TURINYS
ĮVADAS……………………………………………………………………….21. VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS 31.1. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija 31.2. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba 41.3. Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetas. 41.4. Aplinkos inžinerijos institutas (APINI). 41.5. Aplinkos ministerija 51.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra. 61.5.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos Ministerijos. 71.5.3. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). 71.5.4. Jūrinių tyrimų centras. 71.5.5. Lietuvos geologijos tarnyba. 81.5.6. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). 91.5.7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 101.5.8. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC). 111.5.9. Lietuvos standartizacijos departamentas 111.5.10. Valstybinė metrologijos tarnyba. 111.5.11. Nac. akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos. 121.5.12. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. 121.5.13. Aplinkos kokybės departamentas. 131.5.14. Gamtos apsaugos departamentas 141.5.15. Miškų departamentas 141.5.16. Teritorijų planavimo, architektūros, urbanistikos organizavimo departamentas 151.5.18. Aplinkos strategijos departamentas 162. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS 162.1. Aplinkos apsaugos politikos centras 162.2. Regioninis aplinkos centras Centrinei ir Rytų Europai (REC) 173. NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS 183.1. Lietuvos gamtos fondas 183.2. Rusnės gamtos fondas 181. VALSTYBINĖS ORGANIZACIJOSPagrindinės valstybinės organizacijos, kurios yra atsakingos už aplinkosaugą Lietuvoje yra šios: Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcijaValstybinė saugomų teritorijų tarnybaLietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetasAplinkos inžinerijos institutes (APINI)Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija1.1. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcijaAplinkos ministerijai pavaldi institucija pagal savo kompetenciją koordinuojanti ir prižiūrinti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje. Pagrindiniai uždaviniai ir funkcijos: Organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdančių institucijų ir inspektorių veiklą aplinkos apsaugos kontrolės srityje. Organizuoja ir atlieka operatyvinius, tikslinius ir kompleksinius valstybinę aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo kontrolę vykdančių institucijų ir inspektorių veiklos patikrinimus, analizuoja problemas ir teikia išvadas bei pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl šios veiklos tobulinimo. Kontroliuoja išmetamų į aplinką teršalų normų vykdymą, analizuoja informaciją apie ekologiškai pavojingus objektus, jų poveikį aplinkai bei taikomas priemones aplinkos būklei gerinti, teikia pasiūlymus dėl šių priemonių efektyvumo didinimo. Vykdo valstybinę miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Analizuoja valstybinės aplinkos apsaugos institucijų ir inspektorių bendradarbiavimą su apskričių, savivaldos bei kitomis institucijomis valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės klausimais ir teikia pasiūlymus dėl veiklos tobulinimo. Bendradarbiauja su kitomis valstybės valdymo institucijomis ir užsienio šalių organizacijomis valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės srityje.1.2. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba Ją sudaro:1. rezervatų direkcijos2. nacionalinių ir regioninių parkų direkcijos Prioritetiniai tikslai: Pritaikyti valstybinius parkus lankymui, pažinimui, nepažeidžiant kraštovaizdžio apsaugos reikalavimų, sudaryti sąlygas rekreacijai. Sukurti ekonomines prielaidas saugomų teritorijų direkcijų veiklai suaktyvinti. Suformuoti palankų visuomenės požiūrį į saugomas teritorijas, jų uždavinius.Steigia nacionalinius parkus, rezervatus (išskyrus istorinius, kultūrinius rezervatus). Ji taip pat rūpinasi įvairių programų, kadastrų rengimu, atnaujinimu, yra atsakinga už direkcijų veiklą. Įkurta 2002 metais.1.3. Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komitetas.Aplinkos apsaugos komiteto veiklos kryptys: rengti įstatymų ir kitų teisės aktų projektus bei pasiūlymus aplinkos apsaugos, gamtos išteklių naudojimo, miškų ūkio, medžioklės ir žvejybos klausimais; koordinuoti suinteresuotų valstybės institucijų ir kitų organizacijų darbą rengiant įstatymų projektus komiteto kompetencijai priklausančiais klausimais; rengti ir nagrinėti pasiūlymus dėl Lietuvos aplinkosaugos politikos formavimo; atlikti visų institucijų veiklos aplinkosaugos parlamentinę kontrolę, teikti pasiūlymus ir rekomendacijas dėl šių institucijų veiklos pagerinimo; svarstyti tarptautinius teisės aktus, susijusius su aplinkosauga, bei teikti pasiūlymus ir išvadas Seimui1.4. Aplinkos inžinerijos institutas (APINI).Įkurtas 1991 m. rugsėjo mėnesį kaip savarankiškas Kauno technologijos universiteto padalinys. APINI veiklos sritys yra šios:
