Augantis tarptautinis bendradarbiavimas lemia didėjančias ūkinių ir finansinių operacijų tarp šalių apimtis. Bet kuri verslo opercija, išsiplėtojanti už savo šalies ribų, paprastai reikalauja vienos valiutos keitimo (konversijos) į kitą valiutą. Todėl tarptautinės verslo oparecijos sukuria pagrindą egzistuoti valiutų rinkai. Užsienio valiuta yra kitos šalies piniginis vienetas. Valiutų rikos – sistema, padedanti susitikti pirkėjams ir pardavėjams . Valiutų rinkose galima išskirti tris valiutų blokus:1. dolerio blokas. Jį sudaro Šiaurės Amerikos ir Karibų baseino šalių valiutos. Šiame bloke dominuoja JAV doleris. JAV doleris yra svarbus, nes pirmiausiai, tai centrinių bankų pagrindinė rezervų valiuta, antra, daugelis prekių prekiaujama atsiskaitant JAV doleriais, dėl ko atsiranda papildomas poreikis kitų valiutų konversijai iš/į JAV dolerius;2. Europos blokas. Jį sudaro ECU priklausančios valiutos, dabar euras. Šiam blokui taip pat priskiriamos Šveicarijos frankas ir Skandinavijos valiutos;3. Japonijos jienos blokas. Iki šiol jį sudaro tik Japonijos jiena.
Valiutos kurso sąvoka
Valiutos kursas yra santykinis dydis, jis tik transformuoja prekių, paslaugų ir turto kainas iš vienos valiutos į kitą. Todėl valiutos kursas daro tiesioginę įtaką turto, prekių ir paslaugų įkainojimui, o tuo pačiu ir gamybos išteklių pasiskirstymui ekonomikoje.Valiutos keitimo kursas – tai vienos šalies valiutos vienetų kiekis, reikalingas kitos šalies valiutos vienetui įsigyti. Taigi valiutos kursas parodo vienos šalies valiutos kainą, išreikštą kitos šalies valiuta. Keitimo kursas susieja įvairių šalių valiutas ir įgalina kainas ir sąnaudas palyginti tarptautiniu mastu. Valiutos kurso nustatymas yra vadinamas kotiravimu. Valiutos kursas nustatomas dviem būdais:1. tiesioginė kotiruotė (direct quotation) – kai kursas nustatomas kaip vidaus valiutos kiekis už užsienio valiutos vienetą. Tiesioginė kotiruotė parodo užsienio valiutos vieneto kainą, išreikštą mūsų šalies valiuta.2. netiesioginė kotiruotė (indirect quotation) – kai nustatomas kaip užsienio valiutos kiekis, reikalingas vidaus valiutos vienetui nupirkti. Valiutos pirkimo kursas (bid) – tai kursas, už kurį valiuta perkama, o pardavimo kursas (offer) – tas kursas, už kurį valiuta parduodama.
Dar vienas svarbus terminas – tai kryžminis kursas (cross rate). Tai valiutos kursas, apskaičiuotas remiantis kitais dviem valiutų kursais, kai nei viena iš jų nėra nacionalinė sandorio šalies valiuta, arba dviejų valiutų santykis, išvedamas iš tų valiutų santykio su kuria nors užsienio valiuta. Paprastai ta trečioji valiuta būna JAV doleris kadangi tarpbankinėse operacijose visos valiutos paprastai parduodamos už JAV dolerius. Todėl kiekvienos valiutos kursas yra perskaičiuojamas į JAV dolerius. Kryžminis kursas – tai keitimo kursas tarp dviejų užsienio valiutų, pvz.: keitimo santykis tarp Japonijos jienos ir JAV dolerio Frankfurto prie Maino valiutų rinkoje. Kryžminis kursas rodo kursą, kuriuo A šalies valiuta įvertinama B šalies valiutos atžvilgiu C šalies valiutos rinkoje. Kadangi dauguma valiutinių operacijų atliekama JAV doleriais, tai dažnai dviejų kitų valiutų kursas nustatomas remiantis tų valiutų santykiu su doleriais, t.y. pasitelkus