X ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

KLAIPĖDOS VERSLO AUKŠTOJI MOKYKLA

X ĮMONĖS VEIKLOS ANALIZĖ

Kursinis darbas

Tikrino: dest.Jolanta Meškauskienė

Darbą atliko:studente Loriana Vainorytė

Klaipėda, 2010

TURINYS

ĮVADAS..............................2

UAB “KELIAS“ VEIKLOS UŽ 2006 – 2008 METUS ANALIZĖ...........4

1.1. Įmonės veiklos samprata..............................4

Finansinės veiklos reikšmėir uždaviniai...........................5

1.3. Finansų veiklos analizių rūšys..............................5

2. UAB “KELIAS“ VEIKLOS UŽ 2006 – 2008 METUS ANALIZĖ...............7

2.1 UAB “Kelias” veiklos pristatymas........................7

2.2. UAB „Kelias“ santykinių rodiklių analizė...........................8

2.2. UAB „Kelias“ pelningumo rodiklių analizė.........................8

2.3. UAB „Kelias“ likvidumo rodiklių analizė..........................10

2.4. UAB “Kelias” skolų valdymo analizė.....................11

2.5. UAB “Kelias” turto valdymo analizė............................12

2.6. UAB „Kelias“ veiklos vertinimas, išorinės aplinkos atžvilgiu................18

2.7. UAB “Kelias” rizikos įžvalga, įmonės bankroto galimybės diagnostika...........19

IŠVADOS IR PASIŪLYMAI..............................21

LITERATŪRA..............................23

PRIEDAI..............................24

ĮVADAS

Plėtojantis rinkos ekonomikos santykiams Lietuvoje, svarbų vaidmenį vaidina fiinansų mokslo žinios bei ūkio subjektų finansinės būklės analitinis įvertinimas. Krašto ekonomikoje bei finansų sistemoje vyksta sudėtingi reiškiniai ir procesai, kuriuos analizuoti, suvokti bei pažinti yra būtina. Tačiau be specialių finansų mokslo žinių bei analizės proceso metodologinių instrumentų tai padaryti sunku.

Darbo aktualumas. Kiekvienos įmonės vadovams yra svarbu, kaip dirba jų įmonė. Atsakyti į šį klausimą nėra paprasta ir lengva, nes ne visuomet aišku, kas atspindi įmonės veiklos rezultatus ir kokie jie turėtų būti, t.y. kaip kiekybiškai išreikšti sąvokas “gerai” arba “blogai”. Yra aišku tik viiena: įmonėturi uždirbti tiek pinigų, kad būtų padengtos visos patiriamos išlaidos ir dar pakankamai liktų įvairiems poreikiams tenkinti.

Šiame darbe atlikta UAB „Kelias“ veiklos analizė, bei vertinamos įmonės galimybės plėsti savo veiklą. Tuo tikslu suformuluojami įmonės strateginiai tikslai bei numatomos ir iš

štiriamos šių tikslų įgyvendinimo strateginės alternatyvos.

Darbo problema. Bet kuri įmonė stengiasi prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, tačiau vistiek susiduria su tam tikromis problemomis. UAB „Kelias“ yra viena iš tų, kuri susidurė su marketingo problemomis. Įmonė stengiasi savo klientams teikti tokias aptarnavimo ir asortimento paslaugas, kurios geriausiai tenkintų vartotojų poreikius ir taip garantuotų įmonės galimybes gauti stabilų pelną, tačiau klientų yra nepakankamai ir jų poreikiai visapusiškai neištirti.

Darbo objektas. X įmonės veikla

Darbo tikslas – ištirti UAB „Kelias“ finansinės veiklos būklę bei išanalizuoti galimybes įgyvendinti įmonės strateginius veiklos plėtros tikslus.

Darbo uždaviniai: įmonės veiklos finansinių ataskaitų analizė.

1. Atlikti išsamią įmonės veiklos analizę, didžiausią dėmesį skiriant įmonės veiklos finansinei būklei.

2. Apskaičiuoti santykinius rodiklius ir jais remiantis, vertinti įmonės būklę;

3. Įvertinti įmonės veiklą aplinkos atžvilgiu ir atlikti bankroto diagnostiką;

4. Atsižvelgiant į įmonės finansinę analizę, nustatyti problemiškiausias srritis;

5. Parengti finansinių rodiklių prognozę ir įmonės finansinės būklės gerinimo pasiūlymus.

Darbo metodai:Rašydamašį darbą rėmiausi įvairių autorių literatūra,studijų metu įgytomis žiniomis,internetine informacija,bei gautos UAB „Kelias“ finansinės ataskaitos 2006 – 2008 m. medžiaga.

1.ĮMONIŲ VEIKLOS ANALIZĖS TEORINIAI PAGRINDAI

Šioje darbo dalyje aprašyta veiklos analizių reikšmė,veiklos analizių rūšys,bei analizės būdai.

1.1.Finansinės veiklos reikšmė ir uždaviniai

Esmę geriausiai apibūdina jos tikslas ir uždaviniai. Finansinės analizės tikslas – teikti vartotojams objektyvią informaciją, padėti įmonių vadovams daryti veiklą efektyvesnę.( Vakarų autorių literatūroje finansinės analizės uždaviniams skiriamas didelis dėmesys (socialinės įmonių veiklos analizės uždaviniams nagrinėti buvo sk

kiriama nedaug dėmesio).( Gaidienė Z. Finansų valdymas. – K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993.

Pažymėtini tokie uždaviniai:

1.Sukurti finansinę informacijos sistemą, atitinkančią įmonės strategiją.

2.Faktinę padėtį palyginti su kitais rodikliais.

3.Padėti kurti finansų valdymo ir apskaitos politiką. Finansinė analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kurią vartotojai gali naudoti įvairiems tikslams. Pastaraisiais metais finansinės analizės teikiamos informacijos poreikis nuolat didėja, jos reikia vis naujiems vartotojams ar jų grupėms. Žymus finansinės analizės specialistas B. Rees nurodo keturias finansinės informacijos vartotojų grupes:
I.Įmonės akcininkai.
II.Verslo partneriai.
III.Kiti vartotojai:
1. vyriausybė (dėl pajamų apmokestinimo);

2. centrinė valdžia (dėl vadovavimo politikos);

3. vietinė valdžia;

4. visuomeninio sektoriaus kontrolės agentūros;

5. konkurentai;

6. visuomenė.
IV. Analitikai ir konsultantai.
1.Finansinės analizės šaltiniai rinkos ekonomikos sąlygomis yra tokie:

2. Balansas.

3. Pelno (nuostolio) ataskaita.

4. Pinigų srautų ataskaita.

5. Nuosavybės (savo kapitalo) ataskaita.
Kita vidaus ir išorės informacija:

1. planai, prognozės, normatyvai;

2. statistiniai leidiniai ir informaciniai žinynai;

3.vidinės ataskaitos ir apskaitos duomenys.

