Kauno Šilainių vidurinė mokykla
Referatas
[pic]
Atliko : Rūta Bartkevičiūtė, 9b
Tikrino : Loreta Latvienė
[pic]
[pic]
Geografinė Klaipėdos padėtis………………………………………………………4psl.
Klimatas…………………………………………………………..
…………………..4psl.
Bendruomenė………………………………………………………..
……………….4psl.
Miesto istorija…………………………………………………………..
…………….4psl.
Transportas………………………………………………………..
………………….7psl.
Socialinės įstaigos…………………………………………………………..
……….8psl.
Verslo aplinka……………………………………………………………
……………8psl.
Subalansuota regiono plėtra……………………………………………………….8psl.
Regiono ekonomikos restruktūrizavimas…………………………………………9psl.
Pramonės plėtra…………………………………………………………….
………10psl.
Turizmas ir rekreacija…………………………………………………………
…..10psl.
Žuvininkystė ir uostų veikla………………………………………………………11psl.
Gyvenimo kokybė…………………………………………………………….
…….11psl.
Miesto plėtros prioritetai………………………………………………………..
…12psl.
Investicinė aplinka……………………………………………………………
…….12psl.
Statistika…………………………………………………………
…………………..13ps.
Lankytinos vietos…………………………………………………………….
…….13psl.
Sportas……………………………………………………………
………………….14psl.
Priedai……………………………………………………………
…………………..15psl.
Literatūra…………………………………………………………
……………………8psl.
Geografinė Klaipėdos padėtis
Klaipėda – tai trečias pagal dydį Lietuvos miestas išsidėstęs
Vakarinėje Lietuvos dalyje.
Miesto plotas yra 98,35 km2. Klaipėda išsidėsčiusi 55o43 šiaurės platumos,
21o07 rytų ilgumos.
Miestas užima labai patogią geografinę padėtį Baltijos jūros regione. Tai neužšąlantis uostas prie jūros ir Kuršių marių ir esantis visai netoli kitų
Baltijos jūros uostų Kaliningrado (Rusijoje) ir Rygos (Latvijoje).
Klimatas
Vidutinė oro temperatūra Klaipėdos mieste sausio mėn. yra
–0,6 oC, liepos mėn. – +19,4 oC. Vidutinė metinė temperatūra – +8,4 oC.
Kritulių kiekis per metus – 770 mm.
Bendruomenė
2003 m. sausio 1 d. Klaipėdos mieste gyveno 190.7 tūkst.
gyventojų. Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų pokytį sąlygojo gimstamumo sumažėjimas bei vidinė ir išorinė migracija.
Miesto istorija
1252 m. Danės upės žiotyse Vokiečių ordinas Livonijoje pastatė Memelburgo pilį, davusią pradžią Klaipėdos miestui. Klaipėda tapo Kuršo vyskupystės centru.
1254 m. Klaipėdai suteikta Liubeko miesto teisė.
1298 m. Dėl nestabilios Klaipėdos situacijos, nulemtos lietuvių ir vokiečių riterių susidūrimo, Kuršo vyskupas perkelia savo rezidenciją iš Klaipėdos į
Pilteną.
-4-
1328 m. Pagal Vokiečių ordino Prūsijoje ir Livonijoje susitarimą Klaipėda ir jos apylinkės perduodamos Vokiečių ordinui Prūsijoje, vėliau tampa
Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės dalimi.
1455 m. Klaipėdą pirmą kartą užima lietuvių (žemaičių) pajėgos.
1525 m. Vykstant Reformacijai Prūsijoje, Klaipėdoje įsteigiama Lietuvių bažnyčia, leidusi greta vokiečių bendruomenės įsitvirtinti ir lietuvių bendruomenei, tuo pačiu Klaipėda pamažu ima įgauti daugiakultūrinio miesto kontūrus.
1540 m. Gaisras nuniokoja didesnę miesto dalį.
1605 m. Įžymaus vokiečių poeto Simono Dacho gimimo metai. Šio poeto garbei
Teatro aikštėje yra pastatyta Anikės skulptūra, tapusi Klaipėdos miesto simboliu.
1629-1635 m. Klaipėda atsiduria švedų valdžioje.
1657 m. Klaipėdos pirkliai gauna privilegijų laisvai vystyti jūrų prekybą, leidusią sparčiau plėtotis miestui kaip uostui.
XVII a. vid. Pastačius naujus įtvirtinimus, Klaipėda paverčiama miestu-
tvirtove.
