Metinė finansinė atskaitomybė

1095 0

Tema: Metinė finansinė atskaitomybė

TURINYS

Įvadas..............................3

1. Finansinės atskaitomybės parengimas............................4

2. Balansas..............................5

3. Pelno (nuostolio) ataskaita..............................8

4. Nepaskirstyto pelno (nuostolio) ataskaita.........................10

5. Pinigų srautų ataskaita..............................11

6. Paaiškinamasis raštas..............................13

Išvados..............................14

Literatūros sąrašas..............................15ĮVADAS

Kiekvienos įmonės veiklos efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo valdymo personalo darbo. Savo ruožtu, valdytojų darbo kokybę apsprendžia gaunamos informacijos išsamumas. Neįmanoma gerai tvarkytis įmonėje, nežinant pagrindinių veiklos rodiklių, tarkim, kokiu turtu disponuoja įmonė, kokia naudą iš šio turto gauna, bei kas yra šio turto savininkas.

Pagrindinis finansinės-ekonominės verslo apskaitos tikslas – planuoti ir valdyti įmonės veiklą. Kiekvienas verslininkas turi mokėti naudotis apskaitos teikiama informacija, nes antraip apskaitos sistema neebus naudinga. Pagal jos duomenis galime: palyginti operatyvinius duomenis su ankstesnio laikotarpio rodikliais; parengti finansines ataskaitas ir ataskaitas mokesčiams apskaičiuoti, sumažinti neūkiškumo priežastis.

Naudojamoji apskaitos sistema turi tenkinti visus verslininko poreikius, t.y išsiaiškinti visus ekonominius ir finansinius verslo nesklandumus ir numatyti plėtros tendencijas; padėti gauti kreditus; suplanuoti įmonės plėtotę; padėti taupyti pinigus, mokant mokesčius ir t.t. Taigi apskaitos sistema turi padėti verslininkui atsakyti į tokius klausimus: ar verslo įmonė pelninga? Kur galima gauti didžiausią pelną? Kiek kainuoja įmonė? Mat tikėdamiesi pelno, turime žiinoti, ar įmonės turtas sumažėjo, ar padidėjo.

Verslininkai ir investoriai skiria didelį dėmesį finansinei atskaitomybei, kurios duomenimis vadovaudamiesi, jie priima atitinkamus sprendimus. Todėl savo darbe aš noriu aprašyti visus reikalavimus, kuriuos turi atitikti metinė finansinė atskaitomybė.

1. FINANSINĖS ATSKAITOMYBĖS PARENGIMAS

Verslo apskaitos sistemos pasirinkimas pr

riklauso nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio. Smulkaus verslo įmonėse tinka apskaita piniginiu pagrindu. Šiuo atveju pajamos fiksuojamos, kai pinigai jau gauti, o išlaidos- tada, kai pinigai jau sumokėti. Pavyzdžiui, smulki prekyba parduotuvėje- labai paprastas verslas, ir apskaita čia nesudėtinga. Stambesnėse verslo įmonėse tinkamesnė apskaita kaupimo principu. Šiuo atveju ūkinės operacijos yra fiksuojamos apskaitoje tuo metu, kai jos įvyksta, neatsižvelgiant į pinigų ar jų ekvivalentų gavimą ar išmokėjimą. Todėl visos ataskaitinio laikotarpio operacijos ir atsispindi atskaitomybėje per tą patį laikotarpį. Kaupimo principo taikymo privalumas yra tas, kad jis suformuoja informaciją ne tik apie ankstesnes operacijas, susijusias su pinigų gavimu ar mokėjimu, bet informaciją apie įsipareigojimus sumokėti pinigus ateityje bei šaltinius, iš kurių bus gauti pinigai.

Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti aiški, suuprantama ir tinkama. Ji laikoma tinkama (naudinga) tada, kai vartotojai, ja naudodamiesi, gali vertinti praeities, dabarties ar ateities įvykius, patvirtindami arba koreguodami ankstesnius vertinimus. Ši informacija turi būti patikima ir neutrali. Atskaitomybėje negali būti klaidų, pateiktų rodiklių dydžiai neturi priklausyti nuo subjektyvių vadovų ar savininkų norų. Draudžiami bet kokie turto ar skolų prirašymai ar pelno bei sąnaudų iškraipymai. Tam, kad informacija būtų patikima, joje turi būti atspindėti visi ūkiniai faktai, įvykę per ataskaitinį laikotarpį ir turėję įtakos turto ir nuosavybės pa
akitimams. Finansinė atskaitomybė laikoma neutralia, jei pateikiant duomenis nebuvo atliekami įvairūs įstatymais uždrausti veiksmai, galintys nukreipti sprendimus, kuriuos priima išoriniai vartotojai, norima linkme.

Kad finansinė atskaitomybė būtų patikima, visus ūkinius faktus būtina pateikti atsižvelgiant daugiau į jų turinį ir ekonominę prasmę negu į formalius pateikimo reikalavimus. Tą reikia daryti tam, kad būtų išvengta apskaitoje neapibrėžtumo kiekybiškai vertinant tam tikrų operacijų ir įvykių rezultatus. Pavyzdžiui, įmonė niekada negali tiksliai žinoti, kiek skolų jai negrąžins pirkėjai. Vertinant šiuos faktus, reikia atsižvelgti į apdairumo reikalavimą, pagal kurį numatoma visus neturinčius konkretaus apibrėžtumo, įvykius įvertinti taip, kad atskaitomybėje nebūtų padidinti turto ar pajamų, nuos.avybės arba sąnaudų rodikliai. Tačiau apdairumo reikalavimu neleidžiama sukurti užslėptų rezervų, sąmoningai stengiantis sumažinti turto ar pajamų ir padidinti nuosavybės ar sąnaudų rodiklius, kadangi šiuo atveju atskaitomybė nebus neutrali.

Rinkos sąlygomis skiriami šie pagrindiniai metinės finansinės atskaitomybės formos:

· Balansas

· Pelno (nuostolio) ataskaita

· Nepaskirstyto pelno ataskaita

· Pinigų srautų ataskaita

Be šių atskaitomybės formų pateikiamas paaiškinamasis raštas, kuriame atspindima papildoma informacija, nepateikta minėtose ataskaitose.2. BALANSAS

Balansų lentelėje pateikiama finansinė veikla už tam tikrą praeitą laikotarpį. Jis parodo firmos finansinę situaciją tam tikru fiksuotu laiku. Balansas sudaromas ne kasdien ir atspindi tik momentinę įmonės būklę. Todėl net jeigu jis ir atspindi gerą įmonės finansinę būklę, tai nereiškia, kad pastaroji tokia yra visuomet. Balansų lentelėje pateikiama fi
irmos turto, įsiskolinimų ir akcininkų nuosavybės vertė. Balansas sudarytas iš dviejų dalių. Vienoje iš jų parodoma turto sudėtis, o kitoje – įmonės kapitalo ir skolų sudėtis. Pirmoji dalis daugelyje šalių vadinama aktyvu, o antroji – pasyvu. Aktyvo terminas apibūdina konkrečias vertybes, kurios gali būti veiksmingai panaudotos ūkinėje veikloje. Pasyvo terminas iš pradžių buvo vartojamas savoms skoloms apibūdinti. Vėliau šis terminas buvo pradėtas vartoti visiems turto šaltiniams pavadinti.dabar galiojančiuose Lietuvos valdžios išleistuose dokumentuose atskiroms balanso dalims pavadinti vietoj aktyvo ir pasyvo vartojami terminai: turtas, savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai. Visas turtas turi būti lygus įsiskolinimų ir akcininkų nuosavybės sumai, t.y. abi pusės lygios. Tai galima išreikšti šia formule:

čia: K – turtas (asset);

KS – įsiskolinimai (įsipareigojimai) (liability);

KA – nuosavas (akcininkų) kapitalas (equity).

