Elgesys Žemės drebėjimo atveju

Galima įsivaizduoti tą siaubą, kurį patiria žmonės, pergyvendami stiprų žemės drebėjimą.
Atrodo, kad gamtoje nėra klaikesnio bei siaubingesnio reiškinio, kaip tas, kai po kojų supasi ir dreba žemė.

Todėl aš ir pasirinkau referatą šia tema, nes noriu išsiaiškinti kaip elgtis, ištikus žemės drebėjimui. Mūsų Valstybėje tai neaktuali tema, tačiau man įdomu, ir be abėjo reikia žinoti tai, kas vyksta su žeme tuo metu ir kaip mes turime reaguoti į šią stichinę nelaimę.

Nuo audros, nuo uragano ir liūčių žmogus ieško prieglobsčio po saugiu savo naamų stogu.nuo gaisrų arba griūčių žmonės išbėgioja iš namų ir, atsidurę atviroje vietoje, jaučiasi saugiai. Bet žemei drebant, baisu ir namuose, ir lauke.kai dreba ir pleišėja sienos, krinta tinkas, braška ir lūžta sijos, žvanga ir sproginėja stiklai, išsigandęs žmogus išbėga į gatvę. Bet tvirto paviršiaus žemė, kurią visi įpratę laikyti nejudančia, dabar juda po žmonių kojomis, mėto juos aukštyn, verčia iš kojų. Nėra į ką atsiremti ir dingsta įsitikinimas, kad žemėje yra kas nors tvirta ir pastovu. Nenuostabu, kad kai kurie žmonės, appimti baimės, išeina iš proto....
Rašydama apie žemės drebėjimą, visų pirmą reikia apibūdinti šį terminą. Žemės drebėjimas – žemės paviršiaus judesiai, vykstantys dėl paslaptingų požeminių jėgų veikimo. Žemės drebėjimų gali būti stiprų ir silpnų. Smarkiau drebant, žemė supasi po kojomis, lyg banguojanti jū

ūra. Daugelis žemės drebėjimų įvyksta dėl plutos vidinių sluoksnių persigrupavimų, kurie atsiliepia į paviršių. Ne be reikalo žemės drebėjimai tokie dažni vietovėse, esančiose prie raukšlėtkalnių , po kuriomis žemės gilumoje tebevyksta milžiniški ištisų žemės klodų persigrupavimai. Tokia apatinių žemės klodų maišatis gali eiti lėtai ir sukelti paviršiuje tik lengvus, net nepastebimus virpesius. Dar yra tektoniniai , vulkaniniai, sprūdiniai žemės drebėjimai. Vulkaniniai žemės drebėjimai įvyksta arti ugnikalnių. Jis dažniausiai įvyksta prieš ugnikalnio (vulkano) išsiveržimą, kada skysta magma dar negali išsiveržti į paviršių. Kartais žemės drebėjimas įvyksta kartu su ugnikalnio išsiveržimu.
Vulkaniniai žemės drebėjimai kartais esti labai stiprūs ir naikina. Stebėjimai parodė, kad jų padaryti žemės sukrėtimai juntami nuo žemės drebėjimo centro ne toliau 30-50 km.
Sprūdiniai žemės drebėjimai esti ten, kur požeminis vanduo dažnai išplauna dažnai tirpstančiai podermes, PVVZ. Kalkes, gipsą, druską. Tokiu būdu po žemėmis pasidaro didžiulės kiaurinės ir urvai. Pakibę žemės sluoksniai įgriuva. Šis įgriuvimas iššaukia stiprų požeminį sukrėtimą.
Tektoniniai žemės drebėjimai apima labai plačias sritis. Tai rodo PVZ.kad ir Krymo 1927m. žemės drebėjimas, kuris buvo juntamas tolimose vietovėse.

