AIRIJOS EkonomikaAirija per, palyginus, neilgą laiką, iš esmės – tik per dešimt metų, tapo labiausiai klestinčia Europos šalimi. Airijos ekonomika yra atvira. Šalis daugiausia verčiasi eksportu. Airijos ekonominis ūkis stipriai priklauso nuo prekybos, kuri sudaro daugiau negu 96,8% BVP. 1993 – 1998 metais eksportas augo vidutiniškai po 16% kasmet, o investicijos į pagrindinius ekonomikos sektorius – po 17% kasmet. 1998 metais Airijos BVP jau siekė 105% ES vidurkio. Airija yra didžiausias pasaulyje programinės įrangos eksportuotojas. Airijos ekonominės integracijos indeksas yra vienas didžiausių dėl to, kad jos prisijungimas prie euro zonos dramatiškai sumažino finansinių srautų į kitas ES šalis barjerus. Airija taip pat yra viena šalių, gaunančių daugiausia naudos iš informacijos technologijų bumo bei milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų iš tokių kompanijų kaip Microsoft, Intel ir Gateway. Daug pelno Airija gavo ir iš portfelinių investicijų srautų, dėl kurių ji iškilo kaip svarbus tarptautinių finansinių transakcijų centras. Tam nemažai įtakos turėjo asmeniniai kontaktai, išaugęs turizmo verslas ir pažangių telekomunikacijų pramonė. Dažniausiai importuoja kurą ir jo produktus.Gamtiniai ištekliai: cinkas, švinas, gamtinės dujos, baris, varis, gipsas, klinis, dolomitas, durpės, sidabras. Kaip nesibaigiantis gamtinis išteklius yra vanduo.Pagal 1999 metus, aptarnavimo sektoriuje dirbo 63 % visos darbo jėgos. 28 %dirbo pramonės sektoriuje, o tik 9% žemės ūkyje. Nedarbingumas – 5,5 %
Danijos ekonominė padėtisBendra ekonominė situacijaEkonomiškai Danija labai išvystyta šalis. Ji yra OECD(Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) narė ir priklauso vienai iš 30 labiausiai pasaulyje išsivysčiusių industrinių valstybių šalia tokių kaip Airija, Australija, Austrija, Belgija, Čekija, Didžioji Britanija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, JAV, Kanada.BNP 2001m. siekė 149.8 mlrd. JAV dolerių, o nacionalinis produktas vienam gyventojui – 28,000 dolerių. Pagal BNP Danija yra viena iš pirmaujančių šalių pasaulyje. Infliacija sudaro 2.4%, kas taipogi atspindi aukštą ekonomikos lygį. Nedarbo lygis nėra aukštas, pagal 2001 m. duomenis jis siekė 5.4%. Daugiausia žmonių dirba paslaugų sferoje (79%), 17%- pramonėje. Biudžeto pajamos sudaro 52.9 mlrd. dolerių, o išlaidos 51.3 mlrd.
Danijos jūrininkystė ir žuvininkystėDanijoje labai išvystyta jūrininkystė, kuri laikoma tradicine šaka.Pagal laivų ir tanklaivių statyba 1993 m. užėmė 2 vietą Europoje. Iš žinomiausių koncernų yra“A.P.Moller” – užsiimantis tanklaivių gamyba, konteinerių „vežikais”. Didžiausia laivų statykla – Staalskibsverft” Odensėje, „Lauritzen” užsiimanti refrižeratoriais. Didžiausia laivų sta¬tykla „Danyard” Frederikshaune, „Burmeister &Wain” gaminanti tanklaivius. Didžiausia statykla -Kopenhagoje.Pagal sugautų žuvų ir jūros produktų kiekį Danija užėmė 1993m 3 vietą Europoje- 1,6 mln.t.Danijos pramonėŠalis neatsilieka ir pramonėje. Vyrauja nedidelės bendroves, labai specializuotos ir diversifikuotos, kurios moka prisitaikyti prie pasaulio rinkos svyravimų. Svarbiausios pramonės bendrovės yra “Novo Nordisk”, “Danfoss”, “FLS Industries”, “APV Pasilac”, LEGO, “Velux”, “Bang&Olufsen” ir kitos. Žemės ūkis ir maisto pramonėŽemės ūkyje dirba apie 4 proc. žmonių. Yra labai intensyvus ir produktyvus. Vienam žmogui tenka 0,5 ha dirbamosios žemės,o vidutinės fermos dydis yra 35 ha. Vienas fermeris pagamina produkcijos už 22 tūkst. JAV dolerių kasmet ir maitina apie 40 žmonių. 65 proc. žemės ūkio produkcijos yra eksportuojama.Pasaulio rinkai Da¬nija pateikia 14 proc. mėsos konservų, apie 16 proc. dešrų ir 33 proc. rūkytos, sūdy¬tos ir džiovintos mėsos – tai yra daugiausia pasaulyje. Iki 85 proc. pagamintos produkcijos yra eksportuojama.Pagal pieno produktų eksportą Danija užima 4 vie¬tą pasaulyje, o pagal sūrio gamyba pirmąją. Vienam gyventojui tenka 56 kg per metus. Garsūs danų sūriai: samsės, daniškoji fontina, melsvasis daniškas.Pagal alaus eksportą valstybė užima 6 vietą pasaulyje. „Carlsberg”, „Tuborg”, „Faxe”.Užsienio prekybaSvarbiausias Danijos ekonomikos bruožas taupumas. Tačiau tai valstybė, kuriai nesvetimas humanizmas ir kultūra. Danija išleidžia milijardines sumas, kad padėtų besivystančiom šalims. Viena dalis eina tarptautinėms organizacijoms (JTO, Pasauliniam bankui, Bendrajai rinkai ir kt.), o kita – danų projektų užsienyje finansavimui, paskoloms ir subsidijoms. Tie pinigai naudingi ir danų ekonomikai, nes Danija šiems projektams dažnai tiekia prekes ir skiria darbuotojus.Danija bendradarbiauja su dauguma pasaulio šalių. Santykiai su tam tikra šalimi priklauso nuo daugelio dalykų: ar ta šalis Europoje, ar ne, kam ji priklauso – Bendrajai rinkai ar NATO, išsivysčiusi ar besivystanti. Danija yra viena iš tų pasaulio šalių, kurios įsiveža daugiausia prekių. Užsienio pre¬kyba didelė dėl įvairių priežasčių. Danija neturi daugelio žaliavų. Aukštas pragyvenimo lygis įgalina daug prekių importuoti, susipažinti su užsieniu technika ir kultūra. Pagrindinės Danijos partnerės – Vokietija 21.1%, Švedija 12.3%, Didžioji Britanija, Prancūzija, kitos Europos Sąjungos šalys, JAV. Daugiausia, 69.7%, importuojama iš ES valstybių. O pagrindinės eksporto partnerės irgi yra ES šalys. Daugiausia daniškų produktų, iš nepriklausančių ES valstybių, eksportuojama į JAV 5.9% ir Norvegija 5.9%.