Šie trys pagrindiniai elementai (turtas, įmonės įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė) skaidomi į smulkesnius norint patekti papildomą informaciją, kuri reikalinga vertinant įmonės veiklą.

Balansų sandara gali būti diferencijuojama, atsižvelgiant į įmonių veiklos pobūdį ir dydį. Kiekvienos šalies balansai turi savo ypatumų. Gali būti skirtingas rodiklių grupavimas ir detalizavimas, jų išdėstymo nuoseklumas ir kiti bruožai. Šalyse, taikančiose Šiaurės Amerikos modelį balanso rodikliai išdėstyti vienaip ( trumpalaikis turtas balanse pateikiamas pirmiausia), o taikant Europos modelį – kitaip (trumpalaikis turtas pateikiamas įmonės disponuojamojo turto dalies pabaigoje). Tačiau visų rinkos šalių balansas turi atitikti tarptautinius reikalavimus ir dė

ėl to negali turėti didelių skirtumų.

A. ILGALAIKIS TURTAS. Tai turtas, kuris naudojamas įmonės gamybinėje – komercinėje veikloje ilgiau negu vienerius metus. Ilgalaikį turtą sudaro:

I. Formavimo savikaina. Tai įmonės formavimas ir reorganizavimas, kapitalo dydžių pakeitimai, kiti formavimo darbai.

II. Nematerialusis turtas. Tai yra ilgalaikis turtas, tačiau nematerialus, nes jo negalima “paliesti” ranka. Daugumoje įmonių toks nematerialus turtas yra įmonės ženklas ant produkto, teisė gaminti pagal patentą, licenciją ar autorinės teisės, kurios įvertinamos simboliškai rinkos kaina arba verte. Turtas balanse išreiškiamas likutine verte, kuri gaunama iš jo pradinės vertės atėmus nusidėvėjimą (amortizaciją)

III. Materialusis turtas. Tai toks turtas, kurį galima “paliesti” ranka, t.y. fizinę išraišką turintis turtas. Jis gali būti kilnojamasis (įrengimai, transporto priemonės, baldai ir t.t.) ir nekilnojamasis (žemė, pastatai, gamtiniai ištekliai). Turtas balanse išreiškiamas likutine verte, atėmus iš jo pradinės vertės nusidėvėjimą.

IV. Ilgalaikis finansinis turtas. Tai akcijos obligacijos ar ilgalaikiai vekseliai. Finansinis turtas balanse pateikiamas jo įsigijimo verte.

V. Po vienerių metu gautinos sumos. Tai gali būti pirkėjų įsiskolinimas, kitos gautinos sumos.

B. TRUMPALAIKIS TURTAS. Jį sudaro pinigai ir kitas turtas, kurį numatoma iškeisti, parduoti ar sunaudoti greičiau negu per vieną ataskaitinį laikotarpį (metus). Ji sudaro:

I. Atsargos. Tai medžiagos, nebaigta gamyba, pagaminta produkcija, išankstiniai mokėjimai. Tarptautinėje praktikoje pirktinių atsargų likučiai gali būti įvertinami vienų iš kelių būdų: paskutinėmis įsigijimo kainomis (FIFO būdas), pirmutinėmis įsigijimo kainomis (LIFO būdas), pagal įsigijimo kainų vidurkį.

II. Per vienerius metus gautinos sumos (debitinės skolos). Tai pirkėjų ir kitos skolos.jos balanse išreiškiamos gautinų sumų dydžiu, užfiksuotu atitinkamuose. dokumentuose.

III. Trumpalaikės investicijos terminuoti indėliai. Tai yra įmonės laikinai laisvos lėšos, išleistos pirkti sertifikatų, rinkos vertybinių popierių, trumpalaikių kredito kortelių ir t.t.

IV. Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje. Pinigų banke ir kasoje likučiai įtraukiami pagal tokį įvertinimą: nacionaliniai pinigai – pagal nominaliąją vertę, o užsienio valiuta – pagal jos oficialų kursą, galiojantį balanso sudarymo dieną.

