ĮVADAS
Mes gyvename visuomenėje, kur vis svarbesni tampa asmeninių finansų valdymo sprendimai. Vis dažniau nuo mūsų veiksmų, o ypač nuo neveikimo, priklauso mūsų finansinė ateitis. Mes dar esame išlaikę tėvų ir senelių įsitikinimą, kad reikia taupyti juodai dienai. Tai tikrai geras bruožas, tačiau kartais mūsų priimami sprendimai yra neracionalūs: nesuprantame, kuo rizikuojame neinvestuodami, kokią riziką galime prisiimti investuodami. Savarankiško darbo tikslas surinkti reikalingus duomenis apie įmonės pinigų panaudojimą, o taip pat galimus atsiskaitymo būdus ir aptarti jų analizę. Tyrimo objektas yra VĮ Šalčininkų miškų urėdijos pinigai ir atsiskaitymai. Tyrimo metodai – savarankiškame darbe bus panaudoti įvairus metodai: palyginamoji analizė, horizontalioji ir vertikalioji analizė, bus nustatyta priklausomybė nuo tiesiogiai veikiančių veiksnių gauti duomenys bus pavaizduoti grafiškai.1.TURTAS
Kapitalas – tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti. Įmonės turtas ir jos nuosavybės struktūra, turimo nuosavybės turto šaltiniai ir įsipareigojimai pateikiami įmonės balanse. Kad įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi turėti tam tikrą kapitalą:1)nuosavą;2)skolintą.Kapitalas – tai gamybos veiksnys. Rinkos ekonomikos sąlygomis reikia daug kapitalo ir jo savininkų.Realusis (fizinis) kapitalas nėra pritaikytas žmonių poreikiams tenkinti.Finansinis kapitalas – tai tik finansinės vertybės – akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Finansinis kapitalas – tai suma visų debitorių sąskaitų arba piniginių pretenzijų.Kapitalo sąvoka vartojama ir tada, kai kalbama apie rizikos kapitalą. Jis suprantamas kaip kapitalas, investuojamas į rizikingas technologijas, atradimus, patentus, projektus.Suformavus kapitalą, įgyjamas turtas. Turtas – tai visuma vertybių, kuriomis disponuodama įmonė gauna arba tikisi gauti ateityje tam tikrą naudą. Jį panaudojant uždirbamas pelnas. Turtas gali būti klasifikuojamas įvairiai: pagal jo paskirtį, pobūdį, vertę ir pan., tačiau apskaitoje ypač svarbią reikšmę turi turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį.
Trumpalaikio turto svarbiausiomis savybėmis laikomos:1)sunaudojamas per vieną ataskaitinį laikotarpį;2)jo vertė į gaminamos produkcijos savikainą perkeliama visa iš karto;3)keičiama jo fizinė forma.Visi ištekliai turi konkretų savininką. Finansų struktūra rodo, kokį turtą įmonė valdo.TURTAS = SAVININKŲ NUOSAVYBĖ + SKOLININKŲ NUOSAVYBĖ
Finansų struktūra – tai įmonės nuosavybės elementai, kuriuos sudaro skolintojų ir akcininkų nuosavybės. Ji dažnai vadinama nuosavybės struktūra(1, p.53).
2.TRUMPALAIKIO TURTO ANALIZĖ
Trumpalaikis turtas – tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per vienus metus arba per vieną įmonės veiklos ciklą. Be trumpalaikio turto negali funkcionuoti nė viena įmonė: didelė ar maža, gamybos ar paslaugų, tik ką įkurta ar seniai veikianti. Nuo įmonės turimo trumpalaikio turto dydžio sudėties, struktūros, techninės būklės ir veiklos rezultatai, todėl trumpalaikio turto analizei turi būti skiriamas išskirtinis dėmesys.Trumpalaikio turto analizę tikslingą pradėti nuo jo sudėties ir analizės. Trumpalaikio turto sudėtį sudaro šios šešios grupės:1)atsargos;2)išankstiniai apmokėjimai;3)nebaigtos vykdyti sutartys;4)per vienerius metus gautinos sumos;5)pinigai ir pinigų ekvivalentai;6)kitas trumpalaikis turtas.Išsamesnė turto sudėtis pateikta 1 lentelėje. Ji privaloma įmonėms, sudarančioms pilną balanso formą (2, p.337,338).Trumpalaikio turto grupėsTrumpalaikio turto grupių elementaiAtsargos1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai
2.Nebaigta gamyba
3. Pagaminta produkcija
4. Pirktos prekės, skirtos perparduotiIšankstiniai apmokėjimai1. Pirkėjų įsiskolinimasNebaigtos vykdyti sutartys2. Dukterinių ir asocijuotųjų įmonių skolosPer vienerius metus gautinos sumos3. kitos gautinos sumosPinigai ir pinigų ekvivalentai
Kitas trumpalaikis turtas1. Trumpalaikės investicijos
2. Terminuotieji indėliai
Kitas trumpalaikis turtas
1 lentelė. Trumpalaikio turto sudėtis.Atsargomis laikomos visos įmonės turimos materialinės vertybės, kurias ji įsigijo gamindama prekes, skirtas perparduoti arba sunaudoti, ar užtikrindama normalų įmonės darbą.TRUMPALAIKIO TURTO ANALIZĖ Prekybos įmonių atsargas paprastai sudaro perparduoti skirtos prekės ir kt. Gamybinėje įmonėje atsargomis laikomos žaliavos ir medžiagos, skirtos produkcijai gaminti, nebaigta gaminti produkcija, pagaminta produkcija, įrengimų atsarginės dalys, degalai ir kt.
