ĮvadasValstybės finansų politika – tai finansinių priemonių, kurias vykdo įvairios finansų sistemos grandys, visuma, siekiant nustatytų visuomenės interesus atitinkančių tikslų. Finansų politika atlieka labai svarbų vaidmenį įgyvendinant valstybės tikslus ir uždavinius.Valstybės finansų politikos turinį formuojantys elementai:1. Finansų vystymo ilgalaikių programų, fiksuotų ilgalaikių strateginių tikslų paruošimas ir pagrindimas. Jie formuojami remiantis ekonomikos dėsnių reikalavimais, visapusiška ūkio vystymosi padėties analize, gamybinių jėgų ir gamybinių santykių vystymosi perspektyvų analize, gyventojų poreikių analize.2. Pagrindinių finansų panaudojimo krypčių einamajam periodui ir tolimesnei perspektyvai nustatymas, ilgalaikės programos suskirstymas etapais. Jas nustatant atsižvelgiama į ekonominės politikos nustatytus tikslus, įvertinami tarptautiniai veiksniai ir finansinių išteklių augimo galimybės.3. Veikla, susijusi su nustatytų programų ir tikslų įgyvendinimu bei šios veiklos kontrolė.Priklausomai nuo sprendžiamų finansų valdymo uždavinių periodo ilgumo ir pačių problemų charakterio, finansų politika išskiriama į:· Finansų strategiją;· Finansų taktiką.Finansų strategija – tai ilgalaikė finansų politikos kryptis, orientuojanti į tolimesnę perspektyvą ir numatanti stambių, sudėtingų finansų problemų, atitinkančių nustatytą visuomenės ir valstybės ekonominio ir socialinio vystymosi strategiją, sprendimą. Finansų taktika – tai konkretaus visuomenės ir valstybės vystymosi etapo finansų uždavinių sprendimas, keičiant finansinių santykių organizavimo būdus, metodus, pergrupuojant finansinius išteklius.Valstybės finansų valdymas apima veiklą, susijusią su bendros valstybės finansų politikos įgyvendinimu, finansų planavimu, finansinių išteklių koordinavimu, finansų panaudojimu ekonominės ir socialinės politikos vykdymui šalyje, o taip pat finasų sistemą reguliuojančių teisinių dokumentų ruošimu. Valstybės finansų valdymui priskiriamas biudžeto sudarymas ir vykdymas, mokesčių surinkimas, valstybės skolos valdymas bei valstybės įsipareigojimų valdymas. Įvairioms šalims būdingas tam tikras specifinis finansų valdymo funkcijų pasiskirstymas tarp įvairių valstybės valdžios organų ir institucijų. Pavyzdžiui, JAV finansų valdymo funkcija padalinta tarp Finansų ministerijos arba Valstybės iždo (Treasury) ir administracinės- biudžeto valdybos. Didžiojoje Britanijoje finansų valdymas paskirstytas tarp Iždo, Muitų ir akcizų valdybos, Vidaus pajamų valdybos ir Centrinio banko – Anglijos banko. Vokietijoje finansų valdymas patinkėtas federalinei finansų ministerijai.
