Gimstamumas Lietuvoje 1990- 2002

TURINYS

ĮVADAS..............................4
1. BENDRA GIMSTAMUMO APŽVALGA...............5
2. ATSKIRŲ GIMSTAMUMO RODIKLIŲ ANALIZĖ.........7
2.1 Gimstamumo rodiklis pagal motinos amžių..........7
2.2 Nesantuokiniai vaikai......................8
2.3 Gimusieji pagal eiliškumą..................10
2.4 Daugiavaisiai gimdymai ir negyvagimiai. ...........11
3. GIMSTAMUMO ANALIZĖ LIETUVOJE TERITORINIU ASPEKTU.......12
IŠVADOS..............................14
LITERATŪRA.............................15ĮVADAS
Gimstamumas – statistinis rodiklis apibūdinantis gimimų dažnumą. Šis dydis labai priklauso nuo ekonominių, socialinių, istorinių, kultūrinių, psichologinių ir kitų veiksnių (šeimos materialinė būklė, kultūrinis lygis, gyvenamasis plotas, galymybė suteikti išsiląvinimą). Didelis gimstamumas būdingas besivystančioms agrarinėms šalims, mažas – daugumai industrinių bei išsivysčiusių šalių. Tačiau vaikai – kiekvienos tautos egzistavimo pagrindas, leidžiamtis tautai išlikti ir išsaugoti savo indentitetą. Po 1990 metų pasikeitus Lietuvos politinei, ekonominei irr socialinei situacijai pastebimas dramatiškas gimstamumo mažėjimas besitęsiantis iki šiol. Gimstamumas Lietuvoje sumažėjo beveik per pusę, pirmųjų vaikų gimdymas atidedamas vis vėlesniam amžiui, gausėja nesantuokinių vaikų. Ir nors iš pirmo žvilgsnio gimstamumo mažėjimas gali pasirodyti kaip valstybės vystymosi ženklas, tačiau toks gimstamumo lygis koks yra Lietuvoje šiandien nebeužtikrina demografinės pusiausvyros ir karta nebepakeičia kartos. Pagal Statistikos departamento prognozes per artimiausius 25 metus Lietuvoje gyventojų skaičius sumažės dešimtadaliu ir 2030 metais mūsų šalyje gyvens tik 3,117 mln. žmonių. Todėl tik labai greitos ir konkrečios vaalstybės priemonės, gerinančios žmonių gyvenimo sąlygas, ypač remiančios jaunas ir daugiavaikes šeimas, stabilizuotų tebetrunkančią demografinę krizę, panaikintų neigiamą natūralųjį gyventojų prieaugį ir išsaugotų stabilią ir gyvybingą populiaciją, kurios atstatymui vėliau gali prireikti ir kelių dešimtmečių.
Šio darbo tikslas yra aptarti su gi

imstamumu susijusius pokyčius Lietuvoje 1990- 2002 metais. Remiamasi įvairiais literatūros šaltiniais, daugiausiai Statistikos departamento leidiniais bei straipsniais internete.

1. Bendra gimstamumo apžvalga

XXa. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje prasidėjęs spartus gimstamumo mažėjimas ir toliau tęsiasi ir dėl jo sumažėjimo vien per praeitus metus Lietuvoje sumažėjo tiek gyventojų, kiek jų gyvena Varėnoje, t.y. ~10000. Gimstamumo mažėjimas tampa viena iš opiausių problemų. Tai dažniausiai siejama su ekonominiu nuosmukiu, šeimų gyvenimo lygio pablogėjimu. Bet ekonominis nuosmukis ar pakilimas gimstamumo pokyčius lemia netiesiogiai, yra ir kitokių pavyzdžių. Žinome, kad po karų, esant net visiškai sugriautai ekonomikai, dažniausiai būna gimstamumo augimas. Tačiau po karų žmonių nuotaikos būna optimistinės, o tas ir skatina gimstamumo didėjimą. Todėl gimstamumo mažėjimą reiktų greičiau sieti ne su ekonominiu nuosmukiu, o su jo sukeltomis pesimistinėmis visuomenės nuotaikomis. Antra priežastis – gimstamumo mažėjimas dėl visuomenės ir ypač medicinos išsivystymo. Tai – natūralus dalykas. Šiais laikais absoliuti dauguma pagimdytų kūdikių išgyvena, ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, todėl jeigu išsilaikytų toks pat gimstamumas, kaip prieš keletą šimtų metų, būtų didžiulė gyventojų perprodukcija, Žemė paprasčiausiai negalėtų tiek išmaitinti. Todėl gimstamumas visų pirma ir mažėja labiausiai išsivysčiusiose šalyse. Šioms šalims, beje, būdinga ir dar viena priežastis – padidėjusi tėvų atsakomybė už vaikų ateitį. Juk šiuolaikinėje visuomenėje nepakanka užauginti pamaitintus ir aprengtus vaikus, reikia juos išleisti į mokslą, o ne ti