Specifiškas yra C skyriuje pateiktas rodiklis.jis rodo tokias ataskaitiniais ir ankstesniais metais padarytas išlaidas, kurios susijusios su vėlesnių metų pajamomis. Minėtos išlaidos paprastai nurašomos po palyginti neilgo laiko, todėl jos yra artimos trumpalaikiam turtui.

Balanso antroje pusėje – įmonės kapitalo ir skolų sudėtis.

A. KAPITALAS IR REZERVAI. Juos sudaro:

I. Įstatinis kapitalas. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą įstatinio kapitalo dydžiu laikomas nustatyta tvarka įregistruotas įstatinis kapitalas.

II. Akcijų priedai – tai paprastųjų ir privilegijuotųjų akcijų nominalios vertės perviršiai. Jie gaunami, kai bendrovė parduoda akcijas brangiau nei jų nominalo vertė.

III. Perkainojimo rezervas – tai ilgalaikio materialiojo ir finansinio turto vertės padidėjimo suma, gautas perkainojus turtą.

IV. Rezervai. Rezervai gali būti: privalomasis – tai Akcinių bendrovių įstatymo numatytas rezervas, kuris formuojamas iš grynojo pelno atskaitymų; nepaskirstytinieji rezervai – sudaromi įstatymo ir bendrovės įstatų nustatyta tvarka konkretiems tikslams įgyvendinti, pervedant dalį ataskaitinio laikotarpio grynojo pelno; paskirstytinieji rezervai sudaromi ir naudojami tik bendrovės įstatuose nustatyta tvarka.

V. Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) – tai įmonės uždirbtas pelnas, kuris lieka atsiskaičius su kreditoriais, valstybe ir akcininkais.

B. FINANSAVIMAS (dotacijos ir subsidijos). Čia rašomas iš valstybės ar kitur gautų ir dar nepanaudotų lėšų likutis.

C. ATIDĖJIMAI IR ATIDĖTIEJI MOKESČIAI. Tai einamojo laikotarpio sąnaudų didinimo arba pajamų mažinimo būdu formuojamos išlaidos, numatomos ateinantiems laikotarpiams.

D. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI. Įsipareigojimai balanse dalijami į ilgalaikius ir trumpalaikius. Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tokie, kuriuos numatoma įvykdyti per sekantį ataskaitinį laikotarpį. Tai finansinės ir prekybos skolos, avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis, kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Ilgalaikiai įsipareigojimai tokie, kurių nenumatoma likviduoti per ateinantįjį ataskaitinį laikotarpį.

E. SUKAUPTOS SĄNAUDOS IR ATEINANČIO LAIKOTARPIO PAJAmos. Čia pateikiamos būsimųjų laikotarpių pajamos. Jas sudaro įmonės gautos lėšos, kurias bus galima priskirti pajamoms ateinančiais metais.

Remiantis balanso duomenimis, galima nustatyti, kokiu turtu disponuodama įmonė uždirbo ataskaitinio laikotarpio pelną, įvertinti turto likvidumo laipsnį ir įmonės finansinį manevringumą.3. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA.

Pelno (nuostolio) finansinė ataskaita apibūdina įmonės finansinius rezultatus per tam tikrą laiką. Tai vienas pagrindinių dokumentų, reikalingų finansiniam pranešimui visuotiniam akcininkų susirinkimui parengti.

Pelno (nuostolio) ataskaitoje yra tokie straipsniai:

I. Pardavimai ir parduotų prekių bei paslaugų savikaina. Šis straipsnis dalijamas į du savarankiškus straipsnius:

I.1. Pardavimai. Tai dažniausiai tas pats kas ir realizavimas, t.y. pajamos arba visas pinigų kiekis, gaunamas įmonės gamybinėje-komercinėje veikloje per tam tikrą laikotarpį.