Lietuvoje valstybės finansų valdymas patikėtas finansų ministerijai, kuri atsakinga už finansų, mokesčių, kreditų politiką, valstybės biudžeto projekto paruošimą ir patvirtinto Seime biudžeto vykdymą, valstybės skolos valdymą ir kt. Politiniai sprendimai turi būti priimami, remiantis ekonominės logikos dėsniais, tiksliais apskaičiavimais ir numatytų finansinių priemonių įvykdymo pasekmių numatymu, nes tik tuo atveju galima išvengti dažnų, kartais neprognozuojamų pokyčių finansų politikoje. Vėl gi čia ypatingai svarbi pakankama ir patikima informacija apie ekonomikoje ir socialinėje sferoje vykstančius procesus, įvairių finansinės politikos priemonių realizavimo rezultatus. Tik tada galima paruošti efektyvią finansinę politiką.Reikalavimai efektyviai finansų politikai:· Grįžtamojo ryšio užtikrinimas;· Finansų rezultatyvumo augimas;· Tiesioginė priklausomybė tarp numatomų panaudoti finansinių lėšų ir turimų finansinių išteklių (finansinė logika);· Savalaikis reagavimas į konkretaus momento ypatybes, įvedant politikos pakeitimus, būtinus strateginių uždavinių įgyvendinimui (lankstumas);· Priemonių, kurios įgyvendinamos įvairiose finansų sistemos grandyse suderinimas tarpusavyje, orientuojant į svarbiausių to etapo finansų uždavinių sprendimą (kompleksiškumas).Būtina derinti ekonominę ir finansinę politiką. Be to, siekiant optimaliai išspręsti finansų uždavinius, susijusius su ekonominių uždavinių realizavimu, būtina paruošti keletą finansų politikos variantų ir išrinkti patį tinkamiausią tam periodui. Finansinė politika pirmiausia turi būti orientuota į finansinių išteklių panaudojimą visuomenės būtinų poreikių patenkinimui.Valstybės finasų politikos realizavimui, jos įgyvendinimui praktikoje yra naudojamas finansų mechanizmas, kuris naudojamas ekonominio ir socialinio visuomenės ir valstybės vystymo užtikrinimui. Finansų mechanizmo veikla remiasi įstatymais, teisinėmis normomis, normatyvais. Valstybė turi suformuoti tokį finansų mechanizmą, kuris atitiktų konkretaus periodo finansų politikos reikalavimus ir padėtų tą politiką įgyvendinti. Finansų politika LietuvojeRuošiant Lietuvos Respublikos valstybės finansų politiką siekiama prisidėti prie LR Vyriausybės strateginių tikslų įgyvendinimo, ypatingą dėmesį skiriant pasirengimui narystei Europos sąjungoje, priemonėms, užtikrinančioms tolesnį ir esminį verslo plėtros sąlygų gerinimą bei informacinės visuomenės plėtrą.LR finansų politikos pagrindiniai tikslai:1. Pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir koordinuoti bei vykdyti integracijos darbus finansų srityje.2. Siekti, kad funkcionuotų efektyvi ir moderni mokesčių sistema, bei gerinti verslo sąlygas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje.3. Optimizuoti valstybės finansinių išteklių planavimą.4. Siekti, kad būtų racionaliai ir taupiai naudojami valstybės piniginiai ištekliai ir gerinamas jų valdymas.5. Skatinti finansų sektorių plėtrą ir jų pertvarkymą rengiantis narystei Europos Sąjungoje.6. Siekti efektyvios Finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos, kovoti su korupcija.Pasirengimas Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir integracijos darbų finansų srityje koordinavimas bei vykdymas.Vienas iš pagrindinių Lietuvos Respublikos finansų politikos tikslų – pasirengti Europos Sąjungos struktūrinės paramos naudojimui ir integracijos darbų finansų srityje koordinavimas bei vykdymas. Pagrindinis uždavinys siekiant šio tikslo – užtikrinti sklandų derybų dėl narystės ES procesą, planuoti ir prižiūrėti ES finansinę paramą bei pasirengti struktūrinių fondų lėšų valdymui. Finansų ministerijai nuo 2001 metų vidurio pavesta koordinuoti ES pasirengimo stojimui paramą (PHARE, ISPA, SAPARD programos), skirtą stiprinti institucijų administraciniams gebėjimams, įgyvendinti Europos Sąjungos ACQUIS ir administruoti struktūriniams fondams, taip pat aplinkos apsaugos ir transporto infrastruktūrai gerinti bei žemės ūkiui remti. Lietuva, tapusi ES nare, gaus ES struktūrinių fondų paramą kaip vienas regionas. Pagrindas šiai paramai gauti – Bendrojo programavimo dokumentas, numatantis bendros ūkio plėtros prioritetus ir priemones. Siekiant efektyviai panaudoti ES struktūrines lėšas, iki 2004 metų būtina sukurti stiprias administracines struktūras, kurios sugebėtų užtikrinti tinkamą skiriamų lėšų planavimą, panaudojimą ir kontrolę. Finansų ministerija – būsima vadovaujančioji institucija administruojant ES struktūrinę paramą. Ji yra atsakinga už Europos Sąjungos struktūrinių lėšų panaudojimo tvarką ir atsakomybę, rengimą. Siekiant narystės ES, svarbu, kad teisės aktų nuostatos, reglamentuojančios įvairias veiklos sritis atitiktų tarptautines nuostatas, todėl vienas iš uždavinių yra teisės aktų, reglamentuojančių apskaitą ir atskaitomybę, atitinkančių Europos Bendrijos Tarybos direktyvas, Tarptautinius apskaitos standartus bei Tarptautinius viešojo sektoriaus apskaitos standartus projektų rengimas bei Tarptautinių apskaitos standartų galiojimo Lietuvos Respublikoje numatymas.