kryžminį kursą. Kryžminius kursus pateikia verslo naujienas skelbiantys laikraščiai (1 lentelė). Jeigu eilutėse pateikiama tiesioginė kotiruotė, tai stulpeliuose – netiesioginė kotiruotė. Arba atvirkščiai – jei eiluitėse pateikiama netiesioginė kotiruotė, tai stulpeliuose – tiesioginė kotiruotė.1 lentelėU.S Yen Euro Can U.K. Aust SFranc1 US = 1.0000 109.7000 0.8110 1.3453 0.5432 1.4211 1.23391 Yen = 0.009116 1.0000 0.007389 0.0123 0.004950 0.0130 0.01121 Euro = 1.2331 135.2700 1.0000 1.6589 0.6697 1.7511 1.52151 Can = 0.7433 81.4800 0.6024 1.0000 0.4035 1.0552 0.91691 UK = 1.8408 201.9000 1.4925 2.4764 1.0000 2.6140 2.27141 Aust = 0.7037 77.1700 0.5705 0.9466 0.3821 1.0000 0.86801 SFranc = 0.8104 88.8800 0.6570 1.0898 0.4400 1.1521 1.0000
Skirtumas arba spreadas (spread), tarp valiutos pirkimo ir pardavimo kursų sudaro prekiautojo valiuta pelną arba maržą. Gaunamo pelno iš valiutinių opercijų pobūdžio atžvilgiu išskiriama spekuliacija ir arbitražas.• Valiutos kurso arbitražas. Arbitražas valiutų rinkoje – tai valiutos pirkimas ar pardavimas, siekiant gauti pelną iš kursų skirtumo tuo pačiu metu esančio įvairiose valiutų biržose.• Spekuliacija valiutos kursu – tai siekimas pelno, kai spėjama apie galimą kursų pasikeitimą.Valiutos kursai gali būti įvairūs:o Rinkos kursas – neatidėliotino sandorio kursas rinkoje realiu laiku;o Oficialus buhalterinis kursas – rinkos kursas, fiksuojamas valiutai tam tikru laiko momentu ir naudojamas buhalterinėje apskaitoje nustatant valiutos kainą. Šį kursą fiksuoja centrinis bankas;
o Juodosios valiutos kursas – rinkos kursas;o Realusis valiutos kursas – nominalusis valiutos kursas, įvertintas infliacijos lygių santykiu;o Efektyvusis valiutos kursas – kursas, įvertintas svertiškai pagal užsienio prekybos struktūrą.Valiutos kursą veikiantys veiksniai
Paprasčiausias būdas paaiškinti valiutų kursų nustatymo mechanizmą – naudoti tradicinį mikroekonominį požiūrį. Kaip ir bet kurioje kitoje rinkoje, prekės kaina formuojama sutinkamai su paklausa ir pasiūla. Keičiantis paklausai ir pasiūlai, keičiasi ir valiutų kursai rinkoje. Pvz.: jei sausio 1 d. keitimo kursas 0,86 USD / EUR, o sausio 10 d. – 0,88 USD/EUR, tai doleris euro atžvilgiu atpigo, o euro kursas dolerio atžvilgiu pakilo. 1 paveiksle atvaizduotos valiutos pasiūlos kylanti ir nusileidžianti JAV dolerių paklausos kreivė. Šiuo atveju prekės kaina – valiutos kursas. Horizontalioje ašyje atidedamas prekiaujamų dolerių kiekis.
1 paveikslasPaklausa ir pasiūla užsienio valiutos rinkoje.
St S
St D
$
Spekuliantai – vykdo tiek valiutos pirkimo, tiek ir valiutos pardavimo sandorius tikėdamiesi gauti pelną iš kursų skirtumo..Spekuliantų elgsenos logika yra tokia: jei valiuta atpigo – ją reikia pirkti, jei pabrango- parduoti. Todėl kylant valiutos kursui galima tikėtis, kad valiutos pardavimo spekuliacinių sandorių kiekis ir apimtys padidės, o pirkimas – sumažės. Užsienio valiutos rinkos ypatumas yra tas, kad tie patys rinkos dalyviai gali išstoti tiek ir iš paklausos pusės, tiek ir iš pasiūlos pusės. Įmonės, laiko atžvilgiu, gali vienu metu būti prekių eksportuotoja ir vietiniu invetsuotoju. Todėl valiutų rinkos atveju nėra korektiška kalbėti apie pasiūlos ir pakauos kreives.
