Teorinis klausimas. Įmonių veiklos analizės reikšmė bankininko darbe

1. Užduotis
2. 1 lentelė. Balanso rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė
3. 2 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė
4. 3 lentelė. Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė
5. 4 lentelė. Veiksnių įtakos pardavimų pelningumui pagal grynąjį pelną analizė
6. 5 lentelė. Veiksnių įtakos turto grąžai analizė
7. 6 lentelė. Veiksnių įtakos savininkų nuosavybės grąžai analizė
8. Išvados. Analizės rezultatų įvertinimas
9. Pasiūlymai
10. Teorinis klausimas.Įmonių veiklos analizės reikšmė bankininko darbe
11. Teorinis klausimas. Analizės organizavimas banke
12. Literatūra

8. IŠVADOS

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra sudėtingas procesas, todėl pagal; įvairius požymius ji yra skirstoma į tam tikras rūšis: horizontalioji, vertikalioji ir santykinė analizė.
Horizontalioji analizė atliekama tada, kai fiinansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau nepažymi priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Horizontalioji analizė dažniausiai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis.
Vertikalioji analizė atliekama tada kai kiekvienas finansinės atsakaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių vertikaliają analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.
Santykinė analizė kitaip dar vadinama finansinių koeficientų analize. Šie kooeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarppusavio ryšius. Santykinė analizė – tai apskaičiuotų santykinių rodiklių analizė. Santykiniai rodikliai – tai dviejų finansinių ataskaitų skaičių santykis.
Toliau savo darbe, remdamasi namų darbo užduotimi, pateiksiu AB „Snaigė“ finansinių ataskaitų duomenų analizę ir veiksnių įt

takos analizę.

1 lentelė. Balanso rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė

Horizontalioji analizė palygina finansinių metų ir praėjusių finansinių metų duomenis, parodo rodiklių dinamiką. Pateiktoje lentelėje matyti, kad įmonės turtas ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai finansiniais metais, palyginus su praėjusiais metais, padidėjo 24,25 % ( 22.214 tūkst.Lt).
Vertikalioji analizė parodo, kad kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu. Pateiktoje lentelėje matyti, kad turtas ir savininkų nuosavybė bei įsipareigojimai yara išreiškiami 100% ir yra baziniai šios ataskaitos rodikliai. Finansiniais metais lyginant su praėjusiais finansiniais metais, įmonės ilgalaikis turtas, palyginus su turtu iš viso, sumažėjo 7,43%, o trumpalaikis turtas padidėjo 7,43%. Kapitalas ir rezervai lyginant su savininkų nuosavybe ir įsipareigojimais iš viso, tais pačiais metais sumažėjo 5,95%, bet padidėjo po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 0,24%, o per vienerius metus mookėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai taip pat padidėjo 5,71%.
Todėl galime daryti išvadas, kad AB „Snaigė“, finansiniais metais sumažinusi ilgalaikį turtą, padidino įmonės trumpalaikį turtą, o sumažėjus kapitalui ir rezervams, padidėjo ilgalaikiai ir trumpalaikiai įsipareigojimai.

2 lentelė. Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė

Horizontaliojoje analizėje matome, kad pardavimai finansiniais metais, palyginus su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo 46,51%, bendraisis pelnas taip pat padidėjo 131,50%, ir to pasekoje grynasis pelnas taip pat padidėjo 3807,28%.
Vertikaliojoje analizėje matome, kad baziniu rodikliu yra pardavimai ir jie išreikšti 100%. Dėl to, be

endrasis pelnas, lyginant su pardavimais, finansiniais metais, palyginus su praėjusiais metais padidėjo 5,59%, o grynasis metų pelnas, lyginant su pardavimais, padidėjo 5,05%.

