Tarptautiniuose atsiskaitymuose naudojami mokėjimo instrumentai

REFERATASTARPTAUTINIUOSE ATSISKAITYMUOSENAUDOJAMI MOKĖJIMO INSTRUMENTAI

TURINYSĮvadas………………………………………………………………………………..21. Tarptautinės prekybos mokėjimo sąlygos……………………32. Mokėjimo instrumentai……………………………..…………….42.1. Mokėjimo instrumentų rūšys…………………………..42.2. Grynieji mokėjimo dokumentai……………………….4 2.2.1. Čekiai……………………………………..4 2.2.2. Vekseliai………………………………….6 2.2.3. Tarptautinis mokėjimo pavedimas……….72.3. Dokumentiniai mokėjimo instrumentai………….…92.3.1. Dokumentinis inkaso…………………….92.3.2. Dokumentinis akredityvas………………11Išvados………………………………………………………….19Literatūros sąrašas……………………………………………….20

Priedai

ĮVADAS

Tarptautinėje prekyboje visuomet būtina įvertinti tai, jog tarp šalių egzistuoja skirtumai. Tai ne tik politiniai, ekonominiai, socialiniai, bet ir kultūriniai, psichologiniai bei sandorių sudarymo ir jų vykdymo ypatumai. Tiek eksportuotojas, tiek importuotojas, vykdydamas sandorius, susiduria su tam tikromis problemomis. Tai:a) laikas, sugaištamas transportuojant prekes. Jei pirkėjas nesutinka apmokėti tol, kol negaus prekių, pardavėjas pinigų gali laukti gana ilgai;b) nepakankamas kitos šalies įstatymų žinojimas. Tuo atveju kai užsienio klientas atsisako užmokėti, eksportuotojui iškyla skolos susigrąžinimo iš užsienio šalies problema. Nežinant kitos šalies įstatymų, tai gana sudėtinga. Tokių problemų galima išvengti, jei bus vadovaujamas ICC Tarptautinių prekybos rūmų bendrosiom direktyvomis, prieš tai įsitikinus, kad toje šalyje priimti tokie standartiniai atsiskaitymo būdai;c) vyriausybės veiksmai, galintys apriboti eksporto ir importo operacijas. Pavyzdžiui, gali būti priimtos nuostatos dėl valiutinių operacijų reguliavimo, kurios gali trukdyti užsienio klientui sumokėti;d) valiutų kursų svyravimai, dėl kurių eksportuotojas gali patirti nuostolių, jei sąskaita faktūra išrašoma užsienio valiuta, o šios valiutos kursas pakyla vietinės valiutos atžvilgiu. (Vaškelaitis I. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika, 2000, p. 212)Tarptautiniuose sandoriuose egzistuoja ekonominė rizika tiek importuotojo, tiek eksportuotojo atžvilgiu. Pagrindinės šios rizikos rūšys yra neapmokėjimo rizika, rizika dėl kontrakto įsipareigojimų nevykdymo, valiutinė rizika, prekinio kredito grąžinimo rizika, prekių sugadinimo rizika. Sudarydami tarptautinį sandorį eksportuotojas bei importuotojas, turi įvertinti galimas rizikas bei nuspręsti kokias atsiskaitymo sąlygas numatyti sutartyje, tuo pačiu pasirenkant atitinkamą mokėjimo instrumentą. Tai ypač aktualu prekiaujant su nestabilios politinės ir ekonominės padėties bei besivystančiomis šalimis.

Taigi šio darbo tikslas: apžvelgti tarptautinėje prekyboje naudojamus atsiskaitymo instrumentus, jų privalumus bei trūkumus įvairiomis mokėjimo sąlygomis.

1. TARPTAUTINĖS PREKYBOS MOKĖJIMO SĄLYGOS

Mokėjimo sąlygos apibrėžia pardavėjo nuosavybės teisės į parduodamas prekes bei prekių kontrolės praradimo momentą, o taip pat apmokėjimo už prekes laiką ir būdą. Mokėjimo sąlygų naudingumas ir rizika yra skirtingi eksportuotojui ir importuotojui. Palankiausia atsiskaitymo sąlyga eksportuotojui yra išankstinis arba avansinis mokėjimas. Tuo tarpu importuotojui tai pats nepalankiausias mokėjimo būdas, kadangi sumokėjus už prekes iš anksto atsiranda rizika, kad prekės gali būti iš vis neišsiųstos arba atkrautos nekokybiškos prekės. Taip pat gali kilti problemų dėl netinkamo ar klaidingo dokumentų užpildymo ir panašiai. Eksportuotojo rizikos didėjimo tvarka mokėjimo sąlygas galima išdėstyti taip:1. išankstinis arba avansinis mokėjimas;2. dokumentinis akredityvas;3. dokumentinis inkaso;4. atvira sąskaita.Pasirinkus mokėjimo salygas būtina pasirinkti ir mokėjimo instrumentą, kadangi nuo to dažnai priklauso kaip greitai pinigai už prekes pateks į pardavėjo sąskaitą.

