Baikalo ežeras
Baikalo ežeras – vienas iš didžiausių pasaulio ežerų, esančių Pietų
Sibiro kalnų lanke. Ežero forma primena pusmėnulį, išsitęsusi tarp aukštų kalnų, iš šiaurės į pietus 630 km ilgio juosta. Didžiausias ežero plotis –
79 km, o plotas – 34 300 km2 (lygus Olandijos ar Belgijos plotui).
Baikalas– giliausias pasaulio ežeras: jo gylis siekia iki 1620 m. Vandens tūris siekia 22 700 km3, o tai 90 kartų viršija Azovo jūros vandens kiekį.
Baikalo ežeras atsirado skliautinio iškilimo vietoje, kuris susiformavo baikalinės tektogenezės metu. Juros ir terciaro perioduose
Pribaikalėje įvyko stiprus Žemės plutos leidimasis, kurio metu centrinis skliautas nugrimzdo.
Pribaikalėje dažnai jaučiamas tektoninis aktyvumas, todėl Pribaikalės teritorija kyla, o Baikalo ežero krantai grimzda. Dažnai jaučiami žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekia 8–9 balus. 1862 metais įvykusio žemės drebėjimo metu nugrimzdo Selengos upės deltos dalis, kurios vietoje susidarė Baikalo įlanka.
Baikalo ežero vanduo yra mėlynai žalias, tačiau labai skaidrus: ramią dieną galima įžiūrėti 10 – 15 metrų gylyje gulinčius akmenis ir ten esančią vandens augaliją. Kadangi dauguma upių teka senosios baikalinės tektogenezės metu susidariusiomis teritorijomis, jos sunkiai ardomos, todėl nešamas į ežerą švarus vanduo. Prie vandens švarumo prisideda ir Baikalo ežere gausiai gyvenantys vėžiukai, kurie du kartus per metus perfiltruoja
Baikalo vandenį.
Baikalo ežero vanduo nėra labai šiltas. Net rugpjūčio mėnesį, kuris yra šilčiausias laikotarpiu, vidutinė vandens temperatūra neviršija 9°C.
Lapkričio mėnesį vidutinė vandens temperatūra siekia 4,6°C. Ledu Baikalo ežeras padengiamas tik gruodžio mėnesio pabaigoje arba sausio pradžioje..
Baikalo ežerui būdingi vietiniai vėjai. Šiaurės vakarų vėjas – barguzinas, pietvakarių – kutlukas, ir vakarų – vietinių gyventojų vadinamas „angara“.
Ypatingai garsus vėjas – sarma. Jis pučia nuo kalnų rudenį ir žiemą skersai ežero; vėjo greitis siekia 40-50 m/sek. Tuo metu Baikalo ežere kyla audra, kuri kartais tęsiasi keletą dienų.
Į Baikalą įteka daugiau kaip 300 upių. Visos upės į jį suneša skaidrų vandenį, tiktai didžiausiais intakas – Selenga ištisus metus iš Mongolijos stepių plukdo drumzliną vandenį.
Iš Baikalo ežero išteka vienintelė upė Angara. Prie šios upės yra pastatytos kelios hidroelektrinės.
Ežeras unikalus ne tik savo dydžiu. Jis jau seniai žinomas savo augalų ir gyvūnų gausa. Augalų ir gyvūnų rūšių Baikale randama daugiau kaip 1500, be to net 80% jame gyvenančių organizmų rūšių nėra niekur kitur pasaulyje.
Vien dumblių Baikale priskaičiuojama iki 800 rūšių. Baikale gyvena žuvis golomianka. Ši giliavandenė žuvis nusileidžia į 1000 m gylį, dažniausiai plaukioja 250-500 m gylyje,naktį iškildama 50-100 m. Žuvies kūnas plikas, be žvynų, baltos spalvos su oranžiniu atspalviu
Dar vienas Baikalo gyventojas– ruonis. Jis, atsikraustė iš Arkties vandenyno. Tačiau Baikalo ruoniai beveik išnaikinti ir išlikę tik šiaurinėje ežero dalyje.