3 lentelė. Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė

Remiantis AB„Snaigė“ balanso ataskaitos bei pelno (nuostolio) ataskaitos duomenimis, atlikome pardavimų ir invsticijų pelningumo analizę. Tai pelningumo duomenų palyginimas, kuris parodo rodiklių dinamiką.
Investicijų pelningumą parodo šie rodikliai: turto, savininkų nuosavybės ir panaudoto kapitalo. Iš lentelės matyti, kad turto plningumas (pagal grynąjį pelną) finansiniais metais padidėjo 9,63%, palyginus su praėjusiais finansiniais metais. Savininkų nuosavybės pelningumas (pagal grynąjį pelną) padidėjo 19,52%, o panaudoto kapitalo pelningumas (pagal veiklos pelną) finansiniais metais, palyginus su praėjusiais metais, irgi padidėjo 14,52%.
Pardavimų pelningumą parodo įmonės bendrasis pelnas, veiklos pelnas ir pelnas prieš apmokestinimą, grynasis pelnas. Lentelėje matome, kad pardavimų pelningumas pagal bendrąjį pelną finansiniais metais padidėjo 5,59%, palyginus su praėjusiais finansiniais metais. Pardavimų pelningumas pagal veiklos pelną padidėjo 5,82%, o pagal pelną prieš apmokestinimą taip pat padidėjo 5,51%. Pardavimų pelningumas pagal grynąjį pelną finansiniais metais irgi padidėjo 5,04%.

4 lentelė. Veiksnių įtakos pardavimų pelningumui pagal grynąjį pelną analizė

Atliekant veiksnių įtakos analizę (taip pat ir 5, 6 ir 6* lenteles), praėję finansiniai metai pasirenkami baze. Su ja lyginami finasinių metų duomenys.
Veiksnių įtakos pardavimų pelningumui pagal grynąjį pelną analizės rodikliai parodo, kad finansiniais metais paradvimų pelningumas pagal grynąjį pelną, palyginus su praėjusiais fi

inansiniais metais, padidėjo 5,04%. Galime daryti išvadą, kad, remiantis orientacine įmonės finansinės būklės rodiklių vertinimo lentele, AB„Snaigė“ finansinė būklė yra deja tik patenkinama.

5 lentelė. Veiksnių įtakos turto grąžai analizė

Ji taip pat mums leidžia spręsti, kad įmonės finansinė būklė yra tik patenkinama, nes turto pelningumas finansiniais metais, lyginant su praėjusiais finansiniais metais, padidėjo tik 9,63%.

6 lentelė. Veiksnių įtakos savininkų nuosavybės grąžai analizė

Finansiniais metais, palyginus su praėjusiais finansiniais metais, savininkų nuosavybės pelningumas išaugo 19,50%, o remiantis finansinės būklės rodiklių vertinimo lentele taip pat galime teigti, jog AB„Snaigė“ finansinė padėtis visdėlto yra tik patenkinama.

6* lentelė. Veiksnių įtakos panaudoto kapitalo grąžai analizė

Šioje analizėje pastebime, kad panaudoto kapitalo pelningumas finansiniais metais padidėjo 14,51%, palyginus su praėjusiais finansiniais metais.

Kaip pastebėjome, AB„Snaigė“ finansinė būklė yra patenkinama. Įmonės finansinę būklę geriausiai atspindi grynasis pelnas, turto pelningumas, savininkų nuosavybės pelningumas bei kiti finansinių rezultatų rodikliai. Tačiau įmonės veiklos efektyvumą lemia grynasis pelna (nuostolis), kurio dydis priklauso nuo parduotų prekių ir paslaugų savikainos, pardavimų apimties, veiklos sąnaudų dydžio ir kitų ne mažiau svarbių finansinių duomenų.

9. PASIŪLYMAI

Mano manymu, patenkinamą AB„Snaigė“ įmonės finansinės veiklos būklę nulėmė padidėjusios veiklos sąnaudos, bei padidėjusi parduotų prekių ir paslaugų savikaina. Todėl svarbiausias ir pagrindinis mano pasiūlymas būtų tas, kad įmonės vadovybė imtųsi visų galimų priemonių mažinti veiklos sąnaudas, manau turėtų ieškoti finansiškai na

audingesnių tiekėjų, kurie siūlytų žaliavą buitinių šaldytuvų ir šaldiklių gamybai, pigesnėmis kainomis. Siūlyčiau įdėmiau ištirti kainų rinką, peržiūrėti turimą asortimentą ir atsisakyti nepelningų gaminių gamybos, ieškoti naujų pelningų pardavimų rinkų , siekti efektyvesnių marketingo procesų įgyvendinimo.

