Austrija

799 0

Referatas:

“Austrija”

Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių tarptauti –

nių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš ŠiAustrija

yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobū –

džiu), ji Austrija yra centrinėje Europos dalyje, kryžkelėje svarbių

tarptautinių kelių, einančių iš Vakarų Europos į Pietryčių Europą ir iš

Šiaurės Europos į Pietų Europą. Kaip ir kaimyninė Šveicarija ( į kurią

Austrija yra labai panaši ir geografine padėtimi,ir gamtos pobūdžiu), ji

yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija nedaug didesnė už

Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp 46o22’ ir 499o šiaurės

platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.

Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija

R- Vengrija, Slovakija

P-Slovėnija, Italija

V- Šveicarija, Lichtenšteinu.

Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)

Plotas – 83 836 km2

Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)

Valdymo forma -federacinė respublika

Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių

kalbos alemanų ir bavarų

dialektai,

besiskiriantys nuo literatūrinės vokiečių

kalbos).

Tikyba -katalikų, protestantų

Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.

Sostinė -Viena

Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,

Klagenfurtas, Filachas, Sankt

Pioltenas,

Velsas

Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%

Pramonė -37%

Aptarnavimo sfera – 60%

yra sausumos valstybė, neturinti išėjimo į jūrą. Austrija ne –

daug didesnė už Lietuvą Alpių kalnų ir Dunojaus šalis. Ji yra tarp

46o22’ irr 49o šiaurės platumos ir tarp 9o32’ ir 17o10’ rytų ilgumos.

Austrija ribojasi su: Š- Vokietija, Čekija

S- Vengrija, Slovakija

P-Slovėnija, Italija

VI- Šveicarija, Lichtenšteinu.

Oficialus pavadinimas -Austrijos respublika (Republik Osterreich)

Plotas – 83 836 km2

Gyventojai -7 918 000 (94,4 žm./km2)

Valdymo forma -federacinė respublika

Valstybinė kalba -vokiečių. (Šnekamosios kalbos – vokiečių

kalbos alemanų ir bavarų

dialektai, be –

siskiriantys nu

uo literatūrinės

vokiečių kal-

bos).

Tikyba -katalikų, protestantų

Piniginis vienetas -Austrijos šilingas =100 grašių.

Sostinė -Viena

Kiti miestai – Gracas, Lincas, Zalcburgas, Insbrukas,

Klagenfurtas, Filachas, Sankt

Pioltenas,

Velsas

Gyventojų ūkinė veikla : Žemės ūkis -3%

Pramonė -37%

Aptarnavimo sfera – 60%

Bendras valstybės sienų ilgis – 2 637km.Dalis jų yra natūralios ribos –

upės ir kalnai. Tačiau didesnė dalis valstybės sienų yra ne natūralios, o

istoriškai susidariusios ribos. Austrija sudaro 0,9% vi-

so Europos žemyno. Jos teritorija išsitęsusi į platumą. Šalies ryti –

nės, kompaktiškesnės dalies kontūrai beveik ovalo pavidalo. O va –

karinė jos dalis yra ilgas, siauras (apie 225 km ilgio ir 50-60 km plo-

čio) iškyšulys, įsispraudęs tarp Vakarų Vokietijos ir Italijos.

Federaciją sudaro 9 žemės (Žemutinė Austrija, Aukštutinė Austrija,

Zalcburgas, Štirija, Karintija, Tirolis, Forarlbergas, Burgenlandas),

kitados buvusios atskiros kunigaikštystės.

Austrija – įspūdingų kalnų, derlingų slėnių, dainingų žmonių ir turiz-

mo kraštas.

ISTORINĖ PRAEITIS

996m. buvo pirmąkart paminėtas Austrijos (Ostarrichi) pavadini –

mas. Dabartinė Austrija susikūrė 19918 metų lapkričio mėn., suski –

lus Austrijos – Vengrijos imperijai. Austrijos respublikai teko iš

Habsburgų imperijos aštuntoji dalis teritorijos ir gyventojų. Pagal

1919metų San – Žermeno taikos sutartį į Austrijos sudėtį įėjo dau –

giausia tiktai senosios austrų žemės. 1921metais į jos sudėtį buvo

įjungta taip pat nedidelė vakarinės Vengrijos dalis su joje vyraujan-

čiais gyventojais austrais (Burgenlando provincija).