Finansinės analizės turinys yra ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą ir pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamas naudojant informaciją apie buvusią veiklą, atliekama dabar ir perspektyvoje.
Finansų analizės tyrimų objektas yra įmonių finansinė veikla ir jos rezultatai.

2.2.Finansų veiklos analizių rūšys

Finansų veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius po

ožymius.Įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį, struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais, atskleidžiančiaiskokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba dėsningumą.Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:

Horizontalioji analizė. Tai dvejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais arba procentais.

Vertikalioji analizė. Atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais.

Santykinė analizė. Santykinių rodiklių analizė labai plačiai taikoma atliekant lyginamąją kelių įmonių ir tam tikro laikotarpio analizę. Taikant santykinius rodiklius galima palyginti skirtingų įmonių finansines ataskaitas arba vienos įmonės tam tikro laikotarpio finansiniu rodiklius. Finansinių koeficientų analizė(reikšmė).Finansiniai koeficientai, naudojami finansinių ataskaitų analizėje, yra geras pagrindas kliento finansiniam stabilumui įvertinti. Finansiniai koeficientai gali suteikti informacijos apie dvi įmonės valdymo sritis:
– pajamas, gaunamas iš investicijų;
– finansinę įmonės padėtį.
Kadangi koeficientų analizė susijusi su kiekybine informacija apie skolininką ir joje neįvertinami kokybiniai veiksniai, koeficientų analize naudojamasi tik kaip pagalbine priemone vertinant finansinį kliento stabilumą. Negalima analizuoti pavienių koeficientų, nes vertinami turi būti kelerių metų duomenys.

Skaitmeninės ir loginės informacijos apdorojimui naudojamas analizės būdų sistema. Tokiu būdu išsiaiškinama ekonominių bei finansinių procesų veiksniai, ūkio subjekto vidinės veiklos galimybes.

Analizėsbūdai:
1.Lyginimo būdas. Taikant šį būdą, galima išsiaiškinti nukrypimus nuo projektuojamų rodyklių dydžių.
2.Grupavimo būdas – yra analizuojamų rodiklių jungimas į grupes pagal grupei bū

ūdingus tam tikrus požymius.
Svarbiausių grandžių išskyrimas tyrimo sistemoje yra prioritetinių įmonės finansinės veiklos bei su ja susijusios veiklos sričių nagrinėjimas.

3. Detalizavimo būdas. Svarbiausias tikslas yra nustatyti tiriamos sistemos sudėtinių elementų ryšius.
Apibendrinimas yra nagrinėjamų dalinių reiškinių sujungimas į tiriamą visumą ir ją atspindinčių rodiklių apibendrinimas.

Indeksai yra santykiniai dydžiai, apibūdinantis ekonominio reiškinio pakitimą laiko ir vietos atžvilgiu.

Grandinių pakeitimų būdo esmę sudaro tai, kad kiekvienas projektinis ar bazinis rodiklis iš eilės keičiamas faktiniu, kitus rodiklius imant nepakeistus.

Lyginamųjų svorių skaičiavimai yra identiški vertikaliosios analizės būdui.

Dinamikos eilutė yra eilė absoliutinių ar santykinių dydžių, apibudinančių ekonominį reiškinį laiko požiūriu.

Ekonometrinių analizės būdų esmę sudaro matematinių bei statistinių metodų ir kompiuterių panaudojimas ekonominių uždavinių sprendimui.

Regresinė ir koreliacinė analizė naudojama tiriant atsitiktines priklausomybes tarp reiškinių, neturinčių griežto funkcinio charakterio.

Euristinių būdų pagrindą sudaro euristika t.y. mokslas apie kūrybinį mąstimą.

Grafiniai būdai aiškiau iliustruoja analizės rezultatus, leidžia nustatyti ryšio tarp atskirų rodiklių ar veiksnių formą, parodo ekonominio reiškinio kitimą laikui bėgant.

2.UAB “KELIAS” VEIKLOS UŽ 2006 – 2008 METUS ANALIZĖ

Šioje dalyje yra aprašoma UAB „Kelias“ įmonės veikla,bei veiklos rodiklių: santykinių, pelningumo,likvidumo, skolų valdymo it turto analizės.

2.1.UAB “Kelias” veiklos pristatymas

UAB „Kelias“ – įmonė, užsiimanti didmenine ir mažmenine automobilių dalių prekyba. nuo 1993 m. „Kelias“ prekiauja variklio ir važiuoklės atsarginėmis dalimis Europoje, Japonijoje ir Amerikoje pagamintiems lengviesiems bei komerciniams automobiliams. UAB „Kelias“ – daugiau kaip 60-ies didžiausių automobilių dalių gamintojų oficialus atstovas Lietuvoje. Įmonė specializuojasi variklio ir važiuoklės atsarginių dalių prekyboje. Pagrindinės įmonės prekių grupės: amortizatoriai, guoliai, stabdžių kaladėlės, dirželiai, tarpikliai, pusašio guoliai, pusašiai, filtrai ir kt.

Firmos klientai – automobilių servisai, autodalių parduotuvės bei automobilių gamintojų įgaliotieji atstovai. Bendrovė prekiauja sertifikuotomis automobilių detalėmis, kurios atitinka naujausius tarptautinius vadybos ISO 9000 ir kokybės QS sertifikatus. Sandėlyje laikomų detalių asortimentas viršija 55 000 pavadinimų.

Didžiausiuose šalies miestuosekompanija turi savo atstovybes: Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje, Marijampolėje, Vilkaviškyje. UAB „Kelias“ yra sukūręs savo prekybos tinklą Lietuvoje, kuriame yra daugiau nei 300 partnerių (parduotuvių, automobilių servisų, prekybos taškų), jų skaičius nuolat auga.

Puikios įvairovės dėka yra patenkinami net pats išrankiausias klientas. Klientams pateikiami firmų gamintojų katalogai, reklaminė ir informacinė medžiaga, taip pat organizuojami seminarai bei įvairūs mokymai.