Požeminiai smūgiai išmeta aukštyn ir žmones ir trobesius. Supasi ir dreba sienos, didžiausi pastatai lyg kortų nameliai virsta ir traiško žmones, ypač jei nelaimė atsitinka naktį. Kartais dėl žemės drebėjimo ištisi miestai virsta griuvėsių krūvomis. PVZ. 1908m. didelis ir ga

ausiai apgyvendintas Mesinos miestas Sieilijos saloje nuo žemės drebėjimo sugriuvo per kelias minutes.
Žemei silpniau drebant, namų sienos negriūva, bet tik pleišėja , kai kurie namai išlieka ir visai sveiki. Pagaliau žemės drebėjimas gali būti toks silpnas, jog net ne visi jį pastebi.
Tačiau yra šalių, kuriose žemės paviršius nesti visada pastovus ir nejudąs, kuriose žemė visada krupčioja ir dreba. Tokia yra Japonija. Ten beveik kasdien tai viename, tai kitame jos kampe žemės paviršius staiga krūptelia ir akimirką arba ilgiau siūbuoja. Tai atsitinka ir dieną, ir naktį. Dreba ir siūbuoja namų sienos, žvanga stiklai, ir išsigandę gyventojai išbegioja į gatves, bijodamiesi, kad griūdamos sienos jų neužmuštų. Dažnai viskas praeina laimingai. Žemė vėl nusiramina, nustoja drebėjusi, ir žmonės po nedidelio išgąsčio grįžta į savo namus. Japonai prie jų taip priprato, kaip mes pripratome prie audros ar perkūnijos.
Taigi grėsmingiausios gamtinės nelaimės, pavojingiausios gyventojams yra žemės drebėjimai, paverčiantys griuvėsiais ištisus miestus ir sunaikinantys tūkstančius žmonių. Kaip jau išsiaiškinome, žemės drebėjimus sukelia netikėti žemės plutos lūžiai ir poslinkiai, vulkaniniai reiškiniai, kuriuos lydi žemės virpesiai, sklindantys labai toli trumposiomis bangomis. Žemės drebėjimų židiniai susidaro giliai (50-100 km.ir giliau nuo žemės paviršiaus).

Šalyse, kur vyksta žemės drebėjimas, iškyla daug socialinių ir ekonominių problemų. Didelę šių uždavinių dalį sprendžia seismologijos mokslas.
Seismologija (graikų kalba seismos—sudrebėjimas, sv

vyravimas, virpėjimas, drebėjimas ir logos—žodis, mokslas) – tai geofizikos mokslo dalis nagrinėjanti žemės drebėjimų kilmę, priežastis,seisminių bangų atsirradimą ir jų dinamiką bei pasiskirstymą žemės paviršiuje. Didelę šio mokslo studijų dalį sudaro tyrimai medžiagos, iš kurios sudaryta negyvoji gamta, pasikeitimų, veikiant aukštai temperatūrai, slėgiui, elektros ir magnetiniams laukams.
Seismologinėje literatūroje dažnai randama tvirtinimų, kad kai kuriose šalyse žemės drebėjimai yra apibūdinami pagal jų pasireiškimą vietovėse skaičių.Pagal tai išskiriami:

 pavieniai žemės drebėjimai;
 žemės drebėjimų serija, kuri dar vadinama žemės drebėjimų spiečiumi;
 galingiausias – pagrindinis su vėlesniais požeminiais smūgiais;
 galingiausias – pagrindinis su prieš tai vykusiais silpnais ir vidutinio galingumo požeminiais smūgiais.

Žemės drebėjimas yra grėsmingas ir niokojantis reiškinys. Nuo požeminių seisminių smūgių per keletą ar kelioliką sekundžių sugriūna didžiuliai miestai, žūsta dešimtys tūkstančių žmonių. Vandenynuose ir jūrose paskęsta laivai, nusiaubiamos pakrantės ir uostai.PVZ. per pastaruosius penkiasdešimt metų žemės drebėjimų metu buvo visai sugriauti Gedizė (Turkija), Agadinas ( Marokas ), Kazvinas ( Iranas ), Skoplė ( Jugoslavija ), Tokijus ir Jokohama ( Japonija ), Taškentas ( Uzbekija ) ir daug kitų miestų. žuvo beveik pusė milijono žmonių ir per dešimt mln. Gyventojų neteko pastogės. Be to žemės drebėjimai neigiamai veikia ir gamtinę aplinką. Indonezijos salyne per žemės drebėjimą išsiveržęs vulkanas išmetė tūkstančius tonų pelenų ir dulkių į 70 km. aukštį, sukeldamas raudonas vakarinės pašvaistes , matomas beveik visame žemės rutulyje.

