Lenkija

Turinys
1 Įvadas 3
2 Svarbiausi duomenys 4
3 Geografinė padėtis 5
4 Istorinė praeitis 5
5 Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas 6

5.1 Lenkijos vaivadijos 7

5.2 Santykiai su Lietuva 7
6 Žmonės 9

6.1 Religija 9

6.2 Nacionalinės mažumos 9

6.3 Gyvenimo būdas 9

6.4 Švietimas 11
7 Ekonominė politika ir užsienio prekyba 11

7.1 Nedarbas Lenkijoje 12
8 Turizmas ir pramoga 12
9 Šaltiniai 14

Įvadas

Lenkija – tai reti kaimai ir didingi viduramžių miestai. Ši lygumų šalis
didesnė nei negu kitos trys Vidurio Europos valstybės kartu paimtos. Ji
didžiuojasi spalvinga bei neįprasto grožio gamta, vertomis pagarbos kultūra
bei tradicijomis. Žmonės čia draugiški, protingi, tolerantiški, patenkinti
gyvenimu.

[pic]

Svarbiausi duomenys

Lenk. Polska

Lenkijos Respublika

ISO: PL/POL

[pic]Kur yra: Vidurio Europoje, prie Baltijos jū ūros,
Plotas 312 685 km2 (68), kranto ilgis 528 km
Aukščiausia vieta: Rysy 2499 m
Žemiausia vieta: Raczki Elbląskie kaime -1,8 m
Ilgiausia upė: Vysla 1047 km
Didžiausias ežeras: Śniardwy 114 km2

[pic]Sostinė: Warszawa (Varšuva) 1,6 mln.
Kiti svarbesni miestai: Łódź 844 000, Kraków (Krokuva) 751 000, Wrocław
642 000, Poznań 589 000, Gdańsk 510 000, Szczecin 412 000, Katowice 367 000
Svarbiausi jūrų uostai: Gdańsk, Szczecin, Gdynia
Svarbiausi oro uostai: Okęcie (Varšuvos)

[pic]Valdymo forma / santvarka: parlamentinė respublika
Administracinis suskirstymas: 16 vaivadijų

[pic]Gyventojų 38,6 mln. (2000m), miestuose 64%; tankumas 123 žm./km2; vid.
gyv. trukmė 73 metai (moterų 77, vyrų 69)
Etninės grupės: lenkai 98,7%, kiti 1,3%
Kalbos: lenkų (ofic.)
Raštingumas: 99%
Religijos: Romos katalikai 95%, stačiatakiai 1,5%, kiti 3,5%

[pic]Piniginis vienetas: zlotas (PLZ) = 100 grašių
BVP 1 gyv./metus: 5800 JAV $

Geografinė padėtis

Lenkija yra centrinės Eu uropos valstybė. Ji ribojasi su Vokietija vakaruose,
su Čekija ir Slovakija pietuose, Ukraina ir Baltarusija rytuose, su
Lietuva, Rusija (Kaliningrado sritimi) ir Baltijos jūra šiaurėje.

Lenkijos kraštovaizdis kinta nuo maižai raižytos pajūrio lygumos šiaurėje,
kurią piečiau keičia lyguma su Baltijos kalvagūbriu, Vidurio Lenkijos
lyguma, kurią da

ar piečiau keičia kalnuotas kraštovaizdis, ties Slovakijos
siena pasibaigiantis Sudetų ir Karpatams priklausančių Aukštųjų Tatrų
kalnais.

Aukščiausia viršūnė – Rysy yra Aukštuosiuose Tatruose.

Lenkijoje vyrauja vidutinis klimatas su santykinai šaltomis žiemomis ir
šiltomis vasaromis. Vidutinė oro temperatūra sausį – apie -1°C šiaurinėje
šalies dalyje ir -5°C – pietrytinėje. Liepos mėn. vidutinė temperatūra: nuo
+16,5°C prie jūros iki +19°C pietuose. Žemiausia temperatūra (-41°C) buvo
užfiksuota 1940 m. sausio 11 d., aukščiausia (+40,2°C) – 1921 m. liepos 29
d.