1757-1762 m. Klaipėda atsiduria rusų valdžioje.
1770 m. Klaipėda praranda miesto tvirtovės statusą.
1799 m. Įžymaus astronomo Friedrich Wilhelm August Argelander gimimo metai.
1808 m. Klaipėda vieneriems metams tampa Prūsijos karalystės sostine,
Klaipėdoje išleidžiamas įsakas dėl baudžiavos panaikinimo Prūsijoje,
Prūsijos karalystėje pradedamos esminės reformos.
1812 m. Klaipėda užimama rusų kariuomenės.
1854 m. Gaisras sunaikina didžiąją miesto dalį.
1860 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji gimnazija.
1873 m. Iškasamas karaliaus Vilhelmo kanalas, sujungęs Nemuno žiotis su
Klaipėdos uostu.
-5-
1909 m. Įkuriamas mokytojų seminaras.
1919 m. Versalio sutartimi Klaipėda atskiriama nuo Vokietijos ir perduodama valdyti santarvininkams.
1922 m. Klaipėdoje įkuriama pirmoji privati lietuviška gimnazija.
1923 m. Klaipėda prijungiama prie Lietuvos Respublikos.
1924 m. Santarvininkai patvirtina Klaipėdos krašto konvenciją, numatančią autonomijos principus bei daugumos ir mažumos santykius mieste bei krašte.
1925 m. Įvyksta pirmieji rinkimai į Klaipėdos krašto seimelį, kuriame daugumą laimi vokiečių partijų atstovai.
1934 m. Klaipėdoje įkuriamas Prekybos institutas.
1934-1935 m. neumann-Sass procesas, pirmasis nacių teismas Europoje, kurio metu nuteisiami Klaipėdoje ir krašte veikusių nacistinių partijų atstovai, rengę Klaipėdos atplėšimo nuo Lietuvos sąmokslą.
1935 m. Klaipėdoje įkuriamas Lietuvos Respublikos pedagoginis institutas,
Valstybės teatras.
1937 m. Klaipėdoje gimė įžymus lietuvių poetas, Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova.
1939 m. Klaipėdą užima nacistinė Vokietija.
1945 m. Klaipėdą užima SSSR kariuomenė. Klaipėda ir Klaipėdos kraštas perduodamas Lietuvos TSR. Prasideda miesto apgyvendinimas, daugiausia rusų tautybės žmonėmis, iš esmės pakeitęs demografinę situaciją pokarinėje
Klaipėdoje.
1961-1963 m. Pirmieji žymesni neramumai Klaipėdoje, susiję su naujai pastatytos katalikų bažnyčios nacionalizavimu. 8-as dešimtmetis.
“Kultūrinis lūžis” miesto gyvenime. Šiaulių pedagoginio instituto filialas,
Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetai, įkuriamas Jūrų muziejus,
Laikrodžių muziejus, pradedamas kompleksiškai restauruoti senamiestis.
1986 m. Tarptautinės jūrų perkėlos Klaipėda-Mukranas atidarymas.
1989 m. Išrenkama pirmoji nekomunistinė miesto Taryba.
-6-
1991 m. Klaipėdoje įkuriamas universitetas.
1997 m. Klaipėdoje sukuriama viena pirmųjų Lietuvoje laisvųjų ekonominių zonų.
1997 m. atidengtas paminklas Martynui Mažvydui.
1999 m. pastatytas konteinerių terminalas.
1999 m. Klaipėdos miestui įteikta Europos Tarybos vėliava.
2000 m. Lietuvos krikščioniškojo fondo kolegija tapo aukštąja mokykla.
2001 m. Klaipėdai įteiktas Europos Tarybos Garbės ženklas.
2002 m. rugpjūčio 1 d. Klaipėdos miestas atšventė 750 m. jubiliejų, atidarytas Pilies muziejus.
2002 m. rugsėjo mėn. oficialiai atidaryta Klaipėdos laisvoji ekonominė zona.
2003 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą įteikti miesto apdovanojimai (žiedai)
nusipelniusiems Klaipėdos kultūros ir meno žmonėms.
2003 m. liepos 26 mėn. oficialiai atidarytas kruizinių laivų terminalas.
2003 m. spalio 17 d. Klaipėdos miestui įteiktas Europos Tarybos prizas.