Buvusios SSRS teritorijoje per pirmąją 20a. pu

usę įvyko 3749 žemės drebėjimai.

Krymas 95
Kaukazas 150
Užkaukazė 1050
Turkmėnija 150
Š.Tian-Šanis 395
Fergana 328 C.Tadžikistanas 345
Pamyras 126
Vakarų Sibiras 170
Rytų Sibiras 75
P.Tian-Šanis 328

Įdomu!!!!!!!

Seisminių regionų gyventojai pastebėjo, kad prieš artėjant žemės drebėjimą kai kurie gyvūnai, pavyzdžiui, gyvuliai, žvėrys, paukščiai pradeda elgtis labai keistai – staugti, bliauti, blaškytis ir t.t. šį reiškinį bandoma paaiškinti tuo, kad daugelis gyvūnų yra daug jautresni garsui ir Žemės plutos virpesiams negu žmogus. Be to, nustatyta, kad dauguma gyvūnų žymiai ankščiau pajunta labai silpnų išilginių bangų sužadintus reiškinius, tuo tarpu žmogus jų nejaučia ir nefiksuoja . fizikai tvirtina, kad žmogus gali pajusti tik skersinių seisminių bangų stiprų virpesį. Spėjama, kad gyvūnai pirmieji pajunta ir kažkokį kitokį žemės paviršiaus virpesį, kuris žmogui dar nežinomas. Ichteologai teigia, kad, artėjant žemės drebėjimui, žuvys taip pat tampa labai aktyvios, judrios ir pradeda keistai elgtis. Todėl požeminių smūgių prognozavimui buvo įrengti specialūs akvariumai su įvairių rūšių žuvimis ir stebima jų elgsena, tačiau patikimų rezultatų negauta. Vienok pastebėta, kad po kiekvieno stipraus žemės drebėjimo jūrų ir vandenynų epicentro rajone pasirodydavo daug žuvusių žuvų.

Gyvūnijos elgsena prieš žemės drebėjimą ir po jo dar reikalauja išsamių ir nuoseklių tyrimų, ir tai dabar yra daroma. Pavyzdžiui, šiam klausimui išspręsti Japonijoje, JAV, Kazachstane ir dar kai kuriose pasaulio valstybėse yra įrengti specialūs akvariumai, ichtiologinės laboratorijos ir rezervatai . Juose dirba biologai, fizikai, seismologai ir kiti specialistai . laukiama įdomių rezultatų.
Paskutinės seismologų tarptautinės konferencijos dalyviai dar kartą rekomendavo rengiant žemės drebėjimo prognozės mokslinius pagrindus vadovautis ne vienu kokiu nors kriterijumi, o daugeliu. Tik gamtinių sąlygų pasikeitimo požymių kompleksas gali užtikrinti teisingą prognozę. Dauguma dalyvių mano – jeigu pasisektų nors prieš 3-5 minutes sužinoti apie įvyksiantį žemės drebėjimą, būtų galima išgelbėti nuo žūties tūkstančius žmonių ir daug turto. Rengiant žemės drebėjimo prognozės pagrindus, konferencijos rezoliucijoje dar kartą rekomenduojama ypatingą dėmesį tyrimuose suteikti į :
1. – vietovėje aptinkamus geotektoninės kilmės paraklažus ir seismines siūles , palei kurias juda Žemės plutos geoblokai ir koncentruojasi įtempimo jėgos,
2. – dažnus ir kontrastiškus neogeotektoninius judesius , kuriuos įmonoma fiksuoti geofiziniais, geologiniais, geomorfologiniais, hidrogeologiniais, hidrologiniais ir geocheminiais metodais,
3. – Žemės plutos geoplokščių ir geoblokų intensyvaus judėjimo dinamiką, fiksuojama geofizikiniais ir geodeziniais metodais,
4. – gausius seisminius požeminius mikrosmūgius, kurie visuomet byloja apie didėjantį įtempimą uolienų masyvuose ir geoplokštėse,
5. – geofizinių laukų pokyčių intensyvumą,

6. — hidrogeologinių sąlygų ir visų pirma požeminio vandens chemines sudėties, radiacijos ir lygmens svyravimus.