1938m. kovo 12d. Austrija buvo okupuota fašistinės Vokietijos ir

dalyvavo Antrajame pasauliniame kare Vokietijos pusėje. Šalyje į-

sigalėjo teroro rėžimas.

1945m.pavasarį Raudonoji armija išvadavo rytinę Austriją su sos-

tine Viena. Kitą Austrijos dalį išvadavo anglai ir am

merikiečiai.

JAV, Anglijos, TSRS ir Prancūzijos 1945metų liepos 4d. susitari –

mu Austrijoje buvo sukurta keturių valstybių aukščiausioji valdžia ir šalis

padalyta į keturias okupacines zonas.

Austrijos sostinė Viena (1937 metų ribos) buvo keturių valstybių

ginkluotųjų pajėgų bendrai okupuota ir padalyta į keturis sektorius,

išskiriant centrinį Vienos rajoną, kuris neįėjo nė į vieną sektorių; jį

kontroliavo visos okupuojančios valstybės kartu.

Austrijoje veikė 1929metų konstitucija, kurią Austrijos vyriausybė

1945metais vėl priėmė.

1955 05 15 – nepriklausomos ir demokratinės valstybės atkūrimas.

1955 10 26 – neutraliteto paskelbimas – nacionalinė šventė.

GAMTA

Austrija yra kalnų šalis. Kalnai ir priekalniai, užimantieji beveik 80%

teritorijos, priklauso daugiausia Alpių sistemai. Rytinių Alpių kalna –

gūbriai driekiasi per visą šalį nuo Šveicarijos sienos vakaruose beveik iki

Vengrijos sienos rytuose ir šiaurės rytuose pasiekia Du –

nojų. Austrijoje Rytų Alpės žemesnės ir platesnės už Vakarų Alpes.

Rytinės Alpės susideda iš eilės platuminių kalnagūbrių, jie suraižyti

gilių išilginių ir skersinių slėnių, kuriais teka greitos vandeningos upės

(Inas, Zalcachas, Ensas, Muras, Drava, Traunas ir kt.). Ryti –

nės Alpės, tame tarpe ir jų dalis, esanti Austrijos teritorijoje, yra da-

lijamos į tris išilgines juostas: Šiaurines Klintines Alpes,Centrines

Kristalines Alpes ir Pietines Klintines Alpes. Susiformavusios iš kietų

kristalinių uolienų – gneisų, granitų ir žėrutinių skalūnų.

Centrinės Kristalinės Alpės sudaro pagrindinę Rytinių Alpių ašį. Jos yra

ypatingai aukštos, ypač vakaruose – Ectalio bei Cilertalio Alpių ir

Aukštojo Tauerno masyvai.

Vidutinis tos šalies kalnagūbrių aukštis 500 – 1500m., o aukščiausia

viršūnė Grosglokneris (siekia 3797m).Šitų kalnagūbrių keteras dengia

sniegynai, jų šlaitais šliaužia le

edynai, kurių didžiausias yra 10km ilgio.

Čia neretai pasitaiko sniego griūčių, kurios sunaikina pastatus, kelius ir

pražudo žmones. Daugiamečio sniego linija eina 2500 – 2800m aukštyje.

Rytų Alpes kerta tuneliai, kuriais nutiesti geležinkeliai ir geri plentai.

Perėjos yra 900 – 1300m aukštyje. Vienintėlė patogi perėja vakarinėje

Austrijos Alpių dalyje – Breneris (1 370m). Ši perėja yra Tirolyje,

Italijos pasienyje. Per Brenerį eina svarbus tarptautinis ke-

lias iš Centrinės Europos į Viduržemio jūrą.

Į rytus nuo Aukštojo Tauerno Centrinės Kristalinės Alpės praplatė-

ja, pažemėja ir palaipsniui virsta kalvota lyguma.