ik išmokyti rašto (Purvaneckienė, 2003).
1 pav. Bendrojo gimstamumo rodiklio dinamika Lietuvoje 1990 – 2002
(Lietuvos gyventojai 1990 – 2000, 2001)
Ir nors šiuo metu Lietuvos ekonomika vis dar išgyvena depresiją dėl perėjimo nuo vienos ekonominės sistemos prie kitos, tačiau visuomenė yra pakankamai išsivysčiusi. Dėl šių priežasčių gimusiųjų skaičius 1990 – 2002 m. sumažėjo 48 proc. (nuo 57 iki 30 tūkst.).
Galime stebėti kokia svarbią įtaka gimstamumui daro kritinė padėtis, kada tauta priversta kovoti dėl savo išgyvenimo, tai parodo 1991 metais sumažėjęs gimstamumas. O padėčiai šiek tiek pagerėjus vėl pastebimas gimstamumo padidėjimas.
Gimstamumas tiesiogiai neveikia gyventojų amžiaus struktūros, tačiau nuo jo mažėjimo retrospektyvoje priklau.so dabartiniu metu susiformavusi gyventojų amžiaus struktūra bei tolimesnės jos raidos perspektyvos. Gimstamumas pastaraisiais metais yra nukritęs gerokai žemiau demografinę pusiausvyrą užtikrinančios ribos ir lemia depopuliaciją (2 pav.).
2 pav. Suminis gimstamumo rodiklis 1990 – 2002
(Lietuvos gyventojai 1990 – 2000, 2001)

Manoma, kad palankiausia demografinė situacija yra tada, kai bendras gimstamumo rodiklis bent jau laiduoja paprastą gyventojų reprodukciją ir svyruoja apie 2,1. Tai reiškia, kad kiekviena moteris turėtų pagimdyti mažiausiai du kūdikius (Svirdelienė, 2004).
Kaip galima pastebėti iš diagramos sparčiausiai gimstamumas Lietuvoje pradėjo mažėti nuo 1993m. Būtent 1993 – 1994 m. gimstamumas mažėjo ypatingai greitai: SGR (suminis gimstamumo rodiklis) sumažėjo nuo 1,89 (1992) m.iki 1,52 (1994) m. Čia pastebima akivaizdi paralelė tarp šalies ekonominės situacijos ir gimstamumo pokyčių. Nors gimstamumas mažėjo ir vėliau, tačiau jo mažėjimo tempai silpo ir 1996 – 1999 m. buvo įgavę stabilizacijos po

ožymių. Tuo metu SGR Lietuvoje buvo artimas 1,4 (1,35 – 1,42). Tikėtasi, kad prasidėjęs ekonominis pagyvėjimas padės išvengti ypač gilaus kaimyninių Baltijos šalių demografinio nuosmukio: ten gimstamumas, ypač Latvijoje, dešimtojo dešimtmečio antroje pusėje buvo pasiekęs rekordiškai žemą lygį (1998 m. SGR rodiklis Latvijoje buvo 1.09 – tai vienas mažiausių rodiklių pasaulyje). Tuo metu Lietuvoje jau buvo laukiama gimstamumo kompensacinio efekto, kuris, pasibaigus ekonominiam nuosmukiui, paprastai pasireiškia gimstamumo padidėjimu, nes realizuojami atidėti gimdymai. Tačiau 2000m. gimstamumas Lietuvoje vėl pastebimai smuktelėjo žemyn. SGR sumažėjo iki 1,27. Tai tęsiasi iki pat 2002 metų. Galbūt Lietuvos ūkio nestabilumas, Rusijos ekonominės krizės atgarsiai paliko savo pėdsakus ir mūsų šalies gyventojų demografinėje elgsenoje? (Lietuvos gyventojai, 1990 – 2000, 2002).

