Kretinga
GEOGRAFINĖ PADĖTISKretinga – tai gražus vakarų Lietuvos miestas, įsikūręs prie smėlėto Baltijos pajūrio, populiariausio Lietuvos kurorto Palangos, Klaipėdos uosto ir Žemaitijos nacionalinio parko. Kretinga – rajono, kurio plotas 989 kv. km, centras. Kretingos rajonas suskirstytas į 8 seniūnijas. Rajone 2 miestai ir 191 kaimas. Kretingą kertantis geležinkelis padeda susisiekti tiek su Rytų, tiek su Vakarų šalimis. Už 15 km įsikūręs tarptautinis Palangos oro uostas. Tiesioginiai reisai jungia pajūrį su Vilniumi, Kaunu, Maskva, Sankt Peterburgu, Miunsteriu, Hanoveriu, Bilunda, Frankfurtu, Kristianstadu, Hamburgu, Oslu. Iš oro uosto į Kretingą galima atvažiuoti mikroautobusais, taksi arba maršrutiniais autobusais – Šventoji-Kretinga. Į Kretingą patogu atkeliauti ir automobiliu. Už 20 kilometrų nuo Kretingos tiesiasi autostrada Vilnius-Klaipėda. Iš Gargždų ar Klaipėdos pasukę Kretingos link, į šį miestą atvažiuosite asfaltuotu keliu.Iš Vokietijos iki Klaipėdos, esančios už 20 km galima atplaukti keltu. Tarptautinės keltų linijos jungia Klaipėdą su Kiliu, Stokholmu ir Ahus.
GYVENTOJAIKretingos rajono teritorijoje 2000 01 01 duomenimis gyveno 47239 gyventojai, iš jų kaime – 22607. Tautinė sudėtis: 98.8 % lietuvių, 1.2 % kitų tautybių (pagal 1989 surašymą) ISTORIJAKretinga – sena Lietuvos pajūrio gyvenvietė. 1253 metais Livonijos ordino kronikoje pirmąkart paminėta Kretingos pilis, priklausiusi kuršiams. 1263m. pilį sunaikino Livonijos ordino riteriai. Nuo XVI a. Kretingos dvaras ir kaimas priklausė žemaičių seniūnams Kęsgailoms, nuo 1534 metų – Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. Nuo 1572 metų dvarą valdė grafai Chodkevičiai, nuo 1621 metų – didikai Sapiegos. Nuo 1720 metų Kretingos dvaras buvo kunigaikščio Masalskio nuosavybė, kuris 1795 metais perleido jį grafui V.Podolskiui. 1806 metais Kretingos dvare ir apylinkėse šeimininkavo kunigaikštis Zubovas, iš kurio 1875 metais dvarą nupirko grafas Tiškevičius. 1602 m. Žemaičių seniūnas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas Jonas Karolis Chodkevičius pastatė Kretingoje pirmąją bažnyčią ir įsteigė bernardinų vienuolyną. 1605-1617 m. pastatė mūrinius vienuolyno rūmus ir Viešpaties apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei ir Šv.Pranciškaus išpažintojo bažnyčią.
