Austrija ir jos virtuvė

TURINYS

ĮVADAS............................3
AUSTRIJOS PRAEITIS......................4
ISTORINĖ PRAEITIS......................5
GYVENTOJAI.........................6
MIESTAI...........................7
KALNAI IR KLIMATAS....................8
UPĖS IR EŽERAI........................10
AUGALAI IR GYVŪNAI..................... 11
ĮŽYMŪS ŽMONĖS.......................12
AUSTRIŠKI PILVO MALONUMAI................13
VIENOS MOTERŲ PASIDIDŽIAVIMAS.............14
VIENOS VIRTUVĖ......................15
NAUDINGA INFORMACIJA..................23
IŠVADOS .........................24
NAUDOTA LITERATŪRA.....................25ĮVADAS
Kiekvienas is mūsų norėtų aplankyti kitas šalis, susipažinti su jų istorija, kultūra, įžymybėmis bei kitomis vertybėmis, o taip pat norėtųsi paskanauti ir tos šalies nacionalinių patiekalų ir gėrimų.
Viena šalis garsėja sūriais, kita – vynu, trečia – alumi, o štai kuo garsi Viena – stengsiuosi pateikti ir aprašyti šiame darbe.
Kuo neįprasta mano pasirinktos šalies virtuvė?

Ji neįprasta vien jau pavadinimu. Visos virtuvės pavadintos šalies pavadinimu, o štai šii ne Ausrijos virtuvė, o Vienos virtuvė.

Ir štai toks išskirtinumas suteikia paslaptingumą, mįslingumą ir begalinį norą sužinoti kokie yra tie Vieniški patiekalai, kada ši virtuvė buvo geriausia, kokias paslaptis ji slepia?!AUSTRIJOS PRAEITIS
Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46°22′ ir 49° Šiaurės platumos irr tarp 9°32′ ir 17°10′ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su:
• Vokietija
• Čekija
• Vengrija
• Slovakija
• Slovėnija
• Italija
• Šveicarija
• Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas – Austrijos respublika (Republik Osterreich) Plotas – 83 836 km².
Gyventojų skaičius – 7918000 (94,4 žm./km²).Valdymo forma – federacinė respublika
Valstybinė kalba – vokiečių (šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).Tikyba – katalikų, protestantų Piniginis vienetas &#

#8211; Austrijos Šilingas = 100 grašių. Sostinė – Viena. Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.
Gyventojų ūkinė veikla:• Žemės ūkis – 3 %• Pramonė – 37 %• Aptarnavimo sfera – 60 %.
Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637 km. Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9 % viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 – 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.
Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.ISTORINĖ PRAEITIS
996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Dabartinė Auustrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suskilus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal 1919 metų San – Šermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo daugiausia tiktai senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).
1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro režimas. 1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Vi
iena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.
1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.GYVENTOJAI
Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14 % pasaulio gyventojų. Per pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.
Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1 km² – Austrija neprilygsta kaimynėms Čekijai (žm./km²), Vengrijai (115 žm./km²). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra kalnuota, tai Austrijoje gyventojų tankumas labai didelis. Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km², o rytų lygumose – net 150 – 200 žm./km². Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose ir rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77 % gyventojų.
Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios šalies gyventojai yra europidai. Valstybinė kalba – vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.
Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų. Beveik 98 % krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausia vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelės si
iauros, centre – aikštė.
Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.
Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintą sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir pyragus Austrijoje kepa panašius i lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.
Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų. Įmantriausia “kapucino” kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.
Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visi šventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivienijimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, švenčia, sprendžia darbo problemas. Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio dainos – jodleriai. Visiems žinomi Vienos valsaiMIESTAI
Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miestai.Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.
Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pa
asilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.
Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transportui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945 metų pradžioje, baigta atstatyti tik 1955 metais.
Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų), Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.
Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai. Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominė reikšmė praeityje apspręsdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.
Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti nežymi.
Insbrukas yra tarp kalnų Ino upės slėnyje, svarbiausiame kelyje, einančiame per Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicarijos ir Vokietijos susikirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje. Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako pramonė.KALNAI IR KLIMATAS
Klimatas – vidutinės juostos pereinantis į kontinentinį, daug kuo priklausantis nuo aukščio. Žiema švelni su dažnais sniego krituliais. Sausį slėniuose temperatūra nukrenta iki –2C, kalnų rajonuose net iki –14C. vasara šilta ir saulėta, patys karsčiausi mėnesiai, labiausiai tinkantys gėrėtis kalnais, – liepa ir rugpjūtis. Kritulių rytiniuose šalies pakraščiuose per metus iškrenta apie 600 mm, o vakarinėse bei pietvakarinėse Alpių papėdėse iki 2000 mm. Geriausias laikas aplankyti Vieną – vėlyvas pavasaris srba ankstyvas ruduo. Tuo metu ji išsipuošia visu savo gražumu. Slidžių mėgėjams sezonas tęsiasi iki balandžio vidurio.
Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80 % teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižytigilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas:
Šiaurinės Klintinės Alpės; Centrinės Kristalinės Alpės; Pietinės Klintinės Alpės..
Jos susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žerutinių skalūnų. Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500 m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797 m). Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800 m aukštyje.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai. Perėjos yra 900 – 300 m aukštyje. Vienintelė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą. Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi
Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klincių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršunė Dachšteinas – beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršunės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančiosUPĖS IR EŽERAI
Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus 350 km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra laivybinė. Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražūs ir įvairūs.
Dunojus antra pagal ilgį upė (po Volgos) Europoje. Iš Dunojaus intakų Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklauso tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė) aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidupys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius. Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivybai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.
Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21 mln. A.J.). Dėl to jie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.
Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs, ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio Bodeno ežero pakraštys priklauso Austrijai. Seklus, netinkamas laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkšciai, didesnė savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana daug, yra nedideli.AUGALAI IR GYVŪNAI
Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.
Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užima apie 38 % krašto ploto. Miškingumo procentų Austrija Europoje neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ažuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, keniai, maumedžiai, mažiau – pušys). Virš miškų, iki 3000 m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjancios puikiomis ganyklomis raguočiams. Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.
Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti Europoje gyvūliai, kaip taurusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurtinys, jerubė. Aukštakalnių zonoje sutinkami Alpių faunos atstovai – kalnų ožys, kalnų ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.
Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000 ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga Lietuvos gamtosaugininkamsĮŽYMŪS ŽMONĖS
Austrų tauta yra įnešusi didelį indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikinės kūrybos srityje. Austrų kilmės buvo tokie įžymūs
XVIII – XIX a. kompozitoriai, kaip Haidnas, Mocartas, Šubertas, Johanas Štrausas, Brukneris. Vienoje praleido visą savo subrendusios kūrybos amžių didžiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas Bethovenas, kuris taip pat buvo stambiausias Vienos klasikinės mokyklos meistras. Su Viena yra susijusi veikla ir tokių kompozitorių, kaip Gliukas ir Bramsas. Austrijoje išsivystė populiarios lengvosios muzikos žanras (Vienos valsai, Vienos operetė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leonas Falis.
Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti įžymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo V. Gėtės, kuriam pastatytas paminklas Vienoje.
Didelė reikšmė besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų akademija, įsteigta XIXa. ir XX a. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai: fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas, medikai Bilrotas, Hirlis, Pirke ir kt.AUSTRIŠKI PILVO MALONUMAI
Šios šalies virtuvė labai trdiciška, tačiau gaminimo ypatumai įvairūs ir skirtingi. Tas pats patiekalas vienaip gaminamas šalies šiaurėje, o visai kitaip šalies vakaruose. Tai vienintelė pasaulyje virtuvė, pavadinta sostinės, o ne šalies vardu.
Pagrindinis austriškas mėsos patiekalas – garsusis Vienos šnicelis, apkeptas su džiūvesėiais minkštos veršienos gabalas, patiekiamas su įvairiomis daržovių salotomis ir būtinai per visą plačią lėkštę. Dar vienas šalies virtuvės simbolis – ypatingai kepta višta “bakchun”, kaizerinis omletas (tai lyg biskvitinis pyragas iš plaktų kiaušinių) “kaizeršmarn”, apvirta jautiena su obuolių kremu “tafelšpic”.
Vienos virtuvė išsiskiria saldžių gardumynų gausa. Be tradicinio obuolių pyrago “apfelštrudelio”, visame pasaulyje garsėja šokoladinis “zachertortenas”, room keksas “gugelchupfas”, tirpsatantis burnoje saldus suflė “zalsburger nokerln”, Vienos blyneliai, tortai, pyragėliai ir t.t.
Austrija – eurpietiška kavos vartojimo tėvynė. Būtent čia kava yra lyg šalies vizitinė kortelė. Jos jums pasiūlys apie 30 – 50 rūšių, nepatingėkite išsirinkti.
Tirolio virtuvė išsiskiria patiekalų sotumu. Labiausiai mėgstamas – buljonas su frikadelėmis, srėbalas su lašiniais, bulvių apkepas (beveik kaip lietuvių), įvairūs miltiniai apkepai, šviežios salotos bei kepta mėsa, tarp kurios pirmenybė teikiama visame pasaulyje garsėjančiam Vienos pjaustiniui. Štirija garsėja valgiais iš troškintos mėsos su įvairiais prieskoniais ir priedais. Šiame krašte prie valgių būtinai pasiūloma ir gardaus naminio vyno. Karintijoje ir Zalcburge populiarūs slaviški patiekalai. Tai ir virtiniai su varške, kukuliai, vermišeliai su kumpiu, sklindžiai “štrauben”, papločiai “palačinken” su įvairių uogų užpilais, skrudinta ugninė lašiša su šparaginių pupelių garnyru ir, kaip įprastaslavams, įvairūs miltiniai patiekalai – nuo blynelių iki biskvitų.
Austrija garsėja vynais bei alumi. Vietiniai gyventojai mėgaujasi lengvais jaunais vynais, taip pat garsiaisiais “Griuner Veltliner” ir “Moller turgau” iš žaliųjų Vachau slėnių. Mėgstamiausias raudonasis vynas – “Šilcher”, baltieji vynai “Muskateler”, “Morilan” ir Vakarų Štirijos, populiarūs sausieji vynai iš Burgenlando krašto.
O toliau darbe aš aprašysiu kaip pasigaminti kai kurių Vienos virtuvės patiekalų.VIENOS MOTERŲ PASIDIDŽIAVIMAS
Kiekvienos vienietės pasididžiavimas – buolių vyniotinis. Jį pagaminti ne taip paprasta, nes vyniotiniui tešla turi būti tokia plona, kaip rūkomasis popierius, ir tokia trapi, kad tirptų burnoje. Austrijoje ir nuotaką anksčiau rinkdavo pagal tai, kaip ji moka kepti vyniotinį.

