Klaipeda

Kauno Šilainių vidurinė mokykla

Referatas

[pic]

Atliko : Rūta Bartkevičiūtė, 9b Tikrino : Loreta Latvienė

[pic]

[pic]

Geografinė Klaipėdospadėtis………………………………………………………4psl.Klimatas…………………………………………………………..…………………..4psl.Bendruomenė………………………………………………………..……………….4psl.Miestoistorija…………………………………………………………..…………….4psl.Transportas………………………………………………………..………………….7psl.Socialinėsįstaigos…………………………………………………………..……….8psl.Versloaplinka…………………………………………………………………………8psl.Subalansuota regionoplėtra……………………………………………………….8psl.Regiono ekonomikosrestruktūrizavimas…………………………………………9psl.

Pramonėsplėtra…………………………………………………………….………10psl.

Turizmas irrekreacija……………………………………………………………..10psl.

Žuvininkystė ir uostųveikla………………………………………………………11psl.

Gyvenimokokybė…………………………………………………………….…….11psl.

Miesto plėtrosprioritetai………………………………………………………..…12psl.

Investicinėaplinka………………………………………………………………….12psl.

Statistika……………………………………………………………………………..13ps.

Lankytinosvietos…………………………………………………………….…….13psl.

Sportas……………………………………………………………………………….14psl.

Priedai………………………………………………………………………………..15psl.

Literatūra………………………………………………………………………………8psl. Geografinė Klaipėdos padėtis

Klaipėda – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsidėstęsVakarinėje Lietuvos dalyje.Miesto plotas yra 98,35 km2. Klaipėda išsidėsčiusi 55o43 šiaurės platumos,21o07 rytų ilgumos.Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Taineužšąlantis uostas prie jūros ir Kuršių marių ir esantis visai netoli kitųBaltijos jūros uostų Kaliningrado (Rusijoje) ir Rygos (Latvijoje). Klimatas Vidutinė oro temperatūra Klaipėdos mieste sausio mėn. yra –0,6 oC, liepos mėn. – +19,4 oC. Vidutinė metinė temperatūra – +8,4 oC. Kritulių kiekis per metus – 770 mm.

Bendruomenė

2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 190.7 tūkst.gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų pokytį sąlygojo gimstamumosumažėjimas bei vidinė ir išorinė migracija.

  Miesto istorija

1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgopilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystėscentru.1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečiųriterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos įPilteną.

-4-1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėdair jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa

Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuviųbažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuviųbendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miestokontūrus.1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbeiTeatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miestosimboliu.1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą,leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-tvirtove.1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.

1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine,Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje,Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis suKlaipėdos uostu.

-5-1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodamavaldyti santarvininkams.1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančiąautonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriamedaugumą laimi vokiečių partijų atstovai.1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio

metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai,rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas,Valstybės teatras.1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universitetoprofesorius Tomas Venclova.1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštasperduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusųtautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėjeKlaipėdoje.1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujaipastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis.“Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas,Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus,Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.

-6-1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominiųzonų.1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui. 1999 m. pastatytas konteinerių terminalas. 1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava. 2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla. 2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas. 2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų,atidarytas Pilies muziejus. 2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominėzona. 2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai)nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms. 2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas. 2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.

Transportas

Klaipėdoje vystomos visos pagrindinės transporto rūšys: kelių,geležinkelio ir jūrų, taip pat oro (Palanga). Transporto sistemaorientuojama į didelius krovinių srautus, pervežimus su perkrovimais iš

laivų į geležinkelio ir autotransporto priemones bei Ro-ro operacijas(geležinkelio vagonų ir autotreilerių pervežimai laivais neperkraunantkrovinio). Miesto plėtroje numatomi pakankamo galingumo privažiavimo keliaiprie uosto bei terminalai, projektuojama atsižvelgti į higieninius irekologinius reikalavimus.

Palangos oro uostas yra vos už 25 km nuo Klaipėdos miesto.Tiesioginiai skrydžiai į Palangą iš Hamburgo, Oslo, Billundo,Kristianstado, Frankfurto, Berlyno, Maskvos.

