Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas

ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VADYBOS KATEDRA

Renata RUMBAUSKAITĖ
Verslo administravimo AD2/3 gr. studentė
Mindaugas BUDVYTIS
Verslo administravimo AD2/3 gr. studentas
Gediminas DAUKŠAS
Verslo administravimo AD2/3 gr. studentas

VAIRUOTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMASIS DRAUDIMAS

Šiauliai, 2005

ĮVADAS

Temos naujumas ir aktualumas. Per metus Lietuvoje užregistruojama daugiau nei 40 000 autoavarijų, iš jų – apie 8500, kuriose žūva arba būna sužalojami žmonės. Labai didelė autoavarijų dalis iš viso nėra registruojama. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais Lietuvos automobilių parkas jaunėja – tai reiškia, kad auga automobiliams padarytų nuostolių sumos, juk naujesniems automobiliams padarytos žalos yra žymiai didesnės. Manoma, kad Lietuvos keliais vaažinėja apie 1 milijonas transporto priemonių. Autoavarijose patiriami nuostoliai paprastai svyruoja nuo 100 Lt iki 200 000 Lt ir daugiau.
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paskirtis – apsaugoti vairuojančius transporto priemones žmones nuo nuostolių, patirtų eismo įvykių metu. Privalomas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas taip pat apsaugo nuo nemokių kaltininkų, bei padeda išvengti ilgai trunkančių bylinėjimųsi su jais išieškant nuostolius. Kadangi ši draudimo rūšis yra privaloma visiems Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkams, todėl būtina žinoti apie vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojąjį draudimo įstatymą bei šią draudimo rūšį teeikiančias draudimo kompanijas.

Darbo tikslas- išanalizuoti Lietuvos Respublikos vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, bendrosios civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, bendrosios profesinės civilinės atsakomybės įstatymą, panagrinėti draudimo rinką Lietuvoje.

Darbo objektas- Lietuvos draudimo kompanijos, kurios draudžia vairuotojus privalomuoju civiliniu draudimu.

Darbo uždaviniai:
• Atskleisti vairuotojų ci

ivilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo teorinius aspektus.
• Paanalizuoti draudimo kompanijas, kurios teikia privalomąjį vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą.
• Išanalizuoti bendrosios civilinės ir bendrosios profesinės civilinės atsakomybės įstatymus.

I. Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo raida Europoje

Automobilių draudimo, tame tarpe ir transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo atsiradimas, bei vystymasis buvo glaudžiai susijęs su automobilių atsiradimu bei jų panaudojimo didėjimu. Todėl nenuostabu, kad transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas atsirado praėjus vos keletui metų po to, kai automobiliai buvo pradėti gaminti serijiniu būdu; Vokietijoje tai įvyko dar šio šimtmečio pradžioje. Nepaisant draudimo veiklos sąstingio pirmojo pasaulinio karo metais po to buvusios ekonominės krizės, automobilių draudimas sparčiai vystėsi bei jo reikšmė kitų draudimo rūšių atžvilgiu pastebėjimai didėjo. Pamažu buvo sukaupta ir pakankama statistinių duomenų bazė, leidusi teisingai įvertinti individualias rizikas beei nustatyti galimai teisingus draudimo įmokų tarifus.

Privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas atsirado ne iš karto, o vystėsi pamažu ir skirtingose Europos valstybėse skirtingu greičiu. Iš pradžių jis buvo privalomas daugiausiai visuomeninio transporto priemonėms. Užstato palikimas buvo laikomas patikima padarytos žalos atlyginimo garantija ne tik Norvegijoje, bet ir Anglijoje bei Čekijoje. Pirmosios šalys, kuriose buvo įteisintas privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas, buvo Suomija (1924.4.28), Norvegija (1926.2.20), Danija (1927.7.1), Švedija
(1929.5.10), Austrija (1929.12.20), Anglija (1930.12.24), Šveicarija (1932.3.15) bei Liuksenburgas (1932.6.10). Reikia paminėti ir “klasikinį” privalomojo transporto priemonių civilinės atsakomybės dr

