stiklo optinis tyrimas

TURINYS

• ĮVADAS
• STIKLO ISTORINIAI DUOMENYS
• STIKLAS. JO APIBRĖŽIMAS
• STIKLO GAMYBA IR JO CHARAKTERISTIKA
• STIKLO GAMINIŲ FORMAVIMO BŪDAI
• STIKLO KLASIFIKACIJA
• STIKLIŠKOSIOS MEDŽIAGOS
• STIKLO RŪŠYS, JŲ ŠIOULAIKINIAI TAIKYMAI
• IŠVADOS
• NAUDOTA LIERATŪRA

ĮVADAS

STIKLAS – tai trapi,kieta, amorfinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs, sudaryti iš neorganinių medžiagų. Stiklas tai toks lidynys, kuris sustingęs į kietą gaminį be išsikristalizavimo.
Stiklas naudojamas visur ir įvairiai – šviesos praleidimui, apsaugai nuo VU spindulių, apšvietimui, pušybai indam, stendam, langam.
Todėl šiame tyrime aptarsiu stiklo optinias galimybes ir patį stiklą (jo paskirtį, gamybą, stiklo charakteristiką, stiklo istoriją, jo panaudojimą.)

ISTORINIAI DUOMENYS.

Nuo IV t-mečio pr. m. e. Eggipte ir Mesopotamijoje pradėta lydyti neskaidrų spalvotą stiklą nedideliuose moliniuose Ūgliuose; iš jo buvo presuojami arba lipdomi karoliai, skulptūros ir kiti emaliu bei auksu puošti dirbiniai. Tuo pat metu stiklą gaminti pradėjo ir kinai. 1200 pr. m. e. pradėta atvirose formose presuoti vazas, puodukus, lėkštes iš mėlyno ir žydro stiklo. I a. pr. m. e. Romoje ir Aleksandrijoje (aleksandriečiai išrado stiklo pūtimo vamzdelį) pradėta pūsti geros kokybės skaidraus bespalvio arba spalvoto stiklo dirbinius (mozaikinio stiklo indai iš Aleksandrijos; Portiando vaza, I a..). I a. pr. stiklo gamyba paplito ir V. Europoje. V a. stiklo gamybos centru tapo Bizantija (buvo kuriama spalvotos smaltos, mozaika ir indai). Islamo šalyse (ypač Sirijoje) stiklo dirbiniai dažniausiai buvo puošiami spalvotu emaliu ar įlydyta aukso folija. Vid. am