-7- Keltų linijos jungia Klaipėdą su Karlshamno ir Åhus\u0027ouostais Švedijoje, Kylio, Mukrano (Sassnitz) ir Travemiundės uostaisVokietijoje, bei Aarhuso ir Aabenraa uostais Danijoje.

Socialinės įstaigos

Klaipėdos miesto socialinės paramos centras

Klaipėdos miesto globos namai

Klaipėdos miesto nakvynės  namai

Klaipėdos miesto sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras

Klaipėdos miesto vaiko krizių centras

Verslo aplinka

Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, žmogiškųjų irfinansinių išteklių, verslininko sugebėjimų, verslo informacijos ir kitųveiksnių. Kiekvienas verslininkas, pradėjęs ar ketinantis pradėti savoverslą, gali susidurti su įvairiomis problemomis. Orientuotis versloaplinkoje ir spręsti iškilusias problemas gali padėti įvairiosinstitucijos, remiančios pradedančiuosius verslininkus bei teikiančiosinformaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas.

Subalansuota regiono plėtra

Regiono socialinės, ekonominės ir urbanistinės plėtros pagrindasyra įvairaus lygmens (tarptautiniai, valstybės, regiono) plėtros veiksniai.Svarbu kuo daugiau panaudoti jų teikiamas galimybes ir sumažinti neigiamąpoveikį. Veikiama šalies masto ekonomikos veiksnių, plėtosis Lietuvosmetropolinės ašies dalis Šiauliai–Klaipėda. Klaipėda toliau bus plėtojamakaip vienas stambiausių ir turinčių didžiausią plėtros potenciją Lietuvosekonominės plėtros centrų. Palanga (Palanga, Šventoji), Neringa(Juodkrantė, Nida) šiuo metu plėtojamos ir ateityje bus plėtojamos kaipsvarbiausi Lietuvos kurortai, turizmo ir poilsio paslaugų centrai.

-8- Veikiant Lietuvos vakarų regiono ekonominės plėtros veiksniams,

sudaroma Klaipėdos regiono plėtros ašis šiaurė–pietūs(Sovietskas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Palanga–Ventspilis), kuri sujungiaregiono savivaldybes į bendrą visumą. Skuodo rajonas nepatenka į šios ašiesįtakos zoną ir yra menkai susijęs su Klaipėdos apskrities raida. Svarbiausiregiono plėtros centrai yra Klaipėda, Palanga. Regiono gyvenviečių sistemospocentriai Šilutė, Gargždai, Kretinga, Skuodas plėtojami lėtai. Planuojamųnaujų savivaldybių centrų Salantų, Švėkšnos, Pagėgių plėtros potencialasyra labai mažas.

Pajūrio juostoje gyvenvietės plečiasi išilgai jūros kranto. Tokiąnatūralią urbanistinių struktūrų plėtros kryptį riboja gamtos karkasoelementai (miškai, kopos ir kt.). Pajūrio juostos gyvenvietėse pakankarezervų 10–15 metų plėtoti urbanistinę struktūrą buvusio istorinioužstatymo ribose. Šiuo metu įgyvendinami prieš 7–10 metų suplanuotųteritorijų projektai. Prognozuojama, kad užstatytų teritorijų plotaiKlaipėdoje, Palangoje ir Neringoje padidės apie 15% (3400 ha), o gyventojųskaičius padidės apie 10%. Vasarą juose gyvens ir poilsiaus apie 343 tūkst.žmonių.72% regiono gyventojų gyvena miestuose, 67% iš jų – Klaipėdoje. XXI amžiauspradžioje prognozuojama aktyvi kaimo gyventojų migracija į miestus. Dėl toištuštės ir sparčiai nyks kaimai, vienkiemiai, ypač tie, prie kurių artinėra jokio vandens telkinio, tinkamo rekreacijai. Šie procesai planuojamolaikotarpio pabaigoje gali pakeisti regiono kraštovaizdį ir kaimo vietoviųurbanistinę struktūrą. Aplinkosaugos požiūriu Lietuvos pajūris yra svarbišalies gamtos karkaso dalis, kurioje siekiama saugoti gamtinės aplinkoskokybę ir įvairovę.