2. MOKĖJIMO INSTRUMENTAI.2.1. Mokėjimo instrumentų rūšys

Tarptautinėje prekyboje išskiriamos dvi pagrindinės mokėjimo instrumentų rūšys. Tai:a) grynieji arba nedokumentiniai mokėjimo instrumentai;b) dokumentiniai mokėjimo instrumentai.Panagrinėsime kiekvienos rūšies mokėjimo instrumentus atskirai.

2.2. Grynieji mokėjimo instrumentai

Gryniesiems mokėjimo instrumentams priskiriami čekiai, vekseliai bei tarptautiniai mokėjimo pavedimai.

2.2.1. Čekiai

Čekis yra trasanto (čekio davėjo) nurodymas trasatui (mokėtojui pagal čekį, paprastai tai kredito institutas), pateikus čekį, išmokėti tam tikrą pinigų sumą iš nurodytos sąskaitos arba pervesti į kitą einamąją sąskaitą. (Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p.110)Lietuvoje galiojantis čekių įstatymas reglamentuoja čekių naudojimą atsiskaitymuose, apibrėžia privalomus čekių atributus bei informaciją, nurodomą čekių formuliaruose.

Čekiai gali būti privatūs, kai trasantas yra fizinis ar juridinis asmuo ir banko čekiai arba banko trata, kai trasantas yra bankas.Atsiskaitymams naudojant privatų čekį importuotojas išrašo čekį eksportuotojo vardu, nurodydamas trasatui (t.y.savo bankui) išmokėti čekyje nurodytą sumą. Čekis siunčiamas eksportuotojui, kuris šį pateikia savo bankui inkasuoti. Eksportuotojo bankas, atsižvelgdamas į importuotojo šalies ekonominį bei politinį stabilumą, paties importuotojo patikimumą, gali kredituoti eksportuotojo sąskaitą sąlyginai arba nemokėti eksportuotojui, kol negaus iš trasanto banko pamokėjimo pagal čekį. Bet kokiu atveju eksportuotojo bankas siunčia čekį importuotojo bankui, kuris kredituoja šio korespondentinę sąskaitą ir debetuoja savo kliento, t.y. importuotojo sąskaitą. Gavęs pamokėjimą pagal čekį eksportuotojo bankas perveda pinigus į kliento sąskaitą, jei dar to nebuvo padaręs anksčiau. Iš apmokėjimo pagal čekį sumos išskaitomas mokestis už inkaso.Naudojant banko tratą, atsiskaitymai vyksta sekančia tvarka: 1. Importuotojas pateikia prašymą savo bankui išrašyti banko tratą, debetuoti firmos sąskaitą mokėjimo suma. 2. Bankas debetuoja importuotojo sąskaitą ir išrašęs tratą sąskaitą, kurią turi eksportuotojo šalies banke korespondente, siunčia ją eksportuotojui.3. Prekės pirkėjo bankas informuoja pardavėjo banką apie tratos išdavimą.4. Eksportuotojas gavęs banko tratą pateikia ją savo bankui, kuris arba sąlyginai kredituoja eksportuotojo sąskaitą tratoje nurodyta suma arba nevykdo mokėjimo, kol negaus pervedimo iš importuotojo banko. Tačiau kadangi banko trata traktuojama kaip mokėjimo garantija, bankas dažniausiai sąlyginai kredituoja prekių pardavėjo sąskaitą.Tai yra pagrindinis banko tratos pranašumas prieš privatų čekį. Tokiu būdu, esant avansinio apmokėjimo sąlygai ir naudojant banko tratą, pagreitinamas prekių išsiuntimo procesas, kuomet prekių pardavėjas sutinka išsiųsti prekes tik gavęs mokėjimą.Pagrindiniai atsiskaitymo čekiu trūkumai:
1. Importuotojo (mokėtojo) sąskaitoje gali nepakakti lėšų čekiui apmokėti (ypač privačių čekių atveju).2. Bankas ima komisinius už čekių inkasavimą.3. Čekis nėra juridinis dokumentas, patvirtinantis skolą, jis turi tik moralinį aspektą, patvirtinant finansinį įsipareigojimą. Neapmokėtas jis negali būti protestuojamas (t.y. pradedama teisminė skolos išieškojimo procedūra ir bankai paprasčiausiai grąžins čekio pateikėjui) Banko čekiai dažniausiai naudojami kai prekė nėra brangi – banko čekio įsigijimo kaina yra mažesnė už tarptautinio pavedimo mokestį.

