Švietimo finansavimas ir jo problemos

Ministerija, vadovau…damasi Valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodika, nustato studijų valstybinėse aukštosiose mokyklose (pagal kryptį, pakopą ir formą) kainą. Studijų kaina susideda iš dviejų dalių: studentų studijų įmokos ir dalies, padengiamos iš valstybės biudžeto. Į studijų kainą įskaičiuojamos lėšos, būtinos studijoms organizuoti bei jų moksliniam lygiui palaikyti, t.y. studijos konkrečioje aukštojoje mokykloje, sąrašą tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į mokslo ir studijų ekspertinių institucijų išvadas.

Naujų studijų krypčių steigimo arba jų panaikinimo aukštosiose mokyklose tvarką tvirtina Ministerija, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (konferencijų), Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (-jų) siūlymus bei Aukštojo mokslo tarybos išvadas. Apie nepakankamą aukštojo mokslo finansavimą nemažai svarstyta, tačiau ir dabar neaišku, kaip šią padėtį galima būtų greitai pagerinti. Suprantama, finansavimas gali pagerėti padidėjus šalies biudžetui, kuris priklauso nuo BVP (bendro vidaus produkto) didėjimo, gamybos plėtros, čia reikia dėti nemažai pastangų ir skirti daug laiko. Apie nepakankamą aukštojo mokslo finansavimą svarsto daugelis šalių, tarp jų ir tokios turtingos – Anglija, Vokietija, kur intensyviai ieškoma būdų, kaip jį pagerinti. Anglijos spauda rašo, jog net privilegijuoti universitetai, kaip Kembridžo ir Oksfordo, tapo “vargšais pusbroliais”, palyginti su tokiais JAV universitetais, kaip Harvardo, Prinstono. Dabar dar skirtumas tarp šių universitetų nėra aiškiai pastebimas, nes, pavyzdžiui, Kembridžo universitete dirba net 5 Nobelio premijos laureatai. Tačiau teigiama: jeigu finansinė praraja tarp Anglijos ir JAV universitetų ir toliau didės, tai tas atsilieps mokymo procesui. Daug problemų, susijusių su aukštųjų mokyklų finansavimu, yra ir kitose Vakarų šalyse, pavyzdžiui, Olandijoje.

Taigi aukštojo mokslo finansavimo problemų yra visur, tačiau Lietuvai, įstojus į Europos Sąjungą, reikia į ją ir lygiuotis, t.y. pakeisti aukštųjų mokyklų finansavimą taip, kad priartėtume prie ES lygmens. Tačiau dabar aukštojo mokslo finansavimas vis mažėja, Kauno aukštųjų mokyklų rektoriai teigia – valstybė deklaruoja prioritetą švietimui ir mokslui, tačiau kitų metų šalies biudžetas rodo, kad šios srities finansavimas mažėja. “Valstybė turtėja, o mokslas toliau skurdinamas”, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius Vytautas Kaminskas. Jis piktinosi, kad Nacionalinį susitarimą siekiant ekonominės ir socialinės pažangos pasirašiusios partijos jo nesilaiko. “Gruodžio 3 dieną dešimt partijų pasirašė dokumentą, kuriame mokslas ir švietimas įvardytas kaip vienas pagrindinių prioritetų. Susitarta, kad per artimiausius 4 metus moksliniams tyrimams ir studijoms skiriamos lėšos prilygtų Europos Sąjungos šalių vidurkiui. Tačiau po savaitės Seimo patvirtintame 2003 metų šalies biudžete šis susitarimas ignoruojamas, o mokslui ir švietimui skirti pinigai nuteikia pesimistiškai”, – sakė V.Kaminskas.

Kitiems metams valstybės biudžete mokslui ir studijoms numatyta 527,7 milijono litų, universitetams teks 376,8 milijono. VDU rektorius pažymėjo, kad šį kartą mokslui ir studijoms skirta 0,96 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai mažiausias skaičius per visą laiką nuo šalies nepriklausomybės atgavimo. Didžiausia BVP dalis (1,24 proc.) mokslui ir studijoms buvo skirta 1998 metams, o paskui ši dalis vis mažėjo. Lygiai taip pat nuolat mažėjo valstybės lėšos vienam studentui. 1999 metais vienam studentui teko 7140 litų, o 2003 metams numatyta 5360 litų.

