Lenkija

Įvadas

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Ji didžiuojasi spalvinga bei neįprasto grožio gamta, vertomis pagarbos kultūra bei tradicijomis. Žmonės čia draugiški, protingi, tolerantiški, patenkinti gyvenimu…

[pic]

Svarbiausi duomenys

Lenk. Polska

Lenkijos Respublika

ISO: PL/POL

[pic]Kur yra: Vidurio Europoje, prie Baltijos jūros,

Plotas 312 685 km2 (68), kranto ilgis 528 km

Aukščiausia vieta: Rysy 2499 m

Žemiausia vieta: Raczki Elbląskie kaime -1,8 m

Ilgiausia upė: Vysla 1047 km

Didžiausias ežeras: Śniardwy 114 km2

[pic]Sostinė: Warszawa (Varšuva) 1,6 mln.

Kiti svarbesni miestai: Łódź 844 000, Kraków (Krokuva) 751 000, Wrocław

642 000, Poznań 589 000, Gdańsk 510 000, Szczecin 412 000, Katowice 367 000

Svarbiausi jūrų uostai: Gdańsk, Szczecin, Gdynia

Svarbiausi oro uostai: Okęcie (Varšuvos)

[pic]Valdymo forma / santvarka: parlamentinė respublika

Administracinis suskirstymas: 16 vaivadijų

[pic]Gyventojų 38,6 mln. (2000m), miestuose 64%; tankumas 123 žm./km2; vid.

gyv. trukmė 73 metai (moterų 77, vyrų 69)

Etninės grupės: lenkai 98,7%, kiti 1,3%

Kalbos: lenkų (ofic.)

Raštingumas: 99%

Religijos: Romos katalikai 95%, stačiatakiai 1,5%, kiti 3,5%

[pic]Piniginis vienetas: zlotas (PLZ) = 100 grašių

BVP 1 gyv./metus: 5800 JAV $

Geografinė padėtis

Lenkija yra centrinės Europos valstybė. Ji ribojasi su Vokietija vakaruose, su Čekija ir Slovakija pietuose, Ukraina ir Baltarusija rytuose, su

Lietuva, Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltijos jūra šiaurėje.

Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje, kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos lyguma, kurią dar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų kalnais.

Aukščiausia viršūnė – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose.

Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėje šalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo

+16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvo užfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29

d.

Ilgiausios Lenkijos upės – Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantis

Oderis (Odra) ir Varta (Warta). Karalienė Lenkijos upių , Vysla, yra 1047,5

km ilgio. Jos šaltiniai yra Karpatų nuokalnėse. Tai yra didžiulė žemumos upė, kurios plotis yra nuo 600 iki 1000m. Antroji pagal ilgį upė yra

Oderis, jos visiškas ilgis yra 854km, o Lenkijos teritorijoje – 742km.

Šaltiniai šios upės yra Čekijoje.

Lenkijoje yra apie kelisdešimt tūkstančių ežerų. Labiausiai žinomi yra:Śniardwy, Mamry, Hańcza, Gopło, Druzno. Be to yra apie 100 dirbtinų ežerų.

Miškai sudaro apie 28% Lenkijos pločio. Daugiausia miškų išsisaugojo

Karpatuose, Sudetuose ir ežeryno juostoje. Mažiausiai miškų yra centrinėje

Lenkijoje, deje ten jie užima ne daugiau kaip 15%.

Istorinė praeitis

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos „aukso amžius” buvo

XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.

XVII a. viduryje prasidėję karai su kazokais, o vėliau ir su Turkija,

Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano

Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę.

XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko

Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. Gegužės 3 buvo paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija, kuria priėmė

Didysis Seimas (Sejm Wielki). Konstitucija reglamentavo šiuolaikinį šalies valdymą — dviejų rūmų parlamentą, kuris atstovavo ne tik šlėktoms, bet ir miestelėnams. Visi nutarimai buvo priimami balsų dauguma. Tai buvo didelis tautos, norinčios išsaugoti valstybinę nepriklausomybę, laimėjimas.