10. ĮMONIŲ VEIKLOS ANALIZĖS REIKŠMĖ BANKININKO DARBE

Dabartiniu metu finansinių skaičiavimų bei vertinimų praktinis poreikis yra didelis dėl dinamiško rinkos ekonomikos santykių plėtojimosi Lietuvoje, besikuriančių naujų komercinių bei finansinių struktūrų ir ūkinės veiklos sąlygų keitimosi. Lietuvoje labiausiai žinomos valiutinės, kreditinės operacijos, operacijos su vertybiniais popieriais, plinta lizingo operacijos, tačiau daugelio žmonių patirti nuostoliai rodo, kad tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys finansines operacijas valdo neefektyviai.
Atskirų ūkio subjektų kapitalo apyvartos greitis yra nevienodas. Tai viena priežasčių kodėl vieni subjektai laikinai sukaupia laisvas pinigines lėšas, o kitiems jų trūksta. Tada vienoje pusėje yra kredito būtinumas, o kitoje – galimybė ir suinteresuotumas teikti kreditą. Kreditiniame sandoryje dalyvauja su subjektai: kreditorius (paskolos davėjas) ir skolininkas (paskolos ėmėjas), ir kiekvienas jų turi savus ekonominius interesus. Praktika rodo, kad beveik kiekviename kreditiniame sandoryje egzistuoja kreditinės rizikos elementas, t.y. pačios paskolos negrąžinimas, procentų neapmokėjimas, paskolos ir procentų grąžinimo terminų pažeidimas. Vadinasi, gauti naudos, tiek kredito davėjas, tiek ėmėjas turi mokėti pagrįsti kreditinį sandorį bei įvertinti kreditinės operacijos efektyvumą. Todėl įmonių veiklos analizė yra labai svarbi. Bankininkas turi išsamiai išnagrinėti tos įmonės finansines ataskaitas kaip, įmonės balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą, piniginių srautų ataskaitą. Įmonių veiklos analizė atlieka svarbų vaidmenį bankininkui parengiant bei įgyvendinant finansinius sprendimus. Bankininkas iš įmonių veiklos analizės turi numatyti, ar įmonė visiškai pajėgi grąžinti paskolą ir sumokėti palūkanas, kad tai neatsilieptų įmonės veiklos finansiniam stabilumui ar sugebės vystyti veiklą ne nuostolingai.

11. ANALIZĖS ORGANIZAVIMAS BANKE

Sėkmingas analitinio darbo atlikimas labai priklauso nuo apgalvoto jo planavimo, kryptingo paskirstymo atskiriems atlikėjams, metodologinio parengimo, kompjuterių taikymo.
Kaip ir stambiose įmonėse, taip ir banke aktyviausiais analizės elementas yra žmogus-analitikas. Analitikas privalo:
1) turėti aukštąjį išsilavinimą ir ekonominio darbo patirtį;
2) būti socialiai aktyvus:
• kelti kvalifikaciją;
• dalyvauti priemonėse, reikalaujančiose profesinių žinių (pvz.: konkursuose);
• siekti analizės rezultatus įgyvendinti praktikoje;
• studijuoti ir įsisavinti užsienio šalių praktinę metodologiją.
3) mokėti bei valdyti:
• taikyti įvairius analizės būdus bei metodus;
• organizuoti įvairių analizės rūšių atlikimą;
• valdyti analitinio darbo technologiją;
• dirbti su personaliniais kompiuteriais.
4) žinoti:
• Respublikos įstatymus, bei tam tikro laikotarpio ūkinio mechanizmo ypatumus;
• įmonės organizacinę struktūrą;
• įmonės ir jos padalinių valdymo metodus;
• įmonės valdymo informacinę struktūrą;
• informacijos automatizuoto apdorojimo projektavimo pagrindus;
• įmonės ir jos struktūrinių vienetų finansinių rezultatų įvertinimo ir veiklos efektyvumo rodiklius;
• organizacinių, techninių, socialinių, ekonominių, psichologinių veiksnių įtaką finansiniams rezultatams ir veiksnių tarpusavio ryšį.
5) sugebėti:
• kelti ir pagrįsti įmonės ekonominių bei socialinių priežastinių – pasekminių ryšių hipotezės;
• išskirti svarbiausias ekonomikos sritis grandis ir nustatyti jas lemiančius veiksnius;
• apibendrinti analizės rezultatus valdymo sprendimų variantų požiūriu;
• abstrakčius teiginius patvirtinti analitinėmis skaičiuotėmis;
• palaikyti pastovius dalykinius kontaktus su vadybininkais, specialistais, darbininkais
• būti patraukliu žmogumi.
6) turėti aiškų supratimą:
• apie įmonės veiklos produktų kokybę, jų konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose;
• apie technikos bei technologijos ir socialinės sferos pakitimus užsienio šalyse, Respublikoje, įmonėje.

