Svyravimai arba virpesiai – tai daugybė pasikartojančių judesių.Svyruoklė – tai ant ilgo siūlio pakabintas rutuliukas.Periodiškai pasikartojantis kūno judėjimas ta pačia trajektorija pakaitomis į priešingas puses pusiausvyros padėties atžvilgiu vadinamas mechaniniu kūno svyravimu.Svyravimo amplitudė (A) – didžiausias kūno nuokrypis nuo pusiausvyros padėties.Svyravimo periodas – laiko tarpas, per kurį kūnas susvyruoja vieną kartą, kitaip tariant, vieno svyravimo trukmė. T=1/v; [T]=1sSvyravimo dažnis – tai atvirkščias periodui dydis, nusakantis svyravimų skaičių per vieną sekundę. V=1/T[v]=1Hz=1s-1
Laisvieji svyravimai – tai svyravimai kuriuos sukelia kūnus veikiančios vidinės jėgos.Slopinamieji svyravimai – tai svyravimai mažėjančia amplitude.
Priverstiniai svyravimai – tai svyravimai, kurie vyksta periodiškai veikiant išoriniai jėgai. Pvz.:Tokiais svyravimais galima laikyti rūšiavimo mašinų sietų, automobilio variklio cilindro stūmoklio, siuvamosios mašinos adatos, drožimo staklių peilio svyravimą.Rezonansas – tai ryškus priverstinių svyravimų amplitudės padidėjimas, kai priverstinius kūno svyravimus sukeliančios jėgos kitimo dažnis sutampa su to kūno laisvųjų svyravimų dažniu.Banga – tai svyravimų sklidimas terpe.Bangos ilgiu vadinamas atstumas, kurį banga nusklinda per vieną periodą. λ = vT ; λ = v/v;Bangos sklidimo greitis:v = λ /T ; v = λ v ;Skersinės – tai bangos, kai terpės dalelės svyruoja statmenai bangos sklidimo krypčiai.
Išilginės – tai bangos, kai terpės dalelės svyruoja išilgai bangos sklidimo krypties.
!!!Sklindant mechaninėms bangoms, perduodama energija, bet ne medžiaga!!!Bangų interferencija – dviejų ar kelių koherentinių bangų sudėtis. Koherentinės bangos – tai vienodo dažnio ir sinchroniškai sklindančios bangos.Interferencijos maksimumas – tai kai dviejų šaltinių sukeltos bangos pasiekia tšką vienu metu, ir ten susitinka tu bangų iškilos, ir tas vandens taškas pradeda svyruoti didesne amplitude.
Interferencijos minimumas – tai kai viename taške susitinka vienos bangos iškila, o kitos įduba, bangos viena kitą slopina ir tas vandens paviršiaus taškas ima svyruti mažesne amplitude arba visiškai nustija svyravęs. Bangų difrakcija – tai bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, užlinkimas už kliūties.Akustika – tai kasdien mus lydintis garso reiškinys. Garsą sukelia virpantys kūnai. Garsas visose aplinkose sklinda nevienodai.Garso greitis: Vandenyje 1483 m/s, Ore (150) 340 m/s, Pliene 5000 m/s, Deimante 18350 m/s, Ąžuole 4115 m/s, Lede 3980 m/s, Vakume išvis nesklinda.Garsintuvas – tai įvairūs garso stiprinimo įtaisai. Jie sukuria kryptingą garso bangų pluoštą. Aidas – tai nuo kliūties atsispindėjęs garsas.s=vt/2; v-garso gr. ore, t-laikas.Patalpų akustika priklauso nuo: 1.kalbėtojo kalbėjimo vietos;2.išplanavimo (sienų);3.išplanavimo (apdailos medžiagų).Garso rūšys:*infragarsas (v<16Hz);*žmogaus suvokiamas garsas (v=16-20-20000Hz);*ultragarsas (v>20000Hz);*triukšmas.Infragarsą sukelia vėjas, perkūnija, jūros bangos, sprogimai, šūviai, žemės drebėjimai, įvairūs vibruojantys varikliai. Ultragarso bangos