Skaitmeniniai projektoriai

Turinys

1. Įvadas.............................. 2
2. Kas yra projektorius?....................... 3
2.1. Jų naudojimo sritys...................... 3
2.2. Projektorių savybės(funkcijos)................ 4
3. Projektorių rūšys......................... 5
4. Pagrindinis projektorių veikimo principas............ 7
5. Pagrindinės projektorių techninės charakteristikos ir jų reikšmė.............................. 8
6. Didžiausių projektorių gamintojų „Canon“, „MediaVision“ ir „Sanyo“ projektorių„Canon LV-5220“, „MediaVision AS3200“ ir „Sanyo PLC-SW35“ palyginimas............................ 9
7. Skaitmeninių projektorių naujovės................ 15
8. Literatūros sąrašas......................... 18

SKAITMENINIAI PROJEKTORIAI

Įvadas

Jau kelis dešimtmečius kineskopų lempos „laikosi tvirtai“. Visai neseniai atsirado rimtas kineskopų bei kitų vaizdo projektorių konkurentas.
Idėja, įrengti elektrinio signalo valdomos mikroveidrodėlių matricą, atsirado vos tik prieš 10 metų. Tų laikų technologijos neleisdavo panaudoti visų tos sistemos ga alimybių. Gaminami įrenginiai buvo dideli, nerangūs ir dažnai gendantis. Tačiau pažanga mikromechanikoje plečia jų naudojimo galimybes, kurias panaudojo ir 1996 metais vasario mėnesį pristatė „Texas Instruments”. Tai buvo pirma projekcinė sistema su 1,3 mln pikselių matrica. Dviem savaitėm vėliau, norvegų firma „Davis”, remiantis „Texas Instruments” išrasta projekcine sistema pagamino pirmą grafinį projektorių, o jau gegužę kanadiečių firma „Elektohome” pristatė įrenginį, kuriame buvo įdiegta trijų skaidrių sistema. Birželį buvo pagamintas projektorius, atitinkantis SVGA standartus, o jau rugpjūtį kiekvienas galėjo įsigyti DLP (Digital Light Pr rocessing) projektorių. Europoje šia technologija paremti projektoriai atsirado tik 1996 metais.
Dar visai neseniai kompiuterio valdomą projektorių galėjome matyti tik konferencijų salėse ar parodose. Džiugu, kad mažėjant šių įrenginių kainoms ir gerėjant jais perteikiamo vaizdo kokybei, projektoriai vis dažniau naudojami mokymo įs

staigose, nedidelėse bendrovėse, namuose. Projektorių prijungus prie namų kino įrangos komplekto, DVD filmo kokybė beveik prilygsta kino teatruose demonstruojamiems filmams.

Kas yra projektorius?

Projektorius – tai įrenginys, kuris projektuoja vaizdą iš kompiuterio arba video grotuvo ant sienos arba ant specialiai tam skirto ekrano. Projektorius, turintis integruotą dokumentų kamerą, gali projektuoti vaizdą ekrane nuo trimačių objektų (3D), knygų, plėvelių, dokumentų, nuotraukų, o taip pat iš kompiuterio ir video šaltinių.
Projektorių privalumai:
• Nereikia užgesinti šviesos patalpoje, nes projektoriaus šviesos srautas yra pakankamai
1 pav. MEDIUM 2050 grafoprojektorius

ryškus;
• Jei projektorius turi virtualios pelės funkciją (taip būna dažniausiai), tai yra galimybė valdyti kompiuterį nuotoliniu būdu;
• Prezentacijoms labai praverčia viena iš nuotolinio valdymo pulto funkcijų- integruota lazerinė rodyklė, kurios pagalba galima pažymėti akcentuojamas vietas mokymo medžiagoje;
• Jeigu projektoriuje yra integruota kamera, tai yra galimybė mokymus ve esti ir be kompiuterio, demonstruojant mokomąją medžiagą dideliame ekrane dėka integruotos kameros.