Analitikas pats arba pasitelkęs specialistus organizuoja analizės sistemos funkcionavimą ir jos valdymą, tai yra parenka analizės būdus, informacijos apdorojimo priemones, parengia metodiką, projektuoja analizės procesą. Analizės sistema galės funkcionuoti tik tada, kai visi jos elementai bus visiškai parengti veikimui ir suderinti erdvėje bei laike.
Kad analizės sistema kokybiškai funkcionuotų, reikia laikytis analizės procesą reguliuojančių principų, iš kurių svarbiausi – sisteminis požiūris, kompleksiškumas, reguliarumas, perimamumas, objektyvumas, diagnostinis principas.
Teorijoje bei praktikoje analizė skirstoma taip pat į išorinę ir vidinę.
Išorinės analizė dažniausiai atliekama šiomis kryptimis:
1) įmonės turto būklės analizė ataskaitos datai;
2) finansinio stabilumo ir mokėjimo pajėgumo analizė ataskaitos datai;
3) kapitalo naudojimo intensyvumo bei pelningumo analizė per ataskaitinius metus;
4) įmonės finansinės būklės pakitimas per ataskaitinius metus ir jos dinamika per keletą metų;
5) pelno paskirstymo analizė;
6) naujų kapitalo šaltinių įjungimo į apyvartą analizė, tap pat papildomų kapitalo šaltinių įjungimas į aktyvus, siekiant atstayti jų finansinės struktūros pastovumą bei išplėsti veiklą;
7) apibendrintos žinios apie kompanijos ryšius su finansų rinka, bankais, tiekėjais ir jos veiklos produkto pirkėjais.
Vidinės analizės informacijos tikslas yra:
• išsaugoti firmos turtą ir jį didinti;
• gauti maksimalų pelną ir didinti pelningumą;
• pagrįsti kapitalo persiliejimą iš mažiau pelningos veiklos į [pelningesnę;
• numatyti būdus krizinėms situacijoms išvengti bei užtikrinti firmos gyvybingumą konkurencinėje kovoje.

13. LITERATŪRA

1. E.Buškevičiūtė, I.Mačerinskienė. Finansų analizė. Kaunas. 1998m.
2. V.Boguslauskas, G.jagelevičius. Įmonių veiklos finansinis vertinimas. 2001m.

Veiksnių įtakos pardavimų pelningumui pagal grynąjį pelną analizė

4 lentelė

Grynasis pelnas Pardavimai (Lt.) Pelningumas Pasikeitimai (+;-)

pagal grynąjį

(nuostolis) (Lt.) pelną (%) %

Bazė 261 132 742 0,20 –
I keitimas 10198 132 742 7,68 7,48
II keitimas 10198 194 475 5,24 -2,44
Iš viso 5,04

Veiksnių įtakos turto grąžai analizė

5 lentelė

Pardavimų Turto apyvartumas Pasikeitimai (+;-)

Turto

pelningumas (%) (kartai) grąža (%) %

Bazė 0,20 1.50430 0,30 –
I keitimas 5,24 1.50430 7,88 7,58
II keitimas 5,24 1.89318 9,93 2,05
Iš viso 9,63

