Daktaro Antano Juškos studijos ir darbas universitetuoseAnotacijaAnalizuojamos daktaro Antano Juškos studijos ir mokslinis darbas Vokietijos universitetuose bei darbas Lietuvos universitetuose. Berlyne ir Getingene jam teko laimė mokytis iš Nobelio premijų laureatų ir kitų ne mažiau įžymių mokslininkų. Lietuvoje A. Juška daug metų dėstė įvairius kursus trijuose universitetuose, buvo katedros vedėjas, parašė du vadovėlius studentams. A. Juškos veiklos pėdsakai Lietuvos universitetuose yra verti dėmesio. Jie nenušviesti literatūroje. Pateikiama medžiaga pagrįsta archyviniais šaltiniais ir paties A. Juškos liudijimais.ĮvadasFilosofijos daktaras Antanas Juška, gyvenęs 1902.01. 27 – 1985.03.18, dažniausia pristatomas kaip astronomas, pedagogas, astronomijos žinių skleidėjas ir visuomenės veikėjas. Jis dėstė įvairius dalykus vidurinėse mokyklose, buvo kelių mokyklų direktorius, parašė astronomijos, fizikos ir matematikos vadovėlius, keliolika įvairių populiarių astronomijos leidinių. Tačiau mažai minimas jo darbas universitetuose. Tarybinės okupacijos laikotarpiu jis negalėjo ir mokslo daktaru vadintis, nors tą laipsnį įgijo viename iš garsiausių pasaulio universitetų – Getingene. Kaip ir daugelis kitų senesniosios kartos inteligentų, jis pasižymėjo dėmesio įvairove, universalumu. Tą savybę irgi patvirtina A. Juškos universitetinė veikla. Tai veiklai atskleisti gera proga yra 2002 m. minimas A. Juškos gimimo šimtmetis.StudijosNemaža ryžto reikėjo 1920 m. išvykti studijuoti į Berlyno universitetą. Tiesa, kaip pasakojo pats A. Juška, Berlyne tada buvo net apie 60 lietuvių studentų. Lietuvoje tada dar tik baigėsi nepriklausomybės kovos. Tai liudija didelį to meto mūsų jaunimo žinių troškimą. 1923 m. A. Juška iš Berlyno universiteto perėjo į vieną garsiausių pasaulyje tuo metu Getingeno universitetą, nes ten buvę geresnės sąlygos studijuoti astronomiją. Lietuvių studentų, taip pat pagal A. Juškos pasakojimą, Getingene tuo metu buvo tik du.Iš išlikusių studijų dokumentų matyti, kad Berlyne A. Juška studijavo filosofiją (pagal tuometinį supratimą) to paties pavadinimo fakultete, o Getingene – matematiką (disertaciją rašė iš astronomijos) Matematikos – Gamtos fakultete iki 1925 m. Tais metais Nobelio fizikos premija buvo paskirta J. Franckui, kuris buvo A. Juškos Fizikos praktikumo ir Fizikos koliokviumo dėstytojas. Būsimas Nobelio fizikos premijos laureatas M. Bornas A. Juškai dėstė mechaniką ir vadovavo fizikos seminarui. Vienas iš žymiausių šių laikų matematikų D. Hilbert’as dėstė Aibių teoriją, kursus apie begalinius dydžius, elektrą ir gravitaciją. Labai žymaus fiziko R. Polio parašas yra prie Rinktinių optikos skyrių, E. Vycherto – prie Meteorologijos, Geofizikos praktikumo, B. Gudeno (jo darbai ir jo vardu pavadinti reiškiniai ir dabar cituojami moksliniuose darbuose) – prie Fotoelektrinių reiškinių, K. Rungės (Runge) – prie Vektorinės analizės, Mažiausių kvadratų metodo, H. Rubenso (Berlyno universitete) – prie Eksperimentinės Fizikos disciplinų pavadinimų. Sunku nurodyti kitą lietuvį, kurio studijų dokumentuose būtų tiek daug įžymybių parašų. Paminėkime dar keletą kitų įdomesnių A. Juškos studijuotų disciplinų: Astronominė geografija, Navigacija, Saulės aktyvumas ir jo įtaka Žemei, Dvigubų žvaigždžių orbitos, Taikomasis svyravimų mokslas, Determinantai, Aukštoji geometrija, Psichologijos svarbiausios problemos, Kultūros bendrosios filosofijos pagrindai.