2.Atskirų gimstamumo rodiklių analizė
2.1. Gimstamumo rodiklis pagal motinos amžių

Statistikos departamento duomenimis, 1991 – 2002 m. gimdžiusių motinų vidutinis amžius vaiko gimdymo metu pradėjo augti (nuo 25,9 iki 26,9 metų), gimdančių pirmą vaiką (atitinkamai nuo 23,3 iki 24,3). Labiausiai gimdymų mažėjo reproduktyviausiame amžiuje 20 – 24 metų amžiaus grupėje, net ~ 52%( 3 pav).
3 pav. Gimstamumo rodikliai pagal motinos amžių
(Demografijos metraštis 2002, 2003)
Gimdančių moterų senėjimas paskutiniaisiais metais – svarus argumentas atidėliojamų gimimų naudai. Remiantis paskutiniųjų metų tendencijomis, galima daryti prielaidą, jog gimdančių moterų senėjimo tendencija (tolimesnės perspektyvos požiūriu) išliks. Pablogėjus ekonominei situacijai praeitame dešimtmetyje, dalis šeimų dažnai apsiribodavo mažesniu vaikų skaičiumi, kita dalis vaikų gimimą neretai atidėliodavo geresniems laikams, tikėdama, jog ateityje materialinės gyvenimo ir būsto sąlygos pa

agerės. Šiam reiškiniui būdingas „spyruoklės principas“. Pastaruoju metu vyksta spyruoklės suspaudimo procesas: dalis šeimų, vaikų gimimą atideda geresniems laikams. Ekonominė padėtis šiuo atveju veikia kaip stimuliatorius, nuo kurio priklauso spyruoklės mechanizmo atsileidimo laipsnis. Ateityje reikia laukti kompensacinio gimstamumo padidėjimo, kurį galima būtų traktuoti kaip atidėtų šeimos formavimo planų realizavimą (Gimstamumo tendencijos, 2001).
Tačiau gimstamumo sumažėjimo paaiškinti vien gimdymo atidėjimu negalima. Džiugina gimstamumo mažėjimas 15 – 19 metų moterų grupėje. Tai rodo, kad visuomenėje imta atsakingiau žiūrėti į vaikus bei jų ateitį. Taip pat visuomenė tampa labiau apsišvietusi lytinio gyvenimo srityje. Didelis dėmesys skiriamas išsilavinimui bei pradinei karjerai, tuo būtų galima paaiškinti stiprų gimdymo mažėjimą 20 – 24 metų moterų grupėje.

2. 2. Nesantuokiniai vaikai

Sparčiai mažėjantį gimstamumą Lietuvoje lydi ir kitas besikeičiančios prokreacinės elgsenos bruožas. Vis daugiau vaikų gimsta tėvams, kurie yra neįregistravę santuokos. 1990 m. tokie vaikai sudarė 7 procen.tus bendro gimusių skaičiaus, o 2002 m. – 27,9 t.y keturis kartus daugiau (4 pav.)
4 pav. Nesantuokoje gimusių vaikų dinamika 1990 – 2002
(Lietuvos statistikos metraštis, 2003)