mžiais iypač gotikos laikotarpiu) Europoje paplito vitražai, puošiantys įvairių reprezentacinių (ypač kulto) pastatų langus. XV—XVI a. meninio stiklo dirbiniais garsėjo Venecija ; ten buvo kuriami filigraninio stiklo dirbiniai, kurie vėliau paplito Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. XVII a. šlifuoto ir graviruoto stiklo, Anglijoje ir Olandijoje. XVII a. D. Britanijoje pradėta lydyti geresnį stiklo akmens anglimis kūrenamose tiglinėse lydymo krosnyse (jose buvo palaikoma aukštesnė t-ra). XVIII a. Šveicarijoje imta gaminti optinį stiklą. XIX a. Vokietijoje išrastas būdas stiklo dirbinius padengti metaliniu sidabru.
XIX a. vid. broliai Zymensai sukonstravo dujomis kūrenamą tiglinę krosnį su regeneratoriais, pirmąją periodinio veikimo voninę krosnį su degikliais šachtoje, nuolatinio veikimo stiklo lydymo krosnį. XIX a. pab.—XX a. pr. pradėta pramoninė stiklo gamyba. XX a. pr. Belgijoje užpatentuotas lakštinio stiklo tempimo būdas, JAAV pradėjo veikti M. Ovenso (Vokietija) sukonstruota vakuuminė butelių pūtimo mašina. Nuo XX a. vid. Stiko gamyba mechanizuota ir automatizuota; rankiniu būdu daromi tik meniniai ir kai kurie specialūs stiklo dirbiniai.
XIX a. pab.—XX a. pr. sukurta moderno stiliaus meninio stiko dirbinių; žymūs yra E. Gale, R, Laliko, E. Ruso (Prancūzija), J. Hofmano (Austrija), L. K. Ti-fanio (JAV) kūriniai. Šiuolaikinio stiko dirbiniams būdinga technikų, formų ir dekoro įvairovė. Vieni dirbiniai įmantrių, kai kada fantastinių konfigūracijų, sudėtingo, dažnai ornamentinio dekoro, kiti lakoniški, sa
aikingo dekoro. Reikšmingų meninio stiklo dirbinių sukūrė P. Veninis, F. Polis (Italija), P. Hlava, L. Olyva (Čekoslovakija], T. Sarpaneva, T. Vir-kala (Suomija), Dž. Povėlis (D. Britanija), A. Šėdelis (VDR). TARYBŲ SĄJUNGOS teritorijoje emalis pradėtas gaminti IV a., Kijevo stiklas X—XI a. Pirmasis stiklo f-kas pastatytas 1635 prie Maskvos. stiklo gamyba sparčiau didėjo Petro I laikais; rusų meninio stiklo raidai didelę įtaką turėjo M. Lomonosovo veikia bei Peterburgo imperatoriškojo krištolo ir stiklo f-ko dirbiniai (raižytos ir graviruotos vazos, lėkštės, matinio stiklo dirbiniai, šviestuvai, architektūros detalės). 1926 Dagestane pradėjo veikti mechanizuotas lakštinio stiklo tempimo f-kas. 1930 sukurtas specializuotas Stiklo moksl. tyrimo in-tas (Maskvoje); jis perorganizuotas iš Silikatų in-to (įst. 1921). 1962 Konstantinov-koje (Donecko sr.) sukurti Automobilių stiklo ir specializuotas Techninio stiklo moksl. tyrimo in-tai. Stiklo pramonės įmones projektuoja Leningrado stiklo projektavimo in-tas. stikla tiria ir Maskvos chem. technologijos bei Leningrado technologijos in-to stiklo technologijos katedros. Daugiau meninio stiklą pradėta gaminti nuo 1930; jo raidai ypač reikšminga skulpt. V. Muchinos kūryba. Ta-ryb. metais susikūrė savitų meninio stiklo m-lų: Leningrado (skaidraus ir spalvoto krištolo dirbiniai, pasižymintys formų taisyklingumu, graviravimo smulkumu), Vladimiro (tradiciniai rusų stiklo dirbiniai), Ukrainos (stiklo dirbiniai, gausiai dekoruoti polichromija), Pabaltijo (subtiliai raižyti presuoto stiklo dirbiniai], Žymiausi tarybinio meninio stiklo kūrėjai: A. Antonova, S. Beskinskaja, L. Jurgen, V. Mura-tovas, M.
. Rosma, B. Smirnovas, V. Ševčenka.

STIKLAS

Stiklas skaidrus neorganinių medžiagų lydinys, sustingęs i kietą gaminį be išsikristalizavimo. Pramoninės technologijos metodai per paskutiniuosius dešimtmečius stiklo savybes radikaliai pakeitė, palyginus su pirmykŠČia praktika, vykdyta per 4000 ar daugiau metų. Modernių stiklų jau nebetinka charakterizuoti trapumu, nes jis mažiau dūžta arba visai nedūžta, taip pat nebijo staigių temperatūrinių pasikeitimų. Sistemingu tyrimu sudaryta ir gaminama apie 500 skirtingos cheminės sudėties stiklų.
Neorganinis stiklas, trapi kieta amorfinė izotropinė medžiaga. Dauguma stiklų yra skaidrūs. Neturi pastovios lydymosi t-ros, dėl to kaitinamas minkštėja, kol virsta lydalu. Kietėja paprastai nesikristalizuodamas. STIKLO struktūra yra amorfinė mikrokristalinė (V. Le-bedevo hipotezė) arba netaisyklingo struktūrinio tinklelio pavidalo (V. Za-chariaseno hipotezė). Tankis 2,2-103— 7,3-103 kg/m3, tamprumo modulis 48—83 GPa, stiprumas gniuždant 500—2000 MPa, lenkiant 100—250 MPa, tempiant 35—85 MPa. Kietumas pagal Moso skalę 5—7 (mikrokietumas 3000—9000 MPa), ilgėjimo koeficientas 5-10″7— 150-10~7, šilumos laidumo koeficientas 0,7—1,3 W/m-K), šilumos talpumo koeficientas 0,3—1 kJ/kg-K, lūžio rodiklis 1,45—2,04, ei. laidumas 10~8—10-18 Q~1-cm~1, dielektrinė skvarbą 3,75— 16,2. STIKLO pagrindinė žaliava yra 0,1—0,5 mm frakcijos kvarcinis smėlis (99,0—99,8% silicio oksido); dedama t. p. rūgštinių (boro, fosforo, titano, germanio), šarminių (natrio, kalio, ličio) bei šarminių žemių ir amfoterinių oksidų (kalcio, magnio, bario, cinko, švino, aliuminio) žaliavų. Oksidų žaliavos lengvina stiklo lydymą, keičia jo savybes; pvz., natrio ir kalcio oksidai žemina stiklo lydymosi t-rą (jų dedama beveik į visus stiklus); švino, bismuto ir bario ok