Transportas
Klaipėdoje vystomos visos pagrindinės transporto rūšys: kelių, geležinkelio ir jūrų, taip pat oro (Palanga). Transporto sistema orientuojama į didelius krovinių srautus, pervežimus su perkrovimais iš laivų į geležinkelio ir autotransporto priemones bei Ro-ro operacijas (geležinkelio vagonų ir autotreilerių pervežimai laivais neperkraunant krovinio). Miesto plėtroje numatomi pakankamo galingumo privažiavimo keliai prie uosto bei terminalai, projektuojama atsižvelgti į higieninius ir ekologinius reikalavimus.
Palangos oro uostas yra vos už 25 km nuo Klaipėdos miesto.
Tiesioginiai skrydžiai į Palangą iš Hamburgo, Oslo, Billundo,
Kristianstado, Frankfurto, Berlyno, Maskvos.
-7-
Keltų linijos jungia Klaipėdą su Karlshamno ir Åhus\u0027o uostais Švedijoje, Kylio, Mukrano (Sassnitz) ir Travemiundės uostais
Vokietijoje, bei Aarhuso ir Aabenraa uostais Danijoje.
Socialinės įstaigos
Klaipėdos miesto socialinės paramos centras
Klaipėdos miesto globos namai
Klaipėdos miesto nakvynės namai
Klaipėdos miesto sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centras
Klaipėdos miesto vaiko krizių centras
Verslo aplinka
Verslo sėkmė priklauso nuo verslo idėjos, žmogiškųjų ir finansinių išteklių, verslininko sugebėjimų, verslo informacijos ir kitų veiksnių. Kiekvienas verslininkas, pradėjęs ar ketinantis pradėti savo verslą, gali susidurti su įvairiomis problemomis. Orientuotis verslo aplinkoje ir spręsti iškilusias problemas gali padėti įvairios institucijos, remiančios pradedančiuosius verslininkus bei teikiančios informaciją, konsultavimo ir mokymo paslaugas.
Subalansuota regiono plėtra
Regiono socialinės, ekonominės ir urbanistinės plėtros pagrindas yra įvairaus lygmens (tarptautiniai, valstybės, regiono) plėtros veiksniai.
Svarbu kuo daugiau panaudoti jų teikiamas galimybes ir sumažinti neigiamą poveikį. Veikiama šalies masto ekonomikos veiksnių, plėtosis Lietuvos metropolinės ašies dalis Šiauliai–Klaipėda. Klaipėda toliau bus plėtojama kaip vienas stambiausių ir turinčių didžiausią plėtros potenciją Lietuvos ekonominės plėtros centrų. Palanga (Palanga, Šventoji), Neringa
(Juodkrantė, Nida) šiuo metu plėtojamos ir ateityje bus plėtojamos kaip svarbiausi Lietuvos kurortai, turizmo ir poilsio paslaugų centrai.
-8-
Veikiant Lietuvos vakarų regiono ekonominės plėtros veiksniams, sudaroma Klaipėdos regiono plėtros ašis šiaurė–pietūs
(Sovietskas–Pagėgiai–Šilutė–Klaipėda–Palanga–Ventspilis), kuri sujungia regiono savivaldybes į bendrą visumą. Skuodo rajonas nepatenka į šios ašies įtakos zoną ir yra menkai susijęs su Klaipėdos apskrities raida. Svarbiausi regiono plėtros centrai yra Klaipėda, Palanga. Regiono gyvenviečių sistemos pocentriai Šilutė, Gargždai, Kretinga, Skuodas plėtojami lėtai. Planuojamų naujų savivaldybių centrų Salantų, Švėkšnos, Pagėgių plėtros potencialas yra labai mažas.
Pajūrio juostoje gyvenvietės plečiasi išilgai jūros kranto. Tokią natūralią urbanistinių struktūrų plėtros kryptį riboja gamtos karkaso elementai (miškai, kopos ir kt.). Pajūrio juostos gyvenvietėse pakanka rezervų 10–15 metų plėtoti urbanistinę struktūrą buvusio istorinio užstatymo ribose. Šiuo metu įgyvendinami prieš 7–10 metų suplanuotų teritorijų projektai. Prognozuojama, kad užstatytų teritorijų plotai
Klaipėdoje, Palangoje ir Neringoje padidės apie 15% (3400 ha), o gyventojų skaičius padidės apie 10%. Vasarą juose gyvens ir poilsiaus apie 343 tūkst.
žmonių.
