TURINYS
ĮVADAS 31. HORIZONTALIOJI NUOTRAUKA 31.1. Nuotraukos geodezinio pagrindo sudarymas 31.2. Linijos ilgio matavimas 31.3 Poligono kampų koordinačių skaičiavim 31.4. Nuotraukos braižym 32. VERTIKALIOJI NUOTRAUKA 32.1. Aikštelės nužymėjimas 32.2. Aikštelės niveliavimas 32.3. Horizontalių braižymas 33. TRASOS PROFILIO SUDARYMAS 33.1. Trasos nužymėjimas ir niveliavimas 33.2. Piketų altitudžių skaičiavimas 33.3. Trasos profilio braižymas 3IŠVADOS 3MOKOMOSIOS GEODEZIJOS PRAKTIKOS DARBŲ SAUGA 3INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS 3PRIEDAI 3ĮVADASGeodezija yra žemės matavimo mokslas. Jis reikalingas tiek žemės formai tiek didumui nustatyti, tiek planams bei žemėlapiams sudaryti. Remiantis geodeziniais matavimais, nustatoma žemės paviršiaus taškų tarpusavio padėtis. Geodezinis pagrindas reikalingas darant topografines nuotraukas ir kitus žemės matavimo darbus, atliekant visos šalies kartografavimą, vykdant statybos darbus ir daug kitų darbų, kuriuose tenka nustatyti taškų padėtį, t. y. koordinates.Turint geodezinių matavimų duomenis, sudaromi planai, žemėlapiai ir profiliai.Reljefą sudaro įvairūs žemės paviršiaus nelygumai – iškilimai ir įdubimai. Norint reljefą pavaizduoti plane, reikia mokėti pažinti reljefą vietovėje ir mokėti niveliuoti. Niveliavimas tai žemės paviršiaus taškų aukščių skirtumų matavimas. Aukščių skirtumus galima matuoti įvairiais metodais ir įvairių konstrukcijų prietaisais. Niveliavimo metodai ir prietaisai parenkami pagal niveliavimo tikslumą, vietovės sąlygas, darbams skirtą laiką bei kitas aplinkybes.Niveliavimo tikslumas parenkamas priklausomai nuo poreikio. Vienokiu tikslumu niveliuojama sudarant topografinius planus bei žemėlapius, įvairius profilius, kitokiu – kai reikia paženklinti ir montuoti statinius, jų konstrukcijas, stebėti pastatų ir inžinerinių įrenginių vertikaliausias deformacijas.Geodezijos mokomoji praktika yra inžinerinės geodezijos kurso baigiamasis etapas. Ši praktika padeda įtvirtinti teorines žinias, išmokti savarankiškai atlikti geodezinius matavimus lauko sąlygomis.Per geodezijos mokomąją praktiką išmokstama tinkamai naudotis geodeziniais prietaisais, juos patikrinti ir pataisyti, savarankiškai, nuosekliai, reikalaujamu tikslumu atlikti geodezinius darbus. Aiškinamasi, kaip statybos aikštelėje sprendžiami geodeziniai uždaviniai: kaip sudaryti vietovės topografinį planą ir, niveliuojant plotus, atlikti niveliavimo darbus, atlikti nužymėjimo darbus ir kitus geodezinius matavimus.
Uždaviniai:1. Nubraižyti horizontaliąją nuotrauką.2.Nubraižyti vertikaliąją nuotrauką.3. Nubraižyti išilginį trasos profilį.1. HORIZONTALIOJI NUOTRAUKAHorizontaliąja laikoma vietovės situacijos nuotrauka. Ją atlikus, gaunama kontūrinė plano dalis. Horizontalioji nuotrauka dažnai taikoma kartografuojant miestų bei gyvenviečių užstatytas teritorijas. Kadangi darant šią nuotrauką, daug matuojama teodolitu, tai ji dažnai dar vadinama teodolitine. Nuotraukos darbai skirstomi į lauko ir kamerinius.Lauko darbai – tai vietovės apžiūrėjimas, nuotraukos pagrindo taškų parinkimas ir paženklinimas, teodolitinių ėjimų tiesimas bei jų susiejimas su atraminiais punktais, taip pat detali situacijos nuotrauka.Darant situacijos nuotrauką, visi būdingi vietovės kontūrų bei objektų taškai susiejami su teodolitinių ėjimų taškais bei kraštinėmis, sudarančiais nuotraukos pagrindą. Matuojama taip, kad paskui, turint plane teodolitinių ėjimų taškus ir kraštines, būtų galima plano masteliu nubraižyti visą vietovės situaciją.Prieš pradedant detalią situacijos nuotrauką, lauke braižomas abrisas. Jame vaizduojami artimesni teodolitinių ėjimų taškai bei kraštinės, vietovės kontūrai ir objektai, įrašomi matavimų rezultatai, pavadinimai ir kt.(žr 3 priedą)Kameriniai darbai – tai teodolitinių ėjimų skaičiavimas, koordinačių tinklo braižymas, teodolitinių ėjimų taškų bei situacijos plane braižymas.1.1. Nuotraukos geodezinio pagrindo sudarymasPrieš nuotraukos atlikimą reikia sudaryti geodezinį pagrindą. Geodezinis pagrindas – tai taškas su žinomomis koordinatėmis. Praktikos metu geodezinis pagrindas buvo sudarytas uždaru poligonu. Kad apskaičiuoti poligono kampų koordinates buvo išmatuoti horizontalieji kampai ir poligono kraštinės.Matuojant kampus, vietovėje turi būti paženklinti taškai, fiksuojantys kampą sudarančias kryptis. Kampo viršūnės taške 2 statomas teodolitas, ten jis centruojamas ir nustatomas vertikaliai. Kraštiniuose taškuose 1 ir 3 statomos gairės arba kitokie vizavimo taikiniai. Vizuojant žiūronu taikoma į apatinę gairės dalį.Techniniams matavimams naudojami trys horizontaliųjų