UAB „Kelias“ prekių asortimentą sudaro daug įvairių prekių (kaip minėta, asortimentas viršija 55 tūkst. pozicijų), iš kurių išskirti pagrindines prekes negalima, kadangi daugelio prekių pardavimų apimtys yra panašios. Pagrindinės prekių grupės – variklio, važiuoklės, elektrinės dalies dalys (žr. 1 pav.).

0x01 graphic

1 pav.UAB „Kelias“ pagrindinės prekių grupės .

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Firmoje dirba patyrę darbuotojai, daugelis iš jų nuo įsikūrimo pradžios. Šiuo metu įmonėje dirba 44 darbuotojai. Šis darbuotojų skaičius yra pastovus nuo 2003 m., kuomet buvo priimti trys nauji vadybininkai bei du sandėlio darbininkai.

2006 m. sausio 9 d. Kaune atidarytas UAB „Kelias” autopaslaugų centras „Viskas automobiliui”. Bendras moderniai įrengto autopaslaugų centro plotas siekia 10 tūkst. kv. m ir tai yra didžiausias tokios paskirties kompleksas Lietuvoje. UAB „Kelias” autopaslaugų centrą „Viskas automobiliui” sudaro 6 tūkst. kv. m ploto sandėlis, 2 tūkst. kv. m ploto automobiliųdalių ir įrangos prekybos centras, apie 1250 kv. m ploto automobilių remonto centras (servisas), administracinės ir pagalbinės patalpos.

2.2. UAB “Kelias” santykinių rodiklių analizė

Gilesnei UAB “Kelias” veiklos analizei apskaičiuojama keletas santykinių rodiklių. Santykinių rodiklių analizė yra labai plačiai paplitusi atliekant tarp įmoninę ir tam tikro laikotarpio analizę. Santykinių rodiklių naudojimo, analizuojant finansinę informaciją, tikslas yra standartizuoti analizuojamą informaciją, kad būtų galima palyginti kelių įmonių santykinius rodiklius arba vienos įmonės kelerių metų rodiklius, kad būtų galima nustatyti jų kitimo tendencijas, prognozuoti ateitį. Santykiniai rodikliai yra daugeliu atvejų pranašesni už absoliučius rodiklius. Kad suteiktume rodikliui reikšmę, reikia jį palyginti su kitu, ypač jei norime įvertinti įmonės ūkinės veiklos būklę. Todėl santykinis dydis, gautas palyginus du skaičius, yra daug akivaizdesnis negu absoliutus dydis.

2.3.UAB „Kelias“ pelningumo rodiklių analizė

Atliekant įmonės veiklos finansinę analizę labai svarbu įvertinti pagrindinius įmonės veiklos santykinius pelningumo rodiklius, kurie geriausiai parodo, kokį pelną uždirba įmonė ir ar ji dirba pelningai. Pelnas yra labai svarbus įmonės veiklos rodiklis. Tačiau absoliutus pelno rodiklis ne visada atspindi įmonės veiklos efektyvumą. Dvi įmonės, gaudamos tą patį pelną, gali būti labai skirtingos vertinant jų komercinės veiklos efektyvumą. Todėl norint įvertinti įmonės veiklos efektyvumą įvairiais aspektais, reikia apskaičiuoti pelningumo rodiklius. Pelningumas yra pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar kapitalo vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir panašiai.

Priklausomai nuo to, kokios veiklos sferos efektyvumą norime nustatyti, galime pasirinkti atitinkamą pelningumo apskaičiavimo metodiką.

Skaičiuodami pardavimų efektyvumą, renkamės tam tikrus pelno – nuostolio ataskaitos rodiklius ir įvertiname pardavimų bendrąjį, veiklos, grynąjį pelningumą, akcinio kapitalo pelningumą ir turto pelningumą.

0x01 graphic

2 pav. Pelningumas.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Iš 22 pav. duomenų matyti, kad bendrovės pardavimų procesas visą laikotarpį buvo pelningas ir pastebimos pelningumo didėjimo tendencijos, kurias lėmė pardavimų didėjimas ir parduotų prekių savikainos mažėjimas. Tai didino bendrąjį, kartu ir grynąjį pelną bei visus pelningumo rodiklius.

Bendrasis įmonės pelningumas parodo įmonės sugebėjimą uždirbti pelną iš nagrinėjamos veiklos. Taigi, bendrasis pardavimų pelningumas per nagrinėjamą laikotarpį 2006-2008 m .padidėjo ir tas padidėjimas sudarė 39,54 punkto. 2007 m. lyginant su 2008 m. bendrojo pardavimų pelningumo rodiklio didėjimas sudarė 8,57 punkto, 2008 m. lyginant su 2007 m. padidėjo dar 0,76 punkto

Analogiškai bendrajam pelningumui kito ir veiklos pelningumas,kuris leidžia įvertinti visos įmonės veiklos, įskaitant veiklos sąnaudas, efektyvumą: 2007 m. lyginant su 2006m. šis rodiklis padidėjo 2,98 punkto, o 2008 m. nežymiai sumažėjo 0,19 punkto ir sudarė 5,25%.

Grynasis pelningumas parodo, kuri pardavimų 1 lito dalis yra pelnas. 2006 m. grynasis pardavimų pelningumas sudarė 2,76 %, 2007 m. lyginant su 2006 m. jis padidėjo 1,87 punkto, 2008 m. lyginant su 2007 m. dar padidėjo 0,07 punkto ir sudarė 4,70 %.

Taigi, pardavimų pelningumas per nagrinėjamą laikotarpį padidėjo, didžiausią tam įtaką darė pardavimų didėjimas bei parduotų prekių savikainos mažėjimas.

Akcinio kapitalo pelningumas analizuojamu laikotarpiu didėjo. Šis rodiklis atspindi viso įmonės turto panaudojimo efektyvumą. 2007 m. lyginant su 2006 m. jis padidėjo 30,98 punkto, o 2008 m. lyginant su 2007 m. – šiek tiek sumažėjo 8,57 punkto. 2008 m. nuosavo kapitalo pelningumas buvo lygus 66,40% ir tai yra 39,54 punkto daugiau nei 2006 m.

Turto pelningumo arba turto grąža rodo, ar įmonė efektyviai naudoja savo turtą. Šis rodiklis parodo visų investicijų įmonėje pelningumą. Turto pelningumas per nagrinėjamą laikotarpį 2006-2008 m. pakito 10,37 punkto. 2006-2008m. pakito 8,12 punkto, o 2007-2008 m. pakito 2,25 punkto ir sudarė 17,42%.

