Referatas:
“Austrija”
Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptauti –nių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš ŠiAustrijayra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobū –džiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbiųtarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir išŠiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ( į kuriąAustrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), jiyra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė užLietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 49o šiaurėsplatumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija R- Vengrija, Slovakija P-Slovėnija, Italija V- Šveicarija, Lichtenšteinu.Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)Plotas – 83 836 km2Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)Valdymo forma -federacinė respublikaValstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarųdialektai, besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių kalbos).Tikyba -katalikų, protestantųPiniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.Sostinė -VienaKiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,
Klagenfurtas, Filachas, SanktPioltenas, VelsasGyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3% Pramonė -37% Aptarnavimo sfera – 60%
yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija ne –daug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp46o22’ ir 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija S- Vengrija, Slovakija P-Slovėnija, Italija VI- Šveicarija, Lichtenšteinu.Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)Plotas – 83 836 km2Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)Valdymo forma -federacinė respublikaValstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių kalbos alemanų ir bavarųdialektai, be – siskiriantys nuo literatūrinėsvokiečių kal- bos).Tikyba -katalikų, protestantųPiniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.
Sostinė -VienaKiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,Klagenfurtas, Filachas, SanktPioltenas, VelsasGyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3% Pramonė -37% Aptarnavimo sfera – 60%
Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637km.Dalis jų yra natūralios ribos –upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, oistoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% vi-so Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies ryti –nės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O va –karinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50-60 km plo-čio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija,Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas),kitados buvusios atskiros kunigaikštystės. Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turiz-mo kraštas.
ISTORINĖ PRAEITIS
996m. buvo pirmąkart paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadini –mas. Dabartinė Austrija susikūrė 1918 metų lapkričio mėn., suski –lus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko išHabsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal1919metų San – Žermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo dau –giausia tiktai senosios austrų žemės. 1921metais į jos sudėtį buvoįjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujan-čiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija). 1938m. kovo 12d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos irdalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje į-sigalėjo teroro rėžimas. 1945m.pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sos-tine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir amerikiečiai. JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945metų liepos 4d. susitari –mu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalispadalyta į keturias okupacines zonas. Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybiųginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius,
išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jįkontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu. Austrijoje veikė 1929metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė1945metais vėl priėmė. 1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.GAMTA
Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80%teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalna –gūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik ikiVengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Du –nojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižytigilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės(Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Ryti –nės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra da-lijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,CentrinesKristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietųkristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yraypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių irAukštojo Tauerno masyvai.Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m., o aukščiausiaviršūnė Grosglokneris (siekia 3797m).Šitų kalnagūbrių keteras dengiasniegynai, jų šlaitais šliaužia ledynai, kurių didžiausias yra 10km ilgio.Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius irpražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800m aukštyje. Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.Perėjos yra 900 – 1300m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėjeAustrijos Alpių dalyje – Breneris (1 370m). Ši perėja yra Tirolyje,Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis ke-lias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą.
Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatė-ja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma. Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasiŠiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Viner-valdo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos išmažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės užKristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas – beveik 3000m), betgražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitaistatesni, slėniai gilesni. Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje,Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasiKarintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.Per Austriją teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Švei-
carijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350km ilgioDunojaus dalis.Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kurinetoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padu-nojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas išsvarbiausių šalies aruodų.Į pietryčius nuo Vienos, dešniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba,vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuoDunojaus, Vienos baseinas įsiterpęs tarp dviejų neauk-štų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800- 900m aukščio) vakaruose ir Leitokalnų (480m) rytuose, o pietuose priartėjęs prie Zemeringoperėjos (985m).jūra 15- 20 laipsnių šilumos. Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra-0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė orotemperatūra Vienoje: sausį -2 laipsniai šalčio, liepą -18 laipsnių šilumos.Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700metrų v.j.l. Yra 600km2 glečerių. Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimatinės sąlygos nepaprastai įvairios;
jose veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinėtemperatūra kas 100m mažėja 0,5 – 0,6o, dėl to dideliame aukštyjeviešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dardaugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arbalabai gausiai pasnigus susidaro lavi-nos (sniego nuošliaužos, griūtys). Žemdirbystė kalnų slėniuose ir kalnų šlaituose, bendrąja taisykle, galimatiktai iki 800 – 1000m aukščio. Miško riba eina 1800- 1200m.UPĖS IR EŽERAI
Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijojeteka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus350km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yralaivybinė.Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražus irįvairus. Dunojus, antra pagal ilgį upė (po Volgos), Europoje. Iš Dunojaus intakųAustrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intakuir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklau –so tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysiskrantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė)aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidu –pys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančiųledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius.Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivy –bai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynaiarba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybiųupėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21mln. A.J.). Dėl tojie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinisenergijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs,
ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausiAustrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijospasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinioBodeno ežero pakraštys priklauso Austri-jai. Seklus, netinkąs laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkščiai, didesnesavo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje ganadaug, yra nedideli.DIRVOS; AUGALŲ IR GYVULIŲ PASAULIS
Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudiejidirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiuinaudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėlkalnų reljefo žemdirbystei netinka. Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi,miškai užima apie 38% krašto ploto.Miškingumo procentu Austrija Europojeneprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštosevietose vyrauja plačialapiai medžiai (ąžuolai, bukai, skroblai),aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau –pušys). Virš miškų, iki 3000m aukščio, plyti subalpinės pievos,garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams.Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu. Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių irlapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie retiEuropoje gyvuliai, kaip tarusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolioužkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurti- nys, jerubė.Aukštakalnių zonoje sutinkama Alpių faunos atstovų – kalnų ožys, kalnųožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt. Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šaliųpakitusią, nelabai užterštą gamtą. Mat buvo ribojamas kraštoindustrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėsezonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500
000ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudingaLietuvos gamtosaugininkams.GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI
Ilgiausios upės Austrijos teritorijoje Muras – 348km, Dunojus – 345km;didžiausias ežeras Noizedler Ze (dalis) – 232km2; aukš –čiausia viršukalnė Grosglokneris – 3797m. Yra 90 viršukalnių, aukš-tesnių nei 3000m.
NAUDINGOSIOS IŠKASENOS
Austrijos naudingosios iškasenos yra gana įvairios. Tačiau daugelio jųklodų absoliutiniai matmenys nedideli. Austrija turtinga įvairių gamtosišteklių, bet tik magnezito atsargos, slūgsančios šalies pietuose, yravienos didžiausių pasaulyje. Austrijos naudingųjų iškasenų tarpe taip patturi didelę reikšmę geležies rūda. Yra naftos ir dujų (Žemutinėje irAukštutinėje Austrijoje), grafito (pirma vieta Europoje pagal gavybą),volframo ir magnezito (abu antra vieta Europoje pagal gavybą),geležies,rūdos, stibio. Iki 1985m. Austrija pirmavo Vakarų Europoje pagal manganorūdos gavybą, dabar telkiniai beveik išseko.Kiek didesnės valgomosiosdruskos atsargos (Zalcburge). Nafta Austrijoje buvo atrasta 1929metais Citersdorfo rajone, Že-mutinės Austrijos šiaurės rytuose. Jos žymių taip pat rasta eilėje kitųrajonų šalies šiaurės rytuose ir šiaurėje. Be išvardytų naudingųjų iškasenų, Austrijoje taip pat yra švino bei cinkorūdų (daugiausia Karintijoje), vario (Zalcburge, Tirolyje), o taip patboksitų, cemento žaliavos. Austrijoje labai mažai yra kietojo mineralinio kuro, ypač akmens anglies.Šalies gelmėse esanti anglis dažniausiai priklauso žemarū-šės rusvosios anglies kategorijai; jos daugiausia yra Štirijoje irAukštutinėje Austrijoje. Koksinės anglies Austrijoje visai nėra. Taip patnėra stambesnių ar mažesnių daugelio spalvotųjų metalų rūdų telkinių ir kaikurių svarbių cheminės žaliavos rūšių. Austrijos mineralinių turtų tarpe ypatingą vietą užima mineraliniųvandenų šaltiniai. Austrija garsėja savo mineraliniais vandenimis,turinčiais gydomąją reikšmę. Labiausiai pagarsėję yra Badeno šaltiniai ir
Bad – Fezlau Žemutinėje Austrijoje, į pietus nuo Vienos;Zalckamerguto druskingi šaltiniai; Bad – Gasteino karšti radioakty-vūs šaltiniai ir kt.GYVENTOJAI
Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14% pasaulio gyventojų.Perpastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo. Po Austrijos dalyvavimo pirmajame ir antrajame pasauliniuose karuosesmarkiai sumažėjo vyresniojo amžiaus grupėse vyrų lyginamasis svoris. Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1kv.km – Austrijaneprilygsta kaimyninėms Čekijai(131žm./km2), Vengrijai (115žm./km2).Tačiau, turint galvoje, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yrakalnuota, reikia pripažinti, jog Austrijoje gyventojų tankumas didelis.Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km2,o rytų lygumose- net 150 – 200žm./km2. Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labainetolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose irrytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77% gyventojų. Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šiosšalies gyventojai yra europidai. Nors valstybinė kalba vokiečių, bet visosežemėse šnekama skirtinga tarme. Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų.Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybiųžmonių, daugiausiai vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelėssiauros, centre – aikštė. Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas išakmenų, o antras – medinis. Tų namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausųsniegą. Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys irvalstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintųsūrių, pieniškų sriubų. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėmspasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Irpyragus Austrijoje kepa panašius į lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniaipyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras,vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja
Lietuva, populiariausias alus. Daugelis austrų labai mėgsta kavą, kuriąverda pagal gausybę receptų. Įmantriausia ,,kapucino” kava su pienu argrietinėle, pabarstyta kakavos milteliais ar šokolado trupiniais.Austrai turi daug švenčių. Daugelis rengia gimtadienių ir vardadieniųpobūvius su šokiais ir dainomis. Panašiai kaip Lietuvoje minimi Visišventieji ir Vėlinės. Austrai buriasi į susivieni-jimus pagal profesijas ir aktyviai juose dalyvauja: sportuoja, šven –čia, sprendžia darbo problemas. Toli už krašto ribų garsėja kalniečių dainos ir šokiai, pritariamiliaudies instrumentų: gitaros, fleitos, smuiko, cimbolų. Savitos Tiroliodainos – jodleriai.Visiems žinomi Vienos valsai.DEMOGRAFINĖS ŽINIOS
Gimstamumas -11,5; mirtingumas -10,9; natūralus gyventojų prie-augis -0,6; senų žmonių dalis -21%; nacionalinių mažumų dalis –4%; miesto gyventojų dalis -58%.Kūdikių mirtingumas – 8,3;vedybų – 4,7;skyrybų – 2,0.(Viršuje žiūrėti pagal pvz. Gimstamumas per metus – 11,5tūkst.)Vid. laukiamas amžius metais: vyrų 71,5; moterų 78,1.Sudėtis pagal lytį proc.: vyrai 47,7; moterys 52,3.Sudėtis pagal amžių proc.: iki 15m. – 17, 15-59m. – 62, 60-74m. – 14, virš75m. – 7.Nacionalinė sudėtis proc.: austrai- 96, chorvatai ir slovėnai- 2, tur-kai- 1, vokiečiai.Religinė sudėtis proc.: katalikai- 84, liuteronai- 6, musulmonai.