72% regiono gyventojų gyvena miestuose, 67% iš jų – Klaipėdoje. XXI amžiaus pradžioje prognozuojama aktyvi kaimo gyventojų migracija į miestus. Dėl to ištuštės ir sparčiai nyks kaimai, vienkiemiai, ypač tie, prie kurių arti nėra jokio vandens telkinio, tinkamo rekreacijai. Šie procesai planuojamo laikotarpio pabaigoje gali pakeisti regiono kraštovaizdį ir kaimo vietovių urbanistinę struktūrą. Aplinkosaugos požiūriu Lietuvos pajūris yra svarbi šalies gamtos karkaso dalis, kurioje siekiama saugoti gamtinės aplinkos kokybę ir įvairovę.
Regiono ekonomikos restruktūrizavimas
Ekonominiu požiūriu Klaipėdos regionas yra vienas iš sėkmingiausiai besiplėtojančių Lietuvoje. Nuo 1994 metų bendrasis vidaus produktas (BVP) kasmet didėja 3–4 %. Tačiau regiono ūkis nesudaro vientisos ekonominės sistemos nei ūkio sandaros, nei jo teritorinės sklaidos požiūriu. Didžiausios apskrities įmonės žaliavas gauna ne tik iš kitų
Lietuvos regionų, bet ir iš kitų šalių. Tik smulkaus ir vidutinio verslo įmonės naudoja vietos išteklius. Ekonominiu požiūriu regiono teritoriją sudaro keletas dalių: du kurortai (Palanga ir Neringa), du ekonominės plėtros centrai (Klaipėda ir Palanga), Šilutės rajonas ir likusi regiono dalis. Klaipėdoje sutelkta 83,5% apskrities dirbančiųjų, 89,6% kapitalo,
84,8% gaunamų pajamų ir 95,6% pelno. Regiono ekonominės sistemos dalių ūkio veiklos rezultatai, plėtros tempai ir galimybės labai skiriasi.
-9-
Didelėje teritorijos dalyje pramonė ir komercinė veikla vaidina tik šalutinį vaidmenį žemės ir miškų ūkio fone. Šiuo metu vyrauja ir sėkmingai naudojamos tiesioginės užsienio investicijos. Valstybės investicijos regione daugiausia yra netiesioginės ir neturi didelės įtakos regiono ūkio plėtrai.
Pramonės plėtra
Regiono pramonės sektoriuje vyksta restruktūrizavimo procesai, todėl neišnaudojama daugiau kaip pusė pramonės gamybos galimybių ir pajėgumų. Klaipėdos apskrities pramonės gamybos personalas sudaro tik 10%
Lietuvos pramonės gamybos personalo. Perspektyviausios regiono pramonės šakos – maisto pramonė, žuvies perdirbimas, laivų statyba ir remontas, medžio apdirbimas, lengvoji pramonė. Regiono miestuose (Klaipėdoje,
Kretingoje, Gargžduose ir kt.) esančios pramonės rajonų teritorijos dar nevisiškai išnaudojamos. Be to, iki planuojamo laikotarpio pabaigos miestų bendruosiuose planuose numatytas apie 335 ha rezervas pramonės plėtrai.
Turizmas ir rekreacija
Klaipėdos regionas kasmet priima apie 5 tūkst. užsienio turistų.
79% jų atvyksta į Klaipėdą, 12% – į Kretingos rajoną ir tik 9% – į Palangą.
Apgyvendinimo paslaugas regione teikia 46 įstaigos. Tai sudaro 56% visų
Lietuvos rekreacijos įstaigų fondo. 30% rekreacinių įstaigų fondo turistus aptarnauja tik vasarą. Vietų užimtumo koeficientas (29,8%) didesnis už
Lietuvos vidurkį (26,4%). Daug turizmo ir rekreacijos įmonių yra privačios.
Apskrityje daugiausia teikiamos tik apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos.
Jų kokybė – nepatenkinama. Nėra nė vieno aukščiausios kategorijos viešbučio, pigių nakvynės namų ir viešbučių. Taip pat neparengta regiono marketingo programa, turizmo informacija labai menka. Turizmo ir rekreacijos plėtrą stabdo šie nepalankūs veiksniai: neišplėtotas mažųjų uostų tinklas, užterštas Kuršių marių vanduo, nepakankama gyvenamosios aplinkos kokybė, turizmo infrastruktūros stoka, žema vietos gyventojų bendravimo kultūra, nepatenkinama kriminogeninė būklė, painūs veiklos apribojimai saugomose teritorijose.
-10-
Žuvininkystė ir uostų veikla
Pajūrio regione yra apie 80% visų Lietuvos žuvų išteklių, taip pat dauguma žvejybos verslo infrastruktūros ir kvalifikuotos darbo jėgos.