DisertacijaBaigęs pagrindines studijas, A. Juška Getingene pradėjo dirbti prie disertacijos. Vadovas buvo prof. H. Kynlis. Tai žinomas astronomas. A. Juškai baigiant studijas, jis 1925 m. buvo išvykęs į tolimą Sumatros salą Indonezijoje stebėti Saulės užtemimą. A. Juška disertaciją “Regimasis šviesumo pasiskirstymas Saulės diske” baigė rašyti 1927 m., mokytojaudamas ir vadovaudamas progimnazijai Pasvalyje. Ji buvo atspausdinta Klaipėdoje ir išleista atskira knygele 1929 m. Reikėjo išlaikyti ir 3 egzaminus. Fizikos egzaminą laikė pas minėtą Nobelio premijos laureatą Francką. A. Juška pasakojo, kad doktorantai paprastai tą egzaminą laikydavo, pasipuošę “laiminguoju” kaklaraiščiu. Su tuo kaklaraiščiu pats Franckas buvo laikęs vairuotojo egzaminą. Nors A. Juška laikė egzaminą be to kaklaraiščio, išlaikęs labai gerai. Doktoranto egzaminus A. Juška baigė laikyti 1928 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvoje tai buvo prilyginta universiteto baigimui. Tuo pagrindu tų pačių metų lapkričio 10 d. Švietimo Ministras K. Šakenis pripažino A. Juškai aukštesniosios mokyklos mokytojo vardą ir teisę mokyti aukštesniojoje mokykloje – matematikos, fizikos ir kosmografijos; vidurinėje mokykloje – lietuvių kalbos, vokiečių kalbos, istorijos, visuomenės mokslo, geografijos, gamtos mokslo, fizikos ir matematikos. 1929 m. birželio 11 d. Lietuvos universiteto Teologijos – Filosofijos fakulteto Taryba “davė” jam privatdocento laipsnį(suteikė teisę skaityti paskaitas). Habilitacinė paskaita buvo – “Empiriškos kosmogonijos problema”. Oficialūs oponentai – garbės prof. A. Dambrauskas – Jakštas ir prof. B. Kodatis. Tapęs privatdocentu, A. Juška buvo priskirtas prie Filosofijos sistemos katedros. Tik kiek vėliau, 1929 m. liepos 31 d. Getingeno universiteto Matematikos – Gamtos mokslų fakultetas suteikė A. Juškai filosofijos daktaro laipsnį. Lietuvoje tai buvo prilyginta universiteto baigimo diplomo gavimui. Ir tik 1934 m. vasario 6 d. Švietimo Ministras K. Šakenis patvirtino Getingeno universiteto diplomą ir suteikė A. Juškai visas aukštųjų matematikos – gamtos mokslų baigimo teises (nuo 1932 m. balandžio 6 d.).A. Juškos disertacijos tyrimams Getingene buvo pagaminta speciali aparatūra, kurią leido nusipirkti ir atsivežti į Lietuvą. Dėl lėšų stokos tai nebuvo padaryta.Dėmesys reliatyvumo teorijaiDar studijuodamas Berlyne, 1921 m. A. Juška klausė ir A. Einšteino viešos paskaitos. 1982m. balandžio 20d. A. Juška Vilniaus pedagoginio instituto Teorinės fizikos katedroje pasakojo, kad toje paskaitoje A. Einšteinas kalbėjo apie gravitaciją, erdvę ir laiką. Jis teigė, kad Visata yra uždara, stacionari, erdvės kreivumas teigiamas. Po tos paskaitos A. Juška parašęs į “Kosmosą” pirmąjį Lietuvoje straipsnį apie Einšteiną ir Bendrąją reliatyvumo teoriją. 