Projektorių naudojimo sritys:
Projektorių galima naudoti perteikiant kompiuterinius, video vaizdus ir 3D objektus (jeigu naudojamame projektoriuje yra integruota kamera) didelėms žmonių grupėms mokymų metu klasėse, konferencijose, susirinkimuose ir kituose renginiuose.
Kai kurie projektoriai yra suderinami su plačiu spektru vaizdo standartais, įskaitant NTSC, PAL ir HDTV, taigi jie yra ideali prezentacinė priemonė vartotojams, kuriems reikia
2 pav. „Nec“firmos skaitmeninis projektorius

lankstumo pristatymams ir mokymams bet kokioje aplinkoje.

Projektorių savybės (funkcijos):
• Aukštos grafinės raiškos integruota dokumentų kamera
Kai kuriuose na

aujausiuose projektorių modeliuose yra integruota CCD dokumentų kamera.
Projektorių pagalba galima daryti įvairias prezentacijas naudojant trimačius objektus ir realaus laiko informaciją.
Galima labai lengvai projektuoti tekstinius dokumentus, katalogus, foto nuotraukas, piešinius, 3D objektus savo pristatymų ar mokymų metu, kas pagerina mokymo kokybę; žiūrovai geriau įsimena pateiktą medžiagą.
Papildomai prie iš anksto surinktos kompiuterinės medžiagos, jūs galite projektuoti informaciją, pavyzdžius, papildomą medžiagą realiu laiku.
Projektoriai yra kompaktiški- integruota dokumentų kamera gali būti lengvai sulankstoma ir supakuota, kai ji nenaudojama.
Kameros alkūnę (stovą) galima atsilenkti į Jums patogią padėtį, kuri labiausiai tinka konkretaus objekto projekcijai.

Kaip galima naudoti kamerą?

o Trimačių (3D) objektų prezentacijai
 geometrinės figūros;
 miniatiūriniai modeliai;
 cheminiai elementai;
 daiktų pavyzdžiai, produktai, t.t.

o Veiksmo (proceso) pristatymas
 Biologijos procesai;
 Cheminės reakcijos;
 Fizikiniai procesai;
 Produktų veikimas, t.t.

o Greitai prezentacijai:
 Turimos medžiagos pristatymui;
 Šios dienos laikraščiai, žurnalai;
 Dalyvių medžiaga;
 Klasifikuota medžiaga, kurios negalite padalinti;
 Nuotraukos;
 Piešiniai;
 Konspektai, knygos, katalogai, t.t.

o Lengva prezentacija su „išsaugotais vaizdais“ vietoj skaitmeninės foto kameros ar skenerio:
 3D ir nuotraukos;
 galimas patogus ir greitas duomenų/informacijos išsaugojimas ;
 lengvai ir patogiai valdoma;
 aukštos kokybės vaizdas;

Kitos funkcijos

o Automatinė trapecinių iškraipymų korekcija (skirta automatiškai koreguoti trapecinės formos projektuojamam vaizdui ekrane)

Galima automatiškai koreguoti vaizdo proporcijas. (nuotolinio valdymo pulte šia funkciją atlieka mygtukas „KEYSTONE“)

o antras būdas trapecinių iškraipymų korekcijai

Kai kurie modeliai turi papildomą galimybę koreguoti trapecinius iškraipymus vertikalia ir

r horizontalia kryptimis. Ši savybė naudinga, jei jūs neturite galimybės projektoriaus statyti tiesiai prieš ekraną.

o Skaitmeninis didinimas/mažinimas

3 pav. Kokybiškas smulkaus teksto didinimas

Projektuojamą vaizdą galima padidinti. Vaizdo didinimas didėja kiekvieną kartą paspaudžiant mygtuką „Resize“. Galima jį spausti nepertraukiamai. Išdidintą vaizdą galima vėl sumažinti.
Išdidintą vaizdą galima judinti norint apžiūrėti kairę, dešinę, viršutinę ar aparatinę vaizdo sritis. Tai labai patogi funkcija norint detaliai apžiūrėti projektuojamo vaizdo dalį. Ši funkcija gali būti naudojama ir projektuojant vaizdus iš integruotos dokumentų kameros.

o Vaizdas vaizde

Ši funkcija suteikia galimybę vienu metu viename ekrane projektuoti du vaizdus, t.y. projektuojant vaizdą iš kompiuterio, tame pačiame vaizde viename kampe rodyti video vaizdą iš video šaltinio. Norint naudotis šia funkcija reikia prijungti du informacijos šaltinius: kompiuterį ir video grotuvą.