yra labai trumpos. Dėl mažo bangos ilgio jis gali sklisti siaurais pluoštais ir atsispindėti nuo mažų matmenų kliūčių. Didelio dažnio jo bangas gerai sugeria dujos, o skysčiais ir kietaisiais kūnais jos gali nusklisti labai toli. Dėl šių savybių šios bangos taikomos: echolotuose, ultragarsiniuose lokatoriuose, defektoskopuose.Garso bangų ilgis: ore λ 1=v1/v; vandenyje λ 2=v2/v; pliene λ 3=v3/v.Tonas – garsas atitinkantis kurio nors vieno dažnio virpesius.Tono aukštis – garso požymis priklausantis nuo virpesių dažnio.Kamertonas – specialus prietaisas išgauti gryną garsą (plieninė šakutė, metalinė švilpynė).Garso tembras – tai muzikos instrumento skleidžiamo garso, žmogaus būdingas atspalvis.Virštoniai – tai aukštesni tonai, kurie sąlygoja pagrindinį toną.Garso stipris – energijos kiekis, kurį garso banga per vinetinį laiką perneša pro vienetinį plotą, statmenas bangos sklidimo krypčiai.Girdos slenksnis – žmogaus ausies fiksuojamo garso stiprio sritis yra labai plati. Gerą klausą turintis žmogus dar girdi 1000Hz dažnio garsus, kurių stipris siekia vos 10-12W/m.Skausmo slenksnis – tai kai garso stipris padidėja iki 10W/m2, žmogus junta skausmą ausyse.Garsumas – kai klausos organais suvokiamas garso pojūtis.Akustinis rezonansas – tai kai priverstinių kūno svyravimų amplitudė padidėja.Triukšmas – tai kai girdime sudėtingus, netvarkingai kintančius įvairaus dažnio garsus, iš kurių beveik neįmanoma išskirti pavienių tonų.Elektromagnetiniai virpesiai – tai kai elektrinių svyravymų dažnis gana didelis. Elektriniai virpesiai yra ne kas kita, kaip periodiškas arba beveik periodiškas: elektros krūvio kitimas, elektros srovės stiprio kitimas, įtampos kitimas.Kondensatorius – tai elektros krūvius kaupiantis prietaisas.Elektrinė (kondensatoriaus) talpa C – tai fizikinis dydis. Matuojamas faradais (F).Mikrofaradas ( μF) = 10-6FNanofaradas (nF) = 10-9FPikofaradas (pF) = 10-12FElektrodas – tai prie srovės šaltinio prijiugta kondensatoriaus plokštė, kai ji įsielektrina:viena jų įgija krūvį +q, kita –q. Tarp plokščių atsiranda įtampa U. C=q/U.Virpesių kontūras – tai įrenginys, kuriame sukeliami elektriniai virpesiai. Taigi grandinė, sudaryta iš kondensatoriaus ir prie plokščių prijungtos ritės.Neslopinamieji virpesiai – tai jeigu ne energijos nuostoliai, aprašytas procesas kontūrę tęstųsu neribotai ilgai.Slopinamieji virpesiai – tai kai kontūro energija nepapildoma, elektromagnetiniai virpesiai ilgainiui silpnėja ir slpina.Tomsono formulė – kontūre vykstančių virpesių periodas priklauso nuo kondensatoriaus talpos bei ritės induktyvumo. T=2 LC. L – ritės induktyvumas henriai, C – kondensatoriaus elektrinė talpa, T – virpesių periodas sekundėmis.Diodas – dviejų elektrodų elektroninė lempa. Anodas – tuščiaviduris metalinis ritinėlis gaubiantis katodą.Katodas – plona metalinė vielutė, susukta spirale.
Elektromagnetinių virpesių generatorius – tai toks renginys, kuris nuolat papildo virpesių kontūro energiją.Elektroninė lempa – svarbiausia generatoriaus dalis.Termoelektroninė emisija – tai kai smarkiai įkaitintas metalas spinduliuoja laisvuosius elektronus.
