Radioaktyvumo poveikis gyvajam organizmui

Žalingas radioaktyviosios spinduliuotės poveikis

Alfa, beta ir gama spinduliuotę nuolat skleidžia mūsų aplinka. Tačiau jos poveikis labai menkas ir gyvieji organizmai yra prie jo prisitaikę. Labai jautrius organus iš dalies saugo oda.

Radioaktyviosios medžiagos ypač pavojingos pasidaro tada, kai patenka i organizmą su maistu ir oru. Pavyzdžiui, po Černobylio atominės elektrinės avarijos i ganyklas galėjo patekti radioaktyviųjų medžiagų. Tokią žolę ėdančių karvių pienas labai kenksmingas. Negalima valgyti ir radioaktyviomis medžiagomis užterštame miške surinktų grybų ar užterštame ežere sužvjotų žuvų. Mergaite susirgusi vėėžiu, po Černobylio katastrofos

Radioaktyvumo poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo:
• Spinduliuotės rūšies ir intensyvumo;
• Spinduliavimo trukmės;
• Organizmo jautrumo

Alfa, beta ir gama spinduliuotęs poveikis

Organizmą iš išorės veikianti alfa spinduliuotė mažai pavojinga- nuo jos saugo oda. Tačiau patekusi i organizmo vidų pro kvėpavimo takus, burną ar sužeistą odą, ji (vidinė spinduliuotė) labai kenkia, nes mažame tūryje sukuria daug jonų. Alfa spinduliavimo dozės gali nudeginti odą, sukelti odos ląstelių mutacijas, vėžį ir pan. Šiuo požiūriu pavojingiausios medžiagos yra radis ir polonis. Radis kaupiasi kauluose, todėl sttrinka baltųjų ir rauonųjų kraujo kūnelių gamyba. Žmogus suserga mažakraujyste. Alfa dalelę sudaro du protonai ir du neutronai. Tai yra pati sunkiausia, didžiausią krūvį turinti ir mažiausiu skvarbumu pasižyminti dalelė. Šias daleles sulaiko popieriaus lapas, ore jos tenuskrieja keletą centimetrų.
Beta sp

pinduliuotė prasiskverbia per suragėjusį odos sluoksnį į gyvus audinius, spinduliavimo dozės nudegina odą, pažeidžia vidaus organus, sukelia ląstelių mutacijas. Oda pasidaro sausa, o nagai- trapūs. Spinduliuotė kartais sukelia net odos vežį. Jai labai jautrios akys.
Gama spinduliuotė labai skvarbi, todėl gali paveikti giliai organizme esančius audinius, pakeisti kraujo sudėtį, sukelti mažakraujystę, kataraktą (akies lęšiuko drumstį), visuriavimą ir kt. Mažos gama dozės gana ribotai kenkia gyviesiems organizmams.

Apsisaugojimas nuo išorinės apšvitos

Išorinę apšvitą sukelia jonizuojančiosios spinduliuotės šaltiniai, esantys šalia žmogaus. Yra trys apsisaugojimo nuo išorinės apšvitos būdai:

• Apsisaugojimas atstumu. Žmogaus apšvita yra atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio kvadratui, t.y. atsistojus du kartus toliau nuo jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinio, apšvita sumažėja keturis kartus. Apšvitos nuo alfa arba beta spinduliuočių galima visiškai išvengti stovint atokiai nuo šaaltinio.
• Apsisaugojimas laiko trukme. Apšvita yra tiesiog proporcinga laikui, per kurį jonizuojančioji spinduliuotė veikia žmogų, t. y. kuo trumpiau žmogus bus arti šaltinio, tuo mažesnį poveikį jam padarys jonizuojančioji spinduliuotė.
• Apsisaugojimas priedanga. Spinduliuotę sulaiko drabužiai, statiniai, patalpos ir kiti įvairūs barjerai, todėl rekomenduojama jais naudotis kaip priedanga.

Norint apsisaugoti nuo vidinės apšvitos, reikia:

• neiti į užterštas vietas arba stengtis kuo greičiau iš jų išvykti.
• nevartoti užterštų maisto produktų ir geriamojo vandens.
• išvykti iš užterštų vietų galima tik per deaktyvavimo punktus, kuriuose išmatuojama žmogaus ir daiktų radioaktyvioji tarša ir

r nuo kūno bei aprangos pašalinamos radioaktyviosios medžiagos. Jei nėra galimybės išvykti per deaktyvavimo punktą, pats žmogus privalo gerai nusiprausti, pasikeisti drabužius ir avalynę.

Leave a Comment