1609 m. grafas Jonas Karolis Chodkevičius pasirašė privilegiją, kuria paskelbė,kad šalia Kretingos kaimo kuria miestą bei suteikia jam Magdeburgo teises, Karolštato vardą ir herbą, vaizduojantį Švč. Mergelę Mariją su kūdikiu ant rankų. Miestas buvo kuriamas privačiose valdose, naujoje, neapgyvendintoje vietoje. Miesto širdimi tapo turgaus aikštė, kurios viduryje iškilo dviaukštė mūrinė rotušė su bokštu. 1610 m. prie vienuolyno įsteigta parapinė mokykla, ir 1611 m.mieste jau gyveno 57 šeimos. Tačiau XVII a. viduryje naujas miesto savininkas Kazimieras Leonas Sapiega pakeitė miesto herbą. Tuo laikotarpiu miesto herbe vaizduojamas Šv.Kazimieras. 1771 m. mieste buvo rotušė, 140 medinių ir 1 mūrinis namas, 2 karčiamos, 22 bravorai, buvo baigiamas statyti mūrinis vandens malūnas, tačiau 1778 m. miestas sudegė. 1774 m. vyskupo Igno Jokūbo Masalskio rūpesčiu Kretingoje atidaryta šešiametė (vidurinė) mokykla, kuri 1793 m. buvo perkelta į Telšius. Šioje mokykloje 1785-1792 m. mokėsi Jurgis Pabrėža, 1816 metais tapęs vienuoliu pranciškonu tėvu Ambroziejumi, gyveno ir dirbo Kretingos vienuolyne daugiau kaip 40 metų. Palaidotas senosiose miesto kapinėse. Kretingos mieste veikė parapijos mokykla, kurioje XIX a. pradžioje mokėsi lietuvių istorijos mokslo pradininkas Simonas Daukantas. XVIII a. pabaigoje, prijungus Lietuvą prie Rusijos, Kretinga prarado miesto savivaldos teises. Per 1831 m. sukilimą pirmąjį sukilėlių būrį mieste surinko Kretingos kaimo valstietis Gavenis. 1833 m. Kretingoje gyveno 1317 žmonių. 1882 m. nutiesta pirmojo Lietuvoje telefono linija Kretinga-Plungė-Rietavas, sujungusi grafų Tiškevičių ir Zubovų bei kunigaikščio Oginskio dvarus. 1890 m. dvare įvesta elektra. Spaudos draudimo metais (1864-1904 m.m.) miestelyje ir kaime veikė slaptosios (“daraktorių”) lietuviškos mokyklos, per sieną iš Prūsijos buvo nelegaliai gabenama lietuviška spauda. 1910 m. atidaryta valdinė mergaičių pradinė mokykla, įsteigta vilnų karšykla. 1907-1912 m.m. rekonstruota katalikų bažnyčia. 1915 m. vokiečių okupacinė valdžia įkūrė Kretingos apskritį, per Kretingos kaimo žemes nutiesė Bajorų-Priekulės (Latvija) geležinkelį. 1917 m. kretingiškis provizorius Vladas Grudzinskas dalyvavo Lietuvių konferencijoje, išrinkusioje Valstybės Tarybą. Jai paskelbus valstybingumo atkūrimą, 1919 m. pradžioje Kretingoje ėmė telktis pirmieji savanorių būriai. Tarpukario metais Kretinga buvo apskrities ir valsčiaus centras. 1924 m. jai suteiktos miesto teisės. Pirmuoju burmistru buvo išrinktas Jonas Paulauskas, o nuo 1934 m. – Tadas Dambrauskas. Prie miesto buvo prijungtas kitapus Akmenos upės buvęs Kretingos kaimas (Kretingsodis), kurio reikšmė ypač išaugo 1932 m., nutiesus Kretingos-Kužių (Šiaulių) geležinkelį. 1924 m. mieste buvo 4100, o 1938 m. – 6300 gyventojų. Mieste veikė tik smulkios, vietinius poreikius tenkinančios pramonės įmonės. Įtakos ūkiniam gyvenimui turėjo ir mieste veikę Lietuvos banko, Žemės ūkio smulkaus kredito banko, Ūkio banko ir Žydų liaudies banko skyriai. Lietuvos bankas Vilniaus gatvėje 1939-1940 m.m. pagal prof. M.Songailos projektą pastatė mūrinį pastatą. 