Absoliutus nesantuokoje gimusių skaičius padidėjo nuo 3977 vaikų 1990m. iki 8386 vaikų 2002 m. Sparčiai daugėja nesantuokinių vaikų, kurios gimdo jauniausio reproduktyvaus amžiaus moterys (19-29 metų). Tokių vaikų skaičius 1990-2002 metais padaugėjo 2,5 karto. Daugėja nesantuokinių vaikų, gimdomų ir vyresnio reproduktyvaus amžiaus moterų (Lietuvos gyventojai 1990 – , 2000, 2002).
Lyginant nesantuokoje gimusių vaikų skaičių mieste ir kaime, pastebimi ryškūs skirtumai. (5 pav.). Jau 1990 metais kaime gimusių nesantuokinių vaikų dalis sudarė 8,0 %, o mieste 1,5 % mažiau t.y. 6,5 %. 2002 metais šis skirtumas gerokai išaugo, net iki 6,5 procento. Kaime nesantuokoje gimę vaikai sudarė 32,0 %, o mieste 25,5 procento.
5 pav. Nesantuokoje gimusių vaikų pasiskirstymas mieste ir kaime
(Demografijos metraštis 2002, 2003)
Kyla klausimas kodėl taip yra. Atrodo kaime, į kurį lėčiau skverbiasi naujovės bei laikomasi tradicijų, nesantuokinis gyvenimas turėtų būti netoleruojamas ir nesantuokoje gimusių vaikų turėtų būti mažiau nei mieste. Tačiau reikia atsižvelgti ir į ekonominę šio reiškinio pusę. Kaime žymiai didesnis nedarbo lygis ir sunkiau pragyventi, todėl jungimasis į nesantuokinę šeimą yra ne tiek pretenzija į laisvą ir nepriklausomą gyvenimą, kiek būdas palengvinti buitį. Na o tradicinėms vestuvėms ar santuokos registravimui nelieka nei pinigų nei laiko.

2.3. Gimusieji pagal eiliškumą

Pažiūrėjus į 1 lentelę atrodo, kad vaikų gimimo seka analizuojamu periodu iš esmės nesikeitė. Kaip ir anksčiau apie pusę visų gimusiųjų sudaro pirmieji vaikai, apie trečdalį- antrieji ir beveik penktadalį tretieji ir paskesni vaikai. Tačiau giliau paanalizavus duomenis matyti gerokai neįprasti pokyčiai. 1990 metų pradžioje sumažėjo visų vaikų skaičius: tiek tų, kurie gimė pirmieji, tiek tų, kurie gimė antrieji, tretieji ir t.t. Pirmųjų ir antrųjų vaikų mažėjo iki pat 1999 metų, tačiau nuo 2000 m. jų nors ir nežymiai, bet pradėjo daugėti, trečiųjų ir ketvirtųjų vaikų gimstamumas nuo 1990- ųjų vidurio yra gana stabilus, penktųjų ir paskesnių vaikų skaičius labai palengva auga. Tiesa, vaikų, kurie gimė penktieji ir paskesni, yra nedaug: kasmet šalyje gimsta tik kiek daugiau nei 1000 tokių vaikų, bet jų gausėja.

1 lentelė.Gimusiųjų struktūra pagal gimimo seką (%)
(Pagal Lietuvos gyventojai 1990 – 2000, 2001; Demografijos metraštis 2002, 2003)

Metai Vaikai pagal gimimo seką

Iš viso Pirmieji Antrieji Tretieji Ketvirtieji Penktieji Šeštieji ir paskesni
1990 100 47,9 36,2 10,8 3,0 1,2 1,0
1991 100 49,6 34,7 10,6 2,9 1,1 1,0
1992 100 49,8 34,3 10,6 3,0 1,2 1,0
1993 100 49,8 34,7 10,1 3,0 1,2 1,0
1994 100 50,2 34,3 9,9 3,2 1,2 1,0
1995 100 50,2 34,6 9,7 3,1 1,2 1,1
1996 100 49,2 35,2 10,0 3,0 1,4 1,2
1998 100 48,2 35,4 10,3 3,3 1,4 1,4
1997 100 46,4 35,9 10,9 3,7 1,5 1,5
1999 100 46,4 34,9 11,6 3,9 1,5 1,6
2000 100 46,8 34,2 11,7 4,0 1,7 1,6
2001 100 47,1 34,2 11,1 4,0 1,7 1,8
2002 100 48,7 33,7 10,2 3,7 1,7 1,7

Pirmųjų ir antrųjų vaikų procentinė dalis 1990 – 2002 m. taip pat mažėja (sumažėjo nuo 84 % 1990 m. iki 82,5 % 2002 m. ), o paskesnių vaikų – didėja (atitinkamai padidėjo nuo16 % iki 17,5 %). Taigi gimstamumo mažėjimo problema yra ne tame, kad mažėja daugiavaikių šeimų (atvirkščiai – jų daugėja), o, kad negimdomi pirmieji ir antrieji vaikai. O juk jie sudaro daugiau nei ¾ visų vaikų ir lemia bendrą gimstamumo lygį (Lietuvos gyventojai 1990 – 2000, 2002).