kampų matavimo būdai: ruožtų, krypčių ir kartojimų.Ruožtų būdu matuojami pavieniai kampai, kai stotyje yra tik dvi kraštinės. Vieną kampo matavimo ruožtą sudaro du pusruožčiai. Vienas pusruožtis – tai kampo matavimas, esant vienai teodolito padėčiai: vertikalusis skritulys žiūrono kairėje (SK) arba (SD). Kiekvieno ėjimo taško viršūnėje vienu ruožtu matuojamas horizontalusis kampas ar kampai, jei į šį ėjimo tašką sueina kelios linijos. Matuojant kampus svarbu žinoti , kokie kampai – kairieji ir dešinieji – yra išmatuoti ir surašyti į schemą, nes esant skirtingiems kampams, linijų direkciniai kampai skaičiuojami pagal skirtingas formules. Praktikoje dažniausiai matuojami dešinieji kampai; tada poligono atveju taškų seka koordinačių skaičiavimo žiniaraštyje surašoma, einant poligono linijomis pagal laikrodžio rodyklę; kai ėjimas yra ištęstas, visada galima pasirinkti tokią ėjimo kryptį, kad išmatuoti kampai būtų dešinieji. Tokiu atveju ėjimo linijų direkciniai kampai būtų skaičiuojami pagal tą pačią formulę ir būtų išvengta painiavos.Linijoms ar jų atkarpoms, kurių polinkis yra didesnis kaip 15⁰ , matuojami vertikalieji kampai. Reikia stengtis tuo pačiu teodolito pastatymu ėjimo taške išmatuoti visus reikiamus horizontaliuosius kampus, linijų ar jų atkarpų polinkio kampus, reikalingus detaliajai vietovės nuotraukai.Matavimų rezultatus surašome į horizontaliųjų kampų matavimo lentelę. (žr. 1 lentelę).1 lentelėHorizontaliųjų kampų matavimo žurnalasStovėjimo taškas Vizavimo taškas Limbo atskaita Apskaičiuotas kampas Vidutinis kampas Linijų ilgis (vidurkis)SK 1 4 60⁰09’ 86⁰42’ 2 333⁰27’ 86⁰41,5’ 117,27SD 1 4 240⁰28’ 86⁰41’ 2 153⁰47’
SK 2 1 214⁰51’ 88⁰12’ 3 126⁰39’ 88⁰11,5’ 78,78SD 2 1 35⁰13’ 88⁰11’ 3 307⁰02’
SK 3 2 251⁰00’ 91⁰15’ 4 159⁰45’ 91⁰15’ 110,30SD 3 2 71⁰01’ 91⁰15’ 4 339⁰46’
SK 4 3 227⁰12’ 93⁰50’
1 lentelės tęsinys 6 puslapyje1 lentelės tęsinysStovėjimo taškas Vizavimo taškas Limbo atskaita Apskaičiuotas kampas Vidutinis kampas Linijų ilgis (vidurkis) 93⁰52’ 77,78SD 4 3 47⁰31’ 93⁰54’ 1 313⁰37’1.2. Linijos ilgio matavimasTarp žemės paviršiaus taškų atstumai gali būti matuojami tiesiogiai ir netiesiogiai. Tiesioginiu vadinamas toks metodas, kai matuojant plienine juosta arba rulete atidedama tarp taškų. Tam tikslui matuojamosios linijos kryptimi turi būti geras matomumas ir nebūti kliūčių. Matuojant atstumą netiesiogiai, užtenka tik matomumo tarp liniją fiksuojančių taškų.
Tiesiogiai atstumai matuojami mechaniniais prietaisais, iš kurių labiausiai paplitusios plieninės juostos ir ruletės. Rečiau naudojama invaro viela, ilgiamačiai.Netiesiogiai atstumai matuojami toliamačiais arba paralaktiniu metodu.Matuojamosios linijos galiniai taškai ženklinami vietovėje nuolatiniais arba laikinais ženklais. Nuolatinis ženklas yra gelžbetoninis stulpelis arba metalinis vamzdis su gelžbetoniniu inkaru. Laikini ženklai yra 10 – 20 mm skersmens metaliniai vamzdeliai, specialios plačiomis galvutėmis vinys, mediniai kuoliukai. Šie ženklai statomi matavimų laikotarpiui.Prieš matuojant linijos ilgį, reikia pašalinti jos kryptyje esančias kliūtis ir nužymėti ją gairėmis – nusmaigstyti.Linijos matuojamos plienine 20 m ilgio juosta ar 50 m ilgio rulete. Praktikos metu atstumai buvo matuojami 50 m ilgio liniuote.Liniją matuoja du asmenys, kurie, naudodami smaigelius, paeiliui atideda juostą linijoje.Kiekviena linija matuojama du kartus – pirmyn ir atgal. Skirtumas tarp gautų rezultatų turi būti ne didesnis kaip 1/1000, esant blogoms matavimo sąlygoms. 1/2000 – kai matavimo sąlygos yra vidutinės ir 1/3000 – kai matavimo sąlygos yra geros. Šis santykis gaunamas absoliutų dviejų matavimų skirtumą padalinus iš linijos abiejų matavimų vidurkio. Jei linija išmatuota ne mažesniu nei leistinas tikslumas, tai linijos ilgiu laikomas dviejų matavimų vidurkis, matavimų rezultatai įrašomi į tos linijos abrisą arba žurnalą (žr.3 priedą).1.3. Poligono kampų koordinačių skaičiavimasTurint teodolitinį ėjimų schemą su išmatuotų kampų ir linijų horizontaliųjų projekcijų reikšmėmis, reikia apskaičiuoti teodolitinių ėjimų koordinates ir , naudojantis sutartiniais topografiniais ženklais, 1:1000 masteliu sudaryti vietovės horizontalųjį planą.Jei teodolitinis ėjimas susietas su valstybiniu geodeziniu pagrindu, pagal valstybinio pagrindo punkto koordinates, sprendžiant atvirkštinį geodezinį uždavinį, apskaičiuojamas pradinės linijos direkcinis kampas ir taip suorientuojamas visas tinklas.Linijų rumbų reikšmės gali būti tarp 0⁰ ir 90⁰ ir prieš jo reikšmę būtinai rašomas rumbo pavadinimas.rumbo pavadinimą nustatome pagal koordinačių prieaugių ženklus.