Tačiau žuvų ūkis išplėtotas nepakankamai.
Klaipėdos jūrų uostas (10,2 km2) neužšąla žiemą, sukurtas aptarnaujančių autokelių ir geležinkelių linijų tinklas. Čia įrengta 19,2 km krantinių, 7
km iš jų pritaikytos krovos darbams, bet savarankiškai dirbantys žvejai neturi savo krantinių, taip pat neįrengta nė vieno keleivių terminalo.
Laivų parkas palyginti nedidelis ir pasenęs. Todėl Klaipėdos uostui tenka atsispirti stipriai Sankt Peterburgo, Ventspilio, Rygos, Talino, Gdansko uostų konkurencijai.
Gyvenimo kokybė
Miestuose gyvena 72% regiono gyventojų, 67% iš jų – Klaipėdoje.
Taigi daugumai regiono gyventojų yra svarbi miesto gyvenamoji aplinka, jos privalumai ir miesto infrastruktūros paslaugos. Klaipėdoje daugiabučių gyvenamųjų namų aplinka yra prasta, o mažaaukščių vienbučių arba sublokuotų namų aplinka yra patenkinama.
Čia nesutvarkyti ir nepritaikyti naudoti gamtinės aplinkos natūralūs elementai, didelis užstatymo tankis, neįdomios erdvės, daug kur neįrengti šaligatviai ir kt. Žemė jos buvusiems savininkams miestuose grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra nepaisant gyvenviečių plėtros urbanistinių principų.
Todėl dažnai gyvenamųjų namų kvartalai pradedami statyti inžineriškai neparengtose teritorijose. Tokių kvartalų gyvenamosios aplinkos kokybė, žinoma, yra nepatenkinama ne tik pagal inžinerinės įrangos rodiklius, bet ir pagal socialinės infrastruktūros rodiklius. 40% žemės regiono miestuose sudaro bendro naudojimo želdiniai, 69% miestų gatvių yra su kieta danga ir 76% gatvių apšviečiamos naktį.
Klaipėdoje yra 13 profesinių mokyklų, devynios valstybinės ir dvi nevalstybinės aukštesniosios mokyklos, viena aukštoji mokykla –Klaipėdos universitetas, taip pat Dailės akademijos Vizualinio dizaino katedra.
Dauguma profesinių ir aukštesniųjų mokyklų yra Klaipėdoje, t.y. ten, kur susitelkę regiono gyventojai. Specialistų rengimas nesiejamas su darbo rinkos poreikiais. Aukštosios ir aukštesniosios mokyklos rengia neperspektyvių specialybių darbuotojus. Žymiai aukštesnis šiuo metu yra profesinio mokymo efektyvumas.
-11-
Klaipėdos apskrities socialinės rūpybos skyriuose dirba 357
darbuotojai. Taigi vienam socialiniam darbuotojui tenka 93 socialiai globojami žmonės. Vienam iš 245 lankomosios priežiūros darbuotojų tenka 1,5
namuose globojamo žmogaus. Be to, regione yra 2516 globos vietų įvairiose apskrities, savivaldybių, visuomeninėse ir privačiose socialinių paslaugų įstaigose. Į vieną vietą vidutiniškai pretenduoja apie šešis žmones.
Kultūros srityje, švietimo ir mokymo, globos ir rūpybos, sveikatos apsaugos sistemoje, transporto paslaugų srityje vyrauja valstybinės įstaigos ir įmonės. Jų materialinė bazė techniškai ir technologiškai atsilikusi, paslaugos unifikuotos, neįvairios, dažnai nekokybiškos, labai ribotos yra paslaugų pasirinkimo galimybės, ypač kaimo vietovėse. Privati iniciatyva reiškiasi nedrąsiai ir valstybės neremiama.
Labai skiriasi gyvenimo kokybė regiono plėtros centruose ir periferiniuose rajonuose.
Miesto plėtros prioritetai
1.Smulkaus ir vidutinio verslo plėtra.
2. Kaimo plėtra ir pirminio ekonomikos sektoriaus restruktūrizavimas.
3. Gyventojų profesinis mokymas ir užimtumas, švietimo ir mokslo plėtra.
4. Mokamų paslaugų, turizmo ir rekreacijos plėtra.
5. Socialinės paramos plėtra.
6. Transporto infrastruktūros plėtra.
7. Aplinkos apsauga.
Investicinė aplinka
Per pastaruosius keletą metu Lietuva, o kartu ir Klaipėda, tapo vienu iš svarbiausiu investicijų traukos centru rytinėje Baltijos pakrantėje. Pagrindines tokios sėkmes priežastys – palanki geografine bei stabili politine padėtis, greta esančios neaprėpiamos Rytu rinkos, kvalifikuotos ir, palyginti su Vakaru šalimis, vis dar pigesnes darbo jėgos gausa, nedideles gamybos sąnaudos, įspūdingas ekonomikos augimas, tvirta nacionaline valiuta, palanki aplinka verslui plėtoti.