Ilgiausios Lenkijos upės – Vysla (Wisła), pasienyje su Vokietija tekantis
Oderis (Odra) ir Varta (Warta). Karalienė Lenkijos upių , Vysla, yra 1047,5
km ilgio. Jos šaltiniai yra Karpatų nuokalnėse. Tai yra didžiulė žemumos
upė, kurios plotis yra nuo 600 iki 1000m. Antroji pagal ilgį upė yra
Oderis, jos visiškas ilgis yra 854km, o Lenkijos teritorijoje – 742km.
Šaltiniai šios upės yra Čekijoje.
Lenkijoje yra apie kelisdešimt tūkstančių ežerų. Labiausiai žinomi
yra:Śniardwy, Ma amry, Hańcza, Gopło, Druzno. Be to yra apie 100 dirbtinų
ežerų.

Miškai sudaro apie 28% Lenkijos pločio. Daugiausia miškų išsisaugojo
Karpatuose, Sudetuose ir ežeryno juostoje. Mažiausiai miškų yra centrinėje
Lenkijoje, deje ten jie užima ne daugiau kaip 15%.

Istorinė praeitis

Lenkijos valstybė pradėjo formuotis X amžiuje. Lenkijos “aukso amžius” buvo
XVI a., kai kartu su Lietuva ji sudarė Žečpospolitą. Žečpospolita po
paskutinio Jogailaičio mirties tapo bajorų ir didikų valdoma valstybe su
renkamu karaliumi. Bajorams arba vadinamajai šlėktai ginant savo laisves
valstybė silpo, nes aplinkui formavosi stiprios centralizuotos valstybės.

XVII a. viduryje prasidėję karai s

su kazokais, o vėliau ir su Turkija,
Švedija, Rusija ir Brandenburgu toliau silpnino valstybę. 1683 Jano
Sobieskio vadovaujama kariuomenė atmušė Vieną apgulusią turkų kariuomenę.
XVIII a. Žečpospolita, neturėdama efektyvios centrinės valdžios, pateko
Rusijos įtakon. Švietimo epocha Lenkijoje paskatino patriotinio judėjimo
atsiradimą, kuris siekė sutvarkyti valtybę. 1791 m. Gegužės 3 buvo
paruošta ir priimta pirmoji Europoje rašytinė konstitucija, kuria priėmė
Didysis Seimas (Sejm Wielki). Konstitucija reglamentavo šiuolaikinį šalies
valdymą — dviejų rūmų parlamentą, kuris atstovavo ne tik šlėktoms, bet ir
miestelėnams. Visi nutarimai buvo priimami balsų dauguma. Tai buvo didelis
tautos, norinčios išsaugoti valstybinę nepriklausomybę, laimėjimas.
Konstitucija užtikrino ekonominę ir politinę šalies raidą.Gegužės 3-osios
Konstitucija niekuomet neįsigaliojo, o po Žečpospolitos padalinimų (1793,
1795 m.) ši valstybė apskritai nebeegzistavo. Reformų procesą nutraukė
Lietuvos-Lenkijos valstybės padalinimai 1772, 1793 ir 1795 metais. Lenkai
priešinosi nepriklausomybės praradimui keletą kartų sukildami. Po Napoleno
karų buvo atkurtas Lenkijos valstybingumas – įsteigta Varšuvos
kunigaikštystė (Kongresinė Lenkija), turinti liberalią konstituciją ir
valdoma Rusijos caro. Po sukilimų Rusija faktiškai aneksavo šalį
panaikindama turėtas teises. Lenkijos laisvės oaze XIX a. tapo Austrijos
valdoma Galicija.