Konstitucija užtikrino ekonominę ir politinę šalies raidą.Gegužės 3-osios

Konstitucija niekuomet neįsigaliojo, o po Žečpospolitos padalinimų (1793,

1795 m.) ši valstybė apskritai nebeegzistavo. Reformų procesą nutraukė

Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos valdoma Galicija.

Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo, kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m.

Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.

Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios, kai Vokietija ir Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus ekonominius ir gyventojų nuostolius(neteko apie 6mln gyventijų). Po Antrojo pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo „kompensuota” teritorijomis vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis,

Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta „liaudies respublika” ir tapo

Varšuvos sutarties organizacijos nare.

1999 metais Lenkija tapo NATO nare, o 2004 metais kaip ir Lietuva tapo

Europos Sąjungos nare.

Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas

Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimta

Konstitucija.

Lenkijoje, kaip ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje, egzistuoja 3

valdžios rūšys:

▪ Įstatymų leidžiamoji valdžia(władza ustawodawcza) – Nacionalinė

Asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių rūmų (Sejm) ir 100 narių Senato.

▪ Vykdomoji valdžia(władza wykonawcza) – jos atstovu yra prezidentas, renkamas 5 metams , be to jis yra ginkluotijų pajėgų vadovas;

vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba(Rada Ministrów) kitaip dar vadinama Vyriausybė( Rząd), jos darbais vadovauja premjeras.

▪ Teismas (władza sądownicza) – tai teismai ir tribunilai.

Kad Vyriausybė galėtų tiksliai valdyti ir administruoti šalį, Lenkijos teritorija buvo suskirstyta į administracinius vienetus. Čia egzistuoja trilaipsnis suskirstymas: vajvadijos(wojwództwa), jų yra 16 –

poviatai(powiaty) – gminos(gminy). Vajvadijose veikia vyriausybinė administracija ir savivaldybė. Poviatuose ir gminose veikia tik savivaldybė.

1 Lenkijos vaivadijos

1. Didžiosios Lenkijos (Wielkopolskie)

2. Kujavijos Pamario (Kujawsko-Pomorskie)

3. Liublino (Lubelskie)

4. Liubušo (Lubuskie)

5. Lodzės (Łódzkie)

6. Mazovijos (Mazowieckie)

7. Mažosios Lenkijos (Małopolskie)

8. Opolės (Opolskie)

9. Pakarpatės (Podkarpackie)

10. Palenkės (Podlaskie)

11. Pamario (Pomorskie)

12. Silezijos (Śląskie)

13. Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie)

14. Vakarų Pamario (Zachodnio-Pomorskie)

15. Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie)

16. Žemutinės Silezijos (Dolnośląskie)

2 Santykiai su Lietuva

Šiuo metu Lenkijosm kaimynais yra 7 šalys tame tarpe ir Lietuva:

▪ Vakarai – Vokietija

▪ Pietūs – Čekija ir Slovakija

▪ Rytai – Ukraina, Baltarusija, Lietuva bei Kaliningrado apskritis.

Lenkija 1991 m. rugpjūčio 26 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, abiejų valstybių diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d.

2001 m. rugsėjo 5 d. Lietuva ir Lenkija šventė diplomatinių santykių atkūrimo dešimtmetį.

Per šiuos metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai visose srityse dar labiau suintensyvėjo – bendradarbiavimas pasiekė tikros strateginės partnerystės lygį. Šalys ne tik stiprina dvišalius santykius, rengia ir įgyvendina bendrus projektus, bet ir derina pozicijas integracijos klausimais, regiono politikos atžvilgiu.

Institucinis dvišalio bendradarbiavimo pagrindas

1997 m. įsteigtas Prezidentų Konsultacinis Komitetas, įstatymų leidžiamoji valdžia įkūrė Lietuvos ir Lenkijos Seimų narių Asamblėją, o Lietuvos ir

Lenkijos premjerai įsteigė vykdomosios valdžios bendrą instituciją –

Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybą (VBT). Bendrų institucijų posėdžiai vyksta reguliariai – 2 kartus per metus.

Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu perėjo į kokybiškai naują bendradarbiavimo etapą.

Tai ypač pabrėžia valstybės galvų vizitai, įvairių pakopų delegacijų susitikimai, konsultacijos ir naujausios informacijos mainai.

