Didžioji Britanija

Turinys

1. Simbolika.............. nenustatčiau.
2. Valstybės geografine padėtis.........2 psl.
3. Sostinė ir kiti miestai.............3 psl.
4. Politinė sistema...........,....5 psl.
5. Istorija....................8 psl.
6. Pavadinimo kilmė..........nenustatčiau.
7. Stojimas į ES sajungą.........nenustačiau.

Geografija
JUNGTINĖ KARALYSTĖ

GEOGRAFIJA

Jungtinė Karalystė (JK) yra vakarinėje Europos dalyje esančiose salose. Jai taip pat priklauso 1∕6 Airijos dalis, esanti tarp šiaurės Atlanto ir Šiaurės jūros. JK pietryčiuose ribojasi su Prancūzija. Bendras Didžiosios Britanijos plotas – 244 820 km², kurio 3230 km² sudaro vandenys ir 241 590 km² sausuma kartu su Rockall ir Shetland salomis. JK turi sausumos sieną su Airija, kurios ilgis 360 km.
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė yra vidutinio klimato zonoje. Šios šalies kllimato nuosaikumą užtikrina vyraujantys pietvakarių vėjai, pučiantys nuo Šiaurės Atlanto Srovės. Šalies klimate vyrauja apniukusios dienos, kurių per metus būna daugiau, nei pusė.
Britų salos yra žemyninės kilmės. Tuomet, kai Šiaurės Europą dengė didelis ledynas, o visų jūrų vandens lygis buvo gerokai žemesnis nei dabar, Britų salų nebuvo. Salos jungėsi su žemynu. Pradėjus tirpti ledynui, vandens lygis jūrose sparčiai kilo. Prieš 6000 metų salas nuo žemyninės Europos dalies atskyrė sekli Šiaurės jūra ir La Manšos sąsiauris.
Geologiniu požiūriu Britų salos – viena seniausių sausumos srričių Europoje. Pirmieji kalnai čia iškilo paleozojaus eros pradžioje. Kartu su Skandinavijos kalnais jie sudaro bendrą kalnų sistemą ir yra seniausi Europoje. Per milijonus metų salų paviršius kilo, leidosi, dūlėjo, jį veikė ledynai. Dabartinėje Britanijos saloje galima išskirti dvi dalis: 1)

) kalnuotus vakarus bei šiaurę, 2) kalvotus lygumų pietus ir rytus.
Kraštovaizdžiui būdingos raižytos kalvos ir neaukšti kalnai, pereinantys į kalvotas lygumas rytuose ir pietryčiuose. Kalnai Didžiojoje Britanijoje neaukšti. Aukščiausi iš jų – Grampiano -Šiaurės Škotijos kalnyno dalis. Čia stūkso aukščiausia (1343 m) Britų salų viršūnė – Ben Nevis. Žemiausias taškas – Fenland – 4 m žemiau jūros lygio.
Nuo šiauriau esančių kalnų Grampianą skiria gili tektoninė įduba, kuria nusidriekia vandens kelias, jungiantis Škotijos vakarų ir rytų pakrantes. Dalis kelio eina Kaledonijos kanalu ir Neso ežeru. Škotijoje labiausiai į šiaurę nutolę yra Kaledonijos kalnai. Britanijos salos vakaruose iškilę Kambrijos kalnai, salos viduryje driekiasi neaukšti, stipriai sudūlėję Peninų kalnai. Jie gerokai jaunesni negu Kambrijos. Pietinėje ir rytinėje salos dalyje plytinčios kalvotos lygumos bei žemumos dažnai vadinamos «žaliąja Anglija». Ištisus metus čia žaliuoja žolė, diirbami laukai.
Jungtinėje Karalystėje netrūksta gamtinių išteklių tokių, kaip anglies, naftos, gamtinių dujų, alavo, klinčių, geležies rūdos, druskos, kreidos ir kt. Šalyje taip pat yra ir žemdirbystei tinkamos žemės – 26,41% visos naudojimui tinkamos žemės.
Didžioji Britanija nuo senų senovės garsėja kaip didelė ir galinga jūrinė valstybė. Jos pakrantė driekiasi 12 429 km ruože. Išskirtinė žvejybos zona – 200 jūrmylių, teritoriniai vandenys – 12 jūrmylių. JK geografinė padėtis yra puiki dar ir todėl, kad šalia jos praeina gyvybiškai svarbūs Šiaurės Atlanto jūrų keliai, ją nuo žemyno skiria vos 35 kilometrai, kuriuos ši
iomis dienomis galima lengvai įveikti po Lamanšo sąsiauriu esančiu tuneliu.