Pinigai ir pinigų ekvivalentai – Tai Lietuvos Respublikos pinigai, užsienio valiuta, laikomi įmonės kasoje arba banke, piniginės prielaidos, indėliai iki pareikalavimo ir kiti dokumentai, kuriuos pripažįsta bankas, ir jais remdamasis daro įrašus indėlininkų sąskaitose.Gautinos sumos – tai pinigai, kurių įmonė dar negavo už kitoms įmonėms parduotas prekes, suteiktas paslaugas arba anksčiau suteiktas ir dar negrąžintas paskolas. Tai įmonei priklausantis turtas, kuriuos laikinai ji nedisponuoja (1, p. 53,54).Taigi trumpalaikio turto svarbiausiomis savybėmis laikomos šios: sunaudojimas per vieną ataskaitinį laikotarpį: turto vertė į gaminamos produkcijos ar parduotų prekių savikainą perkeliama visa iš karto; keičiama fizinė turto forma.Trumpalaikis turtas, palyginti su ilgalaikiu turtu, turi vieną išskirtinę savybę – jį galima greitai paversti pinigais pardavus, o po to už gautus pinigus įsigyti kitą turtą. Taigi trumpalaikis turtas, dalyvaudamas apyvartos procese, keičia savo formą: iš piniginės formos pereina į atsargų formą, paskui įgauna nebaigtos gamybos ir pagamintos produkcijos pavidalą, o pardavus produkciją, vėl gaunami pinigai. Tačiau konkrečių trumpalaikio turto elementų apyvartos viklas yra nevienodas 92, p. 339).2.1.TRUMPALAIKIO TURTO VALDYMAS
Trumpalaikio turto valdymas apima trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsiskolinimų valdymą.Didžiausia finansų skyriaus viršininko laiko dalis skiriama kasdieninėms vidinėms operacijoms, t.y trumpalaikio turto, sudarančio apie 40 % viso įmonės turto, valdymui.Tiek investuojant į trumpalaikį, tiek į ilgalaikį turtą, visada tikimasi padidinti savininkų turto vertę. Galima išskirti šias svarbiausias trumpalaikio turto valdymo problemas:1)optimalaus investicijų į trumpalaikį turtą nustatymas;2)tinkamo trumpalaikio ir ilgalaikio finansavimo, reikalingo turto investicijoms, pasirinkimas.Nagrinėjant apytaką vartojami tokie terminai:1.Atsargų apytakos laikotarpis – tai laikas, reikalingas medžiagoms arba gamybinėms atsargoms paversti pagaminta produkcija ir ją realizuoti. Jis apskaičiuojamas:Atsargų apytakos laikotarpis ( dienomis) = 365 (90) dienų / atsargų apyvartumas.Atsargų apyvartumas apskaičiuojamas = realizacijos apimtis (Lt) / vidutinės atsargos (Lt).2.Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis – tai laikas, reikalingas debitorinį įsiskolinimą paversti grynais pinigais. Jis dar gali būti vadinamas neapmokėta realizacija dienomis. Jis apskaičiuojamas:
