Klaipeda

Kauno Šilainių vidurinė mokykla

Referatas

[pic]

Atliko : Rūta Bartkevičiūtė, 9b

Tikrino : Loreta Latvienė

[pic]

[pic]

Geografinė Klaipėdos
padėtis.....................4psl.
Klimatas........................
.........4psl.
Bendruomenė.......................
.......4psl.
Miesto
istorija........................
......4psl.
Transportas.......................
........7psl.
Socialinės
įstaigos........................
....8psl.
Verslo
aplinka.......................
.....8psl.
Subalansuota regiono
plėtra......................8psl.
Regiono ekonomikos
restruktūrizavimas................9psl.

Pramonės
plėtra........................
...10psl.

Turizmas ir
rekreacija......................
...10psl.

Žuvininkystė ir uostų
veikla.....................11psl.

Gyvenimo
kokybė........................
...11psl.

Miesto plėtros
prioritetai.......................
.12psl.

Investicinė
aplinka.......................
...12psl.

Statistika......................
.........13ps.

Lankytinos
vietos........................
...13psl.

Sportas.......................
........14psl.

Priedai.......................
.........15psl.

Literatūra......................
........8psl.

Geografinė Klaipėdos padėtis

Klaipėda – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsidėstęs
Vakarinėje Lietuvos dalyje.
Miesto plotas yra 98,35 km2. Klaipėda išsidėsčiusi 55o43 šiaurės platumos,
21o07 rytų ilgumos.
Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Tai
neužšąlantis uostas prie jūros ir Kuršių marių ir esantis visai netoli kitų
Baltijos jūros uostų Kaliningrado (Rusijoje) ir Rygos (Latvijoje).

Klimatas

Vidutinė oro temperatūra Klaipėdos mieste sausio mėn. yra

–0,6 oC, liepos mėn. – +19,4 oC. Vidutinė metinė temperatūra – +8,4 oC.

Kritulių kiekis per meetus – 770 mm.

Bendruomenė

2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 190.7 tūkst.
gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų pokytį sąlygojo gimstamumo
sumažėjimas bei vidinė ir išorinė migracija.

 

Miesto istorija

1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo
pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės
centru.
1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.
1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių
riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į
Pilteną.

-4-
1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda
ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa
Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1455 m. Klaipėdą piirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.
1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių
bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių
bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto
kontūrus.
1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.
1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio p

poeto garbei
Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto
simboliu.
1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.
1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą,
leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.
XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-
tvirtove.
1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.
1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.
1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.

1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine,
Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje,
Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.
1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.
1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.
1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.
1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su
Klaipėdos uostu.

-5-
1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama
valdyti santarvininkams.
1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.
1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.
1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią
autonomijos prrincipus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.
1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame
daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.
1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.
1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio
metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai,
rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.
1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas,
Valstybės teatras.
1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto
profesorius Tomas Venclova.
1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas
perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų
tautybės žmonėmis, i

iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje
Klaipėdoje.
1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai
pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis.
“Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas,
Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus,
Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.
1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.
1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.

-6-
1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.
1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių
zonų.
1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.
 
1999 m. pastatytas konteinerių terminalas.
 
1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.
 
2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.
 
2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.
 
2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų,
atidarytas Pilies muziejus.
 
2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė
zona.
 
2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai)
nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.
 
2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
 
2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.

Transportas

Klaipėdoje vystomos visos pagrindinės transporto rūšys: kelių,
geležinkelio ir jūrų, taip pat oro (Palanga). Transporto sistema
orientuojama į didelius krovinių srautus, pervežimus su perkrovimais iš
laivų į geležinkelio ir autotransporto priemones bei Ro-ro operacijas
(geležinkelio vagonų ir autotreilerių pervežimai laivais neperkraunant
krovinio). Miesto plėtroje numatomi pakankamo galingumo privažiavimo keliai
prie uosto bei terminalai, projektuojama atsižvelgti į higieninius ir
ekologinius reikalavimus.

Palangos oro uostas yra vos už 25 km nuo Klaipėdos miesto.
Tiesioginiai skrydžiai į Palangą iš Hamburgo, Oslo, Billundo,
Kristianstado, Frankfurto, Berlyno, Maskvos.