Lietuva pagal išlaidas vienam studentui, skaičiuojant pagal perkamosios galios paritetus JAV doleriais, atsilieka nuo skurdžiausių ES šalių. Jei norima įgyvendinti nacionalinį susitarimą, vien tyrimams reikėtų skirti 1 proc. BVP, kai dabar tenka tik 0,3 proc. Kad pasiektume ES vidurkį, reikia 4 kartus didinti studentų vietų finansavimą. Kitais metais aukštosios mokyklos gaus tik apie 47…  visų reikalingų lėšų.

Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo ir studijų departamento direktorius A.Žalys teigė, kad aukštojo mokslo finansavimas Lietuvoje ir Europoje nelabai skiriasi. “Oficialūs duomenys yra tokie, kad Lietuvoje aukštojo mokslo institucijoms tenka 1,01 proc. BVP, o ES vidurkis – 0,91 proc. Visa problema ta, kad mūsų BVP mažas.PROFESINIO MOKYMO FINANSAVIMAS

Profesinis mokymas – mokymas, kurio tikslas – suteikti asmenims profesiją arba juos perkvalifikuoti. Profesinį mokymą sudaro:

 pagrindinis profesinis mokymas – sudėtinė švietimo sistemos dalis, sudaranti sąlygas neturintiems profesinio išsilavinimo asmenims įgyti profesiją Studijų ir mokymo programų registre apibrėžtomis sąlygomis;

 darbo rinkos profesinis mokymas – mokymas, suteikiantis galimybę Valstybiniame mokymo programų registre apibrėžtomis sąlygomis įgyti profesines kvalifikacijas, būtinas prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių.

Pagrindinis profesinis mokymas ir darbo rinkos profesinis mokymas yra finansuojami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintas pajamų ir išlaidų sąmatas. Pagrindinis profesinis mokymas yra finansuojamas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų ir iš kitų šaltinių.Darbo rinkos profesinis mokymas finansuojamas iš Užimtumo fondo ir iš kitų šaltinių.NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO FINANSAVIMAS

Neformalusis suaugusiųjų švietimas – asmens ir visuomenės interesus atliepiantis mokymasis, lavinimasis ar studijos, kurias baigusiajam neišduodamas valstybės pripažįstamas dokumentas, patvirtinantis išsilavinimo, tam tikros jo pakopos ar atskiro reglamentuoto modulio baigimą arba kvalifikacijos įgijimą.

Neformalusis suaugusiųjų švietimas finansuojamas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų vadovaujantis Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir teisės aktais. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo finansavimo šaltiniai yra valstybės ir savivaldybių biudžetai ir suinteresuotų juridinių ir fizinių asmenų bei neformaliojo švietimo dalyvių lėšos.

Kursus bedarbiams ir kitiems ieškantiems darbo asmenims užsako teritorinė darbo birža ir finansuoja juos iš Užimtumo fondo Bedarbių rėmimo įstatymo nustatyta tvarka. Ministerijų, Vyriausybės institucijų, apskričių viršininkų iniciatyva užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo moksliniai tyrimai ir reikiamos apklausos gali būti visiškai arba iš dalies finansuojami iš šioms institucijoms valstybės biudžete skiriamų bendrųjų asignavimų. Tiems tikslams paskirtų lėšų tinkamą panaudojimą kontroliuoja institucija, užsakiusi programas, tikslinius projektus, mokslinius tyrimus ar apklausas. Savivaldybių iniciatyva užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos, tiksliniai projektai, moksliniai tyrimai bei apklausos finansuojamos iš savivaldybių biudžetų.