Subalansuotoji plėtraŠvaresnė gamyba ir ekologiškai švaresni gaminiaiAplinkos apsaugos vadybos sistemos ir standartaiPoveikio aplinkai vertinimasCheminiu medžiagų kontrolė ir tvarkymasVandens kokybės modeliavimas, prognozavimas, valdymas upės baseino požiūriuTaip pat Aplinkos inžinerijos institute organizuojamos Aplinkosaugos ir kraštotvarkos krypties (T4) studijos ir atliekami moksliniai tyrimai.1994 m. balandžio mėn. pagal bendradarbiavimo sutartį su Pasaulio aplinkos centru (WEC, JAV) APINI įkurtas Taršos prevencijos centras (TPC). TPC yra nevyriausybinė, pelno nesiekianti organizacija, skatinanti ekonomiškai ir ekologiškai subalansuotų įmonių raidą, taršos ir atliekų mažinimą Lietuvos pramonėje ir kitose ūkio šakose. 1995 m. instituto iniciatyva, kartu su Vytauto Didžiojo universitetu, Lietuvos žemės ūkio universitetu, Klaipėdos universitetu, Vilniaus universitetu, Lietuvos energetikos institutu ir Inžinerinės ekologijos asociacija pradėtas leisti mokslinis-techninis žurnalas “Aplinkos tyrimai, inžinerija ir vadyba” lietuvių ir anglų kalbomis.1998 m. balandžio mėn. USAID ir iš dalies TEMPUS projekto lėšomis oficialiai atidaryta specializuota šiuolaikinė aplinkos tyrimų laboratorija, kurios pagrindinis tikslas identifikuoti ir tikri teršalų srautus į vandenį, orą ir dirvožemį iš pramoninių taršos šaltinių. 2002 metais APINI laimėjo ES programos “Framework Programme 5. centres of excellence” konkursą ir diegia projektą “Subalansuota pramonės plėtra APINI kompetencijos stiprinimas”.1.5. Aplinkos ministerijaAplinkos ministerija yra LR Vyriausybės pagrindinė valdymo institucija, formuojanti šalies aplinkos apsaugos, miškų ūkio, gamtos išteklių naudojimo, geologijos ir hidrometeorologijos, teritorijų planavimo, statybos, gyventojų apsirūpinimo būstu, butų ir komunalinio ūkio paslaugų valstybės politiką ir koordinuojanti jos įgyvendinimą.Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių institucijų uždaviniai, įvertinus aplinkos stebėjimų duomenis, atsižvelgus į mokslo institucijų išvadas bei visuomenės nuomonę ir vadovaujantis turimais strateginiais dokumentais yra: 1. formuoti aplinkos apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės apsaugos, racionalaus gamtos ir rekreacinių išteklių naudojimo, geologijos, miškų ūkio, teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros, statybos, būsto ir komunalinio ūkio, valstybės administracinių ir kitų negyvenamųjų patalpų bei pastatų naudojimo, standartizacijos ir metrologijos valstybės politiką ir koordinuoti jos gyvenimą; ; 2. užtikrinti aplinkos formavimą pagal subalansuotos plėtros principus; 3. užtikrinti racionalų gamtos išteklių (įskaitant miškus ir žemės gelmes), teritoriniuose vandenyse, šelfe ir ekonominėje zonoje naudojimą, apsaugą, gausinimą ir atkūrimą; 5. užtikrinti miškų tvarkymą, remiantis subalansuotos miškų ūkio plėtros principais, didinti Lietuvos miškingumą ir miškų produktyvumą; ; 6. skatinti teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros bei statybos pažangą; 7. sudaryti palankias sąlygas šalies gyventojams apsirūpinti būstu, jį atnaujinti ar apšiltinti mažesnėmis energijos sąnaudomis;Aplinkos ministerija yra nustačiusi 29 aplinkos apsaugos ir urbanistinės plėtros 2004 metų prioritetus. Svarbiausi yra šie:• nustatyti pagrindinius ūkio plėtros principus, atsižvelgiant į socialinius ir aplinkosaugos klausimus – parengti ir patvirtinti Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją;• tobulinti vandentvarkos ūkio valstybinį reguliavimą ir parengti Vandentvarkos ūkio strategiją, įstatymą ir poįstatyminius teisės aktus, nustatyti vandentvarkos paslaugų standartus, sustiprinti vandentvarkos ūkio valstybinius reguliatorius;• sukurti vandens išteklių valdymo pagal upių baseinus sistemą;• kurti pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, parengti ir pateikti ISPA finansavimui gauti investicijų projektą, sutvarkyti apie 1000 tonų senų ir uždraustų naudoti pesticidų; • baigti kurti pakuočių ir kitų atliekų surinkimo ir perdirbimo sistemą, taršos kontrolės įgyvendinimo sistemą, sukurti institucinius pajėgumus Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokole numatytiems reikalavimams įgyvendinti;• įsteigti „Natura 2000“ ekologinio tinklo teritorijas paukščiams saugoti;• parengti numatytus Teritorijų planavimo įstatymo poįstatyminius aktus ir teritorijų planavimo techninius normatyvus;Ministerijai priklauso šios agentūros ir departamentai:1.5.1. Aplinkos apsaugos agentūra. Strateginiai Agentūros tikslai: 1. aprūpinti patikima informacija apie aplinkos būklę ir antropogeninio poveikio sąlygotus aplinkos būklės pokyčius valstybės institucijas, tarptautines aplinkosaugines organizacijas ir visuomenę; 2. užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo organizavimą upių baseinų rajonų principu;3. užtikrinti stambių pramonės ir žemės ūkio įmonių keliamos taršos integruotą prevencijos ir kontrolės bei aplinkosaugos vadybos ir audito sistemų principų įgyvendinimą.1.5.2. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos Ministerijos.Tarnyba vykdo šias funkcijas: vykdo LR atmosferos (pažemio, troposferos ir žemutinės stratosferos), paviršinio vandens (upių, ežerų, tvenkinių) hidrometeorologinius stebėjimus, užtikrina jų duomenų operatyvų surinkimą, apdorojimą, analizę bei perdavimą, teikia meteorologinę, jūrinę hidrologinę informaciją į pasaulio duomenų bankus; rengia ir skelbia meteorologines, hidrologines bei ultravioletinės saulės spinduliuotės indekso prognozes, taip pat įspėja apie gaivalines nelaimes, stichinius, katastrofinius bei kitokius pavojingus meteorologinius ir hidrologinius reiškinius ir staigius orų pokyčius, bendro ozono sluoksnio didelį sumažėjimą; organizuoja žinynų, metraščių, kitokių informacinių leidinių rengimą ir leidybą; planuoja ir tvarko meteorologinių ir hidrologinių stebėjimų duomenų bazes, teikia duomenis Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastrui; bendradarbiauja su LR ir užsienio šalių mokslo įstaigomis, organizacijomis ir tarnybomis, organizuoja keitimąsi informacija, darbo patirtimi, taip pat seminarus, dalyvauja Pasaulinės meteorologijos organizacijos (PMO) darbe, gauna PMO dokumentus bei užtikrina privalomų reikalavimų vykdymą;1.5.3. Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Taip nuo 2004 m. sausio 1 d. vadinasi buvusi ISPA įgyvendinimo agentūra, administruojanti Europos Sąjungos ISPA fondo finansuojamus aplinkosaugos projektus. Fondas teikia paramą Vidurio ir Rytų Europos šalims, besirengiančioms tapti ES narėmis, aplinkos ir transporto srityse. Nuo 2004 gegužės 1 d., Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, aplinkosauginiai projektai finansuojami iš Sanglaudos fondo. Taip pat nuo gegužės 1 d. mūsų šalis gauna paramą iš Struktūrinių fondų nedideliems projektams remti. Taigi nuo 2004 m. Aplinkos projektų valdymo agentūra administruoja projektus, finansuojamus iš ES Sanglaudos fondo ir Struktūrinių fondų, taip pat toliau prižiūri, kaip vykdomi ISPA fondo finansuojami projektai.1.5.4. Jūrinių tyrimų centras. Centro tikslas – rinkti duomenis apie Kuršių mariose ir Baltijos jūroje vykstančius gamtinius procesus, antropogeninės veiklos įtaką vandens būklei ir gyviesiems organizmams, gautos informacijos analizavimas ir įvertinimas, susidariusios situacijos modeliavimas ir valdymas. Pagrindinės veiklos kryptys: • Vykdo Nemuno deltos ir Kuršių marių, taip pat Baltijos jūrojoje nacionalinį monitoringą.• Vykdo Helsinkio komisijos (HELCOM) Baltijos jūros programą. • Koordinuoja visų HELCOM’o konvencijos šalių informaciją apie grunto laidojimą Baltijos jūroje. • Atlieka specialiuosius uosto gilinimo ir hidrotechninių statybų poveikio aplinkai tyrimus. • Atlieka ekstremalių situacijų (žuvų kritimas, avariniai naftos išsiliejimai) tyrimus. • Atlieka Baltijos jūros krantų dinamikos stebėjimus. • Dalyvauja HELCOM’o darbinių grupių veikloje ruošiant ekologines ekspertizes. • Dalyvauja įvairiose tarptautiniuose QUASIMEME, ICES, EUROGOOS, HIROMB, BEEP, BOOS, EDIOS, EIONET, BEWERS, SEA-SEARCH, Baltijos jūros ekosistemos tyrimų projektuose. • Renka ir kaupia informaciją bei duomenis nacionaliniam jūros aplinkos duomenų fondui. • Registruoja monitoringo ir mokslo tiriamuosius darbus Kuršių mariose ir Baltijos jūroje. • Teikia duomenis apie Baltijos jūros būklę HELCOM, Tarptautinei jūros įsisavinimo tarybai ICES, Europos Aplinkos agentūrai EEA.1.5.5. Lietuvos geologijos tarnyba. Tarnyba, vykdydama jai pavestus uždavinius: • pagal Vyriausybės ar Aplinkos ministerijos aprobuotas programas organizuoja ir vykdo LR sausumos ir vidaus vandenų, jos kontinentinio šelfo bei ekonominės zonos Baltijos jūroje žemės gelmių valstybinius geologinius tyrimus, teikiančius valstybei būtinas žinias apie jų geologinę sandarą, būklę, geologinius procesus ir išteklius; • rengia pagal kompetenciją teisės aktų, susijusių su žemės gelmių tyrimu, naudojimu ir apsauga, projektus; taip pat derina ministerijų, Vyriausybės įstaigų ir kitų institucijų bei įstaigų teisės aktų, susijusių su žemės gelmių naudojimu ir apsauga, projektus; • pagal kompetenciją teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms pasiūlymus, rengiant valstybės strategijas, planus ir(ar) ilgalaikes bei tikslines valstybės programas žemės gelmių naudojimo, apsaugos, išteklių gausinimo, teritorijų planavimo, valstybinio aplinkos monitoringo srityse arba dalyvauja jas rengiant; • pagal kompetenciją teikia Aplinkos ministerijai pasiūlymus, rengiant valstybės investicijų programą žemės gelmių naudojimo, apsaugos, išteklių gausinimo ir kitose srityse, taip pat tvirtinant aplinkos apsaugos rėmimo programos priemones ir naudojant šiai programai įgyvendinti skirtas lėšas; • atlieka kitus žemės gelmių tyrimus pagal valstybės institucijų, savivaldybių, kitų juridinių asmenų bei tarptautines programas ar projektus; • pagal kompetenciją reglamentuoja ir kontroliuoja juridinių asmenų veiklą, susijusią su žemės gelmių naudojimu: nustato reikalavimus žemės gelmių tyrimams, išduoda leidimus tirti žemės gelmes, panaikina bei sustabdo jų galiojimą, atlieka inžinerinių geologinių (geotechninių) tyrimų valstybinę priežiūrą;• vykdo, koordinuoja ir kontroliuoja žemės gelmių monitoringą visoje šalies teritorijoje;• LR Vyriausybės nustatyta tvarka išduoda leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius; • pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo procese, derina arba teikia išvadas apie bendruosius, specialiuosius bei detaliuosius planus; • nustatytąja tvarka pagal kompetenciją atstovauja valstybei bylose dėl žalos atlyginimo, kai žala padaryta aplinkai ar gamtos ištekliams, taip pat kai žala ar nuostoliai padaryti dėl žemės gelmių naudojimo, duomenų apie žemės gelmes pateikimo ir kitais atvejais; • vykdo kitas įstatymų, LR Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.1.5.6. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF). LAAIF pagrindinis uždavinys yra remti visuomeninį ir privatų sektorius, įgyvendinant aplinkos apsaugos projektus, mažinančius neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai, atitinkančius Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos strategiją. Investicinius projektus Fondas remia lengvatinių paskolų ir subsidijų forma. Kokiam projektų teikėjų tipui ir kokiai aplinkosauginei investicijų sričiai taikomos minėtos finansavimo rūšys, kiekvienais metais nustato Fondo Priežiūros taryba. Fondas aukščiau minėtomis formomis finansuoja Lietuvos Respublikoje nustatyta tvarka įregistruotų ir vykdančių ūkinę veiklą juridinių asmenų, taip pat fizinių asmenų bei savivaldybių aplinkosauginę naudą duodančius investicinius projektus, kurių įgyvendinimas mažina neigiamą ūkinės veiklos įtaką aplinkai. . Remiami tik aplinkosauginio efekto tęstinumą užtikrinantys projektai. Pagrindinis Fondo lėšų šaltinis – nuo 2000 metų Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pagrindu į LAAIF mokami 20 proc., o nuo 2003 m. sausio 1d. – 30 proc. mokesčių už taršą. Tai sudaro apie 12 mln. litų per metus. Phare kapitalo dotacija – antras svarbus Fondo finansinis resursas. LAAIF gavo 11,5 mln. litų Phare lėšų. . LAAIF investiciniams projektams finansuoti skirtas paskolas išduoda per komercinius bankus ir lizingo bendroves, kurie prisiima paskolos grąžinimo riziką bei gali prisidėti ir savo lėšomis prie projektų finansavimo. Priežiūros tarybos įgaliojimu šiuo metu pasirašytos sutartys ir bendradarbiaujama remiant investicinius projektus su devyniais komerciniais bankais ir keturiomis lizingo bendrovėmis.1.5.7. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijaAtlieka: LR teritorijos bendrojo planavimo, specialiojo teritorijų planavimo, valstybės sienos, krašto apsaugos ir strateginės reikšmės objektų teritorijų detaliojo planavimo valstybinę priežiūrą, statybos valstybinę priežiūrą valstybės lygiu: : – metodiškai vadovauja apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentui (skyriui), atliekančiam teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, tikrina, ar ši priežiūra atitinka LR statybos įstatymą ir kt. statybą reglamentuojančius teisės aktus, ir patikrinimo išvadas teikia apskrities viršininkui; – atrankos būdu tikrina bet kurio LR statomo statinio statybos techninės veiklos pagrindinių sričių subjektų ir statybos dalyvių veiklą, viešai skelbia tikrinimo išvadas ir rekomendacijas pašalinti nustatytuosius pažeidimus bei trūkumus (jei jų nustatyta); – tvarko statinių avarijų apskaitą, analizuoja avarijų priežastis, rengia jų prevencijos priemones ir kontroliuoja, kaip jos vykdomos; – nustačiusi teisės aktų ir normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus, teikia aplinkos ministrui pasiūlymus dėl projektavimo, ekspertizės ir statybos įmonių, taip pat pagrindinėms statybos techninės veiklos sritims vadovaujančių specialistų neatestavimo arba išduotų atestatų panaikinimo ar galiojimo sustabdymo; ; – rengia normatyvinių statybos techninių dokumentų, reglamentuojančių teritorijų planavimo ir statybos valstybinę priežiūrą, projektus ir teikia juos aplinkos ministrui, nagrinėja kitų institucijų parengtus šių dokumentų projektus, teikia pastabas ir pasiūlymus. – LR branduolinės energijos įstatymo nustatyta tvarka išduoda leidimus statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektus, tvarko išduotų leidimų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę, atlieka šių objektų statybos valstybinę priežiūrą.1.5.8. Statybos produkcijos sertifikavimo centras (SPSC).SPSC atlieka mineralinių užpildų, rišamųjų medžiagų, betonų ir skiedinių, plytų, blokelių ir kitų gaminių atitvaroms, termoizoliacinių medžiagų ir gaminių, betoninių ir gelžbetoninių gaminių, langų ir durų, medienos gaminių, stiklo ir gaminių iš stiklo, stogo dangų ir gaminių, grindų, sienų ir lubų dangų, hidroizoliacinių medžiagų ir gaminių, sandarinančių medžiagų ir klijų, dažų, lakų, glaistų, antiseptikų ir antipirenų, šildymo, vandentiekio ir vėdinimo įrenginių, kitų medžiagų ir gaminių sertifikavimą reguliuojamoje ir nereguliuojamoje srityse.1.5.9. Lietuvos standartizacijos departamentasDepartamentas plėtoja ir tobulina nacionalinę standartizaciją, sudaro technikos komitetus Lietuvos standartams rengti ir koordinuoja jų rengimą, nustato tarptautinių, Europos ir užsienio valstybių standartų perėmimo kaip Lietuvos standartų tvarką, priima (iki 2003 10 01 priimta 13790 standartų), leidžia ir platina Lietuvos standartus, kurie taikomi savanoriškai, siekia, kad Lietuvoje būtų nepažeidžiamos tarptautinių ir Europos standartų autorių teisės, teikia informaciją apie Lietuvoje galiojančius standartus, techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūrų teisės aktus Lietuvos institucijoms bei ūkio subjektams. Departamentas parengė ir įgyvendina Europos standartų perėmimo kaip Lietuvos standartų programą, dalyvauja diegiant Europos Sąjungos direktyvas. Technikos komitetai (2003 10 01 jų buvo 67) dirba pagal sutarimo principą: komiteto veikloje dalyvaujančios suinteresuotos šalys – gamintojai, vartotojai, valstybės, mokslo ir visuomeninių organizacijų atstovai – sprendimus priima sutarimu. Strateginius ir tarpšakinius standartizacijos klausimus svarsto Standartizacijos taryba. Čia kuriama kokybės sistema pagal ISO 9000 serijos standartų reikalavimus.1.5.10. Valstybinė metrologijos tarnyba. Kaip savarankiška institucija įsteigta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. sausio 27 d. reorganizavus Lietuvos standartizacijos departamentą į tris institucijas.Jai pavesta įgyvendinti metrologijos politiką Lietuvoje, koordinuoti matavimų vienovę, organizuoti ir vykdyti mokslinę, teisinę ir administracinę veiklą metrologijos klausimais. Valstybinė metrologijos tarnyba yra penkių metrologijos centrų ir keturių matavimo priemones remontuojančių įmonių steigėja. . Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 05 27 nutarimu pavesta koordinuoti valstybės etalonų kūrimo, saugojimo ir naudojimo darbus, nustatyti etalonų kūrimo eiliškumą ir lygmenį, atsižvelgiant į Lietuvos poreikius bei ekonomines galimybes. Valstybinė metrologijos tarnyba atstovauja Lietuvą visose pagrindinėse tarptautinėse bei regioninėse metrologijos organizacijose: :OIML – Tarptautinėje teisinės metrologijos organizacijoje; ; WELMEC – Europos bendradarbiavimo teisinėje metrologijoje organizacijoje; EUROMET – Europos metrologijos organizacijoje; ; COOMET – Eurazijos valstybių metrologijos įstaigų bendradarbiavimo organizacijoje; CGPM – Generalinėje svorių ir matų konferencijoje.1.5.11. Nac. akreditacijos biuras prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos.Biuras akredituoja gaminių, kokybės bei aplinkos apsaugos vadybos sistemų ir darbuotojų sertifikavimo įstaigas, bandymų ir kalibravimo laboratorijas, kontrolės įstaigas ir prižiūri jų veiklą, įvertina siūlomas paskelbti (notifikuoti) atsakingomis už atitikties įvertinimą pagal Naujojo požiūrio direktyvas bandymų laboratorijas, sertifikacijos ir kontrolės įstaigas. Nacionalinis akreditacijos biuras yra Europos akreditacijos organizacijos (EA) tikrasis narys, dalyvauja šios organizacijos atitinkamų komitetų veikloje ir siekia savo veiklos rezultatų tarptautinio pripažinimo. . Biuras turi tenkinti Europos bei tarptautinių standartų, reglamentuojančių kriterijus akreditacijos įstaigoms, reikalavimus. Atitiktį šiems standartams vertina EA ekspertų grupės. 2001 m. lapkričio mėn. Nacionalinis akreditacijos biuras prisijungė prie EA Daugiašalių pripažinimo susitarimų bandymų ir kalibravimo laboratorijų ir gaminių sertifikavimo įstaigų akreditavimo srityse, kas įgalino pasiekti biuro akredituotų atitikties įvertinimo įstaigų, dirbančių šiose srityse, veiklos tarptautinį pripažinimą.1.5.12. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos – valstybinių miškų, priskirtų miškų urėdijoms, ūkinio valdymo institucija, organizuojanti bei koordinuojanti šių miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą ir miško išteklių naudojimą. . Generalinės miškų urėdijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant. . Pagrindinės funkcijos:• atlieka miškų urėdijų steigėjo funkcijas ir koordinuoja jų veiklą;• nustato miškų urėdijoms miško atkūrimo, apsaugos ir tvarkymo darbų normas;• organizuoja bendrą valstybinę priešgaisrinės ir sanitarinės miško apsaugos sistemą;• organizuoja ir koordinuoja miškų atkūrimo, apsaugos, tvarkymo ir miško išteklių naudojimo pažangių technologijų įgyvendinimą. Miškuose, nepaisant jų nuosavybės formos, privalo būti sukurta ir palaikoma bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią bendrą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir jos įgyvendinimą organizuoja Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos, miškų urėdijos bei valstybinių parkų direkcijos kartu su savivaldybėmis.1.5.13. Aplinkos kokybės departamentas.Jo pagrindiniai tikslai ir funkcijos: • Formuoja atmosferos, vandens, dirvožemio apsaugos, vandens išteklių reguliavimo, pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų ir atliekų valdymo politiką. • Formuoja švaresnės gamybos bei technologijų įdiegimo Lietuvos pramonės šakose strategiją.• Rengia aplinkos kokybės valdymo įstatymų bei kitų teisės aktų projektus ir koordinuoja jų vykdymą.• Rengia ilgalaikes ir tikslines aplinkos kokybės bei vandens išteklių naudojimo valstybės programas, numato jų įgyvendinimo tvarką bei kontroliuoja jų vykdymą.