Kai skelbiama informacija apie žemės drebėjimą, dažnai pažymima, kad jis buvo tiek balų. Taigi išsiaiškinkime, kaip reikia šį pasakymą suprasti. Mokslininkai, studijuoja žemės drebėjimus, seismologai, visus žemės drebėjimus pagal jų stiprumą ir padarytus sugriovimus dalija į 12 balų pagal Richterio skalę.
Iš gamtinių nelaimių patirties matyti, kad sudėtingiausi ir sunkiausi gelbėjimo darbai, įvykus žemės drebėjimui.
Per žemės drebėjimą žūsta arba sužalojama daugybė žmonių, o materialiniai nuostoliai būna milžiniški – tuo pačiu metu griūva pastatai, kyla gaisrai, sutrinka elektros energijos, dujų, vandentiekio tinklų darbas ir t.t.
Po žemės drebėjimo ar jo metu suteikiama pagalba nukentėjusiems, šalinami žemės drebėjimo padariniai. Svarbiausios tiems darbams atlikti pajėgos – civilinės saugos ir priešgaisrinių tarnybų gelbėjimo būriai, specialios tarnybos bei patys gyventojai – vietos valdžios ir CS valdymo organų gali būti telkiami ir privalo prisidėti prie pirmučiausių gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų nukentėjusiuose rajonuose.
Jei žemės drebėjimas užklupo patalpose, būtina tuojau pat išeiti iš pastato.jeigu išeiti negalima, reikia atsistoti durų ar lango angoje. Gatvėje reikia stengtis nestovėti arti pastatų ir statinių, būtina eiti plačiu gatvių, aikščių, sporto aikštelių, dykviečių ir kitų neužstatytų vietų link.
Svarbiausias visų gelbėjimo pajėgų uždavinys – kuo skubiau surasti nelaimės ištiktus žmones, padėti jiems išsilaisvinti iš apgriautų statinių, užgriautų slėptuvių ar kitų vietų, teikti medicinos pagalbą ir išnešti juos į saugią vietą. Didelių žemės drebėjimų metu gelbėjimo darbams paprastai vadovauja nelaimės ištiktos šalies vyriausybinė ekstremalių situacijų komisija (EKS). Ji išgyvendina visas svarbias priemones, tiek šalinant nelaimės padarinius, tiek sprendžiant gyventojų buitinius klausimus.

Kai skelbiama informacija apie žemės drebėjimą, dažnai pažymima, kad jis buvo tiek balų. Taigi išsiaiškinkime, kaip reikia šį pasakymą suprasti. Mokslininkai, studijuoja žemės drebėjimus, seismologai, visus žemės drebėjimus pagal jų stiprumą ir padarytus sugriovimus dalija į 12 balų pagal Richterio skalę.
Iš gamtinių nelaimių patirties matyti, kad sudėtingiausi ir sunkiausi gelbėjimo darbai, įvykus žemės drebėjimui.
Per žemės drebėjimą žūsta arba sužalojama daugybė žmonių, o materialiniai nuostoliai būna milžiniški – tuo pačiu metu griūva pastatai, kyla gaisrai, sutrinka elektros energijos, dujų, vandentiekio tinklų darbas ir t.t.
Po žemės drebėjimo ar jo metu suteikiama pagalba nukentėjusiems, šalinami žemės drebėjimo padariniai. Svarbiausios tiems darbams atlikti pajėgos – civilinės saugos ir priešgaisrinių tarnybų gelbėjimo būriai, specialios tarnybos bei patys gyventojai – vietos valdžios ir CS valdymo organų gali būti telkiami ir privalo prisidėti prie pirmučiausių gelbėjimo ir kitų neatidėliotinų darbų nukentėjusiuose rajonuose.
Jei žemės drebėjimas užklupo patalpose, būtina tuojau pat išeiti iš pastato.jeigu išeiti negalima, reikia atsistoti durų ar lango angoje. Gatvėje reikia stengtis nestovėti arti pastatų ir statinių, būtina eiti plačiu gatvių, aikščių, sporto aikštelių, dykviečių ir kitų neužstatytų vietų link.
Svarbiausias visų gelbėjimo pajėgų uždavinys – kuo skubiau surasti nelaimės ištiktus žmones, padėti jiems išsilaisvinti iš apgriautų statinių, užgriautų slėptuvių ar kitų vietų, teikti medicinos pagalbą ir išnešti juos į saugią vietą. Didelių žemės drebėjimų metu gelbėjimo darbams paprastai vadovauja nelaimės ištiktos šalies vyriausybinė ekstremalių situacijų komisija (EKS). Ji išgyvendina visas svarbias priemones, tiek šalinant nelaimės padarinius, tiek sprendžiant gyventojų buitinius klausimus.

