Žmonių saugos paruostuke

1.Elektos srovės poveikis žmogaus organizmui, jį nulemiantys faktoriai, apsauga. El. srovė žmogų veikia trejopai: 1)terminis poveikis, kai tekant el. srovei per gyvus audinius jie įkaista; 2)elektrolitinis poveikis, t.y. tekant el. srovei per skysčius (kraują, limfą), juose esančios medžiagos suskyla į jonus; 3)biologinis poveikis, kai tekant el. srovei raumenys susitraukia nepriklausomai nuo žmogaus valios, noro. Pagr. traumos dėl el. srovės poveikio: įvairūs nudegimai, el. žymės, ženklai, akių uždegimas ir pan. Elektros žymės – kai po tam tikro laiko atsiranda žymės, gali atsiverti ilgai gyyjančios žaizdos. Poveikio priežastys: elektros srovės pagrindiniai parametrai , A. – žmogaus kūno varža, – per žmogų tekanti srovė. Poveikį sudaro būtent srovės stiprumas. Žmogus pradeda justi 0,001A srovę. Per 3s apie 100mA kintama arba 300mA pastovi srovė sukelia širdies raumenų fibriliaciją, sustabdo širdį. Srovė pagal omo dėsnį priklauso nuo įtampos. U apie 200V. Žmogaus kūno įvairios vietos turi skirtingą varžą. =1000 – tokia varža įmanoma skaičiuojant įrenginius. =220/1000=0,22A. Sausos odos rankų varža gali siekti 10000 omų. Žmogaus organizme yra aktyvių taškų, kur varža gali būti 100 kartų mažesnė, todėl gali būti mirtinų nelaimintų atsitikimų, pvz. prisilietus prie automobilio akumuliatoriaus. Labai svarbus poveikiui yra srovės tekėjimo laikas: kuo ilgiau srovė teka laidininku, tuo labiau didėja to laidininko temperatūra – mažėja varža – didėja srovė ir t.t. Svarbios aplinkos sąlygos: pa

avojingiausia drėgna arba elektros srovei laidi aplinka (šlapios arba medinės grindys, daug vandens garų ore ir pan.). svarbios individualios žmogaus savybės: skysčių (vandens) kiekis organizme. Svarbus prisilietimo pobūdis: 1)

Prisilietus tokiu būdu po maždaug 1s žmogui sustos širdis. =220/1000=0,22A.
2)

Tuomet (jei , R grindų ir pan. gana didelė, galima net nepajusti): .
1/c – tekant per orą; – rozetė. Kai be avalynės, grindys šlapios, rozetė atvira,tai turėsim tokį patį rezultatą kaip 1 atveju.
3)žingsnio įtampa. Nukrito laidas ant žemės, susidarė laukas, kuriame potencialas yra skirtingas skirtinguose taškuose. Kai žmogus atsistojo ant dviejų kojų, susidaro potencialus skirtumas – įtampa. Tas potencialų skirtumas proporcingas žingsniui. Žmoguje pradeda tekėti srovė: . – potencialų skirtumas. Panašiai kai trenkia žaibas į žemę ar į medį. Reikia stovėti ant vienos kojos arba eiti labai mažais žingsneliais. Apsaugai nuuo elektros srovės naudojamos tokios priemonės: 1)izoliacija – visos srovinės dalys izoliuojamos. Izoliacijos dydis kai U=1000V, negali būti mažesnė kaip 500000 omų; 2)neprieinamumas prie srovinių dalių. Kai srovę turinčios įrenginių dalys patalpinamos taip, kad žmogus negalėtų prisiliesti prie jų (užkasama ir pan.); 3)apsauginis išjungimas. Esmė: žmogui patekus į pavojingą vietą (zoną), srovė yra automatiškai išjungiama (naudojami įvairūs davikliai, sujungti su durimis ir pan.); 4)apsauginis blokavimas: žmogus negali pakliūti į zoną tol, kol ten yra srovė; 5)apsauginis įžeminimas: esmė –

Izoliacijai prasitrynus ir patekus į korpusą, žmogus nu

ukentės prisilietęs. Tam, kad to išvengti, korpusas sujungiamas su žeme specialiu laidininkų pagalba. Žmogui prisilietus, tekės dvi srovės: per žmogų ir per įžeminimo laidą: =220/1000=0,22A ir . Bendra srovė: . Kadangi , , tai tekanti srovė per žmogų 250kartų mažesnė nei tekanti per įžeminimą. Todėl visi buitiniai prietaisai turi būti įžeminti. Įžeminimas – apsaugos nuo elektros būdas, kai nestovinės įrenginio dalys, ant kurių gali atsirasti srovė. Specialių laidininkų pagalba yra sujungiami su žeme; 6)saugikliai: veikimo principas toks, kad padidėjus srovei, saugiklis nutraukia srovės tekėjimą. Tačiau saugikliai skirti pagrinde tam, kad dėl elektros srovės neįvyktų gaisras.
2.Apsauga nuo žaibo. Statinė elektra. Žaibas – milžiniškas elektros išlydis, atsirandantis tarp žemės ir debesų arba tarp debesų. Priklausomai nuo lašelių dydžio, debesys gali įsielektrinti teigiamai arba neigiamai. Žemė dažniausiai turi neigiamą krūvį. Žaibo trukmė apie 100ms, potencialų skirtumas gali būti iki 1000000V ir daugiau. Srovė 200-250kA.

Žaibo šerdies temperatūra: T=20000C. Žaibas turi terminį, griaunamąjį ir elektromagnetinį poveikį (susidaro laukai). Griaunamasis poveikis: tai dėl didelės srovės, kuri negalėdama tekėti sugriauna pastatus. Žmogui žaibuojant pavojingas tiesioginis išlydis ir žingsnio įtampa. Žaibuojant negalima bėgti, dirbti su elektros įrenginiais, elektros prietaisais, stovėti šalia didelių pastatų, medžių. Apsaugai nuo žaibų naudojami žaibolaidžiai: jie gali būti strypiniai, tinkliniai, lyniniai.