Junktinės karalystės salys

ŠKOTIJA

Valdymo forma: Sudedamoji Jungtinės Karalystės dalis
Sostinė: Edinburgas
Gyventojai: 5,111,200
Ekonomika: Remiasi anglies gavyba, tačiau 1980 m. visa sunkioji pramonė sunyko, kadangi buvo uždaryta daugelis šachtų. Naftos gavyba rytiniame krante. Turizmas, ypač Škotijos šiaurės ir šiaurės vakarų aukštumose. Laivų statyba, plieno apdirbimas, viskio gamyba, tekstilė, žemės ūkis, miškininkystė.

VELSAS

Valdymo forma: Kunigaikštystė (sudedamoji Jungtinės Karalystės dalis).
Sostinė: Kardifas
Gyventojai: 2,898,500
Ekonomika: Anglies gavyba, skalūnų, švino, plieno apdirbimas. Industrializuoti pietiniai slėniai ir pakrantės lygumos. Turizmas šiaurėje ir šiaurės vakaruose, keltai į Airiją. Svarbus vandens tiekėjas Anglijai.

ŠIAURĖS AIRIJA

Valdymo forma: Sudedamoji Jungtinės Karalystės dalis.
Sostinė: Belfastas
Gyventojai: 1,600,000
Religijos: Krikščionys – Romos katalikai-28%, presbiterionai-23%, Airijos bažnyčia-19%.
Ekonomika: Žemės ūkis. Aptarnavimo sferos, laivų statyba, inžinerija, chemijos pramonė. Linų pramonė, tekstilė. Ekonomikai blogą įtaką daro sektantiški neramumai nuo 1969m.

Politika
Sostinė: Londonas
Priklausančios teritorijos: Anguilla, Bermuda, British Indian Ocean Territory, British Virgin Islands, Cayman Islands, Falkland Islands, Gibraltar, Guernsey, Jersey, Isle of Man, Montserrat, Pitcairn Islands, Saint Helena, South Georgia and the South Sandwich Islands, Turks and Caicos Islands
Aukščiausi postai: Karalienė ELIZABETH II (nuo 1952m.); Princas CHARLES (Karalienės sūnus)
Ministras Pirmininkas Anthony C. L. (Tony) BLAIR (nuo 1997 metų)
Ekonomika

Ekonominis Britanijos pagrindas pirmiausia yra privatus verslas, duodantis 75 procentus produkcijos ir 70 procentų darbo vietų.
Tik šiek tiek daugiau nei 2 procentai Britanijos darbo jėgos užimta že

emės ūkyje, mažesnė dalis, negu bet kurioje kitoje pirmaujančioje industrializuotoje šalyje. Auga aptarnavimo sferos dalis, kuri sudaro 65 procentus, kai tuo tarpu gamybai tenka 21 procentas. Sėkmingai eksploatuojant naftos ir gamtinių dujų gręžinius Šiaurės jūroje, Britanija tapo pajėgi pati apsirūpinti energija ir tikisi taip išlikti keletą metų. Eksportas, daugiausia į kitas EB šalis, yra lygus daugiau kaip pusei šalies naftos produkcijos.
Tarptautinė prekyba Britanijos ekonomikoje vaidina gyvybišką rolę. Prekių ir patarnavimų eksportas sudaro apie 25 nacionalinio produkto procentus, lyginant su 20 procentų 1960 metų pradžioje.
Nuo 1981-ųjų iki 1989-ųjų metų ekonomika patyrė aštuonis nepertraukiamo augimo metus. 1990-aisiais, Britanijoje ir kitose didžiosiose įndustrializuotose šalyse mažėjant paklausai, augimas sumažėjo iki maždaug 1 procento. 1991 metais išleidžiamos produkcijos kiekis nukrito iki beveik 2,5 procento ir vienu procentu 1992-aisiais. Infliacijos laipsnis stipriai sumažėjo 1980 metų pradžioje, vėl pakildamas 1988-aisiais. Iki 1992 metų gruodžio jis nukrito iki 2,6 procento.
Dirbančių žmonių skaičius per septynis metus iki 1990 metų vidurio padidėjo 3,3 milijonais, po to sumažėdamas iki 25 milijonų. Nuo 1979-ųjų iki 1990-ųjų metų savo verslu užsiimančių žmonių skaičius augo kasmet, tačiau 1991-aisiais ir 1992-aisiais nukrito, sudarydamas iki 1992 metų rugsėjo 3 milijonus. Nuo 1990 metų pradžios pastebimas nedarbo augimas. Iki 1992 metų pabaigos jis pasiekė 2,9 milijono, apie 10 procentų visos darbo jėgos.
Britanijos gamybinio produktyvumo augimas 1980-aisiais buvo greitesnis, negu visose kitose pirmaujančiose industrinėse šalyse, padidėdamas vidutiniškai apie 4,7 procento pe
er metus. Bendras ekonomikos produktyvumas 1991-aisiais ir 1992-aisiais kilo, bet lėtai.