-12-
Statistika
Klaipėda yra Vakarų Lietuvos pramonės centras, kuriame sukoncentruota didelė dalis Lietuvos pramonės potencialo. Turėdama vos 5,47
proc. visų Lietuvos gyventojų, Klaipėda pagamina apie dešimtadalį šalies ir beveik 80 proc. apskrities pramonės produkcijos, o miesto indėlis į šalies nacionalinį biudžetą sudaro apie 12 proc. Pagal parduotos produkcijos apimtis didžiausią dalį miesto pramonės struktūroje užima maisto produktų ir gėrimų gamyba – 25,8 proc., tabako pramonė – 21,7 proc., elektros įrengimai – 18,6 proc., transporto įrengimų gamyba – 14, 7 proc., medienos ir jos dirbinių pramonė – 7,6 proc., baldų gamyba -2,7 proc.
Lankytinos vietos
Klaipėdos miesto savivaldybės Mažosios Lietuvos istorijos muziejus
Muziejus įkurtas 1924 metais, visa muziejinė veikla nukreipta Klaipėdos miesto ir Mažosios Lietuvos istorinio palikimo saugojimui, tyrinėjimui ir propagavimui. Per 56 tūkstančius eksponatų.
Lietuvos jūrų muziejus
Muziejinis kompleksas, kurį sudaro: Jūrų muziejus ir akvariumas (įsikūręs
XIX a. Kopgalio tvirtovėje); Kuršių nerijos gamtos muziejus; Delfinariumas (su 1000 sėdimų vietų žiūrovams).Pagrindinė veikla – muziejinė (laivybos, jūreivystės, jūrų biologijos) ir jūros gyvūnų veisimas, be to organizuojami pramoginiai renginiai žiūrovams (delfinariume), pažintiniai renginiai moksleiviams.
Laikrodžių muziejus
Ekspozicija trijų dalių: laikrodžių konstrukcijų raida; laikrodžių apdailos raida; saulės laikrodžių parkas (muziejaus kiemelis, naudojamas ir įvairiems renginiams bei greta esančio Klaipėdos kariljono koncertams klausyti).
-13-
Sportas
Klaipėdos rajone sportinę veiklą vykdo, sportinius renginius organizuoja ir koordinuoja rajono savivaldybės administracijos Kūno kultūros ir sporto skyrius. Rajone dirba 61 kūno kultūros ir sporto mokytojai, 15 trenerių. Šiuo metu rajone yra 2 stadionai, 13 sporto salių, žirginio sporto maniežas, 2 futbolo aikštės, 3 lauko teniso kortai, šaškių-
šachmatų klubas, sunkiosio atletikos salė, 2 kultūrizmo salės.
Rajone įkurta vaikų ir jaunių sporto mokykla, kurioje veikia futbolo, lengvosios atletikos, bokso, stalo teniso, sunkiosios atletikos, krepšinio, žirginio sporto grupės. Sporto mokykloje mokosi 386 įvairaus amžiaus moksleiviai. Yra 25 mokymo grupės rajone (Gargžduose, Vėžaičiuose,
Endriejave, Priekulėje, Doviluose, Drevernoje).
-14-
[pic]
1. Klaipėdos miesto gyventojų skaičius 1990-2003 m.
[pic]
2. Demografiniai rodikliai 1995-2003 m.
| |1995 |1996 |2000 |2001 |2002 |2003.07.01 |
-16-
3. Gyventojų tautinė sudėtis
[pic]
|1. Lietuviai|71 % |
|2. Rusai |21,3 % |
|3. |2,4 % |
|Ukrainiečiai | |
|4. |1,8 % |
|Baltarusiai | |
|5. Lenkai |0,39 % |
|6. Žydai |0,17 % |
|7. Kitos |2,94 % |
|tautybės | |
4. Lietuvos jūrų muziejus
[pic]
-17-
[pic]
1. www.klaipeda.lt
2. www.klavb.lt
3. www.klaipedos-r.lt
4. www.klaipedos.aps.lt
-18-