ksidai didina tankį; magnio, aliuminio, geležies, boro oksidai mažina trapumą; švino, stibio, bario, cinko, kalcio oksidai didina lūžio rodiklį; kalcio, cinko, fosforo, aliuminio, bario, švino oksidai didina stiprumą. Kiti priedai: skaidrikliai (natrio ir amonio sulfatai, natrio chloridas, arseno oksidai su salietra), spalvą naikinančios medžiagos (selenas, kobalto ir mangano oksidai, cezio, neodimio ir erbio oksidai, arseno oksidas, salietra, stibio oksidas ir fluoridai daro stiklą bespalvį), dažai (kobalto, nikelio, geležies, chromo, mangano, seleno, vario, urano, aukso ir kitų metalų junginiai), drumstikliai (fluoro, stibio, alavo junginiai, fosfatai), greitikliai (fluoro junginiai, amonio druskos, boro ir bario oksidai; spartina lydymą), oksidatoriai (kalio ir natrio salietra; skaidrina ir naikina stiklo spalvą), reduktoriai (koksas, antracitas, medžio anglys, suodžiai ir pjuvenos, alavo drožlės, metalinis stibis, aliuminis, magnis; redukuoja dažniausiai šarminius oksidus iš atitinkamų metalų sulfatų arba suteikia stiklui tam tikrą atspalvį).
Pramonėje ir apyvokos vartojime daugiausia žinomi silikatiniai stiklai

STIKLO GAMYBA IR JO STKLO CHARAKTERISTIKA.

Stiklo gamyba. Stiklas gaunamas lydant medžiagų mišinį. Pagrindinė medžiaga yra silicio deginys, dažniausiai smėlio arba malto kvarcito formos; be to, dedama visa eilė metalų deginių arba medžiagų, duodančių tuos deginius, pvz. soda, kalkinis akmuo, laukų špatai, boraksas, cinko, magnio, bario, švino deginiai ir kt. Lydymosi eigoje pasigamina labai klampi stiklo masė. Įkaitinus iki 1500°C, ši masė skystėja, išsiskiria dujos, ir masė pasidaro skaidri ir vienalytė. Klampi stiklo masė formuojama pūtimu, traukimu, presavimu, valcavimu arba liejimu. Formavimas vyksta 800-1000°C temp. Anksčiau pūtimas buvo vienintelė formavimo priemonė, net ir plokščią langų stiklą taip gamino. Dabar ir pūtimas yra mechanizuotas, automatinis. Plokščią stiklą dabar gamina traukimu, panaudojant tiksliai veikiančią Furko mašiną. Stiklo masė išspaudžiama pro siaurą plyši, įkabinama j metalines reples ir gana dideliu greičiu tempiama pro volus, kuriouse lapas j-gauna reikalingą storį; po to jis piausto-masę į atskirus lapus ir eina į atleidimo krosnį. Veidrodinis storas stiklas gaminamas liejimu ant bronzinių arba ketinių plokščių, išvoluojamas iki tinkamo storio, pamažu atšaldomas, šlifuojamas ir poliruojamas. Įvairūs statybiniai stiklo akmenys bei plytos gaminamos presavimu, liejimu arba pūtimu specialiose formose. Suformuoti gaminiai atleidžiami, laikant krosnyse 500°C itemp. 60-90 min. Tuo pašalinami įvairūs Įtempimai stiklo gaminiuose, ir jie tampa daug patvaresni. Kai kurioms stiklo rūšims pritaikomas specialus temperatūrinis grūdinimas, suteikiant paviršiams ypatingą kietumą. Labai plačiai gaminami sluoksniuoti stiklai, sulipdant kelis stiklo lapus organiniais plastikų filmais; taip daromi automobiliu nedūžtantieji stiklai.