o Automatinis nustatymas

Sujungus projektorių su informacijos šaltiniu ir nuotolinio valdymo pulte paspaudus mygtuką „AUTO SET“ projektorius nustatys optimalų projektuojamą vaizdą.
(Ši funkcija sureguliuoja vertikalius, horizontalius ir laikrodžio dažnius).

o Užšaldymo funkcija

Šios funkcijos pagalba galima užšaldyti projektuojamą vaizdą ekrane. Ši funkcija yra patogi:
 kai reikia sustabdyti judamą vaizdą ir jame kažką akcentuoti , aiškinti;
 ruošiantis perjungti kitą informacijos šaltinį;
 keičiant demonstruojamą medžiagą naudojantis CCD kamera. Tokiu būdu skaidrių / dokumentų keitimas bus atliekamas labai patogiai.

Ne visi projektoriai turi visas aukščiau išvardintas funkcijas, todėl renkantis projektorių reikia atkreipti dėmesį, kurios funkcijos yra aktualios ir

r bus naudojamos, ir pagal tai pasirinkti projektorių.

DLP projektorių rūšys

Yra skiriamos tris pagrindinės skaitmeninių projektorių rūšys, kurie skiriasi spalvoto atvaizdo gavimo būdais.
• vienos SK skaidrės (chip) DLP projektorius
DMD matricą apšviečia lempa, kurios šviesa yra filtruojama optinėje sistemoje, kuri susideda iš rotacinio filtro(šiuo atveju tai yra diskas, kuriame yra trys- raudonas, žalias ir mėlynas filtrai). Spinduliai yra nukreipiami į filtrą, o po to ant mikroveidrodėlių

4 pav. Vienos skaidrės projektoriaus veikimo principas
matricos, o kadangi tas filtras sukasi pastoviu greičiu, tai į DMD skaidrę patenkanti šviesos spalva yra keičiama iš raudonos į žalią, po to mėlyną it t.t. Procesorius veidrodėlių sistemą keičia taip, kad paeiliui būtų kuriamos viena po kitos sekančios spalvos. Visi sukurti vaizdai yra sudedami tokiu greičiu, kad žmogaus smegenys priima tai kaip vientisą spalvotą atvaizdą.
Neigiama vienos skaidrės projektoriaus savybė – spalvotas vaizdas yra 2/3 mažesnio ryškumo už maksimaliai galimo gauti (naudojant projektorių didelėse arba gerai apšviestose patalpose ir norint panaudoti visą projektoriaus galingumą, reikia išjungti spalvotų vaizdų projektavimo režimą).

• trijų SK skaidrių (chip) DLP projektoriai
Šiame projektoriuje vaizdas yra kuriamas atskirai kiekvienai iš trijų pagrindinių spalvų. Specialios konstrukcijos prizmė užtikrina šviesos spindulių išskaidymą į raudoną, žalią ir mėlyną.

Todėl į vieną skaidrę patenka raudona šviesa, į antrą mėlyna, o į trečią žalia. Šiuo atveju nereikia atskirų spalvų vaizdus dėti
vieną ant kito, kaip tai buvo daroma vienos skaidrės projektoriaus atveju. Toks pat šviesos
šaltinis kaip vienos skaidrės projektoriaus atveju, leidžia gauti identiško ryškumo spalvotą atvaizdą, kaip

5 pav. Trijų skaidrių projektoriaus veikimo principas
anuo atveju būtų gautas monochromatinis. Kiekvienas atvaizdo elementas gali būti atvaizduotas dar tiksliau, t.y. trijų skaidrių projektoriai užtikrina dar daugiau atspalvių. Tačiau tokio tipo projektoriai yra brangūs.

