Monetarine politika, jos priemones

2565 0

TURINYS
TURINYS 1
Įvadas 1
1. MONETARINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS 1
2. ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS (ARO) 1
3. NUOLATINĖS GALIMYBĖS 1
4. PRIVALOMOSIOS ATSARGOS 1
Išvados 1
Naudota literatūra: 1ĮVADAS
Skirtinguose centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba buvo ir išlieka nevienoda. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: bendro ekonomikos pobūdžio (pereinamoji ar stabili rinkos ekonomika), vietos finansų rinkos išsivystymo ir integracijos tarptautiniu mastu, pasirinkto valiutos kurso režimo ir pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo.
Vakarų centriniuose bankuose atskirų pinigų politikos priemonių svarba per paskutinius tris dešimtmečius pasikeitė. ARO svarba labai padidėjo, o nuolatinių galimybių ir privalomųjų atsargų reikalavimų sumažėjo. Dažnai ARO yra dominuojanti piinigų politikos priemonė, ypač šalyse, kurios reguliuoja nacionalinių pinigų pasiūlą ir palūkanų lygį.
Taigi, mūsų darbo tikslas – aptarti monetarinės politikos priemones bei išsiaiškinti kaip jos vykdomos.
Mūsų darbo uždaviniai būtų tokie:
 aptarti kiekvieną iš monetarinės politikos priemonių plačiau;
 išsiaiškinti kaip vykdomos monetarinės politikos priemonės Lietuvoje;
 bei aptarti, kaip monetarinės politikos priemonės vykdomos kitose šalyse.
Atsakydamos į darbo temą, stengsimės pateikti keletą pavyzdžių bei schemų, tiek Lietuvoje tiek kitose šalyse taikomų, pinigų politikos priemonių.
Šiame darbe remsimės keletu autorių nuomone, monetarinės politikos paskaitų konspektais, tačiau daaugiausia interneto šaltiniais (straipsniais).1. MONETARINĖS POLITIKOS PRIEMONĖS
Šiuolaikinės centrinio banko pinigų politikos priemonės paprastai skirstomos į tris dideles grupes.

1 pav. Monetarinės politikos priemonės
Šaltinis [1]
Taigi kaip matome pagrindinės monetarinės politikos priemonės yra trys:
 Atvirosios rinkos operacijos;
 Pastovios galimybės;
 Privalomosios atsargos

Atvirosios rinkos operacijomis (ARO) centrinis bankas sa

avo iniciatyva išleidžia pinigus į vidaus rinką arba išima juos iš apyvartos, atsižvelgdamas į rinkos, o ne į pavienio komercinio banko padėtį, ir sudaro komerciniams bankams vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių su centriniu banku.

Nuolatinės galimybės (standing facilities) – tai centrinio banko iš anksto nustatytomis sąlygomis komerciniams bankams suteiktos galimybės, pastarųjų iniciatyva, sudaryti su centriniu banku nacionalinės valiutos ar kito finansinio turto pirkimo, pardavimo arba skolinimo ir skolinimosi sandorius. Daugelis centrinių bankų nustato tam tikras skolinimosi centriniame banke galimybes (lending facility) kaip papildomą atsparą bankų sistemai likvidumo svyravimų atvejais. Skolinimo centriniam bankui galimybės (deposit facility) skirtos laikinam likvidumo pertekliui absorbuoti. Valiutų valdybos atveju svarbiausia nuolatinė galimybė yra neribotas nacionalinės valiutos keitimas fiksuotu kursu į bazinę ir bazinės valiutos į nacionalinę.

Privalomųjų atsargų reikalavimai (minimum reserves reequirements) – tai centrinio banko reikalavimai komerciniams bankams, kad ne mažiau kaip tam tikrą dalį jų apibrėžtų įsipareigojimų dengtų likvidus turtas. Minėta dalis vadinama privalomųjų atsargų norma. Įsipareigojimai, kuriems taikomi privalomųjų atsargų reikalavimai, vadinami privalomųjų atsargų (apskaičiavimo) baze. Privalomosios atsargos skaičiuojamos tam tikram laikotarpiui, per kurį jos turi būti laikomos (maintenance period).
Privalomosios atsargos laikomos likvidžiausios formos turtu – pinigais komercinio banko sąskaitoje centriniame banke. Kartais centriniai bankai į privalomąsias atsargas tam tikra dalimi įskaito ir grynuosius pinigus bankų kasose. Centrinio banko sprendimu, komerciniai ba

ankai privalomąsias atsargas turi laikyti fiksuota suma arba kaip vidurkį per laikymo laikotarpį. Pastarasis būdas šiais laikais dominuoja, nes suteikia komerciniams bankams lankstesnio likvidumo valdymo galimybę ir realiai sumažina privalomųjų atsargų naštą. [5]
Lentelėje pateikta kai kurių šalių ir Baltijos valstybių centrinių bankų pinigų politikos priemonės ir jų svarba valdant bankų sistemos likvidumą.

