Lietuvos investicijų programos

Turinys:
Įvadas 3
Lietuvos investicijų programų analizė 7
Lietuvos užsienio investicijų kryptys. 10
Išvados. 13
Naudota literatūra: 13Įvadas
Ankstesnėje literatūroje investavimo procesas buvo nagrinėjamas atskiriant investavimą ir spekuliaciją. Spekuliacija buvo siejama su didele rizika arba lošimu, kai investuotojas savais tisklais naudoja kitų žmonių pinigus.
Dabar į investavimą žiūrima kaip į saugų turto įsigyjimą, duodantį pastovias pajamas nenaudojant skolintų lėšų.
Šiame kursiniame darbe bus nagrinėjamos Lietuvos valstybės investicijų programas, kokios jos yra, į ką orientuotos ir kaip keitėsi investavimo tikslai. Taip pat bus apžvelgta Lietuvos investavimas užsienyje.

Pagrindinės investavimo sąvokos
Primiausia, reikia nustatyti pagrindinias sąvokas, susijusias su investicijomis:
1. Investicijos – piniginės lėėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.
2. Reinvesticijos – iš investicijų gauto pelno (pajamų) investicijos tame ūkio subjekte, kuriame šis pelnas (pajamos) buvo gautas.
3. Investavimas – šio įstatymonustatytais būdais atliekamiinvestuotojo veiksmai, kuriaisjis įgyja nuosavybės teisęarba kreditoriaus reikalavimo teisęį investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti.
4. Investuotojai – Lietuvos Reespublika bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, Lietuvos Respublikos ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.
5. Strateginis investuotojas- investuotojas, su kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota in

nstitucija šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį.
6. Investavimo objektas – ūkio subjekto nuosavas kapitalas, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas.
7. Ūkio subjektai – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įsteigtos visų rūšių ir nuosavybės formų įmonės, įstaigos bei organizacijos.
8. Valstybės prioritetai – svarbiausios valstybės ūkio plėtros, socialinės, gynybinės reikmės, kurias nustato Lietuvos Respublikos Seimas arba Vyriausybė.
9. Valstybės investicijų programa – valstybės investavimo strategiją nustatantis dokumentas, kuriame numatomos sritis, į kurias investuojama, lėšos, reikalingos valstybės remiamų programų investiciniams projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir šių investicinių projektų įgyvendinimo terminai.
10. Investicijų projektas – dokumentas, finansiškai (ekonomiškai), techniškai ir socialiai pagrindžiantis investavimo tikslus, įvertinantis investicijų grąžą (komercinis projektas) bei kitus efektyvumo rodiklius, nurodantis projekto įgyvendinimui reikalingas lėšas bei finansavimo šaltinius ir terminus.
11. Savivaldybės investuotojas – investuotojas, su kuriuo saavivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį.

. Investicijų rūšys pagal investuotojo statusą:
1) valstybės investicijos – investicijos valstybės poreikiams tenkinti nacionalinio biudžeto, valstybės (savivaldybių) fondų lėšomis, Lietuvos valstybės (savivaldybių) vardu gautomis paskolomis, valstybės (savivaldybių) įmonių lėšomis ir kitu valstybės (savivaldybių) turtu bei valstybės (savivaldybių) suteikiamomis paskolų garantijomis;
2) privačios investicijos – Lietuvos Respublikos ir užsienio privačios nuosavybės teisės subjektųinvesticijos;
3) užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų investicijos.

4) skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;
5) vykdydami koncesijų be

ei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis.
Valstybinė investicijų politika
1. Valstybė sudaro palankias sąlygas privačioms investicijoms bei užtikrina e.fektyvų valstybės lėšų, skirtų investicijoms, panaudojimą siekiant valstybės ekonominės ir socialinės plėtros.
2. Valstybė remia investicijas 13 straipsnyje nustatytais būdais valstybės prioritetams, ekologinei situacijai gerinti, perspektyvių pramonės šakų įmonių technologijoms atnaujinti ir modernizuoti, smulkiam ir vidutiniam verslui plėtotibei svarbiausioms visuomenės socialinėms reikmėms tenkinti.
3. Valstybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus parametrus, gali skirti lėšų bei suteikti paskolas ir paskolų garantijas investicijoms ūkio sektoriams restruktūrizuoti, ekonominiams bei socialiniams skirtumams tarp atskirų šalies regionų sumažinti, naujoms darbo vietoms kurti bei stichinių nelaimių padariniams likviduoti.
13 straipsnis. Investavimo skatinimas
1. Investuotojams teikiamasmokesčių lengvatas nustatoatitinkamimokesčių įstatymai.
2. Dalis palūkanų už paskolas, paimtas investicijoms finansuoti, gali būti apmokama tikslinių valstybės (savivaldybių) fondų lėšomis. Palūkanų apmokėjimo tvarkąir sąlygas nustato šių fondų nuostatai.
3. Lietuvos ir užsienio kreditoriams, suteikusiems paskolas investicijų projektams įgyvendinti, gali būti teikiamos valstybės (savivaldybių) garantijos Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
4. Paskolos, skirtos investicijų projektams įgyvendinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti apdraustos valstybės lėšomis.
5. Dėl ne mažesnių kaip200 mln. litų ir atitinkančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus investicijų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę sudaryti su strateginiais investuotojais investicijų sutartis, kuriose nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos. Verslo apmokestinimo sąlygos tokioseinvesticijų sutartyse nustatomos Lietuvos Re
espublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
6. Investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė turi teisę sudaryti investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją.

Valstybės investicijų reguliavimas
1. Valstybės investicijų politika formuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, valstybės remiamose programose, Valstybės investicijų bei Valstybės skolinimosi programose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos ūkio ir ekonominės-socialinės raidos prognozes.
2. Valstybės investicijų programa sudaroma ne mažiau kaip trejiems metams. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Valstybės investicijų programą teikia svarstyti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui kartu su atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu įstatymų nustatyta tvarka.
3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato valstybės lėšų, skirtų valstybės investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos bei kontrolės tvarką.Lietuvos investicijų programų analizė
Lyginant verslinikų ir valstybės investicijų tikslus galima pasakyti, kad jie skiriasi tuo, kad valstybė rūpinasi šalies būkle, normalaus gyvenimu ir visų sryčių tarpinikavimo organizavimu.
Analizuojant tris investicijų programas, pateiktas šiame referate, negalima teigti, kad kiekvienas metais valstybė skyria vis daugiau ir daugiau lėšų investavimui, nes 2001 metais buvo iš viso skirta 1305587 lt, 2002 m. – 1238369 lt, o 2003 m. – 1441023.
Valstybės investicijų programoje išskyrus lėšų skaičiaus, finansavimo šaltinių ir įgyvendinimo terminų nurodoma visų pirma sritis, į kurias investuojama, siekiant labiau organizuoti jų tavrką, pagerinti kai kurių padėtį- kaip ir