1919 m. įsteigta apskrities ligoninė, kurios pirmuoju vyr. gydytoju buvo Feliksas Janušis – visuomenės veikėjas, rašytojas. Kretingoje veikė 2 lietuvių ir 1 žydų pradžios mokykla, lietuvių ir žydų progimnazijos, vėliau pertvarkytos į vidurines mokyklas. 1932 m. pastatyta ir atidaryta Pranciškonų ordino vyrų gimnazija, kurioje veikė Šv.Antano Misijų kolegija. 1923-1928 m.m. pradžios mokykloms mokytojus ruošė Kretingos dvimečiai mokytojų kursai. 1935 m. duris atvėrė Kretingos muziejus, kuriam pradžią davė pedagogo, mokyklų inspektoriaus Juozo Žilvičio asmeninė kolekcija. Iš visuomeninių organizacijų aktyvumu pasižymėjo šauliai, subūrę savo chorą, dūdų orkestrą, turėję stadioną, šaulių namus. Jų rūpesčiu 1930 m. minint Lietuvos Nepriklausomybės 10-metį, turgavietėje pastatytas ir pašventintas Laisvės paminklas. Tarpukario metais Kretingos vienuolynas tapo Pranciškonų ordino Lietuvos provincijos centru. Pranciškonai pastatė gimnaziją (Šv.Antano Misijų kolegiją), Šv.Antano Rūmus (prieglaudą Amerikos lietuviams), Lurdo grotą, mūrinę koplytėlę ant J.A.Pabrėžos kapo, turėjo savo spaustuvę. 1940 m. viduryje į Kretingą buvo įvesti Raudonosios armijos ir NKVD pasienio kariuomenės daliniai. Jie įsikūrė dvare, Šaulių namuose, Šv.Antano Rūmuose, pranciškonų ordino gimnazijoje, vaistininko S.Ščefanavičiaus name. Šv.Antano Rūmuose enkavedistai įrengė kalėjimą (areštinę). 1941 m. birželio 14 d. iš Kretingos apskrities buvo ištremtos 88 šeimos, kurias sudarė 311 žmonių. Kovai su okupantais Jokūbavo pradžios mokyklos vedėjas P.Bortkevičius, šaulių rinktinės vado padėjėjas kapitonas O.Žadvydas, buvęs apskrities policijos vadas J.Ramanauskas subūrė Kretingoje pogrindinę organizaciją. Prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui atsargos karininkas grafas Kazimieras Tiškevičius vadovavo lietuvių sukilėlių būriui ir 1941 m. birželio 22 d. žuvo Mažeikių apskrityje (palaidotas Tiškevičių šeimos koplyčioje Kretingos kapinėse). Pirmomis karo dienomis hitlerininkai organizavo Kretingos apskrityje gyvenusių žydų genocidą. 1941 m. birželio 26 d. buvo padegta žydų sinagoga. Kilęs gaisras sunaikino didžiąją Kretingos senamiesčio dalį, nukentėjo bažnyčia ir vienuolynas. 1943 m. Kretingoje įsteigtas Lietuvos Laisvės Armijos štabas, kurio viršininku paskirtas leitenantas J.Ožeraitis. 1945 m. J.Ožeraitis ir K.Kontrimas subūrė Kretingos apskrities “Kardo” rinktinę, kurios štabas įsikūrė Vaineikių miške. Po karo bolševikai tęsė prieškario metais pradėtą lietuvių tautos genocidą. Preliminariais duomenimis 1945-1951 m.m. iš apskrities ištremta 124 šeimos, kurias sudarė 392 žmonės. 1949 m. nuverstas ir Akmenoje paskandintas Nepriklausomybės simboliu tapęs Kretingos Laisvės paminklas. Panaikinus apskritis ir valsčius, 1950 m. Kretinga tapo rajono centru. Nuo visų negandų miestas ir gyventojai atsigavo tik 6 dešimtmetyje. Prie miesto prijungtas anksčiau Klaipėdos kraštui priklausęs Bajorų kaimas. 1959 m. mieste gyveno 9690 , 1989 m. – 19200 žmonių. Kretingoje yra 2 valstybės saugomi parkai (dvaro ir miesto), 4 istorijos, 6 architektūros, 1 urbanistikos, 31 dailės paminklas.Iš Kretingos yra kilę: archeologas, gydytojas ,generolas Vladas Nagius Nagevičius;filosofas neotomistas, teologas Antanas Maliauskis;kalbininkas Teodoras Kuršaitis; gydytojas Joselis Medalje; 1794 m.sukilimo dalyvis Berekas Juzelevičius; gydytojas, teismo medicinos specialistas, antropologas Jonas Vytautas Nainys; literatūros tyrinėtojas kritikas Rimvydas Pranas Šilbajoris; rašytoja ir vertėja Liūnė Janušytė;