Pirmojo pasaulinio karo metu sąjungininkai susitarė dėl Lenkijos atkūrimo,
kas buvo paskelbta ir JAV prezidento Vilsono Keturiolikos punktų
programoje. Netrukus po Vokietijos kapituliacijos Lenkija atgavo
nepriklausomybę (vadinamoji Antroji Respublika). Kare su sovietais 1919 m.
Lenkija apgynė savo nepriklausomybę ir nustatė sienas su Rusija. Nepaisant
susitarimų su Lietuva, Lenkija faktiškai aneksavo ir Vilniaus kraštą.

Antroji Lenkijos respublika gyvavo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios,
kai Vokietija ir T

Tarybų Sąjunga užpuolė Lenkiją ir pasidalino jos
teritoriją. Antrojo pasaulinio karo metu Lenkija patyrė milžiniškus
ekonominius ir gyventojų nuostolius(neteko apie 6mln gyventijų). Po Antrojo
pasaulinio karo Tarybų Sąjunga pasiliko beveik visas karo pradžioje
aneksuotas teritorijas, už kurias Lenkijai buvo “kompensuota” teritorijomis
vakaruose, kurios buvo atimtos iš Vokietijos – pietinė Rytų Prūsijos dalis,
Silezija ir Pomeranija. Lenkija paskelbta “liaudies respublika” ir tapo
Varšuvos sutarties organizacijos nare.

1999 metais Lenkija tapo NATO nare, o 2004 metais kaip ir Lietuva tapo
Europos Sąjungos nare.

Politinė padėtis ir administracinis suskirstimas

Lenkija yra demokratinė respublika. Joje galioja 1997 m. priimta
Konstitucija.

Lenkijoje, kaip ir kiekvienoje demokratinėje valstybėje, egzistuoja 3
valdžios rūšys:

▪ Įstatymų leidžiamoji valdžia(władza ustawodawcza) – Nacionalinė

Asamblėja (Zgromadzenie Narodowe), sudaryta iš 460 narių žemutinių

rūmų (Sejm) ir 100 narių Senato.

▪ Vykdomoji valdžia(władza wykonawcza) – jos atstovu yra prezidentas,

renkamas 5 metams , be to jis yra ginkluotijų pajėgų vadovas;

vykdomąją valdžią sudaro Ministrų Taryba(Rada Ministrów) kitaip dar

vadinama Vyriausybė( Rząd), jos darbais vadovauja premjeras.

▪ Teismas (władza sądownicza) – tai teismai ir tribunilai.

Kad Vyriausybė galėtų tiksliai valdyti ir administruoti šalį, Lenkijos
teritorija buvo suskirstyta į administracinius vienetus. Čia egzistuoja
trilaipsnis suskirstymas: vajvadijos(wojwództwa), jų yra 16 –
poviatai(powiaty) – gminos(gminy). Vajvadijose veikia vyriausybinė
administracija ir savivaldybė. Poviatuose ir gminose veikia tik
savivaldybė.

1 Lenkijos vaivadijos

1. Didžiosios Lenkijos (Wielkopolskie)

2. Kujavijos Pamario (Kujawsko-Pomorskie)

3. Liublino (Lubelskie)

4. Liubušo (Lubuskie)

5. Lodzės (Łódzkie)

6. Mazovijos (Mazowieckie)

7. Mažosios Lenkijos (Małopolskie)

8. Opolės (Opolskie)

9. Pakarpatės (Podkarpackie)

10. Palenkės (Podlaskie)

11. Pamario (Pomorskie)

12. Silezijos (Śląskie)

13. Švento Kryžiaus (Świętokrzyskie)

14. Vakarų Pamario (Zachodnio-Pomorskie)

15. Varmijos Mozūrų (Warminsko-Mazurskie)

16. Žemutinės Silezijos (Dolnośląskie)

2 Santykiai su Lietuva

Šiuo metu Lenkijosm kaimynais yra 7 šalys tame tarpe ir Lietuva:

▪ Vakarai –

Vokietija

▪ Pietūs – Čekija ir Slovakija

▪ Rytai – Ukraina, Baltarusija, Lietuva bei Kaliningrado apskritis.
Lenkija 1991 m. rugpjūčio 26 d. pripažino Lietuvos nepriklausomybę, abiejų
valstybių diplomatiniai santykiai atkurti 1991 m. rugsėjo 5 d.
2001 m. rugsėjo 5 d. Lietuva ir Lenkija šventė diplomatinių santykių
atkūrimo dešimtmetį.