Efektyvios ir modernios mokesčių sistemos funkcionavimo siekimas. Verslo sąlygų gerinimas įgyvendinant pažangias priemones mokesčių srityje.ü Mokesčių reforma;ü Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projektas;ü Visuotinis pajamų deklaravimas;ü Tarptautinės sutartys dėl dvigubo apmokestinimo;ü Mokesčių administravimo sistemos tobulinimas;ü SODROS perdavimas VMI;ü VMI, Muitinės kontroliavimas ir koordinavimas;(Žr. Priedas Nr. 1)
Valstybės finansinių išteklių planavimo aptimizavimas.Siekiant optimizuoti valstybės finansinių išteklių planavimą, pirmiausia numatoma stiprinti fiskalinės politikos planavimą, kurio metu bus numatomos nacionalinio biudžeto pajamos, atliekama fiskalinio deficito stebėsena, makroekonominių rodiklių prognozavimas, rengiama vidutinės trukmės ekonominė programa bei analizuojamas numatomų reformų įvairiuose ūkio sektoriuose poveikis valstybės finansams.
Racionalus ir taupus valstybės piniginių išteklių naudojimas ir jų valdymo gerinimas. Siekiant šio tikslo, keliami trys pagrindiniai uždaviniai. Pirmasis – sukaupti, valdyti ir pervesti asignavimų valdytojams valstybės piniginius išteklius, vykdyti jų panaudojimo kontrolė. Jį įgyvendinant, numatoma rengti ir teikti informaciją bei atskaitomybę apie piniginių išteklių sukaupimą ir išdavimą vykdant iždo procedūras, apskaityti ir kontroliuoti šiuos procesus. Siekiant laiku pateikti informaciją, užtikrinti duomenų išsamumą ir operatyvumą, būtina plėtoti ir modernizuoti Valstybės biudžeto apskaitos, mokėjimų sistemą. Antrasis uždavinys – siekti, kad būtų tinkamai bei tikslingai panaudotos ES skiriamos finansinės paramos lėšos. Trečiasis uždavinys – laiku atsiskaityti su tarptautinėmis organizacijomis už pasiimtus su Lietuvos naryste šiose organizacijose susijusius įsipareigojimus. Jį įgyvendinant, bus renkami narystės mokesčiai tarptautinėms organizacijoms. Finansų sektorių plėtros skatinimas ir pertvarkymas rengiantis narystei Europos Sąjungoje.Siekiant šio tikslo, svarbiausia užtikrinti bankų, kapitalo ir draudimo rinkų efektyvų funkcionavimą bei lošimų verslo funkcionavimą ir kontrolę. Kad būtų įgyvendinti minėti uždaviniai, rengiami teisės aktų ir kitų dokumentų, susijusių su vertybinių popierių rinkos, investicijų fondų, pensijų fondų reglamentavimu, projektai.