Debitorinių įsiskolinimų apytakos laikotarpis = debitoriniai įsiskolinimai / vienos dienos realizacijos apimtis.Vienos dienos realizacijos apimtis = realizacijos apimtis / dienų skaičiaus (365, 90).3.Kreditorinio įsiskolinimo likvidavimo laikotarpis nusakomas laiko trukme medžiagoms, atsargoms bei darbo jėgai įsigyti (1, p.59, 60).3. TRUMPALAIKIO TURTO FINANSAVIMAS
Įmonės gali naudotis labai didele finansavimo metodų ir šaltinių įvairove. Trumpalaikis turtas yra finansuojamas einamųjų įsiskolinimų forma. Tai savaiminis finansavimas, priklausantis nuo esamos atsiskaitymų tvarkos ir gamybos apimties.Ilgalaikis finansavimas nereikalingas laikinam trumpalaikiui turtui, nes, naudojantis ilgalaikėmis paskolomis, tektų mokėti palūkanas ir tada, kai paskolos yra nereikalingos. Trumpalaikis papildomas finansavimas reikalingas tada, kai padidėja pardavimai. Padidėjus pardavimams, padidėja ir pirkėjų įsiskolinimas, o renkant pinigus iš pirkėjų yra grąžinamos ir trumpalaikės paskolos.Paprastai įmonė finansuojama tiek trumpalaikiais, tiek ilgalaikiais įsiskolinimais, tarp kurių turi būti balansas. Kaip ir investicinių sprendimų atveju, pasirinkimą lems rizikos ir reikalaujamo pelningumo santykis bei akcijos kaina. Trumpalaikiai įsiskolinimai padidėja dėl ilgalaikių įsiskolinimų ir paprastai didina įmonės pelningumą, nes trumpalaikis finansavimas pigesnis. Trumpalaikių įsiskolinimų ir viso finansavimo koeficientą galima skaičiuoti taip:
TF = Trumpalaikiai įsipareigojimai / Visas finansavimas.
Kuo šis koeficientas didesnis, tuo didesnė rizika ir reikalaujamas pelningumas. Finansavimo poreikis yra bendra reikalingo finansavimo suma tiek trumpalaikiam, tiek ilgalaikiam turtui.Yra trys finansavimo rūšys:1.Ilgalaikis finansavimas.2.Suderėtas trumpalaikis finansavimas. Įmonė iš anksto derina ir tariasi dėl trumpalaikio kredito gavimo.3.Savaiminis trumpalaikis finansavimas. Atsiranda beveik savaime kaip normalaus verslo veiklos dalis. Tai susikaupę atlyginimai, mokesčiai, pirkėjų įsiskolinimai. Šis šaltinis naudojamas, nes yra pigiausias (1, p. 60, 61).
4.APYVARTUMO RODIKLAI IR JŲ SKAIČIAVIMAS
Trumpalaikio turto valdymui įmonėje apskaičiuoti yra naudojama daugybė rodiklių:1.Įsiskolinimo koeficientas = Visi įsipareigojimai / turtas*100proc.Rodiklis rodo, kiek įmonės turto yra finansuojama skolintomis lėšomis. Jis naudojamas ilgalaikiam mokumui įvertinti, norint nustatyti, kokį augimą įmonė gali finansuoti skolindamasi. Optimali riba – 70 procentų. Jeigu dydis viršija 100 procentų, pagal LR bankroto įstatymą įmonė yra nemoki. Vertinama labai gerai, jei koeficiento dydis ura 30 prosentų.
2. Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas = Trumpalaikiai įsipareigojimai / turtas*100proc. Rodiklis rodo, kokia įmonės turto dalis finansuojama trumpalaikėmis skolomis. Jis yra trumpalaikio mokumo stebėjimo dydis. Vertinama gerai, jei rodiklio dydis yra 20 – 40 procentų. 3. Turto struktūros koeficientas = Trumpalaikis turtas / turtas*100proc.Rodiklis rodo, kokia viso trumpalaikio turto dalis priklauso įmonei. Jei jis yra gerokai didesnis negu ankstesnį ataskaitinį laikotarpį arba kitose atitinkamose ekonominės veiklos rūšies įmonėse, reikia aiškintis priežastis.4. Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – trumpalaikiai įsipareigojimai.Grynasis apyvartinis kapitalas yra trumpalaikio turto dalis, kuri lieka įmonėje, kai įvykdomi trumpalaikiai įsipareigojimai. Šio rodiklio reikšmė turėtų būti teigiamas dydis, kiekviena įmonė turi pakankamai nuosavo trumpalaikio turto. Neigiama grynojo apyvartinio kapitalo reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Didesnė šio rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės likvidumo lygį.5.Einamojo likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai.Rodiklis rodo, kiek trumpalaikis turtas padengia trumpalaikių įsipareigojimų ir leidžia prognozuoti mokumo būklę artimiausiu metu. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė rodo, kad įmonė gali neįvykdyti savo trumpalaikių įsipareigojimų. Jeigu koeficientas didesnis už vienetą, įmonės mokumas rizikingas. Saugi riba yra už 1,5, o labai aukštas dydis gali reikšti, kad įmonėje nesugebama efektyviai panaudoti kapitalo.6.Kritinio ( greitojo) likvidumo koeficientas = trumpalaikis turtas – atsargos / trumpalaikiai įsipareigojimai.Kritinio likvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo vertinimo rodiklis, nes apskaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos negali būti paverstos į pinigus. Kritinio likvidumo rodiklis lygus vienetui laikomas labai geru ir rodo, kad įmonė gali greitai įvykdyti einamuosius įsipareigojimus. Šis likvidumo rodiklis neturėtų būti mažesnis kaip 0,5. Jei einamojo likvidumo rodiklis yra didelis, o kritinio mažas, galima teigti, kad įmonė turi daug gamybinių atsargų, kurios atitraukia apyvartines lėšas ir jos yra užšaldytos atsargose. Optimalus koeficientas yra tarp 1,2 ir 2.7.Bendrojo likvidumo koeficientas = Nuosavas kapitalas / visi įsipareigojimai.Pagal rodiklius nustatoma, kiek kartų savininkų nuosavybė viršija bendrus įsipareigojimus. Kuo didesnis koeficientas, tuo aukštesnis likvidumo lygis, mažesnė finansinė rizika ir bankroto grėsmė. Reikalavimas, kad savininkų nuosavas kapitalas būtų didesnis už įsipareigojimus, vadinamas auksine rizikos taisykle. Koeficientas 2,0 yra normalus.8.Manevringumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / nuosavas kapitalas.Koeficientas rodo, kokią savininkų nuosavybės dalį sudaro trumpalaikiai grynieji aktyvai. Rodiklis padeda nustatyti, kokia apimtimi įmonė yra finansiškai nepriklausoma. Optimali šio koeficiento reikšmė yra 0,4 – 0,6. Reikalavimas, kad nuosavas kapitalas būtų didesnis už ilgalaikį turtą, vadinamas auksine turo taisykle ir reiškia, kad tam tikra nuosavo kapitalo dalis turi būti skirta trumpalaikiam turtui finansuoti (1, p. 57,58).5. VĮ ŠALČININKŲ MIŠKŲ URĖDIJA
Miškų urėdijos veikia pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Miškų urėdijos misija – didinti valstybinių miškų, kaip svarbiausios visų šalies miškų sudedamosios dalies ekologinę, aplinkosauginę, ekonominę, rekreacinę bei kitas visuomenei svarbias vertes, tvarkant juos tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miškų išteklius, juos atkuriant ir gausinant.
5.1 Pinigų kasoje ir atsiskaitomojoje sąskaitoje analizė
Kiekviena įmonė, siekiant išsilaikyti dabartinėje konkurencinėje rinkoje, toliau plėtotis, turi labai atidžiai valdyti pinigų srautus, analizuoti visus veiksnius, darančius jiems įtaką. Pinigų srautų valdymas plačiąja prasme susijęs su planavimu, priežiūra ir kontrole tų veiksnių, kurie daro įtaką grynųjų pinigų įplaukų, išmokų dydžiui ir lygiui. Grynųjų pinigų, reikalingų įmonei, kiekis priklauso nuo jos veiklos ypatybių, turimo ir reikalingo kapitalo dydžio, išlaidų, paskolų ir kitų veiksnių. O pinigų srautų lygis priklauso nuo to, ar efektyviai valdomos gamybos atsargos, debitorinis ir kreditorinis įsiskolinimai.