2. 4. Daugiavaisiai gimdymai ir negyvagimiai

Daugiavaisis gimdymas tai gimdymas, kurio metu iš karto gimsta du ar daugiau naujagimių. Dvyniai gimsta vidutiniškai vieną kartą iš 80 gimdymų, tryniai- iš 6400, ketvertukas- iš 512000 (Medicinos enciklopedija, 1991). Lietuvoje daugiavaisiai sudaro ~ 1 procentą visų gimdymų.
2 lentelė. Daugiavaisiai gimdymai .(Pagal Demografijos metraštį 2002, 2003)

Metai

Iš viso gimdymų Iš jų daugiavaisiai Daugiavaisiai 1000-iui gimdymų

Dvynukų Trynukų
1990 56704 447 2 7,9
1993 47407 423 3 9,0
1996 38908 386 4 9,9
1999 36236 378 4 10,5
2002 29868 327 6 11,1

Pastaba: 1969 m. rugsėjo 14 d. Šilutės rajone gimė pirmasis ketvertukas, 1998 m. balandžio 30 d. Vilniuje gimė antrasis, o 2001 m. Vilniuje gimė trečiasis (Demografijos metraštis 2002, 2003)
Negyvas vaisius (negyvagimis) – tai miręs prieš išstumiant ar ištraukiant iš motinos organizmo po 22 nėštumo savaičių (daugiau kaip 154 dienų nuo apvaisinimo, sveria daugiau kaip 500 g) vaisius, kuris atskirtas nuo motinos nekvėpuoja, neplaka jo širdis, nėra aiškiu raumenų judesių t.y. antenatalinė vaisiaus mirtis. Negyvagimiai Lietuvoje sudaro 0,5 procento visų gimusių.
3 lentelė. Negyvagimiai (Pagal Demografijos metraštį 2002, 2003)
Negyvagimiai
Metai Iš viso Berniukai Mergaitės
1990 305 150 155
1993 372 179 193
1996 236 121 115
1999 207 112 95
2002 193 138 55

3. Gimstamumo analizė Lietuvoje teritoriniu aspektu

Lietuva nedidelė valstybė, bet jos atskiri regionai gerokai skiriasi pagal gimstamumą, tačiau lyginti gimstamumą administraciniais vienetais (apskritimis, savivaldybėm ar kt.) nuo 1990 metų nėra lengva, nes Lietuvoje nuo tada įvyko daug administracinių pertvarkymų. Atsirado nemažai naujų savivaldybių, kurios atitinkamai buvo prijungtos prie vienos ar kitos apskrities. Anksčiau gimstamumo ir kiti statistiniai duomenys buvo pateikiami rajonais, o tai sudaro sunkumų norint palygint gimstamumo dinamiką tarp atskirų administracinių vienetų.
Pagal 1990 ir 2002 metų duomenis labiausiai, net 53 %, sumažėjo gimstamumas Utenos apskrityje, o mažiausiai – 42 % Marijampolės apskrityje. Gimusių skaičius 1000 – iui gyventojų pagal apskritis pavaizduotas 6 paveiksle.

6. pav. Gimusiųjų skaičiaus 1000-iui gyventojų palyginimas apskrityse 1990 ir 2002 metais

Ir nors aptariamuoju periodu visose apskrityse gimstamumas sumažėjo panašiai, tačiau mažėjimas nebuvo tolygus. Gimstamumo dinamika atskirose apskrityse pateikiama 7 paveiksle.

