Austrija

Referatas:

“Austrija”

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptauti –
nių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš ŠiAustrija
yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobū –
džiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių
tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš
Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ( į kurią
Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji
yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už
Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 499o šiaurės
platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija

R- Vengrija, Slovakija

P-Slovėnija, Italija

V- Šveicarija, Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2
Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)
Valdymo forma -federacinė respublika
Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių

kalbos alemanų ir bavarų
dialektai,

besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių

kalbos).
Tikyba -katalikų, protestantų
Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,

Klagenfurtas, Filachas, Sankt
Pioltenas,

Velsas
Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%

Pramonė -37%

Aptarnavimo sfera – 60%

yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija ne –
daug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp
46o22’ irr 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.
Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija

S- Vengrija, Slovakija

P-Slovėnija, Italija

VI- Šveicarija, Lichtenšteinu.
Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)
Plotas – 83 836 km2
Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)
Valdymo forma -federacinė respublika
Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių

kalbos alemanų ir bavarų
dialektai, be –

siskiriantys nu

uo literatūrinės
vokiečių kal-

bos).
Tikyba -katalikų, protestantų
Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -Viena
Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,

Klagenfurtas, Filachas, Sankt
Pioltenas,

Velsas
Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%

Pramonė -37%

Aptarnavimo sfera – 60%

Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637km.Dalis jų yra natūralios ribos –
upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o
istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% vi-
so Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies ryti –
nės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O va –
karinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50-60 km plo-
čio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.
Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija,
Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas),
kitados buvusios atskiros kunigaikštystės.

Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turiz-
mo kraštas.

ISTORINĖ PRAEITIS

996m. buvo pirmąkart paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadini –
mas. Dabartinė Austrija susikūrė 19918 metų lapkričio mėn., suski –
lus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš
Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal
1919metų San – Žermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo dau –
giausia tiktai senosios austrų žemės. 1921metais į jos sudėtį buvo
įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujan-
čiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).

1938m. kovo 12d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir
dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje į-
sigalėjo teroro rėžimas.

1945m.pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sos-
tine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir am

merikiečiai.

JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945metų liepos 4d. susitari –
mu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis
padalyta į keturias okupacines zonas.

Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių
ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius,
išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį
kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu.

Austrijoje veikė 1929metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė
1945metais vėl priėmė.

1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.
1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.

GAMTA

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80%
teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalna –
gūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki
Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Du –
nojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.
Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižyti
gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės
(Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Ryti –
nės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra da-
lijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,Centrines
Kristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietų
kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.
Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra
ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir
Aukštojo Tauerno masyvai.
Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m., o aukščiausia
viršūnė Grosglokneris (siekia 3797m).Šitų kalnagūbrių keteras dengia
sniegynai, jų šlaitais šliaužia le

edynai, kurių didžiausias yra 10km ilgio.
Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir
pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800m aukštyje.

Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.
Perėjos yra 900 – 1300m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėje
Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1 370m). Ši perėja yra Tirolyje,
Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis ke-
lias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą.

Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatė-
ja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma.

Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi
Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Viner-
valdo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš
mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už
Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas – beveik 3000m), bet
gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai
statesni, slėniai gilesni.

Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje,
Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi
Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.

Per Austriją teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Švei-

carijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350km ilgio
Dunojaus dalis.Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri
netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padu-
nojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš
svarbiausių šalies aruodų.
Į pietryčius nuo Vienos, dešniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba,
vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo
Dunojaus, Vienos baseinas įs

siterpęs tarp dviejų neauk-
štų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800- 900m aukščio) vakaruose ir Leito
kalnų (480m) rytuose, o pietuose priartėjęs prie Zemeringo
perėjos (985m).
jūra 15- 20 laipsnių šilumos. Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra-
0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė oro
temperatūra Vienoje: sausį -2 laipsniai šalčio, liepą -18 laipsnių šilumos.
Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700metrų v.j.l. Yra 600km2 glečerių.

Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimatinės sąlygos nepaprastai įvairios;
jose veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė
temperatūra kas 100m mažėja 0,5 – 0,6o, dėl to dideliame aukštyje
viešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dar
daugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arba
labai gausiai pasnigus susidaro lavi-
nos (sniego nuošliaužos, griūtys).

Žemdirbystė kalnų slėniuose ir kalnų šlaituose, bendrąja taisykle, galima
tiktai iki 800 – 1000m aukščio. Miško riba eina 1800- 1200m.

UPĖS IR EŽERAI

Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje
teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus
350km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra
laivybinė.Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražus ir
įvairus.