Pinigų srautai patenka į įmonę pirkėjams apmokant už parduotas prekes ar atliktas paslaugas, o išplaukia iš įmonės mokant atlyginimus, už žaliavas, medžiagas, paslaugas, nuomą, energiją, vandenį ir padengiant kitas bendras, įmonės, valdymo ir administracines išlaidas. Taigi pinigai įmonėje ūkinėje-finansinėje veikloje atlieka svarbiausią vaidmenį.Nuo amžiaus pradžios finansinei būklei vertinti taikoma palyginamoji balanso analizė. Pagal šį metodą reikia turėti įmonės balansą (laikotarpio pradžiai ir pabaigai) ir papildyti jį struktūros bei dinamikos rodikliais (prieaugio koeficientais), kad būtų galima apskaičiuoti:Atskirų balanso straipsnių lyginamąjį svorį, t.y. balanso struktūrą;Atskirų straipsnių pasikeitimus absoliutine išraiška ir prieaugio (sumažėjimo) procentus,Struktūrinius pokyčius atsižvelgiant į balanso sumos pasikeitimus. Balanso struktūrai įvertinti užtenka pasinaudoti analitine balanso lentele, t.y. sugrupuotais balanso duomenimis. Greta esantys struktūros rodikliai leidžia lengvai pastebėti turto dalių pokyčius. Analizuojant struktūros dinamiką būtina atkreipti dėmesį ne tik į procentinį vienos ar kitos turto dalies pasikeitimą, bet ir į absoliučią rodiklio reikšmę. Detaliai analizuojant finansinę įmonės būklę, reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip kinta atskiros turto dalys, t.y. jų lyginamasis svoris bendroje aktyvų apimtyje, ir kokie veiksniai tai nulėmė. Norint nustatyti trumpalaikio turto, tai yra pinigų, debitorinių įsiskolinimų ir kt. Dinamiką atliksiu horizontaliąją analizę .1 lentelėTrumpalaikio turto horizontalioji analizė (2000-2002 m.)Trumpalaikio turto rodikliaiMetai2004m. lyginant su 2006m.2006m. lyginant su 2005m.200420052006absoliut. sk.proc.absoliut. sk.proc.B. Trumpalaikis turtas303757829324843271138233560107.7-338654111.5I.Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys722672658579552977-16969576.5-10560283.9I.1. Atsargos722672658579552977-16969576.5-10560283.9I.2. Nebaigtos vykdyti sutartys–––––––II. Per vienerius metus gautinos sumos230831822144651796717-51160177.8-41774881.1II.1.Pirkėjų įsiskolinimas226598521874051730852-53513376.3-45655379.1II.2.Kitos gautinos sumos42333270606586523532155.6388052k.III.Investicijos ir terminuoti indėliai–––––––IV.Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje658859440921444914856139k.86200415k.
Norint pamatyti atskirų trumpalaikio turto dalių lyginamųjų svorių pasikeitimus, turi būti paskaičiuota struktūrą.
2 lentelė
Trumpalaikio turto struktūra 2004-2006 metais
Trumpalaikio turto rodikliai2004 metai2005metai2006metaiabsoliut.skproc.absoliut.skproc.absoliut.skproc.B. Trumpalaikis turtas3037578100.02932484100.03271138100.0I.Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys72267223.865857922.555297716.9I.1. Atsargos72267223.865857922.555297716.9I.2. Nebaigtos vykdyti sutartys––––––II. per vienerius metus gautinos sumos230831876.0221446575.5179671754.9II.1.Pirkėjų įsiskolinimas226598574.6218740574.6173085252.9II.2.Kitos gautinos sumos423331.4270600.9658652.0III.Investicijos ir terminuoti indėliai––––––IV.Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje65880.2594402.092144428.2
Iš horizontaliosios trumpalaikio turto analizės matome, kad įmonės trumpalaikio turto suma per 3 nagrinėjamus metus (2004 –2006 m.) didžiausia buvo 2006metais. Per vienerius metus (2004-2006) ši suma padidėjo 338654 Lt.,arba 111,53 proc. Jeigu palyginti šią sumą su trumpalaikio turto suma 2004 metais, tai galima pamatyti, kad ji padidėjo 233560 Lt., arba 107,69 proc. Šiam turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje padidėjimas. Iš 2 lentelės mes galime pamatyti, kad grynųjų pinigų kasoje ir sąskaitoje dalis trumpalaikiame turte padidėjo net 28proc. 2006m. lyginant su 2004m, tuo pačiu ir pati pinigų suma padidėjo net 139 kartu (1 lentelė). Kaip galima pamatyti iš tos pačios lentelės 2004m. grynieji pinigai trumpalaikiam turte sudarė tik 0,2 proc. arba 6588Lt, 2005 metais pinigų suma padidėjo iki 59440 Lt arba 2 proc., o jau 2004 m. pinigų suma padidėjo iki 921444 Lt, arba 28,2 proc.Tuo tarpu atsargų likučiai per nagrinėjamą laikotarpį, kaip rodo horizontalioji analizė, 2006m. lyginant su 2005m. atsargų sumažėjo 15602 Lt, arba 16,03 proc. Galiam daryti išvadą, kad įmonėje gamybai buvo naudojamos turimos atsargos ir dėl to atsargų likučiai sumažėjo, tai įmonė, galima sakyti, sutaupė pinigų ir todėl šis neigiamas pokytis pinigų srautą padidina. Vertikaliosios analizės metu atitinkamos finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Dažniausiai kitiems daliniams rodikliams apskaičiuoti baziniai dydžiai yra aktyvų, pasyvų, pelno, pardavimų suma ir pan. taigi kiekvienas dalinis rodiklis sudaro tam tikrą bazinio (pagrindinio) rodiklio procentą. Jeigu atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Žinoti tam tikro proceso, reiškinio, operacijos, medžiagos, pinigų ir panašiai struktūrą yra labai svarbu. Tokia informacija yra vertinga priimant sprendimus visuose veiklos valdymo lygiuose, visuose planavimo, prognozavimo, naujų gaminių kūrimo ir t.t. etapuose. Gerai atlikta vertikalioji analizė parodo ne tik tam tikrų rodiklių vietą bendroje rodiklių sistemoje, bet ir apibūdina įmonės ūkinę-finansinę būklę.