Tarpinis variantas (dėl projektuojamų atvaizdų kokybės bei tų įrenginių kainos) yra dviejų skaidrių SK DLP projektorius. Šiuo atveju galima padidinti ryškumą ir vienu metu pagerinti projektuojamo atvaizdo kokybę. Jo veikimo principas yra panašus į vienos skaidrės projektoriaus, tačiau šiuo atveju

6 pav. Dviejų skaidrių projektoriaus veikimo principas
ant disko yra du filtrai: violetiniai-purpurinis, kuris praleidžia raudonus ir mėlynus spindulius bei geltonas –praleidžiantis raudonus ir žalius spindulius. Raudoni spinduliai visąlaik patenka į skaidrę, kuri užtikrina tos ir tik tos spalvos atvaizdų kūrimą. Mėlyna ir žalia šviesa patenka į antrą skaidrę, kuri kuria projektuojamo atvaizdo minėtų spalvų vaizdus. Reikiamų spalvų parinkimas yra atliekamas prizmės pagalba, kuri atskiria spalvas. Jeigu projektoriuje yra naudojamos pigesnės lempos (jų kuriamame vaizde trūksta raudonos spalvos), tai ši sistema atlieka automatinę vaizdo korekciją.

Pagrindinis projektorių veikimo principas

Nors išoriškai skaitmeniniai projektoriai yra panašūs į paprasčiausią skaidrių projektorių, tačiau jų veikimo principas yra visai kitoks: skaitmeninis įrašas išskaidytos šviesos pavidalu yra tiesiogiai projektuojamas į projekcinį ekraną. Vaizdas yra gaunamas DMD (Digital Micromirrors Device) pagalba. Ji susideda iš matricos su mikroveidrodėliais(vienas mikroveidrodėlis atitinka vieną pikselį), kurie veikiami elektrostatinio lauko gali keisti savo pasvirimo kampą (iki 12°) ir tuo pačiu keisti šviesos spindulių kryptį. Mikroveidrodėliai yra išdėstyti kvadratais, kurių plotis yra 16 mikronų, o tarpai tarp jų negali viršyti 1 mikrono. Kiekvienas aliuminio mikroveidrodėlis atspindi net 90% krentančios į jį šviesos. Signalai yra siunčiami skaitmeniniu pavidalu (0 arba 1), todėl veidrodėliai gali būti tik dviejų konkrečių padėčių. Todėl DMD matrica nuo veidrodėlių atsispindėjusius šviesos spindulius gali nukreipti į dvi skirtingas vietas.

Visų skaitmeninių projektorių veikimo principas yra vienodas. Kiekvieno veidrodėlio darbo ciklas susideda iš sekančių aštuonių galimų padėčių. Tai reiškia, kad yra galimos 28 =256 mikroveidrodėlių padėtys,
7 pav. DLP(Digital Light Processing) sistemos veikimo principas
todėl kiekvienas taškelis gali būti vienos iš 256 ryškumo verčių (256 pilkos spalvos atspalviai).
Tam, kad gautumėme spalvotą vaizdą, reikia sudėti tris pagrindines spalvas: raudoną, žalią ir mėlyną. Todėl galima gauti 2563=16.7 mln. atspalvių. Projektoriai su trimis SK skaidrėmis baltą šviesą dichrominiais veidrodžiais skaido į raudoną (R), žalią (G) ir mėlyną (B) dedamąsias, valdomas trimis nespalvotomis SK skaidrėmis. Vaizdo dedamosios, perėjusios per kompiuterio ar DVD grotuvo valdomas SK skaidres, dichrominiais veidrodžiais vėl sumaišomos ir per objektyvą projektuojamos į ekraną.
Šviesiausią ir ryškiausią vaizdą perteikia projektoriai, į kuriuos įdiegta kompanijos „Texas Instruments“ sukurta DLP (Digital Light Processing) technologija. Pagrindinis tokio projektoriaus elementas – lustas, kuriame įrengta elektrinio signalo valdoma mikroveidrodėlių matrica. Palyginti su SK skaidrių pagrindu sukurtais projektoriais, DLP projektoriai gali naudoti galingesnį baltos šviesos šaltinį, tad jais rodomas vaizdas aiškus net iš dalies apšviestoje patalpoje.
Palyginti su vienos SK skaidrės projektoriais, trijų skaidrių įrenginiai geriau praleidžia šviesą, tačiau yra brangesni.