Anodo srovė – tai tokia elektros srovė, kai prie lempos anodo prijungus nuolatinės srovės šaltinio teigiamąjį polių, o prie katodo – neigiamąjį polių, elektronai veikiami elektrinio lauko, lempos viduje juda nuo katodo prie anodo.Tinklelis – tai kai lempoje arti katodo įtaisomas trečias elektronas.Triodas – tai tokia trijų elektrodų elektrinė lempa.Lempinį generatorių sudaro triodas, virpesių kontūras, ritė, įjungta į tinklelio grandinę, bei anodo ir katodo grandinių maitinimo šaltiniai. Vykstant elektromagnetiniams virpesiams kontūre, tarp tinklelio ir katodo susidaro kintamasis elektrinis laukas, kuris valdo anodo srovę – ją sustiprina arba susilpnina. Taip triodas reikiamu momentu sujungia anodo srovės šaltinį su virpesių kontūru ir papildo jo energiją.Elektromagnetinės bangos – tai periodiškai besikeičiančio elektrinio ir magnetinio lauko plitimas. Vakume ji sklinda 300000km/s gr.Antena – tai kai viršutinę kondensatoriaus plokštę pakeitę viela, o apatinę-ižeminę, gausime atvirąjį virpesių kontūrą.Radio bangos – tai elektromagnetinės bangos, kurių ilgis siekia 100 m – 10km. Jos skirstomos į:*ilgasias (1 – 10km)*vidutines (100 – 1000m)*trumpąsias (10 – 100m)*ultratrumpasias (100 m – 10m)Radiotelegrafas – tai radio bangų impulsai, kuriais keliauja informacija.Amplitudinė moduliacija – tai aukštojo dažnio virpesių amplitudės keitimasis.Moduliuotieji virpesiai – tai aukštojo dažnio virpesiai, kurių amplitudė kinta garso virpesių dažniu.Detektorinis radio imtuvas – šis imtuvas neturi stiprinimo elementų ir srovės šaltinio. Jam pakanka tos energijos, kurią atsineša elektromagnetinės bangos. Elektromagnetines bangas priima atvirasis virpesių kontūras, sudarytas, sudarytas iš antenos A, induktyvumo ritės L1 ir įžeminimo Ž. Atvirasis virpesių kontūras per ritę L2 turi indukcinį ryšį su radio imtuvo kontūru, kurio savųjų virpesių dažnį galima keisti keičiant kondensatoriaus C2 talpą. Jeigu elektrinių virpesių dažnis sutampa su kontūro savųjų virpesių dažniu, įvyksta rezonansas. Detektorius D – įrenginys, praleidžiantis srovę tik viena kryptimi. Juo gali būti diodas.
Televizija – tai judamų ir nejudamų objektų atvaizdų perdavimas per atstumą laidais ir radio bangomis. Elektroninis vamzdis – tai svarbiausias atvaizdų perdavimo ir priėmimo elementas.1.stiklinis vamzdelis;2.katodas;3.valdymo tinklelis;4.anodas;5.įelektrintos plokštelės;6.įelektrintos plokštelės;7.elektroninis spindulys;8.ekranas.Elektroninis spindulys – tai elektronai sklindantys plonu pluoštu.Radiolokacija – tai įvairių objektų aptikimas ir atstumo iki jų matavimas naudojant radio bangas. Ji pagrįsta elektromagnetiniu bangų atspindžio savybę.Optika – tai sena fizikos mokslo šaka kuri tiria reiškinius. Geometrinė optika – tai optikos dalis, kuri nagrinėja šviesos sklidimą, skaidriomis terpėmis remdamasi šviesos spinduliu.Linija – geometrijos sąvoka, ir šviesos yra ne kas kitą, kaip modelis.Optinis tankis – tai aplinka, kur sklinda šviesos greitis.Vienalytės terpės – tai terpė, kuriose šviesos greitis yra pastovus.Spindulys – tiesi linija, kuria sklinda šviesos energija.Šviesos greitis: ore – 300000 km/s; vandenyje – 225000 km/s; stikle – 160000 – 200000 km/s; anglies disuldife – 184000 km/s; deimante – 124000 km/s. Fotometrija – tai optikos skyrius, tiriantis šviesos energiją. Šviesos stipris – tai fizikinis dydis, apibūdinantis šaltinio spinduliavimo intensyvumą. Šviesos stiprio matavimo vienetas – kandela (cd).Kandela – tai stipris šviesos, kurią spinduliuoja 1/60cm2 ploto platininio kandelos etalono anga platinos kietėjimo temperatūroje, kai slėgis lygus 101325 Pa.Šviesos srautas nusako, kokį energijos kiekį šviesa atneša į kūno paviršiau plotą per 1s. Šviesos srauto matavimo vienetas – liukenas(lm).Apšvieta vadinama vienetiniu paviršiaus plotu tekantis šviesos srautas. E= I /S E-apšvieta, I –šviesos srautas, S-plotas.Liuksas (lx) – apšvietos matavimo vienetas.[E]=1lm/1lm2=1lx1 liuksas – tai paviršiaus apšvieta, kurią sukelia 1lm šviesos srautas, krintantis į 1m2 ploto paviršiųKai šviesa krinta statmenai paviršiui, jo apšvieta yra tiesiog proporsinga šaltinio šviesos stipriui ir atvirkščiai proporcinga atstumo nuo šaltinio iki apšviečiamo paviršaius kvadratui: E=I/R2Liuksmetras – tai apšvietą matuojantis specialus prietaisas.
