Medžiagų agregatinės būsenos ir jų virsmai.Pagrindinės agregatinės būsenos: kieta, skysta , dujinė ir plazminė. Kietasis kūnas fizikoje yra toks, kuris išlaiko savo tūrį ir formą. Jie dažniausiai būna kristaliniai. Kristalai- tai kietieji kūnai, kurių atomai ir molekulės erdvėje išsidėstęė tvarkingai. Ne visi kieti kūnai yra kristalai. Yra anorfinių, kurie yra tarp kristalinių kietųjų kūnų ir skystųjų. Jų atomai ir molekulės išsidėsto beveik tvarkingai. Skystis nekeičia tūrio, bet lengvai keičia formą. Molekulės skystyje nejuda chaotiškai. Nedideliame tūryje jos sudaro kažką panašaus į kristalinę gardelę, tik molekulės, užimančios gardelės mazgus, laikas nuo laiko peršoka iš vieno mazgo į kitą. Todėl sakoma, kad skysčiai turi kristalinės sandaros pradą- juose yra tik artimoji molekulių išsidėstymo tvarka. Dujos priešingai skystiems ir kieriems kūnams neišlaikop nei pastovio tūrio, nei formos. Jos užima visą indo tūrį ir gali plėstis neribotai. Dujų yra 2 modeliai. Tai realiosios dujos ir idealiosios dujos. Idealiosios dujos yra tokios dujos, tarp kurių molekulių yra labai mažos sąveikos jėgos. Realiosios yra visos praktiškai egzistuojančios dujos. Realios praretintos dujos yra panašios į idealiasias dujas, garai- taip pat realiosios dujos. Ta pati medžiaga gali būti kelių agregatinių būsenų. Reiškiniai, kai medžiaga iš vienos būsenos pereina į kitą, vadinami faziniais virsmais. Garavimas- tai procesas, kurio metu molekulės išlekia iš kietųjų kūnų ir dkysčių. Kietųjų kūnų garavimas vadinamas sublimacija (garuoja ledas, naftalinas, jodas). Skystis garuoja betkokioje temperatūroje. Garuojant, iš skyščio ar kietojo kūno paviršiaus išlekia molekulės, kurių kinetinė energija viršija molekulių sąveikos potencinę energiją, todėl išlekia greičiausios molekulės ir skystis atvėsta, nes garavimui sunaudojama jo paties šiluma. Kad skystis neatauštų, jį reikia šildyti. Šilumos kiekis, reikalingas 1kg skysčio išgarinti vadinamas spec.