r buvo minėta įvade, tam, kad pakelti šalies lygį ir, visų pirma, piliečių gyvenimo lygį – socialinę, sveikatos apsaugą, užtikrinti geriausio išsilavinimo gavimo sąlygas, informacinių technologijų plėtimą, normalaus susiekimo paslaugų teikimą; suorganizuoti valstybės valdymą.
Pateiktose valstybės investicijų programose yra nurodomi valstybės remiamų projektų įgyvendinti finasavimo šaltiniai. Tai yra – Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Privatizavimo fondo lėšos ir paskolos, gaunamos valstybės vardu ir su valstybės garantija.
Iš to, kam yra skiriamos lėšos ir kiek jų yra, galima nustatyti šalies išsivystymo lygį, o taip pat politinę, ekonominę situacija šalyje.
Kiekvienoje investicijų programoje nurodoma tokia sritis, kaip švietimas. Tai yra įvairiausios švietimo reformos, kurių esmė yra tame, kad valstybė turi vykdyti tokią švietimo politiką, kuri apimtų visus gyventojus nuo ikimokyklinių įstaigų iki universiteto lygio. Ne vienam piliečiui neturi būti finansinių kliūčių gauti vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą, todėl turi užtikritnti nemokamo išsilavinimo gavimo sąlygas, o taip pat sąlygas mokytis visą gyvenimą.
Į šią sritį įeina mokyklų vadovėliais aprūpinimas, mokytojų atlyginimai, kamunalinių paslaugų tiekimą, tame tarpe universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose mokymo proceso tvarkos organizavimas.
2001-2003 metų programoje švietimui skirta 131 mln. 467 tūkst. Lt . Iš jų 2002 metams – 50 mln 330 tūkst. Lt, 2003 – 55 mln. 436 tūkst. Lt. 2002-2004 metų programoje skirta mažiau lešų, negu pirmoje programoje – 118 mln 2 tūkst. Lt. Tai galima paaiškinti, kad 2001 m. buvo numatyta padaryti mokymosi aukštosiose mokyklose reforma – įvedimas dalinai valstybės finansuojamų vietų tvarkos.
Daugiausiai skirta lėšų švietimui 2003-2005 metų programoje – 146 mln 158 tūkst. Lt. Valstybė numato įstojimą į Europos sąjungą, kas reikalauja didesnio demėsio skirti visoms gyvenimo sferoms. 2004 m. ir 2005 m. valstybė skiria 129 mln 622 tūkst. Lt ir 123 mln 69 tūkst. Lt atitinkamai, kas beveik 3 kartu vyršyja sumas prieš tai sukurtose programose.
2001-2003 metų programoje skirta lėšų narystėi Europos Sąjungoje ir integracijai į NATO. Tai galima paaiškinti tų metų Lietuvos politika. Integracijai į NATO net numatomos lėšos iš paskolų, gaunamų valstybės vardu – 39 mln lt
Valstybės valdymas – apima vidaus ir užsienio valstybės politiką – visų valstybės funkcijų vykdymą- teisinę, organizacinę, ekonominę, socialinę, švietimo, kulturinę-auklėjamąją, o taip pat teisingo ir tvarkingo valstybės valdymo institucijė tarnautojų savo pareigų įvykdymo.
Mažiausiai pinigų valstybės valdymui buvo skirta 2001-2003 metų programoje 25 mln 435 tūkst. LT, savo ruožtu 2003-2005 metų programoje numatoma investuoti 128 mln 139 tūkst.lt į šią sritį. Tai 5 kartus daugiau, negu buvo skirta 2001 metais, bettik 1,5 karto daugiau už 2002 metais numatomų lėšų kiekį.
Viešoji tvarka – tai tvarkos visuomenėje įvykdymas – užtikrinimas saugaus eismo, saugumo gatvėse nakties ir dienos metu; tai valstybės įvairiausių teisės normų dėl žmonių privalomojo elgesio ir priemonių tų mormų įvykdymui sukurimas. Viešąją tvarką užtikrina policija, teismai.