Regiono ekonomikos restruktūrizavimas

Ekonominiu požiūriu Klaipėdos regionas yra vienas išsėkmingiausiai besiplėtojančių Lietuvoje. Nuo 1994 metų bendrasis vidausproduktas (BVP) kasmet didėja 3–4 %. Tačiau regiono ūkis nesudaro vientisosekonominės sistemos nei ūkio sandaros, nei jo teritorinės sklaidospožiūriu. Didžiausios apskrities įmonės žaliavas gauna ne tik iš kitų

Lietuvos regionų, bet ir iš kitų šalių. Tik smulkaus ir vidutinio versloįmonės naudoja vietos išteklius. Ekonominiu požiūriu regiono teritorijąsudaro keletas dalių: du kurortai (Palanga ir Neringa), du ekonominėsplėtros centrai (Klaipėda ir Palanga), Šilutės rajonas ir likusi regionodalis. Klaipėdoje sutelkta 83,5% apskrities dirbančiųjų, 89,6% kapitalo,84,8% gaunamų pajamų ir 95,6% pelno. Regiono ekonominės sistemos dalių ūkioveiklos rezultatai, plėtros tempai ir galimybės labai skiriasi.

-9- Didelėje teritorijos dalyje pramonė ir komercinė veikla vaidinatik šalutinį vaidmenį žemės ir miškų ūkio fone. Šiuo metu vyrauja irsėkmingai naudojamos tiesioginės užsienio investicijos. Valstybėsinvesticijos regione daugiausia yra netiesioginės ir neturi didelės įtakosregiono ūkio plėtrai.

Pramonės plėtra Regiono pramonės sektoriuje vyksta restruktūrizavimo procesai,todėl neišnaudojama daugiau kaip pusė pramonės gamybos galimybių irpajėgumų. Klaipėdos apskrities pramonės gamybos personalas sudaro tik 10%Lietuvos pramonės gamybos personalo. Perspektyviausios regiono pramonėsšakos – maisto pramonė, žuvies perdirbimas, laivų statyba ir remontas,medžio apdirbimas, lengvoji pramonė. Regiono miestuose (Klaipėdoje,Kretingoje, Gargžduose ir kt.) esančios pramonės rajonų teritorijos darnevisiškai išnaudojamos. Be to, iki planuojamo laikotarpio pabaigos miestųbendruosiuose planuose numatytas apie 335 ha rezervas pramonės plėtrai.

Turizmas ir rekreacija Klaipėdos regionas kasmet priima apie 5 tūkst. užsienio turistų.79% jų atvyksta į Klaipėdą, 12% – į Kretingos rajoną ir tik 9% – į Palangą.Apgyvendinimo paslaugas regione teikia 46 įstaigos. Tai sudaro 56% visųLietuvos rekreacijos įstaigų fondo. 30% rekreacinių įstaigų fondo turistusaptarnauja tik vasarą. Vietų užimtumo koeficientas (29,8%) didesnis užLietuvos vidurkį (26,4%). Daug turizmo ir rekreacijos įmonių yra privačios.Apskrityje daugiausia teikiamos tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.Jų kokybė – nepatenkinama. Nėra nė vieno aukščiausios kategorijosviešbučio, pigių nakvynės namų ir viešbučių. Taip pat neparengta regiono

marketingo programa, turizmo informacija labai menka. Turizmo irrekreacijos plėtrą stabdo šie nepalankūs veiksniai: neišplėtotas mažųjųuostų tinklas, užterštas Kuršių marių vanduo, nepakankama gyvenamosiosaplinkos kokybė, turizmo infrastruktūros stoka, žema vietos gyventojųbendravimo kultūra, nepatenkinama kriminogeninė būklė, painūs veiklosapribojimai saugomose teritorijose.

-10- Žuvininkystė ir uostų veikla Pajūrio regione yra apie 80% visų Lietuvos žuvų išteklių, taippat dauguma žvejybos verslo infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos.Tačiau žuvų ūkis išplėtotas nepakankamai.Klaipėdos jūrų uostas (10,2 km2) neužšąla žiemą, sukurtas aptarnaujančiųautokelių ir geležinkelių linijų tinklas. Čia įrengta 19,2 km krantinių, 7km iš jų pritaikytos krovos darbams, bet savarankiškai dirbantys žvejaineturi savo krantinių, taip pat neįrengta nė vieno keleivių terminalo.Laivų parkas palyginti nedidelis ir pasenęs. Todėl Klaipėdos uostui tenkaatsispirti stipriai Sankt Peterburgo, Ventspilio, Rygos, Talino, Gdanskouostų konkurencijai.