Uždarasis teodolitinis ėjimas pradedamas ir baigiamas tašku su žinomomis koordinatėmis. Taškų seka ėjime tokia, kad išmatuotieji kampai būtų ėjimo dešinieji – ėjimu einama pagal laikrodžio rodyklę. Abiejuose iš matuotų kampų reikšmės įrašomos tik po vieną kartą, nors taškų numeriai ir kartojasi.Išmatuotieji kampai sumuojami ir ši suma palyginama su teorine kampų suma. Šios abi sumos rašomos po lentele. Uždarojo ėjimo teodolitinio ėjimo teorinė kampų suma skaičiuojama pagal daugiakampio kampų sumos formulę: Σβt = 180⁰ (n- 2); (1)Čia n – išmatuotų kampų skaičius.Skirtumas tarp išmatuotų kampų sumos ir teorinės sumos vadinamas ėjimo kampų nesąryšiu. Jis skaičiuojamas ir užrašomas po lentele. Uždaro ėjimo nesąryšis skaičiuojamas pagal formulę: fβ = Σβprakt – Σβteo ; (2)Leistinam nesąryšiui apskaičiuoti naudojame formulę: fβleist = 1’√n; (3)Jei gautas nesąryšis yra mažesnis arba lygus leistinajam, tai jis, su priešingu ženklu, išdėstomas visiems kampams. Pataisas apvaliname iki 0,1’.toliau skaičiuojama pataisyti kampai, kurių suma turi atitikti teo…rinę kampų sumą.Nuosekliai vienas po kito skaičiuojami teodolitinio ėjimo linijų direkciniai kampai pagal formules: αi = αi-1+180⁰ – βi (4)arba αi = αi-1 – 180⁰ + βi (5)Direkciniai kampai gali būti lygūs 0⁰ α ≥360⁰. Jei skaičiuojant gaunama kitokia direkcinio kampo reikšmė, prie jos reikia pridėti ar iš jos atimti 360⁰. Paskutinės ėjimo linijos apskaičiuotas direkcinis kampas turi būti toks, koks apskaičiuotas, sprendžiant atvirkštinį geodezinį uždavinį. Pagal direkcinius kampus skaičiuojami rumbai: Δx′ = d cosα (6) Δy′ = d sinα (7)Pagal linijų ilgius ir direkcinius kampus apskaičiuojami koordinačių priaugiai. Jų ženklą nusako direkcinio kampo dydis arba jis nustatomas pagal rumbo pavadinimą. Apskaičiuoti nesąryšiai sumuojami ir skaičiuojami jų nesąryšiai: fx′ = Σ∆x′ (8) fy′ = ΣΔy′ (9)Toliau skaičiuojamas ėjimo absoliutinis nesąryšis: fs = √(〖fx〗^2+〖fy〗^2 ) (10)O iš jo – santykinis nesąryšis:1/( N) = 1/(∑▒〖d/fs〗) (11)Čia Σd – teodolitinio ėjimo linijų ilgių suma. Skaičius N – apvalinamas iki sveikųjų šimtų.Jei gautas nesąryšis 1/N = 1/2000, tai nesąryšiai fx ir fy išdėstomi apskaičiuotiems koordinačių prieaugiams su priešingais ženklais. Pataisų vx ir vy dydžiai proporcingi linijų ilgiams: vx = – f_x/(∑▒d) di (12) vy = – f_y/(∑▒d) di (13)Jos skaičiuojamos 0,01 m tikslumu. Pataisų sumos turi būti lygios nesąryšiams su priešingais ženklais. Skaičiuojami pataisyti koordinačių prieaugiai Δx ir Δy, kurių sumos uždarame teodolitiniame ėjime turi būti lygios nuliui.Turint pataisytus koordinačių prieaugius, nuo pradinio taško skaičiuojamos kitų ėjimo taškų koordinatės: xi+1 = xi + Δxi (14) yi+1 = yi + Δyi (15)Skaičiavimai pateikti 1 priede.