Į šiaurę nuo Centrinių Kristalinių Alpių, lygiagrečiai joms, tęsiasi

Šiaurinės Klintinės Alpės, pasibaigiančios prie pačios Vienos Viner-

valdo (Vienos Miško) kalvomis. Šiaurinės Klintinės Alpės, sudarytos iš

mažiau kietų uolienų (klinčių, skalūnų ir smiltainių), yra žemesnės už

Kristalines Alpes (svarbiausia viršūnė Dachšteinas – beveik 3000m), bet

gražesnės už jas, kontūrai vaizdingesni, viršūnės įvairesnės, šlaitai

statesni, slėniai gilesni.

Pietinės Klintinės Alpės, esančios daugiausia šiaurės rytų Italijoje,

Austrijos teritorijoje užima nedidelį plotą ir siauru ruožu tęsiasi

Karintijos provincijos pietuose, Italijos ir Jugoslavijos pasieniu.

Per Austriją teka dvi didžiausiuos Europos upės: vakaruose, Švei-

carijos pasienyje, – neilga Reino atkarpa, o šiaurėje – 350km ilgio

Dunojaus dalis.Šalies šiaurės rytuose yra kalvota Padunojo lyguma, kuri

netoli Vengrijos ir Čekoslovakijos sienos virsta žemuma. Padu-

nojo lygumai būdingos derlingos liosinės dirvos; dėl to ji yra vienas iš

svarbiausių šalies aruodų.

Į pietryčius nuo Vienos, dešniajame Dunojaus krante, yra nedidelė dauba,

vadinama Vienos baseinu.Kylio pavidalu, kuris siaurėja į pietus nuo

Dunojaus, Vienos baseinas įs

siterpęs tarp dviejų neauk-

štų Alpių atšakų – Vienos Miško (iki 800- 900m aukščio) vakaruose ir Leito

kalnų (480m) rytuose, o pietuose priartėjęs prie Zemeringo

perėjos (985m).

jūra 15- 20 laipsnių šilumos. Žiemos švelnios. Vidutinė sausio temperatūra-

0-5 laipsniai šalčio. Sniegas per visą žiemą neišsilaiko. Vidutinė oro

temperatūra Vienoje: sausį -2 laipsniai šalčio, liepą -18 laipsnių šilumos.

Amžinojo sniego žemutinė riba yra 2700metrų v.j.l. Yra 600km2 glečerių.

Alpėse dėl jų sudėtingo reljefo klimatinės sąlygos nepaprastai įvairios;

jose veikia vertikalinio zoniškumo dėsnis: kylant aukštyn, vidutinė

temperatūra kas 100m mažėja 0,5 – 0,6o, dėl to dideliame aukštyje

viešpatauja šaltas alpiškasis klimatas. Žiemą kalnuose kritulių būna dar

daugiau, todėl šlaituose susikaupia sniego storymės. Per atodrėkius arba

labai gausiai pasnigus susidaro lavi-

nos (sniego nuošliaužos, griūtys).

Žemdirbystė kalnų slėniuose ir kalnų šlaituose, bendrąja taisykle, galima

tiktai iki 800 – 1000m aukščio. Miško riba eina 1800- 1200m.

UPĖS IR EŽERAI

Beveik visos Austrijos upės priklauso Dunojaus baseinui. Dunojus Austrijoje

teka jos periferija, perkirsdamas šalies rytų rajonus iš vakarų į rytus

350km ilgio linija. Austrijai priklausanti Dunojaus dalis yra

laivybinė.Peizažas Dunojaus krantuose tarp Linco ir Vienos yra gražus ir

įvairus.

Dunojus, antra pagal ilgį upė (po Volgos), Europoje. Iš Dunojaus intakų

Austrijoje reikšmingiausi yra Inas su Zalcachu, Ensas, Drava su Muro intaku

ir Morava. Stambiausios iš šių upių Austrijai priklau –

so tiktai iš dalies: Ino aukštupio dalis (Tirolyje) ir žemupio dešinysis

krantas (Aukštutinėje Austrijoje), Dravos (svarbiausia Karintijos upė)

aukštupys, Muro (svarbiausia Štirijos upė) aukštupys ir vidu –

pys. Vasarą Dunojaus intakuose daugybė vandens iš kalnuose tirpstančių

ledynų bei sniegynų, ir jie sukelia Dunojaus aukštupyje vasaros potvynius.