I.2. Parduotų prekių ir paslaugų savikaina. Prekybos įmonėms parduotų prekių savikaina gali būti apskaičiuojama dviem būdais: nuolat apskaitomų atsargų ir periodiškai apskaitomų atsargų. Parduotų prekių savikaina būtina apskaičiuoti labai tiksliai, nes pagal pelno ataskaitos parengimą duomenų kaupimo principu pajamos laikomos uždirbtomis, kada prekės parduotos. Parduotų prekių savikainos rodiklis priklauso ne tik nuo apskaitos būdo. Jis priklauso ir nuo pirkimo bei atsivežimo kainos, muitų, akcizų, sandėliavimo tarpinėse stotyse.

II. Bendras pelnas (nuostolis). Jis apskaičiuojamas iš pardavimų atėmus parduotų prekių ir paslaugų savikainą.

III. Veiklos sąnaudos. Pateikiami duomenys apie laikotarpio išlaidas, kurios pripažįstamos sąnaudomis nedelsiant, todėl, kad neįmanoma nustatyti jų sąryšio su uždirbtomis pajamomis, bei sąnaudos, kurios susijusios su pajamomis netiesiogiai. Jos yra pardavimų sąnaudos ir bendrosios ir administracinės sąnaudos.

IV. Veiklos pelnas. Jis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas.

V. Kita veikla.

VI. Finansinė ir investicinė veikla. Čia pateikiami duomenys apie nepagrindinės bei antraeilės veiklos pajamas ir sąnaudas, antai kaip palūkanų, dividendų, nuomos ir t.t.

VII. Įprastinės veiklos pelnas prieš apmokestinimą. Tai veiklos pelnas + Pelnas iš kitos veiklos + Pelnas iš investicinės veiklos.

VIII. Ypatingoji veikla. Čia pateikiami duomenys apie neįprastus arba retus įmonės pagautę ir netekimus: atsargų nurašymą, savo įrengimų perleidimą kitoms įmonėms, pagautę ar netekimus, pasikeitus užsienio valiutos kursui ir t.t.

IX. Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą. Tai įprastinės veiklos pelnas + Pagautė

X. Pelno mokestis.

XI. Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui. Jis apskaičiuojamas iš pelno prieš apmokestinimą atėmus pelno mokestį.4. NEPASKIRSTYTO PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA.

I. Nepaskirstytasis rezultatas – pelnas (nuostolis) ataskaitinio laikotarpio pradžioje. Šiame straipsnyje pateikiamos iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos nepaskirstyto pelno arba nepadengto nuostolio sumos. Jei tai pelnas, jis gali būti paskirstytas, o jeigu nuostolis, – padengtas visuotiniame akcininkų susirinkime. Šis ataskaitinio laikotarpio rodiklis įrašomas iš ankstesnių metų pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitos paskutines eilutes.Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis).

II. Grynasis ataskaitinio laikotarpio rezultatas – pelnas (nuostolis). Šiame straipsnyje įrašomas ataskaitinio laikotarpio įmonės veiklos rezultatas – uždirtas pelnas arba patirtas nuostolis. Ši suma įrašoma iš to paties laikotarpio pelno (nuostolio) ataskaitos paskutinės eilutės.

III. Paskirstytinas rezultatas – pelnas (nuostolis) – ataskaitinio laikotarpio pabaigoje – ankstesnių laikotarpių nepaskirstytos sumos (pelno arba nuostolio) ir ankstesniais metais uždirbto pelno arba patirto nuostolio algebrinė suma. Ji gaunama algebriškai susumuojant šitos pačios ataskaitos pirmosios ir antrosios eilučių duomenis. Apskaičiuojant šį rodiklį, be skliaustų įrašytos sumos sudedamos, o skliaustuose – atimamos.

IV. A

. . .

6. PAAIŠKINAMASIS RAŠTAS

Paaiškinamasis raštas yra privalomoji sudėtinė metinės finansinės atskaitomybės dalys. Jame pateikiama informacija susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta finansinėse ataskaitose. Paaiškinamasis raštas turi būti pradedamas pastabomis, kuriose pateikiami bendrieji duomenys apie įmonę ir informacija apie tai, pagal kokius reikalavimus įmonėje buvo tvarkoma apskaita bei sudaroma atskaitomybė. Per ataskaitinius finansinius metus pakitus apskaitos metodikai, paaiškinamajame rašte turi būti nurodyta ir aptarta šio pakitimo įtaka įmonė ūkinei veiklai, pateikti rodikliai, apskaičiuoti pagal seną ir naują metodikas.