Prekybos sąlygas tarp Lietuvos ir Lenkijos apibrėžia 1997 m. sausio 1 d.

pasirašyta Sutartis dėl laisvosios prekybos tarp Lietuvos Respublikos ir

Lenkijos Respublikos, pagal kurią prekyba pramoninėmis prekėmis nuo 2000 m.

sausio 1 d. yra liberalizuota.

Taip pat galioja Sutartis dėl tarpusavio palaikymo ir investicijų apsaugos bei Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo vengimo. Pasirašytos sutartys sudaro palankias sąlygas kaimyninių šalių ekonominiam ir prekybiniam bendradarbiavimui.

Tarpvalstybinės institucijos ir tarpžinybinės komisijos nagrinėja šalių ekonominei padėčiai svarbius reikalus, tarp jų – prekybą, Lietuvos ir

Lenkijos bendros prekybos sąlygas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. pirmąjį pusmetį prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarė 261,2 mln. JAV dolerių, eksportas į Lenkiją – 99 mln. JAV dolerių, o importas iš Lenkijos į Lietuvą

– 162,2 mln. JAV dolerių. Prekybos apyvarta 2000 m. pirmąjį pusmetį išaugo

20,4 % palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lenkija pagal prekybos apyvartą užima ketvirtą vietą tarp pagrindinių Lietuvos prekybos partnerių.

Nuo 2000 m. sausio iki liepos daugiausia buvo eksportuojama į Lenkiją šių prekių:

• mineralinių produktų už 55 mln. JAV dolerių arba 47 % viso eksporto į

Lenkiją;

• tekstilės ir tekstilės gaminių už 13 mln. JAV dolerių – 11 %;

• medienos ir medienos gaminių už 12 mln. JAV dolerių – 10 %;

• cheminės pramonės gaminių už 8 mln. JAV dolerių – 7 %.

Per tą patį 2000 m. laikotarpį iš Lenkijos į Lietuvą daugiausia įvežta šių prekių:

• cheminės pramonės gaminių už 34 mln. JAV dolerių arba 18 % viso importo iš Lenkijos;

• mašinų ir mechaninių įrenginių už 26 mln. JAV dolerių – 14 %;

• gaminių iš dirbtinio pluošto už 22 mln. JAV dolerių – 11 %;

• popieriaus ir gaminių iš kartono už 20 mln. JAV dolerių – 10 %.

Žmonės

1 Religija

Lenkija pasižymi itin pamaldžiais tautiečiais. Tikinčiųjų dauguma (95%;

praktikuojančių – 75%) yra katalikai, todėl sekmadieniais ir per šventes bažnyčios yra pilnos. Norintiems pasigrožėti bažnytine architektūra ir menu reikėtų jose apsilankyti ne per pamaldas. Lenkija priėmė Krikštą 966

metais (vadovaujant Mieško I) nuo Čekijos. Be to buvęs, neseniai miręs(2005, balandžio 2d.). Romos katalikų bažnyčios popiežius Jonas

Paulius II (Karol Wojtyla) buvo lenkų tautybės.

[pic]

2 Nacionalinės mažumos

Lenkijoje kitų tautybių žmonių yra labai mažai (1,3%):

▪ Vokiečiai – 350 tūkst.

▪ Baltarusai – 230 tūkst.

▪ Ukrainiečiai – 220 tūkst.

▪ Lietuviai – 20 tūkst.

▪ Rusai – 12 tūkst.

Daugiausia lenkų tautybės žmonių yra:

▪ JAV – 5,6-9,5 mln

▪ Vokietija – 1 mln

▪ Prancūzija – 700 tūkst.

▪ Lietuva – 300-400 tūkst.

▪ Ukraina – 500-700 tūkst.

3 Gyvenimo būdas

• Sveikinimasis

Lenkai labai mėgsta sveikintis. „Labas” lenkiškai yra „Česc”.