Horizontaliosios ir vertikaliosios analizės rezultatus patartina atvaizduoti diagramoje. 2004 metai 2006 metai1pav. Trumpalaikio turto struktūra 2004-2006 metais.Nagrinėjant pinigų analizę būtina nustatyti, kokiems reikalams išleidžiami pinigai. Visiems gerai žinoma, kad kiekviena įmonė laiko tam tikrą žaliavų, medžiagų atsargą. Taip pat VĮ Šalčininkų miškų urėdija apmoka tiekėjams už suteiktas paslaugas, už atliktus darbus.6 lentelėMaterialiojo turto bei paslaugų pirkimas ir jų struktūra 2002-2002m.
Rodikliai2004 metai2005 metai2006metaiabsoliut.skprocent.absoliut.skprocent.absoliut.skprocentŽaliavos ir medžiagos27641918.22085307.423902818.1Kuras50087032.941489114.774286328.9Prekių skirtų perparduoti––24920.03646791.3Elektra, šiluma562103.7539251.93703571.5Telekomunikacijos paslaugos16351910.81028803.661169552.4Kitos paslaugos38899425.61992245368.45322898666.8Mašinos ir įrengimai927916.1548191.95510501.1Transporto priemonės156971.0389401.384721289.8Inventorius251581.796900.3751810.1Iš viso:1519658100.02808620100.04828249100.0
Iš šitos lentelės galima pamatyti, kad per nagrinėjamą laikotarpį 2004-2006 metus, daugiausiai pinigų buvo iškeista paslaugoms, kurios nėra čia išskirtos, t.y. “kitos paslaugos”, kurios gali būti rangovų atliktos paslaugos. Joms buvo išleidžiama nuo 25,6 proc. (2004m) iki 68,45 proc. (2005m.). Labai padidėjo ši suma per 2004-2005 metus, t.y. padidėjo 1533509 Lt., arba 42,85 proc. 2006m. šis dydis padidėjo iki 116955Lt., nors visuose išleidžiamoje pinigų sumoje jų procentinė dalis sumažėjo iki 66,8 proc. Reikia pažymėti, kad nemažai pinigų išleidžiama ir trumpalaikiam materialiam turtui, tai yra žaliavoms, medžiagoms, kurui. Daugiausiai yra išleidžiama kurui, 2004m. 500870Lt.,arba 32,9 proc., 2005m.- 414891Lt., arba 14,77 proc., 2006m.-428632Lt., arba 8,9 proc. visų pinigų. Tokį didelį kuro panaudojimą galima susieti su įmonės veiklos ypatumais. Kadangi VĮ Šalčininkų miškų urėdija užsiima miškų ruoša, kuras daugiausiai sunaudojamas medienos išvežimui. Bet kaip galima pastebėti, pinigų sumos išleidžiamos kurui per 2004-2006 metus mažėjo. Galima daryti išvada, kad įmonė pradėjo daugiau naudotis rangovo paslaugomis. Per šiuos metus taip pat buvo nupirktas ir ilgalaikis turtas. 2004m. Daugiausiai buvo nupirkta mašinų ir įrengimų, o 2006 metais buvo nupirkta naujų transporto priemonių. Toks pinigų išleidimas ilgalaikio turto pirkimui turėjo įtakos kitų rodiklių lyginamųjų svorių paskirstymui. Kaip jau spėjom pamatyti, kai kurie rodikliai per nagrinėjamą laikotarpį didėjo, o jų lyginamasis svoris visuose išleistoje pinigų sumoje mažėjo.
