Baikalo ezeras

Baikalo ežeras

Baikalo ežeras – vienas iš didžiausių pasaulio ežerų, esančių Pietų
Sibiro kalnų lanke. Ežero forma primena pusmėnulį, išsitęsusi tarp aukštų
kalnų, iš šiaurės į pietus 630 km ilgio juosta. Didžiausias ežero plotis –
79 km, o plotas – 34 300 km2 (lygus Olandijos ar Belgijos plotui).
Baikalas– giliausias pasaulio ežeras: jo gylis siekia iki 1620 m. Vandens
tūris siekia 22 700 km3, o tai 90 kartų viršija Azovo jūros vandens kiekį.

Baikalo ežeras atsirado skliautinio iškilimo vietoje, kuris
susiformavo baikalinės tektogenezės metu. Juros ir terciaro perioduose
Pribaikalėje įvyko stiprus Žemės plutos leidimasis, kurio metu centrinis
skliautas nugrimzdo.
Pribaikalėje dažnai jaučiamas teektoninis aktyvumas, todėl Pribaikalės
teritorija kyla, o Baikalo ežero krantai grimzda. Dažnai jaučiami žemės
drebėjimai, kurių stiprumas siekia 8–9 balus. 1862 metais įvykusio žemės
drebėjimo metu nugrimzdo Selengos upės deltos dalis, kurios vietoje
susidarė Baikalo įlanka.

Baikalo ežero vanduo yra mėlynai žalias, tačiau labai skaidrus: ramią
dieną galima įžiūrėti 10 – 15 metrų gylyje gulinčius akmenis ir ten esančią
vandens augaliją. Kadangi dauguma upių teka senosios baikalinės
tektogenezės metu susidariusiomis teritorijomis, jos sunkiai ardomos, todėl
nešamas į ežerą švarus vanduo. Prie vandens švarumo prisideda ir Baikalo
ežere gausiai gyvenantys vėžiukai, kurie du kartus per metus perfiltruoja
Baikalo vaandenį.

Baikalo ežero vanduo nėra labai šiltas. Net rugpjūčio mėnesį, kuris
yra šilčiausias laikotarpiu, vidutinė vandens temperatūra neviršija 9°C.
Lapkričio mėnesį vidutinė vandens temperatūra siekia 4,6°C. Ledu Baikalo
ežeras padengiamas tik gruodžio mėnesio pabaigoje arba sausio pradžioje..
Baikalo ežerui būdingi vietiniai vėjai. Šiaurės vakarų vėjas –

barguzinas,
pietvakarių – kutlukas, ir vakarų – vietinių gyventojų vadinamas „angara“.
Ypatingai garsus vėjas – sarma. Jis pučia nuo kalnų rudenį ir žiemą skersai
ežero; vėjo greitis siekia 40-50 m/sek. Tuo metu Baikalo ežere kyla audra,
kuri kartais tęsiasi keletą dienų.

Į Baikalą įteka daugiau kaip 300 upių. Visos upės į jį suneša skaidrų
vandenį, tiktai didžiausiais intakas – Selenga ištisus metus iš Mongolijos
stepių plukdo drumzliną vandenį.
Iš Baikalo ežero išteka vienintelė upė Angara. Prie šios upės yra
pastatytos kelios hidroelektrinės.

Ežeras unikalus ne tik savo dydžiu. Jis jau seniai žinomas savo augalų
ir gyvūnų gausa. Augalų ir gyvūnų rūšių Baikale randama daugiau kaip 1500,
be to net 80% jame gyvenančių organizmų rūšių nėra niekur kitur pasaulyje.
Vien dumblių Baikale priskaičiuojama iki 800 rūšių. Baikale gyvena
žuvis golomianka. Ši giliavandenė žuvis nusileidžia į 1000 m gylį,
dažniausiai plaukioja 250-500 m gylyje,naktį iškildama 50-100 m. Žuvies
kūnas plikas, be žvynų, baaltos spalvos su oranžiniu atspalviu

Dar vienas Baikalo gyventojas– ruonis. Jis, atsikraustė iš Arkties
vandenyno. Tačiau Baikalo ruoniai beveik išnaikinti ir išlikę tik
šiaurinėje ežero dalyje.

Leave a Comment