IŠVADOS

Metinė finansinė atskaitomybė rengiama apibendrinant kiekvienų finansinių metų duomenis. Duomenys, pateikti metinėje finansinėje atskaitomybėje, apskaitoje turi būti suformuoti. pagal kaupimo principą. Rengdami finansines ataskaitas turime vadovautis tuo, kad:

1. Juos turi būti pateiktos pilnosios ir pavyzdinės sutrumpintos metinės finansinės atskaitomybės pagrindinėse formose (Forma A, Forma B, Forma C, Forma D, Forma E) patvirtintuose Finansų ministerijos raštu Nr. 83 N.

2. Metinėje finansinėje atskaitomybėje pateikti duomenys turi būti suprantami potencialiems jų naudotojams, kad jie galėtų priimti tinkamus sprendimus.

3. Finansines ataskaitas turi pasirašyti už jas atsakingas darbuotojas, o privalo patikrinti nepriklausomas auditorius ir pateikti išvadas administracijos vadovui arba savininkui. Už pateiktą neteisingą finansinę atskaitomybę, nors ji patikrinta ir patvirtinta auditoriaus, atsako įmonės vadovas arba savininkas.

4. Balansas, parengtas finansinių metų pabaigai, o pelno (nuostolio) ataskaita, parengta už ataskaitinį laikotarpį turi atitikti viena kitą, tai yra nurodyta laikotarpį.

5. Balanse turi būti nurodytas visas įmonės turtas ir nuosavybė. Jis parodo įmonės finansinę situaciją tam tikru fiksuotu laiku.

6. Pelno (nuostolio) ataskaitoje pateikiami duomenys apie įmonės veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Šioje ataskaitoje turi būti nurodytos visos per ataskaitinį laikotarpį uždirbtos pajamos bei sąnaudos, patirtos uždirbant šias pajamas.

7. Pelno (nuostolio) paskirstymo ataskaitoje nurodomas paskirstytinas pelnas ar nuostolis, taip pat pervedimai iš rezervų. Joje nurodomi akcininkų įnašai nuostoliams padengti, pervedimai į rezervus ir kitas pelno paskirstymas.

8. Finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaitoje nurodomi ataskaitinio laikotarpio pinigų srautai iš įmonės gamybinės (prekybinės), investicinės ir finansinės veiklos.

9. Paaiškinamasis raštas yra privalomoji sudėtinė metinės finansinės atskaitomybės dalys. Jame pateikiama informacija susijusi su įmonės veikla, bet nenurodyta finansinėse ataskaitose.

LITERATŪROS SĄRAŠAS.

1. Bružauskas V. Pagrindinė apskaitos lygybė ir buhalterinis balanas. – K.: Akademija. LŽŪU. 1999

2. Dubauskas G. Finansai ir apskaita. – V.: 2000

3. Kalčinskas G. Buhalterinės apskaitos pagrindai. – V.: UAB „Pačiolis“. 1996

4. Kvedaraitė V. Įmonės finansų valdymas. – V.: Lietuvos informacijos institutas, 1997

5. Smalenskas G. Finansinė atskaitomybė ir jos rodikliai. – V.: Lietuvos informacijos institutas, 1997

6. Valužis K. Apskaita ir atskaitomybė: principai, metodika, korespondencijos, atskaitomybės sudarymas. – V.: 1998

7. Valužis K. Metinės finansinės atskaitomybės sudarymas. – V.: 1996

8. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymas. 1995m. Rugsėjo 28 d.

9. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimas. 1993m. Spalio 27d. Dėl įmonių, turinčių juridinio asmens teises, metinės finansinės atskaitomybės.

Join the Conversation

×
×