Europos valgiai

Į ž a n g a

Žmogui, norint išgyventi, reikalingi trys patys svarbiausi dalykai: oras,

vanduo, maistas. Kiekvieną dieną mes kvėpuojame, o norėdami

numalšinti troškulį – geriame vandenį. Išalkęs, norėdamas numalšinti alkį,

mielai pavalgytų. Kiekviena šeima ar šeimininkė dažniausiai gamina savo

mėgstamiausius, tradicinius valgius. Bet ar mes daug žinome apie savo

bei kitų šalių nacionalinius valgius ir gėrimus, papročius, valgymo

kultūrą? Dauguma atsakytų – ne. Tačiau ir viso pasaulio šalių valgius išragauti

tikriausiai neužtektų ir musų ilgo gyvenimo.

Šiame projekte turėsite puikią galimybę susipažinti su kai kurių Europos

šalių tradicinėmis virtuvėmis: jųų valgiais bei gėrimais. Kažką naujo sužinosite

apie sveiką mitybą.Tegul tai jums bus maža pažintis su šių šaliu gyvenimu ir

tradicijomis.

Tai gi, kas skaitysite – malonaus skaitymo, o kas gaminsite – skanaus!

Prancūzija

Prancūzai ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose garsūs savo valgiais ir kulinariniais sugebėjimais. Visame pasaulyje yra žinomas jų sūris, duonos gaminiai, vynas, šampanas ir kiti valgiai . Jų virtuvė pripažinta garsiausių pasaulio kulinarų .

Prancūzai išsiskiria savo labai mėgstamais, kiek netradiciniais, patiekalais: sraigėmis su įvairiais garnyrais, prancūziškomis dešrelėmis, omletu su įvairiai paruoštomis antimis, auustrėmis su česnaku, keptomis varlių šlaunelėmis . Šį sąrašą dar galėtume tęsti. Tačiau reikia paminėti ir tai, kad prancūzai valgo daug daržovių, o pieno produktų – mažai. Apie šiuos nuostabius kulinarus sklando legendos , jog jie maistu gali paversti bet ką – kiaulių kanopas, smegenis, ar

rklieną ir kai kuriuos mums nevalgomus dalykus.

Prancūzai, sūris ir vynas – tai trys neatsiejami dalykai. Prie kiekvieno tam tikros rūšies sūrio visada siūlomas ir tam tikras vynas. Sūris ir vynas yra viena iš sudedamųjų prancūziškų valgių gaminimo dalių. Šioje, nuostabiais patiekalais garsėjančioje šalyje, kiekvienas regionas ( Vakarų Prancūzija, Šiaurės Prancūzija ) turi savo firminį patiekalą, todėl Prancūzijoje visų labiausiai paplitusių patiekalų neįmanoma išvardinti.

Prancūzai valgio gaminimą sutapatina su menu, tai gi nuėjus į restoraną ar kavinę, išvysime puikiai padengtą stalą ir dar puikesnius patiekalus ant jo.

Galime tik padėkoti šiems nuostabiems kulinarams, išgarsinusiems net tik savo šalį – Prancūziją , bet ir mūsų žemyną – Europą !

Ispanija

Ar žinote, kur kiekvienais metais vyksta korida, pomidorų šventė, auga apelsinai, kuriu važiuoja skinti dauguma bedarbių lietuvių, kur skamba kastanjetės, giitaros? Kur daug geriama vyno, spaudžiamo iš ivairiausiu rušiu sultingų vynuogių? Visa tai yra nuostabaus grožio šalyje – Ispanijoje. Ten ištisus metus žaliuojančios gėlės ir įvairūs augalai džiugina savo spalvingais žiedais. Tačiau pakaks apie šios egzotiškos šalies grožį.

Ispanų patiekalai tokie pat spalvingi kaip ir visa šalis. Jie valgo labai daug daržovių, vaisių, be to, mėgsta gan aštrų maistą. Jų patiekalai skiriasi nuo lietuviškos virtuvės. Lietuviai valgo kiek švelnesnį, riebesnį maistą. Ispanų virtuvėje vyrauja įvairios jūros gėrybės, vytintas kumpis, alyvuogės.