1922 m. “Kosmose” yra A. Juškos straipsnis “Iš pasaulio konstrukcijos”. Straipsnis parašytas Berlyne 1922 m. vasario 22 d. Jis turiningas, 12 puslapių. Nors dar studentiška ranka, čia gana kvalifikuotai apžvelgta makro ir mikropasaulio sandara ir pabaigoje aptartos kai kurios erdvės savybės, susijusios su reliatyvumo teorija. Apie patį Einšteiną čia nerašyta. Tais pačiais 1922 m. reliatyvumo teoriją žurnale “Logos” atskirai aptarė P. Dovydaitis ir P. Jucaitis. Pastarasis apie reliatyvumo teoriją “Kosmose” rašė ir kiek ankstėliau – 1921 m. Tokie, mūsų žiniomis, buvo pirmieji lietuviški straipsniai apie tą naują tuo metu fizikos šaką. Be A. Juškos, iš Lietuvos fizikų A. Einšteino paskaitos kitu metu Berlyne dar klausė doc. G. Lechemas.Vytauto Didžiojo universiteteMinėjome, kad A. Juška “habilitavosi” Lietuvos universiteto Teologijos – Filosofijos fakultete 1929 m. birželio 11 d. Po kelių dienų, birželio 15 d., to paties fakulteto Taryba dr. A. Juškai pavedė skaityti Matematinės Geografijos kursą 1 val. ir Gamtos mokslų įvadą 2 val. per savaitę Teologijos – Filosofijos fakultete, Filosofijos skyriuj Tų pačių 1929 m. rugsėjo 17 d. iš Vilkaviškio (ten mokytojavo) A. Juška fakulteto dekanui pranešė, kad savo darbą norėtų pradėti rugsėjo mėn. 24 d.15 val. įžangine lekcija tema “Žmogaus pastangos išmatuoti erdve“. Paskaitas Teologijos – Filosofijos fakultete A. Juška skaitė ne kiekvienais metais. Iš Lietuvos centriniame valstybės archyve esančių dokumentų matyti, kad A. Juška tame fakultete dėstė (daugiausia Gamtos mokslų įvadą) 1929-1930, 1931-1932 mokslo metais, 1934-1935 mokslo metų pavasario semestre ir 1935-1936 mokslo metų rudens semestre. Apie 1938-1939, 1939-1940 ir 1940-1941 mokslo metus duomenų neturime. Aišku, kad bolševikinės okupacijos 1940-1941 mokslo metais Teologijos – Filosofijos fakulteto nebuvo, buvo daug kitų pakeitimų.
Neištisinio darbo Teologijos – Filosofijos fakultete priežastimi pats A. Juška nurodo nedidelį klausytojų skaičių, naujų kursų nebuvimą ir tai, kad, pavyzdžiui, dirbant Biržų gimnazijoje, buvo nelengva iš toli važinėti į Kauną. 1930 m. sausio 29 d. datuotame Fakulteto dekanui pareiškime jis rašo, kad iš naujos tarnybos vietos į Kauną reikia važiuoti ilgiau negu iš Berlyno. Jis buvo padavęs pareiškimą dirbti ir Matematikos – Gamtos fakultete (MGF), bet su sąlyga, kad jam būtų pavesta skaityti astrofizikos kursą . Kadangi šiame fakultete dirbo astronomai B. Kodaitis ir P. Slavėnas, tai, matyt, minėta A. Juškos sąlyga nebuvo patenkinta. Duomenų apie A. Juškos darbą MGF neturime. Vien dėl darbo Teologijos – Filosofijos fakultete jis į Kauną gyventi nesikėlė, kol 1934 metais nebuvo paskirtas atsakingoms valstybinėms pareigoms.Kitas A. Juškos darbo etapas buvo hitlerinės okupacijos 1941-1944 metais. Tada universitetas Kaune vėl buvo vadinamas Vytauto Didžiojo vardu (VDU), ir A. Juška jame ėjo įvairias ir atsakingas pareigas. Nuo 1941 m. rugpjūčio 1 d. Laikinosios Lietuvos Vyriausybės ministro pirmininko ir Švietimo ministro J. Ambrazevičiaus įsakymu jis buvo paskirtas VDU Technologijos fakulteto docentu ir Matematikos katedros vedėju . Tas pareigas (etatines, antraeiles, neetatines) A. Juška ėjo iki paskutinių hitlerinės okupacijos mėnesių. Nuo 1942 m. spalio 1 d. jis dar buvo paskirtas Statybos fakulteto Geodezijos – Astronomijos katedros docentu, paliekant Matematikos katedros neetatiniu vedėju . Paskutinis pėdsakas apie A. Juškos darbą VDU yra išlikęs įgaliojimas broliui inžinieriui Broniui Juškai paimti jo atlyginimą už 1944 m. kovo mėn. Tai, taip pat kiti duomenys, rodo, kad