1.4. Nuotraukos braižymas
Baigus matuoti poligono ribas, daroma smulki situacijos nuotrauka. Ją darant, visi būdingi vietovės kontūrų ir objektų taškai susiejami su teodolitinių ėjimų taškais ir kraštinėmis, sudarančiais nuotraukos pagrindą. Matuojama taip, kad vėliau, turint plane teodolitinių ėjimų taškus ir kraštines, būtų galima plano masteliu (M 1:500) nubraižyti visą vietovės situaciją (horizontalioji nuotrauka, žr. į 2 priedą)Prieš atliekant nuotraukos braižymą, yra daromas vietovės abrisas, kuriame nubraižoma teritorijos situacija pasirinktu masteliu. Turimus duomenis surašome į horizontaliosios nuotraukos žurnalą (žr. 2 lentelė). 2 lentelėHorizontalios nuotraukos žurnalasStovėjimo taškas Vizavimo taškas Limbo atskaita Atskaita matuoklėje Atstumas
1 2 0⁰00’ 1a 24⁰12’ 1440/…1315 12,50 2a 4⁰35’ 1090/0468 62,20 3a 2⁰10’ 1850/0730 112,00 4a 358⁰15’ 1870/0740 113,00 5a 357⁰05’ 1740/1080 66,00 6a 355⁰30’ 1538/1415 12,30 7a 122⁰50’ 1520/1462 5,80 8a 133⁰30’ 1600/1450 15,00 9a 132⁰20’ 1645/1400 24,50 10a 123⁰40’ 1700/1205 46,00 11a 108⁰15’ 1765/1230 53,50 12a 101⁰00’ 1760/1090 67,00 13a 84⁰10’ 1779/0970 80,90 14a 80⁰10’ 1839/1090 74,90 15a 72⁰05’ 1755/1365 39,003 4 0⁰00’ 1b 99⁰40’ 1310/0480 83,00 2b 112⁰20’ 1305/0645 66,00 3b 129⁰30’ 1285/0790 49,50 4b 143⁰59’ 1382/1045 33,70 5b 163⁰20’ 1470/1355 11,50 6b 341⁰20’ 1500/1440 6,00 7b 53⁰00’ 1485/1430 5,50 8b 85⁰10’ 1460/1080 38,00 9b 9⁰00’ 1360/1105 25,50 10b 355⁰05’ 1375/1120 25,50 11b 4⁰05’ 1150/0620 53,00 12b 356⁰55’ 1165/0640 52,50 13b 100⁰20’ 1300/0550 75,002. VERTIKALIOJI NUOTRAUKAPloto niveliavimas yra vertikalioji teritorijos nuotrauka, taikant geometrinio niveliavimo metodą. Šiuo metodu niveliuojama užstatyta teritorija arba statant aikštes, aerodromus ir kt. Plotai niveliuojami tada, kai reikia sudaryti vietovės topografinį planą su pavaizduota situacija ir reljefu. Todėl reikia padaryti ir horizontaliąją vietovės situacijos nuotrauką.
Plotai gali būti niveliuojami kvadratais (stačiakampiais), magistralėmis ir poliniu būdu.2.1. Aikštelės nužymėjimasGeometrinį aikštelės (ploto) niveliavimą galima atlikti keliais būdais. Jis pasirenkamas atsižvelgiant į ploto didumą, reljefo pobūdį ir plano paskirtį. Dažniausiai taikomas kvadratų būdas.Visas matuojamasis plotas suskirstomas tam tikro dydžio kvadratais, kurių kraštinių ilgis priklauso nuo reljefo banguotumo ir plano mastelio. Norint stambesnio mastelio plane tiksliau pavaizduoti reljefo nelygumus, kvadratai daromi mažesni ir atvirkščiai. Kvadratų kraštinės ilgis gali būti nuo 5 iki 100 m.Aikštelės nužymėjimo (piketavimo) darbai pradedami vietovės apžiūrėjimu ir kvadrato kraštinės ilgio parinkimu. Parenkant kraštinių ilgius, žiūrima, kad kiekviename kvadrate esantį žemės paviršių būtų galima laikyti plokštuma. Jei kuriame nors kvadrate žemės paviršius yra banguotas, toks kvadratas skaidomas į kelis mažesnius kvadratus arba parenkami charakteringi reljefo taškai. Kvadratų nužymėjimas pradedamas vienoje aikštelės pusėje nužymint liniją ir joje atidedant kvadrato kraštinių ilgius. Linijos galuose atidedami 90⁰ kampai. Jei aikštelė didelė, dirbama teodolitu, mažai aikštelei nužymėti statmenis pradinei linijai galima iškelti ekeriu. Statmenyse atidedami kvadrato kraštinių ilgiai. Kvadratų viršūnėse ir pasirinktuose papildomuose taškuose kalami kuoliukai – sargeliai, ant kurių užrašomas taško numeris.Taškų numeracijai supaprastinti vienos krypties linijos žymimos skaičiais, kitos – raidėmis. Taip įvardijus viena kitoms statmenas linijas, kiekvieną kvadrato viršūnę galima pažymėti skaitmeniu ir raide (žr. 4 priedą). Papildomi taškai taip pat numeruojami.Braižoma kvadratų tinklo schema. Joje nurodomi atstumai iki papildomų taškų ir daroma vietovės situacijos nuotrauka. Kontūro linijos padėtis nurodoma kvadrato kraštinės.2.2. Aikštelės niveliavimasKvadratų viršūnės ir papildomi taškai niveliuojami techniniu geometriniu niveliavimu. Niveliavimo ėjimą reikia susieti su vienu ar keliais taškais su žinomomis altitudėmis.Pagal reljefo pobūdį parinktuose ėjimo ryšio (rišamuosiuose) taškuose šalia sargelių sulig žemės paviršiumi įkalami kuoliukai. Dirbant stotyje ant jų pastatytose matuoklėse atskaitoma abiejose matuoklių pusėse milimetro tikslumu, kituose – tarpiniuose taškuose matuoklė statoma ant žemės šalia