Per šiuos metus Lietuvos ir Lenkijos santykiai visose srityse dar labiau
suintensyvėjo – bendradarbiavimas pasiekė tikros strateginės partnerystės
lygį. Šalys ne tik stiprina dvišalius santykius, rengia ir įgyvendina
bendrus projektus, bet ir derina pozicijas integracijos klausimais, regiono
politikos atžvilgiu.
Institucinis dvišalio bendradarbiavimo pagrindas

1997 m. įsteigtas Prezidentų Konsultacinis Komitetas, įstatymų leidžiamoji
valdžia įkūrė Lietuvos ir Lenkijos Seimų narių Asamblėją, o Lietuvos ir
Lenkijos premjerai įsteigė vykdomosios valdžios bendrą instituciją –
Vyriausybių Bendradarbiavimo Tarybą (VBT). Bendrų institucijų posėdžiai
vyksta reguliariai – 2 kartus per metus.
Lietuvos ir Lenkijos ekonominis bendradarbiavimas

Lietuvos ir Lenkijos santykiai pastaruoju metu perėjo į kokybiškai naują
bendradarbiavimo etapą.

Tai ypač pabrėžia valstybės galvų vizitai, įvairių pakopų delegacijų
susitikimai, konsultacijos ir naujausios informacijos mainai.
Prekybos sąlygas tarp Lietuvos ir Lenkijos apibrėžia 1997 m. sausio 1 d.
pasirašyta Sutartis dėl laisvosios prekybos tarp Lietuvos Respublikos ir
Lenkijos Respublikos, pagal kurią prekyba pramoninėmis prekėmis nuo 2000 m.
sausio 1 d. yra liberalizuota.

Taip pat galioja Sutartis dėl tarpusavio palaikymo ir investicijų apsaugos
bei Sutartis dėl dvigubo apmokestinimo vengimo. Pasirašytos sutartys sudaro
palankias sąlygas kaimyninių šalių ekonominiam ir prekybiniam
bendradarbiavimui.
Tarpvalstybinės institucijos ir tarpžinybinės komisijos nagrinėja šalių
ekonominei padėčiai svarbius reikalus, tarp jų – prekybą, Lietuvos ir
Lenkijos bendros prekybos sąlygas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2000 m. pirmąjį pusmetį
prekybos apyvarta tarp Lietuvos ir Lenkijos sudarė 261,2 mln. JAV dolerių,
eksportas į Lenkiją – 99 mln. JAV dolerių, o importas iš Lenkijos į Lietuvą
– 162,2 mln. JAV dolerių. Prekybos apyvarta 2000 m. pirmąjį pusmetį išaugo
20,4 % palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Lenkija pagal
prekybos apyvartą užima ketvirtą vietą tarp pagrindinių Lietuvos prekybos
partnerių.
Nuo 2000 m. sausio iki liepos daugiausia buvo eksportuojama į Lenkiją šių
prekių:

• mineralinių produktų už 55 mln. JAV dolerių arba 47 % viso eksporto į

Lenkiją;

• tekstilės ir tekstilės gaminių už 13 mln. JAV dolerių – 11 %;

• medienos ir medienos gaminių už 12 mln. JAV dolerių – 10 %;

• cheminės pramonės gaminių už 8 mln. JAV dolerių – 7 %.

Per tą patį 2000 m. laikotarpį iš Lenkijos į Lietuvą daugiausia įvežta šių
prekių:

• cheminės pramonės gaminių už 34 mln. JAV dolerių arba 18 % viso importo

iš Lenkijos;

• mašinų ir mechaninių įrenginių už 26 mln. JAV dolerių – 14 %;

• gaminių iš dirbtinio pluošto už 22 mln. JAV dolerių – 11 %;

• popieriaus ir gaminių iš kartono už 20 mln. JAV dolerių – 10 %.

