Europos Sąjunga

Turinys

Įžanga 3
Kokie yra narystės Europos sąjungoje pliusai? 4
Kokie yra narystės Europos sąjungoje minusai? 6
Kas įstojus į Europos Sąjunga laukia ūkininkų? 8
Ar zinote kad 11
Informacijos šaltiniai 12Kokie yra narystės Europos Sąjungoje pliusai?
Politinė prasme narystė ES reiškia Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be
jokios abejonės, bus juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai
vystytis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė
bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali
neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl
integracija į ES ir narystės joje – tai rrealiausia galimybė šaliai
sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį.

Narystė ES suteiks realius svertus, leisenčius Lietuvai dalyvauti
dydžiojoje politikoje ir nelikti pasaulio užkampyje. Tapusi ES nare Lietuva
kartu taps tiesiogiai ateities Europos kūrime dalyvaujančia valstybe.
Lietuvos dalyvavimas Europos viršūnių taryboje, Europos komisijoje, ES
Taryboje, Europos Parlamente ir kitose institucijose užtikrins tokį mūsų
,,buvimą” Europoje, kurio Lietuva neturėjo nuo pat vėlyvųjų viduramžių.

Narystė ES sustiprins kultūrinę Lietuvos priklausomybę Europai. Ši
kultūrinė priklausomybė turi didžiulę reikšmę pasitikėjimui tarp piliečių,
ūkio subjektų ir valstybių ir atitinkamai yra svarbi saugumo ir net
ekonominės gerovės sąlyga.

ES teisės peerėmimas bei narystė ES įtvirtins modernią ir efektyvią ūkio ir
kitų politikos sričių reguliavimo struktūrą bei labai patobulins Lietuvos
teisinę sistemą.

Narystė ES taip pat yra siejama su padidėjusiomis galimybėmis. Pirmiausia
tai padidėjusios galimybės aktyviam ir mobiliam visuomenės sluoksniui.
Studentija galės semtis žinių užsienio universitetuose, o

o dėstytojai ir
profesūra – jas ten skleisti. Meno ir kultūros žmonėms integracija reikš
prasiplėtusias galimybes ES kultūrai skirtose programose.

Verslininkai galės perduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik trims
milijonams tautiečių, betir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų.
Be to, sumažės kliučių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos taurės
vietos įmonės, nes jos bus geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios
iš NVS šalių importuos prekes, atitinkančias ES standartus.

Narystė ES bus naudinga ir ūkininkams, kurie pretenduos į ES paramą ir
Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reikš papildomas investicijas į
ūki, darbo vietų kūrimą, galimybę imtis naujos veiklos (pvz., kaimo
turizmo), pagaliau – parduoti savo produkciją keliems šimtams milijonų
Europos vartotojų.

Kaimo ir mažų miestelių gyventojams narystė ES (per ją dalivavimas ES
regioninėje politikoje) reikš darbo vietų kkurimą, nedarbo sumažinimą,
galimybė plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažės ekonominio ir socialinio
išsivystymo skirtumai tarp Lietuvos regionų (šio rodiklio skirtumas tarp
apskryčių siekia 2,5 karto). Ekspertų skaičiavimais, Lietuva, įstojusi į
ES, kasmet gautu apie 400 – 600 mln. litų paramą ekonominėms ir socialinėms
problemoms spręsti iš ES struktūrinių fondų.

Kai dėl lėšų, kurias Lietuva gaus iš ES biudžeto, tai pirmaisias narystės
metais mūsų šalis iš ES turėtų gauti apie 1,7 mlrd. litų, o įmokos į ES
biudžetą sudarytų apie 640 mln. litų, t.y. beveik tris kartus mažiau.
Turint omenyje, kad visas Lietuvos 2001 m. valstybės biudžetas y

yra maždaug
7,4 mlrd. litų, ši parama būtų išties juntama. Praėjus 4 – 5 metams po
Lietuvos istojimo į ES, įplaukos iš ES biudžeto pasiektų apie 3,3 – 3,7
mlrd. litų, tai reikštų 2,8 – 3,3 mlrd. litų grynųjų įplaukų. Žinoma,
būtina sąlyga šioms lėšoms gauti yra pačios Lietuvos financinis dalyvavimas
(vadinamas kofinansavimas). Paprastai tariant, maždaug du trečdaliai naujo
kelio ar pastatymo išlaidų guls ant ES, trečdalis – ant Lietuvos pečių.

