Austrijos Respublika

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Austrija yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Ji nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis.

Austrija ribojasi su:
§ Vokietija
§ Čekija
§ Vengrija
§ Slovakija
§ Slovėnija
§ Italija
§ Šveicarija
§ Lichtenšteinu.

Oficialus pavadinimas- Austrijos respublika (Republik Osterreich).

Plotas- 83 836 km2.

Gyventojų skaičius- 7918000 (94,4 žm./km2).

Valdymo forma- federacinė respublika.

Valstybinė kalba- vokiečių (šnekamosios kalbos- vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).

Tikyba- katalikų, protestantų.

Sostinė- Viena.

Kiti miestai- Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.

Gyventojų ūkkinė veikla:
§ Žemės ūkis – 3%
§ Pramonė – 37%
§ Aptarnavimo sfera – 60%.

Bendras valstybės sienų ilgis – 2637 km. Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 – 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos. Austriją sudaro 9 federacinės žemės.

GYVENTOJAI

Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios šalies gyyventojai yra europidai. Nors valstybinė kalba vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.

Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų. Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausiai vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų miesteliuose. Jų na

amai statyti dar viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausiai tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę, sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, kokius valgo ir lietuviai. Pyragai Austrijoje taip pat labai panašūs į lietuviškuosius. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje,- štrudeliai.

Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą.
Įmantriausia „Kapucino“ kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.

MIESTAI

Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miiestai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų. Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.

Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyv.), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos so

ostinė Klagenfurtas (63 tūkst.). Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.

Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai.

Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominę reikšmę praeityje lemdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.

Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas.

Insbrukas yra tarp kalnų, Ino upės slėnyje, svarbiausiame kelyje, einančiame per Alpių kalnagūbrius į Italiją. Šveicarijos ir Vokietijos susikirtime Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje.

Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, odos ir tabako pramonė.

KALNAI, UPĖS EŽERAI

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai, priekalniai, užimantys beveik 80% teritorijos, daugiausia priklauso Alpių sistemai.

Per Austriją teka dvi didžiausios Europos upės: vakaruose, Šveicarijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350 km ilgio Dunojaus dalis. Dunojaus krante, yra nedidelė dauba, vadinama Vienos baseinu.

Dunojus – antra pagal ilgį upė (po Volgos) Europoje. Iš

š Dunojaus intakų Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku ir Morava. Vasarą Dunojaus intakuose susikaupia daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių ledynų bei sniegynų, kurie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius. Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivybai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.

Žiemos Austrijoje švelnios. Vidutinė sausio temperatūra – 0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko.

Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs, ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Austrų tauta yra įnešusi didelį indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikos srityje. Austrų kilmės buvo tokie įžymūs XVIII- XIXa. kompozitoriai: Haidnas, Mocartas, Šubertas, Johanas Štrausas, Brukneris. Ilgą laiką Vienoje kūrė žymiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas – Bethovenas.

Austrijoje išsivystė populiarios lengvosios muzikos žanras (Vienos valsas, Vienos operetė).

Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti įžymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo J.V. Gėtės, kuriam pastatytas paminklas Vienoje.

Didelę reikšmę besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų akademija, įsteigta XIX – XXa.pr. Iškilo stambūs mokslininkai: fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas, medikai Bilrotas, Hirlis, Pirke ir kt.

Manau, kad po tokios pažinties dauguma užsimanytų pakeliauti po šią nepaprastai gražią, garsią ša

alį, kurios miestai, viduramžių pastatai bei kiti paminklai tiesiog pasakoja apie jos istoriją.

Leave a Comment