Žmonės

1 Religija

Lenkija pasižymi itin pamaldžiais tautiečiais. Tikinčiųjų dauguma (95%;
praktikuojančių – 75%) yra katalikai, todėl sekmadieniais ir per šventes
bažnyčios yra pilnos. Norintiems pasigrožėti bažnytine architektūra ir
menu reikėtų jose apsilankyti ne per pamaldas. Lenkija priėmė Krikštą 966
metais (vadovaujant Mieško I) nuo Čekijos. Be to buvęs, neseniai
miręs(2005, balandžio 2d.). Romos katalikų bažnyčios popiežius Jonas
Paulius II (Karol Wojtyla) buvo lenkų tautybės.

[pic]

2 Nacionalinės mažumos

Lenkijoje kitų tautybių žmonių yra labai mažai (1,3%):

▪ Vokiečiai – 350 tūkst.

▪ Baltarusai – 230 tūkst.

▪ Ukrainiečiai – 220 tūkst.

▪ Lietuviai – 20 tūkst.

▪ Rusai – 12 tūkst.

Daugiausia lenkų tautybės žmonių yra:

▪ JAV – 5,6-9,5 mln

▪ Vokietija – 1 mln

▪ Prancūzija – 700 tūkst.

▪ Lietuva – 300-400 tūkst.

▪ Ukraina – 500-700 tūkst.

3 Gyvenimo būdas

• Sveikinimasis
Lenkai labai mėgsta sveikintis. „Labas” lenkiškai yra „Česc”.
Besisveikindami reikia paspausti ranką žmogui, su kuriuo esate susitarę
susitikti. Tai normalu net kai yra daug žmoniu prieti ir kiekvienam
paspausti ranką, taip daroma tam, kad atslūgtų įtampa esanti tarp svetimų
žmonių. Be to nereikia stebėtis, kai kaikurie sveikindamisi pasikeičia
bučiniais. Tai reiškia bičiulystę, o ne meilę. Bet su saiku, sveikinimosi
bučinys turi būti tik lengvas prisilietimas skruostais. Be to Lenkijoje dar
neišėjo iš mados bučiavimas moteriai į ranką.

• Vardas, pavardė.
Norėdami kreiptis į lenką būtinai reikia naudoti „pone, ponia“(pani, pan).
Būtina kuo mažiau naudoti kreipinių kaip „direktoriau, kasininke,
vairuotojau.“ – tai netgi yra traktuojama kaip nepagarba. Dar blogiau yra
kreipti pavarde pvz.: „Kovalski paduok man šaukštelį“, reikia sakyti: „Pone
Kovalski“, bet paskutiniuoju metu dažniau yra vartojamas jungtis su vardu,
pvz.: „Ponia Beata“.

• Šeima aukščiau visko.
Lenkams didžiausia vertė yra pasisekęs šeimininis gyvenimas. Išsiskyrimų
skaičius Lenkijoje užima kone paskutinią vietą Europoje. Visi lenkai šeimos
taiką labiau vertina negu pinigus ar profesinę poziciją. Vidutinė lenkų
miestiečių šeima turi vieną, daugiausiai du vaikus, o kaimiečių šeimose jų
auga keturi ar daugiau. Lenkų šeima – plati artimųjų ir giminių šeimyna,
kur po vienu stogu paprastai gyvena trys kartos.

[pic]

• Atsipalaidavimas
Pasivaikščiojimas su šunim yra labiausiai populiarus būdas atsipalaiduoti.
Be to vis dažniau lenkai sportuoja: važiavimas dviračiu, vizitai sporto
klubuose, važiavimas riedučiais.Taip pat žiūri ir televizorių, vidutiniai
apie 4val. per dieną. Pakutiniareisiais metais į nėgstamiausiais lenkų
pramogas įeina ir populiariausi pramogų centrai.