sargelio ir atskaitoma centimetro tikslumu tik juodojoje matuoklės pusėje. Kontrolei vienas kitas taškas niveliuojamas iš dviejų stočių. Atskaitos rašomos aikštelės niveliavimo schemoje ir niveliavimo žurnale.Niveliavimo žurnale skaičiuojamos visų taškų altitudės. Ryšio taškų altitudės skaičiuojamos milimetro tikslumu, tarpinių taškų – iki centimetro, kadangi ir matuoklėje buvo atskaitoma centimetro tikslumu. Skaičiavimus žr. 3 lentelėje.3 lentelėNiveliavimo žurnalasStovėjimo taškas Vizavimo taškas Atskaita matuoklėje (mm) Aukščių skirtumai (mm) Instrumento horizontas Hi (m) Altitudės H (m)atgal pirmyn tarpe apskaičiuotas vidutinis pataisytas
1 2 3 4 5 6 7 8 9 101 RP 4622 112,60 A1 1921 115,30 A2 3010 117,222 114,21 A3 3493 113,73 A4 3715 113,51 A5 3687 113,54 B1 538 -3 116,68 B3 2178 3677 3674 115,04 B4 2287 114,94 B5 2032 115,19 C5 529 116,69 C4 1007 116,22 C3 945 116,27 B2 1100 116,12 b 1042 116,18 c 2095 115,13 d 3410 113,812 C3 3350 116,27 C2 2331 117,29 C1 1928 119,624 117,70 D1 1631 117,99 D2 1564 -3 118,063 lentelės tęsinys 12 puslapyje3 lentelės tęsinysStovėjimo taškas Vizavimo taškas Atskaita matuoklėje (mm) Aukščių skirtumai (mm) Instrumento horizontas Hi (m Altitudės H (m) atgal pirmyn tarpe apskaičiuotas vidutinis pataisytas
D3 1337 -1150 -1153 118,29 117,96 2500 117,12 D5 2243 117,38 X1 4500 115,12
3 X1 445 -3 115,12 Rp42 2963 -2518 -2521 112,60
Σa – 4417 Σp – 4408 Σh = 9fh = 0, fhleist = 10mm √N = ± 10 √3 = 17,322.3. Horizontalių braižymasReljefas planuose ir žemėlapiuose vaizduojamas horizontalėmis. Horizontalė yra vienodo aukščio taškus jungianti linija. Sakykim, reljefo elementas – kalnas tariamai supjaustytas lygio paviršiais, lygiagrečiais pagrindiniam lygio (geoido) paviršiui. Atstumas tarp tų paviršių turi būti vienodas. Jis vadinamas horizontalių laiptu. Horizontalių laiptas parenkamas pagal plano ar žemėlapio mastelį, reljefą ir kitus veiksnius. Kuo mažesnis horizontalių laiptas, tuo tiksliau plane ar žemėlapyje galima pavaizduoti reljefą.
Horizontalės braižomos dviem metodais: analitiniu ir grafiniu. Norint analitiškai braižyti reikia daug skaičiuoti. Todėl praktikoje naudojamas grafinis būdas. Imamas milimetrinio popieriaus lapas. Pridėjus lapą prie plano pažymimi kraštai, taškai ir parinkus aukščių mastelį braižomas linijos profilis. Braižomos plokštumos, atitinkančios plano horizontales. Jų susikirtimo su profilio linija taškai projektuojami į liniją ir pažymimi horizontalių susikirtimo su ta linija taškai. Milimetrinio popieriaus lapas vėl pridedamas prie plano linijos ir pažymimi tie taškai. Atlikus interpoliavimo veiksmus tarp visų taškų su žinomomis altitudėmis ir sujungus vienodo aukščio taškus linijomis, gaunamos horizontalės (žr.5 priedą ).3. TRASOS PROFILIO SUDARYMAS3.1. Trasos nužymėjimas ir niveliavimasPrieš niveliavimą trasą reikia paruošti – piketuoti, t. y. padalyti atkarpomis, kurių horizontalusis ilgis būtų 100 m. Matuojant pasvirusią atkarpą, teodolitu arba eklimetru matuojamas vertikalusis kampas ir į linijos ilgio reikšmę įtraukiama pataisa dėl linijos poskyrio. Taisoma su priešingu ženklu, t. y. atidedama ilgesnė linija.100 m ilgio atkarpų galuose kalami du kuoliukai. Vienas jų (piketas), ant kurio bus statoma matuoklė, sukalamas sulig žemės paviršiumi, kitas – sargelis įkalamas šalia ir ant jo užrašomas piketo numeris – skaičius, rodantis piketo nuotolį nuo trasos pradžios. Trasos pradžios piketo numeris yra 0+0, už 100 m – 1+0, už 200 m – 2 + 0 ir taip toliau.Jei tarp dviejų piketų reljefas keičiasi, būdinguose taškuose kalami tarpiniai (pliusiniai) taškai. Jei numeruojami, nurodant atstumą nuo atgalinio piketo. Praktikos metu pliusiniais taškais pažymėti 2 + 36; 3 + 42 ir 10 + 33 (tiltas per upę).Jei į šonus nuo trasos reljefas yra nelygus, tai paženklinami ir skersiniai profiliai. Ties piketais ar tarpiniais taškais statmenai trasai į kairę ir į dešinę sukalami kuoliukai ir užrašomas atstumas nuo trasos ašies K8 (į kairę 8 m ), K10 (į kairę 10 m ), D7 ( į dešinę 7 m ) ir t.t.Piketavimo abrise (žr 6 priedą) ir trasos niveliavimo žurnale jie pavaizduoti ir su jų altitudėmis susieti trasa. Taškuose, kuriuose trasa keičia kryptį, kalami kuoliukai. Šiuose taškuose teodolitu vienu ruožtu matuojami dešinieji pagal trasos kryptį horizontalieji kampai. Kampas