Gyvenantieji pajūryje valgo da

aug žuvų, krabų, moliuskų. Kalniečiai mėgsta troškintą avieną, plovą. Tačiau visoje Ispanijoje tarp užkandžių karaliauja vytintas Serano kumpis. Jis pjaustomas mažais gabalėliais ir ant stalo patiekiamas vienas iš pirmųjų.

Taip pat ispanai be galo mėgsta įvairias salotas . Dažniausiai į jų sudėtį įeina pomidorai, alyvuogės, salotų lapai, o viskas užpilama alyvuogių aliejumi ar vynu.

Kuo jau kuo, bet savo vynu ispanai tikrai garsėja visame pasaulyje. Kaip ir Prancūzijoje, vynuogynai užima didelę dirbamos žemės dalį.Kiekvienas restoranas turi savo firminį vyną.Tam specialiai veisiami vynuogynai, o kartais tiesiog pasirenkama kuri nors vyno rūšis.

Apelsinai, citrinos, alyvuogės, pomidorai – visi vaisiai ir daržovės turi buti švieži. Tik šviežiems produktams teikiama pirmenybė.

Nenustebkite, kai nuėję į bet kurį restoraną ten rasite nelabai malonius ir gal kiek restoranams nederančius vaizdus. Ant grindų mėtysis cigarečių nuorūkos, servetėlės.Kitame restorane galėsite paragauti patiekalų iš koridoje nudobto buliaus ar užsisakyti 5 rūšių kavos.Tokie šios šalies kontrastai.

Kas lankysitės Ispanijoje – tikriausiai nesigailėsite paragavę vytinto Serano kumpio, ir kitų egzotiškų įvairiausių skonių patiekalų.

Italija

Italija vadinama Alpių šalimi, kuri įsikūrusi Apeninų pusiasalyje. Valstybės kontūrai primena batą, todėl ją tikrai visi žino. Dabartinė Italija – tai ne vien žydras dangus, paplūdimiai prie mėlynos jūros su vešlia augalija, apelsinų giraitės ir vynuogynai kalnų šlaituose, garsūs architektūros paminklai, tačiau ir madingiausi drabužiai ir avalynė, pr

ripažinti kino filmai ir t.t.
Šios egzotiškos šalies gyventojai yra temperamentingi, mėgstantys aštrų, ryškaus skonio maistą. Na, jei jau prakalbome apie maistą , tai ar žinote, iš kur kilę ir kur gaminami makaronai, picos? Taip, taip, Italijoje. Makaronai pradėti gaminti Italijoje daugiau kaip prieš 800 metų. Ten jų labai daug pagaminama ir suvartojama. Šie gaminiai, kurie netukina, gerina virškinimą, yra gaminami įvairiausių dydžių, spalvų, formų, skonių. Galima įsigyti natūraliais maisto komponentais nudažytų makaronų, pavyzdžiui paprikomis, brokoliais, jūros kopūstais ar beta karotinu. Makaronai valgomi su priedais, dedami į sriubas, paskaninami įvairiais padažais.
Pica – tai mielinės tešlos padas, ant kurio dedama mėsos, grybų, sūrio, pomidorų, užbarstoma prieskonių. Picos paplitusios visame pasaulyje. Tačiau jų __gimtinė” yra Italija. Ji pradėta kepti Neapolyje prieš 200 metų. Iš pradžių pica buvo laikoma valstiečių maistu. Taciau atsitiko taip, kad R.Esposito iškepė picą karalienei, kuriai ji labai patiko ir pica išpopuliarėjo. Dabar Neapolis vadinamas picų sostine. Be šių gardėsių italai mėgsta daržoves, vaisius. Ten labai paplitę pomidorai. Itališka virtuvė neapsieina be alyvuogių aliejaus.
Na, apie maistą pakaks. Italai turi kuo pasigirti ir gėrimų sferoje. Iš šios šalies kilusi gan aštroka kava – espresso. Šis žodis, kaip ir kava, turi savo istoriją. Pasakysiu tik tiek, kad ji labai mėgiama, geriama po 20 – 30 mm., turi savitą ruošimo procesą ir It
talijoje atsirado 19a.

