Pagrindinė dirvožemio prastėjimo priežastis – erozija – viršutinio derlingo dirvožemio sluoksnio irimas. Dirvožemis – svarbus ir žmogaus aktyviausiai veikiamas gamtinės aplinkos komponentas, kuriame vykstantys procesai dideliu mastu sąlygoja kitų litosferos komponentų (aeracinės zonos, požeminių vandenų) ir augalijos būklę bei žmonių gyvenimo sąlygas. Šiuo metu veikiančiose ekologinės kontrolės ir monitoringo sistemose dirvožemio kokybės kontrolė ir monitoringas vykdomi silpnai dėl finansinių sunkumų. Praktiškai nefinansuojami dirvožemio tiriamieji darbai, be kurių sunku sukurti ir įgyvendinti dirvožemio apsaugos norminę ir teisinę bazę. Aplinkos tyrimų centro Dirvų tyrimo laboratorija atlieka kasmetinius dirvožemio užterštumo pesticidų likučiais tyrimus soduose bei ariamuose laukuose įvairiose Lietuvos vietose, kur pesticidų naudojimo tikimybė yra didesnė. Lietuvos žemdirbystės instituto Agrocheminių tyrimų centras 1994 m. toliau vykdė dirvožemių agrocheminių savybių ir jų užterštumo toksinėmis medžiagomis tyrimus įvairiose Lietuvos zonose. Lietuvos miškų institutas tęsė sunkiųjų metalų kiekio nustatymą miško dirvožemiuose. Biogeninių ir toksinių medžiagų paviršinių bei drenažo nuoplovų iš dirvožemio, jų pasiskirstymo ir kaupimosi dirvožemio sluoksnyje tyrimus vykdo Geografijos institutas, Žemės ūkio akademija ir Melioracijos institutas.Geologijos institutas pagal miestų ir rajonų (Vilniaus, Šiaulių, Kėdainių, Jonavos, Mažeikių, Trakų, Elektrėnų ir kt.) savivaldybių užsakymus atliko ir tęsia technogeninio dirvos užterštumo (geocheminius) tyrimus. Fizikos institutas 1992 m. pradėjo platesnės apimties dirvožemio užterštumo radionuklidais tyrimus. Ekologijos institutas yra sukūręs dirvožemio biologinio monitoringo metodus.Tačiau visi šie stebėjimai ir tyrimai iki šiol buvo mažai koordinuojami, dažnai yra fragmentinio pobūdžio, kas labai apsunkina surinktos informacijos interpretavimą bei vykstančių procesų kompleksinę analizę ir prognozę.Lietuvoje mechaninė, vandens ir vėjo erozija pažeidžia žemės ūkyje naudojamus plotus. Akivaizdu, kad mažėjant žemės ūkio intensyvumui ir suartų žemių plotams, erozinių procesų mastai taip pat mažėja. Atlikus daugiamečių vandens ir mechaninės erozijos tyrimų analizę, buvo sudaryta Lietuvos dirvožemių mechaninės ir vandens erozijos esamo ir perspektyvinio išplitimo kartoschema 1.1 lentelėje pateikiami eroduojami Lietuvos žemės ūkio naudmenų plotai.
1.1 Lentelė
Nr. Erozijos mastai Plotas %1 Neeroduojami ir labai silpnai eroduojami dirvožemiai. 442 Silpnai eroduojami dirvožemiai 223 Vidutiniškai eroduojami dirvožemiai 184 Stipriai eroduojami dirvožemiai 16
Šalies teritorijoje dirvožemio teršėjai yra pramonė, energetika, transportas, žemės ūkis.Detaliausiai Lietuvos Respublikoje užterštos teritorijos yra inventorizuotos buvusiose Sovietų Sajungos karinių dalinių dislokacijų vietose (Europos Sąjungos PHARE programa, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija, “Buvusių Sovietų Sąjungos karinių bazių inventorizavimas ir aplinkai padarytos žalos įvertinimas”, baigiamoji ataskaita, 1995 m. Parengė: Kruger Consult AS (Danija) ir Baltijos konsultacinė grupė (Lietuva)). Kaip parodė atliktas inventorizavimas, Lietuvoje buvo 277 Sovietų Sąjungos (vėliau Rusijos Federacijos) kariškių kontroliuotos teritorijos, kurių bendras plotas sudarė 67762 ha arba 1,04 % šalies teritorijos. Šiose teritorijose buvo dislokuoti 462 kariniai daliniai. Beveik penkiasdešimt metų karinio naudojimo teritorijose buvo vykdoma praktiškai niekieno nekontroliuojama karinė-ūkinė veikla, dėl kurios ekologinė būklė daugelyje vietų pasiekė kritinę ribą, o kai kur ji buvo ir peržengta. Tyrimais buvo konstatuota, kad tokia veikla turėjo neigiamos įtakos visoms ekosistemos dalims: dirvožemiui ir gilesniems grunto sluoksniams, hidrosferai, augalijai ir gyvūnijai. Intensyvus karinis gamtos naudojimas sąlygojo gilius mechaninius paviršiaus pažeidimus, fizinę kraštovaizdžio degradaciją. Pažeistuose plotuose buvo nustatyta plintanti dirvožemio vandens erozija ir defliacija, kenkianti ne tik dirvožemio, bet ir vandens telkinių kokybei. Daugiau kaip pusėje tyrinėtų objektų konstatuota gausi dirvožemio ir grunto tarša naftos produktais. Ten, kur teršalai yra pasiekę didelius gylius, pažeista ne tik aeracijos zona, bet ir vandeningi horizontai, o didžiulės teršalų koncentracijos dirvožemyje ir grunte tampa antriniais taršos šaltiniais. Daugelyje tyrinėtų karinių pramoninių objektų nustatytas didelis dirvožemio bei grunto, o kartais ir gruntinių vandenų užterštumas sunkiaisiais metalais. Raketinėse bazėse bei raketinio kuro saugyklose aptikta dirvožemio tarša raketinio kuro komponentais. Be šių teršimo, teritorijų degradavimo faktorių, praktiškai visose tyrinėtose karinėse teritorijose buvo aptikti atliekų sąvartynai, stipriai pažeisti miškai, sunaikinti rekreaciniai ištekliai. Daugelyje karinių objektų yra tiesioginio pavojaus žmonių sveikatai ir gyvybei židinių. Tai chemikalų ir sprogmenų likučiai, griūvantys pastatai, požeminės tuštumos ir ertmės, degios medžiagos ir kt.
