1971 m. (paėjus vos metams nuo pirmosios Žaliųjų suorganizuotos žemės dienos) Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip Pasaulinę Žemės dieną.Žemės dienai buvo pasirinktas lygiadienis- tai žemes, žmogaus, gamtos prisikėlimo varpas, suskambantis mėnuliui,aušrinei patekėjus, kai šviesa su tamsa, saulė su mėnuliu pasirašo paliaubas, papuošdami saulės raštą pirmaisiais snieguolių, žibuoklių,šalpusnių žiedais kai kiekvienas žmogus, paukštis, augalas, kaimas ir miestas apdovanojamas diena ir naktimi po lygiai. Lietuvai atgavus nepriklausomybę žemės dienos iniciatorius Džonas Mak Konelis (John McConnell) kreipėsi ir į mūsų tautą, ragindamas tapti žemės globėjais, o pavasario ekvinokciją (kuri skirtingose planetos vietose yra kovo 20-21d.d.) minėti kaip Pasaulinę Žemės dieną. Taigi Lietuva nuo 1992 m. kovo 20 d. oficialiai mini žemės dieną. Žemės diena jau tapo tradicija pavasario lygiadienio metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje, kituose miestuose ir rajonuose skambant varpeliui lyg pritarimui į taikos varpo dūžį Jungtinėse Tautose, pakelti žemės vėliavą. Tuo pačiu metu skambantys ir susilieję į visumą kitų valstybių varpų garsai simbolizuoja tautų susitelkimą saugoti mūsų žemę nuo ekologinių katastrofų. O Lietuvoje organizuojamos šventės, eisenos, žmonės sveikina sugrįžtantį pavasarį. Miestuose ir kaimuose atgimstant gamtai, žmonės stengiasi laiku suskubti su pavasariniais darbais, nemaža dalį jų skirdami ir savo žemės puoselėjimui.. Manoma, kad žemės amžius yra apie 4,5 milijardai metų. Žemės raida iki dabartinės jos fizikinės būklės sudaro labai ilgą ir sudėtingą procesą, kuris yra neatskiriamai susijęs su visa saulės sistemos raida. Žemė, kaip saulės sistemos planeta, yra trečia pagal nuotolį nuo saulės. Žemės skersmuo, kuris dabar yra 13400km, pradinėje jos stadijoje buvo keleto milijonų kilometrų, o žemę sudarančios dalelės buvo nutolusios viena nuo kitos. Veikiamos saulės jėgos, jos artėjo viena prie kitos, tankėjo ir virto kietu kūnu. Kieto pavidalo žemė iš pradžių buvo labai karšta. Vėliau geležies ir kitų mineralų dalelės kaupėsi centre ir sudarė žemės branduolį, lengvesnės dalelės- silikatų mineralai – sudarė žemės dalį vadinamą mantija. Iš bazaltinės magmos masės ilgainiui susiformavo žemės pluta. Žemė nutolusi nuo saulės vidutiniškai 150 mln.km. Ir čia jai nei per karšta, nei per šalta. Spėjama, kad žemės branduolys nėra skystas, net jeigu jo temperatūra siekia 3000°C. Ir žemės pluta, kad ir kieta, nėra stabili. Ji susideda iš milžinišku plokščių, vis dar svyruojančių ant plastiško sluoksnio, kuris yra apačioje. Man atrodo, kad žemė yra tartum gyvas organizmas, kuris nuolat juda ir kinta.
Gana ilgai žmogus nesuprato žemėje ir visatoje veikiančių jėgų ir galių. Taip, pasak padavimo, Aristotelis, negalėdamas teoriškai paaiškinti potvynių ir atoslūgių, nusivylęs šoko į jūrą ir nuskendo. Tačiau mokslas vis daugiau ir daugiau su kaupia žinių apie žemę ir gamtos galias. Ir kuo geriau žmogus tas jėgas pažino, tuo geriau galėjo jas kontroliuoti ir net valdyti. Tiesa, ir šiandien yra daug gamtos jėgų, kurį žmogus negali kontroliuoti. Tai žemės drebėjimai, ugnikalnių išsiveržimai, sausros ir potvyniai, uraganai, milžiniškos audros. Prasidėjus kosmoso erai, atsirado galimybė ne tik praplėsti M.Koperniko, Dž.Bruno, G.Galilėjaus mokslą apie visatą (“O jis vis dėlto ji sukasi”), bet ir gauti visą žemės planetos vaizdą iš kosmoso su kontinentų ir vandenynų krantais. Nėra brangesnio daikto už mūsų Žemę, kuri yra mūsų atsiradimo ir ateities pagrindas. Štai kodėl 1971m. Jungtinės Tautos oficialiai įteisino kovo 20-ąją kaip Pasaulinę Žemės dieną. Šios šventės iniciatorius buvo žemės dienos fondo pirmininkas Džonas Makonelis, kuris siekė suburti milijonus žmonių gelbėti žemės planetą nuo ekologinės katastrofos. Kovo 20-oji pasirinkta todėl, kad tai yra pirmoji astronominio pavasario diena. Pradeda ilgėti diena – šviesa nugali tamsą. Kovo 20-ąją bent akimirkai susilygina dienos ir nakties ilgumas visuose žemės rutulio taškuose. Mokslininkai šį reiškinį vadina ekvinokcija, o žmonės – pavasario lygiadieniu – Lygės šventė. Pavasario lygiadienis simbolizuoja gyvybės atgimimą ir primena apie trapią žemės ir gamtos pusiausvyrą. Kiekvienais metais pavasario lygiadienį, kaip Pasaulinę Žemės dieną, skelbia Jungtiniu Tautų varpo dūžiai.Tuo pačiu metu visose pasaulio šalyse aidint Taikos varpo dūžiams pakeliamos žemės vėliavos. Atskirose pasaulio šalyse įvairiai švenčiama ši atgimusio pavasario ir žemės šventė. Kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo geografinę ir istorinę padėtį, šiai šventei panaudoja savas senas tradicijasir papročius, kuria naujus šios šventės įprasminimo renginius.Lietuvoje Pasaulinė žemės diena oficialiai buvo įteisinta 1992m. mokslininkai nustatė, kad pavasario lygiadienis Lietuvoje yra kovo 20dieną 21 val. 54 min.1992m. Lietuvos Aukščiausioji Taryba paskelbė kovo 20d. žemės diena Lietuvoje ir 10val. 48min. pirmą kartą prie Lietuvos parlamento rūmų suplevėsavo žemės vėliava. Raimondas Ulmanas friendsfriends@xxx.lt parasykit laiska apie sy rasiny ar jums patiko J