2.2.2. Vekseliai

Vekselis plačiai naudojamas tarptautinėje prekyboje kaip nedokumentinis mokėjimo instrumentas dokumentinio mokėjimo sąlygos atveju (dokumentinis inkaso, akcepto akredityvai), taip pat kredito suteikimo atveju. Vekselis atlieka keletą funkcijų:a) mokėjimo instrumento;b) draudimo instrumento;c) kreditavimo (finansavimo) instrumento;d) kapitalo investavimo instrumento.Vekselis yra vertybinis popierius ir tuo pačiu dokumentas, kurį išduodantis ar akceptuojantis (vadinamas mokėtoju) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti tam tikrą vekselyje nurodytą sumą nuodytam šiame dokumente asmeniui.Lietuvoje galioja vekselių įstatymas, kuris remiasi 1930 m. Ženevos susitarimu dėl Vieningojo vekselių įstatymo.Skiriamos dvi rūšys: įsakomieji ir paprastieji vekseliai.Įsakomasis vekselis apibrėžiamas kaip besąlyginis raštiškas nurodymas, adresuotas vekselio davėjo – trasanto, mokėtojui (trasatui), pasirašytas trasanto ir reikalaujantis iš trasato sumokėti tam tikrą sumą iki tam tikros nurodytos datos nurodytam asmeniui arba pateikėjui – remitentui, t.y. vekselio pateikėjui arba pinigų gavėjui. (Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p.117).Vekselio akceptavimu vadinamas skolininko sutikimas sumokėti, kurį jis pareiškia pasirašydamas vekselį. Vekselis iki akceptavimo vadinamas trata. Vekselis gali būti perduotas jį indosuojant. Indosamentus – vertybinio popieriaus (šiuo atveju vekselio) nuosavybės teisių perdavimas naujam savininkui, nurodant naują savininką ir pasirašant.Įsakomojo vekselio turinys turi atitikti vekseliams keliamus reikalavimus. Jame privalo būti nurodyta:

a) pavadinimas „vekselis“ ta kalba, kuria jis išrašytas;b) besąlyginis reikalavimas mokėti;c) mokėtojas;d) mokėjimo terminas;e) mokėjimo vieta;f) kam sumokėti;g) išleidimo vieta ir data;h) išrašytojo parašas.Vekselio pavyzdys pateiktas priede Nr. 1.Pagal mokėjimo vykdymą vekseliai skirstomi į:a) Pateiktinius, kai sumokama pateikus vekselį akceptui.b) Terminuotas vekselis, kai sumokama per tam tikrą vekselyje nurodytą laikotarpį po vekselio pateikimo arba išrašymo datos; kai sumokama iki tam tikros konkrečios datos.Dažnai terminuoti vekseliai turi papildomą mokėjimo garantiją, t.y.avalį, kurią suteikia bankas, uždėdamas spaudą „PER AVAL“.Atsiskaitant įsakomuoju vekseliu prekių pardavėjai išrašo įsakomąjį vekselį ir perduoda pirkėjui akceptuoti. Importuotojas (pirkėjas) akceptavęs vekselį siunčia eksportuotojui (pardavėjui) bei pateikia savo bankui pavedimą sumokėti, suėjus vekselio apmokėjimo terminui. Eksportuotojas gali perduoti vekselį kitam asmeniui indosamento būdu su regreso teise eksportuotojo atžvilgiu, tai reiškia su atgalinio reikalavimo sumokėti teise. Pasibaigus vekselio apmokėjimo atidėjimo terminui vekselis turi būti pateiktas vekselyje nurodytoje mokėjimo vietoje.Paprastasis vekselis – tai besąlyginis raštiškas pasižadėjimas, kurį vekselio davėjas (importuotojas) pateikia remitentui (eksportuotojui). Jis turi būti pasirašytas vekselio davėjo, tuo reikšdamas jo įsipareigojimą sumokėti nurodytam asmeniui (jo nurodymu arba pateikimu) tam tikrą pinigų sumą iki tam tikros datos.Paprastasis vekselis skiriasi nuo įsakomojo tuo, jog čia nėra trasato, nes skolininkas – pats vekselio davėjas. Paprastieji vekseliai perduodami tretiesiems asmenims be regreso teisės remitento atžvilgiu, t.y. eksportuotojas neatsako už vekselio davėjo (importuotojo) įsipareigojimo įvykdymą.Atsiskaitymo paprastuoju vekseliu atveju vekselį išrašo importuotojas bei siunčia remitentui (t.y. eksportuotojui), taip pat pateikia bankui nurodymą apmokėti vekselį atėjus mokėjimo terminui. Vekselis gali būti perleistas tretiems asmenims, indosuojant. Nustatytu mokėjimo laiku vekselis turi būti pateiktas mokėjimo vietoje, nurodytoje vekselyje.

