Europos Sąjunga

Turinys

Įžanga 3Kokie yra narystės Europos sąjungoje pliusai? 4Kokie yra narystės Europos sąjungoje minusai? 6Kas įstojus į Europos Sąjunga laukia ūkininkų? 8Ar zinote kad 11Informacijos šaltiniai 12Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?Politinė prasme narystė ES reiškia Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, bejokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingaivystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminėbazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri galineatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėlintegracija į ES ir narystės joje – tai realiausia galimybė šaliaisėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.

Narystė ES suteiks realius svertus, leisenčius Lietuvai dalyvautidydžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES nare Lietuvakartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe.Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos komisijoje, ESTaryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų,,buvimą” Europoje, kurio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.

Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai. Šikultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių,ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir netekonominės gerovės sąlyga.

ES teisės perėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio irkitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulins Lietuvosteisinę sistemą.

Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis. Pirmiausiatai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui.Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o dėstytojai irprofesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikšprasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.

Verslininkai galės perduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik trims

milijonams tautiečių, betir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų.Be to, sumažės kliučių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos taurėsvietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos išNepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kuriosiš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus.

Narystė ES bus naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą irBendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas įūki, darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimoturizmo), pagaliau – parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonųEuropos vartotojų.

Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalivavimas ESregioninėje politikoje) reikš darbo vietų kurimą, nedarbo sumažinimą,galimybė plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinioišsivystymo skirtumai tarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarpapskryčių siekia 2,5 karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi įES, kasmet gautu apie 400 – 600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėmsproblemoms spręsti iš ES struktūrinių fondų.

Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisias narystėsmetais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ESbiudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau.Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas yra maždaug7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4 – 5 metams poLietuvos istojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3 – 3,7mlrd. litų, tai reikštų 2,8 – 3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma,būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos financinis dalyvavimas(vadinamas kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujokelio ar pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.

Grižti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės

reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, kąapibendrintai galima pavadinti gyveni…mo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiaiteigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį irkvėpuosime grynesniu oru tuoj., o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuvatiesiog būtų nepajėgi skirti tiek liešų aplinkos apsaugai ).

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES pranašumas – taiatsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek valstybės, tiekkiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis pasinaudoti.

Konkreti plėtros nauda Lietuvos gyventojams

Narystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiosesrityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga irsauga darbe.

Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisękeliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti irgyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti versląvisose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugosgarantijomis. Visi Lietuvos piliečiai galės per vietinius, savivaldybių irEuropos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena,ir net turės teisę kelti savo kandidatūrą per vietinius ir EuroposParlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kuriosvalstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant užES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildonacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas ar tikkaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios,o,pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, irtrūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybėsinstitucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.).

Tačiau vis tiek galima teigti, kad intergracijos sąnaudos jau pasireiškiaar išryškės artimiausiu metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo irvisuomenės grupėms. Ir nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudųvadinti negalima (tai veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuogreičiau pasinaudoti integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaussignalų galima nurodyti.

Jau buvo minėta, kad intgracija – tai kartu ir gyvenimo kokybėspagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės,saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, ogaliausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugųvartotojui – mums.Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų(pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jųkilimu.Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu,tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą neiatlyginimų didėjimą.

Neigiama integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo įmonės,skerdiklos ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos irfitosanitarijos standartų), priemonės ir paslaugų įmonės, (dėl poreikioinvestuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijosvalstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbotvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriaisatvėjais, jų funkcijų sumažinimo).

Integracija ir pasirengimas narystei ES gali būti skausmingesnis smulkiomsįmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl padidėjusios konkurencijos iraukštesnių kokybės standartų, sąnaudų padidėjimo ir jų kompensavimogalimybių).

Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln. litų,sumažės 10,8 mln. litų.Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai beiimportuotojai. Kita vertus, padidės kaikurių vietinių gamintojų apsauga.Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro

elementams, gamtinėms dujoms, kaikurioms chemijos prekėms, trąšoms,automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.

Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai nukentėsLietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijųmodernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių,pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai. Jeigaminiai neatitiks ES standartų, juos bus draudžiama įvežti.

Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos ekonimikosrestruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo pasekmės –persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką gali padidėtiir sustiprėti.

Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų pokyčių priskirti tikintegracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva privalėtų pertvarkyti savoūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar skausmingesnis ir truktų ilgiau.