dailininkė ascenografė Regina Songailaitė-Balčikonienė; matematikas profesorius Vytautas Liutikas; dainininkės Elena Saulevičiūtė ir Regina Macūtė ir dar daug žymių žmonių, kuriuos reikia įvardinti…ŠVIETIMASKretingos rajone veikia 44 ugdymo įstaigos: 2 gimnazijos su bendrojo lavinimo skyriais, 6 vidurinės, 9 pagrindinės, 10 pradinių mokyklų, 2 darželiai-mokyklos, vaikų globos namai, vaikų ugdymo centras, 9 ikimokyklinės įstaigos, suaugusiųjų vidurinė mokykla, 2 meno mokyklos, vaikų sporto mokykla. Ugdymo įstaigose mokosi 8213 moksleivių, ikimokyklinėse – 1116 ugdytinių. Moksleivius ir ikimokyklinio amžiaus vaikus ugdo 820 pedagogai: 542 vyresnieji mokytojai, 84 mokytojai metodininkai, 6 mokytojai ekspertai. Ugdymo įstaigoms vadovauja 63 vadovai, iš jų 55 atestuoti I, 7 – II, 1 – III vadybinei kategorijai. Rajone veikia Pedagogų švietimo centras, Pedagoginė psichologinė tarnyba, darželis-mokykla “Pasaka” Vaikystės pedagogikos centras. Specialiosios mokyklos-internato, žemės ūkio ir žemės ūkio aukštesniosios mokyklų steigėjas yra Klaipėdos apskritis. Rajono ugdymo įstaigų veiklą koordinuoja savivaldybės švietimo skyrius, vadovaujamas vedėjos Vidos Giedrimienės. Įveikta pirmoji švietimo reformos pakopa, reformuotas pradinis ugdymas. Numatyti darbai švietimo reformos antrojo etapo prioritetams įgyvendinti. Rajone vykdoma švietimo įstaigų tinklo optimizavimo, mokyklų kompiuterizavimo, bibliotekų modernizavimo, profilinio mokymo įgyvendinimo programos. Parengtas specialiojo ugdymo įstatymo įgyvendinimo projektas 2000- 2003 m., kurio tikslas sukurti efektyvią sistemą, atitinkančią Kretingos rajono bendruomenės poreikius. Gerai vykdoma specialiųjų poreikių vaikų diagnostika, sukauptas jų duomenų bankas. Vykdydamas Vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos nacionalinę programą, švietimo skyrius numatė priemones šiai programai įgyvendinti. Parengtas ir vykdomas narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos ugdymo įstaigose priemonių planas 2000-2001 m.m. Kuriama mokyklinio amžiaus vaikų iki 16 m. apskaitos kompiuterinė programa, kuria naudojasi 15 ugdymo įstaigų. Siekiant modernizuoti ugdomąjį procesą, puoselėti įvairiapusius moksleivių gebėjimus, dalyvaujama įvairiuose respublikiniuose, tarptautiniuose projektuose. Aktyviausios Salantų vidurinės, J.Pabrėžos ir Pranciškonų gimnazijų, vaikų ugdymo centro, M.Daujoto vidurinės, Baublių ir Kūlupėnų M.Valančiaus pagrindinių mokyklų bendruomenės. Ypač aktyviai rajono mokyklos įsijungė į projektą “Biblioteka – vietos bendruomenės informacijos centras” ir tokio centro pavyzdžiu tapo Salantų vidurinės mokyklos biblioteka.