Žaibolaidį sudaro: 1.žaibo priėmiklis (strypas) 2.atrama 3.žaibo nuvediklis (laidininkas) 4.

.įžeminimo įrenginys. Tokio žaibolaidžio apsaugos zona – kūgis, kurio aukštis h ir spindulys r. Šio kūgio erdvėje apsauga yra ne mažesnė kaip 95%. Žaibolaidžio veikimo principas: šioje erdvėje jis neleidžia susikaupti statiniam krūviui, jis yra pastoviai nuvedamas. Be tokių paprastų žaibolaidžių naudojami aktyvūs žaibolaidžiai, kurie virš pastato sukuria jonizuoto oro stulpą, naudojami ten, kur saugomos sprogios, degiosios medžiagos. Tokių žaibolaidžių apsauga 99%. Per tą jonizuoto oro stulpą nuvedami krūviai, kad nesusikauptų. Galima kaip žaibolaidį naudoti įžemintą metalinę stogo dangą. Lietuvoje žaibavimo trukmė per metus yra apie 60h.
Statinė elektra, tai reiškinys, susijęs su laisvų krūvių atsiradimu, kaupimusi, išlaikymu, atsinaujinimu el. srovės nuolaidžiose arba sunkiai laidžiose medžiagose. Statinė elektra susidaro judant skysčiui (kūnui), judant orui pro kūnus arba judant kūnams ore, judant diržinėms pavaroms, transporteriams, judant birioms medžiagoms, jas transformuojant ir pan. (pvz. Tarp lėktuvo ir žemės gali susidaryti apie 100000V potencialų skirtumas.) Statinis elektros išlydis gali būti gaisro ar sprogimo priežastimi. Taip pat gali traumuoti žmogų. Todėl šis reiškinys nepageidaujamas ir mažinant statinį elektros krūvį būtina naudoti tokias priemones: 1)visas metalines dalis kur gali atsirasti statinė elektra (korpusus, vamzdynus, talpas ir pan.) būtina įžeminti. 2)mažinti medžiagos paviršinę arba tūrinę varžą naudojant antistatines priemones. Antistatiko esmė: jis padaro medžiagas laidžias elektrai – krūvis nuvedamas. 3)galima medžiagas dr
rėkinti. 4)orą jonizuoti, drėkinti (kai drėgmė >70%, oras tampa laidus elektrai). 5)valyti dulkes nuo įrenginių, patalpos viduje. 6)mažinti skysčių ar dujų srautų tekėjimo greitį. 7)vengti degių skysčių pylimo laisvai krintančia srove. 8)tiekti degius skysčius, degias dujas arba jas saugoti elektros srovei nuolaidžiais vamzdynais arba induose (degalinėse nepilamas kuras į plastmasinę tarą, nes gali susikaupti statinis krūvis ir užsiliepsnoti, sprogti kuras). 9)negalima naudoti įrenginių, kurie sudaro statinę elektrą patalpose, kur yra degiosios medžiagos. 10)naudojant diržines pavaras negalima kryžminti diržų, juos tepti tepalais, kurių sudėtyje yra anglies. 11)naudojant birias medžiagas būtina jas drėkinti arba apdoroti specialiais antistatikais. 12)vamzdynuose, kur suspaustas oras, jį būtina valyti nuo priemaišų.
3.Darbuotojų saugos ir sveikatos teisinis reglamentavimas.
Valstybė reglamentuoja tik tai, kas susiję su darbu, darbiniais santykiais. Įstatymai – prievartos priemonė, kuri verčia elgtis taip, kaip įsakyta. Žmogus privalo tai daryti, nori jis to, ar ne. 40 ir 48 Konstitucijos straipsniai apibrėžia žmogaus teisę laisvai pasirinkti darbą, geras darbo sąlygas, apmokėjimą, soc. garantijas. 49 str. numato kasmetines mokamas atostogas ir teisę į poilsį. Konstitucijos pagrindu išleistas LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Pagr. dokumentas, kuriuo nusakoma žmogaus sveikatos, darbingumo, gyvybės saugojimo principai. Darbinė veikla skaitoma tada, kai yra reglamentuota abiejų pusių teisiniu pagrindu. Pagr. LR darb. saugos ir sveikatos įstatymo nuostata: žmogaus sveikata, darbingumas ir gyvybė yra svarbiau už pelną. Institucijos: įstatymų leidžiamoji (seimas); įstatymų vykdomoji (vyriausybė). Be minėto įstatymo yra dar visa eilė teisės aktų, reglamentuojančių darbuotojų saugą ir sveikatą (DSS), t.y. taisyklės, nuostatai, reglamentai, institucijos ir pan. Tai, kas liečia DSS, visi teisės aktai yra priimami remiantis trišaliu principu, t.y. suderinti su valstybe (valstybės institucijomis), darbdavių organizacijomis ir darbuotojų organizacijomis. Lietuvai tapus ES nare, privalu laikytis ES galiojančių DSS teisės aktų reikalavimų. Lietuvoje yra tik kelios įmonės, atitinkančios tuos reikalavimus (prekės ir paslaugos). Su žmonėmis didžiausia problema ta, kad kitos ES narės laukia pigios darbo jėgos.
4.Darbdavių ir darbuotojų pareigos saugos ir sveikatos srityje.
