BENDROS ŽINIOS
SOSTINĖ: ROMAPLOTAS: 301277 km2DIDŽIAUSIOS SALOS: Sicilija 25426 km2 , Sardinija 23813 km2 , Elba 223 km2GYVŪNIJA: žvyrė, gemžė, strinaILGIAUSIOS UPĖS: Po-668 km., Adidžė-410 km., Tibras-405 km.DIDŽIAUSI EŽERAI( km2): Garda-370, Madžorė-212, Komas-146.KLIMATAS: Viduržemio jūros (mediteraninis), Sicilijoje – subtropinis.TEMPERATŪRA: Vidutinė sausio temperatūra nuo 0 iki 12 °C, liepos 20-28 °C UŽTERŠTUMAS: Milane įregistruotas vienas aukščiausių sieros dioksido kiekių pasaulyje; Po upė kasmet „išmeta“ į jūrą apie 250 tonų arseno. AUKŠČIAUSIA UŽTVANKA: Vajotos-265 m. ILGIAUSIAS GELEŽINKELIO TUNELIS: Simplonas 19,8 km (jungia Šveicariją su Italija). NAUDINGOSIOS IŠKASENOS: lauko špatai, marmuras, pemza, pocolanas, akmens druska. AUGALIJA:tipiški plačialapiai ir spygliuočių miškai prieškalnėse. Labiausiai paplitę medžiai: ąžuolas, bukas, kaštonas, europinis maumedis, itališkasis kiparisas, itališkoji pušis (pinija). DIDŽIAUSI MIESTAI (tūkst.gyv.): Roma-2623, Milanas-1189, Neapolis-1014, Turinas-956, Palermas-669,Genuja-629, Bolonija-402, Florencija-394, Baris-345, Venecija-321. GYVENTOJŲ TANKUMAS(žm./kv.km.): Viename kvadratiniame kilometre vidutiniškai gyvena 190 žmonių. RELIGIJOS: 91% gyventojų yra katalikai, iš kitų – protestantai ir judėjai. Tarp imigrantų yra daug musulmonų (apie 250 000). ŽYMŪS PASTATAI: Romoje : Koliziejus, Romos forumas, Panteonas, Angelo Pilis, Šv. Petro Bazilika, Šv. Morkaus bazilika (Venecija), Monrealės katedra (Sicilija). Antikinis miestas „Pompėja“ atkastas ir lankomas turistų. GYVENTOJŲ VEIKLA: Žemės ūkis-4%, pramonė-33%, aptarnavimo sfera-63% PINIGINIS VIENETAS: Lira KALBA: Italų VALDYMO FORMA: Parlamentinė respublika AUKŠČIAUSIA VIETA: Mont Blanc-4807. ŠALIES PAVADINIMAS REIŠKIA: Italos – iš graikų kalbos išvertus reikštų “veršių, jaučių žemė” . IŠRADIMAI ITALIJOJE: pistoletas buvo išrastas Italijos mieste Pistoloje, o fajansas – Faenco mieste. MAISTAS: Spagečiai, pica, pomidorai, alyvų aliejus, espresso ir kapučino kava. GEOGRAFINĖ PADĖTIS: Pietų Europa, pusiasalis, besitęsiantis į Viduržemio jūros vidurį, į šiaurės rytus nuo Tuniso. VALSTYBINĖ SIENA: 1 932 2 km. SIENA SU: Austrija 430 km., Prancūzija 488 km., Vatikanu 3.2 km., San Marinu 39 km., Slovėnija 232 km., Šveicarija 740 km. GYVENTOJŲ AMŽIUS:
0-14 metai: 14.1% (vyrai 4 198 569; moterys 3 954 15915-64 metai: 67.3% (vyrai 19 334 208; moterys 19 492 048) 65 m. ir vyr.: 18.6% (vyrai 4 436 073; moterys 6 300 568) (2002 m.) NATŪRALUS PRIEAUGIS: 0.05% GIMIMŲ SKAIČIUS: 8.93/1 000 gyventojų MIRČIŲ SKAIČIUS: 10.13/1 000 gyventojų ADMINISTRACINIS SUSKIRSTYMAS: 20 regionų NEPRIKLAUSOMYBĖ: 1861 kovo 17 d. (Italijos Karalystės paskelbimas) NACIONALINĖ ŠVENTĖ: Respublikos minėjimas, birželio 2 d. (1946 m.) ŠALIES PAVADINIMO SUTRUMPINIMAS: IT MIGRACIJOS SALDO: 1.73 migrantų/1 000 gyventojų. IMPORTAS: Italija beveik visas dujas ir naftą importuoja. GĖRIMAI: didžiausia ES ir pasaulio vyno gamintoja ir eksportuotoja. VAISIAI IR DARŽOVĖS: išauginama daugiausia vaisių ir daržovių.VERSLAS IR POLITIKA
