Skoliozė-stuburo išlinkimas į šoną.Stuburas išlinksta,kai sutrinka jo ir gretimų griaučių dalių vystymasis taip pat dėl rachito ar nusilpusių nugaros raumenų ar raiščių.
Kiekvieno žmogaus stuburas turi natūralius išlinkimus. Kai kuriems žmonėms stuburas iškrypsta į vieną ar kitą šoną ir šių iškrypimų negalima ištiesinti atsistojus tiesiai ir įsitempus. Rentgeno nuotraukoje toks stuburas atrodo kaip C ar S raidės formos. Dažniausiai stuburo slanksteliai būna šiek tiek pasisukę apie savo ašį ir tada būna nevienodas pečių aukštis, dubens padėtis, bei atsiranda šonkaulinė kupra.
Stuburo bei krūtinės ląstos deformacijos dažna vaikų ir paauglių liga. Ydinga laikysena diagnozuojama net 25-50% , o skoliozė – 2-6 % paauglių. Žinoma kad ši liga yra paveldima. Jei kas nors šeimoje serga skolioze, jų vaikams tikimybė susirgti yra didesnė – apie 20 procentų. Stuburo iškrypimo diagnozė nustatoma kliniškai ir rentgenologiškai. Apžiūrint vaiką, pastebima talijos trikampių, menčių, pečių juostos asimetrija. Šie požymiai būna ir ydingos laikysenos atveju.
Diagnozė patikslinama atlikus rentgenogramą priekinėje bei šoninėje projekcijoje ligoniui stovint, nes tik stovint rentgenogramose yra tikrasis iškrypimo kampas. Stuburo iškrypimo kampas matuojamas J.R.Cobb metodu.
Dažniausiai skiriami 4 iškrypimo laipsniai: I – 0-10° , II – 10-30° , III –
30-50° , IV – virš 50° .
Skoliozės klasifikacija:
1. Idiopatinė (apie 80% visų skoliozių) t.y. kai priežastis nėra žinoma .
1. Infantilinė – stuburo iškrypimas atsiranda per pirmuosius tris gyvenimo metus .
2. Juvenilinė – stuburo iškrypimas diagnozuojamas nuo 4 m. iki lytinio brendimo pradžios .
3. Paauglių – po lytinio brendimo .
2. Neuromuskuliarinė (4-8% )
3. Įgimta (10-16% )
Kas suserga skolioze?
Skoliozė nėra dažna liga. Ja suserga tik apytiksliai 2 procentai populiacijos. Žinoma kad ši liga yra paveldima. Kai kurie vaikai gimsta su šoniniu stuburo iškrypimu (skolioze)ir gydymas jiems reikalingas jau pirmais gyvenimo metais.Jei kas nors šeimoje serga skolioze, jų vaikams tikimybė susirgti yra didesnė – apie 20 procentų. Skoliozė ypač progresuoja paauglystės amžiuje, o sulėtėja baigus kaulėti kaulams.
Vaikų amžiuje daugumoje atvejų skoliozė yra „idiopatinė”. Tai reiškia kad jos atsiradimo priežastis yra nežinoma. Stuburas pradeda krypti prieš brendimą. Skolioze dažniau serga mergaitės nei berniukai. Dažniausiai tai sveiki vaikai kurie iki tol nesirgo jokia rimtesne liga. Skoliozė dažniausiai diagnozuojama 6-8 m. vaikams.
Iki lytinio brendimo stuburo iškrypimo kampas didėja 2-3° per metus. Prasidėjus lytiniam brendimui (mergaitėms metai prieš mėnesinių atsiradimą), paspartėja vaikų augimas, todėl stuburo iškrypimas irgi ima greičiau progresuoti. Per metus stuburo iškrypimas padidėja iki 10-15° . 17-18 metų amžiuje stuburo iškrypimas paprastai stabilizuojasi, jeigu iškrypimas mažesnis nei 40-50° . Ketvirto laipsnio skoliozė nežymiai progresuoja visą gyvenimą. Šiuos skoliozės progresavimo ypatumus reikalinga labai kruopščiai išaiškinti tėvams.
Ar skoliozė neišvengiama?