Atlikę pelningumo rodiklių analizę matome, kad padidėjo tiek pardavimų, tiek nuosavo kapitalo, tiek turto pelningumas. Pardavimų ir savikainos kitimas teigiama bendrovei linkme atitinkamai padidino bendrąjį, veiklos, įprastinės veiklos ir grynąjį pelnus, o didėjantys pelnai paveikė kapitalo pelningumą.

2.4.UAB „Kelias“ likvidumo rodiklių analizė

Likvidumas – tai materialinių vertybių pavertimo grynaisiais pinigais galimybė. Kadangi ne visas trumpalaikis turtas vienodai likvidus, tai ir skaičiuojant įmonės likvidumo rodiklius skiriami tam tikri likvidumo laipsniai: III likvidumo laipsnis arba bendrasis likvidumas, II likvidumo laipsnis arba greitas likvidumas ir I likvidumo laipsnis arba kritinis likvidumas. Taigi, likvidumo rodikliai parodo firmos pajėgumą laiku įvykdyti skolinius įsipareigojimus.

0x01 graphic

3pav. Likvidumo rodikliai.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Bendrojo likvidumo koeficientas geriausiai parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu kurį lengva paversti pinigais. (3 pav.) matome, kad mūsų nagrinėjamu atveju bendrojo likvidumo reikšmė 2006- 2008 m. didėjo ir paskutiniaisiais metais buvo didesnė už minimalią pageidaujamą reikšmę. 2006 – 2007 m. bendrasis likvidumas buvo kritinio lygio, kai įmonė net visu savo trumpalaikiu turtu negalėjo padengti trumpalaikių įsipareigojimų. Bet 2008 m. situacija pasitaisė ir bendrasis likvidumas buvo lygus 1,25, tai yra didesnis už saugumo ribą.

Kritinio likvidumo koeficientas parodo, kokia einamųjų įsipareigojimų dalis gali būti padengta ne tik grynaisiais pinigais, bet ir laukiamomis įplaukomis. Iš 3 pav. matome, jog per nagrinėjamą laikotarpį dėl labai mažo grynųjų pinigų kiekio kritinis likvidumas sumažėjo nuo 0,03 iki 0,01 ir per visą laikotarpį šis rodiklis nei karto nepasiekė minimalios pageidaujamos reikšmės. Tai rodo, jog įmonė turi per mažai grynų pinigų trumpalaikiams įsipareigojimams padengti.

Taigi, likvidumo rodiklių analizė rodo, kad bendrovei reikėtų peržiūrėti atsargų valdymo politiką.

2.5. UAB „Kelias“ skolų valdymo rodiklių analizė

Skolų valdymorodikliai labai dažnai vadinami finansinio stabilumo rodikliais, nes jie susieti su įmonės skolomis. Skolų valdymo rodikliai skaičiuojami norint parodyti įmonės sugebėjimus vykdyti ilgalaikius ir trumpalaikius įsipareigojimus verslo partneriams, bankams, mokesčių inspekcijai. O tai pat norint parodyti finansavimo šaltinius ir skolų vaidmenį tam finansavimui; nustatyti palūkanų sumokėjimo galimybes; prognozuoti įmonės finansinį stabilumą ir kt. Įsiskolinimo koeficientas parodo viso įmonės turimo turto dalį, kuri įsigyta iš svetimų lėšų.

0x01 graphic

4pav. Skolos valdymo rodikliai 2006-2008 m.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Svarbiausias šios santikinių rodiklių grupės rodiklis- skolos ir nuosavybės santykio rodiklis. Manoma, kad maždaug puse finansavimo šaltinių turėtu būti skolinami.Kaip matome iš 24 pav. padėtis gerėja, 2006m. skolos ir nuosavybės santykis buvo 2,81, o 2008 m. , jau tik 1,87 . Palyginti 2006-2007m. santykis sumažėjo 0,28, 0 palyginus 2007-2008 m. skirtumas jau siekia 0,66.

Skoloskoeficientas skolos sąntykiam -tai santykis tarp įmonės skolų ir viso turto. Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus. Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nes bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybę teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną bei išlaikyti firmos kontrolę. Kaip matome iš (4 pav.) mūsų finansinei svertai gana aukšti, bet turi tendenciją mažėti. 2007m. palyginti su 2006m. mažėjimas labai nedidelis tik 0,02, o 2008m. palyginus su 2007m. jis jau daug ryškesnis 0,06 .

2.5.Turto dalies analizė.

UAB “Kelias” yra nusistačiusi ilgalaikio turto, kuris priskiriamas ilgalaikiam materialiam turtui, vertę. Ilgalaikis materialus turtas – turtas, kurio vieneto įsigijimo vertė 500 Lt. ir daugiau, ir, kuris yra naudojamas ilgiau nei vienerius metus.

0x01 graphic

5 pav. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto pokyčiai 2006-2008m.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Iš pateikto 5 pav. matyti, kad bendrovės ilgalaikis turtas 2006 – 2008 metais sumažėjo, tačiau šių metų bėgyje kito labai nevienodai. 2006 – 2007 m. turtas padidėjo 16,69 proc. ir sudarė 351,875 tūkst. Lt, o 2007 m. sumažėjo 6,61 proc. iki 328,589 tūkst.Lt.

Taigi, ilgalaikis turtas mano nagrinėjamu laikotarpiu kito nedideliais dydžiais. 2007 m. lyginant su 2006 metais ilgalaikio turto padidėjimassusijęs su materialaus ir nematerialaus turto įsigijimu. Na, o 2008 m. bendrovė mažiau įsigijo materialaus ir nematerialaus turto, tam tikra dalis ilgalaikio turto buvo nurašyta pasibaigus jo naudojimo laikui, tai ir įtakojo ilgalaikio turto sumažėjimą.

Trumpalaikis bendrovės turtas 2006 – 2008 m. pastoviai didėjo nuo 1361,843 iki 2167,026 tūkst.Lt. 2007 m. lyginant su 2006 m. trumpalaikis turtas padidėjo 36,82 %, o 2008 m. vėl padidėjo 16,31 % Dėl šių ilgalaikio ir trumpalaikio turto pasikeitimų keitėsi viso turto dydis.

Visas bendrovės turtas nagrinėjamu laikotarpiu didėjo nuo 1674,467 iki 2651,709 tūkst. litų, t.y. padidėjo 977,242 tūkst. litų. Tokį turto didėjimą sąlygojo ilgalaikio turto ir trumpalaikio turto didėjimas.