-7-

Keltų linijos jungia Klaipėdą su Karlshamno ir Åhus\u0027o
uostais Švedijoje, Kylio, Mukrano (Sassnitz) i

ir Travemiundės uostais
Vokietijoje, bei Aarhuso ir Aabenraa uostais Danijoje.

Socialinės įstaigos

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras

Klaipėdos miesto globos namai

Klaipėdos miesto nakvynės  namai

Klaipėdos miesto sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras

Klaipėdos miesto vaiko krizių centras

Verslo aplinka

Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, žmogiškųjų ir
finansinių išteklių, verslininko sugebėjimų, verslo informacijos ir kitų
veiksnių. Kiekvienas verslininkas, pradėjęs ar ketinantis pradėti savo
verslą, gali susidurti su įvairiomis problemomis. Orientuotis verslo
aplinkoje ir spręsti iškilusias problemas gali padėti įvairios
institucijos, remiančios pradedančiuosius verslininkus bei teikiančios
informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas.

Subalansuota regiono plėtra

Regiono socialinės, ekonominės ir urbanistinės plėtros pagrindas
yra įvairaus lygmens (tarptautiniai, valstybės, regiono) plėtros veiksniai.
Svarbu kuo daugiau panaudoti jų teikiamas galimybes ir sumažinti neigiamą
poveikį. Veikiama šalies masto ekonomikos veiksnių, plėtosis Lietuvos
metropolinės ašies dalis Šiauliai–Klaipėda. Klaipėda toliau bus plėtojama
kaip vienas stambiausių ir turinčių didžiausią plėtros potenciją Lietuvos
ekonominės plėtros centrų. Palanga (Palanga, Šventoji), Neringa
(Juodkrantė, Nida) šiuo metu plėtojamos ir ateityje bus plėtojamos kaip
svarbiausi Lietuvos kurortai, turizmo ir poilsio paslaugų centrai.

-8-

Veikiant Lietuvos vakarų regiono ekonominės plėtros veiksniams,
sudaroma Klaipėdos regiono plėtros ašis šiaurė–pietūs
(Sovietskas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Palanga–Ventspilis), kuri sujungia
regiono savivaldybes į bendrą visumą. Skuodo rajonas nepatenka į šios ašies
įtakos zoną ir yra menkai susijęs su Klaipėdos apskrities raida. Svarbiausi
regiono plėtros centrai yra Klaipėda, Palanga. Regiono gyvenviečių sistemos
pocentriai Šilutė, Gargždai, Kretinga, Skuodas plėtojami lėtai. Planuojamų
naujų savivaldybių centrų Salantų, Švėkšnos, Pagėgių plėtros potencialas
yra labai mažas.

Pajūrio juostoje gyvenvietės pl

lečiasi išilgai jūros kranto. Tokią
natūralią urbanistinių struktūrų plėtros kryptį riboja gamtos karkaso
elementai (miškai, kopos ir kt.). Pajūrio juostos gyvenvietėse pakanka
rezervų 10–15 metų plėtoti urbanistinę struktūrą buvusio istorinio
užstatymo ribose. Šiuo metu įgyvendinami prieš 7–10 metų suplanuotų
teritorijų projektai. Prognozuojama, kad užstatytų teritorijų plotai
Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje padidės apie 15% (3400 ha), o gyventojų
skaičius padidės apie 10%. Vasarą juose gyvens ir poilsiaus apie 343 tūkst.
žmonių.
72% regiono gyventojų gyvena miestuose, 67% iš jų – Klaipėdoje. XXI amžiaus
pradžioje prognozuojama aktyvi kaimo gyventojų migracija į miestus. Dėl to
ištuštės ir sparčiai nyks kaimai, vienkiemiai, ypač tie, prie kurių arti
nėra jokio vandens telkinio, tinkamo rekreacijai. Šie procesai planuojamo
laikotarpio pabaigoje gali pakeisti regiono kraštovaizdį ir kaimo vietovių
urbanistinę struktūrą. Aplinkosaugos požiūriu Lietuvos pajūris yra svarbi
šalies gamtos karkaso dalis, kurioje siekiama saugoti gamtinės aplinkos
kokybę ir įvairovę.