Rajoną garsina J.Pabrėžos ir Pranciškonų gimnazijų, S.Daukanto, Salantų, Vydmantų vidurinių, Kretingos ir Salantų meno mokyklų, darželio-mokyklos “Pasaka” moksleiviai, tapę šalies ir tarptautinių olimpiadų, konkursų nugalėtojais ir laureatais. Rajono moksleiviai yra aktyvūs pranciškoniškojo jaunimo tarnybos organizuojamų koncertų, diskusijų vakarų, parodų, kalėdinių ir velykinių misterijų prie Lurdo, Šv.Antano atlaidų dalyviai. Švietimo skyrius ir mokyklos dalyvavo tarptautiniame projekte su danais “Regioninė jaunimo politika”, kurio metu buvo parengta ir rajono taryboje patvirtinta regioninės politikos koncepcija, iš Danijos gauta 10 kompiuterių jaunimo visuomeninei organizacijai “Apskritas stalas”.KULTŪRA, ŠVENTĖS, TRADICIJOSNuostabus kraštovaizdis išaugino nemažą būrį medžio drožėjų, gintaro meistrų, keramikų, tapytojų, dailininkų, šokėjų ir muzikantų, mėgstančių linksmintis ir džiuginti kitus. Kretinga – miestas, kuriame kasmet vyksta kaimo kapelų, chorų šventės, mėgėjų teatrų festivaliai, iš pagonybės laikų atkeliavusios su krikščionybe persipynusios Užgavėnės bei Joninės. Apsilankę Kretingoje, turėsite puikią galimybę susipažinti su unikalia pagoniškiausio krašto – Žemaitijos – kultūra. Vien Kretingos rajone yra 20 piliakalnių ir 5 alkakalniai. Iki šiol išlikę apeiginiai akmenys ir pagoniškus aukurus saugoję ąžuolai. Kretinga – tai pažintis su senąja architektūra. Kryžiai, koplyčios ir juos saugantys senųjų liaudies meistrų išdrožti šventieji – įprasta Žemaitijos kraštovaizdžio dalis. Nuo kalvų į dangų stiebiasi grakščių medinių bažnytėlių, pastatytų 17-18 amžiuje, varpinių bokštai. Įspūdingos Kalnalio, Kartenos, Mikoliškių, Budrių bažnyčios. Kretinga – tai Lietuvos pransiškonų centras. Viešpaties Apreiškimo Švenčiausiajai Mergelei Marijai bažnyčia ir prie jos besiglaudžiantys vienuolyno mūrai – ne vien nuostabus 17 amžiaus pradžios architektūrinis ansamblis, bet ir didelis kultūros židinys, turintis gilias tradicijas.
VERSLAS
ĮMONIŲ ANALIZĖ Kretingos rajone iki 2002 metų sausio mėn. 1 dienos, remiantis rajono rejestro duomenimis, įregistruotos 3627 įmonės. Tūkstančiui rajono gyventojų tenka 79 įregistruotos įmonės.
Daugiausia įmonių buvo įregistruota per pirmuosius penkerius Nepriklausomybės metus privatizuojant valstybinį sektorių, steigiant privačias įmones. Nuo 1996 metų pastebima įmonių registravimo mažėjimo tendencija. Iš dalies tai sietina su rinkos santykių atsiradimu ir jų stabilizacija. Naujai steigiamų įmonių skaičiaus kritimas buvo 1996 – 1999 metais. Tai parodo rajono gyventojų ekonominio aktyvumo jautrumą bendram ekonominių sąlygų pablogėjimui Lietuvoje. Tam turėjo įtakos 1995 metų bankų krizė Lietuvoje ir 1998 metų Rusijos ekonominė krizė. Besikeičiantys įstatymai neigiamai paveikė rajono gyventojų ekonominį aktyvumą. 2000 metais įmonių steigimo mažėjimas stabilizavosi ir pastebimas didėjimas.