Apima žaliavos parengimą, lydymą, formavimą, terminį apdirbimą, apdorojimą, puošimą ir degimą. Žaliava smulkinama, džiovinama, malama, sijojama, dozuojama, po to sumaišoma įkrova. Lydoma dažniausiai sliklo lydymo krosnyse 3 etapais. I etapas (galutinė t-ra 1150—1200 °C) — išgarinama iš įkrovos drėgmė, pašalinamas chemiškai surištas vanduo, suskaidomos druskos, išsilydo susidarą silikatai — jie virsta ne itin skaidriu nevienalyčiu stiklo lydalu. II etapas (galutinė t-ra 1400—1600 °C) — pašalinami iš lydalo dujiniai intarpai, jis darosi skaidresnis, vienalytiškesnis, ne toks klampus, jo paviršius ima blizgėti it veidrodis. III etapas (galutinė t-ra 200—300 “C žemesnė negu II etapo) — lydalas iš lėto aušinamas iki reikiamo Klampumo.

• Silicis •● Deguonis ◘ Natris
Stiklo struktūra: a — kvarcinio stiklo, b — natrio silikato stiklo

Pagrindinės jų sąvybės:
permatomumas bei reguliuojamas sugėrimas ultravioletinių, matomųjų šviesos bangų, šiltųjų infraraudonųjų bangų; kietumas siekia pagal Mooso skali” 5 ir daugiau; atsparumas įbrėžimui, cheminis inertiškumas, ryškus šviesos lūžimo koeficientas bei kontroliuojamoji šviesos dispersija, geros dielektrinės sąvybės, žemas temperatūrinis skėtimosi koeficientas.

Stiklo gaminių formavimo būdai

Stiklo gaminių formavimo būdai: pūtimas, presavimas, presavimas ir pūtimas, išcentr. būdas, tempimas, valcavimas ir liejimas. Pučiama rankiniu būdu (kai gamyba vienetinė) — stalo indai, meniniai dirbiniai, pūtimo mašinomis ir automatais (kai gamyba masinė) — buteliai, taurelės, ei. lempų balionai. Presuojama pusautomačiais ir automatais stiklinės, sviestinės, cukrinės, kiti stalo indai, stiklo blokai, kineskopų ekranai; plačiagurklė tara presuojama ir pučiama. Išcentr. būdu greitaeigiais stiklo formavimo automatais formuojami kineskopų kūgiai, piešiniais puošti krištolo bei sluoksniuoto stiklo indai. Tempiama iš klampaus stiklo lydalo spec. tempimo mašinomis langų ir vitrinų lakštinis stiklas, stikliniai vamzdžiai, vamzdeliai, lazdelės ir stiklo pluoštas. Valcavimo staklynu iš A lydalo valcuojamas armuotas, raštuotas, banguotas, profilinis stilas, marblitas (stat. stiklo rūšis), kartais mozaikinės apdailos plytelės ir stikliniai vamzdžiai. Spec. formose liejami dideli astronominių prietaisų diskai. Po formavimo stiklo gaminiai apdirbami termiškai: moliruojami, atkaitinami, grūdinami. Moliravimas: modelinėje formoje kaitinamas kietas stiklo ruošinys, kuris minkštėdamas užpildo ją (kartais dar presuojama, kad geriau prisipildytų forma); taip apdirbami optinio stiko ruošiniai ir didelės stiklinės skulptūros. Atkaitinama atkaitinimo krosnyse: karšti stiko gaminiai kaitinami iki minkštėjimo t-ros ir lėtai ataušinami, kad nesusidarytų vidinių įtempimų; dėl to gaminiai būna stipresni ir atsparesni kaitrai. Grūdinti stiklo gaminiai būna dar stipresni ir atsparesni kaitrai. Jie kaitinami iki 600—650 CC t-ios ir staiga ataušinami pučiamu oru; taip apdirbamas dažniausiai automobilių ir glžk. vagonų stiklas. stiklo gaminiai apdorojami termiškai (spec. pjo-vikliu nupjaunamos atbrailos, degiklio liepsna aplydomos briaunos), mechaniškai (specialiomis mechaninio apdirbimo staklėmis pjaustoma, gręžiama, šlifuojama, poliruojama, raižoma, graviruojama, ėsdinama- smėlio srove) ir chemiškai (ėsdinama fluoro rūgštimi, jos garais arba druskomis, poliruojama). Šlifuoti ir ėsdinti stiklo gaminiai tampa matiniai, o poliruoti — blizgantys. Puošti ir išdžiovinti gaminiai degami periodinio (mufelinėse) ir nuolatinio (tunelinėse) degimo krosnyse; degimo t-ra 540—600 °C.