2007 m. lyginant su 2006 m. ilgalaikis materialus turtas padidėjo 15,97 proc. ir sudarė 346,379 tūkst. Lt. Šiais metais bendrovė įsigijo 2 automobilius, prekybinės įrangos baldų, telefoninę stotelę ir kitą materialų turtą, tai ir sąlygojo ilgalaikio materialaus turto padidėjimą. 2008 m. pabaigoje ilgalaikis materialus turtas sudarė 319,323 tūkst. Lt. ir tai yra 20,64 tūkst. Lt. daugiau nei 2006 m., tačiau 27,056 tūkst.Lt mažiau nei 2007 m. Šis nežymus sumažėjimas atsirado dėl to, jog buvo mažiau investuota į ilgalaikį turtą, ir dėl turto nurašymo pasibaigus jo tarnavimo laikui.

Daugiausiai lėšų nagrinėjamu laikotarpiu bendrovė investavo į ilgalaikio turto įsigijimą, 2008 m. daugiausiai investavo į nuomojamų patalpų Vilniaus mieste remontą, taip pat į prekes, skirtas perparduoti. Tad labiausiai iš visų materialaus turto elementų kito transporto priemonių vertė bei kitas materialus turtas. Transporto priemonių vertė 2006 – 2007 m. padidėjo net 335,34 % (2006 m. sudarė 10,389 tūkst.Lt, 2007 m. – 45,227 tūkst.Lt), o 2007 – 2008 m. sumažėjo 31,48 % ir sudarė 30,989 tūkst.Lt.

0x01 graphic

6 pav. Materialaus turto pokyčiai 2006-2008m.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Kitas materialus turtas žymiai padidėjo 2006 – 2007 m. ir sudarė 106,987 tūkst.Lt, kadangi, kaip jau minėjau, bendrovė įsigijo transporto priemonių, prekybinės įrangos baldų ir kt. 2007 – 2008 m. ilgalaikis materialus turtas turėjo tendenciją mažėti dėl turto nurašymo, taip pat dėl to, jog šio turto buvo mažiau įsigyta palyginus su 2006 – 2007 m. laikotarpiu.Pastatų balansinė vertė mažėjo visus metus iš eilės dėl jų nusidėvėjimo, o naujų pastatų įsigyta nebuvo. Pastatų remonto vertė neviršijo 50 % jų įsigijimo vertės ir todėl tai neturėjo įtakos pastatų balansinei vertei.

Dar reiktų detaliai panagrinėti, kaip kito atskiri trumpalaikio turto elementai.

0x01 graphic

4pav. Trumpalaikio turto pokyčiai.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

2006- 2007 m. žymiai padidėjo atsargos nuo 985,294tūkst.Lt iki 1413,89 tūkst. litų, t.y. 43,5 % 2008 – aisiais metais atsargos vėl padidėjo 3,06 %, nors ir ne taip žymiai kaip 2007 m., ir sudarė 1457,148 tūkst.Lt. Labiausiai tai sąlygojo naujų prekių, skirtų perparduoti, įsigijimas bei praplėstas asortimentas. Per vienerius metus gautinos sumos mano nagrinėjamu laikotarpiu didėjo. 2006 – 2007 m. jos padidėjo 25,44 % ir sudarė 416,841 tūkst.Lt, 2007 – 2008m. vėl padidėjo 64,41 % – 268,473 tūkst.Lt ir sudarė jau 685,314 tūkst.Lt. Pirkėjų įsiskolinimas 2006 m. sudarė 286,010 tūkst. Lt, 2007 m. pabaigoje pirkėjų įsiskolinimas siekė 407,905 tūkst. Lt 2008 m. lyginant su 2007 m. šis įsiskolinimas dar daugiau padidėjo – 65,7 % ir siekė 675,887 tūkst.Lt. Taip išaugęs pirkėjų įsiskolinimas gali būti susijęs su nemokių pirkėjų atsiradimu ar su sunkumais atsiskaitymuose. Kitos gautinos sumos per 2006 – 2008 m. kito netolygiai. Kitas gautinas sumas sudaro: atskaitingų asmenų skola bei biudžeto skola įmonei. 2006 – 2007 m. kitos gautinos sumos sumažėjo 80,69 %, kadangi sumažėjo atskaitingų asmenų skola įmonei ir buvo susigrąžintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) iš biudžeto. O 2007 – 2008 m. jos nežymiai padidėjo 5,49 %, tai įtakojo susidariusi biudžeto skola įmonei 9,427 tūkst.Lt dėl PVM pirkimo ir pardavimo skirtumo.

Toliau atliekant analizę svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje mažėja. 2007 m. pinigai sumažėjo 22,31 %, t.y. nuo 41,600 tūkst.Lt 2006 m. pabaigoje iki 32,321 tūkst.Lt 2007 m. pabaigoje. Nors pardavimai mano nagrinėjamu laikotarpiu išaugo ir turi tendenciją didėti, pinigai sąskaitoje ir kasoje vis tiek sumažėjo. Toks grynųjų pinigų sumažėjimas yra susijęs su tuo, jog ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo atsiskaityta su tiekėjais (apmokėtos tiekėjų skolos), sumokėtimokesčiai į valstybės biudžetą, taip pat dėl investicijų į ilgalaikį materialųjį turtą. Geriausia buvo investuoti į ilgalaikį materialųjį turtą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje dėl to, kad investicijoms panaudotas pelnas už įsigytą ilgalaikį turtą buvo apmokestinamos taikant nulinį procentų tarifą.

0x01 graphic

5pav. Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 2007 m. lyginant su 2006 m. nežymiai sumažėjo – 13,32 %, o 2006 m. lyginant su 2007 m. jos padidėjo net 1523,95 % sukauptos sąnaudos – tai mokėjimai už ateityje gautinus patarnavimus ar padarytas išlaidas, kurių nukėlimas į sąnaudas yra skirstomas į atskirus laikotarpius. Būbsimuoju laikotarpiu išlaidos detalizuojamos pagal jų atlikėjus, paslaugų rūšis bei jų atlikimo terminus. UAB “Kelias” sukauptas sąnaudas sudaro spaudos bei teisinių informatyvinių leidinių prenumerata, turto draudimas. Kadangi buvo pradėti nuomojamų patalpų Vilniaus prekybiniame taške remonto darbai, o remontui panaudotos lėšos yra sukauptos ateinančių laikotarpių sąnaudose, tai ir sąlygojo 2008 m. balanso straipsnio “sukauptos sąnaudos” žymų sumos padidėjimą – nuo 9,612 tūkst.Lt 2007 m. iki 156,094 tūkst. Lt 2008 m.

2.5.UAB „Kelias“ turto valdymo rodiklių analizė

Šie rodikliai padeda išsiaiškinti, kaip yra valdomos įmonės nuosavos ir skolintos lėšos.