Besisveikindami reikia paspausti ranką žmogui, su kuriuo esate susitarę susitikti. Tai normalu net kai yra daug žmoniu prieti ir kiekvienam paspausti ranką, taip daroma tam, kad atslūgtų įtampa esanti tarp svetimų žmonių. Be to nereikia stebėtis, kai kaikurie sveikindamisi pasikeičia bučiniais. Tai reiškia bičiulystę, o ne meilę. Bet su saiku, sveikinimosi bučinys turi būti tik lengvas prisilietimas skruostais. Be to Lenkijoje dar neišėjo iš mados bučiavimas moteriai į ranką.

• Vardas, pavardė…

Norėdami kreiptis į lenką būtinai reikia naudoti „pone, ponia“(pani, pan).

Būtina kuo mažiau naudoti kreipinių kaip „direktoriau, kasininke, vairuotojau…“ – tai netgi yra traktuojama kaip nepagarba. Dar blogiau yra kreipti pavarde pvz.: „Kovalski paduok man šaukštelį“, reikia sakyti: „Pone

Kovalski“, bet paskutiniuoju metu dažniau yra vartojamas jungtis su vardu, pvz.: „Ponia Beata“.

• Šeima aukščiau visko…

Lenkams didžiausia vertė yra pasisekęs šeimininis gyvenimas. Išsiskyrimų skaičius Lenkijoje užima kone paskutinią vietą Europoje. Visi lenkai šeimos taiką labiau vertina negu pinigus ar profesinę poziciją. Vidutinė lenkų miestiečių šeima turi vieną, daugiausiai du vaikus, o kaimiečių šeimose jų auga keturi ar daugiau. Lenkų šeima – plati artimųjų ir giminių šeimyna, kur po vienu stogu paprastai gyvena trys kartos.

[pic]

• Atsipalaidavimas

Pasivaikščiojimas su šunim yra labiausiai populiarus būdas atsipalaiduoti.

Be to vis dažniau lenkai sportuoja: važiavimas dviračiu, vizitai sporto klubuose, važiavimas riedučiais…Taip pat žiūri ir televizorių, vidutiniai apie 4val. per dieną. Pakutiniareisiais metais į nėgstamiausiais lenkų pramogas įeina ir populiariausi pramogų centrai.

• „Svečias į namus, Dievas į namus“

Sedėdami prie stalo lenko namuose verta yra pagirti šeimininką. Lenkai yra įsitikinę, kad priklauso labiausia svetingoms tautoms ir mėgsta, kai jiems apie tai teigia. Jų nuomone, kad svečią reikia vaišinti geriausiu, kas turima namie, nesvarbu, kad vėliau pačiam gali trūkti.

• Lenkų virtuvė

Lenkų delikatesu yra labai skanios rūkytos mėsos, ypač dešros yra vertinamos visame pasaulyje.

Būtinu patiekalu pietų metu yra sriuba, viena mėgiamiausių yra pomidorų sriuba.

Tradicinis Lenkijos patiekalas yra bigosai( troškinti kopūstai su mėsa).

• Lenkų šventės bei papročiai

Valstybės šventėmis yra minimos Lenkijos nepriklausomybė lapkričio 11d., bei kostitucijos priėmimas gegužės 3d., šios dienos yra skelbiamos kaip nedarbo dienos.

Bet švenčiama ir kitomis progomis: kovo 8d. – moterų diena, gegužės 26d. –

motinos diena, sausio 21 – močiutės diena, birželio 1d. – vaiko diena;

žinoma švenčiamos tokios šventės kaip Kalėdos, Naujieji metai,

Velykos…Sekančią dieną po Velykų yra vadinama „lany poniedziałek“ arba „śmigus dyngus”, kai vienas kitą pila vandeniu.

4 Švietimas

Švietimo sistema aprepia:

1. Darželiai, bei specialūs darželiai.

2. Pagrindinė mokyklos, gimnazijos, viršgimnazinės profesinės mokyklos, aukštosios mokyklos.

3. Kitos specifinės mokyklos.

Vaikai darželiuose yra 4 – 6 metų. Po to yra privalomas mokyklos lankimas nuo 6 – 7 metų, be to vaikas turi teisė mokytis priešmokyklinei (nulinei)

klasei, kad pasirengtų prieš pradent mokslą mokykloje. Privalomas mokslas trunka iki vaikui sukaks 18 metų.