Grižti ES aplinkos apsaugos standartai, prekių ir paslaugų kokybės
reikalavimai, dėmesys, skiriamas vartotojų apsaugai, lems tai, ką
apibendrintai galima pavadinti gyveni.mo kokybės pagerėjimu. Galima drąsiai
teigti, kad tik dėl integracijos į ES gersime švaresnį vandenį ir
kvėpuosime grynesniu oru tuoj., o ne, pavyzdžiui, po 5 metų (viena Lietuva
tiesiog būtų nepajėgi skirti tiek liešų aplinkos apsaugai ).

Apibendrinant galima teigti, kad pagrindinis narystės ES pranašumas – tai
atsivėrusios naujos galimybės. Ir tik nuo mūsų visų (tiek valstybės, tiek
kiekvieno piliečio) priklausys, ar mes sugebėsime jomis pasinaudoti.

Konkreti plėtros nauda Lietuvos gyventojams

Narystė Europos Sąjungoje užtikrina aukšto lygio standartus įvairiose
srityse, tokiose kaip aplinkosauga, sveikatos apsauga, socialinė apsauga ir
sauga darbe.

Būdamas Europos Sąjungos piliečiu kiekvienas Lietuvos pilietis turės teisę
keliauti, dirbti (po tam tikrų pereinamųjų laikotarpių), studijuoti ir
gyventi bet kurioje valstybėje narėje, įskaitant teisę pradėti verslą
visose valstybėse narėse bei teisę naudotis socialinės apsaugos
garantijomis. Visi Lietuvos piliečiai galės per vietinius, savivaldybių ir
Europos Parlamento rinkimus balsuoti valstybėje narėje, kurioje jie gyvena,
ir net turės teisę kelti savo ka

andidatūrą per vietinius ir Europos
Parlamento rinkimus. Visiems ES gyventojams turi būti suteikta bet kurios
valstybės narės diplomatinių ar konsulinių atstovų apsauga, jiems esant už
ES ribų, kur nėra tos valstybės atstovybės. ES pilietybė papildo
nacionalinę pilietybę, tačiau jos nepakeičia. Kokie yra narystės Europos Sąjungoje minusai?
Narystės ES pasekmes vienareikšmiškai įvardyti tik kaip teigiamas ar tik
kaip neigiamas neįmanoma. Jos tarpusavyje glaudžiai susijusios,o,
pavyzdžiui, to paties ES teisės akto perkėlimas turi ir privalumų, ir
trūkumų (priklausomai nuo to, kokias interesų grupes ar valstybės
institucijas paveiks, kada tai atsitiks ir pan.).

Tačiau vis tiek galima teigti, kad intergracijos sąnaudos jau pasireiškia
ar išryškės artimiausiu metu, o teks jos dažniausiai tam tikroms verslo ir
visuomenės grupėms. Ir nors tiesiogiai narystės trūkumais šių sąnaudų
vadinti negalima (tai veikiau investicijos į ateitį arba siekimas kuo
greičiau pasinaudoti integracijos teikiama nauda), keletą tokių pavojaus
signalų galima nurodyti.

Jau buvo minėta, kad intgracija – tai kartu ir gyvenimo kokybės
pagerėjimas: švaresnis vanduo, gaivesnis oras, geresnės kokybės prekės,
saugesnės ir geriau įrengtos darbo vietos. Tačiau visa tai kainuoja, o
galiausiai visos sąnaudos perkeliamos galutiniam prekių ar paslaugų
vartotojui – mums.Vadinasi, integracija ir narystė ES susijusi su kainų
(pvz., maisto, žemės ūkio produktų) pokyčiais arba, kitaip tariant, jų
kilimu.Paprastai toks kainų kilimas kompensuojamas darbo užmokesčio augimu,
tačiau visuomenė, be abejo, griežčiau stebi kainų lygio kitimą nei
atlyginimų didėjimą.

Neigiama integracijos poveikį turėtų patirti maisto perdirbimo įmonės,
skerdiklos

ir kiti gamintojai (dėl aukštesnių veterinarijos ir
fitosanitarijos standartų), priemonės ir paslaugų įmonės, (dėl poreikio
investuoti į naujas technologijas, būtinybės teikti daugiau informacijos
valstybės institucijoms), valstybės institucijos (dėl poreikio keisti darbo
tvarką, persikvalifikuoti dėl padidėjusio darbo krūvio ar, kai kuriais
atvėjais, jų funkcijų sumažinimo).