Pagrindinės projektorių techninės charakteristikos ir jų reikšmė

Šviesos srautas
Šviesos srautas rodo projektoriaus skleidžiamos šviesos ryškumą ir jis yra matuojamas ANSI liumenais.
ANSI liumenai – tai standartas, įsteigtas Amerikos Nacionalinio Standartų Instituto.
Šiuo metu rinkoje projektoriai, skirti švietimui ir verslui, yra nuo 1000 ANSI liumenų iki 4000 ANSI liumenų. Populiariausi projektoriai yra 1400 ANSI liumenų – 2000 ANSI liumenų. Jų šviesos srautas užtikrina nepriekaištingą darbą įvairaus dydžio ir apšvietimo patalpose. Jei auditorija yra labai didelė (pvz.: 200 žmonių ir daugiau), tada atitinkamai reikia galingesnio projektoriaus, kuris projektuodamas vaizdą dideliame ekrane (pvz.: 3mx4m ar 5mx6m) užtikrintų aukštą vaizdo kokybę.
Grafinė raiška
Grafinė raiška – tai taškų skaičius, kuris formuoja vaizdą ekrane, t.y. grafinė raiška nusako, kiek taškelių yra viename kuriamo atvaizdo plote. Projektoriai, kaip ir kompiuteriai turi tokią pačią grafinę raišką.
Šiuo metu rinkoje vyrauja tokių grafinių raiškų projektoriai:
SVGA (600 x 800 taškų)
XGA (1024 x 768 taškų)
SXGA (1024 x 1280 taškų)
Grafinė raiška yra vienas iš tų esminių parametrų, kuris tiesiogiai įtakoja projektoriaus kainą. Kuo aukštesnės grafinės raiškos projektorius, tuo jo kaina yra didesnė.
Rekomenduojama rinktis projektorių tokios grafinės raiškos, kokios grafinės raiškos yra jūsų kompiuteris, kuris bus naudojamas kartu su projektoriumi, kadangi jeigu kompiuterio (arba projektoriaus) grafinė raiška bus mažesnė nei projektoriaus (kompiuterio), tai nukenčia projektuojamo atvaizdo kokybė. Jeigu kompiuterio ir projektoriaus grafinės raiškos sutampa, tokiu atveju projektuojamas vaizdas bus aukščiausios kokybės.
Rinkoje dominuoja SVGA ir XGA projektoriai.
XGA grafinė raiška yra aktuali tada, kai tenka projektuoti vaizdus, kuriuose yra daug smulkių detalių (pvz.: Excel lentelės, grafikai, t.t.).

Didžiausių projektorių gamintojų „Canon“, „MediaVision“ ir „Sanyo“ projektorių„Canon LV-5220“, „MediaVision AS3200“ ir „Sanyo PLC-SW35“

„Canon LV-5220“
„Canon LV-5220“ – vienintelis šiems bandymams pateiktas projektorius, kuriame įrengta šviesi 2000 liumenų lempa ir trijų SK skaidrių spindulio valdymo sistema. Tik išėmus šį projektorių iš pakuotės ir prijungus prie kompiuterio iš karto matyti keletas jo panašumų
8 pav. Projektorius „Canon LV-5220“
į „Sanyo PLC-SW35“: vienodi ekrano meniu, beveik toks pat valdymas, panašios pakuotės, kadangi kompanijos „Canon“ ir „Sanyo Electric Co.“, gamindamos kompiuterio valdomus projektorius, bendradarbiauja.
„Canon LV-5220“ – mokykloms, nedidelėms įmonėms ir namams skirtas 800 x 600 taškų (SVGA) skiriamosios gebos SK projektorius. Įrenginio dizainas – minimalistinis: šviesiai pilkos spalvos plastikinis korpusas, šiek tiek išgaubtas ir apskritomis kiaurymėmis perforuotas priekinis skydelis bei balto metalo spalvos valdymo mygtukai.
Valdymo signalą į „Canon LV-5220“ galima perduoti DVI, „D-Sub“ (RGB), „S-Video“, RCA arba „Component IN“ prievadais (pastaruoju tai galima padaryti tik įsigijus specialų „VGA – Component IN“ suderintuvą). „D-Sub“ prievadas gali veikti kaip RGB signalo išvestis, tad prie šio projektoriaus galima prijungti išorinį vaizduoklį (darbo režimas pasirenkamas iš vartotojo meniu).
„Canon LV-5220“ valdomas nuotoliniu infraraudonųjų (IR) spindulių pultu arba pele (kompiuterį ir projektorių prieš tai reikia sujungti USB kabeliu). IR pultą patogu paimti į ranką, lengvai pasiekiamose vietose įrengti jo valdymo mygtukai. Nykščiu patogu valdyti ekrano meniu žymeklio svirtelę, o smiliumi – kitoje pulto pusėje įrengtą „Enter“ klavišą. Dar vienas IR pulto privalumas – lazerinė rodyklė.
„Canon LV-5220“ funkcijų įvairovė įtiks net išrankiausiam vartotojui: galima padidinti arba sumažinti pasirinktą vaizdo fragmentą (D.Zoom), sustabdyti kadrą (Freeze), pasirinkti plačiaformatį režimą (16:9) ir kt. Projektorių naudojant mokyklose, galima nustatyti vaizdo rodymo ant juodos lentos režimą.
„Canon LV-5220“ projektorius nusipelno pagyrimo už tikroviškai atkuriamas spalvas bei kontrastingą ir ryškų vaizdą. Šiuo įrenginiu iš mažo atstumo galima rodyti gana didelį vaizdą. Trūkumai – triukšmingai veikiantis ventiliatorius ir per mažo galingumo garsintuvas.
„MediaVision AS3200“