Jungtinė Karalystė, vedančioji prekybinė galia ir finansų centras, yra viena sudedamųjų Vakarų Europos trilijoninės ekonomikos dalių. Per pastaruosius du dešimtmečius vyriausybė ženkliai sumažino valstybinę nuosavybę ir suvaržė socialinio aprūpinimo programų augimą.
Žemės ūkis yra intensyvus, labai mechanizuotas ir atitinkantis Europos standartus. Jis pagamina apie 60% maisto tik su 1% darbo jėgos. JK turi didelius anglies, gamtinių dujų ir naftos rezervus. Pirminės energijos gamyba padengia 10% BVP, o tai yra viena didesnių dalių, lyginant su kitų pramoninių šalių tokiu pat rodikliu. Paslaugos, o ypač bankininkystė, draudimas, verslo paslaugos padengia gerokai didesnę BVP dalį, nei pramonė, kurios svarba vis dar mažėja. BVP augimas sumenko 2001-2003 globalinio smukimo pasekmėje, esant aukštai svaro vertei ir sprogus „naujosios ekonomikos“ burbului, kuris pažeidė gamybą ir eksportą. Tačiau ekonomika vis dar išlieka viena stipriausių Europoje. Infliacija, palūkanų normos, bedarbystė tebėra žemame lygyje. Santykinai gera ekonominė padėtis sukomplikavo Blero vyriausybės pastangas sukurti sąlygas Britanijai įsijungti į Europos Ekonominę ir Monetarinę Sąjungą (EEMS). Tačiau kritikai atkreipia dėmesį, jog ekonomika turi gerus rodiklius tik už EEMS ribų. Jie taip pat pateikia viešosios nuomonės apklausą, kuri rodo, jog vieningai valiutai oponuoja britų mažuma. Tuo tarpu vyriausybė gerino švietimo, transporto ir sveikatos paslaugas aukštesnių mokesčių sąskaita.
2003 kovo – balandžio karas koalicijoje su JAV prieš Iraką kartu su paskesnėmis ekonomikos ir valdymo formos atstatymo problemomis apėmė ir didžiulius britų karinių pajėgų įsipareigojimus.
GYVENTOJAI
Pagal 2003 m. liepos mėn. duomenis Jungtinėje Karalystėje šiuo metu gyvena 60 094 648 gyventojų. Gyventojai pagal amžių suskirstyti taip:
0-14 metų: 18.3% (vyrų 5,621,590; moterų 5,350,319);
15-64 metų: 66.1% (vyrų 20,067,529; moterų 19,626,123);
65 metai ir daugiau: 15.6% (vyrų 3,987,457; moterų 5,441,630).
Šalies gyventojų bendras amžiaus vidurkis – 38,4 metų. Jų tarpe vyrų – 37,3 metų, moterų – 39,5 metų. Gyventojų prieaugio koeficientas – 0,3%, migracijos lygis – 2,2migranto/1000 gyventojų. 1 Didžiosios Britanijos moteriai vidutiniškai tenka 0,98 vyro.
Šiuo metu JK gyvena keletas etninių grupių: anglai – 81,5%, škotai – 9,6%, airiai – 2,4%, velsiečiai – 1,9%, Olsterio gyventojai – 1,8%, indai, pakistaniečiai ir kitos grupės – 2,8%. Dėl etninių grupių įvairovės šalyje išpažįstamos kelios religijos. Pagal religijas krašto gyventojai pasiskirstę taip: anglikonai ir Romos katalikai – 40 mln., musulmonai – 1,5 mln., presbiterionai – 0,8mln., metodistai – 0,76 mln., sikhai – 0,5 mln., induizmo sekėjai – 0,5 mln., žydai – 0,35 mln.
Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystėje nuo seno kalbama keliomis kalbomis. Pagrindinė kalba – anglų. Apie 26% Velso gyventojų kalba vietiniu velso dialektu, apie 60000 Škotijos gyventojų kalba škotiška gelų kalbos forma.
KLIMATAS