Obuolių vyniotinis
T e š l a i: 250 g labai sausų miltų, kiaušinis, 2-3 šaukštai aliejaus arba riešuto dydžio gabaliukas kiaulės taukų, žiupsnelis druskos, 3-4 šaukštai drungno vandens, keletas lašų acto, sviesto arba margarino apkepimui.
O b u o l i ų m a s e i: 800-1000 g obuolių, sauja razinų, sauja sugrūstų migdolų, 100 g maltų džiūvėsėlių, 100 g cukraus, ½ šaukštelio cinamono, sviesto arba margarino.

Į ant lentos persijotus miltus įmušamas kiaušinis, įdedama riebalų, įberiama druskos, įpilama acto ir užminkoma kieta tešla. Tešla nekočiojama, bet smarkiai mėtoma ant lentos, kol nustoja lipusi prie rankų bei lentos ir išakija. Paskui ji padedama ant sausos, miltais apibarstytos lentos, apšlakstoma šiltu vandeniu, užvožiama pašildytu puodu ir taip ½ val. Palaikoma. Ant virtuvės stalo patiesiama švari servetėlė, kur apibarstoma miltais. Iš tešlos palengva iškočiojamas trikampis lakštas. Jis rankomis ištampomas (turi pasidaryti visiškai permatomas) ir dar truputį palaikomas, kad apdžiūtų. Jei tampant lakštas kur nors pratrūksta, jį reikia užlopyti, o lopą išlyginti. Paprasčiau yra tešlą padalyti į 2 ar 3 gabalus ir iš jų paruošti nedidelius strudelius. Tešla aptepama tirpdytu sviestu arba margarinu, ant 2/3 jos paviršiaus uždedama obuolių masės (žr. žemiau). Paskui, palengva keliant servetėlės kraštus, strudelis ar vyniotinis suvyniojamas, gerai apspaudus kraštus, įdedamas į riebalais išteptą skardą, apšlakstomas ištirpytu sviestu ir 45 min. kepamas vidutinio karštumo orkaitėje. Kepant vyniotinis dažnai patepamas tirpdytu sviestu. Iškepęs vyniotinis apibarstomas miltiniu cukrumi ir supjaustomas 2-4 cm storio griežinėliais. Į stalą paduodamas karštas arba šaltas.
Obuolių masei obuoliai nulupami ir, išėmus sėklalizdžius, supjaustomi smulkiomis skiltelėmis arba, dar geriau, sutarkuojami burokine tarka. Malti džiūvėsėliai sumaišomi su trupučiu cukraus ir šiek tiek pakepinami svieste. Šiais džiūvėsėliais apibarstoma, paruošta, sviestu aptepta tešla. Ant jos sukrečiama obuolių masė (paruošta iš obuolių, razinų ir migdolų), viršus apibarstomas su cukrumi sumaišytu cinamonu. Paskui vyniotinis suvyniojamas.VIENOS VIRTUVĖ
XV amžiuje Vienos virtuvė buvo laikoma geriausia Europoje. Čia buvo sukurta daug miltinių valgių receptų: vyniotinių, ragelių, daugybė rūšių sausainių, omletų su įdaru.
Iš Alpių krašto paplito kukuliai, iš padunojės slėnių – guliašai ir raudonieji pipirai, o iš Turkijos – saldumynai ir kavos kultas. Vienos virtuvė – tai daugelio amžių, įpročių, papročių ir skonio mišinys. Tačiau ji nepakartojama, kaip nepakartojamas ir garsusis Vienos cukrinis tortas, apie kurį papasakosiu paskui.
Vienos virtuvė ir dabar tebėra labai populiari.

Esterhazi kepsnys
800 g jautienos minkštimo, 2 galvutės svogūnų, 1-2 morkos, 2-3 šaukštai riebalų arba sviesto, riekelė ruginės duonos, truputis vyno, šaukštas smulkiai sukapotų kaparėlių, keletas nuvalytų, smulkiai supjaustytų ančiuvių (arba gabaliukas gerai išmirkytos silkės), truputis grietinėlės, druskos, pipirų.

Mėsa supjaustoma piršto storio griežinėliais (po 1-2 griežinėlius porcijai), truputį pamušama, apšlakstoma tirpytu sviestu, iš abiejų pusių apkepinama, pasūdoma ir apibarstoma pipirais. Svogūnai ir morkos supjaustomi plonais griežinėliais ir truputį apkepinama riebaluose, ant jų sudedami mėsos griežinėliai, įpilama vyno, įdedama duonos riekelė. Viskas užpilama verdančiu vandeniu arba sultiniu, kad skystis mėsą apsemtų. Indas uždengiamas dangčiu ir pastatomas ant ugnies. Kepsnys troškinamas valandą. Skystis ir daržovės, kur troškinosi mėsa, pertrinama per sietą ir sumaišoma su kaparėliais bei ančiuviais. Ant kiekvieno mėsos griežinėlio uždedama po šaukštą mišinio, į puodą įpilama grietinėlės, ir kepsnys dar patroškinamas.

Prie šio patiekalo paduodama bulvių tyrė arba ryžių košė. Skiriama 4-5 porcijoms.

Įdaryta vištienos krūtininė
750 g veršienos krūtininės, 2 kiaušiniai, 100 g pyrago, truputis pieno, 50 g trintų migdolų, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, pipirų, druskos, muskato riešuto, citrinos sulčių, riebalų kepimui, šaukštas konjako, citrina, salotų lapelių, maltų džiūvėsėlių.

Krūtininė nuplaunama ir pasūdoma. Apatinė, platesnė jos dalis atsargiai nupjaunama nuo kaulų, kad pasidarytų kišenė.
Pusė sviesto išsukama su kiaušiniais, į šią masę sudedamas piene išmirkytas ir supjaustytas pyragas, sutrinti migdolai, smulkiai supjaustyti petražolių lapeliai, įberiama druskos, pipirų, muskato riešuto, įpilama citrinos sulčių. Jei norima, galima masę sutirštini, įbėrus maltų džiūvėsėlių, arba, atvirkščiai, jei reikia – praskiesti pienu. Gautos masės prikemšama į “kišenę”, bet ne per daug kietai. Krūtininė užsiuvama ir kepama ištirpdytuose riebaluose, kol apsitraukia rusvai auksine plutele. Šonkauliukai taip pat sudedami į keptuvę kartu su mėsa. Kai mėsa iškepa, ištraukiami siūlai, kepsnys dar truputį palaikomas, paskui supjaustomas piršto storio griežinėliais ir sudedamas į pašildytą dubenį. Papuošiamas didelėmis citrinos skiltelėmis ir salotų lapeliais. Į keptuvėje likusį padažą įberiama truputį miltų, įpilamas šaukštas konjako, truputis grietinėlės, įdedamas šaukštelis sviesto, įberiama pagal skonį druskos ir pipirų.

Prie šio kepsnio paduodamos su sviestu ištroškintos šviežios daržovės.

Sviestiniai kukuliai
60 g sviesto, 8 šaukštai pieno, 8 šaukštai miltų, kiaušinis.

Sviestas gerai suminkštinamas ir išsukamas. Sukant į jį pamažu, po šaukštą, suberiami miltai, supilamas pienas, įmušamas kiaušinis. Tešla maišoma, kol nebelimpa prie dubens. Jei reikia, dar įberiama miltų. Karštame vandenyje suvilgytu šaukštu pakabinami tešlos kukuliai, kurie suleidžiami į verdantį sultinį ir jame 5-7 min. verdami.
Tokie sultinyje virti kukuliai esti tradicinis tautinis sriubos priedas.

Kepenėlių kukuliai
150g kepenėlių, 100 g pyrago, truputis pieno, kiaušinis, po šaukštą tarkuotų svogūnų ir mulkiai supjaustytų petražolių lapelių, 2 šaukštai riebalų, druskos, pipirų, žiupsnelis mairūnų, maltų džiūvėsėlių.

Kepenėlės suskutamos peiliu. Svogūnai ir petražolės truputį pakepinama riebaluose. Pyragas išmirkomas piene, nuspaudžiamas, sumai.gomas ir sumaišomas su kiaušiniu, visais kitais produktais bei prieskoniais į vientisą masę. Suberiami malti džiūvėsėliai, ir užminkoma kukuliams tešla. Ji ½ val. palaikoma, kad sustingtų. Vandenyje suvilgytais pirštais suvoliojami riešuto dydžio kukuliai, kurie sumetami į verdantį mėsos sultinį arba vandenį ir jame 10-12 min. verdami.