Vokietijos kompanija „MediaVision“ Lietuvoje žinoma kaip įvairių ekranų, tvirtinimo įtaisų ir kitos pateikčių įrangos platintoja bei gamintoja. „MediaVision“ projektoriai – mūsų šalies rinkos naujovė.
„MediaVision AS3200“ – namams ir
9 pav. Projektorius „Media Vision AS3200“
nedideliam biurui skirtas 800 x 600 taškų (SVGA) skiriamosios gebos kompiuterio valdomas projektorius. Jo aprašyme pateikti gana įspūdingi duomenys: šviesis – 2000 liumenų, kontrastas – 800:1.
Kompanija „MediaVision“ pati projektorių negamina – šiuos įrenginius ji perka iš originalios aparatūros gamintojų ir pažymi savo prekės ženklu. Tikrasis bandymams pateikto projektoriaus pavadinimas – „Proline PLF 700DS“. Įdomu tai, kad internete skelbiami gerokai prastesni jo duomenys: šviesis – 1400 liumenų, kontrastas – 400:1.
Kad ir kaip būtų, „MediaVision AS3200“ nusipelno vartotojų dėmesio: VGA, „S-Video“ ir komponentinė vaizdo signalo įvestys (standartinį komplektą sudaro visi reikalingi kabeliai), patogus nuotolinio valdymo pultas (įrengta lazerinė rodyklė), įrenginį galima valdyti pele (komplektą sudaro USB kabelis).
Iš ekrano meniu galima padidinti arba sumažinti pasirinktą vaizdo fragmentą (D.Zoom), pasirinkti plačiaformačio vaizdo režimą (16:9), į pagrindinį vaizdą įterpti pagalbinio vaizdo langą (vaizdo vaizde funkcija).
Vertinant subjektyviai, „MediaVision AS3200“ vaizdo kokybė buvo šiek tiek prastesnė už „Canon LV-5220“ ir „Sanyo PLC-SW35“ (ne visai tikroviškai atkuriamos spalvos, trūksta kontrasto).
Dar vienas „AS 3200“ trūkumas – gana mažas projekcinis kampas. Privalumai – tikslus vaizdo fokusavimas ir ypač tyliai veikiantis ventiliatorius.
„Sanyo PLC-SW35“
Vienos didžiausių pasaulyje kompiuterio valdomų projektorių gamintojų – kompanijos „Sanyo Electric Co.“ gaminiai labiausiai vertinami dėl puikios vaizdo kokybės ir prieinamos kainos. Ne išimtis ir „Sanyo PLC-SW35“. Šį visus šiuolaikinius r
10 pav. Projektorius „Sanyo PLC-SW35“
reikalavimus atitinkantį projektorių Lietuvoje galima įsigyti tik už 3 053 litus.
„Sanyo PLC-SW35“ projektoriuje įrengta 1500 liumenų lempa, kurios šviesos pakanka rodyti aiškų vaizdą 40 žmonių grupei. Šiam projektoriui suteikiama trejų metų, o jo lempai – 2000 darbo valandų garantija. Mūsų šalies švietimo įstaigoms, įsigijusioms „Sanyo“ projektorius, papildomai suteikiama trejų metų lempos garantija.
„Sanyo PLC-SW35“ geba perteikti 800 x 600 taškų (SVGA) skiriamosios gebos vaizdą. Į šį įrenginį įdiegta DRIT (Digital Realized Interpolation Technology) technologija, tad projektorių galima valdyti ir kitais grafiniais režimais (nuo 640 x 400 iki 1280 x 1024 taškų) dirbančiomis grafinėmis plokštėmis – optimali vaizdo kokybė parenkama automatiškai.
Nuotolinio valdymo pultu šio įrenginio ekrano meniu galima pasirinkti juodos spalvos intensyvumą, centruoti vaizdą, jį išplėsti arba suspausti, į atmintinę įrašyti vartotojo pasirinktus darbo režimų parametrus ir kt. Pasirinktą vaizdo fragmentą skaitmeniniu būdu galima padidinti iki keturių kartų (Digital Zoom), kadre pakeisti padidinto vaizdo centrą (Panning).
Vaizdo signalą į „Sanyo PLC-SW35“ galima perduoti beveik iš visų VGA, „S-Video“ ar komponentinę išvestis turinčių vaizdo signalo šaltinių (norint naudotis dviem pastaraisiais projektoriaus prievadais, papildomai reikia įsigyti „VGA – S-Video“ arba „VGA – Component IN“ suderintuvus). Kartu su šiuo projektoriumi pateikiamas iš poliesterio pagamintas lagaminėlis.
„Sanyo PLC-SW35“ paliko gerą įspūdį: tinkamas fokusavimas, didelis vaizdo kontrastas. Projektorius nepriekaištingai perteikė tekstus, lenteles ir pateiktis. DVD filmų kokybė buvo šiek tiek prastesnė už „Canon LV-5220“ (priekaištų nusipelno ne visai tikroviškai atkuriamos spalvos). Kad ir kaip būtų, „Sanyo PLC-SW35“ galima rekomenduoti tiems, kurie ieško nebrangaus ir kokybiško kompiuterio valdomo projektoriaus.