Regiono ekonomikos restruktūrizavimas

Ekonominiu požiūriu Klaipėdos regionas yra vienas iš
sėkmingiausiai besiplėtojančių Lietuvoje. Nuo 1994 metų bendrasis vidaus
produktas (BVP) kasmet didėja 3–4 %. Tačiau regiono ūkis nesudaro vientisos
ekonominės sistemos nei ūkio sandaros, nei jo teritorinės sklaidos
požiūriu. Didžiausios apskrities įmonės žaliavas gauna ne tik iš kitų
Lietuvos regionų, bet ir iš kitų šalių. Tik smulkaus ir vidutinio verslo
įmonės naudoja vietos išteklius. Ekonominiu požiūriu regiono teritoriją
sudaro keletas dalių: du kurortai (Palanga ir Neringa), du ekonominės
plėtros centrai (Klaipėda ir Palanga), Šilutės rajonas ir likusi regiono
dalis. Klaipėdoje sutelkta 83,5% apskrities dirbančiųjų, 89,6% kapitalo,
84,8% gaunamų pajamų ir 95,6% pelno. Regiono ekonominės sistemos dalių ūkio
veiklos rezultatai, plėtros tempai ir galimybės labai skiriasi.

-9-

Didelėje teritorijos dalyje pramonė ir komercinė veikla vaidina
tik šalutinį vaidmenį žemės ir miškų ūkio fone. Šiuo metu vyrauja ir
sėkmingai naudojamos tiesioginės užsienio investicijos. Valstybės
investicijos regione daugiausia yra netiesioginės ir neturi didelės įtakos
regiono ūkio plėtrai.

Pramonės plėtra

Regiono pramonės sektoriuje vyksta restruktūrizavimo procesai,
todėl neišnaudojama daugiau kaip pusė pramonės gamybos galimybių ir
pajėgumų. Klaipėdos apskrities pramonės gamybos personalas sudaro tik 10%
Lietuvos pramonės gamybos personalo. Perspektyviausios regiono pramonės
šakos – maisto pramonė, žuvies perdirbimas, laivų statyba ir remontas,
medžio apdirbimas, lengvoji pramonė. Regiono miestuose (Klaipėdoje,
Kretingoje, Gargžduose ir kt.) esančios pramonės rajonų teritorijos dar
nevisiškai išnaudojamos. Be to, iki planuojamo laikotarpio pabaigos miestų
bendruosiuose planuose numatytas apie 335 ha rezervas pramonės plėtrai.

Turizmas ir rekreacija

Klaipėdos regionas kasmet priima apie 5 tūkst. užsienio turistų.
79% jų atvyksta į Klaipėdą, 12% – į Kretingos rajoną ir tik 9% – į Palangą.
Apgyvendinimo paslaugas regione teikia 46 įstaigos. Tai sudaro 56% visų
Lietuvos rekreacijos įstaigų fondo. 30% rekreacinių įstaigų fondo turistus
aptarnauja tik vasarą. Vietų užimtumo koeficientas (29,8%) didesnis už
Lietuvos vidurkį (26,4%). Daug turizmo ir rekreacijos įmonių yra privačios.
Apskrityje daugiausia teikiamos tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.
Jų kokybė – nepatenkinama. Nėra nė vieno aukščiausios kategorijos
viešbučio, pigių nakvynės namų ir viešbučių. Taip pat neparengta regiono
marketingo programa, turizmo informacija labai menka. Turizmo ir
rekreacijos plėtrą stabdo šie nepalankūs veiksniai: neišplėtotas mažųjų
uostų tinklas, užterštas Kuršių marių vanduo, nepakankama gyvenamosios
aplinkos kokybė, turizmo infrastruktūros stoka, žema vietos gyventojų
bendravimo kultūra, nepatenkinama kriminogeninė būklė, painūs veiklos
apribojimai saugomose teritorijose.

-10-

Žuvininkystė ir uostų veikla

Pajūrio regione yra apie 80% visų Lietuvos žuvų išteklių, taip
pat dauguma žvejybos verslo infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Tačiau žuvų ūkis išplėtotas nepakankamai.
Klaipėdos jūrų uostas (10,2 km2) neužšąla žiemą, sukurtas aptarnaujančių
autokelių ir geležinkelių linijų tinklas. Čia įrengta 19,2 km krantinių, 7
km iš jų pritaikytos krovos darbams, bet savarankiškai dirbantys žvejai
neturi savo krantinių, taip pat neįrengta nė vieno keleivių terminalo.
Laivų parkas palyginti nedidelis ir pasenęs. Todėl Klaipėdos uostui tenka
atsispirti stipriai Sankt Peterburgo, Ventspilio, Rygos, Talino, Gdansko
uostų konkurencijai.