Dunojus, antra pagal ilgį upė (po Volgos), Europoje. Iš Dunojaus intakų
Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku
ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklau –
so tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis
krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė)
aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidu –
pys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių
ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius.
Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivy –
bai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.
Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai
arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių
upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21mln. A.J.). Dėl to
jie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis
energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.
Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs,
ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi
Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos
pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio
Bodeno ežero pakraštys priklauso Austri-
jai. Seklus, netinkąs laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkščiai, didesne
savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana
daug, yra nedideli.

DIRVOS; AUGALŲ IR GYVULIŲ PASAULIS

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji
dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui
naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl
kalnų reljefo žemdirbystei netinka.

Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi,
miškai užima apie 38% krašto ploto.Miškingumo procentu Austrija Europoje
neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose
vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ąžuolai, bukai, skroblai),
aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau –
pušys). Virš miškų, iki 3000m aukščio, plyti subalpinės pievos,
garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams.
Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.

Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir
lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti
Europoje gyvuliai, kaip tarusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio
užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurti- nys, jerubė.
Aukštakalnių zonoje sutinkama Alpių faunos atstovų – kalnų ožys, kalnų
ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.

Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių
pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Mat buvo ribojamas krašto
industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse
zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500
000ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga
Lietuvos gamtosaugininkams.

GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI

Ilgiausios upės Austrijos teritorijoje Muras – 348km, Dunojus – 345km;
didžiausias ežeras Noizedler Ze (dalis) – 232km2; aukš –
čiausia viršukalnė Grosglokneris – 3797m. Yra 90 viršukalnių, aukš-
tesnių nei 3000m.

NAUDINGOSIOS IŠKASENOS

Austrijos naudingosios iškasenos yra gana įvairios. Tačiau daugelio jų
klodų absoliutiniai matmenys nedideli. Austrija turtinga įvairių gamtos
išteklių, bet tik magnezito atsargos, slūgsančios šalies pietuose, yra
vienos didžiausių pasaulyje. Austrijos naudingųjų iškasenų tarpe taip pat
turi didelę reikšmę geležies rūda. Yra naftos ir dujų (Žemutinėje ir
Aukštutinėje Austrijoje), grafito (pirma vieta Europoje pagal gavybą),
volframo ir magnezito (abu antra vieta Europoje pagal gavybą),geležies,
rūdos, stibio. Iki 1985m. Austrija pirmavo Vakarų Europoje pagal mangano
rūdos gavybą, dabar telkiniai beveik išseko.Kiek didesnės valgomosios
druskos atsargos (Zalcburge).

Nafta Austrijoje buvo atrasta 1929metais Citersdorfo rajone, Že-
mutinės Austrijos šiaurės rytuose. Jos žymių taip pat rasta eilėje kitų
rajonų šalies šiaurės rytuose ir šiaurėje.

Be išvardytų naudingųjų iškasenų, Austrijoje taip pat yra švino bei cinko
rūdų (daugiausia Karintijoje), vario (Zalcburge, Tirolyje), o taip pat
boksitų, cemento žaliavos.

Austrijoje labai mažai yra kietojo mineralinio kuro, ypač akmens anglies.
Šalies gelmėse esanti anglis dažniausiai priklauso žemarū-
šės rusvosios anglies kategorijai; jos daugiausia yra Štirijoje ir
Aukštutinėje Austrijoje. Koksinės anglies Austrijoje visai nėra. Taip pat
nėra stambesnių ar mažesnių daugelio spalvotųjų metalų rūdų telkinių ir kai
kurių svarbių cheminės žaliavos rūšių.

Austrijos mineralinių turtų tarpe ypatingą vietą užima mineralinių
vandenų šaltiniai. Austrija garsėja savo mineraliniais vandenimis,
turinčiais gydomąją reikšmę. Labiausiai pagarsėję yra Badeno šaltiniai ir
Bad – Fezlau Žemutinėje Austrijoje, į pietus nuo Vienos;
Zalckamerguto druskingi šaltiniai; Bad – Gasteino karšti radioakty-
vūs šaltiniai ir kt.

GYVENTOJAI

Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14% pasaulio gyventojų.Per
pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.

Po Austrijos dalyvavimo pirmajame ir antrajame pasauliniuose karuose
smarkiai sumažėjo vyresniojo amžiaus grupėse vyrų lyginamasis svoris.

Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1kv.km – Austrija
neprilygsta kaimyninėms Čekijai(131žm./km2), Vengrijai (115žm./km2).
Tačiau, turint galvoje, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra
kalnuota, reikia pripažinti, jog Austrijoje gyventojų tankumas didelis.
Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km2,o rytų lygumose- net 150 – 200
žm./km2. Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai
netolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose ir
rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77% gyventojų.

Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios
šalies gyventojai yra europidai. Nors valstybinė kalba vokiečių, bet visose
žemėse šnekama skirtinga tarme.

Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų.
Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių
žmonių, daugiausiai vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug
2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelės
siauros, centre – aikštė.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš
akmenų, o antras – medinis. Tų namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų
sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir
valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintų
sūrių, pieniškų sriubų. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms
pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir
pyragus Austrijoje kepa panašius į lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai
pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.
Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras,
vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja
Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kurią
verda pagal gausybę receptų. Įmantriausia ,,kapucino” kava su pienu ar
grietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.
Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadienių
pobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visi
šventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivieni-
jimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, šven –
čia, sprendžia darbo problemas.

Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariami
liaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tirolio
dainos – jodleriai.Visiems žinomi Vienos valsai.

DEMOGRAFINĖS ŽINIOS

Gimstamumas -11,5; mirtingumas -10,9; natūralus gyventojų prie-
augis -0,6; senų žmonių dalis -21%; nacionalinių mažumų dalis –
4%; miesto gyventojų dalis -58%.
Kūdikių mirtingumas – 8,3;vedybų – 4,7;skyrybų – 2,0.
(Viršuje žiūrėti pagal pvz. Gimstamumas per metus – 11,5tūkst.)
Vid. laukiamas amžius metais: vyrų 71,5; moterų 78,1.
Sudėtis pagal lytį proc.: vyrai 47,7; moterys 52,3.
Sudėtis pagal amžių proc.: iki 15m. – 17, 15-59m. – 62, 60-74m. – 14, virš
75m. – 7.
Nacionalinė sudėtis proc.: austrai- 96, chorvatai ir slovėnai- 2, tur-
kai- 1, vokiečiai.
Religinė sudėtis proc.: katalikai- 84, liuteronai- 6, musulmonai.

MIESTAI

Be sostinės, Austrijoje tik 4 didesni miestai.

Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.
Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudies
pasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiria
viduriniaisiais amžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra,
Šenbruno rūmai ( buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvede-
rio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, mokslo
ir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos mies –
tas.
Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transpor-
tui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5
tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai.

Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai
lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945metų pradžioje, baigta
atstatyti tik 1955m.

Po Vienos stambiausi miestai yra :Štirijos sostinė Gracas
(226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas
(185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo pro-
vincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.),
Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų).

Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai gana
stambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transporto
mazgas.

Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė ir
senasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniaja-
me krante – fabrikų priemiesčiai.

Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektū –
rinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante.
Linco ekonominę reikšmę praeityje apspręsdavo tai,kad jis
buvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stam-
bus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelis
metalurgijos kombinatas.

Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Tai
gražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įren-
gimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležin-
kelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti ne-
žymi.
Insbrukas yra tarp kalnų Ino upės slėnyje, svarbiausių kelių, einančių per
Alpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicariją ir Vokietiją susi-
kirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje.

Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonės
centras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabako
pramonė.

ĮŽYMŪS ŽMONĖS

Austrų tauta yra įnešusi žymų indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikinės
kūrybos srityje. Austrų kilmės buvo tokie žymūs
XVIII – XIX a. kompozitoriai, kaip Haidnas, Mocartas, Šubertas, Jo-
hanas Štrausas, Brukneris. Vienoje praleido visą savo subrendu –
sios kūrybos amžių didžiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas
Bethovenas, kuris taip pat buvo stambiausias Vienos klasikinės mokyklos
meistras. Su Viena yra tampriai susijusi veikla ir tokių kompozitorių, kaip
Gliukas ir Bramsas. Austrijoje labai išsivystė populiarios lengvosios
muzikos žanras (Vienos valsai, Vienos ope-
retė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leo-
nas Falis.

Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti į-
žymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo V.Gėtės,
kuriam pastatytas paminklas Vienoje.

Didelę reikšmę besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslų
akademija, įsteigta XIXa. ir XXa. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai:
fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas,
medikai Bilrotas, Hirlis, Pirkė ir kt.

PRAMONĖ ir ŽEMĖS ŪKIS

Pramonė Austrijoje žymiai labiau išsivysčiusi už žemės ūkį ir su-
daro pagrindinę Austrijos ekonomikos šaką. Austrijos žemės ūkis produkcijos
duoda žymiai mažiau, negu pramonė, ir pilnutinai nepatenkina šalies reikmių
maistui ir žemės ūkio žaliavoms.