tarp buvusios trasos krypties tęsinio ir naujosios krypties vadinamas trasos posūkio kampu φ (trasos atsilenkimu nuo tiesės). Svarbu nurodyti, į kurią pusę daromas posūkis – į dešinę ar į kairę. Nuo to priklausys posūkio kampo skaičiavimo formulė. Jei trasa sukasi dešinėn, posūkio kampo reikšmė bus lygi: f= 180⁰ – α ( 16 )Jei posūkis yra į kairę, posūkio kampo reikšmė skaičiuojama pagal formulę: f = α – 180⁰ ( 17)Baigus trasą piketuoti, patikrintu ir sureguliuotu nivelyru ji yra niveliuojama. Pradinei altitudei gauti niveliavimo trasą reikia susieti su artimiausiais reperiais ar kitokiais geodeziniais punktais, kurių altitudės yra žinomos. Praktikos metu trasa pradėta nuo PP 55 , kurio altitudė H 117,28. Nuo jų niveliuojama patogiai niveliavimui sukaltais kuoliukais, iki kurių atstumai nematuojami.Niveliuojama iš vidurio. Nivelyras statomas tarp piketų maždaug vienodu atstumu nuo jų. Nivelyro stovėjimo vieta (stotis) parenkama nebūtinai tarp piketų. Taškai, bendri gretimoms stotims, yra ryšio taškai, juose atskaitoma abiejose matuoklių pusėse.Jei stotyje yra tarpinių taškų, atgalinė matuoklė paeiliui pernešama ant jų ir atskaitoma tik juodojoje matuoklės pusėje. Skersinių profilių taškai niveliuojami kaip tarpinei, atskaitant tik juodosiose matuoklių pusėse.Jeigu tarp piketų aukščių skirtumas yra didesnis nei 3 mm, tada horizontalus nivelyro vizavimo spindulys gali nesiekti matuoklės ir eiti žemiau jos arba eiti virš jos. Tuo atveju daromos kelios niveliavimo stotys. Tarp piketų įkalamas vienas arba keli pagalbiniai kuoliukai ir niveliuojama įprasta tvarka. Šie taškai vadinami x (iksiniais) taškais, kadangi iki jų nematuojami atstumai ir jie nebūtinai turi būti trasos ašyje. Juose pastatytose matuoklėse atskaitoma abiejose pusėse, kadangi jie taip pat yra ryšio (rišamieji) taškai.Žurnalo skiltyje “taškas“ rašomi piketų ar tarpinių taškų numeriai. Atskaitų „atgal“ ir „pirmyn“ skiltyse rašomos atskaitos, gautos iš juodųjų matuoklių pusių. Visi išvardyti skaičiavimai trasos niveliavimo žurnale turi būti atliekami niveliuojant kiekvienoje stotyje.3.2. Piketų altitudžių skaičiavimasBaigus niveliavimo lauko darbus, skaičiuojamas aukščių skirtumų vidurkis. Aritmetinėms klaidoms rasti kiekvieno žurnalo puslapio apačioje ir viso niveliavimo ėjimo tarp reperių pabaigoje skaičiuojamos sumos: atskaitų „atgal“, atskaitų „pirmyn“, apskaičiuotų aukščių skirtumų h ir vidutinių aukščių skirtumų hvid . šios sumos turėtų tenkinti nelygybę: Σa – Σp = Σh ≈ 2Σhvid . (18)Jei trasos galai susieti su reperiais, ėjimo nesąryšis skaičiuojamas pagal formulę: fh = Σhvid – (Hg – Hpr) (19)Čia Hg ir Hpr – galinio ir pradinio reperio altitudės.Jei abu trasos galai susieti su vienu reperiu, niveliavimo ėjimas yra uždarasis ir šiuo atveju nesąryšis būtų: fh = Σhvid (20)Leistinasis nesąryšis skaičiuojamas pagal formulę: fh leist = ± 50mm √L (21)Čia L – ėjimo ilgis, išreikštas kilometrais.Gautasis nesąryšis lyginamas su leistinuoju, ir, jei jis yra mažesnis arba lygus leistinajam, su priešingu ženklu išdėstomas milimetro tikslumu apytikriai po lygiai kiekvienai stočiai. Apytikriai, nes pataisos būna tik sveikais milimetrais.Toliau skaičiuojami pataisyti aukščių skirtumai ir pagal juos ryšio taškų altitudės: Hi+1 = Hi + hpat (22)Tarpinių taškų altitudės skaičiuojamos nuo nivelyro horizonto (vizavimo linijos aukščio nuo jūros ar kitokio lygio paviršiaus): H tarpinio taško = Hi – t (23)Čia Hi – nivelyro (instrumento) horizontas, t – atskaita tarpe.Hi skaičiuojamas pagal formulę: Hi = H stoties atgalinio taško +aj (24)Turint apskaičiuotas trasos altitudes, pradedamas braižyti išilginis ir skersinis trasos profiliai (šiuo atveju – išilginis profilis).Praktikos metu buvo išniveliuota trasa nuo Rp55 iki Jūros upės (žr niveliavimo žurnalą).4 lentelėNiveliavimo žurnalasStovėjimo taškas Vizavimo taškas Atskaita matuoklėje (mm) Aukščių skirtumai (mm) Instrumento horizontas Hi (m) Altitudės H (m)atgal pirmyn tarpe Apskaičiuotas vidutinis pataisytas
1 2 3 4 5 6 7 8 9 101 Rp 55 1900 20 117,28 Pk 0 1990 -90 -70 117,21
2 Pk 0 1980 20 Pk 1 1090 890 910 118,12
3 Pk 1 1810 20 Pk 2 1725 85 105 118,23
4 Pk 2 480 118,71 +36 720 117,99 +42 830 21 117,88 Pk 3 4160 -3670 -3649 114,58
5 Pk 3 305 21 Pk 4 3200 -2895 -2874 111,7