Valiutos kurso sistemos
Išskiriami dvi pagrindinės valiutų kurso sistemos – plaukiojančio ir fiksuoto keitimo kurso sistema.1. Plaukiojantis valiutos kursas – sistema, kuriai esant valstybė nesikiša į procesus, kurie vyksta rinkoje. Plaukiojančio kurso sistema turi kelias atmainas:• Laisvai plaukiojančio kurso sistema, kai Centrinis bankas nesikiša į prekybą valiutą;
• Nešvaraus arba valdomo plaukiojimo, kai Centrinis bankas aktyviai dalyvauja užsienio valiutos prekyboje.2. Fiksuotas keitimo kursas – sistema, kuriai esant valstybė įsipareigoja išlaikyti valiutos kursą tam tikrame lygyje. Valiutos kurso svyravimas yra vienas iš ekonomikos neapibrėžtumo šaltinių. Neapibrėžtumas atsiranda vertinant tarptautinių investicinių projektų pajamingumą. Norint išvengti nepalankių pasekmių valstybė prisiima įsipareigojimą reguliuoti valiutos kursą, palaikyti jį tam tikrame lygyuje. Šis tikslas gali būti pasiektas keliais būdais:• Savo šalies valiutos konvertavimo ribojimas. Šis būdas numato formalius apribojimus vykdant operacijas su valiuta. • Operacijos su valiutinėmis atsargomis. Šis būdas numato, kad valstybė padidina valiutos pasiūlą, kada atsiranda papildomas poreikis valiutai.• Valiutinis koridorius. Kai valstybė įsipareigoja išlaikyti valiutos kursą nustatyto koridoriaus ribose: nei aukščiau ir nei žemiau nustatytų ribų.Valiutos rinkos ir jų dalyviai
Globali valiutų rinka vadinama FOREX. Atsižvelgiant į apyvartų dydį, atliekamas valiutines operacijas ir naudojamų valiutų skaičių, valiutų rinkas galima sąlyginai suskirstyti į nacionalines, regionines ir pasaulines.• Nacionalinės valiutų rinkos suprantamos kaip valiutinių operacijų, vykdomų bankų, reziduojančių vienoje šalyje, visuma. Šiai rinkai gali priklausyti ir verslo bendrovių vykdomos tarpusavio valiutinės opercijos bei opercijos tarp fizinių asmenų.• Regioninėse valiutų rinkose bankai vykdo operacijas tik su ribotų valiutų skaičiumi, bet valiutų pirkimo ir pardavimo sandoriai būna didesni negu nacionalinėse rinkose• Pasaulinėse rinkose vykdomos stambios operacijos su tomis valiutomis, kurios plačiai paplitusios tarptautiniuose mokėjimuose ir atsiskaitymuose.
Valiutų rinka susideda iš dviejų segmentų:o Biržos segmento. Šis segmentas apima pagrindines biržas, kur yra prekiaujama viena ar kita valiuta. o Nebiržinis segmentas. Kai kurie sandoriai tarp agentų yra vykdomi apeinant biržas. Jei užsakymas yra didelis, tai spredo nuostoliai tarp bid ir ask kursų biržoje yra pakankamai reikšmingi ir tada naudotis biržos kaip tarpininko paslaugomis yra nenaudinga.
Valiutos rinkoje pasiūlą ir paklausą formuoja jos dalyviai:o Eksportuotojai, gaunantys valiutą už parduotas prekes ir paslaugas;o Importuotojai, kurie turi atsiskaityti už perkamas prekes ir paslaugas;o Transporto kompanijos, taip pat draudimo bendrovės ir bankai, gaunantys valiutą kaip atlyginimą už teikiamas paslaugas;o Fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys įsipareigojimų išmokėti dividentus, grąžinti paskolas ir sumokėti palūkanas;o Privatūs ir instituciniai investuotojai perkantys ir parduodantys vertybinius popierius bei nekilnojamąjį turtąo Centriniai bankai, savo valiutinius rezervus naudoja, kad pasiektų makroekonominio stabilizavimo tikslų. Centrinio banko užsienio valiutos pirkimas ar pardavimas vadinamas valiutine intervencija.o Šalies Vyriausybė, kuri turi vidaus skolą.Yra ir kitų valiutos rinkos dalyvių, bet jų indėlis yra mažiau ženklus lyginant su išvardintais. Tačiau bankų vaidmuo valiutų rinkoje yra ypatingas palyginti su visais rinkos dalyviais: bankai užtikrina ryšį tarp klientų ir rinkos.Valiutų rinkoje bankų aktyvumo laipsnis priklauso nuo klientų struktūros: jeigu didžiąją banko dalį sudaro eksportuojančios ir importuojnčios bendrovės arba investuotojai, tai toks bankas bus labiau aktyvus užsienio valiutos rinkos dalyvis, o bankas, kurio klientų veikla daugiau susijusi su šalies vidaus rinka, bus – pasyvus užsienio valiutos rinkos dalyvis, kadangi tokio banko klientai beveik visas finansines operacijas atlieka su nacionaline valiuta. Todėl visus valiutų rinkos dalyvius sąlyginai galima skirstyti į:o Pasyviuso Aktyvius.