2 pav. Pinigų politikos priemonės ir jų svarba valdant bankų likvidumą.
Šaltinis [5].
Pastaba. IR – infliacijos reguliavimas, veikiant pinigų kiekį ar palūkanų lygį. IR (M3) – orientacinis plataus pinigų kiekio dydis. FVK – fiksuotas valiutos kursas.
Svarba, valdant likvidumą:
 maža;
 vidutinė;
 didelė;
“ – “ netaikoma.
Monetarinės politikos priemonės Lietuvoje
Lietuvos bankas pinigų politikos priemones tobulina ir planuoja, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, pirmiausia kreipdamas dėmesį į Europos Sąjungos Šalių patirtį. Tuo tikslu analizuojamos Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos priemonių pritaikymo galimybės Lietuvoje.

Tačiau Europos centrinis bankas yra didelės ekonomikos centrinis bankas, kuris, siekdamas galutinio tikslo – kainų lygio stabilumo Euro zonoje, orientuojasi ne į stabilų Euro kursą, bet į Euro pinigų sistemos vidaus rodiklius, t.y. infliaciją bei pageidaujamą Eurų kiekio prieaugį. [6]
Tuo tarpu Lietuvos bankas yra mažą ekonomiką atstovaujantis centrinis bankas, veikiantis fiksuoto valiutos kurso sąlygomis. Todėl Lietuvos bankas vykdo pinigų politikos harmonizavimą ne perimdamas ECB pinigų politikos strategiją, o suartindamas konkrečias pinigų politikos priemones su ECB reikalavimais. Lietuvos bankas neturėtų kopijuoti ECB priemonių, o taikyti ja

as, atsižvelgdamas į Lietuvos pinigų sistemos situaciją ir objektyvius jos poreikius. [2]
Toliau darbe aptarsime kiekvieną iš mon.etarinės politikos priemonių plačiau.2. ATVIROSIOS RINKOS OPERACIJOS (ARO)
Atsirado 20 a. pradžioje JAV. Buvo ekonomikos sąstingis ir federalinis bankas gaudavo iš operacijų mažai pelno. Todėl pradėjo prekiauti vertybiniais popieriais. Buvo pastebėta, kad vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas atviroje rinkoje įtakoja ekonomiką. Jei perka vertybinius popierius centrinis bankas iš komercinių bankų, tai pinigų kiekis rinkoje didėja. Kai centrinis bankas parduoda vertybinius popierius, tai išima pinigus iš rinkos.

Visos ARO skirstomos:
 aktyvinės (puolimo) operacijos; tai tokios operacijos, kuriomis stengiamasi pakeisti nusistovėjusį pinigų pasiūlos ir paklausos santykį rinkoje. Tokios operacijos naudojamos tada, kai norima kad pasikeistų rinkos pusiausvyra. Tai daroma koreguojant piniginę pasiūlą.
 gynybinės operacijos; jos skirtos faktorių, kurie didina arba mažina pinigų kiekį, rinkoje neutralizavimui. Atsiranda tam tikri veiksniai, kurie išbalansuoja rinką.

ARO tipai:

1.Finansinės. Skirtos pastoviam pinigų palaikymui. Reguliuojama trumpalaikė palūkanų norma. Poveikis trumpalaikis.

2. Ilgalaikės. Skirtos ilgalaikėms palūkanų normoms reguliuoti ir valdyti. Poveikis ilgalaikis.
3. Specialios. Naudojamos neplanuotam neutralizavimui. Jos nebūna planuojamos iš anksto, įvyksta tada, kai centrinis bankas pamato kokio nors faktoriaus neigiamą įtaką.
4. Struktūrinės. Jomis stengiamasi keisti pinigų struktūrą.
ARO pagal vykdymo procedūras:
 atpirkimo (Repa) sandoriai;
 fiksuoto termino depozitų inkasavimas;
 vertybinių popierių pirkimas/pardavimas;
 skolos (depozitinių) sertifikatų išdavimas;
 operacijos užsienio valiuta (dabarties sandoriai ir at

teities sandoriai).

Pagal palūkanų skaičiavimo metodiką skirstoma:
 fiksuotų palūkanų atpirkimo sandoriai.
 kintamų palūkanų ( ribinių-bankai konkuruoja palūkanų pasiūlyta suma; sutartinių atpirkimo sandoriai-bankai konkuruoja savo pasiūlyta suma.)