STIKLO KLASIFIKACIJA

Pagal paskirtį stiklo ir jo gaminiai klasifikuojami taip;

statybinis stiklas, stiklinė tara – (stiklainiai, stiklinaitės, gėrimų buteliai, kosmetiniai ir medicininiai flakonai, ampulės, švirkštai, stikliniai vamzdeliai, kiti med. ir chem. indai),
techninis stiklas(kvarcinis stiklas, stiklo pluoštas, optinis stiklas, elektrotechninis stiklas, sitalas, veidrodžių stiklas, Šviesos technikos stiklas), meninis stiklas. Meniniai stiklo dirbiniai yra vitražai, mozaikos (dažniausiai iš smaltos], skulptūros (ypač smulkiosios), archit-ros detalės, indai (ypač stalo), šviestuvai, papuošalai, firminė tara. Jų meninę išraišką lemia dirbinio paskirtis, siluetas, paviršiaus apdaila ir dekoras. Šių stiklo dirbinių paviršius šlifuojamas, raižomas, graviruojamas, dekoruojamas emaliu, tapytomis arba reljefinėmis kompozicijomis, ornamentais, auksuojamas. Kai kada į karštą stiklo masę įspaudžiama metalo siūlų (filigraninis stiklas). Meniniai stiklo dirbiniai daromi skaidrūs, matiniai, spalvoti; pagal paskirtį būna buitiniai, dekoratyviniai, architektūriniai.

Stiklo gaminių presavimo (a) ir pūtimo (b) schemos: 1 — stiklo lydalas, 2 — metalinė forma, 3 — aušinamasis vanduo