Visi Dunojaus intakai Austrijos teritorijoje laivy –

bai netinka. Ir vis dėlto jie turi didžiulę reikšmę šalies ekonomikai.

Jie išteka iš aukštų kalnų, juos maitina tirpstantieji sniegai, ledynai

arba dažni lietūs, taip pat jie labai krioklėti; dėl visų šių aplinkybių

upėse slypi dideli vandens energijos resursai (maždaug 21mln. A.J.). Dėl to

jie pagrindinis šaltinis energijai gauti Austrijoje. Stambus potencinis

energijos šaltinis yra Dunojus. Kai kuriomis kalnų upėmis plukdomi medžiai.

Kalnų prieškalnėse ir krašto pietuose yra apie 600 ežerų. Dauguma jų gilūs,

ledyninės kilmės. Vanduo juose šaltas ir labai skaidrus. Du stambiausi

Austrijos ežerai yra priešingose šalies pusėse: Bodeno ežeras – Šveicarijos

pasienyje, Neizidlerio – Vengrijos pasienyje. Tiktai pietrytinis laivybinio

Bodeno ežero pakraštys priklauso Austri-

jai. Seklus, netinkąs laivybai Neizidlerio ežeras, atvirkščiai, didesne

savo dalimi yra Austrijos teritorijoje. Kiti ežerai, kurių Austrijoje gana

daug, yra nedideli.

DIRVOS; AUGALŲ IR GYVULIŲ PASAULIS

Austrijoje derlingų dirvų nedaug. Vyrauja kalnų jauriniai ir miškų rudieji

dirvožemiai ir tik pietryčiuose yra derlingiausių juodžemių. Žemės ūkiui

naudojama apie pusę visos Austrijos teritorijos žemių. Dideli plotai dėl

kalnų reljefo žemdirbystei netinka.

Austrijoje išliko dar palyginti daug miškų. Austrai jais didžiuojasi,

miškai užima apie 38% krašto ploto.Miškingumo procentu Austrija Europoje

neprilygsta tiktai Suomijai ir Švedijai. Priekalniuose ir nelabai aukštose

vietose vyrauja plačialapiai medžiai (ąžuolai, bukai, skroblai),

aukštesnėse vietose – spygliuočiai (eglės, kėniai, maumedžiai, mažiau –

pušys). Virš miškų, iki 3000m aukščio, plyti subalpinės pievos,

garsėjančios puikiomis ganyklomis raguočiams.

Dar aukščiau kalnai padengti amžinu sniegu.

Krašto lygumose laukinių žvėrių liko labai mažai, kiek daugiau kiškių ir

lapių. Miškų zonoje, daugiausia rezervatuose, dar išlikę tokie reti

Europoje gyvuliai, kaip tarusis elnias, briedis, stirna ir (Tirolio

užkampiuose) rusvoji meška, iš paukščių – tetervinas, kurti- nys, jerubė.

Aukštakalnių zonoje sutinkama Alpių faunos atstovų – kalnų ožys, kalnų

ožka, Alpių švilpikas, Alpių baltosios kurapkos ir kt.

Austrijai pavyko išlaikyti mažiau nei daugelio Centrinės Europos šalių

pakitusią, nelabai užterštą gamtą. Mat buvo ribojamas krašto

industrializavimas ir didelės pajamos gaunamos iš turizmo. Visose gamtinėse

zonose įsteigti gerai prižiūrimi draustiniai, kurių bendras plotas per 500

000ha. Daugiausia jų yra Alpėse. Austrų patirtis gali būti naudinga

Lietuvos gamtosaugininkams.

GEOGRAFINIAI EKSTREMUMAI

Ilgiausios upės Austrijos teritorijoje Muras – 348km, Dunojus – 345km;

didžiausias ežeras Noizedler Ze (dalis) – 232km2; aukš –

čiausia viršukalnė Grosglokneris – 3797m. Yra 90 viršukalnių, aukš-

tesnių nei 3000m.