Pagrindiniai ARO privalumai:
 centrinis bankas visiškai kontroliuoja;
 lankstumas ir aiškumas;
 lengvai pakeičiamos.
 greitai realizuojamos. [4]

Lietuvos bankas

Tam tikros ARO užuomazgos Lietuvoje atsirado 1993 metais, kai Lietuvos bankas, rengdamasis lito įvedimui, pradėjo vykdyti aktyvesnę pinigų politiką. Tuo metu buvo taikomos dvi ARO rūšys – kredito ir indėlių aukcionai. 1994 m. balandžio mėn., įsigaliojus Lito patikimumo įstatymui, jų buvo atsisakyta. Šio trumpo laikotarpio nepakako, jog būtų išplėtota ARO koncepcija, sukurta efektyviai veikianti aukcionų organizavimo ir atsiskaitymų infrastruktūra. Kredito aukcionai Lietuvos bankui buvo dar ir rizikingi, kadangi jų grąžinimas nebuvo užtikrintas adekvačiu įkeistu turtu. Prie Šių klausimų buvo sugrįžta 1997 m., pradėjus įgyvendinti Pinigų politikos programą ir pereinant prie aktyvesnio centrinio banko modelio. [6]
Atvirosios rinkos operacijos – Lietuvos banko iniciatyva vykdomas pinigų išleidimas į vidaus pinigų rinką arba išėmimas iš jos, atsižvelgiant į bendrą finansų rinkos padėtį, bankams vienodomis sąlygomis konkuruojant tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių sudarymo su centriniu banku. ARO sandorių dalyviai yra komerciniai bankai, laikantys Lietuvos banke privalomąsias atsargas.
Lietuvos banko ARO didina bankų sistemos likvidumą (atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas perka vertybinius popierius) arba mažina jį (terminuotųjų indėlių aukcionai bei atpirkimo sandorių aukcionai, kai Lietuvos bankas parduoda vertybinius popierius). Ribotinų ilgesnio termino likvidumo svyravimų atvejais Lietuvos bankui gali būti tikslinga atlikti skolos vertybinių popierių pirkimo arba pardavimo antrinėje rinkoje operacijas bei išleisti savo vertybinius popierius.
Lietuvos bankas skatina bankų sistemą visų pirma naudotis finansų rinkomis ir plėtoti jų galimybes, atsižvelgiant į atsargios bankininkystės būtinybę.
Lietuvos bankas vykdo ARO, jeigu tai gali padėti:
 išlyginti laikinus bankų sistemos likvidumo svyravimus, kurie sukelia papildomą spaudimą fiksuoto lito kurso režimui.
 perduoti Li.etuvos pinigų rinkai palūkanų lygio kitimo tendencijas tarptautinėje rinkoje, kai Lietuvos pinigų rinka dėl nepakankamo išsivystymo pavėluotai į jas reaguoja.
Sprendimai dėl atvirosios rinkos operacijų ir kitų pinigų politikos priemonių panaudojimo priimami įvertinus konkrečią situaciją. Šį tikslą įgyvendina Pinigų rinkos komitetas, kuris yra patariamasis Lietuvos banko valdybos ir Lietuvos banko valdybos pirmininko organas ir kurio pagrindinis uždavinys – siūlyti pinigų politikos priemones ir jų naudojimo sąlygas.
Įvertindamas konkrečių ARO poreikį, Lietuvos bankas atsižvelgia į šiuos rodiklius:
 bankų sistemos likvidumo kitimą ir prognozes;
 Lietuvos oficialiųjų tarptautinių atsargų dydį, kitimą ir prognozes, atsižvelgiant į numatomus kapitalo srautus;
 palūkanų normų lygius bazinės valiutos (valiutų) finansų rinkoje bei Lietuvos ir kitose kylančiose rinkose;
 litų ir bazinės valiutos (valiutų) keitimo mastą Lietuvos banke bei kitus aktualius rodiklius.
Lietuvos bankas nesiekia būti tarpbankinės rinkos tarpininku, todėl, konkrečiu atveju veikdamas rinką, vienu metu nevykdys bankų sistemos likvidumą didinančių ir mažinančių ARO. [8]
Vokietijos federalinis bankas