MIESTAI
Be sostinės, Austrijoje tik 4 didesni miestai. Vienoje gausu sodų ir parkų, architektūrinių ir senovės paminklų.Praterio saloje yra stambiausias Vienoje parkas, tradicinė liaudiespasilinksminimų vieta. Iš Vienos architektūrinių paminklų išsiskiriaviduriniaisiais amžiais statyta gotiška Šventojo Stefano katedra,Šenbruno rūmai ( buvusi Habsburgų vasaros rezidencija), Belvede-rio rūmai ir kt. Vienoje yra daug teatrų, muziejų, aukštųjų mokyklų, moksloir švietimo įstaigų; nuo seno ji garsėjo kaip muzikos mies –tas.Antrojo pasaulinio karo metu Vienos butų fondui ir miesto transpor-tui buvo padaryti dideli nuostoliai. Buvo sugriauta daugiau kaip 5tūkstančiai pastatų, susprogdinti beveik visi Dunojaus tiltai. Sugriautieji gyvenamieji ir visuomeniniai namai atstatomi nepaprastai
lėtai. Vienos opera, kuri buvo sudeginta 1945metų pradžioje, baigtaatstatyti tik 1955m. Po Vienos stambiausi miestai yra :Štirijos sostinė Gracas(226 tūkst. gyventojų), Aukštutinės Austrijos sostinė Lincas(185 tūkst.), Zalcburgas – svarbiausias to paties pavadinimo pro-vincijos miestas (100 tūkst.), Tirolio sostinė Insbrukas (95 tūkst.),Karintijos sostinė Klagenfurtas (63 tūkst. gyventojų). Gracas yra Štirijos Alpių pietryčių pusėje, prie Muro upės. Tai ganastambus pramonės centras su išvystyta mašinų gamyba ir svarbus transportomazgas. Kairiajame upės krante yra viduramžiais statyta Šlosbergo tvirtovė irsenasis miestas, kurį supa nauji gyvenamieji kvartalai; dešiniaja-me krante – fabrikų priemiesčiai. Lincas – senovinis miestas; jame daug baroko stiliaus architektū –rinių paminklų. Didžioji miesto dalis yra dešiniajame Dunojaus krante.Linco ekonominę reikšmę praeityje apspręsdavo tai,kad jisbuvo senųjų prekybos kelių mazge. Dabartiniu metu Lincas – stam-bus transporto mazgas ir pramonės centras. Miesto pakraštyje yra didelismetalurgijos kombinatas. Zalcburgas yra Alpių priekalniuose, abiejuose Zalcacho krantuose. Taigražus senovinis miestas, kuriame išliko senovės tvirtovių įren-gimai. Zalcburgas – Mocarto tėvynė. Miestas yra stambus geležin-kelių ir automobilinių kelių mazgas, tačiau jo pramonė palyginti ne-žymi.Insbrukas yra tarp kalnų Ino upės slėnyje, svarbiausių kelių, einančių perAlpių kalnagūbrius į Italiją, Šveicariją ir Vokietiją susi-kirtime. Insbrukas – vienas iš stambių turizmo centrų Austrijoje. Klagenfurtas – geležinkelių mazgas ir stambiausias Karintijos pramonėscentras. Jame yra švino dažų gamyba, metalo apdirbimo, odos ir tabakopramonė.ĮŽYMŪS ŽMONĖS
Austrų tauta yra įnešusi žymų indėlį į pasaulinę kultūrą, ypač muzikinėskūrybos srityje. Austrų kilmės buvo tokie žymūsXVIII – XIX a. kompozitoriai, kaip Haidnas, Mocartas, Šubertas, Jo-hanas Štrausas, Brukneris. Vienoje praleido visą savo subrendu –sios kūrybos amžių didžiausias Vokietijos muzikinio meno atstovas
Bethovenas, kuris taip pat buvo stambiausias Vienos klasikinės mokyklosmeistras. Su Viena yra tampriai susijusi veikla ir tokių kompozitorių, kaipGliukas ir Bramsas. Austrijoje labai išsivystė populiarios lengvosiosmuzikos žanras (Vienos valsai, Vienos ope-retė); jos atstovai yra Johanas Štrausas, Milekeris, Leharas, Leo-nas Falis. Tarp daugelio talentingų šios šalies literatų negalima nepaminėti į-žymiojo austrų rašytojo Stefano Cveigo ir vokiečių rašytojo V.Gėtės,kuriam pastatytas paminklas Vienoje. Didelę reikšmę besivystančiam Austrijos mokslui turėjo Vienos mokslųakademija, įsteigta XIXa. ir XXa. pradžioje iškilo stambūs mokslininkai:fizikai Bolcmanas, Šredingeris, Meitneris, geologai Hochšteteris ir Ziusas,medikai Bilrotas, Hirlis, Pirkė ir kt.PRAMONĖ ir ŽEMĖS ŪKIS