Efektyvios finansų ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų veiklos siekimas.Siekinat šio tikslo, svarbiausias uždavinys – užtikrinti Finansų ministerijos veiklos organizavimą bei jos ir jai pavaldžių įstaigų priežiūrą. Jį įgyvendinant, vykdoma ministerijos personalo politika, užtikrinama vidaus auditorių veikla, atliekamas dokumentų teisinis vertinimas, kompiuterinės technikos priežiūra, vykdomi kiti darbai, susiję su tinkamų darbo sąlygų sukūrimu. Vykdant ministerijai pavaldžių įstaigų priežiūrą, numatoma parengti ir patvirtinti ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos vertinimo kriterijus, pagal kuriuos bus atliekamas jų veiklos vertinimas, metodiškai vadovauti nustatant vertinimo kriterijus, analizuoti įstaigų metinius ir ketvirtinius veiklos planus bei parengtus teisės aktų projektus.Lietuvos valstybės finansai įstojus į ESRengdamasi narystei ES, mūsų šalis gavo nemažą finansinę pagalbą iš įvairių ES struktūrinių fondų. 1991-2000 m. Lietuvai skirta per 380 mln. eurų (apie 1,4 mlrd. litų) paramos pagal PHARE programą, kuri numato paramą Vidurio ir Rytų Europos valstybėms rengiantis narystei ES. Iki įstojimo į bendriją kasmet iš šios programos numatoma panaudoti po 45-50 mln. eurų. Nuo 2000 m. išmokos Lietuvai iš PHARE, ISPA (struktūrinės politikos stojimo priemonės, skirtos daugiausia transporto ir aplinkos apsaugos projektams finansuoti), SAPARD (Specialioji stojimo programa žemės ūkiui ir kaimo plėtrai) fondų sieks daugiau kaip 100 mln. eurų.
Lietuvos stojimo į ES derybų rezultatas:· Didžiausia grynoji finansinė parama – 390 eurų vienam gyventojui gaunama iš ES biudžeto visų šalių kandidačių tarpe. · Lietuvos įmokos į ES biudžetą vienam gyventojui – 147 eurų – vienos iš mažiausių lyginant su visomis šalimis kandidatėmis. · Išmokos iš ES biudžeto vienam gyventojui – 537 eurų. · Didžiausia parama šalių kandidačių tarpe žemės ūkio srityje – 209 eurų vienam gyventojui ir galimybė papildyti ES mokamas tiesiogines išmokas. · Lietuvos įmokos į ES biudžetą 2004 metais bus proporcingai sumažintos atsižvelgiant į Lietuvos narystės datą. · 137 mln. eurų finansinė parama Šengeno reikalavimų įgyvendinimui.
· Pailgintas (2 metais) laikotarpis, per kurį Lietuva turi sumokėti įnašus į Europos Investicijų Banką. 2004-2006 metų 11 mln. eurų Lietuva mokės keliais metais vėliau. · 2004 metais gauta 47 mln. eurų kompensacija sušvelninti biudžetines įtampas, atsirandančias Lietuvos biudžete dėl narystės ES. · Didesnė finansinė parama Ignalinos AE uždarymo finansavimui (nuo 210 iki 285 mln. eurų).ES pasiūlymas, mln. EUR (įsipareigojimai, 1999 m. kainomis) 2004 2005 2006 2004-2006Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas 157 270 298 725Struktūrinė pagalba 390 437 540 1367Vidaus politika 218 185 183 586Iš viso: 765 892 1021 2678
ES stuktūrinės paramos mastai:ES struktūrinė parama 2004-2006 m. sudarytų apie 1,37 mlrd. EUR iš jų 822,5 mln. EUR – ES struktūrinių fondų ir 543,5mln. EUR – Sanglaudos fondo parama arba vidutiniškai apie 455 mln. EUR kasmet. Palyginimui: Visa 2002 m. Lietuvos Valstybės investicijų programa yra apie 360 mln EUR.Įmokos į ES biudžetą kas mėnesį bus pradedamos mokėti nuo pirmosios įstojimo dienos – 2004 m. gegužės 1 d. Iki trijų ketvirtadalių valstybės biudžetą gaivinusių muito mokesčių pateks į bendrą ES biudžetą. Pinigai iš ES į Lietuvą pradės plaukti tik 2005 metais, o žadamą teigiamą įmokų ir išmokų santykį pasieks gal tik 2006 metais. Pagal kukliausius Finansų ministerijos apskaičiavimus jau pirmaisiais narystės metais biudžete gali susidaryti apie 400 mln. Lt papildomas deficitas, taigi priartėtume prie pavojingos 3 proc. fiskalinio deficito ribos.