Gyvenimo kokybė

Miestuose gyvena 72% regiono gyventojų, 67% iš jų – Klaipėdoje.Taigi daugumai regiono gyventojų yra svarbi miesto gyvenamoji aplinka, josprivalumai ir miesto infrastruktūros paslaugos. Klaipėdoje daugiabučiųgyvenamųjų namų aplinka yra prasta, o mažaaukščių vienbučių arba sublokuotųnamų aplinka yra patenkinama. Čia nesutvarkyti ir nepritaikyti naudotigamtinės aplinkos natūralūs elementai, didelis užstatymo tankis, neįdomioserdvės, daug kur neįrengti šaligatviai ir kt. Žemė jos buvusiemssavininkams miestuose grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra nepaisantgyvenviečių plėtros urbanistinių principų. Todėl dažnai gyvenamųjų namųkvartalai pradedami statyti inžineriškai neparengtose teritorijose. Tokiųkvartalų gyvenamosios aplinkos kokybė, žinoma, yra nepatenkinama ne tikpagal inžinerinės įrangos rodiklius, bet ir pagal socialinėsinfrastruktūros rodiklius. 40% žemės regiono miestuose sudaro bendronaudojimo želdiniai, 69% miestų gatvių yra su kieta danga ir 76% gatvių

apšviečiamos naktį.  Klaipėdoje yra 13 profesinių mokyklų, devynios valstybinės ir dvinevalstybinės aukštesniosios mokyklos, viena aukštoji mokykla –Klaipėdosuniversitetas, taip pat Dailės akademijos Vizualinio dizaino katedra.Dauguma profesinių ir aukštesniųjų mokyklų yra Klaipėdoje, t.y. ten, kursusitelkę regiono gyventojai. Specialistų rengimas nesiejamas su darborinkos poreikiais. Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos rengianeperspektyvių specialybių darbuotojus. Žymiai aukštesnis šiuo metu yraprofesinio mokymo efektyvumas.

-11- Klaipėdos apskrities socialinės rūpybos skyriuose dirba 357darbuotojai. Taigi vienam socialiniam darbuotojui tenka 93 socialiaiglobojami žmonės. Vienam iš 245 lankomosios priežiūros darbuotojų tenka 1,5namuose globojamo žmogaus. Be to, regione yra 2516 globos vietų įvairioseapskrities, savivaldybių, visuomeninėse ir privačiose socialinių paslaugųįstaigose. Į vieną vietą vidutiniškai pretenduoja apie šešis žmones. Kultūros srityje, švietimo ir mokymo, globos ir rūpybos,sveikatos apsaugos sistemoje, transporto paslaugų srityje vyraujavalstybinės įstaigos ir įmonės. Jų materialinė bazė techniškai irtechnologiškai atsilikusi, paslaugos unifikuotos, neįvairios, dažnainekokybiškos, labai ribotos yra paslaugų pasirinkimo galimybės, ypač kaimovietovėse. Privati iniciatyva reiškiasi nedrąsiai ir valstybės neremiama.Labai skiriasi gyvenimo kokybė regiono plėtros centruose ir periferiniuoserajonuose.

Miesto plėtros prioritetai

1.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.

2. Kaimo plėtra ir pirminio ekonomikos sektoriaus restruktūrizavimas.

3. Gyventojų profesinis mokymas ir užimtumas, švietimo ir mokslo plėtra.

4. Mokamų paslaugų, turizmo ir rekreacijos plėtra.

5. Socialinės paramos plėtra.

6. Transporto infrastruktūros plėtra.

7. Aplinkos apsauga.

Investicinė aplinka Per pastaruosius keletą metu Lietuva, o kartu ir Klaipėda, tapo vienu iš svarbiausiu investicijų traukos centru rytinėje Baltijos pakrantėje. Pagrindines tokios sėkmes priežastys – palanki geografine bei stabili politine padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytu rinkos, kvalifikuotos ir, palyginti su Vakaru šalimis, vis dar pigesnes darbo

jėgos gausa, nedideles gamybos sąnaudos, įspūdingas ekonomikos augimas, tvirta nacionaline valiuta, palanki aplinka verslui plėtoti.