NAUDINGOSIOS IŠKASENOS

Austrijos naudingosios iškasenos yra gana įvairios. Tačiau daugelio jų

klodų absoliutiniai matmenys nedideli. Austrija turtinga įvairių gamtos

išteklių, bet tik magnezito atsargos, slūgsančios šalies pietuose, yra

vienos didžiausių pasaulyje. Austrijos naudingųjų iškasenų tarpe taip pat

turi didelę reikšmę geležies rūda. Yra naftos ir dujų (Žemutinėje ir

Aukštutinėje Austrijoje), grafito (pirma vieta Europoje pagal gavybą),

volframo ir magnezito (abu antra vieta Europoje pagal gavybą),geležies,

rūdos, stibio. Iki 1985m. Austrija pirmavo Vakarų Europoje pagal mangano

rūdos gavybą, dabar telkiniai beveik išseko.Kiek didesnės valgomosios

druskos atsargos (Zalcburge).

Nafta Austrijoje buvo atrasta 1929metais Citersdorfo rajone, Že-

mutinės Austrijos šiaurės rytuose. Jos žymių taip pat rasta eilėje kitų

rajonų šalies šiaurės rytuose ir šiaurėje.

Be išvardytų naudingųjų iškasenų, Austrijoje taip pat yra švino bei cinko

rūdų (daugiausia Karintijoje), vario (Zalcburge, Tirolyje), o taip pat

boksitų, cemento žaliavos.

Austrijoje labai mažai yra kietojo mineralinio kuro, ypač akmens anglies.

Šalies gelmėse esanti anglis dažniausiai priklauso žemarū-

šės rusvosios anglies kategorijai; jos daugiausia yra Štirijoje ir

Aukštutinėje Austrijoje. Koksinės anglies Austrijoje visai nėra. Taip pat

nėra stambesnių ar mažesnių daugelio spalvotųjų metalų rūdų telkinių ir kai

kurių svarbių cheminės žaliavos rūšių.

Austrijos mineralinių turtų tarpe ypatingą vietą užima mineralinių

vandenų šaltiniai. Austrija garsėja savo mineraliniais vandenimis,

turinčiais gydomąją reikšmę. Labiausiai pagarsėję yra Badeno šaltiniai ir

Bad – Fezlau Žemutinėje Austrijoje, į pietus nuo Vienos;

Zalckamerguto druskingi šaltiniai; Bad – Gasteino karšti radioakty-

vūs šaltiniai ir kt.

GYVENTOJAI

Austrijoje gyvena 7 918 000 žmonių. Tai sudaro 0,14% pasaulio gyventojų.Per

pastaruosius dešimtmečius Austrijoje gyventojų beveik nepadaugėjo.

Po Austrijos dalyvavimo pirmajame ir antrajame pasauliniuose karuose

smarkiai sumažėjo vyresniojo amžiaus grupėse vyrų lyginamasis svoris.

Pagal vidutinį gyventojų tankumą – 94,4 žmonės 1kv.km – Austrija

neprilygsta kaimyninėms Čekijai(131žm./km2), Vengrijai (115žm./km2).

Tačiau, turint galvoje, kad didesnioji šalies dalis daugiausia yra

kalnuota, reikia pripažinti, jog Austrijoje gyventojų tankumas didelis.

Alpių slėniuose gyvena 15 – 20 žm./km2,o rytų lygumose- net 150 – 200

žm./km2. Austrijos gyventojai šalies teritorijoje pasiskirstę labai

netolygiai. Daugiausia apgyvendinti rajonai šalies šiaurės rytuose ir

rytuose. Austrijoje miestiečiai sudaro 77% gyventojų.

Austrai priklauso indoeuropiečių šeimai, germanų kalbų grupei. Šios

šalies gyventojai yra europidai. Nors valstybinė kalba vokiečių, bet visose

žemėse šnekama skirtinga tarme.

Austrijoje daugiausiai yra katalikų, nors yra ir protestantų.

Beveik 98% krašto gyventojų yra austrai. Pasieniais gyvena kitų tautybių

žmonių, daugiausiai vokiečių. Dauguma austrų gyvena nedideliuose, maždaug

2000 gyventojų, miesteliuose. Jų namai dar statyti viduramžiais, gatvelės

siauros, centre – aikštė.