5.2 Debitorinio įsiskolinimo analizė
VĮ Šalčininkų miškų urėdija turi didelį pirkėjų sąrašą, jų yra net apie 150. Tarp visų pirkėjų yra ir stambus, ir smulkus pirkėjai. Su visais pirkėjais yra sudaromos pirkimo- pardavimo sutartys, kuriose nurodomos atsiskaitymo sąlygos. Priklausomai nuo pirktos produkcijos apimties, atitinkamai susidaro įvairių dydžių pirkėjų skolos. Kai kurių pirkėjų skolos dydis ir jo struktūra yra parodomi 3 lenteleje. Galima pamatyti kad išvardintų pirkėjų skolos nuo visų skolų dydžio sudaro apie 30 – 40 proc. Didžiausius įsiskolinimus turi AB “Grigiškės “ ir AB” Nalšia”, tai galima pamatyti iš pateiktos toje lenteleje schemos. Tai yra pastovūs pirkėjai, kuriems miškų urėdija leidžia atidėti atsiskaitymo terminus dar kai kuriam laikotarpiui, t.y. pagal apvalios medienos pardavimo taisykles 30 dienų. Tačiau reikia nepamiršti, kad yra pirkėjų, kurių skolos yra mažesnės arba jie atsiskaito per nustatytą terminą, arba iš karto. Kiekvienais metais miškų urėdija pratęsia pirkėjams atsiskaitymo terminus apie 10 proc. skolų sumai, 2004m.-10,24 proc., 2005m.–10,11proc., 2006m.-7,38 proc.
PirkėjaiPirkėjų skola 2004mPirkėjų skola 2005m.Pirkėjų skola 2006m.
absoliutus sk.%absoliutus sk.%absoliutus sk.%AB “Grigiškės”173408,7816,7743615,823,40125842,211,92AB “Nalšia”149359,314,44233900,1818,2330082,372,85UAB “Vėjų rožė”33901,783,2827901,782,175872,090,56UAB “OSLO WOOD”32186,363,11161123,5312,5676467,027,24AB”Vilsota”16021,191,5525465,471,98635,960,06UAB “Smaigalys”14050,821,362905,460,2314075,631,33Kiti pirkėjai615262,1659,49788315,4461,43803162,3376,05Iš viso1034190,39100,001283227,7100,001056137,6100,00
Pagal horizontaliosios analizes duomenis (1 lentelė) matyti, kad pirkėjų skolos per nagrinėjamą laikotarpį mažėja. 2006m. palyginus su 2004m. pirkėjų skolos sumažėjo 23,62 proc. arba 535133 Lt. Tuo tarpu 2006m palyginus su 2005m. pirkėjų skola sumažėjo 20,87 proc. arba 456553 litais. Toks pirkėjų skolų pasikeitimas yra teigiamas reiškinys urėdijai. Kadangi sumažėjus skoloms, įmonėje didėja grynųjų pinigų sąskaitoje ir kasoje. Balanso aktyvų pasikeitimo sumos turi priešingą įtaką pinigų srautui, t.y. jeigu aktyvų pasikeitimas teigiamas, tai ši suma pridedama, o jeigu neigiamas-atimama. Taip pat 2 lentelėje parodyta, kad visame trumpalaikiame turte pirkėjų skolos turi didžiausi lyginamąjį svorį. Tokia pozicija yra išsilaikiusi visais nagrinėjimais metais. 2004m. pirkėjai sudarė 74,6 proc., 2005m.-74,6 proc., ir 2006m. –52,9 proc. visos trumpalaikio turto sumos.