Valiutos mainų operacijos
Valiutos mainų operacijos atsirado kaip priemonė patenkinti tarptautinės prekybos ir tarptautinio investavimo poreikius: eliminuoti valiutos kurso riziką, pakeisti valiutą, valdyti ateities valiutų srautus. Valiutų keitimo operacijos klasifikuojamos pagal daugelį požymių. Galima jas klasifikuoti pagal operacijų trukmę, išskiriant tokias valiutines operacijas:1. Terminuotąsias.2. Neterminuotąsias.Terminuotąsias operacijas sudaro:• Apsikeitimo (SWAP) sandoriai;• Ateities (FUTURES) sandoriai;• Pasirinkimo (OPTION) sandoriai;• Išankstiniai (FORWARD) sandoriai.Neterminuotąsias – neatidėliotini (SPOT) valiutos keitimo sandoriai.
Valiutų keitimo operacijų tyrimai svyruoja nuo vienos dienos iki kelerių metų. Pagal sudėtingumą valiutų keitimo operacijas galima skirstyti į:1. Paprastas;2. Išvestines.Išvestinėmis valiutų keitimo operacijomis paprastai vadinami ateities, pasirinkimo, išankstiniai bei apsikeitimo sandoriai. Dauguma šių instrumentų sudaromi vieno ar daugiau finansinių instrumentų (nacionalinės ir užsienio valiutos, palūkanas kaupiančių instrumentų ir kt.) pagrindu, kai išvestinių finansinių instrumentų objekto ateities kaina išvedama iš pirminių finansinių objektų kainos, esančios rinkoje sandorio sudarymo metu, priklausomai nuo pinigų laiko vertės (palūkanų normos) ir valiutos kainos. Viena iš apsikeitimo sandorio sudėtinių dalių yra einamoji valiutų keitimo operacija, taip pat gali būti atliktas apsikeitimo sandoris, kurio trukmė – dvi dienos. Derinant valiutų keitimo operacijas, jos panaudojamos efektyviau, nes jos labai glaudžiai susiję tarpusavyje.Neatidėliotini pirkimo ir pardavimo sandoriai (SPOT)
Tai pats paprasčiausias ir labiausiai paplitęs sandoris valiutų rinkoje. Neatidėliotini pirkimo ir pardavimo sandoriai naudojami tarpbankinėse operacijose, kurios įvykdomos ne vėliau kaip per dvi darbo dienas. Šis dviejų dienų laikotarpis gali būti sumažintas ir valiutomis gali būti apsikeista po dienos ar tą pačią dieną. Čia svarbūs tampa tokie niuansai, kaip laiko skirtumai – Europos bankai mokėjimą gali įvykdyti tą pačią dieną, nes pradeda dirbti 7 valandomis anksčiau nei amerikietiškieji bankai. Bankai, esantys toje pačioje laiko juostoje, dažniausiai valiutomis gali apsikeisti tą pačią dieną. Tačiau dažniausiai apsikeitimo sandoriai vyksta po dviejų dienų, kadangi šis laikas reikalingas buhalteriniams įrašams ir mokėjimo pavedimui suformuoti, kontrolei, įvykdymui ir panašiai, Tikslus neatidėliotino (SPOT)sandorio datos nustatymas svarbus dėl to, kad valiutos rinka veikia kompensacinės vertės principu, kuris garantuoja, kad nei viena sandorio šalis nekredituoja kitos. Tai reiškia, kad, kai, tarkime Londono bankas užskaito svarus sterlingus, tuo pačiu metu Niujorko bankas turi užskaityti JAV dolerių ekvivalentą. Tačiau ir labai norint neįmanoma padaryti taip, kad abu gavėjai gautų jiems priklausančias valiutas vienu metu.