Analizuojant investicijų programas, galima prieiti išvados, kad viešajai tvarkai nėra skirtas didelis dėmesys – 2002-2004 metų programoje pagal lėšų kiek.į viešoji tvarka yra paskutinėje vietoje – 14 mln 956 tūkst. Lt, o 2003-2004 m – priešpaskutinėje – 23 mln 849 tūkst. Lt.
Socialinė apsauga – tai valstybės socialinių garantijų užtikrinimas – aprūpinimas darbu, gyvenamuoju plotu, privalomas vidurinis išsilavinimas, pensijos, minimalaus gyvenimo lygio nustatymas. Tai yra labai svarbus aspektas, nes socialinė apsauga užtikrina žmonėms labiausiai jų dominčių ir gyvenimiškai reikalingų dalykų aprūpinimą.
Nors pagal programas socialinė apsauga nėra tarp pačių pirmųjų vietų. 2001 metais skirta 105 mln 610 tūkts. Lt, tai reiškia, kad valstybė numatė tuo metu skirti didesnį dėmesį šiai sferai. Bet 2002 metų programoje socialinei apsaugai skirta mažiausia visų pinigų 22 mln 283 tūkst. Lt.
Transportas ir ryšiai – tai sfera, kuriai beveik visose programose ( 2001 metų programoje transportas yra po integracijos į NATO – 192 mln 294 tūkst. Lt) skirta daugiausiai lėšų.
Tai galima paaiškinti, kad mūsų šiuolaikiniame greitajame gyvenime susisiekimo paslaugos vaidina svarbiausią vaidmenį. Šiai sferai galima priskirti viešajį, tarpmiestinį ir tolymojo eismo transportą. Tai yra ne tik žemės, bet vandens ir oro transportas.
Problemos su transporto net gali privesti prie politinių konfliktų tarp šalių. Todėl trasnporto priemonės bet kurios srities turi būti geros kokybės pagaminti arba tvarkingai suremontuoti.
2002 metais transportui ir ryšiams skirta 319 mln 429 tūkst. Lt, o 2003 metų programoje – 460 mln 246 tūkst. Lt
Kultūra – tai savo ruožtu irgi yra reikšminga žmonių gyvenimo sritis ir ją valstybė turi vystyti nemažiau , kai kitas sferas.
Kultūra – tai yra įvairiausieji kultūriniai renginiai – koncertai, parodos, konferencijos. Tai taip pat rūpinimasis kultūrianiais paminklais, etninių tradicijų ir papročių išsaugojimas, menas.
Pagal nagrinėjamas programas kultūrai skiriamas vis didesnis dėmesys – 2001-2003 m programoje šiai sričiai skirta tik 21 mln 022 tūkst. Lt, bet jau 2003-2005 m programoje numatoma išleisti 49 mln 503 tūkst. Lt.
Svarbu paminėti tokį aspektą kaip informacinės technologijos. Mūsų vis sparčiau besivystančiame skaitmeninių technologijų pasaulyje informacinėms technologijoms turi būti skiriamas ypatingas dėmesys, nes be jų jau sunku įsivaizduoti gyvenimą – kompiuteriai, mobilieji telefonai, internetas. Jos plačiai naudojamos prekybos sistemoje, bankinikystėje, versle.
Pirmojoje prgramoje šita sritis vadinama informatiką ir jai skirta 78 mln 316 tūkst. Lt: antrojoje ir trečiojoje programose 90504 ir 999346 tūkst. Lt atitinkamai. 2005 metams technologijoms skirta 101 mln ir 803 tūkst. Lt.
.Lietuvos užsienio investicijų kryptys.
Didžiausią Lietuvos investicijų dalį sudaro investicijos į kaimynines šalis – Rusiją, Estiją ir Latviją.
Lietuvos įmonių investicijos Latvijoje, LR Statistikos departamento 2002 m. sausio 1 d. duomenimis, sudarė 36.4 mln. Lt. Jei 2001 sausio 1 d. Latvijoje buvo investuota didžiausia lietuviškų investicijų užsienyje dalis, tai 2002 m. pradžioje Latvija šiuo aspektu buvo 3-oje vietoje (po Estijos ir Rusijos).
Lietuvos investicijos Estijoje ilgą laiką buvo nežymios. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2002 12 31 jos sudarė 41.6 mln. Lt, ir lyginant su 2001 m. teišaugo 0.97 % (2000 m. augo net 38 %).