Vieniškai keptas gaidys
Gaidys, kiaušinis, druskos, miltų, maltų džiūvėsėlių, riebalų kepimui, citrinos griežinėlis, keletas petražolių šakelių.
Gaidys sukapojamas į keturias dalis, gabalai įtrinami druska, pavoliojami miltuose, suvilgomi plaktame kiaušinyje, pavoliojami džiūvėsėliuose ir iš abiejų pusių pakepinami įkaitintuose riebaluose, kol apsitraukia auksine plutele. Kepama maždaug 15 min. Paskui gabalai gerai nusausinami, sudedami ant salotų lapų ir paduodami valgyti su bulvėmis. Skiriama 1-2 porcijoms.

ŠARMANAS – KAIZERIO OMLETAS
Pasakojama, kad imperatorius Pranas Juozapas kartą grįždamas iš medžioklės, pasiklydo miške. Jis labai išalko ir buvo laimingas, kai pagaliau aptiko neturtingo valstiečio trobelę. Valstiečio žmona be galo sutriko – namuose nieko valgomo neturėjo. Ji bandė iškepti omletą, bet, nelaimė, jis visas suiro. Valstietė labai išsigando, tačiau gabaliukais suirusį omletą sudėjo į lėkštę ir, atnešus prie stalo, tarė:”Jūsų Didenybe, gal Jums patiks šie grobgaliai?” I jam jie patiko. Dargi kaip patiko! Ne veltui žmonės iki šiol pasakoja apie kaizerio omletą.
Kaizerio omletas neverdamas, nekepamas ir netroškinamas. Jis gaminamas iš miltų, kiaušinių ir cukraus. Be abejo, jis patiks ir jums.

Kaizerio omletas
2 kiaušiniai, šaukštas cukraus, stiklinė miltų, 1/8 l pieno, šaukštas sviesto, šaukštelis razinų, ½ šaukštelio cinamono.

Pienas, kiaušiniai, cukrus ir miltai gerai sumaišomi. Keptuvėje ištirpinamas sviestas. Į jį pamažu supilama paruošta masė. Omleto apačiai iškepus, viršus apibarstomas razinomis ir cinamonu, omletas apverčiamas ir šakutėmis suplėšomas gabaliukais, kurie paskui taip iškepami, kad gruzdėtų. Iškepęs omletas apibarstomas miltiniu cukrumi ir tučtuojau paduodamas valgyti. Skiriama vienai porcijai.
Vieniškai pagaminta jautiena krienų padaže
l kg jautienos (minkštimo), prieskoninių žalumynų, galvutė svogūno, 2 lauro lapeliai, gvazdikėlis, česnako skiltelė, 2 gaba¬liukai cukraus, sviesto arba margarino, miltų, krienų, druskos, grietinėlės.
Mėsa užpilama karštu vandeniu, kartu sudedami priesko¬niniai žalumynai, įmetama lauro lapelis, svogūnas, gvazdikėlis, česnakas, įberiamą cukraus ir druskos. Puodas užkaičiamas ir užvirinamas. Paskui ugnis sumažinama. Verdant keletą kartų nugraibomos putos. Kai mėsa pusiau išverda, svogūnas perpjaunamas, puselės pjūviais į apačią sudedamos į įkaitintą keptuvą, paskrudinamos ir sumetamos į sultinį (šis pasidaro tam¬sesnis ir aštresnis). Iš krienų paruošiamas padažas: ištirpina¬mas sviestas, jame pakepinami miltai, įpilama mėsos sultinio bei grietinėlės (jei norima), sudedami krienai, ir viskas išmaišo¬ma. Išvirusi mėsa supjaustoma porcijomis ir paduodama su vir¬tomis bulvėmis bei krienų padažu. Sultinys patiekiamas kaip pirmasis patiekalas.
Pasak vieno Vienos laikraščio, austrai dabar labai mažai valgo jautienos, ją beveik visai pakeitė kiauliena. Šiandien Austrijoje vienam gyventojui kasmet tenka po 35,32 kg kiau¬lienos. Tai savotiškas pasaulio rekordas.

Mėsa su krienais
500 g kiaulienos, druskos, 4 grūdeliai juodųjų pipirų, lauro lapelis, truputis čiobrelių, prieskoninių žalumynų, galvutė svo¬gūno, 500 g bulvių, petražolė, tarkuotų krienų.

Mėsa užpilama litru karšto vandens, pasūdomą. Kartu su-beriami pipirai, čiobreliai, kiti prieskoniai, įmetamas lauro la¬pelis ir verdama ant mažos ugnies, kol mėsa beveik suminkš¬tėja. Paskui suberiami smulkiai supjaustyti prieskoniniai žalu¬mynai, svogūnai, sukrečiamos kubeliais supjaustytos bulvės. Verdama, kol produktai suminkštėja. Išvirusi mėsa supjaustoma juostelėmis ir uždaroma krienais. Į bulvių sultinį įberiama petražolių lapelių. Į stalą jis paduodamas. atskirai.

Vienos boišelis su džiūvėsėlių kukuliais
1½ l vandens, 2 šaukštai druskos, lauro lapelis, mairūno ša¬kelė, 5 grūdeliai juodųjų pipirų, prieskoninių žalumynų, l kg plaučių ir širdies.
P a d a ž u i ir u ž p i l u i: 2 šaukštai acto, 2 šaukštai rie¬balų, nedidelė galvutė svogūno, lli stiklinės miltų, 3/4 l sultinio, 2 šakelės petražolių, ant peilio galo citrinos žievelės, griežinė¬lis marinuoto agurko arba keletas kaparėlių, griežinėlis mirky¬tos silkės arba l—2 ančiuviai, maža skiltelė česnako, truputis acto arba citrinos sulčių, garstyčių.
Džiūvėsėlių k u k u l i a m s: 400 g sužiedėjusio pyra¬go, 65 g margarino, šaukštelis druskos, ¼ l pieno, 2 kiaušiniai, 80—100 g manų kruopų arba miltų.

Į puodą supilamas vanduo, sudedami prieskoniai ir priesko¬niniai žalumynai, viskas užvirinama. Tuomet sudedami j keletą gabalų supjaustyti plaučiai ir širdis. Verdama ant nedidelės ugnies maždaug 2 vai. Išvirusi mėsa išgriebiama, truputį paslegiama ir atšaldoma, o paskui supjaustoma smulkiomis juos¬telėmis (prieš tai išpjovus visus kanalėlius, nuėmus plėves) ir apšlakstoma actu. Svogūnas smulkiai supjaustomas ir kartu su miltais truputį pakepinamas. Į šiuos produktus supilamas smar¬kiai nuviręs sultinys. Viskas dar pavirinama. Petražolės, kaparėliai, marinuoti agurkai, silkė arba ančiuviai smulkiai supjaustomi, įberiama citrinos žievelės ir sumaišoma su mėsa bei užpilu. Padažas uždaromas actu, citrinos sultimis ir trupučiu garstyčių.
Pyragas supjaustomas kubeliais, apkepinamas margarine, pa¬sūdomas, užpilamas verdančiu pienu, ir uždengus viskas užvi¬rinama. Tada į puodą sudedami kiti kukuliams skirti produk¬tai. Iš gautos masės užmaišoma tešla. Ji truputį palaikoma. Vandenyje suvilgytomis rankomis iš jos suvoluojami vidutinio dydžio kukuliai, kurie suleidžiami į platų puodą su verdančiu vandeniu ir 10 min. verdami ant mažos ugnies. Išvirę kukuliai sudedami į boišelio padažą.

Purūs Vienos kukuliai
l kg bulvių, 1/8 l pieno, 500 g nuvalytų grybų, 2—3 šaukš¬tai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, druskos.

Bulvės nuskutamos, sutarkuojamos ir per servetėlę nusun¬kiamos. Tarkė užplikoma verdančiu pienu. Grybai nuplaunami, nusausinami ir sumaišomi su petražolėmis, trupučiu druskos bei tarke. Vandenyje suvilgytomis rankomis padaromi kukuliai. Jie suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir 10—12 min. verda¬mi. Išvirę kukuliai išgriebiami į graibštą ir, nutekėjus vande¬niui, apibarstomi tarkuotu aštriu sūriu arba apipilami riebiais paspirgintais lašiniukais.
Tirolietiški kukuliai su lašiniukais
6 riekelės pyrago, 100 g lašiniukų, svogūno galvutė, 2 šaukš¬tai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, 2 kiaušiniai, ½ l pieno, 70 g saliami dešros, miltų, druskos.

Lašiniukai supjaustomi smulkiais kubeliais ir truputį paspir¬ginami kartu su tarkuotais svogūnais. Su jais pamažu sumaišo¬ma petražolės, supjaustyta dešra, smulkiais kubeliais supjaustytas pyragas. Paskui supilama iš kiaušinių ir miltų išsukta ma¬sė. Viskas maišoma, kol tešla nustoja lipusi prie indo kraštų. Tada ji šaukštu po truputį kabinama ir metama į verdantį van¬denį. Iškilę paviršiun kukuliai išgriebiami į graibštą ir, nutekė¬jus vandeniui, paduodami valgyti su raugintais kopūstais. Ski¬riama 2 porcijoms.

Spirgučiais uždaryta tirolietiška sriuba
100 g lašiniukų, svogūno galvutė, 2 nedideli pomidorai, 2 skiltelės česnako, petražolių, druskos, juodųjų pipirų, rieba¬lų, kavos šaukštelis miltų, ½ l mėsos sultinio, 2—3 riekelės pyrago.
Lašiniukai, svogūnas, česnakai ir pomidorai smulkiai su¬pJaustomi ir pakepinami riebaluose kartu su miltais, petražolė¬mis ir prieskoniais. Į mišinį įpilama mėsos sultinio, viskas už¬virinama, suberiami iki gelsvumo pakepinti pyrago kubeliai. Skiriama 2 porcijoms.
Tirolietiški lašiniukai žinomi nuo seno. Jie nei riebūs, nei liesi, baltai rausvos spalvos. Juos reikia išlaikyti 2—3 mė¬nesius.
Vaseršpatcenas
250 g miltų, žiupsnelis druskos, ¼ l vandens, kiaulės tau¬kų, 2—3 kiaušiniai., druskos.
Iš miltų ir pasūdyto vandens užmaišoma tešla. Kai ji nu¬stoja lipusi prie indo kraštų, karštame vandenyje suvilgytu šaukštu po truputį kabinama ir metama į verdantį pasūdyta vandenį. Kukuliai verdami 10 min. uždengtame puode, paskui išverčiami į graibštą ir, nutekėjus vandeniui, apkepinami kep¬tuvėje ištirpintuose taukuose. Į tą pačią keptuvę įmušami ir iškepami kiaušiniai. Prie kukulių paduodamos agurkų ar la¬pinės salotos. Sis patiekalas gali būti patiekiamas kaip priedas prie mėsos ir daržovių arba tiesiog su padažu. Skiriama 2 por¬cijoms.