raudimo pavyzdį – Masačiūsetso valstiją. 1925 metais priimtas įstatymas, numatęs šią draudimo grupę privaloma, dar ilgą laiką buvo vienintelis visose Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Kadangi skirtingose Europos valstybėse egzistavo nevienodi transporto priemonių civilinės atsakomybės įstatymai bei šios atsakomybės draudimo teisės normos, tai atsitikus eismo nelaimei užsienyje, transporto priemonių vairuotojai susidurdavo su įvairiomis problemomis, susijusiomis su minėtaisiais teisinių normų skirtumais. Skandinavijos šalys buvo pirmosios, sugalvoję minėtosios problemos sprendimą bei pabandę tai įgyvendinti praktikoje. 1938 metais Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje bei Suomijoje egzistavęs privalomas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas bei keturšakis susitarimas pripažinti kitose valstybėse sudarytas transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo sutartis lėmė automobilių eismo tarp šių šalių pagyvėjimą.
Daugelis pritarė Anglijos delegacijos pasiūlytam skandinaviškajam šios problemos sprendimo variantui. 1949m. Sausio 25 dieną išleista JT – rekomendacija nr. 5 buvo pagrindas tarptautinės draudimo kortelės atsiradimui. Kadangi Skandinavijos šalyse galiojusi “Carte d’Assurance” buvo žalios spalvos, tai ir naujoji tarptautinė draudimo kortelė buvo pavadinta žaliąja kortele. 1953m. Sausio 1 dieną įsigaliojo žaliosios kortelės draudimo sistema, kuriai pradžioje priklausė 12 Europos valstybių, o būtent Danija, Norvegija, Suomija, Airija, Austrija, Belgija, Prancūzija, Olandija, Anglija, Švedija, Šveicarija bei Vokietija. Laikui bėgant prie jų prisijungė ir didžioji dalis likusių Europos valstybių.
Žaliosios kortelės sistemos sukūrimas buvo reikšmingas žingsnis prisidėjęs prie tarptautinio mobilumo didėjimo. Žaliosios kortelės sistema leido iš užsienio atvykusių tr
ransporto priemonių vairuotojų padarytus nuostolius reguliuoti pagal kiekvienoje šalyje galiojančius civilinės atsakomybės įstatymus.
1 lentelė
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo vidutinės kainos kitose šalyse:
Šalis Kaina (vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo poliuso) Lt.
Anglija 369 svarai – 1887 Lt.
Latvija 23,16 latų – 114,87 Lt.
Estija 1400 kronų – 308 Lt.
Šveicarija 1000 kronų – 2224,2 Lt.
Ispanija 300 eurų – 1035 Lt.

1.1. Lietuvos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo apžvalga
Vairuotojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas – tai yra draudimo rūšis, kuri užtikrina, kad dėl Jūsų kaltės įvykus avarijai bus atlyginta kitų asmenų sveikatai ar turtui padaryta žala. Draudimo sutartį gali sudaryti transporto priemonės savininkas arba transporto savininko vardu, teisėtas valdytojas, arba savininko įgaliotas asmuo. Šis draudimas numatytas 2002 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Transporto priemonės vairuotojas, sustabdytas kelių policijos, su kitais dokumentais privalo pateikti ir galiojantį draudimo liudijimą (polisą), patvirtinantį, kad jis turi draudimo sutartį.
Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojamos transporto priemonės privalo būti apdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota.
Draudimo sutarties rūšys
Draudimo sutarties rūšys yra šios:
1) įprastinė draudimo sutartis;
2) pasienio draudimo sutartis.
Įprastinė draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai įprastinė transporto priemonės buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos te