Atvirosios rinkos politika vadinami centrinio banko veiksmai perkant ir parduodant vertybinius popierius savo lėšomis atviroje rinkoje.
Atvirosios rinkos sandoriai – tai ne savitikslė, o pinigų politikos įgyvendinimo priemonė. Jos teisinį pagrindą sudaro “Bundesbanko” įstatymas, leidžiantis “Bundesbankui” pinigų rinkos reguliavimo tikslais pirkti ir parduoti rinkos kainomis atviroje rinkoje šiuos vertybinius popierius:
 vekselius, tinkamus sandoriams su “Bundesbanku”;
 iždo vekselius, taip pat Federacijos bei kai kurių organizacijų trumpalaikius bei vidutinės trukmės iždo skolinius įsipareigojimus;
 Federacijos, jos specialių fondų bei žemių skolinius įsipareigojimus bei skolinius reikalavimus;
 kitus “Bundesbanko” nustatytus skolinius įsipareigojimus.
Taigi sandoriai atviroje rinkoje įforminami įvairiais vertybiniais popieriais, priklausančiais iš dalies pinigų, o iš dalies kapitalo rinkai. Tačiau pažymėtina, kad atvirosios rinkos sandorius įforminti ilgalaikiais vertybiniais popieriais leidžiama tik pinigų rinkos (t.y. bankų likvidumų) reguliavimo tikslais. Tiesioginė intervencija į emisinę rinką kursui palaikyti ar kredito poreikiams finansuoti draudžiama. Emisinis bankas negali tiesiogiai pirkti skolinių įsipareigojimų iš jų leidėjo, nes tai jau būtų ne atvirosios rinkos sandoris, o kreditavimas. Atvirosios rinkos politikai nepriskiriamos ir centrinio banko atliekamos einamosios kurso palaikymo operacijos.
Atvirosios rinkos sandoriai Vokietijoje pradėti sudarinėti 1933 m. Pagrindinius atvirosios rinkos politikos principus gali nustatyti ir keisti Centrinių bankų taryba. Šie principai apima sandorių rūšis, jų mastus, palūkanų normas, trukmę.
Kad atvirosios rinkos politika būtų tikra pinigų politikos priemonė, centrinis bankas privalo turėti galimybę veikti visiškai nepriklausomai nuo valstybės interesų.

Institucinės prielaidos atvirosios rinkos politikai yra šios:
 atvirosios rinkos (efektyvios pinigų rinkos);
 pakankamas potencialių dalyvių skaičius;
 pakankamas vertybinių popierių kiekis ir asortimentas;
 bankų likvidumų palaikymo nusistovėjusios tradicijos ir principai.

Pinigų rinką sudaro dvi dalinės rinkos:
 tarpbankinė pinigų rinka, kurioje bankai tarpusavyje keičia centrinio banko aktyvus (perskirstomi individualūs likvidumai);
 centrinio banko ir bankų pinigų rinka, kurioje išlyginami likvidumų svyravimai ir pateikiami centrinio banko pinigai. Ji negali veikti be emisinio banko, nes tik jis gali suteikti reikalingus centrinio banko pinigus privalomiesiems rezervams ir cirkuliacijai. “Bundesbankas” atviros rinkos sandorius su bankais sudaro šioje dalinėje rinkoje.
Atvirosios rinkos sandorių objektas – pinigų rinkos vertybiniai popieriai (iždo vekseliai ir bepalūkiniai iždo įsipareigojimai) arba trumpala.ikiai susitarimai dėl vėliau išperkamų vertybinių popierių įkeitimo.
Prekyba pinigų rinkos vertybiniais popieriais tarp bankų bei tarp bankų ir ne bankų praktiškai vyksta dalyvaujant centriniam bankui, kuris iš esmės ir nulemia palūkanų normas.
Sandorius atviroje rinkoje ilgalaikiais vertybiniais popieriais “Bundesbankas” įformina didesniu mastu gana retai, apsiribodamas tik valstybinių paskolų obligacijomis. Tokias operacijas “Bundesbankas” atlieka nuo 1967 m., tačiau jų mastai nėra dideli. Pavyzdžiui, 1992 m. pabaigoje “Bundesbankas”turėjo tik 6 mlrd. Markių vertės tokių vertybinių popierių. Taigi taip jis išvengė įtarinėjimų, kad finansuoja valstybę ar siekia kapitalo rinkos politikos tikslų. Beje, ir šalyse, kur atvirosios rinkos politika yra nuo seno labai reikšminga, centriniai bankai ilgalaikių vertybinių popierių perka daug mažiau, negu daugelis mano. [7]