2.2.3. Tarptautinis mokėjimo pavedimas

Tarptautinis mokėjimo pavedimas – tai specialios formos banko blankas, turinti būtinus duomenis, reikalingus tarptautiniam mokėjimo pavedimui atlikti. (Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p. 120). Tarptautinio mokėjimo pavedimo blanko pavyzdys ir pavedimo pildymo instrukcija pateikti prieduose Nr.2 ir Nr.3 (Vilniaus bankas, 2002).Gavęs klieno tarptautinio mokėjimo pavedimą, bankas išsiunčia mokėjimo gavėjo bankui pranešimą kredituoti gavėjo sąskaitą pavedime nurodyta tam tikra suma, bei debetuoja mokėtojo (importuotojo) sąskaitą. Mokant užsienio valiuta mokėjimas gali būti vykdomas iš atitinkamos valiutinės sąskaitos arba iš sąskaitos vidaus valiuta, įgaliojant banką nupirkti valiutą. Už vidaus valiutos keitimą į užsienio valiutą bankai paprastai ima komisinį mokestį. Mokestis imamas ir už mokėjimo pavedimo įvykdymą. Dažnai šis mokestis didesnis nei čekio išleidimo mokestis, todėl mokant mažas sumas labiau apsimoka atsiskaityti čekiu. Tačiau reikia įvertinti tai, jog atsiskaitymas čekiu yra gerokai lėtesnis. Remiantis oficialiame Hansabanko tinklalapyje pateikta informacija, bankas priima čekius ir išmoka pinigus konkrečiam asmeniui, po to, kai lėšos įskaitomos į korespondentinę sąskaitą ir tai gali užtukti 4-5 savaites. Paprastas mokėjimo pavedimas į užsienio banką atliekamas per 3 darbo dienas. Skubus mokėjimo pavedimas į užsienio banką atliekamas per 2 darbo dienas. Labai skubus mokėjimo pavedimas atliekamas tą pačią dieną (jei pavedimas pateikiamas iki 11 valandos). Atlikus mokėjimo pavedimą pinigai į gavėjo sąskaitą įskaitomi įprastai per 1 darbo dieną.Mokėjimo instrukcijos užsienio bankui dažniausiai siunčiamos SWIFT sistema, t.y. tarptautiniu kompiuteriniu ryšio tinklu.Mokėjimo, naudojant tarptautinį mokėjimo pavedimą, schema:– mokėtojas pateikia bankui tarptautinį mokėjimo pavedimą. Bankas debetuoja mokėtojo sąskaitą pavedimo bei mokesčio už pavedimo paslaugą suma ir išsiunčia mokėjimo instrukcijas užsienio bankui. Bankas kredituoja užsienio banko korespondento sąskaitą (jei mokama vidaus valiuta) arba savo sąskaitą užsienio banke korespondente (jei mokama užsienio valiuta). Užsienio bankas, gavęs instrukcija patikrina jų tikrumą, naudodamasis SWIFT sistemos atpažinimo kodais ir debetuoja savo sąskaitą mokėtojo banke (jei mokama importuotojo šalies valiuta) arba mokėtojo banko korespondento valiutinę sąskaitą (jei mokama eksportuotojo šalies valiuta). Tada užsienio bankas kredituoja mokėjimo gavėjo sąskaitą.

Šalių susitarimu bankų mokesčiai už tarptautinio pavedimo įvykdymą pasidalinami taip: kiekvienas sumoka savo šalies banko mokestį.

2.3. Dokumentiniai mokėjimo instrumentai

Naudojant dokumentinius mokėjimo instrumentus tarptautinio sandorio dalyviai apsidraudžia nuo galimos rizikos, prekių tiekimą, dokumentų pateikimą bei apmokėjimą už prekes susiedami su tam tikrų sąlygų įvykdymu. Pagrindiniai dokumentinio mokėjimo instrumentai (sąlygos) ya dokumentinis inkaso ir dokumentinis akredityvas.

2.3.1. Dokumentinis inkaso

Dokumentinis inkaso – tai mokėjimo būdas, įgalinantis eksportuotoją turėti nuosavybės teisę prekėms tol, kol pirkėjas įvykdo eksportuotojo reikalavimus: sumoka už prekes arba įsipareigoja už jas sumokėti po tam tikro laiko. (Vaškelaitis I. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika, 2000, p.237).Dokumentinio inkaso tvarką reglamentuoja Vieningos dokumentų inkasavimo taisyklės URC522 (1995 m. Redakcija).Dokumentų inkaso atveju bankai neduoda jokių mokėjimo garantijų, tik išduoda dokumentus, importuotojui įvykdžius tam tikras sąlygas.Dokumentinio inkaso dalyviai:a) pareiškėjas – eksportuotojas. Eksportuotojas pateikia bankui dokumentus kartu su instrukcijomis, kad dokumentai turi būti perduoti importuotojui tik sumokėjus: akceptavus vekselį arba pasirašius neatšaukiamą mokėjimo pavedimą. Eksportuotojas šiuo atveju yra trasantas.b) mokėtojas – importuotojas, kuriam prekių dokumentai perduodami, tik įvykdžius eksportuotojo reikalavimus, nurodytus inkaso instrukcijoje.c) eksportuotojo bankas – bankas remitentas. Šiam bankui eksportuotojas paveda atlikti inkaso operaciją ir pateikia dokumentus.d) inkaso bankas – bankas, dalyvaujantis dokumentų inkasavime, kaip mokėjimų pagal inkaso vykdantis bankas.e) pateikiantis inkaso bankas – dažniausiai tai importuotojo bankas, kuris pateikia jam dokumentus su reikalavimu sumokėti arba akceptuoti. Paprastai inkaso ir pateikiantis bankas yra tas pats bankas.Importuotojo bankas dažniausiai būna ir mokėjimo, t.y. domicilės vieta.Inkaso instrukcijoje būtina nurodyti:1) eksportuotojo (pareiškėjo) pavadinimas ir adresas;2) importuotojo (mokėtojo) pavadinimas ir adresas;3) inkaso banko pavadinimas;4) inkasuojama suma ir valiuta;5) inkasuojamų dokumentų sąrašas;6) sąlygos, kurias patenkinus gaunami pinigai arba akceptas;