nežiūrint oficialaus Lietuvos aukštųjų mokyklų uždarymo 1943 m., jų veikla nebuvo visai sustojusi. Šiuo laikotarpiu A. Juškos dėstytų disciplinų sąrašas buvo gana įvairus: Praktinė astronomija, Geodezinė astronomija, Sferinė astronomija, Sferinė trigonometrija, Matematinė geografija, Aukštoji matematika. Šio skyrelio pabaigai dar galima paminėti, kad 1944 m. rudenį jau tarybinis Švietimo komisaras J. Žiugžda atleido A.. Jušką iš Universiteto, iš kurio vėl buvo atimtas VDU vardas.Mokslo ir meno departamenteNuo 1941 m. vasaros iki 1942 m. liepos 16 d. (oficialiai) A. Juška buvo Mokslo ir Meno departamento direktorius. Departamentas priklausė Švietimo vadybai, kurios vardu A. Juška taip pat pasirašinėdavo raštus. Vadyba buvo įsikūrusi Vilniuje ir Kaune. 1942 m. vasario mėn. A. Juška dar buvo paskirtas minėtos Vadybos Kauno skyriaus direktoriumi. Daugiausia A. Juškos, departamento direktoriaus, veiklos pėdsakų yra iki 1942 m. vidurio. Tais mėnesiais buvo grįžtama nuo tarybinės sistemos prie VDU statuto, keitėsi etatai, žmonės, atlyginimai. Buvo dienų, kai aukštosios mokyklos per dieną gaudavo po keletą A. Juškos pasirašytų raštų. Daugiausia tai buvo raštai, prašantys ar reikalaujantys įvairios informacijos, arba ką nors nurodantys. Dažniausia A. Juška rašydavo Švietimo Generalinio tarėjo P. Germanto arba Švietimo ministro vardu, nurodydavo jų valią. Pats likdavo lyg ir neutraliose pozicijose. Pavyzdžiui, 1941 m. liepos 29 d. raštas VDU rektoriui: “Pono Ministro pavestas prašau artimiausiu laiku iš naujo pristatyti visų fakultetų katedrų vedėjus patvirtinti…” 1941 m. lapkričio 24 d. raštas: “Švietimo Generalinis tarėjas prašė taip sutvarkyti mokslo planus, kad baigiamųjų universitetą skaičius būtų pakeltas”. 1941 m. gruodžio 5 d. A. Juška praneša, ką Švietimo Generalinis tarėjas pristatė ponui Generaliniam komisarui stipendijoms gauti mokslui eiti ar specializuotis Vokietijoje.VDU Senato posėdyje 1941 m. rugpjūčio 11 d. A. Juška dalyvavo kaip Švietimo ministerijos atstovas. Čia galima įžvelgti ir jo paties nuomonę, nes buvo nutarta, kad “Jaunimo auklėjimo pagrindu turėtų būti amžiais ugdyta dvasinė vertybė – lietuvybė lietuvių tarpusavio meilė”. Apie A. Juškos nusistatymą galima spręsti ir iš Kauno botanikos sodo priklausomybės svarstymo medžiagos. VDU rektorius J. Graurogkas 1941 m. liepos 30 d. prašė Švietimo ministrui perduoti Kauno botanikos sodą Universitetui. Tuoj pat, liepos 31 d. A. Juška parašė Rektoriui atsakymą: “Kauno botanikos sodas yra vienintelis Lietuvoje. Juo turi ir gali naudotis abu Lietuvos universitetai, mokyklos ir kitos įstaigos. Dėl to, atrodo, bus tiksliau, jei Botanikos sodas ir toliau pasiliks kaip buvęs Mokslų akademijos žinioje. Šia prasme tą klausimą ir išsprendė p. Ministeris”.Vilniaus universiteteVilniaus pedagoginio universiteto archyve esančiame A. Juškos kadrų įskaitos asmens lape, pasirašytame 1958 m. birželio 11 d., jis rašo, kad nuo 1946 m. rugsėjo mėn. iki 1950 m. birželio mėn. buvo Miškų fakulteto, veikusio Vilniuje ir Kaune, vyr. dėstytojas. Vilniuje tas fakultetas buvo Universitete (VU), o perkėlus į Kauną – Lietuvos žemės ūkio akademijoje (LŽŪA). Vadinasi, A. Juška kurį laiką dėstė ir VU bei LŽŪA. Autobiografijoje jis mini, kad ten teko dėstyti naują discipliną – Finansavimą ir apskaitą. Tame pačiame kadrų įskaitos lape ir kitur A. Juška nurodo, kad nuo 1957 m. dar buvo ir Partinės tarybinės mokyklos dėstytojas. Reikia manyti, kad ten jis dėstė tiksliuosius gamtos mokslus. Ta mokykla taip pat buvo laikoma aukštąja.Vilniaus pedagoginiame instituteIlgiausiai dr. A. Juška dirbo Vilniaus pedagoginiame institute (VPI), dabar – universitete (VPU). Po karo padidėjus studentų skaičiui, reikėjo astronomijos dėstytojo. Ta disciplina priklausė ir dabar priklauso Teorinės fizikos katedrai. Šių eilučių autoriui esant katedros vedėju, kolegos rekomendavo tuo metu Vilniaus miškų technikume dirbusį A. Jušką. Tada su juo maloniai susipažinau. Jis mielai sutiko dirbti “pilnu etatu”, tačiau VPI vadovybė neleido jo priimti. Po kurio laiko visgi sutiko priimti “valandiniu atlyginimu”. Pirmas A. Juškos pareiškimas VPI parašytas 1958 m. birželio 11 d. Rekomenduojančias rezoliucijas prirašė šių eilučių autorius, prodekanas P. Lukošius ir prorektorius A. Rakūnas. Buvo parašytas įsakymas priimti nuo 1958 m. rugsėjo 1 d. Tokiomis sąlygomis pareiškimus ir įsakymus reikėjo rašyti kasmet. Paskutinis A. Juškos pareiškimas “Prašau skirti mane nuo 1984 m. kovo 1 d. dviem mėnesiam astronomijos vyr. dėstytoju” datuotas 1984 m. vasario 20 d. Buvo sudarytas “krūvis 0,2 etato” ir 1984-1985 mokslo metams. Jis liko neįvykdytas. A.Juška mirė 1985 m. kovo 18 d. Taigi, VPI A. Juška dirbo 25 metus. Jo atminimas šiame universitete gilus.A. Juška VPI dėstė astronomiją ir jos metodiką, dėstė aiškiai, buvo labai taktiškas, pakankamai reiklus. Lietuvos centriniame valstybės archyve esantys įvairūs A. Juškos užrašai ir konspektai rodo, kad jis labai kruopščiai rengdavosi užsiėmimams, stengdavosi pateikti naujausius mokslinius duomenis. Per daugelį metų nebuvo jokio konfliktėlio. Jo elgesys buvo visiems pamokomas. Ir susilpnėjus sveikatai, A. Juška aktyviai dalyvaudavo mokslo istorikų renginiuose Molėtų observatorijoje. Esant kritiškoms aplinkybėms, buvo optimistas. Per vieną Lietuvos fizikų konferenciją Šiauliuose teko porą dienų gyventi viename viešbučio (bendrabučio) kambaryje. Jau nemažai dienų praleidęs Onkologijos institute, A. Juška pasakojo, kad ten geros sąlygos, niekas nerūpi, galima ir padirbėti. Neištarė nė vieno nepasitenkinimo ar nuoskaudos žodžio. Dar žymiai anksčiau mūsų Teorinės fizikos katedroje buvo iškilęs klausimas dėl P. Cvirkos pamfleto prieš A. Jušką ir pastarojo rašto tuo reikalu LTSR tarybinių rašytojų sąjungos pirmininkui J. Šimkui. A. Juška supažindino šių eilučių autorių su minėtu raštu, ir tuo viskas baigėsi. Minint A. Juškos gimimo 90-metį tas raštas buvo perspausdintas žurnale “Mokslas ir gyvenimas”. Kitą kartą A. Juška buvo susirūpinęs, kad nepasklistų žinia apie jo “Autoriaus žodį”, kritikuojantį tarybinę santvarką, kuris 1941 m. buvo išspausdintas A. Juškos vadovėlyje “Matematinės analizės pagrindai”. Tą kartą nemalonumų padėjo išvengti ir bendradarbio L. Kulvieco tolerancija. L. Kulviecas tą epizodą papasakojo taip pat A. Juškos gimimo 90 metų proga. Ta proga “Moksle ir gyvenime” buvo paskelbtos žurnalo redakcijos ir šių eilučių autoriaus mintys.A. Juškos ryšiai su Vilniaus pedagoginiu institutu siekia dar prieškarinius metus. 