JAV federalinis bankas
Svarbiausios pinigų politikos priemonės – operacijos atviroje rinkoje. Federalinis atviros rinkos komitetas (FARK) siunčia direktyvą Niujorko federalinio rezervo banko apskaitos vadovui ir jo kontorai, kurie praktiškai perka ir parduoda vertybinius popierius. Jie palaiko ryšius ne su visomis, o tik su nedaugeliu vertybinių popierių dilerių įstaigų. Apskaitos kontora nuolat palaiko su jomis ryšius, teiraujasi, kokias vertybinių pirkimo ir pardavimo kainas jos siūlo. Taigi, ji visada žino vertybinių popierių kainas ir palūkanų normą, be to, yra gerai informuota apie pinigų rinkos situaciją; FRS tai vadina rinkos pojūčiu. FRS nieko neverčia pirkti ar parduoti vertybinius popierius; jie perka ir parduoda tokiomis kainomis, kokias jai siūlo dileriai. FRS yra įstatymais įgaliota vadovauti ARO su JAV iždo vertybiniais popieriais, vyriausybinės nacionalinės hipotekinio kredito asociacijos vertybiniais popieriais, tam tikrais valstijų ir vietinės valdžios vertybiniais popieriais, bankininkų akceptavimais ir pan. Daugiausia ARO atliekama su iždo vertybiniais popieriais, visų pirma, su iždo vekseliais. FRS daugiausia užsiima iždo vekseliais, nes nori sumažinti didelius vertybinių popierių kainų svyravimus atliekant operacijas atviroje rinkoje. Kadangi iždo vekselių rinka yra labai didelė, galima pirkti ir parduoti didelius jų kiekiu beveik nekeičiant jų kainos.
FRS stengiasi prognozuoti įvairių rinkos veiksnių poveikį. Be to, remdamasi ryšiais su vyriausybės vertybinių popierių dileriais, FRS mėgina įvertinti rinkos veiksnių visumą, pajusti pinigų rinką. Kai rinkos veiksniai papildo ar sumažina rezervus, ARO dažniausiai daro poveikį federalinių fondų palūkanų normos pokyčiai. Gynybinės operacijos sudaro didelę dalį ARO.
ARO FRS gali nustatyti tokias iždo palūkanų normas, kokių nori, – ji paprasčiausiai perka arba parduoda iždo vekselius tol kol jų kaina ir palūkanų norma pasidaro priimtinos. Iždo vekselių palūkanų normų pokyčiai atitinkamai veikia kitas palūkanų normas, ypač trumpų terminų.

Išskiriami tokie ARO privalumai:

Del keleto priežasčių ARO yra svarbiausia pinigų politikos priemonė JAV.

 FRS gali pirkti arba parduoti vyriausybės vertybinius popierius tokiais kiekiais, kokiais nori. Tiek FRS, tiek visuomenė turi labai daug trumpų terminų vyriausybės vertybinių popierių. Taigi praktiškai nėra ribų ARO apimčiai. Ši priemonė visada yra pakankamai veiksminga.
 ARO FRS atlieka savo iniciatyva, o bankų skolinimą FRS gali tik skatinti arba slopinti, bet negali reguliuoti apimčių.
 ARO, jeigu reikia, gali būti atliekamos pamažu, mažais žingsneliais. Todėl FRS gali tiksliai reguliuoti rezervus.
 ARO FRS reguliuoja rezervus nuolat, kai tik keičiasi federalinių fondų palūkanų norma ir kai FRS gauna naujos informacijos apie rinkos veiksnių poveikį rezervams.
 ARO vienokias operacijas lengva pakeisti kitokiomis, priešingo pobūdžio operacijomis. [3]

ARO svarbą lėmė finansų rinkų plėtra ir globalizacija, atvėrusi komerciniams bankams didesnes likvidumo galimybes, kurios mažina privalomųjų atsargų svarbą ir poreikį naudotis nuolatin.ėmis galimybėmis. Plėtojantis finansų rinkoms, centriniai bankai turi taikyti vis lankstesnes priemones. ARO vykdomos rinkos kainodaros principu. Tuo tarpu, privalomųjų atsargų reikalavimai ir nuolatinių galimybių politika yra daugiau administracinio pobūdžio ir mažiau lankstūs. [5]3. NUOLATINĖS GALIMYBĖS
Tai centrinio banko kredito įstaigoms (komerciniams bankams) suteiktos galimybės jų iniciatyva skolintis arba skolinti centriniams bankams.

Šios galimybės gali būti ribojamos:
 palūkanų normomis;
 kiekio arba apimties ribojimais;
 trukmės arba laikotarpio ribojimais;
 procedūriniais ribojimais.

Nuolatinių galimybių funkcijos:
 Nuolatinės galimybės stabilizuoja tarpbankinę palūkanų normą. Centriniai bankai gali nustatyti palųkanų normą. Centriniai bankai reguliuoja tik savo nacionaline valiuta.
 Finansinių krizių išvengimas. Kai komercinia bankai nebegali pasiskolinti iš kitų bankų, visada gali pasiskolinti iš centrinio banko. Tačiau vengiama skolinti iš centrinio banko, nes krinta banko įvaizdis. Centrinis bankas būdamas paskutiniu šaltiniu gali užkirsti kelią finansinei panikai.
 Per palūkanų normas centrinis bankas perduoda rinkai žinias, į kurią pusę kreipiama monetarinė politika. [4]