1998 m. Lietuvos investicijos užsienyje buvo didžiausios Baltarusijoje – 17,5%. Vėliau investicijos į Baltarusiją žymiai sumažėjo. Tuo tarpu pagal Lietuvos investicijų užsienyje dydį Rusija nuo 1998 iki 2003 metų išliko valstybių, į kurias daugiausiai investuojama, trejetuke.

Tiesioginės investicijos užsienyje, mln Lt.

1998 1999 2000 2001 2002 2003
Iš viso 103,87 65,9 103,77 117,28 191,42 197,05
Airija 0,86 0,86 1,14 1,08 – –
Austrija – – – – – 1,63
Baltarusija 43,48 9,49 0,95 4,06 4,01 12,38
Bosnija ir Hercogovina – – – 4,38 14,67 15,67
Čekija – – – – – 1,69
Danija 0,309 0,18 0,6 0,24 0,24 0,19
Estija – 0,412 23,67 29,77 41,2 41,57
Italija – – 2,52 0,18 1,09 2,11
Kanada 2,72 2,51 4,12 3,21 4,88 6,79
Kazachstanas 7,27 3,17 0,17 0,17 0,17 0,21
Kipras – 3,03 3 2,68 2,08 0,98
Kirgizija – – 0,44 0,85 0,85 0,77
Kroatija – – – – 0,2 0,32
Latvija 18,97 12,34 26,52 32,59 36,49 45,12
Lenkija 0,074 0,75 2,93 1,44 3,37 3,43
Meksika – – – – – 3,87
Nyderlandai 0,21 0,21 0,12 0,58 0,12 –
Prancūzija – 2,28 1,93 1,37 0,31 0,41
Rumunija – – 0,11 0,11 0,4 0,45
Rusija 17,51 22,3 22,36 12,99 38,54 29,99
Suomija – – – 0,02 0,39 0,54
Švedija 0,052 0,17 0,17 0,17 0,63 0,96
Tadžikistanas – – – – 3,7 0,78
Turkmenistanas – – 2,83 5,76 3,41 2,76
Ukraina 9,15 2,91 3,26 3,72 22,55 14,17
Uzbekistanas 0,19 0,076 3,13 4,13 3,53 3,18
Vengrija – – 0,05 0,08 0,8 1,02
Vokietija 2,67 4,79 3,69 7,52 6,52 5,28
Kitos šalys 0,41 0,42 0,06 0,18 1,27 0,78

Lietuvos verslininkai užsienyje yra investavę 180 mln. Lt, nemažai jų pasirinko tolimas valstybes, kuriose randa erdvės lietuviškai produkcijai, mokestinių lengvatų ar įigios darbo jėgos. Statistikos departamentas skelbia, kad be tradicinių rinkų, 2002 m. Pabaigoje Lietuvos įmonės buvo investavusios Bosnijoje ir Hercogovinoje, Kipre, Kirgizijoje, Kroatijoje, Meksikoje, Tadžikistane, Uzbekistane.
Lietuvos investicijos Ukrainoje statistikos departamento duomenimis, 2003 metų sausio 1 d. tiesioginės Lietuvos investicijos Ukrainoje siekė 14.17 mln. Lt. (3.86 mln. JAV dolerių) – 7.2 proc. nuo visų tiesioginių Lietuvos įmonių investicijų užsienyje (5 vieta

Lietuvos investicijų pasiskirstymas pagal veiklų rūšis.

Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje pagal veiklų rūšį pasiskirstė taip.

Tiesioginės investicijos užsienyje pagal veiklų rūšis, mln.Lt

1998 1999 2000 2001 2002 2003
Iš viso 103,873 65,9 103,774 117,276 191,42 197,05
Apdirbamoji pramonė 4,287 21,1 68,864 58,465 61,86 81,82
Statyba 7,652 1,332 1,003 2,388 3,62 8,98
Mažmeninė ir didmeninė prekyba 84,681 35,296 25,185 44,467 76,71 73,41
Transportas ir sandėliavimas – 1,607 1,508 0,91 1,61 2,2
Finansinis tarpininkavimas 2,33 0,59 0,59 4,87 31,27 14,45
Nekilnojamas turtas, nuoma ir kt. 4,14 2,669 2,601 2,802 7,31 11,16
Kitos veiklos 0,78 3,313 4,023 3,374 4,01 –

Kaip matome, daugiausiai buvo investuojama į mažmeninę ir didmeninę prekybą bei į apdirbamąją pramonę. Iš kitų veiklos rūšių gerokai išaugo investicijos į finansinį tarpininkavimą ir nekilnojamąjį turtą.