Neatidėliotino pirkimo ar pardavimo kursas yra pats svarbiausias valiutos rinkos kursas, nes jis kaip bazinis kursas yra naudojamas visoms kitoms valiutos rinkos operacijoms sudaryti.Išankstiniai (FORWARD) sandoriai
Išankstiniai sandoriai – tai valiutos keitimo sandoris, pagal kurį šalys susitaria pirkti ar parduoti nurodytas valiutas ateityje pagal sandorio sudarymo dieną susitartą kursą. Išankstiniai sandoriai leidžia pirkti ar parduoti valiutą iš anksto. Taigi iš anksto nustatomas ir kursas, kuriuo ir bus atlikta operacija. Priešingai nuo neatidėliotinų sandorių įsipareigojimai pagal išankstinius sandorius ir jų įvykdymas laike – nesutampa. Sudarant šios rūšies sandorius,. įprasta laikotarpį matuoti mėnesiais, t.y. 30, 60, 90, 180, arba 360 dienų, tačiau gali būti sutarti ir kiti taip vadinami nestandartiniai terminai. Išankstiniai sandoriai negali būti anuliuoti. Tačiau jie gali būti “uždaryti” bet kuriuo metu sudarius priešpriešinį tokio pat valiutos kiekio pirkimo ar pardavimo ir valiutos pateikimo tais pačiais terminais, sandorį. Paprastai dabartinė ir išankstinė valiutos kaina nesutampa. Jeigu išankstinė kaina aukštesnė už dabartinę, tai gaunamas priedas vadinamas premija. Jei išankstinė kaina mažesnė už dabartinę, tai susidariusi nuolaida vadinama diskontu. Premija ir diskontas nusako skirtumus tarp valiutų palūkanų normų tarpbankinėje rinkoje. Būtent palūkanų veiksnys nulems ar viena, ar kita valiuta bus prekiaujama su premija ar su nuolaida. Palūkanų norma LIBOR (London International Offered rate – Londono tarpbankinės rinkos palūkanų norma) arba vyriausybės obligacijų pirminės rinkos palūkanų normos pagrindu. Išankstinio sandorio kursas apskaičiuojamas matematiškai. Pagrindinis veiksnys yra dabartinis kursas, todėl išankstinio sandorio kursas keičiasi iš karto pasikeitus dabartiniam kursui. Išankstinio sandorio kaina gaunama prie valiutos pirkimo/pardavimo (SPOT) kainos pridedant ar atimant išankstinio ar apsikeitimo sandorio punktus. Pagrindinė operacija:IŠANKSTINIO SANDORIO KURSAS=SPOT KURSAS+(-)PREMIJA/NUOLAIDA (FORWARD PUNKTAI)
Išankstiniai sandoriai sudaromi tokiu pat būdu kaip ir neatidėliotini (SPOT) sandoriai. Tačiau išankstinio sandorio atveju pilnas padengimas sudarius sandėrį nėra reikalingas, kadangi atsiskaitymas nevyksta iki sandorio vykdymo datos. Išankstinis sandoris – pigiausia valiutos kurso svyravimo rizikos valdymo priemonė.Apsikeitimo sandoris (SWAP)
Apsikeitimo sandoris – tai valiutos keitimo sandoris, pagal kurį šalys susitaria apsikeisti nurodytomis valiutomis tam tikram laikotarpiui. Sudarant apsikeitimo (SWAP) sandorį, valiuta perkama/parduodama pagal to meto spot kursą, o išperkama pagal išankstinį kursą. Kadangi pirkimas ir pardavimas yra atliekami visiškai tuo pačiu metu, valiutų kursų rizika yra eliminuojama. Yra skiriamos dvi apsikeitimo sandorių rūšys:• valiutinis apsikeitimas, kai apsikeičiama valiuta;• palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, apsikeičiama ne tik valiuta, bet ir tarpiniais palūkanų mokėjimais valiuta.Valiutų apsikeitimo sandoris – tai sandoris apimantis vienalaikį valiutos pirkimą ir pardavimą skirtingais laiko momentais. Šis sandoris sujungia valiutų pirkimą – pardavimą, iš anksto numatant jų atsikeitimą, išperkant ar parduodant po tam tikro laiko. Teoriškai apsikeitimo sandorio atveju valiuta nei perkama, nei parduodama, tiesiog įvyksta apsikeitimas. Be to, kadangi skirtingų valiutų depozitai moka skirtingas palūkanas, todėl, kad sandorio dalyviai nepatirtų nuostolio