Darbdavys privalo užtikrinti darbuotojo saugos ir sveikatos reikalavimus. Visi reikalavimai pagrinde rašomi darbdaviui. Darbdavys privalo: aprūpinti darbuotojus asmeninėmis, kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis; sudaryti tinkamas buities sąlygas; mokyti darbuotojus, juos instruktuoti bei kontroliuoti ir konsultuoti; teikti medicinos paslaugas; apdrausti darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų; aprūpinti darbo priemonėmis. Nelaimingo atsitikimo atveju darbdavys privalo suteikti skubią medicinos pagalbą, bei nustatyta tvarka nemokamai patikrinti sveikatą. Darbuotojas privalo: žinoti teisės aktų reikalavimus ir juos vykdyti; dirbti su darbo drabužiais; naudoti asmenines apsaugines priemones ar kolektyvines saugos priemones (kai to reikalauja teisės aktai); imtis priemonių pašalinti veiksnius, kurie gali sukelti avarijas ir traumas, ir apie tai informuoti darbdavius. darbuotojas gali atsisakyti dirbti, jei jo sveikatai ir gyvybei yra grėsmė.
5.Potencialiai pavojingi įrenginiai (PPĮ) ir darbai.
PPĮ – įrenginiai, kurie gali pakenkti žmogui ar aplinkai dėl juose sukauptos energijos ar naudojamų medžiagų arba vykstančių procesų ir kuriems nustatyta privalomoji priežiūra (garo katilai, slėginiai indai, dujinė įranga, kranai, liftai, keltuvai, elektros įrenginiai ir pan.). Kiekvienai minėtai grupei yra nustatytos projektavimo, gaminimo, montavimo, remonto, laikymo specialios taisyklės. Pavojingas darbas – rizikos turintis darbas, kurio metu galimas atsitiktinis kenksmingo veiksmo poveikis. Kenksmingi veiksniai: fiziniai (temp., slėgis ir pan.); cheminiai (chem. medžiagos – rūgštys, šarmai ir kt.); biologiniai (mikroorganizmai, virusai, bakterijos ir pan.). Tai tokie darbai, kaip darbas su kenksmingomis ir nuodingomis, degiomis ir svaigiomis medžiagomis, darbai po vandeniu, darbai aukščiau kaip 5m nuo žemės (pakloto) ir pan. Potencialiai pavojingų darbų (PPD) sąrašas yra patvirtintas LR vyriausybės ir šie visi darbai atliekami tik pagal specialius leidimus prieš tai instruktuojant darbuotojus. Darbuotojams, atliekantiems šiuos darbus, keliami spec. reikalavimai, t.y. jie apmokomi ir atestuojami.
6.Darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė ir socialinė partnerystė.
Kontrolės formos: valstybinė; vidinė. Valstybinę kontrolę vykdo tokios valstybės institucijos: 1)valstybinė darbo inspekcija prie socialinės saugos ir darbo ministerijos. Ši institucija vykdo valstybės politiką ir pagr. tikslas – nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų inspekcija. 2)valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie sveikatos apsaugos ministerijos. Jos pagr. tikslas – kontroliuoti, kad darbuotojų ir gyventojų fizinė ir psichinė sveikata nebūtų pažeidžiama darbo metu, kad nekiltų infekcinės ligos, kad įmonės neterštų aplinkos ir kad darbuotojui būtų sudarytos sveikos darbo sąlygos. 3)valstybinė energetikos inspekcija prie ūkio ministerijos. Jos tikslas – užtikrinti valstybinę energetikos įrenginių priežiūrą ir kontrolę. 4)valstybinė atominės energetikos inspekcija prie LR vykdomųjų institucijų. Tikslas – įrenginių, naudojančių atominę energiją, priežiūra ir kontrolė. 5)priešgaisrinę valstybinę priežiūrą vykdo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Pagr. funkcijos: gaisrų gesinimas ir gelbėjimo darbai bei priešgaisrinė priežiūra, kurios pagr. tikslas – gaisrų prevencija.
Vidinę kontrolę vykdo įmonės saugos ir sveikatos tarnybos bei darbuotojų atstovai. Darbdavys įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos priežiūrai turi sukurti minėtą tarnybą arba samdytis. Tarnyba sukuriama kai įmonėje daugiau kaip 50 darbuotojų, kai mažiau – funkcijas gali vykdyti darbdavio paskirti asmenys. Šios tarnybos prižiūri kaip įmonėje atliekami saugos reikalavimai.
Darbuotojų saugos ir sveikatos socialinę partnerystę vykdo: 1)LR darbuotojų saugos ir sveikatos komisija. Ji sudaryta trišaliu principu, t.y. joje yra valstybės institucijų, darbdavių bei darbuotojų organizacijų atstovai. Pagr. tikslas – derinti tarpusavyje saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus, teikti pasiūlymus įstatymų leidėjams (seimui). Tik tarpusavy sutarus, teisės aktai priimami ir pradeda galioti. 2)teritorinės ar atskirų ūkio veiklos sričių komisijos. 3)įmonių profesinės sąjungos. Bendradarbiavimas yra dvišalis. 3)įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai. Atstovauja darbuotojus įmonėje.
7.Darbdavių ir darbuotojų mokymas, atestavimas ir instruktavimas.