Lietuvos bankas
Lietuvos bankas kol kas yra sukūręs tik skolinimosi galimybes, kurių palūkanų norma dabar sudaro 13,0 procentų, o pasiskolinti bankai gali taip pat ne ilgiau kaip vienai nakčiai. Lietuvoje egzistuoja dar vienas apribojimas, kurio netaiko Europos centrinis bankas, t.y. bankai gali pasiskolinti tik tada, kai jų korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke trūksta lėšų mokėjimams vykdyti. Esant teigiamam likučiui korespondentinėje sąskaitoje, bankai paskolos gauti negali. Nuolatinių skolinimo Lietuvos bankui galimybės Šiuo metu nėra sukurtos.
Tai leidžia tvirtinti, kad nuolatinės galimybės Lietuvoje tik su didelėmis išlygomis atlieka pinigų rinkos palūkanų ir likvidumo stabilizatoriaus vaidmenį. Nuolatinių galimybių veiksmingumas padidėtų, jeigu Lietuvos bankas suteiktų bankams galimybes nustatytomis sąlygomis bet kada padėti trumpalaikius indėlius bei imti vienos nakties paskolas ne tik tada, kai korespondentinėje sąskaitoje trūksta lėšų mokėjimams vykdyti. Kadangi fiksuoto lito kurso sąlygomis Lietuvos bankas negali visiškai savarankiškai determinuoti pinigų rinkos palūkanų lygio, nustatydamas nuolatinių galimybių palūkanų normas, jis turi atsižvelgti į rinkos situaciją ir būti pasirengęs prireikus operatyviai jas pakoreguoti.
Bet kuriuo atveju nuolatinių galimybių vaidmuo Lietuvos banko pinigų politikoje, palyginti su ARO, turėtų būti antraeilis ir kiekybės, ir kokybės aspektu.

Lietuvos banko likvidumo paskolos ir tiesioginiai atpirkimo sandoriai.
Lietuvos bankas, gavęs Vyriausybės garantijas arba priimdamas kitą adekvačią paskolos užtikrinimo priemonę, gali teikti likvidumo paskolas mokiems bankams, turintiems likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius VVP atpirkimo sandorius laikotarpiui iki 90 dienų. Kiekvienu atveju sprendimą turi priimti Lietuvos banko valdyba. Šių priemonių pagalba siekiama suteikti ilgesnės trukmės likvidumo paramą finansinių problemų turintiems bankams, todėl jų reikšmė pinigų politikoje yra menka. [6]
Europos centrinis bankas
Europos centrinis bankas yra realizavęs tiek skolinimo tiek skolinimosi galimybes. Komercinių bankų galimybė yra reali vienos nakties paskola, kita galimybė realizuojama vienos nakties indėliu. Vienos nakties paskola yra suteikiama automatiškai, jei gauti reikalaujama vertybinių popierių užstato. Europos centrinis bankas leidžia skolintis komerciniams bankams net ir tada kai jie turi teigiamą sąskaitos likutį – išskirtina Europos centrinio banko savybė. [4]
Centrinio banko nustatytos nuolatinių galimybių palūkanų normos “įrėmina” pinigų rinkos palūkanų normas, suteikdamos joms viršutines ir apatines ribas, ir yra skirtos sustabdyti trumpalaikius bankų sistemos arba atskirų bankų likvidumo sukrėtimus. Palūkanų normų “lubų” vaidmenį atlieka nuolatinių skolinimosi (lending facility) galimybių palūkanų norma, tuo tarpu “grindimis” tampa nuolatinių skolinimo (deposit facility) galimybių palūkanų norma. Nors nuolatinių galimybių paskirtis – padėti išvengti pernelyg didelių likvidumo svyravimų bankų sistemoje, jos neturėtų užgožti tarp.bankinės rinkos plėtros ir tarnauti tik kraštutiniu atveju. To galima pasiekti nustatant ne itin patrauklias nuolatinių galimybių palūkanų normas.
Europos centrinis bankas yra nustatęs tiek skolinimosi, tiek ir skolinimo palūkanų normas, kurios Šiuo metu sudaro atitinkamai 4,50 ir 2,00 procentus. Nuolatinių galimybių pagrindu gaunamos paskolos arba padedami indėliai yra trumpalaikiai – vienos nakties.

Nuolatinių galimybių taikymas JAV

JAV monetarinės politikos priemonė – nuolatinės galimybės – vadinama diskonto norma ar diskonto langu.
Diskonto norma – tai palūkanų norma už kurią komerciniai bankai gali pasiskolinti iš Federalinio rezervų banko. JAV realizuota galimybė tik skolintis. JAV komerciniai bankai linkę skolintis, nei dėti juose indėlius. JAV rezervų fondas komerciniams bankams siūlo keturis kreditų tipus:
• Pirminis kreditas;
• Antrinis kreditas;
(vienos nakties kreditai – užtikrinti ne grynais pinigais stabilumą. Jis suteikiamas tam bankui, kuris dienos pabaigoje turi centrinio banko neigiamą likutį. Jie užtikrina nenutrūkstamą atsiskaitymą.)
• Sezoninis kreditas; (jis teikiamas finansų institucijoms, kurios veikia padidinto sezoniškumo zonose.)
• Skubus kreditas. (Jisai suteikiamas valdybos tarybos nutarimu. Jis mažiausiai reglamentuojamas)
Įvedus kreditavimo sistemą komerciniai bankai noriau ima kreditus iš centrinio banko ir naudojasi jais. [4]4. PRIVALOMOSIOS ATSARGOS
Kol kas Lietuvos banko privalomųjų atsargų reikalavimai išlieka santykinai dideli ir daro didelę įtaką reziduojančių komercinių bankų veiklai, todėl verčia svarstyti, kada ir kaip būtų galima šiuos reikalavimus švelninti, o galbūt ir apskritai jų atsisakyti
Privalomoms atsargoms priskiriamos šios pagrindinės funkcijos:
 pinigų kiekio reguliavimo funkcija;
 centrinio banko teikiamų išteklių paklausos funkcija;
 likvidumo atsargos ir trumpalaikių palūkanų stabilizavimo funkcija;
 cntrinio banko pajamų šaltinio funkcija.
Pirmosios trys funkcijos tiesiogiai susijusios su pinigų politika. P