Biudžeto įtampos 2004 m. EURĮplaukos IšlaidosŠengenas 15 mln.Biudžetinė kompensacija 35 mln.Biudžeto augimo prognozė 69 mln. Metinės įmokos į ES biudžetą 124 mln.Tiesioginių išmokų žemdirbiams avansavimas 67 mln.Metinės įmokos EIB 5,5 mln.Kaimo plėtros priemonių avansavimas 31,5 mln.Įmokos NATO 3,5 mln. Iš viso: 119 mln. Iš viso: 232 mln.Skirtumas – 113 mln. (388,4 mln. LT, 0,7%BVP)
Numatyti biudžeto įtampų sprendimai:§ Neprisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų;§ Įšaldyti asignavimus 2003 metų lygyje, kad neviršyti 3 proc. deficito rodiklį;§ Restruktūrizuoti valstybės biudžeto programas ir VIP, atsižvelgiant į bendrafinansavimą:
1) pagal patvirtintą BPD;2) pagal ES nustatytus išlaidų tinkamumo remti kriterijus.Lietuvos narystės ES privalumai ir trūkumai finansinių ir biudžetinių nuostatų srityje:Privalumai:ES acquis nuostatų perėmimas šioje srityje užtikrins geresnį biudžeto planavimą ir biudžeto procedūras, padės konsoliduoti nacionalinį biudžetą, bei tobulinti finansinių išteklių valdymą ir kontrolę, padidinti procesų viešumą ir skaidrumą. Finansinė parama gaunama iš ES biudžeto bus skirta daugeliui Lietuvos gyvenimo sričių. Daugeliu atveju ši parama bus didesnė negu dabar skiriama toms sritims iš Lietuvos biudžeto. Trūkumai:Lietuva turės mokėti įmokas į ES biudžetą ir įmokas į Europos Investicijų Banką.
Fiskalinės prognozės Finansų ministrės Dalios Grybauskaitės nuomone, Lietuvai tapus ES nare, pirmaisiais metais šoką patirs visi: ir Vyriausybė, ir verslas, ir gyventojai. Tokia yra kitų ES naujokų patirtis. Panevėžio PPAR prezidentui Eimučiui Žvybui nuogąstaujant dėl išaugsiančių gamybos kaštų ES sąlygomis pabrangus darbo jėgai, ministerijos vadovė taip pat nieko paguodžiančio nepasakė. Anot D. Grybauskaitės, fizinių asmenų pajamų mokesčio mažinimas, kurio pageidauja verslininkai, sudarytų didžiules biudžeto skyles, todėl įmonių išlaidas darbuotojų išlaikymui bus siekiama mažinti per socialinio draudimo mokesčio mažinimą. Tai yra – nustatyti, nuo kokios atlyginimo sumos socialinio draudimo mokestis nebebūtų skaičiuojamas. Taip darbdaviams būtų lengviau išlaikyti gerai apmokamus aukštos kvalifikacijos darbuotojus. Finansų ministrės teigimu, problemų kyla todėl, kad valstybė švietimo sistemai ir darbo jėgos perkvalifikavimui skirtas lėšas panaudoja neracionaliai – “aštuoniasdešimt procentų abiturientų eina į aukštąsias mokyklas, o įsigiję diplomus negauna darbo, nors jaučiamas atskirų profesijų darbo jėgos trūkumas”. Švietimo lėšos, ministrės nuomone, turėtų būti nukreiptos į tam tikros rūšies specialistų, kurių šiandien trūksta pramonės įmonėms, rengimą.