MARINUOTI PLAUČIAI, STURPLIS IR KUKULIAI
Garsūs yra ir štairų, pietryčių Austrijos atstovų, valgiai. Pavyzdžiui, marinuoti plaučiai. Jie supjaustomi juostelėmis, pamarinuojami acte ir išverdami. Reikia paminėti ir sturplį. Sturplis ir štairas — neatskiriami. Į
Nuo štairų neatsilieka zalcburgiečiai. Jie pirmiausia garsūs festivaliais, paskui Zalcburgo lietumis, kurie tiek vietinius gy¬ventojus, tiek atvykėlius gali įstumti į neviltį, pagaliau Zalc¬burgo kukuliais, kurie žinomi toli už Austrijos ribų.
Zalcburgo nokerlnas
80 g sviesto, 3 kiaušiniai, 30 g miltinio cukraus, 30 g miltų, 3 šaukštai pieno.

Vaniliniam p a d a ž u i: 2 tryniai, šaukštas bulvių krak¬molo, 80 g cukraus, pakelis vanilinio cukraus, Va l pieno.
Pusė sviesto, trynys ir miltinis cukrus sumaišoma ir Va vai. plakama. Paskui į šią masę supilami persijoti miltai, sukrečia¬mas išplaktas baltymas. Likusis sviestas ištirpinamas keptuvė¬je, į ją sukrečiama paruošta tešla, įpilama pieno. Keptuvė keletai minučių įkišama į smarkiai įkaitintą orkaitę. Iškilusios tešlos (ji turi būti puri) viduryje šaukštu įspaudžiama duobe¬lė, nokerlnas išimamas į pašildytą pusdubenį duobele į viršų, apipilamas vaniliniu padažu ir paduodamas į stalą.
Padažas paruošiamas šitaip: tryniai išsukami su bulvių krak¬molu, cukrumi ir vaniliniu cukrumi, masė praskiedžiama tru¬pučiu šalto pieno, paskui į ją supilamas užvirintas likusis pie¬nas. Padažas paplakamas garo vonioje, kol sutirštėja.
Gugelchupfas — vanilinė boba
300 g miltų, 20 g mielių, 1/8 l pieno, 160 g sviesto arba margarino, 4 tryniai, 75 g cukraus, Va pakelio vanilinio cukraus, 4—5 šaukštai razinų, šaukštas romo, pusės citrinos žievelė, mal¬tų džiūvėsėlių.
Mielės išleidžiamos šiltame piene, į jas supilamas ištirpytas sviestas, vanilinis cukrus, romas, suberiamą citrinos žievelė ir pabaigoje sudedami tryniai. Supylus miltus, mišinys smarkiai plakamas, kol tešla nustoja lipusi prie dubens ir išakija. Tada į ją suberiamos nuplautos, nusausintos, miltais apvoliotos razi¬nos. (Dangčiu uždengtą tešlą galima l—2 dienas palaikyti šal¬toje vietoje.) Paskui tešla sudedama į sviestu išteptą, džiūvėsė¬liais išbarstytą formą ir pastatoma šiltai, kad pakiltų. Kepama vidutinio karštumo orkaitėje 45 min. arba valandą. Iškepusi ir pravėsinta boba iš formos išimama, pridengiama servetėle, at¬šaldoma ir, prieš duodant į stalą, apibarstoma miltiniu cuk¬rumi.
Omletas su vyšniomis
Stiklinė pieno, 250—300 g miltų, 2 kiaušiniai, žiupsnelis druskos, 750—1000 g vyšnių, cukraus, riebalų.
Miltai išsukami su pienu, įmušami kiaušiniai, įberiama drus¬kos, ir užmaišoma netiršta (kaip grietinė) tešla. Pusė tešlos su¬pilama į įkaitintą, riebalais išteptą keptuvę, ant viršaus su¬dedamos be kauliukų, su cukrumi sumaišytos vyšnios, šios už¬pilamos likusia tešla. Kepama vidutinio karštumo orkaitėje 40 min. Iškepęs omletas supjaustomas gabalais ir apibarstomas cukrumi..NAUDINGA INFORMACIJA
Įtampa tinkle 220 V, 50 Kh, lizdai europinio tipo.
Parduotuvės darbo dienomis dirba nuo 8.00 iki 18.00, šeštadieniais – iki 13.00, kiekvieną pirmą mėnesio šeštadienį – iki 17.00.
Infomaciniai telefonai
1611 – visoje Austrijoje
08 – šalies infotarnybos
03 arba (0) 512 / 1550 – kelių tarnybos
(222) 17-17 – Vienos centrinė geležinkelių stotis
Pagalbos tarnybos
Greitoji medicinos pagalba – 144
Policija – 133
Gaisrinė – 122
Gelbėjimo komanda – (0222) 214- 483-04 (vyrams), 317-21-47 (moterims).
Šventės ir ne darbo dienos
Gegužės 1 d. – Darbo žmonių šventė
Rugpjūčio 15 d. – Prisikėlimo arba Dvasių diena
Spalio 26 d. – Austrijos Respublikos Nacionalinė šventė
Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
Gruodžio 25 d. – Kalėdos
Gruodžio 26 d. – šv. Stefano diena
Arbatpinigiai sudaro apie 5% viso užsakymo, solidesniuose restoranuose paprastai paliekama apie 10% nuo sumos sąskaitos. Kavinėje ar bare paprastai paliekama smulkių monetų. Gatvinio tipo užkandinėse visai nepaliekama.
Taksistui priimta palikti 10% skaitliuko sumos, galima palikti smulkmės nuo grąžos.
Naudojantis keltuvais būtina įsigyti vienkartinius arba daugkartinius bilietus (jie būna kelių kategorijų).
Turistinės plastikinės kortelės garantuoja nemokamą judėjimą bet kokiu visuomeniniu transportu, nemokamą (arba daug pigesnį) muziejų ir parodų lankymą, įvairiausias nuolaidas.
Nemokamus Vienos žemėlapius, transporto maršrutus, ekskursijų programas bei įvairiausias brošiūras galite įsigyti Vien – Turizmus įstaigoje Albertinaplatce.IŠVADOS
Kaip jau minėjau, anksčiau Vienoje nuotakas rinkdavosi pagal tai, kaip jos mokėdavo kepti obuolių pyragą. Tai privalėjo mokėti kiekviena moteris.
Austrija išsiskiria saldumynų gausa, dideliu įvairiausios kavos asortimentu (net nuo 30 iki 50 rūšių). Taip pat garsėja vynu bei alumi.
Čia taip pat gaminama įvairūs kukuliai, omletai, įvairiai įdaryta paukštiena, mėsa įvairiuose padažuose.
Šios šalies virtuvė labai trdiciška, tačiau gaminimo ypatumai įvairūs ir skirtingi.
Jeigu tuo netikite, tai patys nuvykite į Austriją ir tuo įsitikinkite.
Kaip sako patarlė : geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti!NAUDOTA LITERATŪRA
1. http://www.biblioteka.lt/metai/austrija/index.html
2. www.google.lt
3. http://www.google.lt./search?hl=ru&ie=UTF-8&oe=UTF-8&q=vienos+virtuve&btnG=%D0%9F%D0%BE%D0%B8%D1%81%D0%BA+%D0%B2+Google&lr=
4. http://www.google.lt./search?hl=ru&ie=UTF-8&oe=UTF-8&q=maistas%2Bvienos+virtuve&btnG=%D0%9F%D0%BE%D0%B8%D1%81%D0%BA+%D0%B2+Google&lr=
5. Kelionės ir pramogos, 2003 Nr.7 (40)
6. G.Lindė, H.Knoblochas “Gero apetito” , Vilnius 1977

KAUNO KOLEGIJA
DRUSKININKŲ SKYRIUS
TURIZMAS IR VIEŠBUČIŲ VADYBA

REFERATAS

PATIKRINO: R.DAPKIENĖ

PRISTATĖ: I.NANARTONYTĖ TV 1/3

DRUSKINIKAI, 2003
TURINYS

ĮVADAS............................3
AUSTRIJOS PRAEITIS......................4
ISTORINĖ PRAEITIS......................5
GYVENTOJAI.........................6
MIESTAI...........................7
KALNAI IR KLIMATAS....................8
UPĖS IR EŽERAI........................10
AUGALAI IR GYVŪNAI..................... 11
ĮŽYMŪS ŽMONĖS.......................12
AUSTRIŠKI PILVO MALONUMAI................13
VIENOS MOTERŲ PASIDIDŽIAVIMAS.............14
VIENOS VIRTUVĖ......................15
NAUDINGA INFORMACIJA..................23
IŠVADOS .........................24
NAUDOTA LITERATŪRA.....................25

ĮVADAS

Kiekvienas is mūsų norėtų aplankyti kitas šalis, susipažinti su jų istorija, kultūra, įžymybėmis bei kitomis vertybėmis, o taip pat norėtųsi paskanauti ir tos šalies nacionalinių patiekalų ir gėrimų.
Viena šalis garsėja sūriais, kita – vynu, trečia – alumi, o štai kuo garsi Viena – stengsiuosi pateikti ir aprašyti šiame darbe.
Kuo neįprasta mano pasirinktos šalies virtuvė?