Padarytos žalos paskirstymas pagal pažeidimų tipus.
Pažeidimų tipai Pažeidimų skaičius(vnt.) Pažeistas plotas (ha) Pažeidimų tipų paskirstymas (%)Naftos produktai 566 399 20Mechaninis dirvožemio pažeidimas 778 11137 29Kraštovaizdžio pažeidimas 438 7140 16Sąvartynai ir šiukšlynai 478 1288 17Pažeistas miškas 249 3293 9Bakteriologinė/biologinė tarša 137 14 5Cheminės medžiagos 56 t.k. 2Radioaktyvumas 9 t.k. 0,2Raketinis kuras 20 t.k. 1Sprogmenys 12 t.k 1
Aplinkos kokybės apsauga
Vandenų apsaugos srityje :
· mažinti paviršinio vandens teršimą miestų ir gyvenviečių nuotekomis, · mažinti teršimą pramonės ir žemės ūkio gamybinių objektų nuotekomis, · mažinti požemio vandens teršimą, · mažinti vandens telkinių išsklaidytą taršą, · mažinti teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, · mažinti jūros vandenų teršimą, · išvengti jūros teršimo, transportuojant naftos produktus, · mažinti užteršto vandens prietaką iš kitų valstybių.
Oro apsaugos srityje :
· mažinti teršimą transporto išmetamomis dujomis, · mažinti NOx, sieros dioksido, anglies dioksido emisiją iš stacionarių šaltinių, · mažinti lakių organinių junginių emisiją iš stacionarių šaltinių, · mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą ir emisijas, · mažinti teršimą kietomis dalelėmis, · mažinti sieros dioksido ir NOx pernašas.
Dirvožemio apsaugos nuo taršos srityje :
· mažinti dirvožemio užteršimą organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei kitais žemės ūkio chemikalais, · mažinti dirvožemio teršimą naftos produktais, · mažinti dirvožemio teršimą miestuose ir pramonės rajonuose, · mažinti dirvožemio teršimą sunkiaisiais metalais. Atliekų tvarkymo srityje : · parengti atliekų tvarkymo sistemą, · mažinti aplinkos teršimą pramonės ir pavojingomis atliekomis, · mažinti teršimą buitinėmis atliekomis, · sutvarkyti uždraustus arba netinkamus naudoti pesticidus, · sureguliuoti radioaktyvių atliekų tvarkymą. Apsaugos nuo fizikinės taršos srityje : · mažinti triukšmo lygį miestuose,
· išvengti Ignalinos AE sąlygojamo radiacijos pavojaus, · mažinti radioaktyvųjį aplinkos teršimą.Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsauga
Žemėnaudos struktūros formavimo srityje :
· gerinti bendrą žemėnaudos struktūrą, · sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio nykimą gamtinio karkaso bei saugomose teritorijose, miestuose ir miesteliuose, · sustabdyti dirvožemių dangos struktūros nykimą, · sustabdyti karstinio ir pelkinio kraštovaizdžio nykimą, · gerinti saugomų teritorijų tinklą.
Biotos apsaugos srityje :
· sustabdyti augalų, grybų ir gyvūnų rūšių bei populiacijų nykimą, · gerinti miškų struktūrą, · optimizuoti gyvūnijos išteklių naudojimą, · sustabdyti upių slėnių ir ežerų duburių bei jūrinių biocenozių nykimą.
Rekreacinės aplinkos apsaugos srityje :
· sustabdyti rekreacinės agrarinės aplinkos degradavimą, · sustabdyti pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimą, · sustabdyti vaizdingiausių gamtinių vietovių, pirmiausia pajūrio kranto zonos (paplūdimio, kopagūbrio, klifo, prieškopės/užkopės), užstatymą.
Litosferos apsaugos srityje:
· rekultivuoti išnaudotus karjerus, · mažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl naftos gavybos, naftos ir naftos produktų gabenimo bei realizavimo, · išvengti neigiamo poveikio aplinkai naudojant geoterminę energiją, · išvengti neigiamo poveikio aplinkai eksploatuojant kitas naudingąsias iškasenas.
Vandens išteklių apsaugos srityje :
· išvengti gėlo vandens išteklių išsekimo, eksploatuojant vandenvietes, · sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimą.