Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvodidelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. VisaLenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieniiš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą,bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiaiužterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos.
[pic]
Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies beivavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasaklegendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudėdidvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su sieraprikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistoriniųkaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai,
sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai.[pic]
Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošniųpožeminių salių ir koplyčių.
[pic]
Kiti verti dėmesio miestai tai: Gdanskas, Varšuva ir kt.
Šaltiniai
1. „Mažasis pasaulio atlasas“ 2. dr Feliks Szlajfer „Geografia 8“ 3. www.polska.pl 4. www.wikipedia.lt 5. www.utena-on.lt 6. www.ambasada.lt 7. www.poland.gov.pl
[pic]