Skaitmeninių projektorių naujovės

Miniatiūriniai projektoriai

Vaizdo projektavimo technologijos požiūriu labai aktualūs yra miniatiūrinių formatų ekranai. Siemens sukūrė degtukų dėžutės dydžio projektorių, kuris gali būti įmontuotas į mobilųjį telefoną, turintį atitinkamą sąsają. Šio

11 pav. Mažiausias pasaulyje projektorius

projektorius naudojimo galimybės labai plačios: jis galėtų būti naudojamas kad ir nedideliuose susirinkimuose ar naršyti po internetą (žr. 3 pav.). Toks vaizdą projektuojantis mobilusis telefonas neseniai buvo pristatytas kompiuterijos parodoje “CeBIT 2002” Hanoveryje. Projektoriaus šviesos diodų rinkinys per šviesos pluošto dalytuvą apšviečia mikrodisplėjų. Diodų šviesa moduliuojama, priklausomai nuo displėjuje atsirandančių vaizdų. Mikrodisplėjaus skleidžiama šviesa pereina pro projektoriaus lęšius ir toliau patenka į ekraną. Spalvotą vaizdą kuria monochromatinį displėjų greitai pakaitomis apšviečianti raudona, mėlyna ir žalia šviesos diodų šviesa. Siemens Informacijos ir mobiliojo ryšio padalinio darbuotojo Marco Wernerio nuomone, šis mini projektorius gali suprojektuoti vaizdą ant kiekvieno paviršiaus, net ant popieriaus lapo ar lėktuvo sėdynės atlošo. Sukurtas projektorius skleidžia 1,1 lm skaisčio šviesą, kurios užtektų atviruko ploto paviršiui apšviesti. “Sukurtą prototipą dar galima gerokai patobulinti”, – entuziastingai pridūrė M. Werneris. Panaudojus galingesnius šviesos diodus ir patobulinus projektoriaus konstrukciją, per ateinančius dvejus metus būtų įmanoma padidinti projektoriaus skaistį dešimt kartų.