Kalnuose statomi dviaukščiai namai, kurių pirmas aukštas sumūrytas iš

akmenų, o antras – medinis. Tų namų status dvišlaitis stogas atlaiko gausų

sniegą.

Austrijos žemių valgiai daugiausia tradiciniai. Kalnų piemenys ir

valstiečiai nuo senų laikų vartoja daug pieno produktų: varškę ir brandintų

sūrių, pieniškų sriubų. Pietų austrai labai mėgsta kruopų košę, o šventėms

pasigamina kraujinių vėdarų, visai tokių pat, kokius valgo lietuviai. Ir

pyragus Austrijoje kepa panašius į lietuviškus. Populiarūs Vienos mieliniai

pyragai, sluoksniuoti su obuoliais, žinomi visoje Europoje, – štrudeliai.

Įvairių žemių gėrimai taip pat skiriasi. Pietuose geriamas vaisinis sidras,

vynuogynų rajonuose – sausas vynas, o Zalcburge, su kuriuo draugauja

Lietuva, populiariausias alus. D

. . .

medienos, 4proc. televizorių, popieriaus, vidaus degimo variklių ir

spalvotųjų metalų, 3proc. plieno ir plieno vamzdžių.

Daug pajamų kraštas gauna iš turizmo. Austriją kasmet aplanko per 12mln.

turistų ir kalnų slidininkų. Kiekvienas iš jų vidutiniškai iš-

buvo 4,9 dienos. Užsieniečiai Austrijoje išleido 13mlrd. JAV dol.,

Austrijos turistai užsienyje išleido 5,5mlrd. JAV dol.

40proc. turistų užsiima slidinėjimu ir kitomis žiemos turizmo šakomis.

Vasarą kviečia muzikos festivaliai Vienoje, Zalcburge, Grace ; bažnyčių,

vienuolynų ir sodų kraštas Vachau; vyndarių šalis Burgenlandas;

300kilometrų šeimyninė dviračių trasa palei Dunojų;

560 kurortų ir tūkstančiai kempingų bei motelių.

Viena – tradicinis Centrinės Europos finansinis – komercinis centras.

Didžiausi bankai: Creditanstalt – Bankverein, Z- Landerbank Bank Austria,

Girocentrale Vienna, First Austrian, ASLK – CGER Bank.

Pirma vieta pasaulyje pagal elektros baterijų ir elementų gamybą ir

eksportą, slidžių eksportą bei BKG dalį, skiriamą gamtos apsaugai.

Žemės ūkis tenkina apie 85proc. krašto poreikių. Daugiau kaip pusė

dirbamosios žemės plotų priklauso 50ha ir didesniems ūkiams. Beveik 2/3

žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulinin-

kystė, apie 50proc. naudmenų užima pievos. Ūkiai verčiasi pieno ir mėsos

paruošomis. Daugiausia dirbamosios žemės Padunojės lygumoje. Ten auginami

kviečiai, miežiai, kukurūzai, bulvės, cukriniai runkeliai. Krašto rytuose

išplitę vynuogynai.

GALINGIAUSI INDUSTRINIAI KONCERNAI

Austrian Industries (elektros prekės, chemija, medžio apdirbimas, plienas),

OeMV (energetika, naftos produktai), VEW (spalvotieji metalai),

Wienerberger Baustoffindustrie (statybinės medžiagos),

VOEST -Alpine (plienas, geležies rūda).

Baigiant reikia pažymėti Austrijos gamtos grožį. Gražūs ir įvairūs

kraštovaizdžiai, aukšti kalnai, apvainikuoti sniegynais, ledynai, ny-

kios keistos uolos, puikūs kalnų kloniai, sraunios upės, veržlūs kriokliai,

kalnų ežerai, švelnūs priekalnių peizažai, – dėl viso to, o taip pat dėl

gydomųjų mineralinių šaltinių, kalnų oro Austrija tapo viena iš

mėgstamiausių tarptautinio turizmo šalių.

Literatūra:

Petras Lingė ,,Europos šalys”

Barsovas N.N. ir Vologinas V.M. ,,Austrija”

Lietuvos enciklopedija

Matas Šalčius ,,Pas 40 tautų apsilankius”

Join the Conversation

×
×