Apyvartumas – tai įmonės pajamų ir atitinkamos turto dalies santykis. Šis rodiklis parodo, kiek litų uždirba vienas į turtą įdėtas litas. Nagrinėjamos įmonės apyvartumo rodikliai pateikti 6 pav.

Viso turto apyvartumas 2008 m. palyginus su praėjusiais laikotarpiais sulėtėjo, bet tas sulėtėjimas nėra didelis: 2006 m. turto apyvartumas sudarė 2,55 karto, per 2007 m. sumažėjo iki 2,47 karto, per 2008 m. sumažėjo 2,34 karto.

0x08 graphic
0x01 graphic

6 pav. Apyvartumas.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Ilgalaikio turto apyvartumas atvirkščiai, visą laiką augo. 2007m. palyginti su 2006m. jis išaugo 1,41 punkto ir siekė 15,59 karto, o 2008m. palyginti su 2007m.-net 3,3 punkto ir siekė 18,89 karto.

Atsargų apyvartumas: 2006 m. lyginant su 2007 m. atsargų apyvartumas kartais padidėjo nuo 3,36 iki 3,60 karto. Tačiau 2008m. lyginant su 2007 atsargų apyvartumas vėl grįžo į tą patį lygį, t.y. iki 3,37 karto. Toks rezultatas rodo, jog įmonei reikėtų peržiūrėti savo turimas atsargas ir jų valdymo politiką.

Dėl pirkėjų skolų didėjimo debitorinio įsiskolinimo apyvartumas vis lėtėjo, t.y. vis ilgėjo apmokėjimo atidėjimas ir 2008 m. debitorinio įsiskolinimoapyvartumo rodiklis buvo lygus 39,19 dienos, t.y. 15,11dienomis daugiau nei 2006 m. Kuo lėčiau atsiskaito pirkėjai, tuo sunkiau įmonei. Bet kita vertus, debitorinio įsiskolinimo apyvarta dienomis daro didelę įtaką kapitalo pelningumui – atidėjus atsiskaitymą iki tam tikro lygio, galima gauti papildomo pelno. Be to, palankios atsiskaitymo sąlygos pritraukia ir naujų pirkėjų.

0x01 graphic

7 pav.Apyvartumas dienomis.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

Dėl pirkėjų skolų didėjimo debitorinio įsiskolinimo apyvartumas vis lėtėjo, t.y. vis ilgėjo apmokėjimo atidėjimas ir 2008 m. debitorinio įsiskolinimo apyvartumo rodiklis buvo lygus 40,29 dienos, t.y. 11,93 dienomis daugiau nei 2006 m. Kuo lėčiau atsiskaito pirkėjai, tuo sunkiau įmonei. Bet kita vertus, debitorinio įsiskolinimo apyvarta dienomis daro didelę įtaką kapitalo pelningumui – atidėjus atsiskaitymą iki tam tikro lygio, galima gauti papildomo pelno. Be to, palankios atsiskaitymo sąlygos pritraukia ir naujų pirkėjų.

Analizuojant debitorinį įsiskolinimą, svarbu jį susieti su kreditoriniu. 2007 m. lyginant su 2006 m. kreditorinio įsiskolinimo apyvartumas padidėjo nuo 105,31 iki 106,02 dienos, t.y. apyvarta sulėtėjo 0,71 dienos, 2008 m. lyginant su 2007 m. skolų tiekėjams apyvarta sulėtėjo ir buvo lygi 101,061 dienos arba 3,59 karto.

Įmonė 2006 – 2008 m. greičiau atgaudavo pinigus iš pirkėjų nei pati likviduodavo savo įsipareigojimus. Pavyzdžiui, 2006 m. įmonė savo įsipareigojimus likvidavo per 105,31 dienos, o debitorinį įsiskolinimą atgavo per 28,36 dienos. 2007 m. – skolųtiekėjams apyvartumas buvo 106,02 dienos, o tuo tarpu pirkėjai buvo skolingi vidutiniškai 27,73 dienos. 2008 m. skirtumas tarp skolų apmokėjimo įmonei ir įsiskolinimų apmokėjimo sumažėjo ir sudarė 61,35 dienos. Skirtumas tarp debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo neturėtų būti didelis, o taip pat svarbu, kad debitorinis įsiskolinimas neviršytų kreditorinio.

Atsargų apyvartumas: 2006 m. lyginant su 2007 m. atsargų apyvartumas dienomis sutrumpėjo nuo 108,65 iki 101,28 dienos. Tačiau 2008 m. lyginant su 2007m. atsargų apyvartumas vėl grįžo į tą patį lygį, t.y. 108,14 dienos. Toks rezultatas rodo, jog įmonei reikėtų peržiūrėti savo turimas atsargas ir jų valdymo politiką.

Nuosavo kapitalo apyvartumas per nagrinėjamą laikotarpį sumažėjo nuo 9,74 iki 6,73 karto.

0x01 graphic

8 pav.Nuosavo kapitalo apyvartumas.

Šaltinis: sudarytas autoriaus

2.6. UAB „Kelias“ veiklos vertinimas, išorinės aplinkos atžvilgiu

Įmonės veiklą įtakoja daugelis veiksnių, todėl įmonė turi sumaniai vykdyti savo planus ir turėti tokią strategiją, kuri leistų tuos veiksnius maksimaliai išnaudoti pelnui gauti ir jam didinti. Įmonės būklę įtakojančius veiksnius galima skirstyti į vidinius ir išorinius.

Skiriami tokie išoriniai veiksniai, turintys įtakos įmonės finansinei būklei:

Konkurenciniai veiksniai;

Vartotojai;

Ekonominiai veiksniai;

Politiniai veiksniai;

Technologijos.

Konkurenciniai veiksniai. Šiems veiksniams priskiriamos firmos – konkurentės, kurios varžosi dėl savo produkcijos patekimo rinkoje, taip pat stengiasi neįsileisti įmonės – konkurentės produkcijos į rinką. UAB „Kelias“ turi nedaug tiesioginių konkurentų, kurie užsiimtų analogiška veikla Lietuvoje. Pagrindinės konkuruojančios įmonės – tai stambios automobilių remonto įmonės, savarankiškai importuojančios atsargines dalis ir užsiimančias šių dalių prekyba kaip antraeile įmonės veikla.

Vartotojai. Vartotojai gali būti įmonė (privati ar valstybinė), fiziniai asmenys ar nekomercinės organizacijos. Nagrinėjamos įmonės pagrindiniai vartotojai yra automobilių remonto srityje veikiančios įmonės ar fiziniai asmenys.