[pic]Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas2001 m., lyginant su 2000 m., smarkiai išaugo eksportas į JungtinęKaralystę (117%), Suomiją (31%), Belgiją (24%). Eksportas sumažėjo įNyderlandus (26%), Austriją (21%), Prancūziją (10%).2001 m., palyginus su 2000 m., importas iš daugumos ES valstybių išaugo.Labiausiai importas išaugo iš Portugalijos (78%), Austrijos (41%), Belgijos(35%), Airijos (32%).2001 m. Lietuva į ES daugiausiai eksportavo tekstilės dirbinių, mineraliniųproduktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, chemijos pramonės produkcijos,įvair…ių pramonės dirbinių ir medienos. Šios produktų grupės sudarė 79 %viso Lietuvos eksporto į ES.2001 m., lyginant su 2000 m., išaugo mineralinių produktų, paruoštų maistoproduktų, augalinių produktų, tekstilės dirbinių eksportas, sumažėjo –chemijos pramonės produktų, medienos ir jos dirbinių eksportas. Kas įstojus į Europos Sąjunga laukia ūkininkų?ES žemės ūkis jau pajuto prekybos su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmisliberalizavimo naudą. Iš tiesų, žemės ūkio srityje ES turi prekybos sudaugeliu valstybių kandidačių perteklių. Įstojusi į ES, Lietuva prisidėsprie bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurią numatomas pagrindiniųžemės ūkio produktų rinkos organizavimas ir finansavimas iš Bendrijos

biudžeto.

Derybos su kandidatėmis dėl žemės ūkio rėmėsi esančiomis BŽŪP taisyklėmisir buvo susijusios su: • gamybos kvotų ir subsidijų nustatymu siekiant išvengti pertekliaus rinkoje; • išsiaiškinimu, ar jos turėtų gauti tiesiogines išmokas, skirtas kompensuoti ES ūkininkams už nustatytų kainų sumažinimą pagal paskutinę BŽŪP reformą; • ES augalų ir gyvūnų sveikatos standartų priėmimu.Valstybės kandidatės siekia nuo pirmos įstojimo dienos visokeriopaidalyvauti BŽŪP.

Parama bus teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis, bet ir struktūriniamsLietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės pokyčiams, kad Lietuvaiįstojus į ES jos žemės ūkis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą. Šiparama teikiama per ES programą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti(SAPARD), kasmet skiriant 520 mln. eurų. Metinė parama iš SAPARD fondoLietuvai yra maždaug 30 mln. eurų.

Paprastai ES valstybių ūkininkai yra labiau konkurencingi nei Lietuvos arVidurio ir Rytų Europos ūkininkai. Ūkiai ir perdirbamoji pramonė šiosevalstybėse susiduria su problemomis, kurios trukdo joms siekti ESproduktyvumo ir efektyvumo lygio daugelį metų į priekį, nors jų ilgalaikistikslas yra tapti visiškai konkurencingais.

ES siekia sukurti bendrą erdvę, kurioje tiek naujosios, tiek senosiosvalstybės narės pasinaudotų išplėsta bendrąja rinka. Naujosiose valstybėsedaugėjant vartotojų pajamų, didės aukštos kokybės produkcijos poreikis.

Plėtra nesukels didesnių trumpalaikių biudžeto problemų, tačiau jisuaktualins kai kurias dabartines problemas ir galbūt taip pat skatins ESreformuoti BŽŪP. BŽŪP veikla bus įvertinta per “laikotarpio įpusėjimo”peržiūrą 2004 m. Po jos galima tikėtis naujo derybų Pasaulio prekybosorganizacijoje etapo, po kurio, 2005-2006 m. nustačius finansinesperspektyvas, gali eiti nuodugni BŽŪP ir jos finansavimo peržiūra. Tiesioginės išmokos

Išlaikant tiesioginių išmokų (TI) palaipsnio įvedimo tvarkaraštį 2004-2006m. (25%, 30%, 35%), Lietuva, atsižvelgiant į turimas finansines galimybes,turi teisę savo nuožiūra jas padidinti:

– iki 55% ES tiesioginių išmokų lygio 2004 m., iki 60% – 2005 m. ir iki 65%– 2006 m. Nuo 2007 m. Lietuva gali primokėti ES tiesiogines išmokas iki 30%papildomai prie atitinkamo kiekvienų metų TI palaipsnio įvedimo lygio;

– atskiriems žemės ūkio produktams, kuriems paramą ūkininkas turėtų gautipagal Lietuvoje prieš narystę (2002 m.) galiojusį nacionalinį paramosrežimą, atitinkantį ES naudojamas schemas iki bendro tiesioginės paramoslygio, kuris gali būti padidintas iki 10%.

2004-2006 m. priemokos prie tiesioginių išmokų iki 40% ES paramos lygiogali būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio vadovavimo ir garantijų fondokaimo plėtros asignavimų, laikantis sąlygos, kad priemokoms gali būtinaudojama iki 20% kaimo plėtros asignavimų įsipareigojimais 2004 m., 2005m. ir 2006 m. arba, atitinkamai, 25% – 2004 m., 20% – 2005 m. ir 15%. –2006 m. Nuo 2007 m. priemokos gali būti finansuojamos tik iš nacionaliniobiudžeto.