Integracija ir pasirengimas narystei ES gali būti skausmingesnis smulkioms
įmonėms ir smulkiems ūkininkams (dėl padidėjusios konkurencijos ir
aukštesnių kokybės standartų, sąnaudų padidėjimo ir jų kompensavimo
galimybių).

Truputį padidės bendras importo muitų lygis – padidės 90,2 mln. litų,
sumažės 10,8 mln. litų.Dėl to neigiamą poveikį patirs vartotojai bei
importuotojai. Kita vertus, padidės kaikurių vietinių gamintojų apsauga.
Prekyboje su Rusija išaugs arba atsiras muitai branduolinių reaktorių kuro
elementams, gamtinėms dujoms, kaikurioms chemijos prekėms, trąšoms,
automobiliams ir pan., o sumažės muitas benzinui.

Tiriant galimą ES direktyvų poveikį, nustatyta, kad labiausiai nukentės
Lietuvos įmonės, nepajėgsiančios finansuoti gaminių ir technologijų
modernizavimo, importuotojai iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių,
pigioms ir prastesnės kokybės prekėms pirmenybę teikiantys vartotojai. Jei
gaminiai neatitiks ES standartų, juos bus draudžiama įvežti.

Integracija yra neatsiejamai susijusi su Lietuvos ekonimikos
restruktūrizavimu ir modernizavimu. Todėl restruktūrizavimo pasekmės –
persikvalifikavimas, būtinybė keisti darbo vietą – kurį laiką gali padidėti
ir sustiprėti.

Kita vertus, negalima šių laikinų neigiamų pokyčių priskirti tik
integracijai į ES – bet kuriuo atveju Lietuva privalėtų pertvarkyti savo
ūkį, o be ES paramos šis procesas būtų dar skausmingesnis ir truktų ilgiau.

[pic]
Šaltinis: Lietuvos Statistikos departamentas
2001 m., lyginant su 2000 m., smarkiai išaugo eksportas į Jungtinę
Karalystę (117%), Suomiją (31%), Belgiją (24%). Eksportas sumažėjo į
Nyderlandus (26%), Austriją (21%), Prancūziją (10%).
2001 m., palyginus su 2000 m., importas iš daugumos ES valstybių išaugo.
Labiausiai importas išaugo iš Portugalijos (78%), Austrijos (41%), Belgijos
(35%), Airijos (32%).
2001 m. Lietuva į ES daugiausiai eksportavo tekstilės dirbinių, mineralinių
produktų, mašinų ir mechaninių įrenginių, chemijos pramonės produkcijos,
įvair.ių pramonės dirbinių ir medienos. Šios produktų grupės sudarė 79 %
viso Lietuvos eksporto į ES.
2001 m., lyginant su 2000 m., išaugo mineralinių produktų, paruoštų maisto
produktų, augalinių produktų, tekstilės dirbinių eksportas, sumažėjo –
chemijos pramonės produktų, medienos ir jos dirbinių eksportas. Kas įstojus į Europos Sąjunga laukia ūkininkų?
ES žemės ūkis jau pajuto prekybos su Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis
liberalizavimo naudą. Iš tiesų, žemės ūkio srityje ES turi prekybos su
daugeliu valstybių kandidačių perteklių. Įstojusi į ES, Lietuva prisidės
prie bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP), pagal kurią numatomas pagrindinių
žemės ūkio produktų rinkos organizavimas ir finansavimas iš Bendrijos
biudžeto.

Derybos su kandidatėmis dėl žemės ūkio rėmėsi esančiomis BŽŪP taisyklėmis
ir buvo susijusios su:

• gamybos kvotų ir subsidijų nustatymu siekiant išvengti pertekliaus

rinkoje;

• išsiaiškinimu, ar jos turėtų gauti tiesiogines išmokas, skirtas

kompensuoti ES ūkininkams už nustatytų kainų sumažinimą pagal

paskutinę BŽŪP reformą;

• ES augalų ir gyvūnų sveikatos standartų priėmimu.
Valstybės kandidatės siekia nuo pirmos įstojimo dienos visokeriopai
dalyvauti BŽŪP.

Parama bus teikiama ne tik tiesioginėmis išmokomis, bet ir struktūriniams
Lietuvos žemės ūkio ir maisto perdirbimo pramonės pokyčiams, kad Lietuvai
įstojus į ES jos žemės ūkis galėtų atlaikyti konkurencinį spaudimą. Ši
parama teikiama per ES programą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai remti
(SAPARD), kasmet skiriant 520 mln. eurų. Metinė parama iš SAPARD fondo
Lietuvai yra maždaug 30 mln. eurų.