• Nustato teršalų (ir radioaktyviųjų medžiagų) emisijos į aplinką normas bei apskaitos tvarką, nustato leidimų teršalams išmesti į aplinką išdavimo tvarką. Taip pat rengia teisės aktus, reglamentuojančius pavojingų cheminių medžiagų, radioaktyviųjų medžiagų bei atliekų pervežimą ir išduoda leidimus šiai veiklai vykdyti.• Vertina išmetamų gamybos teršalų valymo bei kitas aplinkos kokybę gerinančias technologijas ir teikia išvadas dėl jų efektyvumo.• Organizuoja Lietuvos aplinkos kokybės teisės normų derinimo su Europos Sąjungos aplinkos apsaugos reikalavimais strategijos įgyvendinimą.• Koordinuoja ir vykdo duomenų apie aplinkos kokybę ir ją sąlygojančius veiksnius rinkimą bei vertinimą.1.5.14. Gamtos apsaugos departamentasSkirtas biologinės įvairovės, išteklių apsaugai, naudingųjų iškasenų eksploatacijos reguliavimui.Tikslai ir funkcijos: • Formuoja ir įgyvendina biologinės įvairovės, įskaitant ekosistemų apsaugą, gamtos bei žemės gelmių ir kitų gamtos išteklių naudojimą, atkūrimą ir apsaugą bei pažeistų žemių atkūrimą, renatūralizavimo politiką ir strategiją. • Rengia įstatymų, Vyriausybės nutarimų bei kt. teisės aktų projektus biol. įv. apsaugos klausimais. • Sudaro ir tikslina Lietuvos raudonąją knygą, organizuoja darbus, susijusius su retų bei nykstančių gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir augalų bendrijų išsaugojimu.• Organizuoja žemdirbystei netinkamos ir laisvos valstybinės žemės fondo žemės, išnaudotų karjerų ir durpynų panaudojimą miškams ar naudingiems augalams įveisti.• Organizuoja ir koordinuoja taikomuosius mokslinius tyrimus.• Organizuoja tarptautinių konvencijų ir susitarimų biologinės įvairovės klausimais, įskaitant ekosistemų apsaugą, įgyvendinimą.• Pagal kompetenciją kontroliuoja, metodiškai vadovauja bei teikia konsultacijas regionų aplinkos apsaugos departamentams ir kitoms ministerijai pavaldžioms bei jos reguliavimo sričiai priskirtoms institucijoms.1.5.15. Miškų departamentasSkirtas miškų apsaugai, naudojimui reguliuoti.Pagrindiniai departamento uždaviniai:• Formuoti miškų ūkio politiką ir strategiją, organizuoti ir koordinuoti jos įgyvendinimą;• Siekti, kad miškai būtų tvarkomi pagal subalansuoto miškų ūkio principus, būtų racionaliai naudojami miško ištekliai, išsaugotos miškų ekosistemos, biologinė įvairovė, kraštovaizdžio stabilumas, stiprinamos miškų apsauginės savybės, didinamas Lietuvos teritorijos miškingumas ir miškų produktyvumas.Miškų departamento struktūra:DirektoriusMiškų ūkioplėtros skyriusPrivačių miškų skyriusMiškininkystės skyrius Miškotvarkos ir miško išteklių skyrius1.5.16. Teritorijų planavimo, architektūros, urbanistikos organizavimo departamentasFunkcijos:• Pagal kompetenciją teikia pasiūlymus dėl prisijungimo prie tarptautinių konvencijų, rengia tarptautinių sutarčių teritorijų planavimo, kraštovaizdžio įvairovės išsaugojimo, šiais klausimais atstovauja ministerijai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose.• Administruoja ministerijos rengiamus Lietuvos vidaus ir tarptautinius teritorijų planavimo ir plėtros projektus, apimančius visą Lietuvos teritoriją ar jos dalis, joje esančias struktūras, erdvines sistemas.• Rengia teritorijų planavimo normų sąvado dokumentus, analizuoja savivaldybių teritorijų planavimo (urbanistikos ir architektūros) tarnybų darbą, metodiškai joms vadovauja.• Organizuoja kraštovaizdžiui išsaugoti svarbių teritorijų planavimo, apsaugos ir naudojimo režimo kontrolę, reljefo, hidrografinio tinklo bei kraštovaizdžio estetinių, rekreacinių išteklių apsaugą.• Pagal kompetenciją metodiškai vadovauja regionų aplinkos apsaugos departamentams, rajonų (miestų) agentūroms (inspekcijoms).1.5.17. Būsto ir techninio formavimo departamentasSusijęs su statybų organizavimu, tvarko šildymo sistemų reikalus ir pan.• Rengia statybos bei būsto politiką reglamentuojančių istatymų ir kitų teisės aktų projektus.• Analizuoja gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis, būsto rinkos konjunktūros problemas, kaupia atitinkamą informaciją.• Nagrinėja nesutarimus tarp statybos proceso dalyvių ir ūkio subjektų dėl statinių statybą, teritorijų planavimą, statybos rangos sutarčių ir kainodaros;• Nustatytąja tvarka organizuoja pagrindinėse statybos techninės veiklos srityse dirbančių specialistų atestavimą, rengia teisės aktus, reikalingus šiems specialistams atestuoti.• Dalyvauja atestuojant statybos verslo įmones, kurios projektuoja ir stato ypatingos svarbos statinius.• Koordinuoja statybinių medžiagų, gaminių, dirbinių sertifikavimą, atestuotų (akredituotu) statybos laboratorijų veiklą, rengia šiais klausimais teisės aktus.• Registruoja savivaldybių projektų derinimo tarybų nuostatus.1.5.18. Aplinkos strategijos departamentasSusijęs su struktūriniais fondais.• Formuoja gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir subalansuotos plėtros valdymo strategiją ir ekonominę sistemą. baudų už aplinkai ir gamtos ištekliams padarytus nuostolius apskaičiavimo ir taikymo metodikas.• Formuoja LR integracijos į ES politiką gamtos išteklių naudojimo srityje.• Atstovauja ministerijai Valstybės investicinių projektų komisijoje.• Organizuoja ir derina užsienio techninės paramos programų, projektų rengimą, koordinuoja užsienio bankų, PHARE bei kitas dvišales investicijų programas.• Bendradarbiauja su užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, rengia tarptautinio bendradarbiavimo sutartis ir koordinuoja ju igyvendinimą.2. VIEŠOSIOS ĮSTAIGOS2.1. Aplinkos apsaugos politikos centrasVeikla apima aplinkos apsaugos teisės, ekonomikos ir finansavimo klausimus, poveikio aplinkai vertinimą, aplinkosauginį švietimą ir ryšius su visuomene, aplinkos kokybės monitoringą ir kontrolę, aplinkosauginį auditą, Lietuvos nacionalinių aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų suderinimą su atitinkamais Europos Sąjungos reikalavimais ir seminarų organizavimą.