Ekonominiai veiksniai. Lietuva – viena iš sparčiausia ekonomiškai augančių valstybių pasaulyje. Ryškus pastarojo meto ekonomikos kritimas nesukuria šalies gyventojams tikėjimo ekonominės būklės gerėjimo perspektyva. Todėl, Lietuva taip pat išsiskiria kaip šalis, pasižyminti itin dideliais ekonominės emigracijos mastais – didelė Lietuvos gyventojų dalis yra išvykusi į kitas Europos Sąjungos valstybes ieškoti darbo.

Politiniai – teisiniai veiksniai. Nagrinėjamos įmonės veiklos sritis nėra specialiai reglamentuojama įstatymais ar kitais teisiniais aktais. UAB ,,Kelias” yra juridinis asmuo, turintis savarankišką balansą, sąskaitas bankų įstaigose ir antspaudą su savo pavadinimu bei kitą reikalingą atributiką. Bendrovė yra ribotos turtinės atsakomybės. Pagal savo prievolesji atsako tik savo turtu. Akcininkai pagal savo prievoles atsako tik ta suma, kurią privalo įmokėti už savo akcijas. Bendrovė savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais aktais ir įstatais. Pagrindiniai dokumentai, kuriais vadovaujasi bendrovė – Akcinių bendrovių įstatymas ir Civilinis kodeksas.

Pagrindiniai vidiniai veiksniai, turintys įtakos įmonės finansinei būklei, yra šie:

Darbuotojai;

Akcininkai;

Tiekėjai.

Darbuotojai. Darbo jėgos prigimtis nuolat keičiasi – didele dalimi tai įtakoja demografiniai veiksniai. Keičiasi ir įgūdžiai, kurių iš darbuotojų reikalauja įmonė. Darbo jėga tiesiogiai įtakoja įmonės veiklą, kadangi būtent ji atlieka pagrindinę įmonės funkciją – gamina produkciją.

Akcininkai. Jie tiesiogiai dalyvauja akcinės bendrovės valdyme, sprendžia svarbiausius įmonės valdymo klausimus, priima bendrovės įstatus, renka valdymo organus.

Tiekėjai. Nuo to, ką įmonės pasiima iš aplinkos bei nuo to, ką ji su paimtais ištekliais daro, priklauso jos galutinio gaminio kokybė ir kaina.

UAB „Kelias“ prekiauja daugiau kaip 50 gamintojų variklio ir važiuoklės dalimis lengviesiems bei komerciniams automobiliams. Įmonė didelį dėmesį skiria tiekėjų veiklos istorijai ir produkcijos kokybei, tačiau siekia išlaikyti kuo didesnį tiekėjų skaičių, taip savo klientams pasiūlydama platų prekių asortimentą. Pagrindiniai įmonės tiekėjai – FEBI, RUVILLE, KYB – yra Vokietijos įmonės. Šios trys įmonės tiekia 42,72 proc. produkcijos. Taip pat nemažai produkcijos UAB „Kelias“ gauna iš Prancūzijos, Italijos, D.Britanijos, Kinijos.

2.7.UAB “Kelias” rizikos įžvalga, įmonės bankroto galimybės diagnostika

Vienas iš įmonės rizikos mažinimo būdų yra diversifikacija. Diversifikacija- tai lėšų, skirtų investicijoms, paskirstymas tarp įvairių tarpusavyje nesusijusių objektų.

Tai pat UAB „Kelias“ naudoja limitavimą – nustato išlaidų, pelno, pajamų ir kitas ribines normas.

Dar įmonė naudojamas ir vienas labiausiai paplitusių rizikos valdymo būdų – draudimas.

Draudimas – tai konkretaus galimo nuostolio draudimo poliso įsigijimas, kas leidžia patyrus nuostolius gauti pajamų. Draudimo polisas paprastai yra lygus laukiamam nuostoliui, taigi šios stabilios draudimo pajamos yra adekvačios su rizika susijusios laukiamoms pajamoms.

UAB „Kelias“ turtas yra draudžiamas nuo gaisro, vandentiekio, kanalizacijos ar šilumos tinklų avarijos, audros ir krušos, žaibo, trečiųjų asmenų tyčinės veiklos, vagystės su įsibrovimu. Draudžiamas ir nekilnojamas turtas : pastatai ir statiniai. Kilnojamas turtas: įranga ir įrengimai, prekės, reklaminiai įrengimai, investicijos į patalpų remontą.

UAB „Kelias“ taikomas dar viena kovos su rizika priemonė – tai lėšų rezervavimas nenumatytoms išlaidoms dengti. Labai svarbu sudarant šį rezervą yra įvertinti galimų rizikų pasekmes. Rizika dengti sumų nustatymas atliekamas pagal kokybinius ir kiekybinius rizikos analizės metodus . UAB „Kelias“ nenustatytų išlaidų rezervas yra naudojamas defektams ir blogos kokybės darbams taisyti. Numatytų išlaidų rezervas yra naudojams naujiems darbams, kuriems buvo nustatyta nepakankamai lėšų – nenumatytiems darbo sąnaudų pasikeitimams.

Įmonės bankroto diagnostika – tai įmonės finansinės veiklos kritinių veiksnių įvertinimo sistema, kurios pagalba nustatomi įmonės veiklos kritiniai veiksniai, sąlygojantys įmonės bankrotą.Rinkos sąlygomis įmonių bankrotas nėra toks retas reiškinys, todėl nenuostabu, kad jau keletą dešimtmečių ieškoma būdų, kaip nustatyti, kad įmonė artėja prie bankroto ribos. Vieną iš būdų jau aptarėme, t.y. finansų analitikas norėdamas laiku sureaguoti į kylančią bankroto grėsmę, turi nuolat stebėti įmonės finansinius (ypač likvidumą bei mokumą) rodiklius, nes vieno rodiklio nepakanka.

Atlikta nemažai bandymų siekiant rasti kompleksinį įmonės būklės indikatorių.

Išvados

Atlikta UAB „Kelias“ finansinės veiklos būklės analizė bei ištirtos dvi alternatyvios įmonės veiklos plėtros užsienio rinkoje galimybės leidžia daryti šias išvadas:

2006 – 2008 m. mažėjant parduotų prekių ir paslaugų savikainos lyginamajai daliai pardavimų pajamose, bendrojo pelno apimtys didėjo.