7) nurodymas dėl inkasavimo mokesčių.Pagal mokėjimo vykdymą inkaso gali būti pateiktinis ir atidėto mokėjimo. Pateiktinio inkaso atveju dokumentų perdavimas ir mokėjimas vyksta tuo pačiu metu. Atidėto mokėjimo inkaso – tai „dokumentai už akceptą“ inkaso, naudojant terminuotą vekselį arba „dokumentai už neatšaukiamą mokėjimo pavedimą“, esant atidėtam mokėjimo terminui.Mokėjimo schema, esant dokumentinio inkaso sąlygai:1. Sudarydami sandorį importuotojas ir eksportuotojas nurodo atsiskaitymo sąlygą – inkaso.2. Eksportuotojas išsiunčia prekes ir pateikia bankui remitentui transportavimo dokumentus ir instrukcijas, kaip dokumentai turi būti perduoti importuotojui, bei dokumentai už akceptą, (d/a) atveju vekselį, išrašytą importuotojo vardu.3. Bankas remitentas dokumentus kartu su inkasavimo pavedimu, parengtu pagal eksportuotojo pateiktas instrukcijas, siunčia inkaso bankui.4. Inkaso bankas praneša importuotojui, kad jo vardu gautas inkaso pavedimas.5. Inkaso bankas perduoda dokumentus importuotojui, tik po:a. apmokėjimo;b. vekselio akcepto;c. neatšaukiamo mokėjimo pavedimo.Kuri iš šių sąlygų turi būti išpildyta nurodoma sutartyje ir eksportuotojo instrukcijose.6. Inkaso bankas importuotojo pavedimu perveda inkasavimo pavedimo sumą eksportuotojo bankui pagal pateiktas instrukcijas.7. Eksportuotojo bankas kredituoja eksportuotojo sąskaitą inkaso suma.Dokumentinis inkaso rekomenduojamas, kai prekybos partneriai pasitiki vienas kitu, pirkėjo finansinė padėtis nekelia abejonių, pirkėjo šalyje tarptautinių atsiskaitymų operacijos nevaržomos.Dokumentinio inkaso atveju eksportuotojas rizikuoja tuo, kad importuotojas gali atsisakyti sumokėti arba akceptuoto vekselį. Tuomet eksportuotojui, jau išsiuntusiam prekes, iškyla prekių sandėliavimo, transportavimo, grąžinimo ar naujo pirkėjo paieškos problemos. Taip pat papildomų problemų gali atnešti ir nestabili importuotojo šalies politinė padėtis, ypač atidėto mokėjimo atveju. Importuotojas rizikuoja tuo, kad prieš inkaso reikalavimų įvykdymą, t.y. mokėjimą ar vekselio akceptavimą, neturi galimybės įvertinti prekes. Tuo jis rizikuoja įsigyti ne tos kokybės ar ne visai tas prekes, kurių tikėjosi. Galimas ir kitas atvejis, kai gautos prekės geros kokybės, tačiau dokumentai ne tokie, kaip buvo sutarta arba pateikti vėliau nei prekės.
Nežiūrint trūkumų dokumentinis inkaso turi ir privalumų. Eksportuotojo požiūriu:1. dokumentų inkasavimas nesudėtingas ir nebrangus;2. nuosavybės teisę į prekes suteikiantys dokumentai perduodami pirkėjui, tik sumokėjus pinigus.Pirkėjui privalumas yra tas, kad už prekes jis mokės tik jam atvykus arba po tam tikro laiko, jei sutartyje numatytas atidėtas mokėjimo būdas.

