Asveja

Turinys:

Įžanga 2
1. REGIONINIAI PARKAI 3
2. ASVEJOS REGIONINIS PARKAS 3
2.1 ISTORIJA 4
2.2 SAUGOMI OBJEKTAI, GAMTINĖS VERTYBĖS 4
2.3 PASLAUGOS 5
3. SAUGOMŲ TERITORIJŲ SISTEMA 5
Literatūros sąrašas 7
PRIEDAI: 8Įžanga
„Regioniniai parkai – saugomos teritorijos, steigiamos gamtiniu, kultūriniu ir rekreaciniu požiūriu regioninės svarbos kraštovaizdžio kompleksams ir ekosistemoms saugoti, jų rekreaciniam bei ūkiniam naudojimui reguliuoti.“(1) Lietuvoje yra 30 regioninių parkų,kurie užima daugiau kaip pusę visų saugomų teritorijų ploto. Visi šie parkai turi direkcijas, kai kurie – informacijos centrus, gamtos mokyklas. Kiekvieno parko teritorijos yra suskirstytos į funkcines zonas – išsaugančiąją (rezervatai ir draustiniai), apsauginę, rekreacinę bei ūkinę. Kaip ir kitiems valstybiniams rezervatams bei draustiniams, parkų rezervatams ir drraustiniams yra taikomi tam tikri reikalavimai . Parkų lankytojai privalo laikytis jų nuostatų, taip pat ūkinės veiklos bei kitų apribojimų, kuriuos nurodo informaciniai ženklai. Regioniniai parkai pavaldūs Miškų ir saugomų teritorijų departamentui prie Aplinkos ministerijos.1. REGIONINIAI PARKAI
„Regioninis parkas- teritorija, kurioje saugomas tam regionui būdingas kraštovaizdis bei kultūros vertybės.“ (4,106p.) Regioniniai parkai išsaugo vertingiausius gamtinius ir kultūrinius kompleksus bei objektus. Čia ribojama miškų ūkio ir žemės ūkio veikla, varžomi darbai, galintys pakenkti saugomiems objektams. Regioninių parkų zonose yra ir draustinių, kuriuose įvestas grriežtesnis apsaugos režimas.
Lietuvoje yra 4 valstybiniai, 5 nacionaliniai rezervatai, 30 regioninių parkų ir daugiau kaip 200 draustinių. Jau pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais gamtininkai pradėjo kurti gamtosauginę sistemą, kuri stengiasi išsaugoti unikalias ir gražias Lietuvos vietas. Lietuvoje yra šie regioniniai parkai: Anykščių, Asvejos, Aukštadvario, Bi