STlKLIŠKOSIOS MEDŽIAGOS

stiklai, kietosios amorfinės medžiagos, susidariusios (sustiklėjusios) iš peršaldyto lydalo. Yra izotropiškos, klampios, plastiškai deformuojasi, takios aukštoje ir trapios žemoje t-roje, skaidrios (priklausomai nuo sudėties) regimosios šviesos, infraraudonųjų, ultravioletinių, rentgeno, gama spindulių spektro srityse. stikliškosios medžiagos yra siera, selenas, arsenas, fosforas, boro, silicio, germanio, arseno, stibio, geležies, vanadžio oksidai, sieros, fosforo, druskos rūgščių, amonio, kalio hidroksidų vandeniniai tirpalai, stibio, germanio, fosforo chalkogenidai, kai kurie halogenidai ir karbonatai. Daugelis jų įeina į stiklo sudėtį. Grynaas stikliškosios medžiagos yra diamagnetikai; pridėjus į stiklą daug retųjų žemių metalų, jos virsta paramagnetikais. Iš tam tikros sudėties stiklo gaminami feromagnetikai (pvz., kai kurie sitalai). Beveik visos stikliškosios medžiagos (visų pirma silikatinis stiklas) yra dielektrikai, bet yra nemažai ir puslaidininkinių stikliškosios medžiagos (pvz., chalkogenidai, oksidai).
Dėl mech. įtempimų ir sandaros nevienalytiškumų stiklą dvejopai laužia šviesos spindulius. Beveik visos stikliškosios medžiagos šiek tiek švyti. Liuminescencijai sustiprinti į stikliškosios medžiagos pridedama aktyvatorių — retųjų žemių elementų, urano. stikliškosios medžiagos su tam tikrais aktyvatoriais vartojamos kaip lazerių darbo medžiaga.
STIKLO BLOKAI, tuščiaviduriai bespalvio arba spalvoto stiklo dirbiniai. Gaminami iš stiklo masės taip: pirmiausia formuojami pusblokiai, po to dviejų pusblokių briaunos įkaitinamos iki suminkštėjimo ir sandariai suglaudžiamos (pusblokiai sulimpa į 1 bloką). Auštančio bloko viduje oras išretėja. Gaminys įgyja šilumą ir garsą izoliuojančių savybių. Kad stiklo blokai būtų dekoratyvesni ir labiau sklaidytų šviesą, formavimo metu pusblokių vidinė pusė daroma rumbuota, banguota arba raštuota, o išorinė lygi (pav.). Šoniniai bloko paviršiai daromi rumbuoti, kad mūrijami geriau sukibtų su cemento skiediniu. TSRS gaminami daugiausia kvadratinio ‘(kraštinė 244 ir 194 mm) ir stačiakampio (294X194; 94X194 mm] skerspjūvio stiklo blokai; jų storis 98 mm. Stiprumas gniuždant >1,5 MPa. Šviesos pralaidumo koeficientas; bespalvių 40—60%, spalvotųjų 30—40%; šviesos išsklaidymo koeficientas 25— 30%. Iš stiklo blokai mūrijami išorinių ir vidaus sienų, pertvarų, perdangų šviesą pralei-džiantys tarpsniai. LTSR stiklo blokai gaminami nuo 1967 Panevėžio stiklo f-ke. 1981 jų pagaminta 7,3 mln. sutartinių vienetų.

Stiklo blokai

STIKLO RŪŠYS. JŲ ŠIUOLAIKINIAI TAIKYMAI

Stiklo rūšys. Plačiu komerciniu mastu yra vartojamos šios stiklo rūšys: sodos kalkių, švino, borosilicio, 96% silicio deginio, 100% kvarco. Tai pagrindiniai silikatiniai stiklai. Nesilikatiniai stiklai. (fosfatiniai, boriniai arba retųjų žemių) gaminami tiktai specialiesiems tikslams, dažniausiai optiniams, ir jų gamybos tūris yra nežymus.
Būdingiausia silikatinių stiklų sąvybė (išskyrus chemine sudėtį), kuri Šias rūšis charakterizuoja, yra temperatūrinis skėtimosi koeficientas. Nuo jo priklauso stiklo atsparumas temperatūriniams šuoliams.

STIKLO RŪŠYS TEMP.SKĖTIMOSI KOEFICIENTAS

(CM/CMoC)
Sodos kalkių ir švino stiklas. 8 -9 X 10-6
Boro silicio s. 2,5-5 x 10-6
,Pyrex’, tipingas boro silicio stiklas. 3,3 x 10-6
96% silicio deginio stiklas. 0,75 x 10-6
100% kvarco stiklas. 0,55 x 10-6