2.3.2. Dokumentinis akredityvas

Dokumentinis akredityvas yra abstrakti ir sąlyginė mokėjimo garantija, kurią pateikia importuotojo bankas, kad eksportuotojui per tam tikrą laikotarpį bus sumokėta prekybos sandoryje numatyta suma, jei jis pateiks prekę reprezentuojančius reikalingus dokumentus (Startienė G. Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p.189).Mokėjimo garantija sąlyginė, nes bankas garantuoja apmokėjimą tik laiku pateikus akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus. Bankas atsako tik už dokumentų teisingumą pagal išorinius požymius, bet neatsako už prekių kokybę, jei nereikalaujama tai patvirtinančių dokumentų.Akredityvų naudojimo sąlygas ir tvarką reglamentuoja “Vieningos dokumentinių akredityvų tvarkymo ir praktikos taisyklės”, išleistos Taptautinių prekybos rūmų (UCP 500). Šios taisyklės taikomos tik bankų išduotiems akredityvams. UCP 500 taisyklės remiasi dviem pagrindiniais principais:1. Nepriklausomumo principas, kuris reiškia, jog banko įsipareigojimai pagal akredityvą yra nepriklausomi nuo banko kliento-akredityvo pareiškėjo ieškinių, iškilusių dėl santykių su mokėjimo pagal akredityvą gavėju;2. Banko veiklos objektas akredityvo atveju yra dokumentai, o ne prekybinis sandoris, kurio pagrindu jie sudaryti.Bankas privalo patikrinti dokumentus ar jie atitinka akredityvo sąlygas. Radęs neatitikimų bankas gali atsisakyti priimti dokumentus (neišmokėti pinigų pagal akredityvą) arba kreipti į pareiškėją dėl neatitikimų pašalinimo. Jeigu bankas nusprendžia dokumentų nepriimti, jis turi apie savo sprendimą informuoti banką, pateikusį dokumentus arba benificiarą, jei dokumentai gauti iš jo. Pranešimas turi būti išsiųstas ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo dokumentų patekimo į banką. Pranešime turi būti aiškiai nurodyti neatitikimai, dėl kurių atsisakoma priimti dokumentus ar sumokėti pagal akredityvą. Jei per 7 darbo dienas akredityvą išleidžiantis ar patvirtinantis bankas nenurodo jokių neatitikimų, jis negali reikšti pretenzijų ir privalo įvykdyti savo įsipareigojimus pagal akredityvą.

Akredityvo dalyviai:a) importuotojas – akredityvo pavedimo davėjas (pareiškėjas);b) eksportuotojas – akredityvo gavėjas (benificiaras);c) importuotojo bankas – bankas emitentas;d) užsienio bankas:avizuojantis bankas – dažniausiai tai eksportuotojo bankas, pranešantis apie eksportuotojo vardu išleistą akredityvą.tvirtinantis bankas – bankas, prisiimantis apmokėjimo eksportuotojui atsakomybę, įvykdžius akredityvo sąlygasAvizuojančiam bankui patvirtinus akredityvą jis tampa ir tvirtinančiu banku.Dokumentinio akredityvo schema:1. Eksportuotojas ir importuotojas pasirašo sutartį, kurioje nurodo dokumentinio akredityvo mokėjimo sąlygą. Į sutartį turi būti įtrauktos akredityvo rūšys ir sąlygos.2. Importuotojas pateikia bankui emitentui prašymą išleisti dokumentinį akredityvą eksportuotojo vardu. Prašyme nurodo:a) eksportuotojo pavadinimą ir adresą;b) sumą, kuriai išleidžiamas akredityvas;c) akredityvo rūšį: atšaukiamas, neatšaukiamas, neatšaukiamas patvirtintas;d) akredityvo realizavimo būdas;e) detalus prekės aprašymas;f) reikalingi dokumentai;g) prekių pristatymo vieta, transportavimo būdas, pristatymo sąlygos;h) laikas, per kurį dokumentai turi būti pateikti apmokėjimui;i) akredityvo galiojimo vietas ir laikas;j) akredityvo perdavimo būdas.3. Bankas emitentas kreipiasi į banką eksportuotojo šalyje (dažniausiai savo korespondentinį banką), kad šis informuotų eksportuotoją apie jo vardu išleistą akredityvą ir jį patvirtintų. Jei šis bankas tik informuoja eksportuotoją apie akrdityvą, tai jis avizuojantis bankas. Bankui patvirtinus akredityvą jis tampa tvirtinančiu banku, tuo pačiu prisiimdamas ir finansinius įsipareigojimus.4. Gavęs pranešimą apie akredityvą iš avizuojančio banko eksportuotojas privalo sutikrinti ir patvirtinti ar akredityvo sąlygos atitinka, numatytas sutartyje. Jei sąlygos neatitinka sutartų, nedelsiant turi būti pataisytos.5. Eksportuotojas išsiunčia prekes ir pateikia avizuojančiam (patvirtinančiam) bankui prekių išsiuntimą liudijančius dokumentus.6. Tvirtinantis (avizuojantis) bankas sutikrina gautų dokumentų atitikimą numatytiems dokumentiniame akredityve. Jei dokumentai atitinka sutarties sąlygas, bankas sumoka eksportuotojui ir išsiunčia dokumentus bankui emitentui.
7. Bankas emitentas taip pat patikrina gautus dokumentus ir neradęs neatitikimų perveda pinigus tvirtinančiam bankui bei perduoda dokumentus importuotojui.8. Gavęs dokumentus importuotojas sumoka bankui emitentui bei perduoda dokumentus transporto agentui, kad galėtų organizuoti prekių iškrovimą.Dokumentinio akredityvo privalumai:a) pirkėjui (importuotojui) dokumentinis akredityvas patogus tuo, kad už prekes bus mokama tik tada, kai pardavėjas (eksportuotojas) įvykdys akredityvo sąlygas, t.y. pateiks bankui dokumentus, patvirtinančius prekių išsiuntimą.b) pardavėjui (eksportuotojui) dokumentinis akredityvas patogus tuo, kad įvykdžius akredityvo sąlygas už prekes tikrai bus sumokėta, nes už mokėjimą atsako bankas, o ne pirkėjas.Pagrindiniai dokumentinio akredityvo ir dokumentinio inkaso skirtumai:a) dokumentinio inkaso atveju eksportuotojas išsiunčia prekes neturėdamas banko mokėjimo garantijos. Tuo tarpu dokumentinio akredityvo atveju jis gauna abstrakčią ir sąlyginę mokėjimo garantiją;b) esant dokumentiniam akredityvui eksportuotojas mokėjimą gauna greičiau (jei mokėjimas neatidėtas) nei dokumentinio inkaso atveju;c) dokumentinio inkaso procedūra paprastesnė ir pigesnė nei dokumentinio akredityvo. Žemiau pateiktose lentelėse Nr.1 ir Nr. 2 nurodyti banko “Snoras” eksporto ir importo akredityvų įkainiai.Lentelė Nr. 1Eksporto akredityvų įkainiai Išankstinis pranešimas apie akredityvą 40 LtPranešimas apie akredityvo išleidimą 80 LtAkredityvo sąlygų keitimas 70 Lt už vieną keitimąAkredityvo patvirtinimas 0,4% (min. 320 Lt per ketvirtį)Akredityvo pervedimas (transferas) 0,1% (min. 120 Lt)Akredityvo apmokėjimas 0,1% (min. 200 Lt)Dokumentų tikrinimas 100 LtDokumentų išsiuntimas pagal savikainąAkredityvo nepanaudojimas 120 LtLėšų pervedimas kitam gavėjui 100 LtAtidėto apmokėjimo priežiūra 100 Lt