4 lentelės tęsinys 16 puslapyje4 lentelės tęsinysStovėjimo taškas Vizavimo taškas Atskaita matuoklėje (mm) Aukščių skirtumai (mm) Instrumento horizontas Hi (m) Altitudės H (m) atgal pirmyn tarpe Apskaičiuotas vidutinis pataisytas
2270 -2059 109,647 Pk 5 495 21 pk 6 2210 -1715 -1694 107,95
8 Pk 6 1020 21 Pk 7 2055 -1035 -1014 106,94
9 Pk 7 880 20 Rp 44 1765 -885 -865 106,07
Σh -113,95 Σh -112,10fh= Σh – (Hg – Hpr) = -11395 – (106,07 – 117,28) = -185fhleist = 50√L =42 mm4 lentelės tęsinysStovėjimo taškas Vizavimo taškas Atskaita matuoklėje (mm) Aukščių skirtumai (mm) Instrumento horizontas Hi (m) Altitud…ės H (m) atgal pirmyn tarpe Apskaičiuotas vidutinis pataisytas 10 Rp 44 1250 1 Pk 8 1810 -560 -559 105,5111 Pk 8 500 1 Pk 9 2045 -1545 -1544 103,9712 Pk 9 860 1 Pk 10 1555 -695 -694 103,27
13 Pk 10 1320 1 104,59 103,27 +33,10 1560 -240 -239 103,03 +51 1550 103,04 upės dug. 4340 100,2514 Pk 10 +33,10 1560 Pk 10 1330 230 230 103,2615 Pk 10 1580 Pk 9 880 700 700 103,96
4 lentelės tęsinys 17 puslapyje4 lentelės tęsinysStovėjimo taškas Vizavimo taškas Atskaita matuoklėje (mm) Aukščių skirtumai (mm) Instrumento horizontas Hi (m) Altitudės H (m) atgal pirmyn tarpe Apskaičiuotas vidutinis pataisytas 16 Pk 9 2070 Pk 8 500 1570 1570 105,53
17 Pk 8 1790 1 Rp 44 1255 535 536 106,07Σh -5 Σh 0fh= Σh – (Hg – Hpr) = -5 – (106,07 – 106,07) = -5fhleist = 50√L = ± 50√0,5 = 35,363.3. Trasos profilio braižymasIšilginis trasos profilis braižomas milimetriniame popieriuje . Atsižvelgiant į trasos ilgį ir profilio paskirtį, horizontalieji atstumai tarp piketų bei tarpinių taškų atidedami masteliu 1:1000 – 1:10000. Norint profilyje išryškinti reljefo nelygumus, taškų altitudės atidedamos 10 ir daugiau kartų stambesniu masteliu.Išilginį profilį pradedama sudaryti nuo eilučių „atstumai“ ir „piketai“. Eilutėje „atstumai“ pasirinktu masteliu pagal piketavimo abriso duomenis atidedami atstumai tarp piketų. Eilutėje „piketai“ rašomi piketų numeriai. Eilutėje „žemės paviršiaus altitudės“ iš niveliavimo žurnalo centimetro tikslumu rašomos žemės paviršiaus altitudės. Virš šios eilutės rašomi „nuolydžiai“ ir skaičiuojami iš žemės paviršiaus altitudžių. Eilutėje “trasos planas“ pagal piketavimo abriso duomenis braižomas trasos planas. Virš eilutės „trasos planas“ pasirinktu masteliu braižoma aukščių skalė ir pagal ją atidedamos visų trasos taškų altitudės. Jei piketų altitudės yra didelės, skalė pradedama nuo pasirinkto sąlyginio horizonto altitudės. Sujungus atidėtus taškus, gaunamas trasos išilginis profilis. Profilį žr. 7 priede.IŠVADOS
1. Horizontalioji nuotrauka nubraižyta masteliu 1:500, sąlyginėje koordinačių sistemoje. Nuotraukoje atvaizduotas stadionas.2.. Vertikalioji nuotrauka nubraižyta masteliu 1:500, horizontalių laiptas 0,5 m. Aukščių sistema Baltijos. Pastorinta kas ketvirta horizontalė.3.Trasos profilis nubraižytas: horizontalus mastelis 1:2000, vertikalus mastęlis 1:100. Apskaičiuoti nuolydžiai, nubraižytas trasos planas.MOKOMOSIOS GEODEZIJOS PRAKTIKOS DARBŲ SAUGA1. Bendroji dalis:1.1 studentas turi laikytis šios instrukcijos reikalavimų, nes priešingu atveju jam nebus leista atlikti mokomąją praktiką.1.2 Studentai pirmą praktikos dieną išklauso darbų saugos ir gaisrinės saugos instruktažą ir pasirašo praktikos vadovo pildomame žurnale. Tik tuomet jie gali atlikti mokomosios praktikos užduotis.1.3 Studentas turi atlikti tik tą užduotį, kurią paskiria vadovas.1.4 Praktikos metu studentas privalo laikytis universiteto vidaus tvarkos taisyklių.Praktikos metu draudžiama:1.4.1. Naudoti prietaisus ir įrankius ne pagal paskirtį;1.4.2. Ardyti prietaisus bei juos remontuoti be vadovo nurodymu ir priežiūros;1.4.3. Gerti alkoholinius gėrimus, būti nedrausmingiems;1.4.4. Palikti prietaisus be priežiūros.1.5. Studentai turi laikytis asmeninės ir darbo higienos, gaisrinės saugos reikalavimų, tausoti prietaisus ir įrankius.1.6. Studentai privalo žinoti, kur gauti pirmąją medicinos pagalbą.2. Pavojingi, kenksmingi ir kiti rizikos veiksniai, jų poveikis sveikatai, būtinos saugos priemonės.2.1. Studentą darbo metu veikia keletas veiksnių – raumenų ir nervų sistemą veikia meteorologinės sąlygos, triukšmas, aplinka.2.2. Studentai privalo turėti būtinas apsaugines priemones nuo neigiamo saulės mspindulių poveikio, naudotis tinkama darbui lauko sąlygomis apranga.