Pramonei svarbi metalurgija. Alpėse, kur pigi hidroenergija, pasta-
tyti keli aliuminio gamybos kombinatai, tarp jų Raushofeno – vienas
didžiausių Europoje. Plienas, švinas, varis gaminamas vidaus reikmėms.

Gana aukštą Austrijos pramonės išsivystymo lygį rodo Austrijos pramonės
šakų gausumas ir pagal šalies dydį neblogai išvystyta
mašinų gamyba, nors absoliučiai žiūrint ji nedidelė.Jos didžiausi
centrai yra Viena, Lincas ir Gracas. Daugiausia iš Austrijos eksportuojama
pramonės gaminiai ir pusfabrikačiai.

Austrija – labai išvystyta industrinė agrarinė šalis. 40proc. pra-
monės vertės tenka mašinoms, elektrotechnikai, elektronikai ir metalo
apdirbimui. Vidaus degimo varikliai (2 vieta Europoje), ti-
pografijos mašinos, gręžimo staklės (1vieta Europoje), autokranai
(2 vieta pasaulyje), televizoriai, tranzistoriai. 15proc. pramonės ver-
tės tenka medienos apdirbimui, popieriaus gamybai ir medžio ga-
miniams.

Pasaulinei rinkai Austrija pateikia 40proc. slidžių, 5proc. paruoštos

medienos, 4proc. televizorių, popieriaus, vidaus degimo variklių ir
spalvotųjų metalų, 3proc. plieno ir plieno vamzdžių.

Daug pajamų kraštas gauna iš turizmo. Austriją kasmet aplanko per 12mln.
turistų ir kalnų slidininkų. Kiekvienas iš jų vidutiniškai iš-
buvo 4,9 dienos. Užsieniečiai Austrijoje išleido 13mlrd. JAV dol.,
Austrijos turistai užsienyje išleido 5,5mlrd. JAV dol.
40proc. turistų užsiima slidinėjimu ir kitomis žiemos turizmo šakomis.
Vasarą kviečia muzikos festivaliai Vienoje, Zalcburge, Grace ; bažnyčių,
vienuolynų ir sodų kraštas Vachau; vyndarių šalis Burgenlandas;
300kilometrų šeimyninė dviračių trasa palei Dunojų;
560 kurortų ir tūkstančiai kempingų bei motelių.

Viena – tradicinis Centrinės Europos finansinis – komercinis centras.
Didžiausi bankai: Creditanstalt – Bankverein, Z- Landerbank Bank Austria,
Girocentrale Vienna, First Austrian, ASLK – CGER Bank.

Pirma vieta pasaulyje pagal elektros baterijų ir elementų gamybą ir
eksportą, slidžių eksportą bei BKG dalį, skiriamą gamtos apsaugai.

Žemės ūkis tenkina apie 85proc. krašto poreikių. Daugiau kaip pusė
dirbamosios žemės plotų priklauso 50ha ir didesniems ūkiams. Beveik 2/3
žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulinin-
kystė, apie 50proc. naudmenų užima pievos. Ūkiai verčiasi pieno ir mėsos
paruošomis. Daugiausia dirbamosios žemės Padunojės lygumoje. Ten auginami
kviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Krašto rytuose
išplitę vynuogynai.

GALINGIAUSI INDUSTRINIAI KONCERNAI

Austrian Industries (elektros prekės, chemija, medžio apdirbimas, plienas),
OeMV (energetika, naftos produktai), VEW (spalvotieji metalai),
Wienerberger Baustoffindustrie (statybinės medžiagos),
VOEST -Alpine (plienas, geležies rūda).
Baigiant reikia pažymėti Austrijos gamtos grožį. Gražūs ir įvairūs
kraštovaizdžiai, aukšti kalnai, apvainikuoti sniegynais, ledynai, ny-
kios keistos uolos, puikūs kalnų kloniai, sraunios upės, veržlūs kriokliai,
kalnų ežerai, švelnūs priekalnių peizažai, – dėl viso to, o taip pat dėl
gydomųjų mineralinių šaltinių, kalnų oro Austrija tapo viena iš
mėgstamiausių tarptautinio turizmo šalių.

Literatūra:

Petras Lingė ,,Europos šalys”

Barsovas N.N. ir Vologinas V.M. ,,Austrija”

Lietuvos enciklopedija

Matas Šalčius ,,Pas 40 tautų apsilankius”

Leave a Comment