Gyvenimo kokybė

Miestuose gyvena 72% regiono gyventojų, 67% iš jų – Klaipėdoje.
Taigi daugumai regiono gyventojų yra svarbi miesto gyvenamoji aplinka, jos
privalumai ir miesto infrastruktūros paslaugos. Klaipėdoje daugiabučių
gyvenamųjų namų aplinka yra prasta, o mažaaukščių vienbučių arba sublokuotų
namų aplinka yra patenkinama. Čia nesutvarkyti ir nepritaikyti naudoti
gamtinės aplinkos natūralūs elementai, didelis užstatymo tankis, neįdomios
erdvės, daug kur neįrengti šaligatviai ir kt. Žemė jos buvusiems
savininkams miestuose grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra nepaisant
gyvenviečių plėtros urbanistinių principų. Todėl dažnai gyvenamųjų namų
kvartalai pradedami statyti inžineriškai neparengtose teritorijose. Tokių
kvartalų gyvenamosios aplinkos kokybė, žinoma, yra nepatenkinama ne tik
pagal inžinerinės įrangos rodiklius, bet ir pagal socialinės
infrastruktūros rodiklius. 40% žemės regiono miestuose sudaro bendro
naudojimo želdiniai, 69% miestų gatvių yra su kieta danga ir 76% gatvių
apšviečiamos naktį. 

Klaipėdoje yra 13 profesinių mokyklų, devynios valstybinės ir dvi
nevalstybinės aukštesniosios mokyklos, viena aukštoji mokykla –Klaipėdos
universitetas, taip pat Dailės akademijos Vizualinio dizaino katedra.
Dauguma profesinių ir aukštesniųjų mokyklų yra Klaipėdoje, t.y. ten, kur
susitelkę regiono gyventojai. Specialistų rengimas nesiejamas su darbo
rinkos poreikiais. Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos rengia
neperspektyvių specialybių darbuotojus. Žymiai aukštesnis šiuo metu yra
profesinio mokymo efektyvumas.

-11-

Klaipėdos apskrities socialinės rūpybos skyriuose dirba 357
darbuotojai. Taigi vienam socialiniam darbuotojui tenka 93 socialiai
globojami žmonės. Vienam iš 245 lankomosios priežiūros darbuotojų tenka 1,5
namuose globojamo žmogaus. Be to, regione yra 2516 globos vietų įvairiose
apskrities, savivaldybių, visuomeninėse ir privačiose socialinių paslaugų
įstaigose. Į vieną vietą vidutiniškai pretenduoja apie šešis žmones.

Kultūros srityje, švietimo ir mokymo, globos ir rūpybos,
sveikatos apsaugos sistemoje, transporto paslaugų srityje vyrauja
valstybinės įstaigos ir įmonės. Jų materialinė bazė techniškai ir
technologiškai atsilikusi, paslaugos unifikuotos, neįvairios, dažnai
nekokybiškos, labai ribotos yra paslaugų pasirinkimo galimybės, ypač kaimo
vietovėse. Privati iniciatyva reiškiasi nedrąsiai ir valstybės neremiama.
Labai skiriasi gyvenimo kokybė regiono plėtros centruose ir periferiniuose
rajonuose.

Miesto plėtros prioritetai

1.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

2. Kaimo plėtra ir pirminio ekonomikos sektoriaus restruktūrizavimas.

3. Gyventojų profesinis mokymas ir užimtumas, švietimo ir mokslo plėtra.

4. Mokamų paslaugų, turizmo ir rekreacijos plėtra.

5. Socialinės paramos plėtra.

6. Transporto infrastruktūros plėtra.

7. Aplinkos apsauga.

Investicinė aplinka

Per pastaruosius keletą metu Lietuva, o kartu ir Klaipėda, tapo

vienu iš svarbiausiu investicijų traukos centru rytinėje Baltijos

pakrantėje. Pagrindines tokios sėkmes priežastys – palanki geografine bei

stabili politine padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytu rinkos,

kvalifikuotos ir, palyginti su Vakaru šalimis, vis dar pigesnes darbo

jėgos gausa, nedideles gamybos sąnaudos, įspūdingas ekonomikos augimas,

tvirta nacionaline valiuta, palanki aplinka verslui plėtoti.