Ir darbdaviai ir darbuotojai vieną kartą per 5 metus turi būti mokomi, atestuojami saugos ir sveikatos klausimais. Mokymo programas sudaro ir tvirtina valstybinė darbo rinkos ir socialinės apsaugos ministerijos. Mokyti gali visos institucijos, kurios turi specialią licenziją. Atestuoja trijų asmenų komisija: mokymo įstaigos atstovai bei valstybinės darbo inspekcijos atstovas. Rezultatai surašomi atestato protokole. Svarbu todėl, kad įvykus nelaimingam atsitikimui ir kai darbuotojas neturi atestato, visa kaltė krenta jam. Papildomai atestuoti reikia: ne rečiau kaip 5m; pasikeitus technologiniam procesui; pakeitus darbo pobūdį; komisijos, tiriančios nelaimingą atsitikimą, nurodymu; kai pats darbdavys nustato, kad darbuotojas nežino DSS reikalavimų. Darbuotojams, prižiūrintiems PPĮ arba atliekantiems pavojingus darbus, priklausomai nuo jų rūšies, atestavimas gali būti vykdomas kas 1m. arba kas 3m. Tikrinimo ir mokymo tvarką nustato darbdavys. Visi įmonės darbuotojai, nepriklausomai nuo darbo stažo, turi būti instruktuojami darbuotojo saugos ir sveikatos klausimais. Privalomi instruktavimai: įvadinis; pirminis darbo vietoje; periodinis darbo vietoje; papildomas darbo vietoje; specialusis darbo vietoje. Įvadinis instr. atliekamas prieš priimant į darbą ir sudarant sutartis. Atliekamas visiems be išimties darbuotojams. Jo metu supažindinama su įmonės specifika, sauga, elgesiu ir pan. Instruktuoja darbdavio įgaliotas asmuo, saugomas 75 metų senumo instruktavimo žurnalas. Pirminis instr. privalomas visiems, kurių darbas susijęs su tam tikrais rizikos veiksniais. Instruktuoja padalinio vadovas. Periodinis instr. vykdomas ne rečiau kaip kartą per 12 mėnesių. Papildomas instr. vykdomas pasikeitus technologiniams procesams ar gamybos pobūdžiui valstybinio darbo inspektoriaus nurodymu. Vykdomas ir įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar patvirtinus naujas institucijas. Specialus instr. atliekamas dirbant pavojingus darbus arba su PPĮ. Ir jis pravedamas kiekvieną kartą prieš pradedant darbą. Visi instruktažai vykdomi pagal darbdavio sudarytas ir patvirtintas instrukcijas. 8.Darbuotojų ir darbdavių atsakomybė pažeidus DSS reikalavimus.
Egzistuoja 4 atsakomybes rūšys: 1)drausminė atsakomybė – kai už teisės aktų pažeidimus įmonės vadovas skiria tokias nuobaudas: pastaba, papeikimas ar atleidimas iš darbo. Šios nuobaudos skiriamos mėnesio bėgyje nuo pažeidimo, per 3 dienas pranešama darbuotojui ir jis ant įsakymo pasirašo. Svarbiausia nuobauda – atleidimas iš darbo (jei per metus padaro 2 nusižengimus). Už kiekvieną nuobaudą darbuotojas pasiaiškina raštu. 2)administracinė atsakomybė – tam tikros piniginės baudos, kurias skiria valstybinės institucijos. Šių baudų pobūdį ir dydį nustato LR administracinės teisės pažeidimų kodeksas. Piniginė bauda skiriama mėnesio laikotarpyje ir ją galima apskųsti teismui. Didžiausia bauda – už nelegalų darbą – 10 tūkst. (baudžiamas darbdavys). 3)materialinė atsakomybė – dėl pažeidimų padarytą žalą (pastatams, aplinkai, asmeniui) atlyginti taikoma dalinė arba pilna materialinė atsakomybė (DMA). DMA taikoma tada, kai padaryta žala darbuotojo sveikatai. JI sudaro ne daugiau kaip vieną vidutinį mėnesinį darbo užmokestį. Pilna arba visiška mat. atsakomybė taikoma tada, kai darbuotojo veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis arba yra baudžiamoji atsakomybė. Darbuotojui žuvus darbe dėl darbdavio kaltės išmokama 100 vidut. mėnesinių pajamų. 4)baudžiamoji atsakomybė – už veikas (veikimas arba neveikimas), kurios traktuojamos kaip nusikaltimai arba baudžiamieji nusižengimai, atsakomybę numato LR baudžiamasis kodeksas. Bausmė – ne daugiau kaip 3 metai laisvės atėmimo ir visos kitos bausmės (piniginė bauda, areštas, laisvės apribojimas, pataisos darbai ir laisvės atėmimas). Ikiteisminį tyrimą, teismo vykdymą, proceso dalyvių teises ir pareigas nustato LR baudžiamojo proceso kodeksas (BK). LR BK už DSS pažeidimus 141 kodekso str. numato tokią atsakomybę. 1 dalis: Jei pažeidimas galėjo sukelti, bet nesukėlė nelaimingų atsitikimų žmonėms (avarijos ir pan.), baudžiama pataisos darbais iki 1m. arba bauda. 2 dalis: Kai nurodyta veika sukėlė nelaimingus atsitikimus žmonėms, aplinkai ir pan., baudžiama laisvės atėmimu iki 5 metų arba bauda. Baudžiama tik už tuos pažeidimus, kurie turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su pasekmėmis.
9.Nelaimingi atsitikimai ir profesinės ligos.
Nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis, kuris įvyksta darbo metu (dirbant sutartyje numatytą darbą), kurio metu patiriama trauma. Profesinė liga – tai lėtinis arba staigus sveikatos sužalojimas, kurį sukelia vienas arba daugiau pavojingų veiksnių. Profesinės ligos skirstomos: lėtinė, kai sukelta buvo veikiant ilgą laiką; ūminė – greitas arba staigus susirgimas. Dažnai susergama kvėpavimo susirgimais. Nelaimingi atsitikimai skirstomi: lengvas, kai darbuotojas netenka darbingumo ne daugiau kaip 1 dienai, pasveikstama be jokių liekamųjų pasekmių; sunkus, kai darbuotojas patiria sveikatai ir guvybei pavojingą traumą, dėl kurios lieka pasekmės sveikatai; mirtinas, kai patiriama gyvybei pavojinga trauma ir dėl jos mirštama iš karto ar po kurio laiko. Nelaimingų atsitikimų klasifikaciniai požymiai nustatyti nelaimingų atsitikimų apskaitos ir tyrimų nuostatuose. Nelaimingi atsitikimai būna susiję su darbu ir nesusiję su darbu. Jei susijęs su darbu, tai darbdavys moka už gydymą, jei nesusijęs, tai moka socialinis draudimas. Susijęs su darbu nelaim. atsitikimas yra tada, kai atliekamas darbas, kuris numatytas darbo sutartyje suderinus su darbdavių ar jam pavedus, būnant komandiruotėje darbdavio pavedimu, vykstantiems į darbą ar iš darbo įmonės transportu, dirbant įmonėje savo tikslams, bet su darbdavio sutikimu, darbo metu atliekant pilietinę pareigą, dalyvaujant sporto, kultūros ar kt. renginiuose su darbdavio nurodymu.