,
Sodos kalkių stiklas. yra seniausias ir dar dabar plačiausiai vartojamas (svorio atžvilgiu ši rūšis sudaro 90% viso vartojimo). Dabar šio s. kokybė pagerinta, pakeliant silicio deginio kiekį nuo pirmykščių 65-70% iki 70 -75%, mažinant šarminių deginių kiekį nuo 16-24% iki 14-17% ir pakeliant kalcio ir magnio deginių kiekį nuo 5 -10% iki 6-15%. ši stiklo masė tinka lankų stiklui, buteliams, statybiniams blokams, indams, elektros, radijo ir televizijos lemputėms, šis stiklas turi žema. lydymosi temp. ir nėra atsparus temperatūriniams šuoliams.
švino stiklas. yra juo geresnis, juo didesnis švino kiekis, nes tada jo šviesos lūžimo koeficientas yra aukštesnis ir duoda gražesni šviesos spindulių žaismą. Tokį s. paprastai vadina kristalu. Jo lydymosi temperatūra yra žemesnė kaip sodos kalkių s., bet jį yra lengviau apdirbti. Jis turi geresnes elektrines savybes. Vartojamas elektros izoliatoriams, skelbimų šviečiamiems vamzdeliams, apšvietimo vamzdžiams, radaro radijo vamzdeliams. Gerai sugeria rentgeno spindulius ir tinka medicinos aparatūrai. Plačiausiai panaudojamas sunkaus šlifuoto stiklo. gamybai. Cheminė švino stiklo. sudėtis: S1O2 — 53-68%, Na2O
— 5-10%, K2O — 1-10%, PbO — 15-40%,
AI2O3 — 0-2%.

Boro silikatinis stiklas. yra kietas, atsparus temperatūriniams šuoliams ir karščiui. Vartojamas laboratoriniams indams, pramoninei aparatūrai, didelio diametro vamzdžiams, dideliems buteliams, kepimo indams gaminti. Jo cheminė sudėtis: S1O2
73-82%, Na2O — 3-10%, K2O — 0,4-
1,0%, CaO — 0-1%, PbO — 0-10%, B2O3
5-20%, AI2O3 — 2-3%

96% silicio deginio stiklas. yra nauja stiklo rūšis, pradėta gaminti tik 1939. Jo gamybos pradžioje gaunamas šarminis boro silikato stilas. Gaminius suformavus, šarmai ekstrahuojami rūgštimis, ir lieka stiklas, turįs 96% silicio deginių ir 3% boro deginių. Po to jis kaitinamas iki 1200°C, jo poringa struktūra sukepa, užsidaro, ir gaminiai susitraukia 14%. Sis stilas ypatingai atsparus karščiui ir temperatūriniams šuoliams. Vartojamas pramoninei aparatūrai, laboratoriniams specialiems indams, aukšto dažnumo izoliatoriams, ultravioletiniams filtrams ir pn.
100% kvarco stiklas. lydosi 1750°C temp., atspariausias karščiui ir temperatūriniams svyravimams. Jį sunku perdirbti ir gauti vienalytę masę. Jo dirbiniuose dažniausiai būna dujų rutuliukų. Vartojamas specialiai aparatūrai, lempoms, vamzdeliams, specialiems laboratoriniams indams gaminti.
H12
H12 – šviesą skaidantis organinis stiklas.
Naudojamas:
Patalpų apšvietimui.
SAN organinis stiklas – tai išspaudimo būdu pagamintas stireno akrilonitrilo kopolimeras. Jis tinka naudoti tiek vidaus, tiek lauko sąlygomis. SAN stiklas iš kitų
organinių stiklų išsiskiria geromis savybėmis lenkiant termiškai ir vakuumuojant. SAN stiklas atsparus cheminiam bei temperatūros poveikiui, mažai absorbuoja
vandenį, labai kietas.

Naudojamas:
1. Durims stiklinti. 2. Įvairiems stoveliams gaminti. 3. Prekybos įrangai. 4. Skaitmeninei spaudai. 5. Tūrinių raidžių, reklamos gamybai. 6. Parodoms, mugėms. 7. Žiemos sodams. 8. Vidinėms pertvaroms gaminti.
BARLO PS
PS organinis stiklas – tai išspaudimo būdu pagamintas polistirenas. Šis stiklas pritaikytas naudoti viduje. Jis pigus, gerai praleidžia šviesą (90%), mažo tankio
(1,050 g/m³), palyginti atsparus chemiškai, mažai adsorbuoja vandens.