Ji neįprasta vien jau pavadinimu. Visos virtuvės pavadintos šalies pavadinimu, o štai ši ne Ausrijos virtuvė, o Vienos virtuvė.

Ir štai toks išskirtinumas suteikia paslaptingumą, mįslingumą ir begalinį norą sužinoti kokie yra tie Vieniški patiekalai, kada ši virtuvė buvo geriausia, kokias paslaptis ji slepia?!

AUSTRIJOS PRAEITIS

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje labai svarbiame tarptautiniame kelyje, einančiame iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ji yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46°22′ ir 49° Šiaurės platumos ir tarp 9°32′ ir 17°10′ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su:
• Vokietija
• Čekija
• Vengrija
• Slovakija
• Slovėnija
• Italija
• Šveicarija
• Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas – Austrijos respublika (Republik Osterreich) Plotas – 83 836 km².
Gyventojų skaičius – 7918000 (94,4 žm./km²).Valdymo forma – federacinė respublika
Valstybinė kalba – vokiečių (šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarų dialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).Tikyba – katalikų, protestantų Piniginis vienetas – Austrijos Šilingas = 100 grašių. Sostinė – Viena. Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas, Klagenfurtas, Filachas, Sankt Pioltenas, Velsas.
Gyventojų ūkinė veikla:• Žemės ūkis – 3 %• Pramonė – 37 %• Aptarnavimo sfera – 60 %.
Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637 km. Dalis jų yra natūralios ribos – upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9 % viso Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies rytinės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O vakarinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50 – 60 km pločio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.
Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija, Zalcburgas, Štirija, Karin.tija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas), kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turizmo kraštas.

ISTORINĖ PRAEITIS

996 m. buvo pirmą kartą paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadinimas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suskilus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal 1919 metų San – Šermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo daugiausia tiktai senosios austrų žemės. 1921 metais į jos sudėtį buvo įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujančiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).
1938 m. kovo 12 d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje įsigalėjo teroro režimas. 1945 m. pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sostine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945 metų liepos 4 d. susitarimu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis padalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius, išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929 metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė 1945 metais vėl priėmė.
1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.

GYVENTOJAI

Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14 % pasaulio gyventojų. Per pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.
Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1 km² – Austrija neprilygsta kaimynėms Čekijai (žm./km²), Vengrijai (115 žm./km²). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra kalnuota, tai Austrijoje gyventojų tankumas labai didelis. Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km², o rytų lygumose – net 150 – 200 žm./km². Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai netolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose ir rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77 % gyventojų.
Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios šalies gyventojai yra europidai. Valstybinė kalba – vokiečių, bet visose žemėse šnekama skirtinga tarme.
Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų. Beveik 98 % krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių žmonių, daugiausia vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug 2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelės siauros, centre – aikštė.
Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš akmenų, o antras – medinis. Namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų sniegą.
Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintą sūrį, pienišką sriubą. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir pyragus Austrijoje kepa panašius i lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.
Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras, vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią verda pagal gausybę receptų. Įmantriausia “kapucino” kava su pienu ar grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.
Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visi šventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivienijimus pagal profe.sijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, švenčia, sprendžia darbo problemas. Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio dainos – jodleriai. Visiems žinomi Vienos valsai
MIESTAI

Austrijoje yra tik 5 – 6 didesni miestai.Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.
Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria viduramžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra, Šenbruno rūmai (buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvederio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos miestas.
Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transportui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5 tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945 metų pradžioje, baigta atstatyti tik 1955 metais.
Po Vienos stambiausi miestai yra Štirijos sostinė Gracas (226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas (185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo provincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.), Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų), Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto mazgas.
Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniajame krante – fabrikų priemiesčiai. Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektūrinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante. Linco ekonominė reikšmė praeityje apspręsdavo tai, kad jis buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stambus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis metalurgijos kombinatas.
Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įrengimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležinkelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti nežymi.
Insbrukas yra tarp kalnų Ino upės slėnyje, svarbiausiame kelyje, einančiame per Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicarijos ir Vokietijos susikirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje. Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako pramonė.

KALNAI IR KLIMATAS

Klimatas – vidutinės juostos pereinantis į kontinentinį, daug kuo priklausantis nuo aukščio. Žiema švelni su dažnais sniego krituliais. Sausį slėniuose temperatūra nukrenta iki –2C, kalnų rajonuose net iki –14C. vasara šilta ir saulėta, patys karsčiausi mėnesiai, labiausiai tinkantys gėrėtis kalnais, – liepa ir rugpjūtis. Kritulių rytiniuose šalies pakraščiuose per metus iškrenta apie 600 mm, o vakarinėse bei pietvakarinėse Alpių papėdėse iki 2000 mm. Geriausias laikas aplankyti Vieną – vėlyvas pavasaris srba ankstyvas ruduo. Tuo metu ji išsipuošia visu savo gražumu. Slidžių mėgėjams sezonas tęsiasi iki balandžio vidurio.
Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80 % teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalnagūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Dunojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižytigilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės (Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Rytinės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esan.ti Austrijos teritorijoje, yra dalijamos į tris išilgines juostas:
Šiaurinės Klintinės Alpės; Centrinės Kristalinės Alpės; Pietinės Klintinės Alpės..
Jos susiformavusios iš kietų kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žerutinių skalūnų. Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500 m., o aukščiausia viršūnė Grosglokneris (siekia 3797 m). Šitų kalnagūbrių keteras dengia sniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10 km ilgio. Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800 m aukštyje.
Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai. Perėjos yra 900 – 300 m aukštyje. Vienintelė patogi perėja vakarinėje Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1370 m). Ši perėja yra Tirolyje, Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis kelias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą. Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatėja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi
Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Vinervaldo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš mažiau kietų uolienų (klincių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už Kristalines Alpes (svarbiausia viršunė Dachšteinas – beveik 3000 m), bet gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršunės įvairesnės, šlaitai statesni, slėniai gilesni.
Pietinės Klintinės Alpės, esančios

UPĖS IR EŽERAI

Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus 350 km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra laivybinė. Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražūs ir įvairūs.
Dunojus antra pagal ilgį upė (po Volgos) Europoje. Iš Dunojaus intakų Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklauso tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė) aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidupys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius. Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivybai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.
Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21 mln. A.J.). Dėl to jie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.
Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs, ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio Bodeno ežero pakraštys priklauso Austrijai. Seklus, netinkamas laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkšciai, didesnė savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana daug, yra nedideli.

AUGALAI IR GYVŪNAI

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl kalnų reljefo žemdirbystei netinka.
Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi, miškai užim.a apie 38 % krašto ploto. Miškingumo procentų Austrija Europoje neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ažuolai, bukai, skroblai), aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, keniai, maumedžiai, mažiau – pušys). Virš miškų, iki 3000 m aukščio, plyti subalpinės pievos, garsėjancios puikiomis ganyklomis raguočiams. Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.
Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti Europoje gyvūliai, kaip taurusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurtinys, jerubė. Aukštakalnių zonoje sutinkami Alpių faunos atstovai – kalnų ožys, kalnų ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.
Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Buvo ribojamas krašto industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500 000 ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga Lietuvos gamtosaugininkams

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Austrų tauta yra įnešusi didelį indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikinės kūrybos srityje. Austrų kilmės buvo tokie įžymūs
XVIII – XIX a. kompozitoriai, kaip Haidnas, Mocartas, Šubertas, Johanas Štrausas, Brukneris. Vienoje praleido visą savo subrendusios kūrybos amžių didžiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas Bethovenas, kuris taip pat buvo stambiausias Vienos klasikinės mokyklos meistras. Su Viena yra susijusi veikla ir tokių kompozitorių, kaip Gliukas ir Bramsas. Austrijoje išsivystė populiarios lengvosios muzikos žanras (Vienos valsai, Vienos operetė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leonas Falis.
Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti įžymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo V. Gėtės, kuriam pastatytas paminklas Vienoje.
Didelė reikšmė besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų akademija, įsteigta XIXa. ir XX a. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai: fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas, medikai Bilrotas, Hirlis, Pirke ir kt.