1939 m. kovo mėn. hitlerininkams okupuojant Klaipėdą, A. Juška buvo paskirtas lietuviškų įstaigų evakuacijos vadovu. Tada jis atvežė į Kauną Klaipėdos pedagoginio instituto raštinės vedėją (dabar būtų ūkio reikalų prorektorius) Adolfą Kavaliūną ir dalį instituto pinigų. Institutas persikėlė į Panevėžį, o tų pat metų rudenį, Lietuvai atgavus Vilnių – Į Vilnių. 1939 m. lapkričio 27 d. Pedagoginis institutas Vilniuje pradėjo darbą. Iškilmingame posėdyje dalyvavo Ministro Pirmininko pavaduotojas K. Bizauskas, Vilniaus valstybinio universiteto valdytojas I. Končius, Švietimo ministerijos įgaliotinis A. Juška. A. Kavaliūnas iš to posėdžio prisimena: “Dr. A. Juška akcentavo, kad Vilnius yra aukštojo mokslo centras, kuriame įsikūrė pirmoji aukštoji mokslo įstaiga. Svetimiesiems valdant Vilnių, laikinai buvo nutrauktos lietuviškos tradicijos, bet dabar jos vėl grįžta” . Pedagoginis institutas buvo pirmoji lietuviška aukštoji mokykla Lietuvos sostinėje, nes I. Končiaus valdytas Vilniaus universitetas tada dar buvo lenkiškas.Vidurinėse mokykloseBe aukštųjų mokyklų A. Juška dirbo įvairiose vidurinėse mokymo įstaigose: Ramygalos progimnazijoje ir gimnazijoje, Pasvalio progimnazijoje, Vilkaviškio, Biržų, Kauno V, Kauno VIII gimnazijose, Vilniaus miškų technikume. Jis buvo daugumos minėtų gimnazijų direktorius, dėstė daugiausia matematiką, fiziką, astronomiją, bet kartais ir vokiečių, prancūzų kalbas, gamtą, paišybą, gimnastiką. Vilniaus miškų technikume ėjo ir buhalterio pareigas. Labai svarbus A. Juškos bruožas tas, kad trūkstant vadovėlių, neretai jis pats juos rašė arba vertė ir redagavo, taip pat organizavo išleidimą. Tai “Astronomijos vadovėlis” (1928), “Matematinės analizės pagrindai” (1934, 1941), “Fizika”(1940), “Matematika spec. vidurinėms mokykloms” (su kitais, 1966 ir 1970), ”Aukštosios matematikos pradmenys” (autoriaus leidinys studentams, apie 1941 ), “Astrofizika” (aukštosioms mokykloms, su kitais, 1977). Mokymui tinka ir dalis jo gausių mokslo populiarių knygų. Tai neišdildomas įnašas į lietuvišką pedagoginę literatūrą. Plačiau A. Juškos parašytus bei su I. Končiumi ir A. Kalinausku redaguotus fizikos ir astronomijos vadovėlius esame aptarę studijoje “Lietuviškų fizikos vadovėlių šimto metų kelias” . Knygelė – kosmonautikos pradžiamokslis. parašyta 1960 m., nebuvo išleista Jeigu ji būtų išleista, būtų buvusi naudinga moksleiviams ir kitiems skaitytojams. Tokio lietuviško leidinio, regis, neturime iki šiol.IšvadosNuo I Pasaulinio karo pabaigos iki paskutiniųjų gyvenimo mėnesių 1985 metais A. Juška aktyviai darbavosi mokslo, jo skleidimo, pedagogikos, visuomeninio gyvenimo srityse. Jis priklauso prie pirmųjų lietuviškos mokomosios literatūros autorių. Tai labai vertingas palikimas. Jo darbų Lietuvos universitetuose detalesnis atskleidimas sudaro išsamesnį vaizdą apie A. Juškos asmenybę ir apie pačius universitetus. A. Juškos atminimas gyvas jo gimtosiose Ramygalos apylinkėse ir mokykloje. Jo kūrybinga veikla kitose Lietuvos vidurinio mokslo įstaigose dar mažai nušviesta. Vaisingiau pasireikšti moksle A. Juškai, be abejo, sukliudė tai, kad okupacinė valdžia ignoravo jo garbingą mokslinį statusą, net persekiojo fiziškai. Nepaisant to, jis sugebėjo surasti savo veiklai nišą ir paliko ryškų pėdsaką moksle, kultūroje plačiąja prasme.