Naudojamas:
1. Paveikslams stiklinti. 2. Dušo kabinamoms (išlenktoms ir plokščioms) gaminti. 3. Vidaus durims stiklinti.
BARLO XT (10 metų garantija nuo UV spindulių)
XT organinis stiklas – tai išspaudimo būdu pagamintas organinis stiklas iš polimetilmetakrilato (AKRYL). Jis tinka naudoti tiek lauko, tiek vidaus sąlygomis.
BARLO XT tipo organinis stiklas pasižymi tuo, kad nesibraižo ir neblunka (atsparus UV spinduliams). Gali būti naudojami maisto pramonėje,
išskyrus BARLO XT610. Be to, RARLO XT gerai praleidžia šviesą (92%), labai atsparus lauko sąlygomis. Taip pat įmanoma perdirbti antrą kartą.

Naudojamas:
1. Tūrinių raidžių. 2. Šviesdėžių panelių gamybai. 3. Įvairiems stoveliams gaminti. 4. Prekybos įrangai gaminti. 5. Lauko bei vidaus durims įstiklinti.

BARLO SAN, PS, XT PALYGINIMAIPS STIKLOpranašumai:
1. Pigiausias iš visų organinio stiklo rūšių
2. Galima formuoti termiškai (buku kampu)
3. Lengviau apdorojamas pjaunant
SPECTAR stiklo pranašumai:
1. Labai stiprus (nedūžta)
2. Labai atsparus karščiui
3. Galima lankstyti nekaitinant
XT geresnis už SAN šiomis savybėmis:
1. Atsparesnis lūžimui, įbrėžimams
2. Atsparesnis UV spinduliams
3. Skaidresnis (± 4%)
4. Didesnės panaudojimo galimybės
SAN geresnis už XT šiomis savybėmis:
1. Geresnės cheminio atsparumo savybės
2. Mažiau sugeria drėgmės
3. Lankstomas prie žemesnės temperatūros
4. Stabilesnis
5. Pigesnis
SAN yra geresnis už PS stiklą, nes:
1. Atsparesnis UV spinduliams, tinka naudoti lauke
2. Atsparesnis laužimui, įbrėžimams
3. Geresnės cheminio atsparumo savybės
4. Dvigubai atsparesnis smūgiams
5. Galima formuoti termiškai (smailiu kampu)
CAST stiklo pranašumai:
1. Liejimo būbu pagamintas iš PMMA
2. Atsparesnis lūžimui
3. Geresnės fizinės savybės

IŠVADOS

Dauguma stiklų rūšių būna skaidraus pavidalo, tai trapi amorfinė izoterminė medžiaga.
Pagrindinės stiklo sąvybės yra, tai, kad stiklas skaidrus, permatomas, bei reguliojamassugerimas ultravioletiniū spindulių, matomų jų bangų, daugelis jų yra atsparūs įvairiems įbrėžimams.
Stiklas gali kontroliuoti šviesos dispersiją ir turi geras dielektrines sąvybes
Stiklas naudojamas visur ir įvairiai – jais stiklinami langai, durys, naudojami stendams, stovams, taip pat įvairiems optiniams reikalams (optinis stiklas), indams, paveikslams, meninėms reikmėms..
Stiklas gerai sklaido šviesą, todėl naudojami dažnai patalpų šviesinimui, šiais laikais stiklus jau pradėta gaminti atsparesnius dūžiams, šilumai, šviesai, drėgmei, gaminami daug lankstesni (pagal tam tikra stiklų paskirtį). Taigi, šiuolaikinė technika tobulėja, todėl tobulėja ir gamyba, tuo pačiu ir stiklas jų panaudojimas ir paskirtis..

LITERATŪRA

www.fima.lt/lt/list_news.php?type=2
www.ktu.lt/lt/mokslas/zurnalai/medz/medz0-69.html
www.rodiklis.lt/ index.php?sritis=11&title=org_stiklas –
www.occupationalinfo.org/71/716687034.html
www.ohara-inc.co.jp/b/b02/b0201_op/ b020102/b020102htm.htm
www.sumita-opt.co.jp/ – 16k –
“lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ 10tomas V. 1983
„Lietuvių enciklopedija“ 28tomas

Leave a Comment