Grynasis įmonės pelnas analizuojamu laikotarpiu padidėjo nuo 117,971 tūkst.Lt iki 291,669 tūkst.Lt, t.y. 173,698 tūkst.Lt arba 130,15 procentų.

Bendrovės valdomo turto struktūros analizėrodo, jog nagrinėjamu laikotarpiu lyginamasis ilgalaikio turto svoris aktyvuose mažėjo, o trumpalaikio- didėjo, atitinkamai nuo 18,01 iki 12,39 procentų ir nuo 81,33 iki 81,72 procentų. Tuo tarpu, didžiąją savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų (pasyvų) dalį sudarė įmonės trumpalaikių įsipareigojimų suma. Taigi, trumpalaikių įsipareigojimų apimtis viršijo savininkų nuosavybę.

Įmonės veiklos efektyvumas nagrinėjamu laikotarpiu didėjo, nes pagrindiniai finansinės analizės pelningumo rodikliai kito didėjimo linkme. Grynasis pardavimų pelningumas padidėjo nuo 2,76 iki 4,70 procentų, nuosavo kapitalo pelningumas- nuo 162,94 iki 402,86 procentų, turto pelningumas- nuo 7,05 iki 11 procentų.

Bendrasis ir kritinis bendrovės likvidumas 2006 – 2008 metais buvo mažesni už rekomenduojamą patenkinamą šių rodiklių lygį. Tai rodo, kad nagrinėjamu laikotarpiu įmonė neparduodama atsargų negalėjo apmokėti trumpalaikių įsiskolinimų ir kad kritiniu atveju ji buvo nepajėgi padengti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Bendrasis įmonės likvidumas 2006 – 2007 metais taip pat buvo kritinio lygio, bet 2008 metais situacija pasitaisė ir bendrasis likvidumas buvo lygus 1,25, tai yra didesnis už saugumo ribą.

Išnagrinėję apyvartumo rodiklius, matome, kad turto apyvartumas bendrovėje sulėtėjo. Palyginę debitorinio ir kreditorinio įsiskolinimo trukmę dienomis matome, kad bendrovė greičiau išieškodavo debitorinį įsiskolinimą negu pati likvidavo savo įsipareigojimus.

UAB „Kelias“ bankrotas negresia, nes visi rodikliai smarkiai viršija kritinę reikšmę.

8. Taigi, finansai yra svarbi ne tik įmonės bet ir kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Kad atlikti įmonės finansinę ataskaitą reikia turėti daug žinių ir patirties, nes remiantis knygomis tai padaryt yra be galo sunku. Tačiau aš džiaugiuos turėdama tokia galimybę, nes įgavau naujų žynių bei patirties. Tam, kad analizuoti įmonės finansinę būklę reikia turėt ir gabumų.

9. Atlikus UAB „Kelias“ turimų duomenų analizę matome, kad įmonė dirba stabiliai ir jos veikla pelninga, bankroto tikimybė maža. Turbūt taip bus ir toliau.

Literatūros sąrašas

Gaidienė Z. Finansų valdymas. – K.: Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras, 1993.

Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. – V.: Katalikų pasaulis, 1998.

UAB „Kelias“ finansinės ataskaitos 2006 – 2008 m.

Buškevičiūtė E. „Viešieji finansai“ – KTU leidykla, 2006 m.

Buškevičiūtė E.,Mačerinskienė I. „Finansų analizė“ – KTU leidykla, 2007 m.

Bagdžiūnaitė V. „Finansinių ataskaitų analizė“ – Conto litera, 2006 m.

Smalenskas G. „Finansai:mokomoji knyga aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentams“ – Homo liber, 2007 m.

Rutkauskas V., Stankevičius P. „Finansų analizė, valdymas ir prognozavimas“ – Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008 m.

Burkšaitienė D. „Finansinė turto apskaita, finansinės atskaitomybės rengimas“ – VGTU leidykla Technika, 2008 m.

Langvinienė N., Vengrienė B. Paslaugų teorija ir praktika. Kaunas: Technologija, 2005.

11. Kvedaraitė V. Pelningumo analizė ir prognozavimas. – Vilnius: Mintis, 1996
12. Mackevičius J. Finansinės ataskaitos. – Vilnius: Mintis, 1997.
13. Obi P.C. Verslo finansų pagrindai,1998.

PREIDAI

PRIEDASNR.1UAB “Kelias2006-2008 m. Įmonės finansinės veiklos ataskaitos

1. Lentelė BALANSAS

TURTAS

2006

2007

2008

Ilgalaikis turtas

301.535

351.857

328.589

Nematerialus turtas

2.852

5.478

9.266

Materialusis turtas

298.683

346.379

319.323

Pastatai

199.428

194.165

188.901

Transporto priemonės

10.389

45.227

30.989

Kitas materialusis turtas

88.866

106.987

99.433

Trumpalaikis turtas

1.361.843

1.863.220

2.167.026

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys

987.948

1.414.058

1.461.166

Atsargos

985.294

1.413.890

1.457.148

Per vienerius metus gautinos sumos

332.295

416.841

685.314

Pirkėjų įsiskolinimas

286.010

407.905

675.887

Kitos gautinos sumos

46.285

8.936

9.427

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje

41.600

32.321

20.546

Sukauptos pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos

11.089

9.612

156.094

IŠ VISO TURTO

1.674.467

2.224.689

2.651.709

AKCININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI

 

 

 

Kapitalas ir rezervai

439.242

630.287

921.956

Kapitalas

72.400

72.400

72.400

Įstatinis (pasirašytasis)

72.400

72.400

72.400

Rezervai

278.452

278.453

278.453

Įstatymų numatyti

20.678

20.678

20.678

Nepaskirstytini

233.289

233.289

233.289

Paskirstytini

24.485

24.486

24.486

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis)

88.390

279.434

571.103

Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai

1.233.859

1.593.617

1.728.316

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai

0

0

0

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

1.233.859

1.593.617

1.728.316

Finansinės skolos

24.000

15.034

108.779

Prekybos skolos

1.090.465

1.436.789

1.466.049

Tiekėjams

1.090.465

1.436.789

1.466.049

Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis

20.651

9.360

6.873

Mokesčiai, atlyginimai ir soc. draudimas

50.720

61.286

81.912

Mokesčiai

14.745

27.005

68.188

Atlyginimai ir soc. draudimas

35.975

34.281

13.724

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai

48.023

71.148

64.703

Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

1.366

785

1.437

IŠ VISO NUOSAVYBĖS IR ĮSIPAREIGOJIMŲ

1.674.467

2.224.689

2.651.709

Leave a Comment