Lentelė Nr. 2Importo akredityvų įkainiai Akredityvo išleidimas 300 LtIšankstinis pranešimas apie akredityvą 40 LtAkredityvo sąlygų keitimas 70 Lt už vieną keitimąAkredityvo apmokėjimas 0,1% (min. 200 Lt)Dokumentų tikrinimas 100 LtAkredityvo nepanaudojimas arba atšaukimas 120 LtDokumentų neatitikimas akredityvo sąlygoms 100 Lt

d) dokumentinio inkaso atveju eksportuotojui tenka pardavimo ir šalies rizika, tuo tarpu akredityvas šių trūkumų neturi. Importuotojui tiekimo rizika didesnė inkaso atveju. Kadangi bankai neprisiima atsakomybės už prekių kietį, kokybę ši rizika išlieka ir dokumentinio akredityvo atveju.

Toliau panagrinėsime pgrindines akredityvo formas. Pagal eksportuotojo rizikos laipsnį akredityvai skirstomi į atšaukiamus ir neatšaukiamus, patvirtintus ir nepatvirtintus. Esant atšaukiamam akredityvui importuotojas gali keisti akredityvo sąlygas arba visai jį atšaukti be eksportuotojo sutikimo. Akredityvą koreguoti ar atšaukti importuotojas gali, kol negauti dokumentai ir eksportuotojo ir neįvykdyti įsipareigojimai, t.y. nesumokėta ar neakceptuotas vekselis. Tačiau iki to laiko eksportuotojas prekes jau būna išsiuntęs, todėl jis rizikuoja tuo, kad akredityvas gali būti atšauktas.Dažniausiai atšaukiamas akredityvas naudojamas, kai prekės gaunamos atskiromis partijomis, už kurias sumokama taip pat atskirai, esant tam pačiam akredityvui. Tuomet importuotojas gavęs prekių partiją ir radęs nekokybiškų prekių gali atsisakyti likusių siuntų, atšaukdamas akredityvą.Neatšaukiamo akredityvo atveju bet kokie pakeitimai ar akredityvo atšaukimas galimi tik sutikus visiems akredityvo dalyviams, t.y. eksportuotojui, importuotojui, bankui emitentui, tvirtinančiam bankui. Eksportuotojui tai privalumas, nes importuotojas negali laisvai keisti akredityvo sąlygų ar jo atsisakyti.Nepatvirtinto akredityvo atveju mokėjimą garantuoja tik bankas emitentas. Tuomet eksportuotojas susiduria su šiomis problemomis:a) dokumentų siuntimas į užsienį bankui emitentui;b) pinigų gavimas iš užsienio banko emitento;c) valiutos konvertavimas, jei bankas emitentas moka tik vietine valiuta.Patvirtinto akredityvo atveju mokėjimo garantiją suteikia ir tvirtinantis bankas. Ši garantija galioja tik pilnai įvykdžius akredityvo sąlygas. Tai pati brangiausia akredityvo forma eksportuotojo atžvilgiu. Paprastai naudojama neatšaukiamas patvirtintas akredityvas.Importuotojo atžvilgiu neatšaukiamas patvirtintas ir neatšaukiamas nepatvirtintas akredityvas nesiskiria.Patvirtintas akredityvas reiškia neatšaukiamą akredityvą, apmokamą tvirtinančiame banke. Tvirtinančiam bankui suteikiama ramburso teisė, t.y. teisė išieškoti iš banko emitento eksportuotojui sumokėtą pagal akredityvą pinigų sumą.Pagal akredityvo apmokėjimo būdą galima išskirti:a) akredityvą, apmokamą pagal pateikimą;
b) atidėto mokėjimo akredityvą;c) akcepo akredityvą.Esant akredityvo, apmokamo pagal pateikimą sąlygai eksportuotojui sumokama mokėjimo vietoje pateikus prekių išsiuntimą liudijančius ir akredityvo sąlygas atitinkančius dokumentus.Eksportuotojui tai labai patogu, nes iškarto gauna mokėjimą. Tuo tarpu importuotojui gali tekt susimokėti už dar kelyje esančias prekes. Atidėto mokėjimo akredityvas numato mokėjimo atidėjimą iki tam tikros sutartos datos. Šie akredityvai gali būti tiek patvirtinti, tiek nepatvirtinti. Atidėto mokėjimo aakredityvo atveju