AUSTRIŠKI PILVO MALONUMAI

Šios šalies virtuvė labai trdiciška, tačiau gaminimo ypatumai įvairūs ir skirtingi. Tas pats patiekalas vienaip gaminamas šalies šiaurėje, o visai kitaip šalies vakaruose. Tai vienintelė pasaulyje virtuvė, pavadinta sostinės, o ne šalies vardu.
Pagrindinis austriškas mėsos patiekalas – garsusis Vienos šnicelis, apkeptas su džiūvesėiais minkštos veršienos gabalas, patiekiamas su įvairiomis daržovių salotomis ir būtinai per visą plačią lėkštę. Dar vienas šalies virtuvės simbolis – ypatingai kepta višta “bakchun”, kaizerinis omletas (tai lyg biskvitinis pyragas iš plaktų kiaušinių) “kaizeršmarn”, apvirta jautiena su obuolių kremu “tafelšpic”.
Vienos virtuvė išsiskiria saldžių gardumynų gausa. Be tradicinio obuolių pyrago “apfelštrudelio”, visame pasaulyje garsėja šokoladinis “zachertortenas”, room keksas “gugelchupfas”, tirpsatantis burnoje saldus suflė “zalsburger nokerln”, Vienos blyneliai, tortai, pyragėliai ir t.t.
Austrija – eurpietiška kavos vartojimo tėvynė. Būtent čia kava yra lyg šalies vizitinė kortelė. Jos jums pasiūlys apie 30 – 50 rūšių, nepatingėkite išsirinkti.
Tirolio virtuvė išsiskiria patiekalų sotumu. Labiausiai mėgstamas – buljonas su frikadelėmis, srėbalas su lašiniais, bulvių apkepas (beveik kaip lietuvių), įvairūs miltiniai apkepai, šviežios salotos bei kepta mėsa, tarp kurios pirmenybė teikiama visame pasaulyje garsėjančiam Vienos pjaustiniui. Štirija garsėja valgiais iš troškintos mėsos su įvairiais prieskoniais ir priedais. Šiame krašte prie valgių būtinai pasiūloma ir gardaus naminio vyno. Karintijoje ir Zalcburge populiarūs slaviški patiekalai. Ta.i ir virtiniai su varške, kukuliai, vermišeliai su kumpiu, sklindžiai “štrauben”, papločiai “palačinken” su įvairių uogų užpilais, skrudinta ugninė lašiša su šparaginių pupelių garnyru ir, kaip įprastaslavams, įvairūs miltiniai patiekalai – nuo blynelių iki biskvitų.
Austrija garsėja vynais bei alumi. Vietiniai gyventojai mėgaujasi lengvais jaunais vynais, taip pat garsiaisiais “Griuner Veltliner” ir “Moller turgau” iš žaliųjų Vachau slėnių. Mėgstamiausias raudonasis vynas – “Šilcher”, baltieji vynai “Muskateler”, “Morilan” ir Vakarų Štirijos, populiarūs sausieji vynai iš Burgenlando krašto.
O toliau darbe aš aprašysiu kaip pasigaminti kai kurių Vienos virtuvės patiekalų.

VIENOS MOTERŲ PASIDIDŽIAVIMAS

Kiekvienos vienietės pasididžiavimas – buolių vyniotinis. Jį pagaminti ne taip paprasta, nes vyniotiniui tešla turi būti tokia plona, kaip rūkomasis popierius, ir tokia trapi, kad tirptų burnoje. Austrijoje ir nuotaką anksčiau rinkdavo pagal tai, kaip ji moka kepti vyniotinį.

Obuolių vyniotinis
T e š l a i: 250 g labai sausų miltų, kiaušinis, 2-3 šaukštai aliejaus arba riešuto dydžio gabaliukas kiaulės taukų, žiupsnelis druskos, 3-4 šaukštai drungno vandens, keletas lašų acto, sviesto arba margarino apkepimui.
O b u o l i ų m a s e i: 800-1000 g obuolių, sauja razinų, sauja sugrūstų migdolų, 100 g maltų džiūvėsėlių, 100 g cukraus, ½ šaukštelio cinamono, sviesto arba margarino.

Į ant lentos persijotus miltus įmušamas kiaušinis, įdedama riebalų, įberiama druskos, įpilama acto ir užminkoma kieta tešla. Tešla nekočiojama, bet smarkiai mėtoma ant lentos, kol nustoja lipusi prie rankų bei lentos ir išakija. Paskui ji padedama ant sausos, miltais apibarstytos lentos, apšlakstoma šiltu vandeniu, užvožiama pašildytu puodu ir taip ½ val. Palaikoma. Ant virtuvės stalo patiesiama švari servetėlė, kur apibarstoma miltais. Iš tešlos palengva iškočiojamas trikampis lakštas. Jis rankomis ištampomas (turi pasidaryti visiškai permatomas) ir dar truputį palaikomas, kad apdžiūtų. Jei tampant lakštas kur nors pratrūksta, jį reikia užlopyti, o lopą išlyginti. Paprasčiau yra tešlą padalyti į 2 ar 3 gabalus ir iš jų paruošti nedidelius strudelius. Tešla aptepama tirpdytu sviestu arba margarinu, ant 2/3 jos paviršiaus uždedama obuolių masės (žr. žemiau). Paskui, palengva keliant servetėlės kraštus, strudelis ar vyniotinis suvyniojamas, gerai apspaudus kraštus, įdedamas į riebalais išteptą skardą, apšlakstomas ištirpytu sviestu ir 45 min. kepamas vidutinio karštumo orkaitėje. Kepant vyniotinis dažnai patepamas tirpdytu sviestu. Iškepęs vyniotinis apibarstomas miltiniu cukrumi ir supjaustomas 2-4 cm storio griežinėliais. Į stalą paduodamas karštas arba šaltas.
Obuolių masei obuoliai nulupami ir, išėmus sėklalizdžius, supjaustomi smulkiomis skiltelėmis arba, dar geriau, sutarkuojami burokine tarka. Malti džiūvėsėliai sumaišomi su trupučiu cukraus ir šiek tiek pakepinami svieste. Šiais džiūvėsėliais apibarstoma, paruošta, sviestu aptepta tešla. Ant jos sukrečiama obuolių masė (paruošta iš obuolių, razinų ir migdolų), viršus apibarstomas su cukrumi sumaišytu cinamonu. Paskui vyniotinis suvyniojamas.

VIENOS VIRTUVĖ

XV amžiuje Vienos virtuvė buvo laikoma geriausia Europoje. Čia buvo sukurta daug miltinių valgių receptų: vyniotinių, ragelių, daugybė rūšių sausainių, omletų su įdaru.
Iš Alpių krašto paplito kukuliai, iš padunojės slėnių – guliašai ir raudonieji pipirai, o iš Turkijos – saldumynai ir kavos kultas. Vienos virtuvė – tai daugelio amžių, įpročių, papročių ir skonio mišinys. Tačiau ji nepakartojama, kaip nepakartojamas ir garsusis Vienos cukrinis tortas, apie kurį papasakosiu paskui.
Vienos virtuvė ir dabar tebėra labai populiari.

Esterhazi kepsnys
800 g jautienos minkštimo, 2 galvutės svogūnų, 1-2 morkos, 2-3 šaukštai riebalų arba sviesto, riekelė ruginės duonos, truputis vyno, šaukštas smulkiai sukapotų kaparėlių, keletas nuvalytų, smulkiai supjaustytų ančiuvių (arba gabaliukas gerai išmirkytos silkės), .truputis grietinėlės, druskos, pipirų.

Mėsa supjaustoma piršto storio griežinėliais (po 1-2 griežinėlius porcijai), truputį pamušama, apšlakstoma tirpytu sviestu, iš abiejų pusių apkepinama, pasūdoma ir apibarstoma pipirais. Svogūnai ir morkos supjaustomi plonais griežinėliais ir truputį apkepinama riebaluose, ant jų sudedami mėsos griežinėliai, įpilama vyno, įdedama duonos riekelė. Viskas užpilama verdančiu vandeniu arba sultiniu, kad skystis mėsą apsemtų. Indas uždengiamas dangčiu ir pastatomas ant ugnies. Kepsnys troškinamas valandą. Skystis ir daržovės, kur troškinosi mėsa, pertrinama per sietą ir sumaišoma su kaparėliais bei ančiuviais. Ant kiekvieno mėsos griežinėlio uždedama po šaukštą mišinio, į puodą įpilama grietinėlės, ir kepsnys dar patroškinamas.

Prie šio patiekalo paduodama bulvių tyrė arba ryžių košė. Skiriama 4-5 porcijoms.

Įdaryta vištienos krūtininė
750 g veršienos krūtininės, 2 kiaušiniai, 100 g pyrago, truputis pieno, 50 g trintų migdolų, 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, pipirų, druskos, muskato riešuto, citrinos sulčių, riebalų kepimui, šaukštas konjako, citrina, salotų lapelių, maltų džiūvėsėlių.

Krūtininė nuplaunama ir pasūdoma. Apatinė, platesnė jos dalis atsargiai nupjaunama nuo kaulų, kad pasidarytų kišenė.
Pusė sviesto išsukama su kiaušiniais, į šią masę sudedamas piene išmirkytas ir supjaustytas pyragas, sutrinti migdolai, smulkiai supjaustyti petražolių lapeliai, įberiama druskos, pipirų, muskato riešuto, įpilama citrinos sulčių. Jei norima, galima masę sutirštini, įbėrus maltų džiūvėsėlių, arba, atvirkščiai, jei reikia – praskiesti pienu. Gautos masės prikemšama į “kišenę”, bet ne per daug kietai. Krūtininė užsiuvama ir kepama ištirpdytuose riebaluose, kol apsitraukia rusvai auksine plutele. Šonkauliukai taip pat sudedami į keptuvę kartu su mėsa. Kai mėsa iškepa, ištraukiami siūlai, kepsnys dar truputį palaikomas, paskui supjaustomas piršto storio griežinėliais ir sudedamas į pašildytą dubenį. Papuošiamas didelėmis citrinos skiltelėmis ir salotų lapeliais. Į keptuvėje likusį padažą įberiama truputį miltų, įpilamas šaukštas konjako, truputis grietinėlės, įdedamas šaukštelis sviesto, įberiama pagal skonį druskos ir pipirų.

Prie šio kepsnio paduodamos su sviestu ištroškintos šviežios daržovės.

Sviestiniai kukuliai
60 g sviesto, 8 šaukštai pieno, 8 šaukštai miltų, kiaušinis.

Sviestas gerai suminkštinamas ir išsukamas. Sukant į jį pamažu, po šaukštą, suberiami miltai, supilamas pienas, įmušamas kiaušinis. Tešla maišoma, kol nebelimpa prie dubens. Jei reikia, dar įberiama miltų. Karštame vandenyje suvilgytu šaukštu pakabinami tešlos kukuliai, kurie suleidžiami į verdantį sultinį ir jame 5-7 min. verdami.
Tokie sultinyje virti kukuliai esti tradicinis tautinis sriubos priedas.

Kepenėlių kukuliai
150g kepenėlių, 100 g pyrago, truputis pieno, kiaušinis, po šaukštą tarkuotų svogūnų ir mulkiai supjaustytų petražolių lapelių, 2 šaukštai riebalų, druskos, pipirų, žiupsnelis mairūnų, maltų džiūvėsėlių.