Veiksnių įtakos savininkų nuosavybės grąžai analizė

6 lentelė

Pardavimų Turto apyvartumas Savininkų Savininkų Pasikeitimai (+;-)

nuosavybės nuosavybės

pelningumas (%) (kartai) dalis turte grąža (%) %

(kartai)
Bazė 0,20 1.50430 0.5553 0,54 –
I keitimas 5,24 1.50430 0.5553 14,20 13,66
II keitimas 5,24 1.89318 0.5553 17,86 3,66
III keitimas 5,24 1.89318 0.4951 20,04 2,18
Iš viso 19,50

Veiksnių įtakos panaudoto kapitalo grąžai analizė

6* lentelė

Pardavimų Turto apyvartumas Panaudoto Panaudoto Pasikeitimai (+;-)

klapitalo kapitalo

pelningumas (%) (kartai) dalis turte grąža (%) %

pagal veiklos pelną (kartai)
Bazė -0,17 1.50430 0.7222 -0,35 –
I keitimas 5,65 1.50430 0.7222 11,77 12,12
II keitimas 5,65 1.89318 0.7222 14,81 3,04
III keitimas 5,65 1.89318 0.7553 14,16 -0,65
Iš viso 14,51

Balanso rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė

1 lentelė
Eil.Nr. Rodikliai Suma (Lt.) Horizontalioji analizė Vertikalioji analizė

Finansiniai Praėję Suma (Lt.) % Finansiniai Praėję finansiniai Pasikeitimai

metai finansiniai metai metai metai (+; – )
A. Ilgalaikis turtas 61 016 55 916 5 100 9,12 53,60 61,03 -7,43
I. FORMAVIMO SAVIKAINA
II. NEMATERIALUSIS TURTAS 1 944 1 100 844 76,73 1,71 1,20 0,51
III. MATERIALUSIS TURTAS 56 593 54 636 1 957 3,58 49,72 59,64 -9,92
IV. ILGALAIKIS FINANSINIS TURTAS 343 180 163 90,56 0,30 0,20 0,10
V. PO VIENERIŲ METŲ GAUTINOS SUMOS 2 136 0 2 136 100,00 1,88 0,00 1,88
B. Trumpalaikis turtas 52 815 35 701 17 114 47,94 46,40 38,97 7,43
I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS 41 465 31 381 10 084 32,13 36,43 34,25 2,17
II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 10 458 2 883 7 575 262,75 9,19 3,15 6,04
III. INVESTICIJOS IR TERMINUOTI INDĖLIAI
IV. GRYNI PINIGAI SĄSKAITOJE IR KASOJE 892 1 437 -545 -37,93 0,78 1,57 -0,78
C. Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio

laikotarpio sąnaudos

TURTAS IŠ VISO 113 831 91 617 22 214 24,25 100,00 100,00 0,00

#DIV/0! #DIV/0! #DIV/0!
A. Kapitalas ir rezervai 53 337 48 379 4 958 10,25 46,86 52,81 -5,95
I. KAPITALAS 23 070 23 070 0 0,00 20,27 25,18 -4,91
II. AKCIJŲ PRIEDAI (nominalinės vertės perviršimas) 3 644 3 644 0 0,00 3,20 3,98 -0,78
III. NUOSAVOS AKCIJOS -2 130 0 -2 130 0,00 -1,87 0,00 -1,87
IV. PERKAINOJIMO REZERVAS
V REZERVAI 28 753 21 665 7 088 32,72 25,26 23,65 1,61
VI. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (NUOSTOLIS)
B. Finansavimas (dotacijos ir subsidijos)
C. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai
I. ĮSIPAREIGOJIMŲ IR REIKALAVIMŲ PADENGIMO ATIDĖJIMAI
II. ATIDĖTI MOKESČIAI
D. Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 29 736 23 714 6 022 25,39 26,12 25,88 0,24
I. FINANSINĖS SKOLOS 232 636 -404 -63,52 0,20 0,69 -0,49
II. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu)
III. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS 23 442 16 369 7 073 43,21 20,59 17,87 2,73
IV. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 6 062 6 709 -647 -9,64 5,33 7,32 -2,00
E. Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 30 758 19 524 11 234 57,54 27,02 21,31 5,71
I. ILGALAIKIŲ SKOLŲ EINAMŲJŲ METŲ DALIS
II. FINANSINĖS SKOLOS 0 15 -15 -100,00 0,00 0,02 -0,02
III. PREKYBOS SKOLOS (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 23 920 14 799 9 121 61,63 21,01 16,15 4,86
IV. AVANSU GAUTOS SUMOS PAGAL PASIRAŠYTAS SUTARTIS
V. MOKESČIAI, ATLYGINIMAI IR SOCIALINIS DRAUDIMAS
VI. KITOS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 6 838 4 710 2 128 45,18 6,01 5,14 0,87
F. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos

SĄVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklių horizontalioji ir vertikalioji analizė

2 lentelė
Eil.Nr. Rodikliai Suma (Lt.) Horizontalioji analizė Vertikalioji analizė

Finansiniai Praėję Suma (Lt.) % Finansiniai Praėję finansiniai Pasikeitimai

metai finansiniai metai metai metai (+; – )
I. PARDAVIMAI 194 475 132 742 61 733 46,51 100 100 0,00
II. PARDAVIMŲ PREKIŲ IR PASLAUGŲ SAVIKAINA 164 885 119 960 44 925 37,45 84,78 90,37 -5,59
III. BENDRASIS PELNAS (NUOSTOLIS) 29 590 12 782 16 808 131,50 15,22 9,63 5,59
IV. VEIKLOS SĄNAUDOS -18 599 -13 006 -31 605 243,00 -9,56 -9,80 -19,36
V. VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) 10 991 -224 11 215 -5 006,70 5,65 -0,17 5,82
VI. KITA VEIKLA
VI.1 Pajamos
VI.2 Sąnaudos
VII. FINANSINĖ IR INVESTICINĖ VEIKLA -78 365 -443 -121,37 -0,04 0,27 -0,32
VII.1 Pajamos
VII.2 Sąnaudos
VIII. ĮPRASTINĖS VEIKLOS PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ 10 913 141 10 772 7 639,72 5,61 0,11 5,51
IX. PAGAUTĖ
X. NETEKIMAI
XI. ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS (NUOSTOLIS) PRIEŠ

APMOKESTINIMĄ 10 913 141 10 772 7 639,72 5,61 0,11 5,51
XII. PELNO MOKESTIS -715 120 -835 -695,83 -0,37 0,09 -0,46
XIII. GRYNASIS ATASKAITINIŲ METŲ PELNAS PASKIRSTYMUI

(NUOSTOLIS) 10 198 261 9 937 3 807,28 5,24 0,20 5,05
113 831 91 617 22 214 24,25 100,00 100,00

0,00

Pardavimų ir investicijų pelningumo analizė

3 lentelė
Rodikliai Pasikeitimai (+;-)

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Suma %

1.Pardavimai ir paslaugos (Lt) 194 475 132 742 61 733 46,51
2.Bendrasis pelnas (Lt) 29 590 12 782 16 808 131,50
3.Veiklos pelnas (Lt) 10 991 -224 11 215 -5 006,70
4.Pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą (Lt) 10 913 141 10 772 7 639,72
5.Grynasis pelnas (nuostolis) (Lt) 10 198 261 9 937 3 807,28
6.Turtas (vidurkis Lt) 102 724 88 242 14 482 16,41
7.Savininkų nuosavybė (vidurkis Lt) 50 858 48 999 1 860 3,80
8.Panaudotas kapitalas (vidurkis Lt) 77 583 63 734 13 849 21,73
9.Investicijų pelningumas (%)
9.1.Turto 9,93 0,30 9,63
9.2.Savininkų nuosavybės 20,05 0,53 19,52
9.3.Panaudoto kapitalo 14,17 -0,35 14,52
10.Pardavimų pelningumas (%) pagal:
10.1. Bendrąjį pelną 15,22 9,63 5,59
10.2. Veiklos pelną 5,65 -0,17 5,82
10.3. Pelną prieš apmokestinimą 5,61 0,11 5,51
10.4. Grynąjį pelną 5,24 0,20 5,04
11.Parduotų prekių savikaina (Lt) 164 885 119 960 44 925 37,45
11.1. Parduotų prekių ir atliktų darbų sąnaudos 1-am pard.Lt. (ct) 84,78 90,37 -5,59 -6,18

Leave a Comment