sutartyje turi būti aiškiai suformuluota kada akredityvas turi būti apmokėtas.Paprastai importuotojo sąskaita debetuojama tik suėjus mokėjimo terminui. Eksportuotojas, pateikęs avizuojančiam bankui dokumentus, gauna atidėto mokėjimo įvykdymo datos patvirtinimą. Dokumentus persiuntus bankui emitentui pastarasis kartu gauna ir mokėjimo datą. Mokėjimo vykdymas priklauso nuo nuo to, ar tai patvirtintas ar nepatvirtintas akredityvas ir kuris bankas yra mokėjimo vieta. Palankiausia eksportuotojui yra patvirtinto akredityvo sąlyga, eksportuotojo bankui esant ir tvirtinančiu banku.Akcepto akredityvas dar kitaip vadinamas rambuso akredityvu. Tai dokumentinis akredityvas, kurį išleidęs bankas emitentas atsako už eksportuotojo išrašyta įsakomojo vekselio (tratos) akceptavimą ir jo apmokėjimą, suėjus mokėjimo terminui. (Startienė G., Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 2002, p.200).Vekselį akceptuoja bankas emitentas arba avizuojantis bankas. Avizuojančiam bankui akceptavus vekselį eksportuotojas be sąlyginės ir abstrakčios banko remitento mokėjimo garantijos gauna ir vekselį akceptavusio banko garantiją. Akcepto akredityvai gali būti patvirtinti ir nepatvirtinti.Pasirinkus mokėjimo sąlyga akcepto akredityvą sutartyje turi būti nurodyta:a) akredityvo suma ir valiuta;b) akcepto bankas (mokėjimo vieta);c) mokėjimo termino atidėjimas.Akcepto akredityvo veikimo schema:1. Eksportuotojas , išsiuntęs prekes pateikia dokumentus bei terminuotą vekselį bankui, kuriame bus atliekamas atsiskaitymas pagal akredityvą.
2. Bankas, nustatęs, kad pateikti dokumentai atitinka akredityvo sąlygas, akceptuoja vekselį ir grąžina eksportuotojui.3. Akceptuojantis bankas siunčia dokumentus emitentui, pranešdamas apie vekselio akceptavimą.4. Bankas emitentas, sutikrinęs dokumentų atitikimą akredityvo sąlygoms ir neradęs pažeidimų, perveda pinigus akceptuojančiam bankui, suėjos mokėjimo terminui.5. Bankas emitentas siunčia dokumentus importuotojui6. Bankas debetuoja importuotojo sąskaita.Pagrindiniai akredityvo privalumai ir trūkumai: Eksportuotojui tai viena saugiausių atsiskaitymo formų, nes:1. Mokėjimo rizikos nelieka, arba ji minimali;2. Patvirtinto akredityvo atveju jis gauna papildomą mokėjimo garantiją;3. Mokėjimas dažniausiai vykdomas eksportuotojo šalies banke;Tačiau importuotojui akredityvas turi ir trūkumų. Visų pirma tai, kad bankai kontroliuoja tik dokumentų pateikimą ir jų atitikimą akredityvo sąlygom, bet visiškai neatsako už prekių kokybę. Taip pat akredityvo operacijų įkainiai pakankamai dideli, lyginant su kitomis atsiskaitymo formomis.

IŠVADOS

Išnagrinėjus tarptautinio mokėjimo instrumentus, jų panaudojimo galimybes bei mechanizmus įvairiomis atsiskaitymo sąlygomis, galima daryti išvadą, kad tinkamai pasirinkę atsiskaitymo būdą tarptautinio sandorio dalyviai gali panaikinti arba sumažinti riziką, atsirandančią dėl prekybos partnerio įsipareigojimų nevykdymo. Mokėjimo sąlygų pasirinkimą dažnai lemia pardavėjo ir pirkėjo tarpusavio pasitikėjimo laipsnis.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Startienė G., Tarptautinės prekybos finansavimas. Rizika, mokėjimai, kreditavimas, 20022. Vaškelaitis I., Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika, 20003. Vilniaus bankas “Eksporto akredityvo dokumentai (ruošimas ir tikrinimas)”, 2001 m.4. www.snoras.lt5. www.hansabankas.lt