Kepenėlės suskutamos peiliu. Svogūnai ir petražolės truputį pakepinama riebaluose. Pyragas išmirkomas piene, nuspaudžiamas, sumaigomas ir sumaišomas su kiaušiniu, visais kitais produktais bei prieskoniais į vientisą masę. Suberiami malti džiūvėsėliai, ir užminkoma kukuliams tešla. Ji ½ val. palaikoma, kad sustingtų. Vandenyje suvilgytais pirštais suvoliojami riešuto dydžio kukuliai, kurie sumetami į verdantį mėsos sultinį arba vandenį ir jame 10-12 min. verdami.

Vieniškai keptas gaidys
Gaidys, kiaušinis, druskos, miltų, maltų džiūvėsėlių, riebalų kepimui, citrinos griežinėlis, keletas petražolių šakelių.
Gaidys sukapojamas į keturias dalis, gabalai įtrinami druska, pavoliojami miltuose, suvilgomi plaktame kiaušinyje, pavoliojami džiūvėsėliuose ir iš abiejų pusių pakepinami įkaitintuose riebaluose, kol apsitraukia auksine plutele. Kepama maždaug 15 min. Paskui gabalai gerai nusausinami, sudedami ant salotų lapų ir paduodami valgy.ti su bulvėmis. Skiriama 1-2 porcijoms.

ŠARMANAS – KAIZERIO OMLETAS
Pasakojama, kad imperatorius Pranas Juozapas kartą grįždamas iš medžioklės, pasiklydo miške. Jis labai išalko ir buvo laimingas, kai pagaliau aptiko neturtingo valstiečio trobelę. Valstiečio žmona be galo sutriko – namuose nieko valgomo neturėjo. Ji bandė iškepti omletą, bet, nelaimė, jis visas suiro. Valstietė labai išsigando, tačiau gabaliukais suirusį omletą sudėjo į lėkštę ir, atnešus prie stalo, tarė:”Jūsų Didenybe, gal Jums patiks šie grobgaliai?” I jam jie patiko. Dargi kaip patiko! Ne veltui žmonės iki šiol pasakoja apie kaizerio omletą.
Kaizerio omletas neverdamas, nekepamas ir netroškinamas. Jis gaminamas iš miltų, kiaušinių ir cukraus. Be abejo, jis patiks ir jums.

Kaizerio omletas
2 kiaušiniai, šaukštas cukraus, stiklinė miltų, 1/8 l pieno, šaukštas sviesto, šaukštelis razinų, ½ šaukštelio cinamono.

Pienas, kiaušiniai, cukrus ir miltai gerai sumaišomi. Keptuvėje ištirpinamas sviestas. Į jį pamažu supilama paruošta masė. Omleto apačiai iškepus, viršus apibarstomas razinomis ir cinamonu, omletas apverčiamas ir šakutėmis suplėšomas gabaliukais, kurie paskui taip iškepami, kad gruzdėtų. Iškepęs omletas apibarstomas miltiniu cukrumi ir tučtuojau paduodamas valgyti. Skiriama vienai porcijai.
Vieniškai pagaminta jautiena krienų padaže
l kg jautienos (minkštimo), prieskoninių žalumynų, galvutė svogūno, 2 lauro lapeliai, gvazdikėlis, česnako skiltelė, 2 gaba¬liukai cukraus, sviesto arba margarino, miltų, krienų, druskos, grietinėlės.
Mėsa užpilama karštu vandeniu, kartu sudedami priesko¬niniai žalumynai, įmetama lauro lapelis, svogūnas, gvazdikėlis, česnakas, įberiamą cukraus ir druskos. Puodas užkaičiamas ir užvirinamas. Paskui ugnis sumažinama. Verdant keletą kartų nugraibomos putos. Kai mėsa pusiau išverda, svogūnas perpjaunamas, puselės pjūviais į apačią sudedamos į įkaitintą keptuvą, paskrudinamos ir sumetamos į sultinį (šis pasidaro tam¬sesnis ir aštresnis). Iš krienų paruošiamas padažas: ištirpina¬mas sviestas, jame pakepinami miltai, įpilama mėsos sultinio bei grietinėlės (jei norima), sudedami krienai, ir viskas išmaišo¬ma. Išvirusi mėsa supjaustoma porcijomis ir paduodama su vir¬tomis bulvėmis bei krienų padažu. Sultinys patiekiamas kaip pirmasis patiekalas.
Pasak vieno Vienos laikraščio, austrai dabar labai mažai valgo jautienos, ją beveik visai pakeitė kiauliena. Šiandien Austrijoje vienam gyventojui kasmet tenka po 35,32 kg kiau¬lienos. Tai savotiškas pasaulio rekordas.

Mėsa su krienais
500 g kiaulienos, druskos, 4 grūdeliai juodųjų pipirų, lauro lapelis, truputis čiobrelių, prieskoninių žalumynų, galvutė svo¬gūno, 500 g bulvių, petražolė, tarkuotų krienų.

Mėsa užpilama litru karšto vandens, pasūdomą. Kartu su-beriami pipirai, čiobreliai, kiti prieskoniai, įmetamas lauro la¬pelis ir verdama ant mažos ugnies, kol mėsa beveik suminkš¬tėja. Paskui suberiami smulkiai supjaustyti prieskoniniai žalu¬mynai, svogūnai, sukrečiamos kubeliais supjaustytos bulvės. Verdama, kol produktai suminkštėja. Išvirusi mėsa supjaustoma juostelėmis ir uždaroma krienais. Į bulvių sultinį įberiama petražolių lapelių. Į stalą jis paduodamas atskirai.

Vienos boišelis su džiūvėsėlių kukuliais
1½ l vandens, 2 šaukštai druskos, lauro lapelis, mairūno ša¬kelė, 5 grūdeliai juodųjų pipirų, prieskoninių žalumynų, l kg plaučių ir širdies.
P a d a ž u i ir u ž p i l u i: 2 šaukštai acto, 2 šaukštai rie¬balų, nedidelė galvutė svogūno, lli stiklinės miltų, 3/4 l sultinio, 2 šakelės petražolių, ant peilio galo citrinos žievelės, griežinė¬lis marinuoto agurko arba keletas kaparėlių, griežinėlis mirky¬tos silkės arba l—2 ančiuviai, maža skiltelė česnako, truputis acto arba citrinos sulčių, garstyčių.
Džiūvėsėlių k u k u l i a m s: 400 g sužiedėjusio pyra¬go, 65 g margarino, šaukštelis druskos, ¼ l pieno, 2 kiaušiniai, 80—100 g manų kruopų arba miltų.

Į puodą supilamas vanduo, sudedami prieskoniai ir priesko¬niniai žalumynai, viskas užvirinama. T.uomet sudedami j keletą gabalų supjaustyti plaučiai ir širdis. Verdama ant nedidelės ugnies maždaug 2 vai. Išvirusi mėsa išgriebiama, truputį paslegiama ir atšaldoma, o paskui supjaustoma smulkiomis juos¬telėmis (prieš tai išpjovus visus kanalėlius, nuėmus plėves) ir apšlakstoma actu. Svogūnas smulkiai supjaustomas ir kartu su miltais truputį pakepinamas. Į šiuos produktus supilamas smar¬kiai nuviręs sultinys. Viskas dar pavirinama. Petražolės, kaparėliai, marinuoti agurkai, silkė arba ančiuviai smulkiai supjaustomi, įberiama citrinos žievelės ir sumaišoma su mėsa bei užpilu. Padažas uždaromas actu, citrinos sultimis ir trupučiu garstyčių.
Pyragas supjaustomas kubeliais, apkepinamas margarine, pa¬sūdomas, užpilamas verdančiu pienu, ir uždengus viskas užvi¬rinama. Tada į puodą sudedami kiti kukuliams skirti produk¬tai. Iš gautos masės užmaišoma tešla. Ji truputį palaikoma. Vandenyje suvilgytomis rankomis iš jos suvoluojami vidutinio dydžio kukuliai, kurie suleidžiami į platų puodą su verdančiu vandeniu ir 10 min. verdami ant mažos ugnies. Išvirę kukuliai sudedami į boišelio padažą.

Purūs Vienos kukuliai
l kg bulvių, 1/8 l pieno, 500 g nuvalytų grybų, 2—3 šaukš¬tai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, druskos.

Bulvės nuskutamos, sutarkuojamos ir per servetėlę nusun¬kiamos. Tarkė užplikoma verdančiu pienu. Grybai nuplaunami, nusausinami ir sumaišomi su petražolėmis, trupučiu druskos bei tarke. Vandenyje suvilgytomis rankomis padaromi kukuliai. Jie suleidžiami į verdantį pasūdytą vandenį ir 10—12 min. verda¬mi. Išvirę kukuliai išgriebiami į graibštą ir, nutekėjus vande¬niui, apibarstomi tarkuotu aštriu sūriu arba apipilami riebiais paspirgintais lašiniukais.
Tirolietiški kukuliai su lašiniukais
6 riekelės pyrago, 100 g lašiniukų, svogūno galvutė, 2 šaukš¬tai smulkiai supjaustytų petražolių lapelių, 2 kiaušiniai, ½ l pieno, 70 g saliami dešros, miltų, druskos.

Lašiniukai supjaustomi smulkiais kubeliais ir truputį paspir¬ginami kartu su tarkuotais svogūnais. Su jais pamažu sumaišo¬ma petražolės, supjaustyta dešra, smulkiais kubeliais supjaustytas pyragas. Paskui supilama iš kiaušinių ir miltų išsukta ma¬sė. Viskas maišoma, kol tešla nustoja lipusi prie indo kraštų. Tada ji šaukštu po truputį kabinama ir metama į verdantį van¬denį. Iškilę paviršiun kukuliai išgriebiami į graibštą ir, nutekė¬jus vandeniui, paduodami valgyti su raugintais kopūstais. Ski¬riama 2 porcijoms.