eritorijoje. Įprastinė draudimo sutartis sudaroma prieš valstybinį transporto priemonės įregistravimą, jeigu ši transporto priemonė yra neapdrausta. Jeigu transporto priemonė neprivalo būti registruojama, draudimo sutartis sudaroma prieš pradedant ją naudoti.
Pasienio draudimo sutartis – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaroma, kai transporto priemonės įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasienio draudimo sutartis sudaroma, kai ketinama Europos Sąjungos valstybės narės kelių eisme dalyvauti naudojant transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, jeigu tokios transporto priemonės valdytojas neturi kitos Lietuvos Respublikoje galiojančios transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.
Valdytojas neturi teisės sudaryti dėl tos pačios transporto priemonės kelių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių, galiojančių vienu metu. Jeigu yra sudarytos kelios draudimo sutartys, įsigaliojus naujai draudimo sutarčiai, prieš tai dėl tos pačios transporto priemonės sudaryta draudimo sutartis pasibaigia. Draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas negali sudaryti tokią pat draudimo apsaugą suteikiančią draudimo sutartį tam pačiam ar iš dalies sutampančiam laikotarpiui.
Draudimo sutarties galiojimo teritorija
1. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys suteikia kiekvienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje tokią draudimo apsaugą, kokios reikalauja tos Europos Sąjungos valstybės narės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, arba draudimo apsaugą pagal šį Įstatymą, jei ši apsauga yra didesnė. Įprastinė draudimo sutartis, pagal kurią išduota žalioji korta, taip pat suteikia draudimo apsaugą žaliojoje kortoje nurodytose užsienio valstybėse.
2. Įprastinė ir pasienio draudimo sutartys taip pat galioja ir suteikia draudimo apsaugą Šveicarijoje pagal Šveicarijos teisės aktus. Įprastinė draudimo sutartis taip pat suteikia pagal šį Įstatymą privalomą draudimo apsaugą dėl žalos, padarytos per eismo įvykį nukentėjusiems tretiesiems asmenims, nuolat gyvenantiems Europos Sąjungos valstybėje narėje, jų tiesioginėje kelionėje tarp dviejų teritorijų, kuriose galioja Europos Bendrijos steigimo sutartis, jei už teritoriją, per kurią vykstama, nėra atsakingo nacionalinio draudikų biuro.
Draudimo kontrolė
1. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolė yra patikrinimas, ar transporto priemonė yra apdrausta.
2. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo: policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, įmonės, atliekančios valstybinę techninę apžiūrą, institucija, atsakinga už transporto priemonių valstybinę registraciją.
3. Atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo privalo apdrausti transporto priemonę šio Įstatymo reikalavimus atitinkančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ne mažesne draudimo suma, negu nustatyta šio Įstatymo 11 straipsnyje (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra
500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 500 eurų dėl neturtinės žalos padarymo) bei 100 000 eurų dėl žalos turtui):
1) vėliausiai transporto priemonės registracijos dieną;
2) jeigu transporto priemonė neregistruojama – prieš pradėdamas naudoti transporto priemonę;
3) jei per Lietuvos Respublikos teritoriją važiuosiančios transporto priemonės valdytojas nėra apsidraudęs pagal šį Įstatymą galiojančiu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – prieš kirsdamas sieną;
4) ne vėliau kaip paskutinę draudimo apsaugos galiojimo pagal sudarytą draudimo sutartį dieną.

2 lentelė
Ką didžiausios Lietuvos draudimo įmonės laiko draudiminiais įvykiais?
Įvykis UAB “ERGO Lietuva” AB “Lietuvos draudimas” UAB “IF draudimas”
Avarija (autoįvykis) Eismo įvykis, kurio metu, dalyvaujant važiuojančiai ir valdomai apdraustai transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeisti žmonės, buvo sugadintas ar sunaikintas turtas. Eismo įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir nukentėjo žmonės arba buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta transporto priemonė. Avarija nelaikomi įvykiai stichinių nelaimių metu. Eismo įvykis, kuriame dalyvavo bent viena judanti transporto priemonė ir dėl to nukentėjo žmonės arba buvo apgadinta ar sunaikinta apdrausta transporto priemonė (papildoma įranga), jei tai nėra vagystės, vandalizmo ar stichinės nelaimės padarinys.
Stichinės nelaimės ir nelaimingi atsitikimai 1.Potvynio (išskyrus vandens telkinius, susidariusius važiuojamojoje kelio dalyje po liūties), viesulo, krušos ar žaibo tiesioginis poveikis apdraustai transporto priemonei;
2.Gaisras ar sprogimas, judančios transporto priemonės susidūrimas su gyvūnais.
3.Trumpo sujungimo elektros instaliacijoje poveikis kitoms transporto priemonės dalims (išskyrus instaliaciją).
4.Kėbulo stiklų ir žibintų apgadinimas.
5.Sniego nuošliaužų, varveklių ar kitų materialių objektų užkritimas ant stovinčios ar judančios transporto priemonės. Transporto priemonės sugadinimas dėl: potvynio, audros, liūties, krušos, žaibo trenkimo, gaisro; Atkreipti dėmesį, kad kai gaisro priežastimi yra trumpas elektros srovės sujungimas, tai laikoma draudiminiu įvykiu, jei transporto priemonei draudimo sutarties įsigaliojimo dieną nebuvo 10 metų. Transporto priemonės sugadinimas ar sunaikinimas dėl potvynio, audros, liūties, krušos, gyvų ir negyvų objektų poveikio nejudančiai transporto priemonei, žaibo trenkimo, gaisro.
Trečiųjų asmenų veiksmai Pašalinių asmenų piktavališki, kenkiantys veiksmai. Transporto priemonės sunaikinimas ar sugadinimas dėl trečiųjų asmenų nusikalstamos veiklos – nuostoliai, atsiradę dėl trečiųjų asmenų sukelto gaisro, sprogimo arba kito tyčinio transporto priemonės sugadinimo ar sunaikinimo. Vandalizmas – kai apdrausta transporto priemonė tyčia sugadinama ar sunaikinama trečiųjų asmenų (asmenų, padariusių žalą).
Vagystė Vagystė ir plėšimas Transporto priemonės vagystė; atskirų transporto priemonės detalių, dalių ar agregatų vagystė; sugadinimai, padaryti bandant transporto priemonę pavogti ar ją pavogus. Transporto priemonės, jos dalių, detalių, agregatų ar transporto priemonės papildomos įrangos sugadinimas arba praradimas pavogus ar apiplėšimas. Taip pat transporto priemonės (papildomos įrangos) sugadinimas ar praradimas, tretiesiems asmenims (asmenims, padariusiems žalą) bandant transporto priemonę pavogti.