iržų, Dieveniškių, Dubysos, Gražutės, Kauno marių, Krekenavos, Kurtuvėnų, Labanoro, Metelių, Nemuno deltos, Nemuno kilpų, Neries, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Rambyno, Salantų, Sartų, Sirvetos, Tytuvėnų, Varnių, Veisiejų, Ventos, Vištyčio, Žagarės.2. ASVEJOS REGIONINIS PARKAS
Asvejos regioninis parkas yra Molėtų rajone, Dubingiuose. Asvejos regioninis parkas įsteigtas 1992 metais Dubingių kraštovaizdžio ir Porviniškių botaninio spanguolyno draustinių pagrindu. „Parko steigimo tikslas – išsaugoti Asvejos ežeryno kraštovaizdį, jo gamtinę bei kultūros paveldo vertybes.“ (1) Parko plotas – 11500 ha. Jo teritorija yra trijų rajonų ribose: Molėtų – 44%, Švenčionių – 41% ir Vilniaus – 15%. Dubingių apylinkės labai įdomios savo hidrografiniu požiūriu. Vandenys užima penktadalį parko ploto. Siauras Asvejos ežeras su keliomis salomis, vaizdingomis atšakomis, aukštais miškingais krantais, tęsiasi 22 kilometrus. Viename ežero pusiasalyje yra įkurtas gamtinis rezervatas, kuriame auga brandūs ąžuolynai, peri saugomi paukščiai-juodieji pesliai, ereliai žuvininkai. Baluošų ežerą suupa šimtamečiai pušynai. Patrauklūs visi apyežerių miškai, užimantys beveik tris ketvirtadalius parko ploto. Sausuose ežerų šlaituose, brandžiuose miškuose, nedidelėse paežerių pelkėse ir aukštapelkėse gausu biologinių vertybių.2.1 ISTORIJA
„Jau XIV amžiaus pradžioje minėta Dubingių žemė. Asvejos ežero saloje Vytauto Didžiojo statyta pilis, turėjusi ir savo bažnyčią, sunyko XVIII amžiaus pabaigoje. Pilies sala jau virto pusiasaliu. Tik menki buvusių pastatų likučiai gali priminti tuos tolimus laikus. Dubingių miestelis, garsėjęs savo popieriaus dirbtuve, drobės audyklomis, buvo sunaikintas XVII amžiaus vidurio karų metu ir nebeatsigavo. Li
iko legendomis atmiešta istorija.“ (3)2.2 SAUGOMI OBJEKTAI, GAMTINĖS VERTYBĖS
Istorinės vertybės: Baluošų ir Dubingių (pastarasis yra buvusioje Asvejos ežero saloje) pilikalniai, įspūdingi Žingių Degsnės, Jutonių, Voronių pilkapynai.
Gamtos vertybės: miškai užima beveik 60% parko teritorijos, kurių rūšinė sudėtis labai įvairi. Žmogaus veiklos nepaliestos pelkės užima apie 8% parko teritorijos. Hidrografiniu požiūriu tai viena sudėtingiausių dubaklonių sankirtų Lietuvoje, pasižymi stačiašlaičiais ežerais, visų pirma garsėjanti ilgu Asvejos ežeru, kurio ilgis 22km. Bendrai parke yra daugiau kaip 30 ežerų ir 10 upelių. Įdomi savo akmenuotu dugnu ir sraunumu Melnyčėlės upelė, įtekanti į Asveją iš Suoselio ežero. Rekreacinę parko svarbą apsprendžia švarių ežerų gausa, sausi pušynai, įspūdingi reginiai, lankytini objektai-storiausia Lietuvos pušis, Dubingių karčiama, Purviniškių pelkėje velnio neštas ir pamestas Majo akmuo, Alkos gatvinio tipo kaimas ir privatus Artūro Davainio muziejus.2.3 PASLAUGOS
Parko lankytojus ištisus metus priims Dubingių poilsiavietės kompleksas, galima išsinuomoti valtis, vandens dviračius, yra salės konferencijoms, pobūviams, pirtis. Poilsiautojams paslaugas teikia ir Abejutės poilsiavietė. Yra sąlygos nakvynei palapinėse. Miškuose galima grybauti, uogauti, riešutauti (išskyrus rezervatines zonas). Žvejyba leidžiama įsigijus žvejo bilietą parko tarnyboje, inspekcijoje, girininkijose, poilsiavietėse. Nuo Dubingių pradedamos įdomios turistinės kelionės valtimis, baidarėmis – asvejos ežeru, Dubingos, Žeimenos bei Neries upėmis.3. SAUGOMŲ TERITORIJŲ SISTEMA
„Saugoma teritorija- tai sausumos arba vandens plotas, kuriame dėl jo savitumo valstybė yra nustačiusi apsaugos ir naudojimo režimą“ (4
4, 103 p.) Iš viso saugomos teritorijos užima 11,4 % Lietuvos ploto. Nuo saugomo objekto paskirties priklauso ūkinės ar kitokios veiklos draudimas, tvarkos griežtumas.
„Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, nustatantis saugomų teritorijų kategorijas, steigimo principus, veiklos saugomose teritorijose apribojimus.“ (2) Šiuo metu Lietuvos saugomų teritorijų sistemą sudaro 4 valstybiniai gamtiniai rezervatai (Žuvintas, Čepkeliai, Kamanos, Viešvilė) ir 1 kultūrinis (Kernavė) rezervatas, kurių bendras plotas – 24 004 ha, 5 nacionaliniai parkai (Aukštaitijos, Dzūkijos, Kuršių nerijos, Trakų istorinis, Žemaitijos), kurių bendras plotas – 152 294 ha, ir 30 regioninių parkų, kurių bendras plotas – 413 522 ha, 265 valstybiniai draustiniai, kurių bendras plotas – 152 992 ha, bei 99 savivaldybių draustiniai, kurių bendras plotas – 11 026 ha.
Lietuvos saugomų teritorijų sistema, kuriai priskiriami ir visi saugomi kraštovaizdžio objektai bei paminklai, sudaro apie 755 tūkst. ha, t.y. apie 11,5 % viso šalies ploto. Lietuvos teritorijoje parkai išsidėstę netolygiai. Tankiausia yra šiaurės rytų Lietuvoje, čia vieną parką nuo kito skiria mažiau nei 10 km. Valstybiniai parkai (Aukštaitijos NP, Sartų RP, Gražutės RP, Labanoro RP, Sirvėtos RP, Asvejos RP) šiame regione (Zarasų, Ignalinos, Molėtų, Utenos ir Švenčionių raj.) užima apie 20 % bendro ploto. Kraštovaizdžio ypatybės (gamtinės, visuomeninio paveldo), be abejo, yra vienas svarbiausių veiksnių, lėmusių valstybinių parkų įkūrimą, jų teritorijų lokalizavimą. Kai kurie parkai įkurti buvusių kraštovaizdžio draustinių teritorijose. Viena svarbiausių parkų paskirčių (apibrėžtų LR Vyriausybės patvirtintuose valstybės parkų nuostatuose) – išsaugoti vietovės kr
raštovaizdį. Dažniausias valstybiniuose parkuose yra kalvotų moreninių aukštumų žemėvaizdis. Daugumos parkų kraštovaizdis yra santykiškai natūralus (natūralios teritorijos užima >60 % ploto).
Saugomų teritorijų ir gamtos vertybių likimas priklauso ne tik nuo valstybės įstatymų, bet ir nuo kiekvieno žmogaus elgesio.Literatūros sąrašas
1. http://miškai.gamta.lt
2. www.geo.lt
3. www.svencionys.lt

4. S. Vaitiekūnas, E. Valančienė, Lietuvos geografija, vadovėlis 9kl., V- 1998m.PRIEDAI:
1. Lietuvos žemėlapis

2. Asvejos regioninio parko žemėlapis

Leave a Comment