Pramonė Austrijoje žymiai labiau išsivysčiusi už žemės ūkį ir su-daro pagrindinę Austrijos ekonomikos šaką. Austrijos žemės ūkis produkcijosduoda žymiai mažiau, negu pramonė, ir pilnutinai nepatenkina šalies reikmiųmaistui ir žemės ūkio žaliavoms. Pramonei svarbi metalurgija. Alpėse, kur pigi hidroenergija, pasta-tyti keli aliuminio gamybos kombinatai, tarp jų Raushofeno – vienasdidžiausių Europoje. Plienas, švinas, varis gaminamas vidaus reikmėms. Gana aukštą Austrijos pramonės išsivystymo lygį rodo Austrijos pramonėsšakų gausumas ir pagal šalies dydį neblogai išvystytamašinų gamyba, nors absoliučiai žiūrint ji nedidelė.Jos didžiausicentrai yra Viena, Lincas ir Gracas. Daugiausia iš Austrijos eksportuojamapramonės gaminiai ir pusfabrikačiai. Austrija – labai išvystyta industrinė agrarinė šalis. 40proc. pra-monės vertės tenka mašinoms, elektrotechnikai, elektronikai ir metaloapdirbimui. Vidaus degimo varikliai (2 vieta Europoje), ti-pografijos mašinos, gręžimo staklės (1vieta Europoje), autokranai(2 vieta pasaulyje), televizoriai, tranzistoriai. 15proc. pramonės ver-tės tenka medienos apdirbimui, popieriaus gamybai ir medžio ga-miniams. Pasaulinei rinkai Austrija pateikia 40proc. slidžių, 5proc. paruoštos
medienos, 4proc. televizorių, popieriaus, vidaus degimo variklių irspalvotųjų metalų, 3proc. plieno ir plieno vamzdžių. Daug pajamų kraštas gauna iš turizmo. Austriją kasmet aplanko per 12mln.turistų ir kalnų slidininkų. Kiekvienas iš jų vidutiniškai iš-buvo 4,9 dienos. Užsieniečiai Austrijoje išleido 13mlrd. JAV dol.,Austrijos turistai užsienyje išleido 5,5mlrd. JAV dol.40proc. turistų užsiima slidinėjimu ir kitomis žiemos turizmo šakomis.Vasarą kviečia muzikos festivaliai Vienoje, Zalcburge, Grace ; bažnyčių,vienuolynų ir sodų kraštas Vachau; vyndarių šalis Burgenlandas;300kilometrų šeimyninė dviračių trasa palei Dunojų;560 kurortų ir tūkstančiai kempingų bei motelių. Viena – tradicinis Centrinės Europos finansinis – komercinis centras.Didžiausi bankai: Creditanstalt – Bankverein, Z- Landerbank Bank Austria,Girocentrale Vienna, First Austrian, ASLK – CGER Bank. Pirma vieta pasaulyje pagal elektros baterijų ir elementų gamybą ireksportą, slidžių eksportą bei BKG dalį, skiriamą gamtos apsaugai. Žemės ūkis tenkina apie 85proc. krašto poreikių. Daugiau kaip pusėdirbamosios žemės plotų priklauso 50ha ir didesniems ūkiams. Beveik 2/3žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulinin-kystė, apie 50proc. naudmenų užima pievos. Ūkiai verčiasi pieno ir mėsosparuošomis. Daugiausia dirbamosios žemės Padunojės lygumoje. Ten auginamikviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Krašto rytuoseišplitę vynuogynai.
GALINGIAUSI INDUSTRINIAI KONCERNAI
Austrian Industries (elektros prekės, chemija, medžio apdirbimas, plienas),OeMV (energetika, naftos produktai), VEW (spalvotieji metalai),Wienerberger Baustoffindustrie (statybinės medžiagos),VOEST -Alpine (plienas, geležies rūda).Baigiant reikia pažymėti Austrijos gamtos grožį. Gražūs ir įvairūskraštovaizdžiai, aukšti kalnai, apvainikuoti sniegynais, ledynai, ny-kios keistos uolos, puikūs kalnų kloniai, sraunios upės, veržlūs kriokliai,kalnų ežerai, švelnūs priekalnių peizažai, – dėl viso to, o taip pat dėl
gydomųjų mineralinių šaltinių, kalnų oro Austrija tapo viena išmėgstamiausių tarptautinio turizmo šalių.Literatūra: Petras Lingė ,,Europos šalys” Barsovas N.N. ir Vologinas V.M. ,,Austrija” Lietuvos enciklopedija Matas Šalčius ,,Pas 40 tautų apsilankius”