Nelaimingų atsitikimų tyrimas.
Juos tiria komisija, sudaryta iš darbdavio ir darbuotojo atstovų ir tyrimo eigoje surašomas N- 1 aktas, be to įvykus tokiam atsitikimui privaloma nedelsiant pranešti įmonės profsąjungai, įmonės saugos ir sveikatos komitetui. Vietą, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, privaloma išsaugoti nepaliestos būklės, nukentėjusiajam turi būti suteikta pirmoji medicininė pagalba ir darbdavys privalo sudaryti visas sąlygas komisijai, tiriančiai nelaim. atsitikimą: suteikti transportą, suteikti patalpas komisijos nariams, pateikti reikiamus dokumentus ir pan. Komisija nelaim. atsitikimą turi ištirti per 7 dienas, tyrimo metu turi būti nustatytos nelaim. atsitikimo priežastys, aplinkybės ir pasekmės. Surašyti N- 1 formos aktai turi būti įteikiami: valstybinio darbo inspekciniams skyriams; draudimo įstaigai; profesinei sąjungai; nukentėjusiajam; darbdaviui. Įvykus sunkiam ir mirtinam nelaimingam atsitikimui darbdavys privalo pranešti: prokuratūrai; valstybinei darbo inspekcijai; įmonei; profesinei sąjungai; kitoms suinteresuotoms institucijoms, nukentėjusiojo šeimai. Sunkius ir mirtinus nelaim. atsitikimus tiria komisija, kuriai vadovauja valstybinis darbo inspektorius., taip pat gali dalyvauti darbdavio ir darbuotojo atstovai. Tokius atsitikimus privalo ištirti per 15 dienų. Esant sudėtingam tyrimui, vyriausio valstybinio darbo inspektoriaus nurodymu tyrimas gali būti pratęsiamas. Jei įvyksta nelaim. atsitikimas, kurio metu miršta 3 ir daugiau darbuotojų, tyrimui vadovauja vyr. darbo inspektorius, komisijos nariai, vyr. valstybinio inspektoriaus pavaduotojas, teritorinio skyriaus viršininkas, tyrime taip pat gali dalyvauti darbdavio ir darbuotojo atstovai. Tyrimas labai panašus į nusikaltimo tyrimą. Komisijos tyrimų išvadose turi būti nurodyta ne tik priežastys, aplinkybės ir pasekmės, bet ir kas kaltas dėl įvykio. Vėliau tyrimo aktas perduodamas valstybinei darbo inspekcijai (valdybai), originalas paliekamas darbdaviui, prokuratūrai, nukentėjusiojo šeimai ar jo interesams atstovaujančiam asmeniui, draudimo įstaigai, organizacijoms, kurių nariai dalyvavo tyrime, profesinei sąjungai (jų pageidavimu). Baigus tyrimą, visos įmonės, kuriose vyksta panaši veikla, informuojamos apie to nelaim. atsitikimo priežastis, kad nepasikartotų tas pats ir jose.
10. Darbo ir poilsio laikas.
Darbdavys negali viršyti darbo laiko įstatymų: 48val/sav ir 5 darbo dienos/sav. Leidžiama 8val/sav viršvalandžių. Šis laikas nustatytas tam, kad darbdaviai neišnaudotų darbuotojų. Įstatymas numato galimybe dirbti dviejuose darbuose, bet ne daugiau kaip 12val per parą. asmenims 14-16m. ir 16-18m. darbo laikas yra sutrumpintas. darbuotojams, kurių darbas yra susijęs su psichine ir emocine veikla, darbo laikas 36val. Kai dirba kenksmingomis sąlygomis, dirbama mažiau nei 40val. Ten kur negalima nutraukti veiklos, dirbama visas 7 dienas, bet negalima viršyti 48val+8val viršvalandžių, todėl dirbama pamainomis. Dirbant sekmadieniais arba švenčių dienomis pagal susitarimą mokamas dvigubas tarifas arba duodama viena laisva diena. Kiekvieną savaitę turi būti suteikiama ne mažiau kaip 24val. nepertraukiamo poilsio. Naktį draudžiama skirti dirbti nėščias moteris ir asmenis iki 18m. Be asmens sutikimo draudžiama skirti dirbti neseniai pagimdžiusias moteris, taip pat asmenis, auginančius vaikus iki 3m. (nepriklausomai nuo lyties – tėvas ar mama), darbuotojus, kurie vieni augina vaiką iki 14m. ir neįgalius asmenis. Ypatingais atvejais (likviduojant avarines situacijas ir pan.) galima dirbti be išimčių, kai yra ekstremalios situacijos. Pertrauka pavalgyti ir pailsėti turi būti 0,3 – 2val per dieną. Jos metu darbuotojas gali palikti savo darbo vietą, Skiriamos spec. sąlygos, kai žmogus dirba neįprastomis sąlygomis (dar 15min). Paros poilsis turi būti ne mažesnis kaip 11val iš eilės. Savaitės poilsis – ne mažiau kaip 35val iš eilės. Kasmetinės apmokamos atostogos – 28 kalendorinės dienos, išskyrus švenčių dienas. Šiuo metu mokamas vidutinis darbuotojo atlyginimas ir paliekama jo darbo vieta. Atskirais atvejais skiriamos 35 dienos atostogoms. Su padidinta psichine ir emocine įtampa suteikiamos 58 kalendorinės dienos (mokytojai, gaisrininkai, medikai). Dar yra tikslinės atostogos – gimdymo atostogos (70 dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo). Jei gimdymas sunkus, tai gali būti 70 dienų po gimdymo. Yra mokymosi atostogos – stojamiesiems egzaminams po 3d. kiekvienam. Eiliniam egzaminui 3d., įskaitos ar laboratoriniams darbams – kiek numatyta programoj, baigiamajam darbui – 30 dienų, valstybiniams egzaminams po 6 dienas.