Paprastai ES valstybių ūkininkai yra labiau konkurencingi nei Lietuvos ar
Vidurio ir Rytų Europos ūkininkai. Ūkiai ir perdirbamoji pramonė šiose
valstybėse susiduria su problemomis, kurios trukdo joms siekti ES
produktyvumo ir efektyvumo lygio daugelį metų į priekį, nors jų ilgalaikis
tikslas yra tapti visiškai konkurencingais.

ES siekia sukurti bendrą erdvę, kurioje tiek naujosios, tiek senosios
valstybės narės pasinaudotų išplėsta bendrąja rinka. Naujosiose valstybėse
daugėjant vartotojų pajamų, didės aukštos kokybės produkcijos poreikis.

Plėtra nesukels didesnių trumpalaikių biudžeto problemų, tačiau ji
suaktualins kai kurias dabartines problemas ir galbūt taip pat skatins ES
reformuoti BŽŪP. BŽŪP veikla bus įvertinta per “laikotarpio įpusėjimo”
peržiūrą 2004 m. Po jos galima tikėtis naujo derybų Pasaulio prekybos
organizacijoje etapo, po kurio, 2005-2006 m. nustačius finansines
perspektyvas, gali eiti nuodugni BŽŪP ir jos finansavimo peržiūra.

Tiesioginės išmokos

Išlaikant tiesioginių išmokų (TI) palaipsnio įvedimo tvarkaraštį 2004-2006
m. (25%, 30%, 35%), Lietuva, atsižvelgiant į turimas finansines galimybes,
turi teisę savo nuožiūra jas padidinti:

– iki 55% ES tiesioginių išmokų lygio 2004 m., iki 60% – 2005 m. ir iki 65%
– 2006 m. Nuo 2007 m. Lietuva gali primokėti ES tiesiogines išmokas iki 30%
papildomai prie atitinkamo kiekvienų metų TI palaipsnio įvedimo lygio;

– atskiriems žemės ūkio produktams, kuriems paramą ūkininkas turėtų gauti
pagal Lietuvoje prieš narystę (2002 m.) galiojusį nacionalinį paramos
režimą, atitinkantį ES naudojamas schemas iki bendro tiesioginės paramos
lygio, kuris gali būti padidintas iki 10%.

2004-2006 m. priemokos prie tiesioginių išmokų iki 40% ES paramos lygio
gali būti finansuojamos iš Europos žemės ūkio vadovavimo ir garantijų fondo
kaimo plėtros asignavimų, laikantis sąlygos, kad priemokoms gali būti
naudojama iki 20% kaimo plėtros asignavimų įsipareigojimais 2004 m., 2005
m. ir 2006 m. arba, atitinkamai, 25% – 2004 m., 20% – 2005 m. ir 15%. –
2006 m. Nuo 2007 m. priemokos gali būti finansuojamos tik iš nacionalinio
biudžeto.

Galutinės išmokos negali viršyti ES-15 tiesioginių išmokų lygio.
Lėšų skirtų kaimo plėtrai bendras finansavimas

ES Lietuvai, kaip ir kitoms naujoms pirmojo tikslo valstybėms narėms,
taikys maksimalią bendrojo finansavimo ribą (iki 80%). ES kaimo plėtrai
remti 2004-2006 m. Lietuvai skirs iki 434,2 mln. eurų finansinę paramą.
2004 m. atitinkamai numatoma skirti iki 133,4 mln. eurų, 2005 m. – iki
145,7 mln. eurų ir 2006 m. – 155,1 mln. Eurų.
Žemės ūkio gamybos kvotos

Remiantis susiderėtomis kvotomis, 2004-2006 m. ES įsipareigojo Lietuvai
skirti apie 152 mln. eurų tiesioginę paramą žemės ūkiui per .tiesiogines
išmokas. Pažymėtina, jog absoliučioje daugumoje sričių išsiderėtos gamybos
kvotos viršija faktinį Lietuvos gamybos lygį.
Pieno gamybos nutraukimo schema

Lietuva pasinaudodama lėšomis skirtomis kaimo plėtrai gali taikyti pieno
gamybos nutraukimo schemą, išmokant kompensacijas už savanorišką pieno
gamybos nutraukimą pieno gamintojams sulaukusiems pensinio amžiaus ir dar
neturintiems 70 metų.
Pusiau natūrinių ūkių rėmimas

Lietuva turi galimybę remti pusiau natūrinius ūkius, išmokant jiems 1000
eurų finansinę paramą iš lėšų skirtų finansuoti kaimo plėtros priemones.

