Finansų samprata: FINANSAI – mokslas, nagrinėjantis šalies centralizuotų ir decentralizuotų pinigų fondų sudarymą, paskirstymą, panaudojimą ir kontrolę.
Finansų paskirstomosios, reguliavimo, kontrolės funkcijų turinys: Paskirstomoji finansų funkcija leidžia: sukurti tikslinius piniginių lėšų fondus sukaupti įmonės, valstybės rezervus ir gyventojų lėšas.
Svarbiausias kontrolės uždavinys – patikrinti, ar laikomasi įstatymų, reglamentuojančių finansinius santykius.
Valstybės finansai:Valstybės finansai yra labiau susiję tik su valstybės biudžetiniu procesu, o savivaldybių biudžetiniai santykiai, valstybinė draudiminė veikla (socialinis ir sveikatos draudimas) reglamentuojami kitais teisės aktais, daugybė piniginių santykių ir operacijų vykdoma savarankiškai ir neturi ryšio su valstybės biudžetu.
Pagrindinės finansinių išteklių naudojimo kryptys: Valstybės aparato išlaikymas,valstybinių užsakymų apmokėjimas,valstybinė parama ekonomikos sektoriams,biudžetinių organizacijų ir įstaigų finansavimas,išlaidos socialiniams poreikiams,valstybės vidaus ir užsienio skolos aptarnavimas.
Valstybės finansinių išteklių formavimo šaltiniai: mokesčių ir rinkliavų,parduoto ir išnuomoto valstybės turto,lėšų, pardavus šalies aukso atsargas, valstybinių įmonių veiklos,juridinių ir fizinių asmenų savanoriškų įnašų.
Finansų sistemos grandys ir jų reikšmė:
Valstybės biudžetas ,Valstybės socialinis draudimas, Sveikatos draudimas, (valstybinis; privatus) Nebiudžetiniai fondai.
Šalies finansų sistemos samprata:
Lietuvos Finansų ministerija: uždaviniai ir funkcijos: LR finansų ministerija – vykdomosios valdžios institucija, kurios misija – kurti ir vykdyti efektyvią valstybės finansų politiką, siekiant užtikrinti šalies makroekonominį stabilumą ir ekonomikos plėtrą.
Valstybės finansų funkcijos: Piniginių fondų formavimas, Piniginių fondų naudojimas,Kontrolė
Įmonių finansai ir jų funkcijos: įmonių finansai apibūdina įmonių gamybinės – komercinės veiklos finansinę pusę.Finansų sistemoje įmonių finansų vaidmuo yra svarbiausias.Funkcija:finansinių išteklių formavimas ūkinės veiklos procese.Finansinių išteklių panaudojimas gamybai plėtoti, darbuotojams skatinti, biudžeto pajamoms sudaryti. Finansinių išteklių kontrolė.
Savivaldybių finansai: esmė ir paskirtis: Pagrindinė savivaldybių finansų paskirtis – piniginių fondų, reikalingų teritorijos socialinei – ekonominei plėtrai finansuoti, formavimas ir panaudojimas.Savivaldybės atliekamos funkcijos: viešojo administravimo ir viešųjų paslaugų.
Namų ūkių pajamos ir išlaidos:pajamos – tai tos lėšos, kurios turi padengti namų ūkių išlaidas. Jos skirstomos : reguliariosios (darbo užmokestis)periodinės (autorinis atlyginimas) atsitiktinės (draudimo išmokos, turto pardavimo pajamos)
Namų ūkių išlaidos – tai išlaidos, kurios patiriamos žmogaus gyvenimui būtinoms materialiosioms ir dvasinėms vertybėms įsigyti.Skirstomos į pinigines ir natūrines.
Namų ūkių finansai ir jų vaidmuo ekonomikoje: tai asmens ar namų ūkio pajamos ir išlaidos. Tai lėšos, asmens gaunamos kaip pajamos ir išleidžiamos sukuriant piniginius santykius. Namų ūkiai verslo įmonėms: teikia darbo jėgą, iš jų perka prekes ir paslaugas, t.y. teikia pajamas, moka mokesčius
• komercinėms finansų institucijoms patiki savo laikinai laisvas lėšas, kurias tos institucijos paverčia kapitalu ir investicijomis.
Biudžetinės sistemos struktūra:
LR VALSTYBĖS BIUDŽETAS ir LR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI sudaro
LR NACIONALINIS BIUDŽETAS
Biudžeto samprata, funkcijos: Tam tikro laikotarpio pajamų ir išlaidų planas. Funkcijos: pajamų perskirstymo; socialinio aprūpinimo;ūkio plėtros; ekonominio stabilizavimo; kontrolės;visuomenės informavimo.
Biudžeto procesas, etapai: Biudžeto procesas – tai visi pagrindiniai etapai susiję su biudžeto priėmimu, vykdymu bei įvertinimu. Išskiriami keturi etapai: biudžeto sudarymas, priėmimas,įvykdymas ir kontrolė.
Biudžeto balansas: Biudžeto balansas – tai skirtumas tarp visų valstybės pajamų ir visų jos išlaidų.
Biudžeto balansas gali būti trijų rūšių: subalansuotas biudžetas – kai pajamos lygios išlaidoms, perteklinis biudžetas – kai valstybės pajamos viršija išlaidas, deficitinis biudžetas – kai valstybės išlaidos viršija pajamas.
Biudžeto deficitas ir jo finansavimas: biudžeto deficitas – tai makroekonomikos įrankis, leidžiantis išlyginti vartojimą ir nenukrypti nuo ekonomikos augimo trendų. Išskiriamos trys biudžeto deficito priežastys:stambios valstybinės investicijos į šalies ekonomikos vystymąsi, ypatingos, neprognozuojamos aplinkybės, kriziniai reiškiniai
Biudžeto sudarymo principai: Realumas,Subalansuotumas,Viešumas, Vienovė,Programinis sudarymas.
Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos: Pagrindinis valstybės pajamų šaltinis yra mokesčiai, kurie sudaro apie 90 proc. visų valstybės biudžeto pajamų.
Šiuos mokesčius galima suskirstyti į tris dideles grupes: privačių namų ūkių pajamų ir įmonių pelno mokesčiai,nuosavybės mokesčiai, prekių ir paslaugų pardavimo.Išlaidos: valstybės vartojimo išlaidos, valstybės investicijos, neatlyginamos išmokos, nuostolingoms, valstybės skolos išlaidos
Savivaldybių biudžeto pajamos ir išlaidos: mokesčiai,pajamos iš savivaldybių turto, savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, negrąžintina finansinė parama ,valstybės biudžeto dotacijos, pajamos, gautos už išnuomotą valstybinę žemę ,kitos pajamos. Išlaidos: vietos savivaldos institucijų vykdomoms švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos programoms finansuoti; savivaldybių ūkiui plėtoti, vietos savivaldos institucijoms išlaikyti; savivaldybės biudžeto kasos apyvartos lėšoms padidinti.