11.Ergonomika. 10 fizinių ir 10 pažinimo principų. Tai mokslas, kuris nagrinėja tokią sistemą: įrenginys – žmogus – aplinka. Ergonomikos esmė: viską pritaikyti žmogui. Ergonomikos mokslo išvados (principai) pirmiausia buvo panaudoti karinėje pramonėje. Ergonomikos pagrindiniai tikslai: komfortas (kad žmogus užsiimantis kažkuo jaustųsi gerai, kuo mažiau sunaudotų fizinių, psichinių resursų), maksimalus (optimalus) darbo atlikimas (maksimalus darbas minimaliom sąnaudom žmogaus fizinių ir psichinių resursų), sauga (visom prasmėm). Reikia žinoti ko reikia žmogui, tam ergonomika nagrinėja: 1)antropometrija – visi įmanomi žmogaus išmatavimai. 2)fiziologija – susiję su žmogaus jutimais (uoslė, klausa, regėjimas ir pan.), projektuojant tą sistemą atsižvelgiama į žmogaus fiziologiją. 3)psichologija – atsakomoji žmogaus reakcija į tai ką žmogus jaučia ir pan. 4)atsižvelgiama į žmogaus darbą grupėje, svarbu teisingai parinkti grupės narius ir pan. 5)atsižvelgiama į konkrečias žmogaus psichoemocines savybes, į sugebėjimą tarpusavyje bendrauti ir pan.
Mokymosi strategija yra ergonomikos dalis (kad žmogus per trumpiausią laiką, sunaudodamas kuo mažiau jėgų, galėtų įsisavinti kuo daugiau informacijos).
Elementarūs ergonomikos dėsniai: ergonomika atsižvelgia į tokius dalykus vertinant žmones: 1)visi žmonės skirtingi. 2)žmonių galimybės ribotos (dešimties paimtų vienodo ūgio vyrų yra skirtingos protinės, fizinės galimybės ir pan.). 3)žmonių reakcija yra nuspėjama, numanoma (galima numatyti kaip sureaguos žmonės tam tikroje situacijoje). 4)klysti yra žmoniška.
10 fizinių principų: 1)viskas turi būti lengvai pasiekiama (pvz. su trintuku). 2)darbui pasirinkti tinkamą aukštį. 3)dirbant turi būti patogi kūno padėtis (raumenys neturi būti bereikalingai įtempti). 4)sumažinti per didelę naudojamą jėgą (daugiau prie darbininkiškų specialybių). 5)siekti mažinti nuovargį (būnant tam tikroje padėtyje pavargsta tam tikri raumenys, todėl reikia daryti pertraukas, keisti kūno padėtį ir pan.). 6)sumažinti bereikalingus pasikartojimus (vengti pasikartojančių judesių ir pan., atbukinantis darbas). 7)mažinti tiesioginę sąlyčio įtampą (kad nebūtų per didelių koncentruotų apkrovų). 8)sudaryti galimybę judėti ir keisti kūno padėtį. 9)palaikyti jaukią aplinką (per fizinį suvokimą persiduoda į psichinį).
10 pažinimo principų (pažinimas – lengvesnis supratimas): 1)būtina norminti (priimti vieningas taisykles kalbant apie tuos pačius dalykus: pvz. raudona spalva – draudžiama). 2)stereotipų taikymas, t.y. taikyti dalykus, kurie visiems suprantami (pvz. sukasi pagal laikrodžio rodyklę). 3)siekti tiesioginio suvokimo ir veikimo ryšio: pamatome dalyką ir jis asocijuojasi su veiksmu, kuris po to bus. 4)supaprastinti informacijos pateikimą: reklamos specialistų duona, t.y. kad žmogus iš minimumo informacijos suprastų, kas jam norima pasakyti. 5)siekti reikiamo informacijos pateikimo detalumo, t.y. informacija turi būti detaliai pateikta, kad būtų galima gerai, greitai suprasti. 6)naudoti vienareikšmiškus simbolių atvaizdus, t.y. simboliai turi būti visuotiškai suprantami. 7)naudojant perteklių, t.y. tam, kad informacija tikrai pasiektų, būtina ją pertiekti kuo įvairiau (pvz. įspėjant apie pavojus ir pan.). 8)informaciją pateikti modeliu, t.y. informacijos pateikimas turi būti kuo vaizdesnis, lengviau suprantamas ir pan. 9)naudoti kintamąjį jutiklį. Tam, kad perteikti informaciją, gerai ją „pasakyti“ įvairiom prasmėm. Pvz. ne tik, kad degtų šviesa, bet kad ir mirksėtų. 10)naudoti grįžtamąjį ryšį.