Aplinkos apsaugos politikos centrą 1997 m. įkūrė grupė aplinkos apsaugos ekonomistų, remdamasi Vidurio ir Rytų Europos aplinkos apsaugos ekonomikos ir politikos projektu, kuriam pagalbą teikė JAV tarptautinės plėtros agentūra. Vėliau į centro veiklą įsijungė įvairių aplinkos apsaugos sričių specialistai. Vienas iš dabartinės specialistų grupės privalumų yra jų gilios institucinės žinios. Pavyzdžiui, AAPC ekspertai dalyvavo, rengiant įstatymus dėl mokesčių už valstybinių gamtos išteklių naudojimą, mokesčių už taršą, taip pat Įstatymą dėl atliekų tvarkymo, Nacionalinę aplinkos apsaugos strategiją, Įstatymą dėl produktų mokesčių, aplinkai padarytos žalos įvertinimo metodiką, Lietuvos nacionalinių teisės aktų suderinimo su ES reikalavimais strategiją, metodines rekomendacijas dėl informacijos apie aplinkos apsaugos finansavimą kaupimo, sisteminimo ir analizės, aplinkosauginės informacijos prieinamumo visuomenei nuostatus, pavojingų atliekų gabenimo dokumentų ir jų užpildymo taisykles bei Lietuvos finansavimo strategiją. AAPC specialistai dalyvavo/dalyvauja, įgyvendinant įvairius projektus, susijusius su technine pagalba Lietuvai, remiant integracijos į ES aplinkos apsaugos sektoriuje (vandens, nuotekų, kietųjų atliekų, pavojingų atliekų, oro, mobilių šaltinių, pramonės įmonių, cheminių medžiagų srityse) procesą, rengiant aplinkos apsaugos veiksmų programas, padedant Lietuvos miestų pasirengimui narystei ES, stiprinant aplinkos apsaugos projektų rengimo gebėjimus, teikiant pagalbą Slovakijos Respublikai parengti kompleksinę nacionalinių teisės aktų suderinimo su ES reikalavimais aplinkos apsaugos sektoriuje strategiją, rengiant šalies atliekų tvarkymo planą ir atliekų tvarkymo taisykles Kauno miestui, kuriant atliekų tvarkymo sistemas Tauragės ir Alytaus regionuose, plėtojant savivaldybių bendradarbiavimą kietųjų atliekų tvarkymo srityje ir t.t.2.2. Regioninis aplinkos centras Centrinei ir Rytų Europai (REC)REC veiklos sritys – švietimas ir visuomenės informavimas, pilietinės visuomenės plėtotė, atsinaujinančių energijos išteklių diegimas, leidyba.Veiklos kryptys ir paslaugos:Švietimas • Švietimo strateginių nuostatų diegimo modelių kūrimas ir įgyvendinimas. • Metodinės medžiagos pedagogams rengimas ir leidyba. Visuomenės informavimas ir pilietinės visuomenės plėtotė • Orhuso konvencijos ir ES direktyvos „Dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką“ įgyvendinimas. • Pilietinės iniciatyvos skatinimas, NVO pajėgumų stiprinimas. • Leidinių visuomenei rengimas ir leidyba. • NVO, valstybės institucijų, verslininkų diskusijų organizavimas ir bendradarbiavimo inicijavimas. Atsinaujinančiųjų energijos išteklių diegimas • Bendrosios klimato kaitos konvencijos ir Kioto protokolo įgyvendinimas.3. NEVALSTYBINĖS ORGANIZACIJOS3.1. Lietuvos gamtos fondasLietuvos gamtos fondas (LGF) – visuomeninė gamtosaugos organizacija, skatinanti ir remianti įvairią su gamtos apsauga susijusią veiklą, gyvuoja jau dešimtmetį (įkurtas 1991 m.). Tai pirmoji Lietuvoje visuomeninė organizacija, kaupianti lėšas remti įvairioms gamtosauginėms programoms ir projektams. . Fondas veikia kaip paramos ir labdaros organizacija. Jo steigėjus sudaro apie 30 įvairių gamtosaugos sričių specialistų, visuomeninių organizacijų bei verslo atstovų. Aukščiausias Fondo valdymo organas yra Steigėjų susirinkimas, kuris kviečiamas ne rečiau kaip sykį per metus. Jis renka Fondo valdybą iš 11 asmenų. Tarp Steigėjų susirinkimų Fondo Veiklai vadovauja valdyba. Ji tvirtina paramos programas, projektus, renka administracijos vadovą (vykdomąjį direktorių) ir finansininką. Direktorius vadovauja Fondo administracijai, įgyvendina veiklos politiką, atstovauja Fondui kitose organizacijose ir koordinuoja įvairias programas ir projektus. . Lietuvos gamtos fondas yra Pasaulio gamtos fondo (World Wide Fund for Nature, WWF) partnerinė organizacija, atstovaujanti WWF Baltijos programos interesams Lietuvoje. LGF yra narys šių tarptautinių organizacijų: : Pasaulio gamtos sąjunga (World Conservation Union, IUCN), Europos saugomų teritorijų asociacija (Eurosite), Europos aplinkosaugos biuras (European Environmental Bureau), Europos krantosaugos sąjunga (European Union for Coastal Conservation, EUCC), Vidurio ir Rytų Europos biologinės įvairovės išsaugojimo tinklas (CEEWEB), Švarios Baltijos koalicija (Coalition Clean