• „Svečias į namus, Dievas į namus“
Sedėdami prie stalo lenko namuose verta yra pagirti šeimininką. Lenkai yra
įsitikinę, kad priklauso labiausia svetingoms tautoms ir mėgsta, kai jiems
apie tai teigia. Jų nuomone, kad svečią reikia vaišinti geriausiu, kas
turima namie, nesvarbu, kad vėliau pačiam gali trūkti.

• Lenkų virtuvė
Lenkų delikatesu yra labai skanios rūkytos mėsos, ypač dešros yra
vertinamos visame pasaulyje.
Būtinu patiekalu pietų metu yra sriuba, viena mėgiamiausių yra pomidorų
sriuba.
Tradicinis Lenkijos patiekalas yra bigosai( troškinti kopūstai su mėsa).

• Lenkų šventės bei papročiai
Valstybės šventėmis yra minimos Lenkijos nepriklausomybė lapkričio 11d.,
bei kostitucijos priėmimas gegužės 3d., šios dienos yra skelbiamos kaip
nedarbo dienos.
Bet švenčiama ir kitomis progomis: kovo 8d. – moterų diena, gegužės 26d. –
motinos diena, sausio 21 – močiutės diena, birželio 1d. – vaiko diena;
žinoma švenčiamos tokios šventės kaip Kalėdos, Naujieji metai,
Velykos.Sekančią dieną po Velykų yra vadinama „lany poniedziałek“ arba
„śmigus dyngus”, kai vienas kitą pila vandeniu.

4 Švietimas

Švietimo sistema aprepia:

1. Darželiai, bei specialūs darželiai.

2. Pagrindinė mokyklos, gimnazijos, viršgimnazinės profesinės

mokyklos, aukštosios mokyklos.

3. Kitos specifinės mokyklos.

Vaikai darželiuose yra 4 – 6 metų. Po to yra privalomas mokyklos lankimas
nuo 6 – 7 metų, be to vaikas turi teisė mokytis priešmokyklinei (nulinei)
klasei, kad pasirengtų prieš pradent mokslą mokykloje. Privalomas mokslas
trunka iki vaikui sukaks 18 metų.

Yra žinomi visoje Europoje tokie Lenkijos universitetai kaip: Jogailos
universitetas Krokuvoje, Varšuvos universitetas, Lublino universitetas.

Ekonominė politika ir užsienio prekyba

Išgavimo pramonė
Akmens anglių klodai Lenkijoje siekia 60mld tonų. Daugiausiai ir
lengviausiai eksploatojami klodai randasi Śląsk‘o aukštumoje. Taip
išgaunamos yra rusvosios anglys; nafta, daugiausia jos klodų yra Baltijos
jūroje (apie 25 mln t); geležis (apie 3,2 mld t); cinkas ir švinas; akmens
druska (apie 88 mld t); siera (750mln t).
Lenkai eksportuoja akmens anglį, varį, cinką, sierą; o importuoja naftą,
dujas, fosforitus, geležį, alavą.

Energetinė pramonė
Šiuo metu Lenkijoje elektrinę produkciją yra gaminama šiluminėse
elektrinėse (96,3%) bei vandnes elektrinėse (3,3 %).

Transporto pramonė
Lebnkijoje yra 2 firmos gaminančios automobilius, tai: Daewoo – FSO
(Varšuva ir Lublinas) bei Fiat Auto Poland (Bielsk – Bialej ir Tychy).

Prekyba
Dar prieš 10 metų lenkas nežinoje, ką reiškia žodis „hipermarketas“, nes
tokių parduotuvių tuo metu Lenkijoje nebuvo. Šiandie yra žinomi visi
prekybos tinklai. Savo parduotuvės čia įkūrė prancūzai (Auchan, Carrefour,
E.Leclerc, Géant), vokiečiai (Billa, HIT, Real). Taip pat vystosi tokie
parduotuvių prekybos tinklai kaip IKEA, Rossman, Praktiker ar Obi.