12.Degimas ir sprogimas, degių medžiagų savybės. Degimas – tai elementų cheminė reakcija, kurios metu išsiskiria šiluma ir/arba šviesa. Pagr. degios medžiagos gamtoje: H2,C ir dar šiek tiek siera. Tam kad vyktų degimas būtinos tokios sąlygos: turi būti pakankamai O2, daugiau kaip 15 %; turi būti užsidegimo impulsas arba koks nors šaltinis (cheminės reakcijos, temperatūra, trintis), turi būti degi medžiaga tam tikroje būsenoje(pvz. Įkaitusi iki tam tikros temperatūros). Deginimo būdai:1.pliupsnis, kai degių skysčių ar degių dujų ir oro mišinys užsidega nuo atviros liepsnos šaltinio ir užgęsta. Dega ne ilgiau kaip 5s. Pliupsnio temp. yra pati žemiausia temp, kuri charakterizuoja degių medžiagų pavojingumą gaisro požiūriu. Tai vad. lengvai užsiliepsnojantys skysčiai mažiau kaip 27C temp. 2.savaiminis užsiliepsnojimas, kai medžiaga užsidega tik pakilus temp, be papildomo užsidegimo šaltinio. Kiekviena medž. turi savo užsiliepsnojimo temp. Dyzelinio kuro temp.350-400 laipsnių, popieriaus – apie 250 laipsnių. 3.savaiminis užsidegimas, tai kai medžiaga užsidega dėl jos viduje vykstančių cheminių ,fizinių ar biologinių procesų. Jis gali būt dėl sąveikos su oru: pvz. durpės, augalinės medž, akmens anglis. Užsidega dėl sąveikos su vandeniu (šarminiai metalai Na, K ir pan.), ir kai jungiasi viena medžiaga su kita dėl cheminių reakcijų. 4. sprogimas (degimas sprogimu). Sprogimas – tai degimo rūšis, kai degimo greitis padidėja daug kartų ir išsiskiria daug besiplečiančių dujų. Degti arba sprogti gali degių dulkių, degių dujų, degių skysčių garų ar oro mišiniai. Ar mišiniai degs ar sprogs priklauso nuo degaus komponento ir oro koncentracijos. Kiekviena iš minėtų medžiagų turi tokią koncentraciją, tam tikras koncentracijos ribas, kuriose mišinys yra sprogus. Konc. ribas apibrėžia žemutinė ribinė koncentracija ir aukštutinė arba viršutinė ribinė medž. koncentracija. Pavojingiausios dujos – acetilenas C2H2, jų žemutinė koncentracijos riba 2,5%, viršutinė riba 80%. Propano 2,1% – 9,5%. Benzino garų 0,8% – 5,5%. Ta koncentracija susidaro tam tikroje temperatūroje.
Pagrindinės gaisrų priežastys: jos susijusios su pačiu žmogumi, su žmogaus netinkamu požiūriu ir elgesiu.1.dėl neteisingų elektros įrenginių naudojimo.2. šildymo prietaisai, krosnys.3.rūkymas (neatsargus). 4.neatsargus elgesys su ugnimi (kūrenant laužus, dažnai priežastis gali būti ne pats laužas, o žemė, ant kurios degė laužas, pvz. smėlis gali būti įkaitęs dar ilgai po laužo užgesinimo ir nuo jo gali užsidegti ant jo patekę sausi lapai, šakos ir pan.). Gaisrų pasekmės: žmonės dažniausiai (70%) miršta ne dėl aukštos temperatūros, o dėl dūmų (degimo produktų). Gaisro metu suaugę žmonės bėga į atviras vietas (balkonus ir pan.), o vaikai slepiasi kur tamsu.
Statybinių medžiagų degumas ir atsparumas ugniai (saugumas gaisro požiūriu). Statybinės medžiagos skirstomos:1.nedegios medžiagos ir konstrukcijos, t.y. tokios, kurios gaisro metu (vid. temp.1100-1200o) nedega, nesmilksta, neanglėja. Tai neorganinės medžiagos. 2.sunkiai degios medžiagos, kurios smilksta dega ir anglėja tik veikiamos ugnies. Pašalinus ugnį jų degimas sustoja. 3.degios medžiagos, kurios pačios savaime dega. Tai organinės medž.(medis, popierius ir pan.).
13.Pastatų atsparumas ugniai ir jo padidinimas. Tam kad gaisro metu ugnis neišplistų į gretimas patalpas, aukštus ar pastatus, gaisrinės saugos požiūriu pastatams keliami tam tikri reikalavimai: 1.pastatų atsparumas ugniai. Jis charakterizuojamas pastatų atsparumo ugniai riba. PAUR – tai laikas valandomis, kurio metu veikiant aukštai temp. ir liepsnai, pastato konstrukcijos nesuyra, jose neatsiranda plyšių, jos išlaiko pradinę laikomąją galią bei nepraleidžia temp. į priešingą degimo pusę vidutiniškai <140oC arba <180oC bet kuriame taške. Pvz. plytų (silikatinių) 25 cm storio siena atspari ugniai 5,5 val. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, visiems visuomeniniams pastatams ir jų dalims yra nustatyti atsparumo ugniai reikalavimai ir visi pastatai, statiniai bei jų konstrukciniai elementai skirstomi į 8 klases. Pastatuose ar statiniuose atsparumas užtikrinamas naud. ne degias medžiagas, tačiau pastatuose visada yra konstrukcijos elementai kurie nėra pakankamai atsparūs ugniai, t.y durys bei metalinės laikančios konstrukcijos. Metalas po 15 min praranda savo galią ir pradeda lydytis. Pastatų atsparumą galima padidinti jas padengiant nedegiomis medžiagomis arba nudažant spec. dažais. Taip pat naudojamos gaisrinės užtvaros(įrengiamos) kai gaisro metu norint apsaugoti konstrukcijas, ant jų pilamas vanduo.