Šios ligos gydymui nereikia brangių vaistų, o stabilizuoti procesą galima įvairiomis kineziterapijos priemonėmis t. y. laikytis tinkamo režimo, mitybos, sukurti reikiamą vaikui aplinką. Nustatyta, kad skolioze sergantys mokiniai mažai gydosi: apie 57 proc. jų visiškai nesigydo, pastoviai gydosi tik apie 4 proc. susirgusiųjų. Be to mokiniai lanko būrelius, kurie yra kontraindikuotini skolioze sergantiems mokiniams, kaip karate, boksas, imtynės, sportiniai šokiai ir kt. . Visa tai rodo nesuvokiamą bei mažą tėvų, mokytojų ir pačių vaikų dėmesį skoliozės ligai.Anksti diagnozuota ir gydoma skoliozė sustabdys jos progresavimą, vaikai išvengs invalidumo.
Nuo skoliozės apsisaugoti nepavyks, bet diagnozės nustatymas ir ankstyvas gydymas yra kol kas vienintelės priemonės, kad ligą pristabdyti ir kiek įmanoma kontroliuoti.
Šios ligos galima ir nepastebėti, nes vaikui neskauda, jis neturi jokių nusiskundimų. Tačiau tėvai turėtų pastebėti šiuos požymius, kai vaikui yra maždaug 7-8 metai:
nevienodi pečiai atsikišusi mentė arba mentės nevienodas liemuo nevienoda dubens padėtis persikreipimas į vieną šoną
Esant bet kuriam iš šių simptomų reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar ortopedu. Kai iškrypimas didelis arba jo progresavimo nepavyksta sustabdyti nešiojant korsetą reikalinga operacija. Tokiais atvejais operacija yra vienintelis labai efektyvus bei saugus gydymo būdas.
Dėl ko išsivysto ši liga?
Ligą lemia netaisyklinga laikysena(pvz.: netaisyklingas sėdėjimas mokyklos suoluose), raumenų disbalansas ir išoriniai veiksniai, kaip miegojimas susirietus ant aukštos pagalvės ar įdubusioje lovoje, kuprinės nešimas ant vieno peties, netaisyklingas sėdėjimas, netinkamas dienos rėžimas ir mityba.Stuburas gali išlinkti dėl paralyžiaus,lūžio ar ligos(ypač tuberkuliozinio spondilito), taip pat kai kurių profesijų žmonėms( pvz.: smuikininkui, siuvėjui, nešikui, programuotojui), kurie visą laiką dirba viena poza.
Iškrypę vaikų stuburai ne vien suolo kaltė
Visuomenės sveikatos specialistai nerimauja, kad mokyklinio amžiaus vaikų laikysena, kuri liudija ne tik grožį, bet ir sveikatą kasmet prastėja. Beveik kiekvienoje klasėje galima pamatyti įdubusiom krūtinėmis, atsikišusiais pilvais ir nuleistas pečiais mokinių. Šie požymiai, pasak
Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos programų ir analizės skyriaus sveikatos ekologės Žanetos Pavilonytės, išduoda, jog vaikas jau serga viena dažniausių atramos – judamojo aparato liga – skolioze ir jam vystosi stuburo iškrypimas. Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis,
Kauno apskrityje ir mieste kasmet daugėja vaikų, sergančių stuburo sutrikimais. Kauno apskrityje 1999m. iš tūkstančio patikrintų moksleivių skolioze sirgo 19, netaisyklingą laikyseną turėjo 95 vaikai, 2002 m.šie skaičiai atitinkamai padidėjo: 30 ir 112. Medikus labai neramina ir tai, kad ligonių amžius jaunėja, skolioze serga jau ikimokyklinukai. 1999-ųjų tyrimų duomenimis, Kaune iš 1000 pirmokų net 22 į mokyklinį suolą sėdosi, turėdami stuburo iškrypimų, 87 – netaisyklingą laikyseną. Skoliozė ypač pavojinga paauglystėje. Dėl jungiamojo audinio biocheminių pakitimų stuburo slankstelis pasisuka apie savo ašį ir ties krūtine, liemeniu, rečiau kaklo srityje iškrypsta į šoną. Negydant skoliozės vaikas gali likti invalidas.