1.1.1. Tarifavimo kriterijų parinkimas

Tarifų paskaičiavimui yra parenkami tik geriausiai rizikos dydį apibūdinantys rizikos požymiai. Turi egzistuoti akivaizdus, statistiniais metodais įrodomas ryšys tarp atskiro tarifavimo kriterijaus bei nuostolių atsiradimo tikimybės ar šių nuostolių dydžio.
Nuvažiuotų kilometrų skaičius draudimo teorijoje yra laikomas vienu iš svarbiausių rizikos požymių. Įvertinti kilometražą draudėjai, tuo pačiu ir draudimo įmonės gali tik labai apytiksliai. Transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmokos, kaip taisyklė, yra mokamos draudimo periodo pradžioje, kuomet periodo metu nuvažiuotų kilometrų skaičius gali būti tik spėliojamas.
Draudimo įmokų paskaičiavimui draudimo įmonė gali naudoti tokius rizikos pažymius:
 ketinamų nuvažiuoti kilometrų skaičių,
 transporto priemonės naudojimo paskirtį, t.y. asmeniniams ar darbo reikalams,
 transporto priemonės panaudojimo geografiją, t.y. jos naudojimą tik šalies viduje ar ir užsienyje.
Rizikos požymių parinkimo draudimo įmokų apskaičiavimui problemos kompleksiškumą iliustruoja PVZ. Vienas iš tarifavimo kriterijų Italijoje yra transporto priemonės variklio, tiksliau – naudojamų degalų rūšis, kadangi remiantis statistiniais duomenimis buvo nustatyta, kad dyzeliniu kuru varomos transporto priemonės nuvažiuoja kur kas daugiau kilometrų bei šių transporto priemonių vairuotojai padaro kur kas didesnius nuostolius negu benzinu varomų transporto priemonių vairuotojai. Taigi, naudojamų degalų rūšis Italijoje buvo pripažinta kaip tinkamas tarifavimo kriterijus.
1.1.2. Nuolaidų/priemokų sistema
Nuolaidų/priemokų sistema yra rizikos požymiais remiantis paskaičiuotų draudimo įmokų tarifų sumažinimo bei padidinimo sistema. Nuolaidų bei priemokų dydis dažniausiai priklauso nuo draudiminių įvykių skaičiaus. Kiek rečiau praktikoje draudimo įmokos tarifo padidinimas remiasi kitais požymiais. Kaip antai, Latvijoje galiojantis įstatymas numato draudimo įmokos padidinimą 100 proc. Tais atvejais, kai draudiminio įvykio metu yra žmonių aukų.
Nuolaidų/priemokų sistemos yra taikomos siekiant nustatyti teisingą, t.y. individualios rizikos dydį atitinkančią, draudimo įmoką. Draudėjas, nepadarantis nuostolių mokės mažesnę, o nuostolius padarantis asmuo – didesnę transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimo įmoką.
Kiekviena naujai draudžiama transporto priemonė yra priskiriama 100 proc. Nuolaidų/priemokų kategorijai. Tai reiškia, kad minėtos transporto priemonės savininkas moka visą pagal tarifavimo kriterijus apskaičiuotą draudimo įmoką. Įvairiose šalyse yra taikomos skirtingo dydžio maksimaliai galimos bei vienerių metų draudimo įmokos tarifo nuolaidos bei skirtingi tarifų priemokų dydžiai.

3 lentelė
Draudimo kompanijų pajamos (Lt), gautos draudžiant privalomuoju transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimu bei bendrosios civilinės atsakomybės draudimu

Metai Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas Privalomasis transporto priemonių civilinės atsakomybės draudimas

2002 23.157.224 242.618.080
2003 26.813.549 194.623.144
2004 27.506.216 240.337.328
2005 09 26.856.733 174.358.188
*Šaltinis: www.draudimas.lt

II. Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimas
Profesinė veikla – draudėjo, įvardyto prašyme ir draudimo liudijime, veikla, nurodyta prašyme ir draudimo liudijime (kodais pagal Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių), taip pat draudėjo, įvardyto prašyme ir draudimo liudijime, darbuotojų, narių einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, tikrųjų narių veikla.
Draudimo objektas yra draudėjo, įvardyto prašyme ir draudimo liudijime, profesinė civilinė atsakomybė profesinių paslaugų užsakovui, tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į draudimo įmonės draudimo taisyklių, draudimo liudijimo, draudimo sutarties papildymų ir pakeitimų, prašymo bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai sudaryti sąlygas.
Draudimo įmonės dažniausiai siūlo šias profesinės civilinės atsakomybės sutartis:
1) advokatų civilinės atsakomybės draudimas;
2) architektų (projektuotojų) civilinės atsakomybės draudimas;
3) auditorių bei buhalterių civilinės atsakomybės draudimas;
4) draudimo agentų ir draudimo brokerių civilinės atsakomybės draudimas;
5) gydytojų (chirurgų) civilinės atsakomybės draudimas;
6) inžinierių civilinės atsakomybės draudimas;
7) notarų civilinės atsakomybės draudimas.
Drausdamos gydytojų civilinę atsakomybę, draudimo įmonės draudėjus pagal jų specializaciją skirsto į atskiras rizikos grupes. Anesteziologai, neurochirurgai, plastinės chirurgijos specialistai, ginekologai bei kardiochirurgai dažniausiai yra priskiriami didžiausios profesinės gydytojų civilinės atsakomybės rizikos grupei.

Profesinės civilinės atsakomybės rizikos dydis priklauso nuo tiek nuo draudėjo profesijos bei specializacijos, tiek ir nuo kitų subjektyvių ir objektyvių rizikos požymių. Vertindamos perimamą atsakomybės riziką, draudimo įmonės atsižvelgia į:
• asmens amžių;
• jo išsilavinimą;
• darbo patirtį;
• dalyvavimą profesinėse sąjungose bei organizacijose;
• klientūrą;
• padėjėjų skaičių bei profesionalumą;
• draudėjo nuopelnus ir neigiamos draudėjo reputacijos faktus.
Draudimo objektas

Draudimo objektas yra draudėjo profesinė civilinė atsakomybė draudėjo, įvardyto prašyme ir draudimo liudijime, profesinių paslaugų užsakovui, tretiesiems asmenims, atsižvelgiant į šių taisyklių, draudimo liudijimo, draudimo sutarties papildymų ir pakeitimų, prašymo bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutarčiai sudaryti sąlygas.
Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja, įvykus sutartyje nurodytam įvykiui (draudiminiam įvykiui), atlyginti, neviršijant draudimo sutartyje sulygtos draudimo sumos, atsižvelgiant į franšizę, draudėjo, vykdant profesinę veiklą, padarytus nuostolius ir išlaidas, susijusias su reikalavimo nagrinėjimu ir atsikirtimu, profesinių paslaugų užsakovui, tretiesiems asmenims, o draudėjas įsipareigoja mokėti draudimo sutartyje nustatytas draudimo įmokas bei vykdyti kitas Bendrosios profesinės civilinės atsakomybės draudimo taisyklėse, draudimo sutartyje nustatytas pareigas.
Draudimo objektu nelaikoma (nedraudžiama):
1. atsakomybė dėl asmens įžeidimo, garbės ir orumo žeminimo žodžiu, raštu ar veiksmu;
2. atsakomybė dėl asmens skausmo, išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, emocinės depresijos, pažeminimo, reputacijos pablogėjimo ir pan.;
3. atsakomybė asmenims, susijusiems su draudėju ir t.t.

Nors profesinės civilinės atsakomybės draudiminio įvykio tikimybė nėra didelė, vidutiniai draudiminio įvykio nuostoliai dažnai būna pakankamai aukšti. Profesinės civilinės atsakomybės draudimui yra būdingas palyginti ilgas laikotarpis tarp veiksmų, sukėlusių draudiminį įvykį, atlikimo bei ieškinio dėl padarytų nuostolių kompensavimo pateikimo. Dėl šios priežasties apie profesinės civilinės atsakomybės draudimo pelningumą ar nuostolingumą galima spręsti tik praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui po draudimo sutarčių pasirašymo. Perimdamos profesinės civilinės atsakomybės rizikas draudimo įmonės taiko tiek nuostolių padarymo, tiek ir nuostolių atsiradimo civilinės atsakomybės draudimo metodus.

III. Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas

Bendroji civilinė atsakomybė yra asmens atsakomybė už kitiems asmenims ar jų turtui padarytą žalą, jei veiksmai, sukėlę žalą, nėra susiję nei su darbo santykiais ar draudėjo profesija, nei su jokios transporto priemonės turėjimu ar valdymu.

