Untitled
Daliniai ir kartotiniai jėgos matavimo vienetai
Meganiutonas (MN) – 1000000N (106N)
Kiloniutonas (KN) – 1000N
Hektoniutonas (HN) – 100N
Jėgos matavimo prietaisas – Dinamometras
Niutonas (N) – 1N
Miliniutonas (mN) – 0,001N
Mikroniutonas (μN) – 0.000001N
1 Tamprumo jėga
Deformacija – kūnų formos ir matmenų pakitimas. Tempiami, spaudžiami ir lenkiami kūnai deformuojasi.
Tamprumo jėga (Ft) – jėga, kuri atsiranda deformuojamame kūne. Ji priklauso nuo medžiagos iš kurios pagamintas kūnas, savybių, kūno formos, matmenų bei deformacijos dydžio. Tamprumo jėgos kryptis žymima rodykle į viršų nuo kūno viršaus.
2 Sunkio jėga
Sunkio jėga (Fs) – Jėga kuria žemė traukia kūną. Fs= mg; [Fs] = 1 Kg* ms2 = 1N; Sunkio jėgos kryptis žymima rodykle į apačia nuo kūno vidurio.
Laisvasis kritimas – kūno kritimas tuštumoje. Laisvasis kritimo pagreitis apytiksliai 10m/s2
3 Kūno svoris
Svorio jėga – Jėga, kuria Žemės traukiamas kūnas veikia atramą arba pakabą. Svorio jėgos kryptis žymima į apačią, nuo pakabos arba atramos. Laisvai krintantis kūnas yra nesvarus (P = 0). P = mg; [P] = 1 Kg* ms2 = 1N;
4 Trinties jėga
Trinties jėga – Jėga, kuri atsiranda kūnų sąlyčiovietoje ir trukdo vienam iš jų pajudėti ar judėti kito paviršiumi. Ji visada nukreipia priešinga judėjimui kryptimi. Trintis atsiranda dėl lietimosi paviršiaus gruoblėtumo ir susiliejančių kūnų molekulių tarpusavio traukos. Juo sunkesnis daiktas ar didesne jėga jis spaudžiamas prie kito kūno, juo didesnė trinties jėga.
Rimties trinties jėga – trinties jėga tarp nejudančių kūnu. Ji neleidžia kūnui pajudėti.
Slydimo trinties jėga – trinties jėga, atsiradusi kūnu slystant kito kūno paviršiumi. Ji didesnė už riedėjimo trintį.
Riedėjimo trinties jėga – trinties jėga, atsiradusi vienam kūnui riedant kito kūno paviršiumi. Ji mažesnė už slydimo trintį.
5 Įnercinė jėga
Įcentrinė jėga – Jėga verčianti kūnus judėti apskritimu. Nustojus sukti apskritimu kūną, jis lekia tos kreives (apskritimo) liestine.
Įnercinė jėga suskirstyta į keletą porūšių: tamprumo, trinties, vizualinės traukos ir pan.
6 Jėgų atstojamoji
Dedamosios – tai kelios jėgos veikiančios kūną.
Jėgų atstojamoji – dedamųjų jėgų suma.
Sudedamos jėgos gali veikti:
|
Ta pačia tiese viena kryptimi |
Ta pačia tiese priešingomis kryptimis |
Lygiagrečiai |
|
Jėgų veikiančių ta pačia tiese viena kryptimi, atstojamoji lygi dedamųjų jėgų sumai ir veikia ta pačia kryptimi |
Dviejų jėgų, veikiančių ta pačia tiese priešingomis kryptimis, atstojamoji lygi dedamųjų jėgų skirtumui ir veikia didesniosios jėgos kryptimi |
Dviejų lygiagrečiai ta pači kryptimi veikiančių jėgų atstojamoji lygi tų jėgų sumai. |
8 klasės Fizikos kontrolinio „Jėgų rūšys“ paruoštukė
8 klasės Fizikos kontrolinio „Jėgų rūšys“ paruoštukė