Valstybės užsakomų neformaliojo suaugusjiųjų švietimo programų ir tikslinių projektų paruošimas ir įgyvendinimas visiškai ar iš dalies finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijai valstybės biudžete skiriamų bendrųjų asignavimų konkurso tvarka. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta komisija vieną kartą per metus organizuoja valstybinių programų konkursus, paskelbia spaudoje konkursų kriterijus, prioritetus ir terminus, atsižvelgdama į lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos rekomendacijas. Paraiškų pateikimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.

Valstybinių programų nugalėtojai, Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybai pareiškus savo nuomonę dėl konkurso rezultatų, tvirtinami švietimo ir mokslo ministro įsakymu. Su konkurso nugalėtojais švietimo ir mokslo ministerija sudaro sutartis, numatančias valstybinių programų rengimo sąlygas, jų ruošimo terminus, atsakomybę už skirtų lėšų tinkamą panaudojimą ir ataskaitos pateikimo formą ir terminus.

Valstybė neformalųjį suaugusiųjų švietimą gali remti finansuodama:

 neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyvius;

 neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas ir tikslinius projektus;

 neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojų profesinės kvalifikacijos kėlimą ir tobulinimą;

 neformaliajam suaugusiųjų švietimui reikalingų patalpų bei technės ėrangos ėsigijimą, taip pat patalpų nuomą.

Savivaldybės užsakomos neformaliojo suaugusiųjų švietimo programos ir tiksliniai projektai finansuojami iš savivaldybės biudžeto.

Asmenų, turinčių teisę gauti socialinę paramą, bei jų grupių neformalųjį švietimą finansuoja valstybė. Finansavimo tvarką ir mastą nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

Valstybės institucijos ar savivaldybėms nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančios patalpos gali būti nuomos arba panaudos sutartimi suteikiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdytojams (įstaigoms) Vyriausybės nustatyta tvarka.

VALSTYBĖS ŠVIETIMO IR AUKŠTOJO MOKSLO FINANSAVIMO VERTINIMAS

Pastaraisiais metais švietimui ir aukštajam mokslui skiriama palyginti nemaža šalies nacionalinio biudžeto dalis. Ši dalis 1996 metais sudarė 25,6 % , o 1997 metais – 26,7 % šalies nacionalinio biudžeto. Palyginti su kitomis labiausiai finansuojamomis valstybės sritimis, švietimui nėra skiriama pati didžiausia biudžeto lėšų dalis. Daugiausia lėšų valstybė skiria viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai. Švietimas yra antroji pagal finansavimo mastą sritis…. Trečioje vietoje – socialinė apsauga ir rūpyba, o ketvirtoje – krašto apsauga. Duomenys pateikti 1 lentelėje:

1 lentelė

Sritis 1997 1998 1999 1999 (po spalio 18d.)

Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 978539 1189840 1081269 1030529

Švietimas 728264 913424 973679 933828

Socialinė apsauga, globa ir rūpyba 508198 624395 738735 680985

Krašto apsauga 317069 474768 695727 639302

Statistikos departamento duomenys (lentelėje sumos pateiktos mln. Lt.)

Kokia nacionalinio biudžeto dalis teko atskiroms mokymo įstaigoms 1997 ir 1998 metais parodyta grafike:

Kaip matyti iš grafiko, didžiausia lėšų dalis tenka bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau reikia pastebėti, kad šiose mokyklose mokosi daugiausia mokinių (1997-1998 – 566 tūkst. mokinių, 1998-1999 – 581 tūkst. mokinių). Penkiolikai šalies universitetų teko 3,7 % nacionalinio biudžeto 1997 metais ir 3,9 % 1998 metais. Deja, nėra tikslių duomenų, kiek švietimui teko 1999 metais. Galima tik spėti, kad tvirtinant 1999 metų šalies biudžetą švietimui buvo planuojama skirti ne mažiau lėšų nei ankstesniaisiais metais, tačiau 1999 metų spalio 18 dieną šalies nacionalinis biudžetas buvo koreguojamas. Pagal šiuos pataisymus buvo sumažintas švietimo ir aukštojo mokslo finansavimas. Neoficialiais duomenimis, šiuo metu itin sunku universitetams. Visi Lietuvos universitetai iš valstybės biudžeto lėšų gauna tik tiek, kiek reikia dėstytojų atlyginimams ir studentų stipendijoms išmokėti.