Bendrosios civilinės atsakomybės draudimas paprastai apima:
1. atsakomybę už žalą, susijusią su nuosavybės teise priklausančio turto naudojimu;
2. atsakomybę už žalą, padarytą su darbu bei profesija nesusijusios veiklos metu.
Draudiminis įvykis – tai draudimo sutarties galiojimo metu ir teritorijoje žalos tretiesiems asmenims padarymas draudėjo veika ir pretenzijos draudėjui pateikimas (draudimo sutarties galiojimo metu ir paprastai trejų metų laikotarpiu nuo draudimo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo), atsižvelgiant į tam tikras draudimo taisyklių sąlygas ir išimtis.
Draudimo įmonės, vertindamos perimamos bendrosios civilinės atsakomybės riziką, atsižvelgia ne tik į su pastatų naudojimu bei draudėjų veikla susijusią žalos trečiųjų asmenų turtui ir sveikatai tikimybę bei į šios žalos dydį, bet ir į tris papildomus rizikos dydžio rodiklius:
1. draudėjo profesiją;
2. praeities draudimo nuostolių dydžius;
3. asmens finansinį pajėgumą.

IV. Lietuvos draudimo kompanijų draudžiančių transporto priemonių privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu apžvalga

4.1. ERGO Lietuva draudimas
ERGO Lietuva privalumai:
1. Draudimo atstovybė arčiau Jūsų namų. Šiandien ERGO pardavimų tinklas apima visus didžiausius Lietuvos miestus ir miestelius.
2. ERGO Lietuva turi puikiai išplėtotą draudimo įvykių administravimo tinklą. Įvykius administruoja atstovybės, regioniniai centrai, draudimo įvykių administravimo skyriaus teritoriniai padaliniai, į kuriuos draudėjai gali kreiptis savo nuožiūra.
3. ERGO Lietuva vienintelė Lietuvoje teikia papildomą ypač patogią draudėjams paslaugą – draudimo įvykių administravimą visą parą. ERGO Lietuva klientai bei nuo jų nukentėję asmenys 24 valandas per parą nemokamu fiksuoto ryšio telefonu 8-800 21555 bei mokamu trumpuoju numeriu 1555 (GSM) gali pateikti informaciją apie draudimo įvykius ir gauti reikalingą pagalbą.

Apsidraudus vairuotojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, ERGO Lietuva atlygins autoįvykio metu padaryta žalą:
1. kitų asmenų turtui;
2. kitų asmenų sveikatai (įskaitant ir neturtinę žalą).

ERGO Lietuva draudimo sumos:

Nuo 2004 m. kovo 27 d. įsigaliojo Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymas ir jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (“Valstybės žinios” Nr. 46, įstatymų Nr. IX-2041 ir Nr. IX-2042). Šie įstatymai numato, kad nuo 2004 m. gegužės 1 d. visi transporto priemonių valdytojai privalo turėti transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis su naujomis draudimo sumomis 500 000 EUR (1 726 400 Lt) dėl žalos asmeniui ir 100 000 EUR (345 280 Lt) dėl žalos turtui.

ERGO Lietuva draudimas galioja:

Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo teritorija yra Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės bei Šveicarijoje, t.y. Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lietuva, Čekija, Estija, Kipras, Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija.

4.2. Lietuvos draudimas

Nuo ko apdraudžia:
Draudiminis įvykis yra apdraustojo civilinė atsakomybė, atsiradusi dėl autoavarijos metu padarytos žalos kitam asmeniui ir (ar) turtui, kaip autoavarijos padarinio (toliau vadinama autoavarijos metu padaryta žala), ir reikalavimo, pareikšto raštu arba žodžiu, atlyginti autoavarijos metu padarytą žalą.