Spirgučiais uždaryta tirolietiška sriuba
100 g lašiniukų, svogūno galvutė, 2 nedideli pomidorai, 2 skiltelės česnako, petražolių, druskos, juodųjų pipirų, rieba¬lų, kavos šaukštelis miltų, ½ l mėsos sultinio, 2—3 riekelės pyrago.
Lašiniukai, svogūnas, česnakai ir pomidorai smulkiai su¬pJaustomi ir pakepinami riebaluose kartu su miltais, petražolė¬mis ir prieskoniais. Į mišinį įpilama mėsos sultinio, viskas už¬virinama, suberiami iki gelsvumo pakepinti pyrago kubeliai. Skiriama 2 porcijoms.
Tirolietiški lašiniukai žinomi nuo seno. Jie nei riebūs, nei liesi, baltai rausvos spalvos. Juos reikia išlaikyti 2—3 mė¬nesius.
Vaseršpatcenas
250 g miltų, žiupsnelis druskos, ¼ l vandens, kiaulės tau¬kų, 2—3 kiaušiniai, druskos.
Iš miltų ir pasūdyto vandens užmaišoma tešla. Kai ji nu¬stoja lipusi prie indo kraštų, karštame vandenyje suvilgytu šaukštu po truputį kabinama ir metama į verdantį pasūdyta vandenį. Kukuliai verdami 10 min. uždengtame puode, paskui išverčiami į graibštą ir, nutekėjus vandeniui, apkepinami kep¬tuvėje ištirpintuose taukuose. Į tą pačią keptuvę įmušami ir iškepami kiaušiniai. Prie kukulių paduodamos agurkų ar la¬pinės salotos. Sis patiekalas gali būti patiekiamas kaip priedas prie mėsos ir daržovių arba tiesiog su padažu. Skiriama 2 por¬cijoms.

MARINUOTI PLAUČIAI, STURPLIS IR KUKULIAI
Garsūs yra ir štairų, pietryčių Austrijos atstovų, valgiai. Pavyzdžiui, marinuoti plaučiai. Jie supjaustomi juostelėmis, pamarinuojami acte ir išverdami. Reikia paminėti ir sturplį. Sturplis ir štairas — neatskiriami.. Į
Nuo štairų neatsilieka zalcburgiečiai. Jie pirmiausia garsūs festivaliais, paskui Zalcburgo lietumis, kurie tiek vietinius gy¬ventojus, tiek atvykėlius gali įstumti į neviltį, pagaliau Zalc¬burgo kukuliais, kurie žinomi toli už Austrijos ribų.
Zalcburgo nokerlnas
80 g sviesto, 3 kiaušiniai, 30 g miltinio cukraus, 30 g miltų, 3 šaukštai pieno.

Vaniliniam p a d a ž u i: 2 tryniai, šaukštas bulvių krak¬molo, 80 g cukraus, pakelis vanilinio cukraus, Va l pieno.
Pusė sviesto, trynys ir miltinis cukrus sumaišoma ir Va vai. plakama. Paskui į šią masę supilami persijoti miltai, sukrečia¬mas išplaktas baltymas. Likusis sviestas ištirpinamas keptuvė¬je, į ją sukrečiama paruošta tešla, įpilama pieno. Keptuvė keletai minučių įkišama į smarkiai įkaitintą orkaitę. Iškilusios tešlos (ji turi būti puri) viduryje šaukštu įspaudžiama duobe¬lė, nokerlnas išimamas į pašildytą pusdubenį duobele į viršų, apipilamas vaniliniu padažu ir paduodamas į stalą.
Padažas paruošiamas šitaip: tryniai išsukami su bulvių krak¬molu, cukrumi ir vaniliniu cukrumi, masė praskiedžiama tru¬pučiu šalto pieno, paskui į ją supilamas užvirintas likusis pie¬nas. Padažas paplakamas garo vonioje, kol sutirštėja.
Gugelchupfas — vanilinė boba
300 g miltų, 20 g mielių, 1/8 l pieno, 160 g sviesto arba margarino, 4 tryniai, 75 g cukraus, Va pakelio vanilinio cukraus, 4—5 šaukštai razinų, šaukštas romo, pusės citrinos žievelė, mal¬tų džiūvėsėlių.
Mielės išleidžiamos šiltame piene, į jas supilamas ištirpytas sviestas, vanilinis cukrus, romas, suberiamą citrinos žievelė ir pabaigoje sudedami tryniai. Supylus miltus, mišinys smarkiai plakamas, kol tešla nustoja lipusi prie dubens ir išakija. Tada į ją suberiamos nuplautos, nusausintos, miltais apvoliotos razi¬nos. (Dangčiu uždengtą tešlą galima l—2 dienas palaikyti šal¬toje vietoje.) Paskui tešla sudedama į sviestu išteptą, džiūvėsė¬liais išbarstytą formą ir pastatoma šiltai, kad pakiltų. Kepama vidutinio karštumo orkaitėje 45 min. arba valandą. Iškepusi ir pravėsinta boba iš formos išimama, pridengiama servetėle, at¬šaldoma ir, prieš duodant į stalą, apibarstoma miltiniu cuk¬rumi.
Omletas su vyšniomis
Stiklinė pieno, 250—300 g miltų, 2 kiaušiniai, žiupsnelis druskos, 750—1000 g vyšnių, cukraus, riebalų.
Miltai išsukami su pienu, įmušami kiaušiniai, įberiama drus¬kos, ir užmaišoma netiršta (kaip grietinė) tešla. Pusė tešlos su¬pilama į įkaitintą, riebalais išteptą keptuvę, ant viršaus su¬dedamos be kauliukų, su cukrumi sumaišytos vyšnios, šios už¬pilamos likusia tešla. Kepama vidutinio karštumo orkaitėje 40 min. Iškepęs omletas supjaustomas gabalais ir apibarstomas cukrumi.

NAUDINGA INFORMACIJA

Įtampa tinkle 220 V, 50 Kh, lizdai europinio tipo.
Parduotuvės darbo dienomis dirba nuo 8.00 iki 18.00, šeštadieniais – iki 13.00, kiekvieną pirmą mėnesio šeštadienį – iki 17.00.
Infomaciniai telefonai
1611 – visoje Austrijoje
08 – šalies infotarnybos
03 arba (0) 512 / 1550 – kelių tarnybos
(222) 17-17 – Vienos centrinė geležinkelių stotis
Pagalbos tarnybos
Greitoji medicinos pagalba – 144
Policija – 133
Gaisrinė – 122
Gelbėjimo komanda – (0222) 214- 483-04 (vyrams), 317-21-47 (moterims).
Šventės ir ne darbo dienos
Gegužės 1 d. – Darbo žmonių šventė
Rugpjūčio 15 d. – Prisikėlimo arba Dvasių diena
Spalio 26 d. – Austrijos Respublikos Nacionalinė šventė
Lapkričio 1 d. – Visų Šventųjų diena
Gruodžio 25 d. – Kalėdos
Gruodžio 26 d. – šv. Stefano diena
Arbatpinigiai sudaro apie 5% viso užsakymo, solidesniuose restoranuose paprastai paliekama apie 10% nuo sumos sąskaitos. Kavinėje ar bare paprastai paliekama smulkių monetų. Gatvinio tipo užkandinėse visai nepaliekama.
Taksistui priimta palikti 10% skaitliuko sumos, galima palikti smulkmės nuo grąžos.
Naudojantis keltuvais būtina įsigyti vienkartinius arba daugkartinius bilietus (jie būna kelių kategorijų).
Turistinės plastikinės kortelės garantuoja nemokamą judėjimą bet kokiu visuomeniniu transportu, nemokamą (arba .daug pigesnį) muziejų ir parodų lankymą, įvairiausias nuolaidas.
Nemokamus Vienos žemėlapius, transporto maršrutus, ekskursijų programas bei įvairiausias brošiūras galite įsigyti Vien – Turizmus įstaigoje Albertinaplatce.
IŠVADOS

Kaip jau minėjau, anksčiau Vienoje nuotakas rinkdavosi pagal tai, kaip jos mokėdavo kepti obuolių pyragą. Tai privalėjo mokėti kiekviena moteris.
Austrija išsiskiria saldumynų gausa, dideliu įvairiausios kavos asortimentu (net nuo 30 iki 50 rūšių). Taip pat garsėja vynu bei alumi.
Čia taip pat gaminama įvairūs kukuliai, omletai, įvairiai įdaryta paukštiena, mėsa įvairiuose padažuose.
Šios šalies virtuvė labai trdiciška, tačiau gaminimo ypatumai įvairūs ir skirtingi.
Jeigu tuo netikite, tai patys nuvykite į Austriją ir tuo įsitikinkite.
Kaip sako patarlė : geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti!

NAUDOTA LITERATŪRA

1. http://www.biblioteka.lt/metai/austrija/index.html
2. www.google.lt
3. http://www.google.lt./search?hl=ru&ie=UTF-8&oe=UTF-8&q=vienos+virtuve&btnG=%D0%9F%D0%BE%D0%B8%D1%81%D0%BA+%D0%B2+Google&lr=
4. http://www.google.lt./search?hl=ru&ie=UTF-8&oe=UTF-8&q=maistas%2Bvienos+virtuve&btnG=%D0%9F%D0%BE%D0%B8%D1%81%D0%BA+%D0%B2+Google&lr=
5. Kelionės ir pramogos, 2003 Nr.7 (40)
6. G.Lindė, H.Knoblochas “Gero apetito” , Vilnius 1977.

Leave a Comment