Baltijos jūra

Baltijos jūra – viena jauniausių jūrų pasaulyje. Ji pradėjo formuotis devono periode, tačiau galutinai susidarė tik kvartete, pasibaius ledynmečiams.

Per ledynmečius Baltiją dengė ledynai. Tarpledynmečiais čia taip pat buvo jūra. Atsitraukus paskutiniam ledynui, jūros vandens lygis ne kartą svyravo. Buvo laikotarpių, kai jos vanduo nesusisiekė su vandenynu, dubumoje telkšojo ežeras. Keitėsi jūros kontūrai, jos dydis, pavadinimas. Ir dabartinėje Baltijoje vyksta tektoniniai judesiai. Susidarė tarsi milžiniškos svarstyklės, kurių ašis eina išilgai Suomijos įlankos: Botnijos įlankos dugnas per metus 1 cm pakyla, o pietiniai krantai grrimzda. Dėl to reikia ilginti šiaurinių uostų prieplaukas arba gilinti jų prieigas. Klaipėdos apylinkėse Žemės pluta dumba (per metus maždaug 2 mm). Iš lėto leidžiasi, gilėja Danijos sąsiauriai. Kad jūra neužtvindytų pakrantės žemumų, ten krantuose pilami pylimai.

Baltija giliai įsiterpus į Europos žemyną. Nuo Atlanto vandenyno ją skiria Skandinavijos ir Jutlandijos pusiasaliai. Su Šiaurės jūra jungia platūs Skagerako, Kategato bei siauresni Eresuno (Zundo), Didžiojo ir Mažojo Belto sąsiauriai. Daugelis tyrinėtojų gilų Skagerako sąsiaurį priskiria Šiaurės jūrai, o seklesnį Kategatą ir Danijos sąsiaurius – Baltijai.

Jūros pllotas (be salų) 422 700 km2. Palyginus su kitomis jūromis, Baltija yra nedidelė, tačiau beveik 6,5 karto didesnė už Lietuvą. Jos ilgis 1800 km. Skersai Baltiją ties Lietuva yra apie 370 km.

Jūra sekli. Vidutinis jos gylis 50 m. Giliausia vieta – Landsorto įdubą (459 m.). Laivybą apsunkina didelės se

eklumos. Jos ypač pavojingos laivams, kurių grimzlė (laivo dalis po vandeniu) didesnė kaip 6-8 m. Nemaža jūroje salų (Gotlandas, Sarema, Alandų salos, Elandas, Hyjuma, Riugenas, Bornholmas).

Krantai vingiuoti, įvairiose jūros vietose vis kitokie. Suomijos įlankos ir Švedijos pakrantės nubarstytos nedidelėmis ir neaukštomis, uolėtomis salelėmis – šcherais. Pietiniai ir pietrytiniai krantai lygesni, žemi, su plačiais paplūdimiais, vėjo supustytomis smėlio kopomis. Tokie krantai yra ir Lietuvos pajūryje: už plataus paplūdimio visu pajūriu nutisęs 30–100 m pločio, iki 16 m aukščio apsauginis paplūdimio kopų gūbrys. Daugelyje vietų jis sukurtas dirbtinai ar bent paaukštintas, kad toliau esančių sausumos plotų neužpustytų smėlis.

Beveik pusė jūros ploto tenka trim didelėms įlankoms – Botnijos, Suomijos, ir Rygos. Į žemyną įsiterpusios ir mažesnės Gdansko, Hanės įlankos. Pietryčiuose yra lagūnų, vadinamų mariomis: Kuršių marios, Aistmarės. Jas skiria Seembos pusiasalis, garsėjantis didžiausiomis pasaulyje gintaro kasyklomis.

Jūros vandens druskingumas nedidelis, 3 kartus maženis negu Atlanto vandenyno. Gilesnėje vakarinėje jūros dalyje jis siekia 11%o. (%o – promilė; ji rodo, kiek gramų druskos yra ištirpusios 1000-yje gramų jūros vandens), prie Lietuvos krantų 6-8%o, o šiauriausioje Botnijos įlankoje – tik 2%o.

Tokį jūros vandens druskingumą lemia keletas veiksnių. Į Baltiją įteka apie 250 upių, atplukdančių daug gėlo vandens. Per metus jūroje iškrinta 500 – 1000 mm kritulių. Baltijos jūros vandens lygis 14 cm aukštesnis už Atlanto, todėl vandens perteklius sąsiauriais srūva į Šiaurės jūrą, o
iš ten druskingas vanduo siaurų sąsiaurių dugnu kur kas sunkiau prasiskverbia į Baltiją. Seklumos ir Alandų salos jam trukdo laisvai tekėti į Botnijos įlanką.

Dėl vyraujančių pietvakarių vėjų, įtenkąčių upių, nelygaus dugno vanduo jūros paviršiuje pakrantėmis nuolat juda prieš laikrodžio rodyklę. Tai – priekrantinės srovės. Jos ardo krantus, ypač rytinius, perneša smėlį, suplauna seklumas, smėlio paplūdimius.

Jūra gana audringa. Per audrą bangų aukštis atviroje jūroje siekia 8m, o prie krantų – iki 4m. Baltijos jūros bangos trumpos, dėl to pavojingesnės už gerokai aukštesnes Atlanto vandenyno bangas.

Lietuvos pajūryje bangos būna 4-6 m aukščio. Per audras jos yra pridariusios daug nuostolių: sudaužė senąjį Palangos tiltą, nuplovė paplūdimio ir priekrantinių kopų dalį, laužė ir iš šaknų vertė medžius.

Jūros potvynių ir atoslūgių svyravimai nedideli, galima sakyti, kad jų ir jų nėra – ties Klaipėda jūros alsavimas sudaro vos 4 cm. Didesnių vandens svyravimų (iki 2 m) būna dėl vėjo sukeltos patvankos ir nuotvankos.

Didžiulis Baltijos jūros turtas – žuvys. Joje veisiai apie 100 rūšių žuvų. Lietuvos pakrantėse priskaičiuojamos apie 70 rūšių. Svarbiausios verslinės žuvys: silkės, menkės, strimelės, bretlingiai, plekšnės, starkiai, lašišos, sykai. Iš žinduolių Baltijos šiaurinėje dalyje gyvena ruoniai. Jų pasitaiko ir prie Lietuvos krantų.

Per paskutiniuosius 10-15 metų labai pasikeitė Baltijos gyvūnijos ir augalijos sąlygos: į jūrą patenka medžiagų, kurios vienoms rušims naudingos, tačiau naikina kitas. Žvejojama vis daugiau, ta
ad žuvų ištekliai nespėja atsinaujinti, mažėja verslinių žuvų.

Kadaise Baltijos jūra plačiai išgarsino gintaras. Dabar jūros dugne rasta naftos, dujų, sunkiųjų metalų sąnašynų, aptikta geležies, mangano, vario, nikelio, kobalto ir kitų elementų. Eksloatuojamas jūros dugno smėlis, žvyras.

Aplink Baltiją daug valstybių, kurios jūra palaiko tarpusavio ryšius. Baltija eina svarbūs laivybos keliai į kitas Europos, taip pat į Amerikos, Afrikos šalis. Jūros pakrantėse yra didelių uostų.

Baltijos pajūris – puiki vieta poilsiui. Čia daug kurortų, tarp jų – ir Lietuvos kurortai Palanga, Neringa.

Regis, nedidelis kranto ruoželis sieja Lietuvą su jūra, bet kiekvienam mūsų šalies gyventojui Baltija – sava, artima ir brangi. Sunku įsivaizduoti Lietuvą be Baltijos.

Leave a Comment