Kritimo kampas – tai kai kampas , kurį sudaro krintantysis spindulys ir jo kritimo taške nubrėžtas statmuo paviršiui.Atspindžio kampas – tai kampas tarp šio statmens ir atspindėjusiojo spindulio.Veidrodinis atspindys – tai atspindys, kuris atsispindėjęs pakeis savo sklidimo kryptį, bet neišsisklaidys – sklis kryptingai.Difuzinis arba sklaidus atspindys – tai atspindys, kuris atspinėjęs pakeis savo sklidimo kryptį ir išsisklaidys į visas puses.Optinis diskas – specialus prietaisas nagrinėti šviesos atspindžio reiškinį. Šviesos atspindžio dėsnis:*krintantysis ir atsispindėjęs spindulys bei statmuo veidrodžio paviršiui spindulio kritimo taške yra vienoje plokštume;*atspindžio kampas lygus spindulio kritimo kampui.Apgrežiamumo sąvybė:jeigu šviesos spindulys sklistu atvirkščia kryptimi, tai atsispindėjęs spindulys taptu krintančiuoju, o krintantysis – atsispindėjusiu.Terpė – tai vakuumas arba kiekviena skaidri medžiaga, kuria gali sklisti šviesa.Kintantysis spindulys – į dviejų skirtindų terpių sandūrą krintantis spindulys.Lūžęs spindulys – iš pirmos terpės į antrąją perėjęs spindulys.Lūžio kampas – kampastarp lūžusio spindulio ir statmens paviršiui lūžimo taške.Šviesos lūžimo dėsnis:*krintantysis spindulys, lūžęs spindulys ir per kritimo tašką nubrėžtas statmuo terpes skiriančiam paviršiui yra vienoje plokštumoje;*kritimo kampo sinuso ir lūžio kampo sinuso santykis toms dviem terpėms yra pastovus dydis: sin α /sin β = n = const.Santykinis lūžio rodiklis – tai šviesos lūžimo dėsnyje esantis pastovus dydis n.Absoliutinis lūžio rodiklis – tai medžiagos lūžio rodiklis tuštumos atžvilgiu.N = c/v; c – šviesos gr. vakuume; v – šviesos gr. atitinkamoje medžiagoje.
Visiškasis atspindys – tai šviesos, sklindančios iš optiškai tankesnės į retesnę terpę, atspindys nuo retenės terpės. Ribinis visiškojo atspindžio kampas – tai spindulio kritimo kampas, atitinkantis 900 lūžio kampą.