Baltic, CCB), Už švarią Baltiją (Keep Baltic Tidy, KBT).3.2. Rusnės gamtos fondasPasinaudojus olandų patirtimi, 1995 m. gruodžio 5 d. buvo įkurta visuomeninė organizacija – Rusnės gamtos fondas ( RGF ). RGF skatina gamtosauginę veiklą vystant ekologinę žemdirbystę, propaguoja gamtosaugines idėjas visuomenėje, vykdo ekologinio turizmo programą, bendrauja su kitomis gamtosauginėmis organizacijomis. Sudarytas gamtosauginės veiklos projektas 5 metams. RGF veiklą visapusiškai remia Šiaurės Olandijos provincijos gamtosaugininkai. Iš Šiaurės Olandijos provincijos gauta technika savo nariams gamina aukštos kokybės bei ekologiškai švarius žolinius pašarus.3.3. Lietuvos Bioįvairovės Tyrimų ForumasLietuvos Bioįvairovės Tyrimų Forumas (LBTF) yra institucijų ir draugijų, atliekančių bioįvairovės tyrimus, apsaugą, subalansuotą naudojimą ar duomenų sklaidą, tinklas. Mokslininkai, gamtosaugininkai ir atsakingi už bioįvairovės apsaugą politikai kviečiami įsijungti į keitimąsi žiniomis ir nuomonėmis šio forumo rėmuose. LBTF atstovauja Bioplatform projektą Lietuvoje. . Bioplatform projektas remia Europos Bioįvairovės Tyrimų Strategijos Platformą (European Platform for Biodiversity Research Strategy – EPBRS). . Europos Komisijos įgaliotas, kartu su Švedijos Aplinkos Apsaugos Agentūra, Bioplatform projektas įkūrė Europos Bioįvairovės Tyrimų Katalogą. Šis katalogas yra vienas Europos Aplinkos Agentūros (European Environment Agency – EEA) žinynų ir yra Europos Bendrijos bioįvairovės išsaugojimo mechanizmo (European Community Clearing House Mechanism – EC-CHM) sudėtinė dalis.Lietuvos Bioįvairovės Tyrimų Forumo tikslai ir uždaviniai: • formuoti nacionalinę bioįvairovės tyrimų strategiją ir užtikrinti tyrimų rezultatų įtaką bioįvairovės apsaugai, visų pirma nukreipiant pastangas Bioįvairovės Konvencijos (CBD) Lietuvos įsipareigojimų įgyvendinimui: • nustatyti spragas žiniose apie šalies bioįvairovę ir skatinti projektų, kurių rezultatai tas spragas užpildys, rengimą, informuoti visuomenę apie bioįvairovės reikšmę,• vienyti bioįvairovės tyrimų institucijas, telkti jų žinias ir pastangas, • informuoti šalies tyrėjus apie bioįvairovės tyrimų ir apsaugos pasiekimus kitose Europos šalyse, padėti derinti Lietuvoje atliekamus tyrimus su jais,
3.4. Lietuvos ornitologų draugija (LOD)Nevyriausybinė organizacija, besirūpinanti Lietuvoje aptinkamų laukinių paukščių ir jų gyvenamosios aplinkos apsauga. Siekdama šio tikslo draugija rūpinasi ekologiniu visuomenės švietimu, paukščių populiacijų tyrimu ir monitoringu bei visuomeniškai kontroliuoja aplinkos ir biologinės įvairovės apsaugą reglamentuojančių įstatymų leidimą ir vykdymą. Nuo 1994 m. draugija yra tarptautinės paukščių apsaugos organizacijos BirdLife International asocijuota narė.3.5. Lietuvos žaliųjų judėjimasLietuvos žaliųjų judėjimą (LŽJ) 1988 m. įsteigė gamtosauginiai klubai “Atgaja” (Kaunas), “Žemyna”(Vilnius), “Žvejonė”(Klaipėda), “Aukuras” (Šiauliai) ir kt. Žaliųjų nuopelnai:• 1988: Surengė Ekologinį protesto žygį. “Apsupo” Baltiją. Protestavo prieš Ignalinos AE III-čio bloko statybą. Organizavo nekokybiškų pieno produktų boikotą. • 1989: Protestavo prieš Kauno valymo įrenginių statybos vilkinimą. Surengė Taikos žygį. Pradėjo leisti laikraštį “Žalioji Lietuva”. • 1991: Rengė akcijas prieš naftos terminalo statybą Lietuvos pajūryje (iki 1994 m.). • 1992: Bendrija “Atgaja” ir LŽJ įsteigė “Energijos ir oro taršos informacinį centrą” . • 1996: Organizavo akciją Černobylio AE avarijos dešimtmečiui paminėti. Rengė protesto kampaniją prieš visuotinį miškų privatizavimą (tęsėsi iki 1997 m). Nuo privatizacijos išgelbėta 2/3 Lietuvos valstybinių miškų. • 1998: Rengė akcijas prieš Kuršių nerijos nacionalinio parko urbanizaciją. • 1999: Protestavo prieš miškų pavertimą kariniais poligonais. Po 2 m. trukusių derybų kariuomenė kapituliavo prieš jungtines žaliųjų, miškininkų ir aplinkosaugininkų pajėgas: vietoj reikalautų 27 000 ha, gavo 7 500 ha miškų. • 2000: Surengė akciją prieš padangų deginimą Naujos…ios Akmenės cemento gamykloje. Sustabdė planus deginti padangas Kaišiadorių klijų gamykloje. LŽJ pradėjo įgyvendinti Mėlynosios vėliavos programą Lietuvoje. • 2001: Tęsė kraštovaizdžio apsaugos kampaniją. Protestavo prieš statybų liberalizavimą ir saugomų teritorijų naikinimą.
• 2003: Tėvynės sąjunga- Lietuvos konservatoriai ir Lietuvos žaliųjų judėjimas pradeda akciją “Nidai – taip, LUKoil-ne” ir kviečia boikotuoti bendrovės “LUKoil Baltija” degalines, taip pat ragina įmones įšaldyti savo sutartis su “LUKoil”.Pagrindinės Lietuvos žaliųjų judėjimo veiklos sritys:1. Saugomų teritorijų, miškų ir natūralių kraštovaizdžių apsauga. 2. Visuomenės ekologinis švietimas. 3. Energija ir aplinka. 4. Tarptautinės finansinės institucijos ir aplinka. 5. Parama aplinkosauginėms NVO ir aktyvistų grupėms.LITERATŪRA1. Valstybės žinios2. Findexa Lietuva (2003). Lietuvos įmonių katalogas: Lietuvos įmonės, įstaigos ir organizacijos, Vilnius3. Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, (2002). 2001 Ūkio subjektai : pagrindiniai duomenys, Vilnius4. Internetas www.am.lt;