Nuo ko neapdraudžia:
• Jeigu Jūsų transporto priemonė buvo garaže, remonto dirbtuvėse, kitoje ne kelių eismui skirtoje vietoje, buvo naudojama darbams ne keliuose.
• Jei žala padaryta tuo metu, kai Jūsų transporto priemonė dalyvavo bet kurio pobūdžio sportinėse varžybose, sportinėse lenktynėse ar sportinėse treniruotėse.
• Jei žala dėl Jūsų transporto priemonės ir joje buvusių daiktų sugadinimo ar dingimo atsirado ne autoavarijos metu ar ne kaip autoavarijos padarinys.
• Jei dėl autoavarijos kaltas pats asmuo, kuriam padaryta žala.
4.2.1. AB „Lietuvos draudimas” moka draudimo išmoką, bet po to įgyja
atgręžtinio reikalavimo teisę į Jus šiais atvejais:
• Jei transporto priemonę Jūs vairavote būdamas neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.
• Jei Jūs vairavote techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia kelių eismo taisyklės, ir autoavarija įvyko dėl šios priežasties.
• Jei Jūs padarėte autoavariją neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės.
Vairuotojo atsakomybė, kuri nedraudžiama:
• moralinė žala,
• turto prekinės vertės netekimas,
• baudos ar kiti panašūs mokėjimai,
• nukentėjusiųjų negautos pajamos, susidariusios dėl negalėjimo naudotis turtu po autoįvykio,
• žala dėl transporto priemonės, jos detalių, agregatų ar nukentėjusiojo daiktų vagystės po autoįvykio,
• žala dėl pinigų, dokumentų, vertybinių popierių, brangenybių, medalių, tauriųjų metalų, brangakmenių ir jų gaminių, rankraščių, skaidrių, fotonuotraukų, negatyvų, filatelijos, garso ir vaizdo įrašų, magnetinių duomenų kaupiklių, meno dirbinių, kolekcijų ir kitų panašaus pobūdžio rinkinių sunaikinimo ar praradimo,
• uždarbis, kurio neteko nukentėjusysis dėl darbingumo sumažėjimo ar netekimo, pensijos, pašalpos,
• žala gamtai (miškų, parkų gaisrai, aplinkos užteršimas ir pan.).
Tiesa, kai kurios draudimo bendrovės įsipareigoja atlyginti draudėjo bei jo įgaliotų asmenų padarytus nuostolius civilinės teisės numatyta tvarka, t.y. draudėjo atsakomybė suprantama taip, kaip ją apibrėžia galiojantis LR civilinis kodeksas. Tokiu atveju draudimo bendrovė įsipareigoja atlyginti nukentėjusiajam ne tik materialinę žalą, bet ir negautas pajamas, kai dėl autoavarijos metu sugadinto pagrindinio darbo įrankio – automobilio – remonto nukentėjusysis praranda dalį savo uždarbio (pvz., taksi paslaugas teikiančio bendrovės).
Ne gyvybės draudimo įmonės, vykdančios privalomąjį TPSVCA draudimą:
 Baltic polis, UAB DK
 Baltikums draudimas, UADB
 BTA draudimas, UAB
 ERGO Lietuva, UADB
 If draudimas, UAB
 Industrijos garantas, UADB
 Lietuvos draudimas, AB
 PZU Baltija, AUB DK
 PZU Lietuva, UAB DK
 Reso Europa, ADB

4.3. „INGO BALTIC“ draudimo kompanijos žlugimas

„INGO BALTIC“ (ankstesnis pavadinimas – “Baltik garant”) – tai jau 13 m. Lietuvoje veikianti ne gyvybės draudimo bendrovė, kurios didžiausią akcijų dalį nuo praėjusių metų valdo viena didžiausių Rusijos ne gyvybės draudimo bendrovių “Ingosstrakh”. 2005 m. sausio-balandžio mėnesiais įmonė pasirašė 15,39 mln. Lt įmokų – 50,1 proc. daugiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo pasirašyta 10,25 mln. Lt įmokų. Tai lėmė, kad lyginamuoju laikotarpiu įmonės rinkos dalis išaugo nuo 4,2 iki 5,9 proc. ir tai buvo vienas iš sparčiausiai augimų Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkoje.
Todėl “Ingo Baltic” bankrotas, kurį rugpjūčio 18 dieną paskelbė Vilniaus apygardos teismas, buvo visiškai netikėtas ir nelauktas. Jį rugpjūčio 10 dieną dėl nepatenkinamos finansinės padėties inicijavo Draudimo priežiūros komisija teismui pateikusi duomenis, kad birželio 30 dieną “Ingo Baltic” turtas sudarė 26,6 mln. litų, o įsipareigojimai siekė 32,6 mln. litų. Bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas, ne visas turtas buvo realus bei likvidus.
Bankrotas atsilieps apie 90 tūkst. “Ingo Baltic” klientų, iš jų 73 tūkst. – apsidraudusių civilinę atsakomybę, kurių draudimo sutartys po bankroto įsiteisėjimo nustos galioti, ir jiems teks ieškotis kitos draudimo kompanijos.
Priežiūros komisijos teigimu, realiai “Ingo Baltic”” prie bankroto privedė itin žemi privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įkainiai, nulemti didžiulės draudimo bendrovių kainų konkurencijos privalomojo draudimo rinkoje. Tačiau dar šių metų pavasarį bendrovėje buvo galima apsidrausti už 250 litų, o tai yra vidutinė draudimo įmoka. Kainos tik po to pradėjo mažėti.
Preliminariais duomenimis, šiuo metu yra apie 2000 nesureguliuotų „INGO Baltic“ draudžiamųjų įvykių, kurių metu padaryta žala yra 6 milijonai litų ir ši suma gali augti. Du trečdalius šios sumos sudaro užsienyje padaryta žala.