Šviesolaidis – tai labai plonų stiklo gijų kabelis. Šviesa įeina į jį pro vieną gijų galą ir, dauk kartų atsispindėjusi nuo sienelių, išeina pro kitą galą.Miražas – apgaulingas regėjimas, vaizdas.Laužiamasis kampas – kampas tarp prizmės paviršių, kuriuose šviesa lūžta , – spindulio nuokrypio kampas.Į prizmės sienelę kritęs spindulys prizmėje lūžta du kartus. Šis kampas priklauso nuo:*spindulio kritimo kampo ;*prizmės laužiamojo kampo ;*prizmės medžiagos lūžio rodiklio n;Lęšis – tai skaidrus kūnas, apribotas dviejų sferinių paviršių. Lęšiai pagal formą ir spindulio eigą pro juos skirstomi į: *iškiluosius, arba glaudžiamuosius;*įgaubtuosius, arba sklaidomuosius.Lęšiai, kurių storis l yra labai mažas, palyginti su paviršių kreivumo spinduliais R1 ir R2, vadinami plonaisiais. Kai R1 ir R2 nedaug skiriasi nuo l, tai lęšiai laikomi storaisiais. Jų opinės savybės priklauso nuo paviršių kreivumo.Plonuosius lęšius apibūdina tokios savokos ir dydžiai:*Optinis centras O. Plonųjų lęšių optinis centras sutampa su rutulio nuopjovų viršūnėmis A ir B.*Pagrindinė optinė ašis O1O2. Taip vadinama tiesė, einanti per lęšio paviršių kreivumo centrus ir optinį centrą.*Šalutinė optinė ašis – tai bet kuri kita tiesė, einanti per lęšio optinį centrą, pvz: B1B2.*Pagrindinis lęšio židinys F. Juo vadinamas taškas, kuriame susikerta lygegretūs su pagrindine optine ašimi spinduliai.*Židinio plokštuma. Taip vadinama plokštuma, einanti per lęšio pagrindinį židinį statmenai jo pagrindinei optinei ašiai.*Lęšio laužiamoji geba. Tai yra dydis, atvirkščiai lęšio pagrindinio židinio nuotoliui. Ji žymima raide D ir matuojama dioptrijomis. D = 1/F.Lęšiais gaunami atvaizdai gali būti tikrieji ir menamieji.Plonojo lęšio formulė sieja lęšio židinio nuotolį F, daikto atstumą d nuo lęšio ir atvaizdo atstumą f nuo lęšio. 1/F = 1/d + 1/f; D = 1/d + 1/f.
Tiesinis lęšio didinimas rodo, kiek kartų daikto atvaizdas yra didesnis už patį daiktą. Jis lygus atvaizdo nuo lęšio ir daikto atstumo nuo lęšio santykiui. = |f|/|d|.Akomodacija – tai akies prisitaikymas matyti įvairiai nuo jos nutolusius daiktus.Geriausias matymo nuotolis – tai mažiausias atstumas, kuriuo akis be ypatingo raumenų įtempimo gali įžiūrėti daikto detales.Trumparegystė – tai kai akies židinys yra prieš tinklainę.Toleregystė – tai kai akies židinys yra už tinklainės.Akiniai – tai tam tikri prietaisai naudojami regėjimo ydoms ištaisyti.Optiniai prietaisai:*Lūpa yra pats paprasčiausias optinis prietaisas; kartais dar vadinamas didinamuoju stiklu. Tai trumpo židinio nuotolis glaudžiamasis lęšis su aptaisais, naudojamas smulkiems daiktams įžiūrėti. Lūpa didina 2,5 iki 25 kartų*Mikroskopas – tai optinis prietaisas, mažų daiktų padidintam atvaizdui gauti. Jo optinė sistema sudaryta iš dviejų glaudžiamųjų lęšių: objektyvo – trumpo židinio nuotolio lęšio, prieš kurį dedamas stebimas daiktas; *Okuliaro – ilgo židinio nuotolio lęšio, pro kurį žiūrima. Jis gali padidinti daikto atvaizdą iki 3000 kartų.*Teleskopas – tai optinis prietaisas tolimesniems daiktams stebėti.Jis sudarytas iš dviejų glaudžiamųjų lešių: objektyvo ir okuliaro.*Fotoparatas – tai optinis prietaisas daiktų atvaizdui gauti šviesai jautrioje medžiagoje. Tai neperšviečiama kamera, kurios užpakalinėje sienelėje yra šviesai jautri plokštelė ar juosta, o priekinėje dalyje – objektyvas. *Grafoprojektorius – tai prietaisas kurie sudaro galimybę rašyti ant plėvelės, netgi ją demonstruojant. Šiems aparatams nereikia užtemdyti patalpos, jie gali pakeisti kreida lentoje rašomus užrašus.