Skoliozės gydymas
Gydoma gydomąja mankšta, masažu, fizioterapijos procedūromis, tempimu(ligoninėje); ligonis turi dėvėti korsetą.Padeda gydymas sanatorijoje.Jei stuburas ima krypti vaikystėje, vaiką reikia kniūpsčiomis guldyti ant kieto čiužinio, maitinti vitaminingu maistu, masažu ir ir gydomosios mankštos pratimais stiprinti nugaros raumenis. Skoliozės gydymui labai įtakoja tinkamas mokinio darbo režimas, mityba, sėdėjimo ir miegojimo pozos ir kt. Mokinys turi laikytis darbo ir poilsio rėžimo, nepervargti, kiek galima mažinti stuburo apkrovą, vengti papildomo darbo krūvio mokykloje ir namuose. Mokiniui per pamoką turi būti sudarytos sąlygos pajudėti, pakeisti sėdėjimo padėtį, kad nepersitemptų stuburo raumenys.
Miegoti patartina specialistų rekomenduojamą valandų skaičių, būtinas pietų miegas ar poilsis, kurio metu reikia pagulėti 1-1,5 val. Vaiko lova turi būti lygi, be įdubimų ar iškilimų. Tuo tikslu po čiužiniu reikia padėti iš faneros ar lentų padarytą plokščią skydą. Geriausia miegoti ant nugaros ar pilvo. Miegant susirietus, minkštoje lovoje, ant aukštos pagalvės, pertempiami nusilpę raumenys ir raiščiai, o stuburas dar greičiau deformuojasi. Sveika kuo ilgiau būti gryname ore, pagal higienos normas ne mažiau 3-3,5 valandas.
Reikia kur kas labiau pasirūpinti skolioze sergančio mokinio mityba.
Maisto racione turi pakakti amino rūgščių, vitaminų, mikroelementų.
Rekomenduojami turtingi kalciu ir fosforu produktai, vaisiai, daržovės. Per didelis angliavandenių kiekis nepageidaujamas, nes skatina nutukimą, o papildomas svoris apkrauna stuburą. Maitinti vaiką reikia reguliariai, ne mažiau 4 kartus per dieną.
Mokiniai, turintys ydingą laikyseną ar I laipsnio skoliozę, kūno kultūros pamokų metu turi atlikti koreguojamosios gimnastikos pratimus. Labai svarbu, kad šie pratimai būtų atliekami kasdien namuose prižiūrint tėvams.
Rekomenduojamas fizinių pratimų kompleksas, skirtas kaulų ir raumenų sistemos pakenkimu profilaktikai:
Atsisėskite ant kėdės – nugara laikykite tiesiai, į atlošą nesiremkite, kojas tvirtai įremkite į grindis. Pakelkite rankas. Kaire ranka paimkite už dešinės rankos riešo ir neskubėdami palenkite rankas į šoną. Pakeiskite rankų padėtį ir palenkite jas į kitą šoną.
Atsisėskite ant kėdės krašto ir sudėkite rankas už nugaros, ant liemens.
Ištieskite nugarą, pečius įtraukite atgal, išsitempkite ir suskaičiuokite iki 5.
Atsisėskite ant kėdės ir pakelkite aukštyn vieną kelį, apimdami jį rankomis. Keldami kelį kiekviena karta, neskubėdami suskaičiuokite iki
5.
Atsisėskite, ištieskite nugarą ir pasukite liemenį į vieną pusę. Rankas sudekite prie to šono, į kuria pusę tuo metu pasisuksite.
Suskaičiuokite iki 5 ir pasisukite į kitą pusę.
Ištiestas kojas pakelkite horizontaliai ir jas sukryžiuokite.
Suskaičiuokite iki 5 ir pakeiskite kojų padėtį
Atsisėskite ant kėdės krašto, pražerkite kojas. Pasilenkite žemyn tiek, kiek galite. Suskaičiuokite iki 5.
Atsistokite už kėdės truputį toliau ir pasilenkite, laikydamiesi ištiestomis rankomis už kėdės atlošo. žiūrėkite žemyn. Ištempkite ir lėtai rąžykite pečius bei krūtines ląstą.
Kiekviena pratimą pakartokite po 4-5 kartus. Pratimų pabaigoje lengvai atpalaiduokite visus kūno raumenis.
2
4
5
6