Sparčiai vystosi elektroninė prekyba. Atsiranda elektroniniai knygynai,
muzikos parduotuvės bei kompiuterių. 2000 metais e – prekybos apyvarta
siekė 50 mln zlotų. Be to čia dinamiškai vystosi prekyba b2b (business – to
– business), tai yra paslaugų prekyba tarp verslo įmonių.

Žemės ūkis
Lenkijoje maždaug trečdalis darbo jėgos užimta žemės ūkyje. Pagrindinės
kultūros – bulvės, cukriniai runkeliai, javai, svarbi gyvulininkystė.
Tačiau dauguma ūkininkauja tik savo poreikiams, nes vyrauja smulkūs
ūkeliai.

1 Nedarbas Lenkijoje

Struktūrinis nedarbas yra aukštesnis Lenkijoje negu daugelyje kitų šalių.
Nedarbo lygis -18,1%. Didžiausias nedarbas yra tarp moterų, vyresnio
amžiaus, žemos kvalifikacijos, o taip pat ir aukštos kvalifikacijos asmenų,
kurie gyvena regionuose, kur vyrauja užimtumas valstybinėse žemės ūkio
įmonėse. Šalyje taip pat yra labai aukštas ilgalaikis nedarbas.
Teritoriniai nedarbo skirtumai išaugo, kai buvo pradėti likviduoti
valstybiniai ūkiai ir gamyklos. Staigiai sumažėjus ūkių skaičiui išaugo
nedarbas šiaurinėje šalies dalyje, pvz. Lodzėje, sumažėjus tekstilės ir
drabužių siuvimo, taip pat kalnakasybos pramonės apimtims – Valbrycho
regione.

Užimtumas Lenkijoje pagal sektorius: pramonė 31%, žemės ūkis 19%, paslaugos
52%.

Turizmas ir pramoga

Lenkija yra šalis turinti daug puikių vietų vertų apsilnkymo. Vienas
gražiausių Lenkijos miestų yra Krokuva, 1040-1609 m. buvusi šalies sostinė.
Čia puiki viduramžių architektūra primena, kad XV-XVI am. Lenkija buvo
didelė ir stipri valstybė, kurią vėliau pasidalino kitos šalys. Visa
Lenkija turi daug senų bažnyčių, rūmų ir valstybinių pastatų, kurie vieni
iš gražiausių Europoje. Daugelis buvo sugriauti per Antrąjį pasaulinį karą,
bet Krokuva palyginti nenukentėjo. Deja, šis miestas – vienas labiausiai
užterštų Europoje, visų pirma dėl Nova Hutos plieno liejyklos.

[pic]

Krokuva – antro didžiausio Europoje universiteto ir Vavelio pilies bei
vavelio katedros – Lenkijos nepriklausomybės simbolio – miestas. Pasak
legendos, kadaise oloje po Vavelio kalva gyveno slibinas, kurį nužudė
didvyris Krakas, Krokuvos įkūrėjas, ėmęs jį šerti dervos su siera
prikimštais gyvulių kailiais. Vavelio katedroje laikoma priešistorinių
kaulų kolekcija. Kaip varnai saugo Londono pilį, taip ir šie kaulai,
sakoma, saugo katedrą, kurioje beje yra kelių žymių Lietuvos valdovų kapai.

[pic]

Lenkijoje verta aplankyti Veličkos druskos kasyklas, kuriose gausu puošnių
požeminių salių ir koplyčių.

[pic]

Kiti verti dėmesio miestai tai: Gdanskas, Varšuva ir kt.

Šaltiniai

1. „Mažasis pasaulio atlasas“

2. dr Feliks Szlajfer „Geografia 8“

3. www.polska.pl

4. www.wikipedia.lt

5. www.utena-on.lt

6. www.ambasada.lt

7. www.poland.gov.pl

[pic]

Leave a Comment