4.4. ADB „RESO Europa“

ADB “RESO Europa” privalumai
• bendrovėje sudarę privalomojo draudimo sutartį, gausite 100 Lt nuolaidą jūsų automobilio transporto priemonių (KASKO) metiniam draudimui, draudžiant 10000 Lt vertės ir brangesnes transporto priemones.
• drausmingiems vairuotojams atnaujinat draudimo sutartis taikomos nuolaidos.
• vykstant už Lietuvos respublikos ribų žalia korta išduodama nemokamai.
• mūsų pardavimo atstovus rasite visuose didžiausiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose
• patikimas žalų administravimas- jūsų patogumui veikia žalos sureguliavimo centrai , įvykiai registruojami ir atstovybėse.
• Mobilaus draudimo paslauga. Atvyksime sudaryti sutartį jums patogiu laiku ir vietoje.

Draudimo įmokos

Apdraudžiant transporto priemonę, draudimo įmokos dydis priklauso nuo draudimo trukmės ir transporto priemonės tipo, naudojimo paskirties, vairuotojo amžiaus.
Draudimo išmokos
Draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei per nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudiminio įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos.
Draudimo apsaugos galiojimo teritorija
Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo galiojimo teritorija yra Lietuva ir Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės valstybės bei Šveicarijoje, t.y. Airija, Austrija, Belgija, Danija, Didžioji Britanija, Graikija, Ispanija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Švedija, Vokietija, Lietuva, Čekija, Estija, Kipras, Vengrija, Latvija, Malta, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Norvegija, Islandija, Lichtenšteinas, Šveicarija.
Vykstant už Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės ribų, draudėju pageidaujant, nemokamai išduodama Žalia korta.

V. TYRIMAS

Privalomojo vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo įmokų dydis atskirose draudimo kompanijose
Draudimo įmokos kaina metams

Draudimo kompanija Kaina draudimo poliuso metams Draudimo poliuso kaina priklauso

Vairavimo stažo Variklio darbinio tūrio Nuo vairuotojo amžiaus
PZU 205 Lt. – + +
IF. 199 Lt. + – +
Reso Europan 207 Lt. + + +
Lietuvos Draudimas 199 Lt. – + +
Ergo 209 Lt. – + +

PZU Lietuva – įsigyjant šioje draudimo kompanijoje draudimo poliusą suteikiama Unox degalinės nuolaidų kortelė, taip pat primokėjus 10 Lt. yra apdraudžiamas vairuotojas nesvarbu ar automobilį vairuoja savininkas.
If. draudimas – papildomai suteikia nuolaidų kortelę kurui visose Lukoil degalinėse, taip pat 1 nemokamą monitoringo paslaugą (t.y. įvykus autoavarijai automobilis iš bet kurios LR vietos yra pargabenamas nemokamai).Draudimo įmoka metams dar priklauso nuo šių faktorių -transporto priemonės tipo (lengvasis, krovininis, motociklas ir t.t.); draudėjo registracijos vietos (Vilniuje, Kaune, Alytuje ir t.t.); transporto priemonės rizikos grupės (savininkas buvo drausmingas arba nedrausmingas per paskutiniuosius metus); sutarties galiojimo laikotarpį (1, 2, ., 12 mėn.).
Reso Europan – bendrovėje sudarius privalomojo draudimo sutartį, siūlo 100 Lt nuolaidą jūsų automobilio transporto priemonių (KASKO) metiniam draudimui, draudžiant 10000 Lt vertės ir brangesnes transporto priemones, drausmingiems vairuotojams atnaujinat draudimo sutartis taikomos nuolaidos.
Lietuvos draudimas – šioje draudimo kompanijoje draudimo poliusą suteikiama Ventus degalinių tinklo nuolaidų kortelė. Draudimo įmoka taip pat dar priklauso nuo draudėjo registracijos vietos bei transporto priemonės rizikos grupės.
Ergo – papildomai suteikiama Lukoil degalinių tinklo nuolaidų kortelė kurui bei kitoms prekėms. Apsidraudus privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu šioje įmonėje taip pat suteikiamos nuolaidos kitoms draudimo rūšims.
IŠVADA. Draudimo kompanijos, teikiančios transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, draudiminio poliuso kaina nelabai daug kuo skiriasi, kadangi yra nustatytos standartinės draudimo sąlygos, kuriomis draudimo kompanijos turi vadovautis. Verta pastebėti tai, kad draudimo kompanijos siekdamos pritraukti kuo daugiau klientų naudojasi įvairiomis rėmimo programomis.

Leave a Comment