 

BIUDŽETAS
Mokėjimų balansas

2004 – 2006 m. grynasis Lietuvos mokėjimų balansas vienam gyventojui  (390
eurų) yra geriausias šalių kandidačių tarpe.
Išmokos ir įmokos

Mokėjimai iš ES biudžeto Lietuvai vienam gyventojui per 2004 – 2006 m. yra
didžiausi valstybių kandidačių tarpe (537 eurai), įmokos į ES biudžetą –
vienos mažiausių (147 eurai) tarp kandidačių.
Šengeno instrumentas

Pasirengimui narystei Šengeno sutartyje ES 2004-2006 m. įsipareigojo skirti
Lietuvai 135,7 mln. eurų pagal proporcijas: 33% – 2004 m., 45% – 2005 m.,
22% – 2006 m.
Pinigų srautų sureguliavimo instrumentas

Siekiant sureguliuoti pinigų srautus ir sumažinti biudžeto įtampas,
Lietuvai 2004 m. skiriama 35 mln. eurų ir 2005-2006 m. laikotarpiui – 12,6
mln. eurų.

 
Ar žinote, kad: 

• ES vėliavoje pavaizduotos 12 žvaigždučių nereiškia valstybių

skaičiaus? Skaičius 12 simbolizuoja tobulybę ir pilnatvę. Įstojus

naujoms narėms, žvaigždučių skaičius išliks nepakitęs.

• ES šalių vėliavos rikiuojasi abėcėlės tvarka pagal dvi pirmąsias

valstybių pavadinimų raides jų originalo kalba? Vėliavų seka yra

tokia: Belgija, Danija, Vokietija, Graikija, Ispanija, Prancūzija,

Airija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Austrija, Portugalija,

Suomija, Švedija ir Jungtinė Karalystė? 

• ES himno melodijos ir žodžių autoriai yra vokiečiai kompozitorius

Liudvikas van Bethovenas (1770-1827) ir poetas Johanas Fridrichas

Šileris (1759-1805)? 

• Europos diena švenčiama kasmet gegužės 9-ąją, minint R.Schumano plano

metines? Ji skirta vieningos Europos idėjai propaguoti? 

• Europos Sąjungoje nėra centralizuotos pasų sistemos, ir ES valstybių

piliečiai naudojasi nacionaliniais pasais, kuriuos išduoda atitinkamos

įgaliotos valstybių agentūros? Vis dėlto ES valstybėse išduodami pasai

yra panašios išvaizdos.  

( ES vėliava, himnas, pasas ir diena nepakeičia analogiškų nacionalinių

valstybių simbolių?
Europos Sąjunga – tai Europos valstybių asociacija, siekianti platesnės ir
gilesnės ekonominės bei politinės joje dalyvaujančių šalių integracijos.
ES šiandien
Šiandien Europos Sąjunga yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija,
apimanti 3.2 mln. kv. kilometrų, vienijanti 15 valstybių ir daugiau kaip
370 milijonų gyventojų. 1999 metų ES biudžetas siekė 86 350.4 mln. eurų,
arba 362 671.68 mln. litų. Tai valstybių asociacija, siekianti glaudesnės
ekonominės ir politinės integracijos vardan savo piliečių gerbūvio
užtikrinimo, taikos ir stabilumo Europoje.
Europos Sąjunga – tai didžiausias pasaulyje prekybos blokas. Europos
Sąjunga:

• siekia Vieningos Rinkos sukūrimo, kurios viduje panaikinti visi

apribojimai laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui;

• vykdo bendrą prekybos politiką, numatančią prekybą su trečiosiomis

šalimis;

• vykdo bendrą politiką tokiose srityse, kaip: žemės ūkis, transportas,

energetika, aplinkos apsauga ir kita;

• kuria ekonominę ir pinigų sąjungą, numatančią vieną visai Europos

Sąjungai piniginį vienetą euro.
Pagrindinis Europos Sąjungos tikslas yra sukurti kuo “glaudesnę Europos
tautų sąjungą, kurioje sprendimai yra priimami kuo arčiau piliečio”
(Europos Sąjungos sutartis).
Informacios šaltiniai: http://www.euro.lt

. http://www.eudel.lt

http://www.lrs.lt

http://www.urm.lt

http://www.culture.coe.lt

Dažniusiai užduodami klausimai apie Lietuvos stojimą į ES

———————–

Laisvoji prekyba

Leave a Comment