-12- Statistika Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriamesukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Turėdama vos 5,47proc. visų Lietuvos gyventojų, Klaipėda pagamina apie dešimtadalį šalies irbeveik 80 proc. apskrities pramonės produkcijos, o miesto indėlis į šaliesnacionalinį biudžetą sudaro apie 12 proc. Pagal parduotos produkcijosapimtis didžiausią dalį miesto pramonės struktūroje užima maisto produktųir gėrimų gamyba – 25,8 proc., tabako pramonė – 21,7 proc., elektrosįrengimai – 18,6 proc., transporto įrengimų gamyba – 14, 7 proc., medienosir jos dirbinių pramonė – 7,6 proc., baldų gamyba -2,7 proc.

Lankytinos vietos

Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejusMuziejus įkurtas 1924 metais, visa muziejinė veikla nukreipta Klaipėdosmiesto ir Mažosios Lietuvos istorinio palikimo saugojimui, tyrinėjimui irpropagavimui. Per 56 tūkstančius eksponatų.Lietuvos jūrų muziejusMuziejinis kompleksas, kurį sudaro: Jūrų muziejus ir akvariumas (įsikūręs XIX a. Kopgalio tvirtovėje); Kuršių nerijos gamtos muziejus; Delfinariumas (su 1000 sėdimų vietų žiūrovams).Pagrindinė veikla – muziejinė (laivybos,jūreivystės, jūrų biologijos) ir jūros gyvūnų veisimas, be to organizuojamipramoginiai renginiai žiūrovams (delfinariume), pažintiniai renginiaimoksleiviams.Laikrodžių muziejusEkspozicija trijų dalių: laikrodžių konstrukcijų raida; laikrodžių apdailosraida; saulės laikrodžių parkas (muziejaus kiemelis, naudojamas irįvairiems renginiams bei greta esančio Klaipėdos kariljono koncertamsklausyti).

-13- Sportas Klaipėdos rajone sportinę veiklą vykdo, sportinius renginiusorganizuoja ir koordinuoja rajono savivaldybės administracijos Kūnokultūros ir sporto skyrius. Rajone dirba 61 kūno kultūros ir sportomokytojai, 15 trenerių. Šiuo metu rajone yra 2 stadionai, 13 sporto salių,žirginio sporto maniežas, 2 futbolo aikštės, 3 lauko teniso kortai, šaškių-šachmatų klubas, sunkiosio atletikos salė, 2 kultūrizmo salės.

Rajone įkurta vaikų ir jaunių sporto mokykla, kurioje veikiafutbolo, lengvosios atletikos, bokso, stalo teniso, sunkiosios atletikos,krepšinio, žirginio sporto grupės. Sporto mokykloje mokosi 386 įvairausamžiaus moksleiviai. Yra 25 mokymo grupės rajone (Gargžduose, Vėžaičiuose,Endriejave, Priekulėje, Doviluose, Drevernoje).

-14-

[pic]

1. Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 1990-2003 m.

[pic]

2. Demografiniai rodikliai 1995-2003 m.

|  |1995 |1996 |2000 |2001 |2002 |2003.07.01 ||  |  |  |  |  |  |  |

-16-3. Gyventojų tautinė sudėtis [pic]

 |1.                  Lietuviai|71 % ||2.                  Rusai |21,3 % ||3.                  |2,4 % ||Ukrainiečiai | ||4.                  |1,8 % ||Baltarusiai | ||5.                  Lenkai |0,39 % ||6.                  Žydai |0,17 % ||7.                  Kitos |2,94 % ||tautybės | |

4. Lietuvos jūrų muziejus

[pic]

-17- [pic]

1. www.klaipeda.lt 2. www.klavb.lt 3. www.klaipedos-r.lt 4. www.klaipedos.aps.lt

-18-