POLITIKA: Italijos valstybinė santvarka-respublika.Rinkimuose gali dalyvauti Italijos piliečiai nuo 18 metų, visuotiniai (išskyrus senato rinkimus, kur leidžiama balsuoti nuo 25 metų).Valstybės vadovas yra Prezidentas Carlo Azeglio CIAMPI (nuo 1999 gegužės 28 d.). Prezidentą renka rinkimų kolegija, sudaryta iš dviejų Parlamento rūmų bei 58 regionų atstovai 7 metams. Rinkimai įvyko 1999 metais. Ministrą pirmininką skiria prezidentas. dviejų rūmų Parlamentą sudaro Senatas (Senato della Repubblica) (326 vietos; 315 narių renkami visuotiniu balsavimu, iš kurių 232 renkami tiesiogiai, o 83- remiantis regioniniu proporciniu atstovavimu; 11 senatorių skiriami iki gyvos galvos; narių kadencijos laikas 5 metai) ir Deputatų Rūmai (Camera dei Deputati) (630 vietos; 475 renkami tiesiogiai, 155 – remiantis regioniniu proporciniu atstovavimu; kadencijos laikas – 5 metai). Prieš dešimtmetį Italiją supurtė skandalai. Paaiškėjo, kad dalis elito skendi korupcijoje. Daugelis atsidūrė kalėjime, kiti nužengė nuo politinės scenos. Tokių visuomenės sopulių akivaizdoje Europa atrodė italams juo labiau patraukli, stabilizuojanti. Apklausos rodo, kad italai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungos entuziastų. Per 1984 metais kartu su Europos Parlamento rinkimais surengtą referendumą dauguma italų pasisakė už tai, kad Europos Parlamentas taptų konstitucine asamblėja, galinčia priimti Europos konstituciją. Italija ir toliau pasisako už glaudesnį Europos vienijimąsi. VERSLAS: ŪKIO struktūroje apie 40% nacionalinių pajamų teikia PRAMONĖ, ir maždaug tokia pat dalis dirbančių žmonių užsiima šia ūkio veikla. Italijai trūksta savų gamtos išteklių, todėl daugelis pramonės įmonių perdirba įvežtines žaliavas. Svarbiausios krašto pramonės šakos – metalurgija, mašinų gamyba, laivų statyba, chemijos pramonė ir naftos perdirbimas. Pagal aliuminio, cinko, švino gamybą Italija yra viena pirmųjų Europoje, o pagal magnio – viena pirmųjų pasaulyje. Turine veikia vienas didžiausių pasaulio automobilių koncernų – FIAT, gaminantis labai ekonomiškus automobilius. Žinomos ir kitos automobilių gamybos kompanijos: “Ferrari”, “Lancia”, ‘Alfa-Romeo”. Italai yra vieni pirmųjų pasaulyje pagal šaldytuvų, skalbimo mašinų, rašomųjų mašinėlių, plastmasių gamybą, pagal avalynės eksportą. Šalyje pagaminama 1/3 pasaulio alyvmedžių aliejaus. Daug pajamų krašto biudžetas gauna iš turizmo. Pagal šį rodiklį Italija yra trečia pasaulyje, po JAV ir Ispanijos. Didžiausi uostai – Genuja, Triestas, Venecija, Neapolis.
ŽEMĖS ŪKIS. Gyvulininkystės produkcija Italija gerokai atsilieka nuo VERSLAS: Daugelio Europos šalių ir pagrindinius maisto produktus įsiveža. Apie 70% krašto ūkių yra iki 5 ha dydžio. Svarbesnė žemės ūkio šaka – augalininkystė; vyrauja kviečių, kukurūzų, ryžių pasėliai. Išauginamų ryžių kiekiu italai pirmi Europoje, o jų derlingumu – vieni pirmųjų pasaulyje. Po upės slėnyje sodinami cukriniai runkeliai, sėjamos avižos, miežiai.Visoje Europoje garsėja italų daržovės: pomidorai, kopūstai, svogūnai, salotos. Gausiu citrinų, apelsinų, mandarinų, obuolių, persikų derliumi ta šalis pelnė “pirmojo Europos sodo” vardą. 0 dar migdolai, graikiški ir funduko riešutai, figos!Italijoje auginama apie 250 rūšių vynuogių. Vynuogių derliumi Italija pasaulinėje rinkoje nuolat konkuruoja su Prancūzija, bet vyno gamybos mastu ji nenusileidžia niekam. Vynuogynai tokie pat tipiški Italijos kraštovaizdžiui, kaip ir skėtinės pušys.