Iš vertikaliosios analizės galima pamatyti, kad pirkėjų skolos visame turte sudaro ne mažą dalį. 2004 metais jos sudarė 26,5 proc. viso turto, 2005m.- 28,9proc. Reikia pabrėžti, kad lyginamojo svorio padidėjimas nereiškia pačių pirkėjų skolų padidėjimą. Toks procentinis padidėjimas yra susijęs su kai kurių kitų turto rodiklių sumažėjimu. 2006 metais pirkėjų skolos sudarė tik 20,9 viso turto, nors aišku tai yra didelė pinigų suma. Vertikaliojoje analizėje yra nustatyti pasikeitimai 2006m. lyginant su 2004m. ir 2005m. 2006m. lyginant su 2004m. pirkėjų skolos sumažėjo 5,6 punktais, o 2006m. lyginant su 2005m –8 punktais. Pirkėjų skolų sumažėjimą galima susieti su pirkėjų mokumu. Jeigu jų mokumo koeficientas labai mažas, jie negalės apmokėti savo skolas. Kadangi pirkėjai greičiau apmoka skolas galima daryti išvada, kad jų veiklos būklė pagerėjo.Geriausiai debitorinio įsiskolinimo įtaką atspindi debitorinio įsiskolinimo rodiklis, kurio reikšmė priklauso ne tik nuo sutarties sąlygų, bet kaip aš jau minėjau ir nuo pirkėjų mokumo. Tai reiškia, kad jeigu pirkėjai nevykdo savo įsipareigojimų, tai apskaičiuotas apyvartumo rodiklis gali viršyti sutartyje numatytą dydį ir įmonei gali kilti finansinių problemų.Šis koeficientas yra apskaičiuotas 4 lentelėje. Debitorinės skolos apyvartumo koeficientas rodo, kad 2004m. įmonė 2,67 karto per metus išieškojo savo atsiskaitymų lėšas, 2005metais – 2,92 karto, 2006m. – 4,36 karto, tačiau 2003m. koeficientas rodo, kad įmonė nei karto neišieškojo savo atsiskaitymų lėšas. Gautas rezultatas leidžia apskaičiuoti vidutinę debitorinės skolos mokėjimo trukmę. Kiti autoriai šį rodiklį pavadino lėšų apyvartumas atsiskaitymų procese, kartais (23 rodiklis).4 lentelėMetai
Pardavimų pajamos, Lt
Debitorinė skola,LtDebitorinės skolos apyvartumo koeficientas200322627211768060.192004615996123083182.672005648502322144652.922006782609717967174.36
Debitorinės skolos apyvartumo = . pardavimų pajamos, Lt . koeficientas debitorinės skolos , Lt
Vidutinė debitorinės skolos = . debitorinės skolos . * 360 432 dienos
mokėjimo trukmė 2003 pardavimų pajamosVidutinė debitorinės skolos = . debitorinės skolos . * 360 134 dienos mokėjimo trukmė 2004 pardavimų pajamos
Vidutinė debitorinės skolos = . debitorinės skolos . * 360 122 dienos mokėjimo trukmė 2005 pardavimų pajamos
Vidutinė debitorinės skolos = . debitorinės skolos . * 360 82 dienos mokėjimo trukmė 2006 pardavimų pajamos
Vidutinė debitorinės skolos padengimo trukmė 2004m. buvo 134 dienų, 2005m. -122 dienų, 2006m. – 82d. (t.y. per kiek dienų pirkėjas perveda įmonei lėšas). Debitorinio įsiskolinimo apyvartumo skaičiavimas pagal balanso duomenis, kaip ir kiti finansiniai rodikliai, turi vieną diedelį trūkumą – jis atvaizduoja įsipareigojimų būklę iki balanso sudarymo datos ir neatspindi situacijos per visą laikotarpį.
IŠVADOSAtlikus pinigų ir atsiskaitymų analizę, galima pateikti šias išvadas ir pasiūlymus:1.VĮ Šalčininkų miškų urėdija iš trumpalaikio turto daugiausiai pinigų išleidžia kurui, tai yra paaiškinama įmonės veiklos specifika. Įmonės pagrindinė veikla – miško ruoša. 2.Vidutinė debitorinės skolos padengimo trukmė 2004m. buvo 134 dienų, 2005m. -122 dienų, 20062m. – 82d. Norėtume pasiūlyti, kad finansininkė labiau atsižvelgtų į šių dienų skaičių, kadangi nėra maži ir sugriežtintų atsiskaitymų su pirkėjais tvarka.3.Trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai per nagrinėjamą laikotarpį mažėja. Ši suma nuo 1683940 Lt. sumažėjo iki 803227 Lt., tai yra 47,7 proc. Paaiškinama tuo, kad įmonė su tiekėjais gali atsiskaityti iš karto, o taip pat sumažėjo priskaičiuoto darbo užmokesčio ir socialinio draudimo suma.LITERATŪROS SĄRAŠAS
1.Buckūnienė O., Ūkio subjektų finansai. Vilnius, 2005. ISBN 9955-519-57-9.2.Mackevičius J., Įmonių veiklos analizė. Vilnius, 2005. ISBN 9955-680-13-X.3.www.gmu.lt4.www.salmu.lt