3. Studento veiksmai prieš darbo pradžią3.1. Paskirtas brigadininkas organizuoja prietaisų paėmimą, jų apsaugą ir laikymą. Paimtų prietaisų gamykliniai numeriai fiksuojami specialiame laboratorijos formuliare.3.2. Studentai, gavę prietaisus ir įrankius, privalo įsitikinti, ar jie tvarkingi ir ar nekels pavojaus darbo metu jų sveikatai.3.3. Įrankių rankenos turi būti lygios, nešerpetotos, o jų laisvieji galai pastorinti.3.4. Kirvių kotai turi būti gerai įtvirtinti, o jų laisvieji galai pastorinti.3.5. Visus studentus supažindina su praktikos vietos ypatumais, darbų ir gaisrinės saugos reikalavimai.
4. Studentų veiksmai praktikos metu.4.1 Darbai atliekami laikantis vadovo nustatytos tvarkos.4.2. Būtina griežtai laikytis prietaisų techninės priežiūros instrukcijų reikalavimų.4.3. Praktikos vietoje būtina palaikyti švarą ir tvarką. Nešiukšlinti ir nelaužyti medžių bei kitų želdinių.4.4. Negalima palikti darbo vietos ir prietaisų be priežiūros. Pasitraukti iš darbo vietos be vadovo leidimo draudžiama.4.5. Šviečiant saulei, galvą reikia prisidengti skarele ar kepure.4.7. Negalima gulti ant drėgnos ir šaltos žemės sušilus.4.7. Negalima gerti šalto vandens sušilus ir suprakaitavus.4.8. Kalant kuoliukus, negalima stovėti prieš dirbantį asmenį. Gairės ir instrumentų stovus reikia nešti, smailiuosius galus pusiau nuleidus žemyn.4.9. Kuoliukus reikia sukalti taip, kad jie iš žemės būtų išlindę ne daugiau kaip 5 mm. Šalia jų sukalami aukštesni kuoliukai – sargeliai, kurie, pasibaigus darbui, ištraukiami, o pagrindiniai kuoliukai sukalami gilyn arba jie ištraukiami.4. 10. Draudžiama dirbti važiuojamojoje kelio dalyje. Esant būtinybei dirbti – reikia turėti įspėjamuosius ženklus. Raudona vėliavėlė turi būti pritvirtinama ir prie prietaiso stovo.4. 11. Prasidėjus lietui, visus darbus reikia nutraukti ir patikimai uždengti prietaisus.4. 12. Sugedus prietaisams arba įrankiams, taisyti juos galima tik leidus vadovui arba laboratorijos vedėjui.4. 13. Draudžiama nukreipti teodolitus arba nivelyrus į saulę be specialių apsauginių filtrų.5. Studento veiksmai avariniais (ypatingais) atvejais.5. 1. Kilus avarinei situacijai, studentai privalo nutraukti darbus. Esant būtinybei, evakuoti žmones ir prietaisus.5. 2. Apie kiekvieną nelaimingą atsitikimą būtina informuoti praktikos vadovą.5. 3. Praktikos vadovas apie įvykį informuoja geodezijos ir kadastro katedros vedėją, o esant reikalui, ir universiteto vadovybę.5. 4. Nukentėjusiajam įvykio vietoje nedelsiant suteikiama pirmoji pagalba. Esant reikalui, organizuojamas nukentėjusiojo pristatymas į medicinos punktą.5. 5. Mechaninės ar elektros t…raumos atveju atjungti prietaisus nuo elektros tinklo.5. 6. Pirmoji pagalba elektros traumos atveju – dirbtinis kvėpavimas ar netiesioginis širdies masažas.5. 7. Pirmoji pagalba mechaninės traumos atveju – kraujavimo stabdymas, pažeistų galūnių įtvirtinimas. Nudegimo atveju žaizdą reikia aprišti sterilia tvarstomąja medžiaga, negalima žaizdos tepti jodu ar kitais ne nudegimams skirtais tepalais.
6. Studento veiksmai baigus darbą.6. 1. Baigus darbą nuo visų darbo įrankių ir prietaisų nuvalomos dulkės ir purvas.6. 2. Jei prietaisai sudrėko, būtina juos išdžiovinti.6. 3. Po darbo reikia nusiplauti rankas, veidą, nusivalyti drabužius.6. 4. Surinkti darbo vietoje likusias šiukšles, sukalinėtus kuoliukus ir juos išmesti į šiukšlių konteinerį.6. 5. Pasibaigus praktikai, prietaisai grąžinami dėstytojai.INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS1. Stepanovienė J. Tumelienė E. Zigmantienė E. Geodezijos mokomoji praktika// Vilnius, 2005.2. Tamutis Z. Tulevičius V. Žalnierukas A. Geodezija – 1// Vilnius, 1992.3. Variakojis P. Geodezija// Vilnius, 1982.