Į ž a n g a

Žmogui, norint išgyventi, reikalingi trys patys svarbiausi dalykai: oras,

vanduo, maistas. Kiekvieną dieną mes kvėpuojame, o norėdami

numalšinti troškulį – geriame vandenį. Išalkęs, norėdamas numalšinti alkį,

mielai pavalgytų. Kiekviena šeima ar šeimininkė dažniausiai gamina savo

mėgstamiausius, tradicinius valgius. Bet ar mes daug žinome apie savo

bei kitų šalių nacionalinius valgius ir gėrimus, papročius, valgymo

kultūrą? Dauguma atsakytų – ne. Tačiau ir viso pasaulio šalių valgius išragauti

tikriausiai neužtektų ir musų ilgo gyvenimo.

Šiame projekte turėsite puikią galimybę susipažinti su kai kurių Europos

šalių tradicinėmis virtuvėmis: jų valgiais bei gėrimais. Kažką naujo sužinosite

apie sveiką mitybą.Tegul tai jums bus maža pažintis su šių šaliu gyvenimu ir

tradicijomis.

Tai gi, kas skaitysite – malonaus skaitymo, o kas gaminsite – skanaus!

Prancūzija

Prancūzai ne tik Europoje, bet ir kituose žemynuose garsūs savo valgiais ir kulinariniais sugebėjimais. Visame pasaulyje yra žinomas jų sūris, duonos gaminiai, vynas, šampanas ir kiti valgiai . Jų virtuvė pripažinta garsiausių pasaulio kulinarų .

Prancūzai išsiskiria savo labai mėgstamais, kiek netradiciniais, patiekalais: sraigėmis su įvairiais garnyrais, prancūziškomis dešrelėmis, omletu su įvairiai paruoštomis antimis, austrėmis su česnaku, keptomis varlių šlaunelėmis . Šį sąrašą dar galėtume tęsti. Tačiau reikia paminėti ir tai, kad prancūzai valgo daug daržovių, o pieno produktų – mažai. Apie šiuos nuostabius kulinarus sklando legendos , jog jie maistu gali paversti bet ką – kiaulių kanopas, smegenis, arklieną ir kai kuriuos mums nevalgomus dalykus.

Prancūzai, sūris ir vynas – tai trys neatsiejami dalykai. Prie kiekvieno tam tikros rūšies sūrio visada siūlomas ir tam tikras vynas. Sūris ir vynas yra viena iš sudedamųjų prancūziškų valgių gaminimo dalių. Šioje, nuostabiais patiekalais garsėjančioje šalyje, kiekvienas regionas ( Vakarų Prancūzija, Šiaurės Prancūzija ) turi savo firminį patiekalą, todėl Prancūzijoje visų labiausiai paplitusių patiekalų neįmanoma išvardinti.

Prancūzai valgio gaminimą sutapatina su menu, tai gi nuėjus į restoraną ar kavinę, išvysime puikiai padengtą stalą ir dar puikesnius patiekalus ant jo.

Galime tik padėkoti šiems nuostabiems kulinarams, išgarsinusiems net tik savo šalį – Prancūziją , bet ir mūsų žemyną – Europą !

Ispanija

Ar žinote, kur kiekvienais metais vyksta korida, pomidorų šventė, auga apelsinai, kuriu važiuoja skinti dauguma bedarbių lietuvių, kur skamba kastanjetės, gitaros? Kur daug geriama vyno, spaudžiamo iš ivairiausiu rušiu sultingų vynuogių? Visa tai yra nuostabaus grožio šalyje – Ispanijoje. Ten ištisus metus žaliuojančios gėlės ir įvairūs augalai džiugina savo spalvingais žiedais. Tačiau pakaks apie šios egzotiškos šalies grožį.

Ispanų patiekalai tokie pat spalvingi kaip ir visa šalis. Jie valgo labai daug daržovių, vaisių, be to, mėgsta gan aštrų maistą. Jų patiekalai skiriasi nuo lietuviškos virtuvės. Lietuviai valgo kiek švelnesnį, riebesnį maistą. Ispanų virtuvėje vyrauja įvairios jūros gėrybės, vytintas kumpis, alyvuogės.