Yra žinomi visoje Europoje tokie Lenkijos universitetai kaip: Jogailos universitetas Krokuvoje, Varšuvos universitetas, Lublino universitetas.

Ekonominė politika ir užsienio prekyba

Išgavimo pramonė

Akmens anglių klodai Lenkijoje siekia 60mld tonų. Daugiausiai ir lengviausiai eksploatojami klodai randasi Śląsk‘o aukštumoje. Taip išgaunamos yra rusvosios anglys; nafta, daugiausia jos klodų yra Baltijos jūroje (apie 25 mln t); geležis (apie 3,2 mld t); cinkas ir švinas; akmens druska (apie 88 mld t); siera (750mln t).

Lenkai eksportuoja akmens anglį, varį, cinką, sierą; o importuoja naftą, dujas, fosforitus, geležį, alavą.

Energetinė pramonė

Šiuo metu Lenkijoje elektrinę produkciją yra gaminama šiluminėse elektrinėse (96,3%) bei vandnes elektrinėse (3,3 %).

Transporto pramonė

Lebnkijoje yra 2 firmos gaminančios automobilius, tai: Daewoo – FSO

(Varšuva ir Lublinas) bei Fiat Auto Poland (Bielsk – Bialej ir Tychy).

Prekyba

Dar prieš 10 metų lenkas nežinoje, ką reiškia žodis „hipermarketas“, nes tokių parduotuvių tuo metu Lenkijoje nebuvo. Šiandie yra žinomi visi prekybos tinklai. Savo parduotuvės čia įkūrė prancūzai (Auchan, Carrefour,

E.Leclerc, Géant), vokiečiai (Billa, HIT, Real). Taip pat vystosi tokie parduotuvių prekybos tinklai kaip IKEA, Rossman, Praktiker ar Obi.

Sparčiai vystosi elektroninė prekyba. Atsiranda elektroniniai knygynai, muzikos parduotuvės bei kompiuterių. 2000 metais e – prekybos apyvarta siekė 50 mln zlotų. Be to čia dinamiškai vystosi prekyba b2b (business – to

– business), tai yra paslaugų prekyba tarp verslo įmonių.

Žemės ūkis

Lenkijoje maždaug trečdalis darbo jėgos užimta žemės ūkyje. Pagrindinės kultūros – bulvės, cukriniai runkeliai, javai, svarbi gyvulininkystė.

Tačiau dauguma ūkininkauja tik savo poreikiams, nes vyrauja smulkūs ūkeliai.

1 Nedarbas Lenkijoje

Struktūrinis nedarbas yra aukštesnis Lenkijoje negu daugelyje kitų šalių.

Nedarbo lygis -18,1%. Didžiausias nedarbas yra tarp moterų, vyresnio amžiaus, žemos kvalifikacijos, o taip pat ir aukštos kvalifikacijos asmenų, kurie gyvena regionuose, kur vyrauja užimtumas valstybinėse žemės ūkio įmonėse. Šalyje taip pat yra labai aukštas ilgalaikis nedarbas.

Teritoriniai nedarbo skirtumai išaugo, kai buvo pradėti likviduoti valstybiniai ūkiai ir gamyklos. Staigiai sumažėjus ūkių skaičiui išaugo nedarbas šiaurinėje šalies dalyje, pvz. Lodzėje, sumažėjus tekstilės ir drabužių siuvimo, taip pat kalnakasybos pramonės apimtims – Valbrycho regione.

Užimtumas Lenkijoje pagal sektorius: pramonė 31%, žemės ūkis 19%, paslaugos

52%.

Turizmas ir pramoga

Lenkija yra šalis turinti daug puikių vietų vertų apsilnkymo. Vienas gražiausių Lenkijos miestų yra Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė.

Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa

Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą, bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos.

[pic]

Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai, sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai.

[pic]

Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių požeminių salių ir koplyčių.

[pic]

Kiti verti dėmesio miestai tai: Gdanskas, Varšuva ir kt.

Šaltiniai

1. „Mažasis pasaulio atlasas“

2. dr Feliks Szlajfer „Geografia 8“

3. www.polska.pl

4. www.wikipedia.lt

5. www.utena-on.lt

6. www.ambasada.lt

7. www.poland.gov.pl

[pic]