Britų salų klimatą lemia šiltoji Šiaurės Atlanto srovė ir vyraujantys vakarų vėjai. Nei viena salų vietovė nėra nutolusi nuo jūros daugiau nei 120 km, todėl visur vyrauja jūrinis klimatas. Dėl to žiemos čia šiltos, o vasaros vėsios. Visais metų laikais iškrinta nemažai kritulių. Temperatūra salose svyruoja nedaug, tačiau salų vakarų ir rytų pakrančių kritulių kiekio skirtumas labai ryškus. Kritulių pasiskirstymą labai veikia kalnai. Jie sulaiko drėgnas oro mases, todėl vakariniuose šlaituose iškrinta gerokai daugiau kritulių nei rytiniuose.
Ypatingą Britanijos salos pietų pakrantės klimatą lemia šiltos oro masės. Todėl čia žiemos temperatūra kaip Pietų Europos – pakrantėje auga atvežti į šiltųjų kraštų augalai: palmės ir kt. Tai pamėgta britų poilsio vieta.
Dėl labai drėgnų orų salose dažni rūkai. Rūkas, kaminų išmetami dūmai, dulkės, automobilių deginiai kartais virš didelių miestų ir pramonės rajonų sudaro smogą. Jis blogina matomumą, didina metalų koroziją, kenkia sveikatai. Ilgam įsimins žmonės 1952 metais Londone tvyrojusį smogą. Dėl jo mirė 5 tūkstančiai žmonių. Įvedus namuose centrinį šildymą, smogo pavojus sumažėjo.

Istorija
Pirmieji lietuviai į Didžiąją Britaniją atvyko XIX a. viduryje. Didesnės lietuvių kolonijos susidarė Škotijoje ir Anglijos Londono bei Mančesterio apylinkėse jau XX a. pradžioje. Iš seniau sukurtų institucijų tebėra Šv. Kazimiero parapija, įkurta Londone 1901 m. 1912 m. lietuvių pastangomis čia pastatyta bažnyčia. Škotijoje taip pat išliko Belshilio parapija ir klubas. Didžiojoje Britanijoje prieš Antrąjį pasaulinį karą gyveno apie 10 tūkst. lietuvių, po karo atvyko apie 6 tūkst. lietuvių (iš jų tik 1 000 moterų). Kilo mintis visus Britanijos lietuvius suburti į vieną bendruomenę, todėl 1947 m. liepos 2 d. buvo įsteigta Didžiosios Britanijos lietuvių sąjunga (DBLS).

Šiuo metu organizacijoje yra apie 800 narių. Sąjungai vadovauja 7 asmenų Valdyba, tačiau vyriausiasis DBLS organas yra metinis Suvažiavimas. DBLS taryba yra patariamasis organas. DBLS veiklą remia jos ekonominis vienetas – Lietuvių namų bendrovė (LNB), kurią sudaro Lietuvių namai Londone ir Lietuvių sodyba Pietų Anglijoje.

Didžiosios Britanijos lietuvių religiniam gyvenimui vadovauja Katalikų sielovada, kurios centras yra Notingame. Čia buvo leidžiamas žurnalas “Šaltinis”, iki šiol veikia Aušros vartų židinys ir koplyčia. Londono šv. Kazimiero bažnyčia ir Škotijos lietuvių parapija turi didelę reikšmę lietuvių religiniam gyvenimui.

Mančesterio, Bradfordo, Londono ir Belshilio lietuviai turi įsteigę savo klubus, kuriuose organizuojama aktyvi lietuviška veikla.

Mišrių šeimų gausa lėmė, kad didesnė jaunimo dalis nekalba lietuviškai, bet noro ir pasiaukojimo lietuviškam darbui turi daug. Didžiojoje Britanijoje veikia dvi pagrindinės jaunimo organizacijos: Lietuvių skautų sąjungos Europos rajono skautai ir Didžiosios Britanijos lietuvių jaunimo sąjunga (DBLJS). Skautų sąjunga veikia nuo 1947 m. Narių skaičius svyruoja nuo 80 iki 100. Europos rajono oficialus leidinys “Budėkime” leidžiamas lietuvių ir anglų kalbomis du tris kartus per metus. DBLJS, kuri yra Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos narė, įkurta 1974 m. ir dabar turi 40 narių. Ji leidžia informacinį leidinį “Lynes” anglų kalba.

DBLS yra nepolitinė organizacija, bet daug prisidėjo atkuriant Lietuvos nepriklausomybę. Prie DBLS valdybos veikė politinė darbo grupė ir Europiečių ryšių palaikymo grupė (ELG). Bendrais Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) reikalais rūpinasi

Naudota literatūra:
http://lt.wikipedia.org/wiki/Britanija
http://www.euro.lt/izinios/2003_03_britanija.php
http://www.utena-on.lt/britanija.php

Leave a Comment