Galutinės išmokos negali viršyti ES-15 tiesioginių išmokų lygio.Lėšų skirtų kaimo plėtrai bendras finansavimas

ES Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms pirmojo tikslo valstybėms narėms,taikys maksimalią bendrojo finansavimo ribą (iki 80%). ES kaimo plėtrairemti 2004-2006 m. Lietuvai skirs iki 434,2 mln. eurų finansinę paramą.2004 m. atitinkamai numatoma skirti iki 133,4 mln. eurų, 2005 m. – iki145,7 mln. eurų ir 2006 m. – 155,1 mln. Eurų.Žemės ūkio gamybos kvotos

Remiantis susiderėtomis kvotomis, 2004-2006 m. ES įsipareigojo Lietuvaiskirti apie 152 mln. eurų tiesioginę paramą žemės ūkiui per …tiesioginesišmokas. Pažymėtina, jog absoliučioje daugumoje sričių išsiderėtos gamyboskvotos viršija faktinį Lietuvos gamybos lygį.Pieno gamybos nutraukimo schema

Lietuva pasinaudodama lėšomis skirtomis kaimo plėtrai gali taikyti pienogamybos nutraukimo schemą, išmokant kompensacijas už savanorišką pienogamybos nutraukimą pieno gamintojams sulaukusiems pensinio amžiaus ir dar

neturintiems 70 metų.Pusiau natūrinių ūkių rėmimas

Lietuva turi galimybę remti pusiau natūrinius ūkius, išmokant jiems 1000eurų finansinę paramą iš lėšų skirtų finansuoti kaimo plėtros priemones.

  BIUDŽETASMokėjimų balansas

2004 – 2006 m. grynasis Lietuvos mokėjimų balansas vienam gyventojui  (390eurų) yra geriausias šalių kandidačių tarpe.Išmokos ir įmokos

Mokėjimai iš ES biudžeto Lietuvai vienam gyventojui per 2004 – 2006 m. yradidžiausi valstybių kandidačių tarpe (537 eurai), įmokos į ES biudžetą –vienos mažiausių (147 eurai) tarp kandidačių.Šengeno instrumentas

Pasirengimui narystei Šengeno sutartyje ES 2004-2006 m. įsipareigojo skirtiLietuvai 135,7 mln. eurų pagal proporcijas: 33% – 2004 m., 45% – 2005 m.,22% – 2006 m.Pinigų srautų sureguliavimo instrumentas

Siekiant sureguliuoti pinigų srautus ir sumažinti biudžeto įtampas,Lietuvai 2004 m. skiriama 35 mln. eurų ir 2005-2006 m. laikotarpiui – 12,6mln. eurų.

 Ar žinote, kad:  • ES vėliavoje pavaizduotos 12 žvaigždučių nereiškia valstybių skaičiaus? Skaičius 12 simbolizuoja tobulybę ir pilnatvę. Įstojus naujoms narėms, žvaigždučių skaičius išliks nepakitęs.

• ES šalių vėliavos rikiuojasi abėcėlės tvarka pagal dvi pirmąsias valstybių pavadinimų raides jų originalo kalba? Vėliavų seka yra tokia: Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Austrija, Portugalija, Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė? 

• ES himno melodijos ir žodžių autoriai yra vokiečiai kompozitorius Liudvikas van Bethovenas (1770-1827) ir poetas Johanas Fridrichas Šileris (1759-1805)? 

• Europos diena švenčiama kasmet gegužės 9-ąją, minint R.Schumano plano metines? Ji skirta vieningos Europos idėjai propaguoti? 

• Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos, ir ES valstybių piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais, kuriuos išduoda atitinkamos įgaliotos valstybių agentūros? Vis dėlto ES valstybėse išduodami pasai yra panašios išvaizdos.  

( ES vėliava, himnas, pasas ir diena nepakeičia analogiškų nacionalinių valstybių simbolių?Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir

gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.ES šiandienŠiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija,apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekė 86 350.4 mln. eurų,arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnėsekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvioužtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. EuroposSąjunga: • siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui; • vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis šalimis; • vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas, energetika, aplinkos apsauga ir kita; • kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos Sąjungai piniginį vienetą euro.Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo “glaudesnę Europostautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio”(Europos Sąjungos sutartis).Informacios šaltiniai: http://www.euro.lt … http://www.eudel.lt http://www.lrs.lt http://www.urm.lt http://www.culture.coe.lt Dažniusiai užduodami klausimai apie Lietuvos stojimą į ES

———————–

Laisvoji prekyba