dėl apsikeitimo, viena sandorio šalis kompensuoja kitai mažesnes palūkanas. Jeigu, mėnesio termino litų palūkanų norma didesnė, negu mėnesio termino JAV dolerių palūkanos, tai kita sandorio šalis, gavusi litus, ir padėjusi juos mėnesio terminuotam depozitui, gaus daugiau palūkanų, negu bankas, padėjęs dolerius mėnesio terminuotam depozitui. Dėl to kita sandorio šalis po mėnesio grąžins bankui ne tik pradinę litų sumą, bet ir skirtumą tarp lito ir dolerio palūkanų. Praktikoje apsikeitimo sandoris atliekamas ir fiksuojami kaip neatidėliotinas ir išankstinis sandoris vienu metu tai pačiai sumai. Taigi apsikeitimo sandoriai yra naudojami:
• pinigų srautams reguliuoti;• sudaryti apsikeitimo sandorį dažniausiai yra pigiau nei padėti indėlį viena valiuta ir paimti paskolą kita valiuta;• sudaryti apsikeitimo sandorį labiau apsimoka nei pirkti valiutą ir vėliau ją parduoti, apsikeitimo sandorius galima panaudoti išankstinio sandorio (FORWARD) pratęsimui;• apsikeitimo sandoriai gali būti sudaromi net 12 mėnesių terminui;• bankas nenustato minimalios sandorių sumos.Valiutos pasirinkimo sandoris (OPTION)
Valiutos pasirinkimo sandoris – už tam tikrą komisinį mokestį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje pirkti arba parduoti valiutą iš anksto sutartu kursu. Valiutos pasirinkimo sandoris nėra privalomas. Tai yra didelis privalumas, nes neatidėliotini ir išankstiniai sandoriai yra privalomi. Atėjus pasirinkimo sandorio įvykdymo terminui, eksportuotojas ar importuotojas pasirinkimo sandorio suteikta teise gali pasinaudoti, bet gali ir nepasinaudoti. Valiutos pasirinkimo sandorio pardavėjas už tam tikrą mokestį, vadinama pasirinkimo sandorio premija suteikia teisę pasirinkimo sandorio pirkėjui pirkti ar parduoti valiutą sutartu kursu per nustatytą laikotarpį. Priklausomai nuo to, kokią teisę – pirkti ar parduoti valiutą – įsigyja pasirinkimo sandorio pirkėjas, išskiriamos dvi valiutos pasirinkimo sandorių rūšys:• pasirinkimo pirkti sandoris;• pasirinkimo parduoti sandoris.Išankstiniuose sandoriuose valiutos kursai visada nustatomi bankų požiūriu: išankstinio valiutos sandorio pirkimo kursas atspindi kursą, kuriuo bankas perka užsienio valiutą,, o išankstinio valiutos sandorio pardavimo kursas atspindi kursą, kuriuo bankas parduoda užsienio valiutą.
Valiutos ateities (FUTURES) sandoriai
Valiutos ateities sandoriai – tai tam tikro valiutos kiekio pirkimo ar pardavimo sandoriai, kurie bus vykdomi nustatytą datą ateityje, iš anksto nustačius terminus ir sąlygas. Tuo ateities sandoriai yra panašūs į išankstinius sandorius. Ateities sandoriai abiem sandorio pusėms yra privalomi. Ateities sandoriai – tai tipiškos sutartys, kuriomis prekiaujama biržose, svarbiausios ateities sandorių biržos yra:• CME (Chicago Mercantile Exchange);• PBOT (Philadelphia Bord of trade);• EUREX (European Exchange).Šie sandoriai yra standartizuoti, t.y. sudaromi fiksuotai valiutos sumai ir atitinkamam laikotarpiui. Esminis skirtumas lyginant su išankstiniais sandoriais – ateities sandorių standartizavimas, todėl jie priskiriami prie sandorių prekiaujamų biržose. Vykdant valiutos ateities sandorius yra svarbūs kliringo namai, nes operacijos vykdomos per juos, o ne tiesiogiai tarp pirkėjo ir pardavėjo. Tai reiškia, kad kliringo namai, o ne kitas investuotojas iš tiesų yra antroji sandorio pusė. Kliringo namai užtikrina, kad abi pusės įvykdys savo susitarimą. Kiekvienos prekybos dienos pabaigoje kliringo centrai keičia sutarties kainą atsižvelgdami į kurso pokyčius, vykusius per dieną.