7. pav. Gimstamumo dinamika apskrityse 1990 – 2002 metais

Gimstamumo mažėjimo kreivės ne tik panašios tarp atskirų apskričių, bet ir atkartoja bendrą Lietuvos gimstamumo dinamiką. Daugeliu atveju 1996 – 1999 metais gimstamumo lygis buvo panašus, išskyrus Kauno apskritį. Marijampolės apskrityje 1996 metais gimė daugiau vaikų nei 1993 – čiais, nors kitose apskrityse buvo priešinga situacija. Tačiau nė vienoje apskrityje nestebimas pastovus gimstamumo didėjimas.
Ir nors Statistikos departamentas prognozuoja gimstamumo didėjimą dėl atidėtų gimdymų, tačiau manoma, kad suminis gimstamumo koeficientas nesieks 2,1, t. y. nebus užtikrinta kartų kaita. Dėl ekonomikos, socialinių sąlygų ir sveikatos priežiūros gerėjimo ilgės gyvenimo trukmė, mažės vaikų iki 14 metų amžiaus, bei 15 – 59 metų amžiaus gyventojų, daugės senyvo amžiaus žmonių. Prognozės nėra optimistinės, tačiau 2003 metais gimė 500 daugiau kūdikių nei 2002. Gal tai gimstamumo depresijos pabaiga?.IŠVADOS
1. Gimstamumas Lietuvoje 1990 – 2002 metais mažėjo dėl esminių socialinės, ekonominės, kultūrinės aplinkos pokyčių.
2. 1990 – 2002 metais gimstamumas sumažėjo beveik du kartus ir šiuo metu nebeužtikrina kartų kaitos.
3. Gimdymai vis dažniau atidedami vyresniam amžiui, todėl galima tikėtis gimstamumo padidėjimo dėl atidėtų gimdymų.
4. Sparčiai daugėja nesantuokoje gimusių vaikų. Ši tendencija yra būdinga ne tik jauniausio (19-25), bet ir vyresnio reproduktyvinio amžiaus moterims. Nesantuokoje gimusių vaikų skaičius mieste ir kaime skiriasi. Kaime dėl socialinių ir ekonominių priežasčių nesantuokinių vaikų gimsta daugiau.
5. Pagal eiliškumą pirmųjų ir antrųjų vaikų mažėja, o paskesnių vaikų – didėja. Taigi gimstamumo mažėjimo problema yra ne tame, kad mažėja daugiavaikių šeimų, o, kad negimdomi pirmieji ir antrieji vaikai, kurie sudaro daugiau nei ¾ visų vaikų ir lemia bendrą gimstamumo lygį.
6. Gyventojų gimstamumo dinamika atskirose apskrityse yra panaši į bendrą Lietuvos gimstamumo dinamiką ir nepriklauso nuo apskrities geografinės padėties bei gyventojų skaičiaus.LITERATŪRA
Ambrozaitienė, D (2003). 2002 metais santuokų padaugėjo, o gimstamumas sumažėjo. (www. smm. lt/svietimo_bukle/ docs/ apzvalgos/ Is 007.pdp.).
Demografijos metraštis 2002 (2003), Vilnius.
ELTA (2004) Iki 2030 m, gyventojų Lietuvoje sumažės dešimtadaliu. www.delfi.lt
Gimstamumo tendencijos (2001). Internetas.
Lietuvos filosofijos ir sociologijos institutas (2002), Vilnius. Demografinių tyrimų centras.Lietuvos gyventojai 1990- 2000.
Miškinienė, A. (2002). Demografijos tendencijos Lietuvoje 1990- 2001. Statistikos departamentas. Infomacinis pranešimas.
Purvaneckienė, G (2003). Šeimos politika ir gimstamumas, Moters pasaulis: Nr. 15. Moterų informacijos centro internetinis leidinys (www.lygus. lt/ ITC/ lyčių. php?id= 75).
Stanaitis, A (2002). Naturalusis gyventojų prieaugis ir jo kaita per 50 metų. Internetas.
Statistikos departamentas (1994). Statistikos rinkinys, I dalis. Lietuvos miestų ir rajonų socialinė ir ekonominė raida, Vilnius.
Statistikos departamentas (1996). Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida, Vilnius.
Statistikos departamentas (1998). Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida, Vilnius.
Statistikos departamentas (2001). Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida, Vilnius.
Statistikos departamentas (2002). Lietuvos apskritys. Ekonominė ir socialinė raida, Vilnius.
Statistikos departamentas (2003). Lietuvos statistikos metraštis, Vilnius.
Svirdelienė, D. (2004). Demografinė situacija Lietuvoje, Mokslas ir gyvenimas 1: 14.
Valstybinė enciklopedijų leidykla (1991). Medicinos enciklopedija 1: 165.

Leave a Comment