Džiugo piliakalnis
Didžiausios Telšių apylinkės įžymybės – Masčio ir Germanto ežerai ir Džiugo kalnas. Iki I pasaulinio karo miestas dar turėjo kitą savotišką vaizdą iš šiaurės: kai važiuodavai į Telšius nuo Sedos, iš tolo matydavai besisukančių dviejų vėjinių malūnų sparnus. Bet malūnus nugriovė, ir vaizdas pasikeitė.4 km. į vakarus nuo Telšių yra Džiuginėnų kaimas, išsistatęs abipus geležinkelio linijos. 1923 m. jame buvo 9 sodybos ir 140 gyventojų. 1959 m. 147 gyventojai. Kaimo pakraščiai siekia Germanto, Varleisčio ir Durbinio ežerus; iš vakarų yra Džiuginėnų miškas. Džiuginėnų dvaras minimas XVI a. dokumentuose. Jo pastatai įdomūs savo architektūra. Šiame dvare 1864 – 1866 m. gyveno rašytoja Žemaitė ir ištekėjo už L. Žymanto.Džiuginėnų laukuose, 4 km. į vakarus nuo Telšių, yra Džiugo kalnas. Tai ledyninės kilmės kalva – piliakalnis, priskiriamas balno tipo piliakalniams. Jo viršūnės aukštis 181 m. virš jūros lygio; piliakalnio aikštelė 2048 m. Iš pietų ją juosia 2 m. aukščio pylimas. Kalno vardas (Gora Dziugina) minimas Džiuginėnų dvaro XVIII a. inventoriuose. Kasant duobę altanėlės statybai, buvo rasta didelių akmenų. Kalno viduryje yra įdubimas, o šiaurinėje pusėje gili duobė. XIX a. pabaigoje rasta geležinė statulėlė, vaizduojanti jojančią merginą. 1956 m. piliakalnį tyrinėjo Telšių kraštotyros muziejaus darbuotojai, radę X – XII a. laidojimo palaikų. Piliakalnis apaugęs krūmais; jo papėdėje yra pylimėlių.Padavimai draudžia Džiugo piliakalnį kasinėti. Pagal juos kartą kažkuris drąsuolis bandęs tai daryti, tačiau netikėtai pakilusi smarki audra visus kasėjus nubloškusi į kitą pelkės pusę. Naktį savininkas sapnavęs milžiną Džiugą, kuris bauginęs didelėmis nelaimėmis, jeigu kas drįstų kalną paliesti.
Tas Džiugas buvęs labai tvirtas ir galingas vyras, tiesiog milžinas; gerųjų dvasių padedamas, sėkmingai nugalėdavęs kryžiuočius, geležine kuoka vienui vienas išmušdavęs jų didelius būrius, raudavęs medžius su visomis šaknimis.Panašių legendų yra ir apie kitą didvyrį – Telšį ar Telį.Nujausdamas mirtį karžygis iš anksto susipylęs sau kalną – kapą, kuriame ir buvęs palaidotas. Vėlesnieji padavimai kalba apie kalne apsigyvenusį velnią, kuris, pasivertęs vokiečiu, kviečiąs praeivius lažybų. Kai praeivis pralaimįs, velnias jį smaugiąs. Dėl to nemaža žemaičių į šį kalną žiūrėdavo su tam tikra baime ir nepasitikėjimu.Dar kitas padavimas, kai už pusmylio nuo kelio, einančio iš Telšių į Alsėdžius, keleivio akis patraukia aukštas kalnas, žmogaus rankos supiltas, kaip tai rodo apvalainas kūginis pavidalas ir žemės rūšių vienodumas visuose jo sudėties sluoksniuose. Tų apylinkių liaudis šį piltinį kalną vadina Džiugo kalnu, o tasai buvęs kažkoks Žemaičių riteris, kuris dar gyvas būdamas savo rankomis supylęs tą piliakalnį ir paskyręs jį sau už kapą. Džiugo kūnas ilgą laiką buvęs saugomas velnių, su kuriais kitados gyvenęs didelėje draugystėje. Su jų būtent pagalba Džiugas pridaręs narsumo stebuklų: pats vienas aibes kryžiuočių savo geležine kuoka išmušęs, šimtamečius ąžuolus laužęs it nendres ir dangų remiančius kalnus vertęs. Tai jis iškasęs Telšių ežerą ir prie jo pačias pirmąsias sodybas įkūręs.Iš vakarų piliakalnį supo klampus malūno tvenkinys. Apie 1920 m. malūną nugriovė ir tvenkinį nuleido. Iš Džiugo piliakalnio viršūnės matyti plačios apylinkės; jų tarpe Šatrijos kalnas.Telšių apylinkės miškuose randama ir kitokių paminklų. Kęstaičių miške, netoli buvusios bažnyčios griuvėsių, yra eglynais apaugę Kęstaičių kapai. Alsėdžių miške, prie Alsėdžių – Lieplaukės kelio, pastebi keletą apsamanojusių kryžių. Tai prancūzkapiai. Užgirių miške tebėra maro metų kapinės, o Džiuginėnų miške, tarp eglių, ilsisi buvusio dvaro savininkai Gorskiai ir kt. Paskutinis į šiuos kapus nužengė Džiuginėnų dvaro savininkas Juozas Penkauskas, nusižudęs 1940 m. vasarą. Tai buvo jo protestas prieš rusų okupaciją.Netoli Džiugo piliakalnio yra X – XII a. kasynas, 1956 – 1957 m. archeologų tyrinėtas. Ištirta 19 degintinių ir 1 griautinis kapas. Nerasta daug ginklų, bet buvo daug papuošalų. Radiniai atiduoti Telšių muziejui.