12 pav. Mini projektorius mobiliojo telefono displėjų didina iki atviruko dydžio. Kai projektuojamas vaizdas, mikrodisplėjus paeiliui apšviečiamas raudona, žalia ir mėlyna šviesos diodų šviesa. Displėjus per savo sąsają priima mobiliojo telefono signalus ir optiniais lęšiais projektuoja vaizdą.

Be abejo, šviesos šaltiniai gali būti ne šviesos diodai, bet lazeriai, tuomet nereikėtų optinių lęšių, o šviesą būtų galima projektuoti ir ant nelygaus paviršiaus. Deja, šiuo metu tėra tik raudonos šviesos tinkamų miniatiūrinių diodinių lazerių, o žalių, juolab mėlynų naudingumo koeficientas kol kas per mažas. Tačiau M.Werneris jau svajoja apie tolimos ateities trimačius lazerinius projektorius, kuriems nereikės jokių ekranų: vaizdas galės būti projektuojamas, pavyzdžiui, tam tikros erdvės, kurios oro tankis keičiamas ultragarsu, paviršiuje.

13 pav. Vadinamuoju „žuvies akies“ metodu galima net mažo ploto displėjumi apžvelgti didelį paveikslą ar brėžinį

Lazerinių projektorių tikimasi sulaukti tolimoje ateityje, tačiau erdviniai mobiliųjų telefonų vaizdai netrukus taps realybe. Pavyzdžiui, kompiuterijos parodoje “CeBIT 2002” Siemens demonstravo mobilųjį telefoną, kurio OLED displėjus turėjo vaizdo užslanką. Šis prietaisas gali būti naudojamas interaktyviesiems trimačiams žaidimams, kuriuose dalyvauja daug žaidėjų. Reaguodami į infraraudonuosius signalus, papildomų stiklų dešinysis ir kairysis lęšiai greitai keičia šviesos pralaidą nuo “skaidraus” iki “tamsaus” stiklo, taip keldami erdviškumo iliuziją. Be šių papildomų stiklų su vaizdo užslanka vartotojas matytų normalų dvimatį vaizdą. Siemens mokslininko Thomo Riegelio žodžiais tariant, ši technologija perteikia tokį tikrovišką erdvinį vaizdą, kad iliuzija, jog stebėtojas važiuoja nelygiu keliu, jam gali net kelti šleikštulį. Be mobiliųjų žaidimų, erdviniai displėjai galėtų praversti ir specialioms sritims, pvz., medicinai ir architektūrai.

Išvados
Skaitmeninių projektorių kainoms mažėjant ir gerėjant jų perteikiamo vaizdo kokybei šie įrenginiai yra vis dažniau naudojami konferencijose, mokymo įstaigose, susirinkimuose ir kituose renginiuose, kas pagerina mokymo kokybę, žiūrovai geriau įsimena pateiktą medžiagą. Šiuolaikinių technologijų dėka projektorių perteikiamo vaizdo kokybė beveik prilygsta kino teatruose demonstruojamiems filmams. Šiuo metu paprasčiausių DLP projektorių su integruotais SVGA procesoriais rezoliucija yra 800×600 pikselių (proporcija 4:3), o paprasčiausių kino projektorių -854×480 pikselių. Naujausių šių įrenginių rezoliucija yra 1280×768, tačiau naujausio procesoriaus 1080P rezoliucija siekia net 1920×1080 pikselių. Šiuo metu galime džiaugtis labai gera projektuojamo vaizdo kokybe -didelis kontrastas, ryškumas, galimybė daug kartų padidinti labai smulkų tekstą, nuo ko nenukenčia jo kokybė, be to projektorių ilgas eksploatacijos laikas (vidutiniškai 3000 h), mažas svoris ir gabaritai.

Literatūros sąrašas
1. http://archiwum.wiz.pl/1998/98042900.asp
2. http://pl.wikipedia.org/wiki/Projektor
3. http://www.audiotonas.lt
4. http://www.kompiuterija.lt
5. http://www.canon.com
6. http://www.sintagma.lt
7. http://www.elektronika.lt
8.

Leave a Comment