Gyvenantieji pajūryje valgo daug žuvų, krabų, moliuskų. Kalniečiai mėgsta troškintą avieną, plovą. Tačiau visoje Ispanijoje tarp užkandžių karaliauja vytintas Serano kumpis. Jis pjaustomas mažais gabalėliais ir ant stalo patiekiamas vienas iš pirmųjų.

Taip pat ispanai be galo mėgsta įvairias salotas . Dažniausiai į jų sudėtį įeina pomidorai, alyvuogės, salotų lapai, o viskas užpilama alyvuogių aliejumi ar vynu.

Kuo jau kuo, bet savo vynu ispanai tikrai garsėja visame pasaulyje. Kaip ir Prancūzijoje, vynuogynai užima didelę dirbamos žemės dalį.Kiekvienas restoranas turi savo firminį vyną.Tam specialiai veisiami vynuogynai, o kartais tiesiog pasirenkama kuri nors vyno rūšis.

Apelsinai, citrinos, alyvuogės, pomidorai – visi vaisiai ir daržovės turi buti švieži. Tik šviežiems produktams teikiama pirmenybė.

Nenustebkite, kai nuėję į bet kurį restoraną ten rasite nelabai malonius ir gal kiek restoranams nederančius vaizdus. Ant grindų mėtysis cigarečių nuorūkos, servetėlės.Kitame restorane galėsite paragauti patiekalų iš koridoje nudobto buliaus ar užsisakyti 5 rūšių kavos.Tokie šios šalies kontrastai.

Kas lankysitės Ispanijoje – tikriausiai nesigailėsite paragavę vytinto Serano kumpio, ir kitų egzotiškų įvairiausių skonių patiekalų.

Italija

Italija vadinama Alpių šalimi, kuri įsikūrusi Apeninų pusiasalyje. Valstybės kontūrai primena batą, todėl ją tikrai visi žino. Dabartinė Italija – tai ne vien žydras dangus, paplūdimiai prie mėlynos jūros su vešlia augalija, apelsinų giraitės ir vynuogynai kalnų šlaituose, garsūs architektūros paminklai, tačiau ir madingiausi drabužiai ir avalynė, pripažinti kino filmai ir t.t.
Šios egzotiškos šalies gyventojai yra temperamentingi, mėgstantys aštrų, ryškaus skonio maistą. Na, jei jau prakalbome apie maistą , tai ar žinote, iš kur kilę ir kur gaminami makaronai, picos? Taip, taip, Italijoje. Makaronai pradėti gaminti Italijoje daugiau kaip prieš 800 metų. Ten jų labai daug pagaminama ir suvartojama. Šie gaminiai, kurie netukina, gerina virškinimą, yra gaminami įvairiausių dydžių, spalvų, formų, skonių. Galima įsigyti natūraliais maisto komponentais nudažytų makaronų, pavyzdžiui paprikomis, brokoliais, jūros kopūstais ar beta karotinu. Makaronai valgomi su priedais, dedami į sriubas, paskaninami įvairiais padažais.
Pica – tai mielinės tešlos padas, ant kurio dedama mėsos, grybų, sūrio, pomidorų, užbarstoma prieskonių. Picos paplitusios visame pasaulyje. Tačiau jų __gimtinė” yra Italija. Ji pradėta kepti Neapolyje prieš 200 metų. Iš pradžių pica buvo laikoma valstiečių maistu. Taciau atsitiko taip, kad R.Esposito iškepė picą karalienei, kuriai ji labai patiko ir pica išpopuliarėjo. Dabar Neapolis vadinamas picų sostine. Be šių gardėsių italai mėgsta daržoves, vaisius. Ten labai paplitę pomidorai. Itališka virtuvė neapsieina be alyvuogių aliejaus.
Na, apie maistą pakaks. Italai turi kuo pasigirti ir gėrimų sferoje. Iš šios šalies kilusi gan aštroka kava – espresso. Šis žodis, kaip ir kava, turi savo istoriją. Pasakysiu tik tiek, kad ji labai mėgiama, geriama po 20 – 30 mm., turi savitą ruošimo procesą ir Italijoje atsirado 19a.

Leave a Comment