Įvykus nelaimei, katastrofai, ne visada iš karto įmanoma nukentėjusįjį nugabenti į ligoninę. Kartais, esant masiniams negalavimams, ligoninėse trūksta vietų , todėl šiais atvejais ligonį tenka slaugyti ir ne medicinos darbuotojams. Be to, ir kasdieniniame gyvenime dažnai reikia slaugyti susirgusius ar susižeidusius artimuosius.
Slaugyti – patenkinti pagrindinius gyvybinius poreikius ( valgis, judėjimas, tuštinimasis, šlapinimasis ir kt. ), padėti esant įvairioms liguistoms būsenoms ( dusulys, kosulys, vėmimas, skausmai ir kt. ), padėti transportuoti, palaikyti asmens higieną, sudaryti palankias sąlygas, stebėti visas gyvybiškas organizmo funkcijas.
Sunkiai sužeistą žmogų, kuo greičiau reikia vežti į gydymo įstaigą, kaip vežti priklauso nuo aplinkybių. Sužeistam pernešti geriausiai tinka neštuvai, jei jų nėra — improvizuotos priemonės : slidės, kopėčios, paltas į kurį įkištos lazdos, kėdė ir pan. Sužeistąjį reikia vežti tam tikroje padėtyje, atitinkančią jo būklę. Nuo to neretai priklauso žmogaus gyvybė.

 Aukštielninki vežami nepraradę sąmonės nukentėjusieji, kurių sužeista galva, stuburas, galūnės. Jei sužeistas stuburas, nukentėjęs turi gulėti ant kito pagrindo.
 Aukštielninki, sulenktomis kojomis vežami sužeistieji, turintys atvirą pilvo ertmės sužeidimų, dubens kaulų lūžių.
 Aukštielninki, pakeltomis kojomis ir nuleista galva vežami netekę daug kraujo ir ištikti šoko žmonės.
 Kniūpsti vežami netekę sąmones žmonės, kurių sužeistas stuburas.
 Pusiausėda, ištiestomis kojomis rekomenduojama vežti tuos, kurių sužeistas kaktas ir labai sužalotos galūnės.
 Pusiausėda, sulenktomis kojomis, po kuriomis padėtas ritinėlis , vežami tie, kurių sužeistas šlapimo ir lytiniai organai, krūtinės ląsta, gavę pilvo ertmės traumų žmonės.
 Ant šono, vadinamoje fiksuotoje padėtyje, vežami netekę sąmonės sužeistieji.
 Sėdom vežami arba pėsti vedami tie, kurių palyginti lengvai sužeistas veidas arba viršutinės galūnės.

Grėsmingiausios griaunančios gamtinės nelaimės , taigi ir pavojingiausios gyventojams, yra žemės drebėjimai, paverčiantys griuvėsiais ištisus miestus ir sunaikinantys tūkstančius žmonių.

Ištraukos iš statistikos.

Stiprus žemės drebėjimas trečiadienį sukėlė paniką Afganistano sostinėje Kabule, tačiau apie nuostolius ir aukas pranešta nebuvo .
Žemės drebėjimas prasidėjo 3.50 val. nakties ir pažadino Kabulo gyventojus.
Tadžikistane trečiadienį 4.00 val. nakties vietos laiku įvyko žemės drebėjimas .
Afganistane paniką vakar kilo todėl, kad per pastaruosius metus šioje šalyje jau įvyko net trys dideli žemės drebėjimai .
Vienas iš jų šį vasarį siekė 6,5 balo pagal Richterio skalę . Tada prie Kabulo žuvo keli šimtai žmonių, o tūkstančiai namų buvo sulyginti su žeme . Per du ankstesnius žemės drebėjimus Š.Afganistane žuvo mažiausiai 5000 žmonių, dešimtimis tūkstančių teko palikti namus .