Nors pastaraisiais metais švietimui ir aukštajam mokslui skirtos lėšos sudaro nemenką Lietuvos nacionalinio biudžeto dalį, švietimui lėšų nepakanka, nes pats šalies biudžetas yra labai menkas. 1996 metais Pasaulio bankas tyrė, kiek lėšų 44 Rytų ir Vidurio Europos šalys skiria švietimui. Pagal skiriamą švietimui biudžeto dalį Lietuva buvo viena pirmųjų, bet pagal lėšų dalį, vidutiniškai skiriamą vienam gyventojui, Lietuva lenkia tik Rumuniją.

Palyginti su BVP švietimui tenka gana nedidelė dalis (2 lentelė).

2 lentelė

1996 1997 1998

BVP 4.4 5.7 6.4

Statistikos departamento duomenimis.

Faktai bylojai, kad palyginti nedidelė nacionalinio produkto dalis, tenkanti švietimui, yra kur kas mažesnė, negu daugelio besivystančių šalių. Išsivysčiusios šalys, kurių nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, dešimtis kartų viršija Lietuvos BVP, švietimo reikmėms skiria kur kas didesnę lėšų dalį. Atrodo, kad Lietuva ne vejasi išsivysčiusias šalis, o vis labiau nuo jų atsilieka.Taigi dėl visiems žinomos prastos ekonominės situacijos švietimas iki šiol nėra finansuojamas kaip prioritetinė mūsų raidos sritis. Švietimo įstatyme užfiksuota nuostata, kad švietimas – prioritetinė Lietuvos Respublikos raidos sritis, tėra tik deklaracija. Kad tokio finansavimo švietimui neužtenka, rodo ir tai, kaip nuskurdo dauguma mokyklų: tiek bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų, tiek ir aukštųjų. Dėl lėšų stokos neatnaujinama mokyklų įranga, mokymo priemonės. Pastaraisiais metais pasirodė keletas naujų vadovėlių bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau to nepakankama, kad susikurtų konkurenciją skatinanti vadovėlių rinka. Bibliotekos pastaruoju metu beveik negauna naujų knygų ir žurnalų.

IŠVADOS

Lietuvoje švietimas yra prioritetinė sritis ir per paskutinius metus buvo daug kas padaryta, siekiant pagerinti švietimo būklę. Vis dar kyla problemų dėl nepakankamo švietimo finansavimo, tačiau mano nuomone, tai tik laiko klausimas. Procentas, skiriamas švietimo finansavimui nuo BVP yra truputi didesnis nei vidutiniškai Europoje, tačiau lėšų vis tiek trūksta, nes BVP yra mažas. Tačiau ateityje, augant BVP pakils ir švietimas. Jau dabar, įvedus moksleivio krepšelio metodiką, žymiai pagerėjo mokymo įstaigų finansavimas, išaugo konkurencingumas, mokyklos pradėjo efektyviau tvarkyti joms skiriamas lėšas.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. LR neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas. 1998 06 30 Nr. VIII-822.

2. LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymas “dėl neformaliojo suaug…usiųjų švietimo finansavimo tvarkos”. 1999 01 07 Nr. 15.

3. švietimo koncepcija ir jos įgyvendinimo programa. 1992.

4. LR švietimo įstatymas (žin.,1998,Nr.67-1940; 2000, Nr. 40-1116;Nr.102-3214) ir įvietimo įstatymo projektas (Inf.leidinys, 2001, Nr.17-132).

5. švietimo finansavimo aspektai. VU Švietimo politikos centras. Vilnius, 2001.

6. LR profesinio mokymo įstatymas. 1997 10 14, Nr.VIII-450.

7. www.ekm.lt./catalogs/11/2001investicijos

8. www.finmin.lt

9. www.smm.lt

10. www.std.lt

11. Žurnalas “Veidas”. 2002 08 29, Nr.35.