ES plėtros įtaka investicijoms.

Galima tikėtis, kad Lietuvai įstojus į Europos sąjungą, investicijos į užsienį išaugs. Prognozuojama, kad aštuonių regiono valstybių, įskaitant Lietuvą, pakvietimas prisijungti prie ES turės esminės reikšmės šių valstybių TUI srauto į užs.ienį augimui.
Kad padėtis gali pasikeisti, rodo tai, jog Lietuvos įmonės aktyviai pradėjo investuoti Rusijos anklave Kaliningrade – per š.m. 11 mėnesių Lietuvos tiesioginės užsienio investicijos Kaliningrado srityje sudarė 19,77 mln. litų (5,7 mln. EUR) – didžiausią šios rūšies investicijų dalį Kaliningrade ir nurungė Vokietiją (4 mln. EUR) bei Lenkiją (1,43 mln. EUR).Išvados.
Kaip įrodė rinkos elgsenos tyrinėtojai, kad be valstybės įsikišymo į verslo procesus, rinka negali ilgai visapusiškai gerai ir organizuotai funkcionuoti. Valstybė turi sudaryti mokesčių sistemą, nustatyti minimalaus darbo užmokesčio dydį. Bet kad pagerinti šalies įsivystymosi lygį, valstybė turi investuoti lėšas į besivystančias srytis.
Investicijos didina užimtumą, užimtumas didina pajamas, pajamos lemia vartojimą.
Nagrinėjamose investicijų programose vis daugiau lėšų skirtsoma sveikatos apsaugai ir kultūrai.
Investuojama daugiau į valstybės valdymą , teisetvarką. 2001-ųjų metų programoje valstybės valdymui skirta tik 25435 lt, o 2003-2005-ųjų metų – 128193 lt.

Lietuvos, investicijos užsienyje nėra didelės. Viena iš priežasčių yra tai, kad Lietuva yra palyginti jauna valstybė. Lietuva labiau tikisi sulaukti investicijų iš užsienio, kadangi kol kas nėra sukaupusi savo kapitalo, kurį galėtų investuoti užsienyje. Tačiau situacija pamažu keičiasi į palankesnę pusę. Sėkmingai veikiančios Lietuvos įmonės ieško naujų rinkų užsienyje ir investuoja į įvairias šalis. Kiekvienais metais užsienio investicijų srautas didėja. Galima tikėtis, kad integracija į Europos Sąjungą dar labiau paspartins investicijų augimą į kitas šalis.Naudota literatūra:
1. V. Bagdanavičiūtė, D. Tarasevičius, G. Liukaitytė “Lietuvių ranka – visame pasaulyje” – Verslo žinios, 2003-10-13.
2. “Įmonių plėtra” – Verslo žinios, 2003-08-27.
3. Statistikos departamentas. “Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos užsienyje pagal šalis”, “Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos užsienyje pagal veiklų rūšis” – Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2002-01-01.
4. Statistikos departamentas. “Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos užsienyje pagal šalis”, “Tiesioginės Lietuvos įmonių investicijos užsienyje pagal veiklų rūšis” – Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje 2003-01-01.
5. www.finmin.lt
6. www.laaif.lt

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2003–2005 METŲ PROGRAMA
(pagal investavimo sritis)
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2003–2005 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo lėšos ir paskolos, gaunamos valstybės vardu ir su valstybės garantija
tūkst. Lt