Lietuvos rytas 1999 liepos 01d.

(Pasaulis)

Galingas žemės drebėjimas atnešė mirtį ir paniką.
Pirmadienio naktį Indonezijos Sumatros salą sukrėtė galingas žemės drebėjimas , lydimas stiprių požeminių smūgių.
Jo metu žuvo mažiausiai 58 žmonės . šimtai buvo sužeisti, tūkstančiai liko be pastogės.
Drebėjimo epicentras buvo prie Bankuku provincijos krantų. Čia gyvena apie 1,2 mln. žmonių . šios provincijos gyventojai vakar puolė į paniką. Sugriuvusių pastatų liekanose dirbo gelbėtojai, ieškodami gyvų likusių žmonių, bei nelaimės aukų kūnų.
Indonezijos meteorologijos ir geofizikos tarnyba pranešė, kad žemės drebėjimo galingumas buvo 7,3 balo pagal Richterio skalę.
Benkuku sveikatos departamento vadovas pranešė, kad buvo patvirtintos 58 žmonių mirtys.
Taip pat pranešama apie mažiausiai 500 sužeistųjų, iš jų 255 būklė sunki.
Provincijos sostinėje Benkuku gyventojai vakar tvarstė sužeistuosius vietinėje automobilių stovėjimo aikštelėje, bijodami, kad galimi nauji požeminiai smūgiai sugriaus valstybinę ligoninę
Miestuose sugriuvo arba buvo apgadinta daugybė pastatų, kai kuriuos kelius į sostinę.
“Daug namų sugriuvo, o didesnių pastatų sienos suskilinėjo. Aš pats padėjau išgelbėti 3 kaimynus”, — sakė Benkuku gyventojas Edy.

Lietuvos rytas 2000 birželio 06 d.

(Pasaulis)

Klaipėda, liepos 20 d.(BNS)
Klaipėdos apskrityje antradienį ryte prasidės ankstyvoji tarptautinių taikos palaikymo mokymų “Baltic Challenge” fazė.
Pagal mokymų legendą, bus imituojama situacija po tariamo žemės drebėjimo, žuvus daugybei žmonių. Kariai atliks pagalbos teikimo, tvarkos palaikymo ir stabilizavimo veiksmus.
Gelbėjimo darbuose dalyvaus sraigtasparniai ir krovininiai lėktuvai, iš kurių leisis parašiutininkai.
Šiemet “Baltic Challenge” yra didžiausi mokymai Europoje, juose dalyvauja 5 tūkst. Karių iš 11valstybių ir bendro Baltijos šalių bataliono BALTBAT, taip pat 15 laivų iš 7 šalių, 24 orlaiviai.
Į pratybas atvyko didžiausia JAV plaukiojanti ligoninė “Comfort”.
Šiuose mokymose dalyvauja minų jūroje ieškanti išmokyti delfinai, atgabenti iš JAV.
“Baltic Challenge” pratybos yra tradicinės, užpernai jos vyko Latvijoje, pernai – Estijoje.

Lietuvos rytas 1998 liepos 21 d.

(Aktualijos)

Literatūra:

1. E.Žilinskienė, R.Proškuvienė “Žmogaus veikla ekstremaliomis sąlygomis” Vilnius 1994m.

2. Rimvydas “Žemės drebėjimai, jų vertinimas” Vilnius 1997m.
3. Interneto psl. www.lrytas.lt “Straipsnių paieška”
4. ”Lietuvos rytas” : 1998 07 21 (Aktualijos).

1999 07 01 (Pasaulis).

2000 06 06 (Pasaulis).
5. Gilbert F.White “Stichinės nelaimės” Maskva 1978m.
6. V. Lvovas “Žemės drebėjimai” Vilnius 1946m.

Leave a Comment