-12-

Statistika

Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriame
sukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Turėdama vos 5,47
proc. visų Lietuvos gyventojų, Klaipėda pagamina apie dešimtadalį šalies ir
beveik 80 proc. apskrities pramonės produkcijos, o miesto indėlis į šalies
nacionalinį biudžetą sudaro apie 12 proc. Pagal parduotos produkcijos
apimtis didžiausią dalį miesto pramonės struktūroje užima maisto produktų
ir gėrimų gamyba – 25,8 proc., tabako pramonė – 21,7 proc., elektros
įrengimai – 18,6 proc., transporto įrengimų gamyba – 14, 7 proc., medienos
ir jos dirbinių pramonė – 7,6 proc., baldų gamyba -2,7 proc.

Lankytinos vietos

Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Muziejus įkurtas 1924 metais, visa muziejinė veikla nukreipta Klaipėdos
miesto ir Mažosios Lietuvos istorinio palikimo saugojimui, tyrinėjimui ir
propagavimui. Per 56 tūkstančius eksponatų.
Lietuvos jūrų muziejus
Muziejinis kompleksas, kurį sudaro: Jūrų muziejus ir akvariumas (įsikūręs

XIX a. Kopgalio tvirtovėje); Kuršių nerijos gamtos muziejus; Delfinariumas

(su 1000 sėdimų vietų žiūrovams).Pagrindinė veikla – muziejinė (laivybos,
jūreivystės, jūrų biologijos) ir jūros gyvūnų veisimas, be to organizuojami
pramoginiai renginiai žiūrovams (delfinariume), pažintiniai renginiai
moksleiviams.
Laikrodžių muziejus
Ekspozicija trijų dalių: laikrodžių konstrukcijų raida; laikrodžių apdailos
raida; saulės laikrodžių parkas (muziejaus kiemelis, naudojamas ir
įvairiems renginiams bei greta esančio Klaipėdos kariljono koncertams
klausyti).

-13-

Sportas

Klaipėdos rajone sportinę veiklą vykdo, sportinius renginius
organizuoja ir koordinuoja rajono savivaldybės administracijos Kūno
kultūros ir sporto skyrius. Rajone dirba 61 kūno kultūros ir sporto
mokytojai, 15 trenerių. Šiuo metu rajone yra 2 stadionai, 13 sporto salių,
žirginio sporto maniežas, 2 futbolo aikštės, 3 lauko teniso kortai, šaškių-
šachmatų klubas, sunkiosio atletikos salė, 2 kultūrizmo salės.

Rajone įkurta vaikų ir jaunių sporto mokykla, kurioje veikia
futbolo, lengvosios atletikos, bokso, stalo teniso, sunkiosios atletikos,
krepšinio, žirginio sporto grupės. Sporto mokykloje mokosi 386 įvairaus
amžiaus moksleiviai. Yra 25 mokymo grupės rajone (Gargžduose, Vėžaičiuose,
Endriejave, Priekulėje, Doviluose, Drevernoje).

-14-

[pic]

1. Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 1990-2003 m.

[pic]

2. Demografiniai rodikliai 1995-2003 m.

|  |1995 |1996 |2000 |2001 |2002 |2003.07.01 |
|  |  |  |  |  |  |  |

-16-
3. Gyventojų tautinė sudėtis
 
[pic]

 
|1.                  Lietuviai|71 % |
|2.                  Rusai |21,3 % |
|3.                  |2,4 % |
|Ukrainiečiai | |
|4.                  |1,8 % |
|Baltarusiai | |
|5.                  Lenkai |0,39 % |
|6.                  Žydai |0,17 % |
|7.                  Kitos |2,94 % |
|tautybės | |

4. Lietuvos jūrų muziejus

[pic]

-17-

[pic]

1. www.klaipeda.lt

2. www.klavb.lt

3. www.klaipedos-r.lt

4. www.klaipedos.aps.lt

-18-

Leave a Comment