Iš jų:
Sritis 2003 metams iš viso valstybės biudžetas Privatizavimo fondas valstybės vardu gaunamos paskolos paskolos, gaunamos su valstybės garantija 2004 metams iš viso 2005 metams iš viso
Valstybės valdymas 128193 120258 7935 0 0 93585 100303
Krašto apsauga 250559 102306 148253 0 0 279737 296990
Viešoji tvarka 23849 15949 7900 0 0 23142 26955
Švietimas 146158 98492 5792 41874 0 129622 136069
Sveikatos apsauga 96383 45263 10000 41120 0 76689 81608
Socialinė apsauga 30158 16131 2425 11602 0 29785 31444
Aplinkos apsauga 70519 42267 5848 22404 0 110533 101275
Kultūra 49503 46923 2580 0 0 48296 50127
Energetika 36940 4190 0 13000 19750 21520 44746
Žemės ūkis 95489 90493 4996 0 0 93155 72225
Visuomenės apsauga 43720 37029 6691 0 0 42584 45658
Transportas ir ryšiai 460246 289946 2300 0 168000 488266 466055
Kita veikla 9306 9026 280 0 0 23374 27358
Iš viso: 1441023 918273 205000 130000 187750 1460288 1480813
iš jų: informacinėms technologijoms 99376 96426 2950 0 0 99904 101803

VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2002–2004 METŲ PROGRAMA
(pagal investavimo sritis)

Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2002 – 2004 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo lėšos ir paskolos, gaunamos valstybės vardu ir su valstybės garantija

tūkst. Lt

Iš jų:
Sritis 2002 metams iš viso valstybės biudžetas Privatizavimo fondas valstybės vardu gaunamos paskolos paskolos, gaunamos su valstybės garantija 2003 metams iš viso 2004 metams iš viso
Valstybės valdymas 84153 72342 11811 106864 46250
Krašto apsauga 280305 100200 180105 292423 350383
Viešoji tvarka 14956 14956 2966 8620
Švietimas 118002 96288 20000 40043 40532
Sveikatos apsauga 70086 42659 4387 23040 43332 18671
Socialinė apsauga 22283 14523 7760 12990 11172
Aplinkos apsauga 96854 40379 750 32425 23300 67560 59534
Kultūra 34220 34220 20596 15916
Energetika 52803 250 11800 40753 28088 40069
Žemės ūkis 82438 82294 144 37629 43465
Visuomenės apsauga 25456 24367 1089 9755 18015
Transportas ir ryšiai 319429 160377 41882 117170 308430 320559
Kita veikla 37384 22624 1760 13000 177907 91311
Iš viso 1238369 705479 201760 149907 181223 1148583 1064497
iš jų informacinėms technologijoms 90504 69020 21484 23980 20176
VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2001–2003 METŲ PROGRAMA
(pagal investavimo sritis)
Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2001–2003 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Privatizavimo fondo lėšos ir paskolos, gaunamos valstybės vardu ir su valstybės garantija:

tūkst. Lt
Sritis 2001 metams iš viso Iš jų

valstybės biudžetas Privatiza.vimo fondas valstybės vardu gaunamos paskolos Paskolos, gaunamos su valstybės garantija 2002 metams iš viso 2003 metams iš viso

Iš viso 1305587 349845 227000 410000 318742 1103526 990596

Iš jų:

švietimas 131467 21354 28113 82000 50330 55436

mokslas ir studijos 52051 30051 2000 20000 17300 18996

narystė Europos Sąjungoje 33700 32700 1000 8342 10630

krašto apsaugos plėtra ir integracija į NATO 249820 54082 66738 90000 39000 338400 394200

tolesnis verslo sąlygų gerinimas 2336 636 1700 240 336

informatika 78316 53846 8200 6830 9440 31061 34771
Energetika 90450 38500 51950 106323 71188

Transportas ir ryšiai 192294 4084 4000 39344 144866 191507 64508

Kultūra 21022 7655 13367 13378 17428

Socialinė apsauga 28169 14129 2920 11120 15231 20250

Sveikatos apsauga 96626 32127 15499 49000 105610 49368

Teisėsauga 52560 3080 14570 2000 32910 14740 17677

Teisėtvarka 48309 25081 12344 10884 18221 25283

Aplinkos apsauga ir urbanistika 146354 9960 41496 54322 40576 121600 147159
žemės ūkis 56678 49479 7199 45329 47975

Valstybės valdymas ir kita veikla 25435 11581 7854 6000 25914 15391

Leave a Comment