. . .

PA bazė apskaičiuojama pagal praėjusio mėnesio paskutinės dienos įsipareigojimus remiantis komercinių bankų balansų atskaitomis.

Kiekvienam komerciniam bankui apskaičiuotos PA sumažinamos 100 000 eurų.

2 procentai

1 mėn.: prasideda kito mėnesio 24d ir baigiasi po jo einančio mėnesio 23d. Datos pasirinktos atsižvelgiant į santykinai ramiausias dienas euro zonos pinigų rinkoje.

PA turi būti laikomos eurais vidurki metodu komercinio banko korespondentinėje sąskaitoje atitinkamos euro zonos valstybės NCB.

Ne

Taip. Mokant ECB pagrindinių finansavimo operacijų ribinių (mažiausių) palūkanų normų vidurkį per atitinkamą laikotarpį.
Ne

Bankų sistemos likvidumas ir didesnis pinigų rinkos palūkanų lygio stabilumas, bei pinigų bazės ir apyvartoje esančio pinigų kiekio santykio ribojimas.

Komerciniams bankams rezidentams, taip pat ir užsienio bankų filialams (skyriams).

Įsipareigojimai rezidentams ir ne rezidentams litais ir užsienio valiutomis, išskyrus indėlius, kurių terminas ilgesnis kaip 1 metai ir įsipareigojimus Lietuvos bankui ir komerciniams bankams, laikantiems PA Lietuvos banke.

PA bazė apskaičiuojama kaip vidurkis įsipareigojimų, buvusių praėjusio mėnesio 7, 15 ir 23 dienomis, ir paskutinę darbo dieną, pašalinant įsipareigojimų mėnesinių svyravimų įtaką PA bazei, kuri, esant santykinai didelei PA normai, labai koreguotų PA dydį.

Apskaičiuotos PA nėra mažinamos.

8 procentai

1 mėn.: prasideda kito mėnesio 13d ir baigiasi po jo einančio mėnesio 12d. Datos pasirinktos 1994m pagal to meto stambių bankš laiko sąnaudas rengiant Lietuvos bankui PA apskaičiavimo ataskaitą.

Nuo 1994m pradžios įsipareigojimų litais PA turi būti laikomos vidurkio metodu komercinio banko korespondentinėje sąskaitoje Lietuvos banke. Įsipareigojimų užsienio valiutomis PA turi būti laikomos komercinio banko nuožiūra eurais arba JAV doleriais jo specialioje sąskaitoje Lietuvos banke kaip pastovi suma, taikant parėjusio mėnesio paskutinės darbo dienos kursą.

Ne

Ne

Ne

Lentelė. Privalomųjų atsargų skirtumų tarp Lietuvos banko ir ECB sugretinimas
Šaltinis [5]

Manoma, kad Lietuvos bankas atsisakys privalomųjų atsargų bazės apskaičiavimo vidurkio metodu ir padės jas skaičiuoti ECB pavyzdžiu tik tada, kai sumažinta privalomųjų atsargų norma priartės prie ECB nustatyto lygio. Tada įsipareigojimų svyravimai per mėnesį neturės reikšmingesnės įtakos privalomųjų atsrgų apimčiai.

IŠVADOS

1. Šiuolaikinės centrinio banko pinigų politikos priemonės paprastai skirstomos į tris dideles grupes: atviros rinkos operacijos, pastovios/nuolatinės galimybės ir privalomosios atsragos.
2. Atvirosios rinkos operacijomis centrinis bankas savo iniciatyva išleidžia pinigus į vidaus rinką arba išima juos iš apyvartos, atsižvelgdamas į rinkos, o ne į pavienio komercinio banko padėtį, ir sudaro komerciniams bankams vienodas sąlygas konkuruoti tarpusavyje dėl atitinkamų sandorių su centriniu banku.
3. Nuolatinės galimybės – tai centrinio banko iš anksto nustatytomis sąlygomis komerciniams bankams suteiktos galimybės, past.arųjų iniciatyva, sudaryti su centriniu banku nacionalinės valiutos ar kito finansinio turto pirkimo, pardavimo arba skolinimo ir skolinimosi sandorius.
4. Privalomųjų atsargų reikalavimai tai centrinio banko reikalavimai komerciniams bankams, kad ne mažiau kaip tam tikrą dalį jų apibrėžtų įsipareigojimų dengtų likvidus turtas.
5. Lietuvos bankas pinigų politikos priemones tobulina ir planuoja, atsižvelgdamas į pasaulines tendencijas, pirmiausia kreipdamas dėmesį į Europos Sąjungos Šalių patirtį. Tuo tikslu analizuojamos Europos centrinių bankų sistemos pinigų politikos priemonių pritaikymo galimybės Lietuvoje.
6. Atvirosios rinkos sandorių objektas – pinigų rinkos vertybiniai popieriai (iždo vekseliai ir bepalūkiniai iždo įsipareigojimai) arba trumpalaikiai susitarimai dėl vėliau išperkamų vertybinių popierių įkeitimo.
7. ARO svarbą lėmė finansų rinkų plėtra ir globalizacija, atvėrusi komerciniams bankams didesnes likvidumo galimybes, kurios mažina privalomųjų atsargų svarbą ir poreikį naudotis nuolatinėmis galimybėmis.
8. nuolatinės galimybės ribojamos: palūkanų normomis; kiekio arba apimties ribojimais; trukmės arba laikotarpio ribojimais; procedūriniais ribojimais.
9. Nuolatinių galimybių funkcijos: stabilizuoja tarpbankinę palūkanų normą; finansinių krizių išvengimas; per palūkanų normas centrinis bankas perduoda rinkai žinias, į kurią pusę kreipiama monetarinė politika.
10. Nuolatinės galimybės Lietuvoje tik su didelėmis išlygomis atlieka pinigų rinkos palūkanų ir likvidumo stabilizatoriaus vaidmenį. Nuolatinių galimybių veiksmingumas padidėtų, jeigu Lietuvos bankas suteiktų bankams galimybes nustatytomis sąlygomis bet kada padėti trumpalaikius indėlius bei imti vienos nakties paskolas ne tik tada, kai korespondentinėje sąskaitoje trūksta lėšų mokėjimams vykdyti.

11. Europos centrinis bankas yra realizavęs tiek skolinimo tiek skolinimosi galimybes.

12. JAV realizuota galimybė tik skolintis. JAV komerciniai bankai linkę skolintis, nei dėti juose indėlius.

13. Privalomoms atsargoms priskiriamos šios pagrindinės funkcijos: pinigų kiekio reguliavimo funkcija; centrinio banko teikiamų išteklių paklausos funkcija; likvidumo atsargos ir trumpalaikių palūkanų stabilizavimo funkcija; cntrinio banko pajamų šaltinio funkcija.

14. Daugelyje centrinių bankų, taip pat ir Lietuvos banke, iki šiol taikančių privalomųjų atsargų reikalavimus, likvidumo atsargos ir (ar) pinigų rinkos palūkanų stabilizavimo funkcijos yra svarbiausios.

15. Privalomosios atsargos prisideda prie didesnio pinigų rinkos palūkanų stabilumo, jeigu jos vykdomos vidurkio metodu ir rinka yra pakankamai veiksminga.

16. Kol kas Lietuvos tarpbankinė rinka neišvengia palūkanų svyravimų, kuriuos galėtų pašalinti arbitražines operacijas, tačiau kartu tokie svyravimai skatina rinkos plėtrą.Naudota literatūra:
1. Snieška V. ir kt. Makroekonomika. Kaunas: Technologija, 2001. 615p.ISBN 9986-13-935-X.
2. Monetary policy strategy – Transparency or confusion? European Update, Dresdner Bank, April 1999.
3. Thomas Mayer., James S. Duesenberry , Robert Z. Aliber. Pinigai, bankai ir ekonomika. Vilnius: Alma littera, 1995. 426-429p.

4. Monetarinės politikos paskaitų konspektai.

5. Sigitas Šiaudinis. Privalomųjų atsargų reikalavimai komerciniams bankams. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 10 15]. Prieiga per internetą :
< http://www.lb.lt/lt/leidiniai/pinigu_studijos2000_4/siaudinis.pdf >

6. Dr. Gitanas Nausėda. Lietuvos pinigų politikos plėtra besikeičiančioje ekonominėje aplinkoje. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 11 08]. Priega per internetą:
< http://finansai.tripod.com/lppp.htm >
7. Finansai. Tripod. Vokietijos federalinio banko veiklos principai. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 10 15]. Prieiga per internetą :
8. Lietuvos bankas. Lietuvos banko pinigų politikos priemonės. [interaktyvus]. [žiūrėta 2004 11 09]. Prieiga per internetą :

Join the Conversation

×
×