14.Gaisrų gesinimo būdai, medžiagos ir priemonės. Gaisrams gesinti naud. 2 būdai: fizinis ir cheminis. Fizinis skirstomas į 3:atšaldymas,kai degi medžiaga atšaldoma iki mažesnės temp. negu savaiminio užsiliepsnojimo temp; izoliavimas nuo deguonies, kai oras atskiedžiamas dujomis ir garais ir deguonies koncentracija sumažinama iki 15 %; atskyrimas, kurio esmė kad iš degimo vietos pašalinamos degios medžiagos arba atskiriamas gaisro židinys. Pagrindinės gaisrų gesinimo medžiagos: 1.Vanduo – tai pats efektyviausias skystis gesinimui. Jis gesina dviem būdais: šaldo ir be to garai atskiedžia orą, sumažina deguonies koncentraciją ore. Vanduo – skystis, turintis didž. šiluminę talpą , jis garuodamas atima daugiausia šilumos. 1L H2O virsta 1700 litrų garų, tačiau nepaisant privalumų vandeniu gesinti galima ne visas medž. ar įrenginius. Negalima gesinti medž., kuriuos reaguoja su vandeniu, negalima gesinti naftos produktų, nes vanduo sunkesnis už naftą, negalima gesinti daiktų, kuriuos H2O tiesiog gadina (knygos, kompiuterinė įranga) ir įrenginių prijungtų prie elektros tinklo. 2.Inertinės dujos – tai dujos su kuriomis niekas nereaguoja. Gesinimui naud. CO2 arba įvairių dujų mišiniai, kurių sudėtis neskelbiama, o žymima tam tikromis raidėmis. Minėtos dujos dažn. Naud. automatinėse gaisrų gesinimo sistemose, kurios įrengiamos ten, kur vandeniu gesinti negalima (bibliotekos, archyvai ir pan.). Be minėtų dujų naudojamas ir azotas – tai dujos mūsų atmosferoje, N2 – lengvesnis už orą, dėl to su azotu užpildamos tuščios degių skysčių talpų ertmės, kad nesusidarytų sprogimas. 3.Putos – jos gali būti fizinės, mechaninės, kurios gaunamos tam tikru santykiu maišant orą, vandenį bei spec. priemonę – putų sudarytoją, kuri vad putokšliu. Tokiomis putomis labai efektyvu gesinti naftos produktus kadangi jos degantį paviršių padengia tam tikru sluoksniu, izoliuoja nuo O2 ir šiek tiek apsaugo. Dar yra cheminės putos, kurios gaunamos karbonatams reaguojant su rūgštimi. Putų burbuliukuose yra CO2. Dėl putų agresyvumo dėl gesinamų medžiagų gadinimo jos naudojamos ribotai. Cheminiu būdu gesina kietas medžiagas kurios būna miltelių pavidalu. Dažniausiai tai chlorinti angliavandeniai ar kalogeninti. Jų gesinimo esmė ta, jog stabdoma oksidacijos, degimo reakcija. Priemonės: Gaisrų gesinimo priemonės skirstomos į pirmines, kurios naud. tik prasidėjus gaisrui gesinti bei į stacionariasias, kurios įrengiamos pastatuose ir statiniuose. Pirminės priem.: gesintuvai, smėlis, įvairūs įrankiai – kastuvai, kibirai. Jos skirtos tam, kad gaisrą galėtų likviduoti patys žmonės. Nustatyta jog didesnė pusė visų įvykusių gaisrų buvo galima užgesinti gaisro kitimo pradžioje jei būtų imtasi reikalingų veiksmų. Pirminių gaisrų priemonių įrengimą reglamentuoja teisės aktai, juose numatyta kiek ir kokių gesinimo priemonių reikia patalpoje atsižvelgiant į jos paskirtį.Be minėtų pirminių visuomet patalpose yra įrengiamas gaisrinis vandentiekis, įrengiami čiaupai su nišomis, kuriose yra gaisrinė žarna, pagaminta iš nelaidžios vandeniui medžiagos ir švirkštas norint nukreipti vandenį reikiama kryptimi. Šiomis gaisro gesinimo priemonėmis naudojasi ugniagesiai – gelbėtojai arba specialiai išmokyti darbuotojai. Patalpose, kuriose vyksta pavojingi gaisro požiūriu procesai, saugomos vertybės, yra įrengiamos automatinės gaisrų gesinimo sistemos bei gaisrinė signalizacija. Automatinės gaisrų sistemos gali būti 2 tipų: sprinklerinės ir drenčerinės. Kaip gesinimo medžiaga gali būti naud. vanduo, inertinės dujos ar milteliai. Sprinklerinės sistemos veikimo esmė yra ta,kad sprinklerinė galvutė turi lydžią spyną, kuri išsilydo prie tam tikros temp.pvz:72oC,90oC ir t.t. ir per galvutę pradeda tekėti gesinimo agentas, ji skirta neužgesinti bet lokalizuoti gaisrui. Drenčerinėse gesinimo sistemose galvutės yra atviros – neuždarytos ir sistemoje gesinimo agento nėra. Gaisro parametrus (temp, dujos)seka ir nustato spec. priešgaisriniai jutikliai, kurie siunčia signalą į valdymo pultą ir į sistemą paduodamas gesinimo agentas
Signalizacija. Tam kad prasidėjus gaisrui informuotų žmones apie pavojų ar pranešti ugniagesiams yra įrengiama gaisrinė signalizacija. Jos esmė: visose pastato patalpose įrengiami gaisro davikliai, kurie sujungiami su bendru valdymo pultu. Ir tik prasidėjus gaisrui, dispečeris mato vietą kur kilo gaisras. Pavojingiausi Lietuvoje objektai sujungti į vieningą sistemą ir vos prasidėjus gaisrui kokiame objekte, apie tai gaunama operatyvinė informacija.
15. Stresas, jo valdymas. Stresas darbe yra emocinė būsena, kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir darbuotojų sugebėjimo atlikti juos. Daugiausiai stresas patiriamas dėl psichologinės rizikos. Žmogaus organizme darbinėje veikloje susiduria derinys su fiziologinių ir psichologinių veiksnių deriniais. Šiu veiksnių pasireiškimo derinys yra daugmaž pastovus ir atitinka darbo aplinkoje keliamus reikalavimus. Žmogaus organizme taip pat veikia psichosocialiniai stresai ir fiziniai- cheminiai veiksniai. Fiziniai-cheminiai veiksniai ne tik tiesiogiai veikia darbuotojo sveikata per tam tikrus organizmo fiziologinius procesus, bet ir kenkia netiesiogiai, nes veikia kaip psichologinis impulsas.

Leave a Comment