Ūkio ministerijos sekretorius Gediminas Rainys kvalifikuotos darbo jėgos stygiaus problemą siūlo spręsti pasinaudojant struktūrinių fondų parama, nes dalis šių lėšų bus nukreipta į žmogiškųjų išteklių ugdymą. Ne mažiau svarbi problema – Lietuvos įmonių produkcijos konkurencingumas ES rinkoje, kuri nebus apsaugota nuo pigių prekių iš Kinijos įvežimo. (Remiantis “Omni Laikas“ straipsniu, 2003 11 13)Valdžios sektoriaus (pastarąjį sudaro centrinės valdžios, vietinės valdžios ir socialinės apsaugos fondų subsektoriai) fiskalinių rodiklių prognozė atliekama atsižvelgiant į šalies ūkio plėtros makroekonomines prognozes, numatomus galiojančių mokesčių įstatymų pakeitimus, naujų mokesčių įstatymų projektus, mokėtinas sumas į Europos Sąjungos biudžetą ir gautinas iš ES sumas, įvertinant mokesčių tarifų suderinamumą su ES direktyvų reikalavimais. Lietuva turi pakankamai nepanaudotų gamybinių pajėgumų, sudarančių sąlygas geriau panaudoti Struktūrinius fondus. Yra pozityvi rizika, jog dėl sėkmingo ES fondų panaudojimo BVP augimas beveik vienu procentiniu punktu pakils, o dėl didesnių ES pervedimų Lietuvai einamosios sąskaitos deficitas būtų mažesnis. Išorinės aplinkos prielaidos ir Statistikos departamento atnaujinti faktiniai duomenys pagrindžia prognozes, jog Lietuva vidutinės trukmės laikotarpiu gali išlaikyti tvarų, apie 6 procentus siekiantį metinį ekonomikos augimą. 2003 metais BVP augimas sudarytų 6,8 procento, 2004 metais – 6,2 procento, 2005 metais – 6,5 procento, o 2006 metais – 6 procentus. Prognozuojamu laikotarpiu pagreitį ekonomikos augimui suteiks pokyčiai, susiję su numatomu Lietuvos įstojimu į ES. 2004 metais numatomas spartėsiantis investicijų augimas, valdžios sektoriaus vartojimo išlaidų padidėjimas. Finansų ministerija prognozuoja, kad į valdžios sektoriaus biudžetą 2004–2006 m. atitinkamai bus surinkta 20 266 mln. Lt (35,2 proc. BVP); 22 296 mln. Lt (35,8 proc. BVP), 23 930 mln. Lt (35,6 proc. BVP) pajamų. Staigų valdžios sektoriaus pajamų šuolį, palyginti su 2003 m., sąlygoja 2004–2006 m. įplaukiančios ES lėšos, kurios atitinkamais metais sudaro 1 361 mln. Lt; 2 253 mln. Lt; 2 444 mln. Lt (neįtraukus Ignalinos AE uždarymo lėšų). Valdžios sektoriaus pajamų augimą nagrinėjamu laikotarpiu lems gana spartus BVP ir tiesioginių investicijų augimas, vis efektyvesnė gamyba, geriau panaudojami gamybos veiksniai ir kita.
(Žr. Priedas Nr. 2)Surenkamų pajamų dydį 2004–2006 m. lems ir teisės aktų derinimas pagal Acquis: cukraus apyvartos mokesčio panaikinimas (dėl to BŠB 2004 m. praras apie 60 mln. Lt pajamų) ir atskaitymo kelių programai nuo įmonių bendrųjų pajamų panaikinimas (dėl to biudžetas 2005 m. neteks 370 mln.Lt pajamų). Dėl gyventojų pajamų mokesčio nuostatų įgyvendinimo biudžetas 2004 m. neteks 86 mln. Lt pajamų. Tačiau didinant akcizą už tabaką ir degalus, planuojama, kad 2004 m. biudžetas pasipildys 22,1 mln. Lt; 2005 m. – 53,6 mln. Lt; 2006 m. – 97,7 mln. Lt. Papildomai į biudžetą bus surinkta daugiau pajamų dėl pelno mokesčio lengvatų panaikinimo (2004 m. numatoma papildomai gauti 125 mln. Lt) ir pridėtinės vertės mokesčio lengvatų panaikinimo (2004 m. numatoma papildoma gauti 152 mln. Lt). Siekiant visiškai suderinti nacionalinę teisę su ES acquis akcizų srityje, nuo 2003 m. liepos 1 dienos įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymas, kuris atitinka ES acquis reikalavimus, išskyrus šioje derybinėje pozicijoje išdėstytas nuostatas, kurioms įgyvendinti prašoma pereinamųjų laikotarpių, Akcizų objektas atitinka direktyvas, reglamentuojančias alkoholio, tabako ir naftos produktų apmokestinimą akcizais. Kai kurie akcizai, neatitinkantys ES reikalavimų, pakeisti specialiaisiais mokesčiais: cukraus akcizas – cukraus mokesčiu, akcizas už automobilius, bižuteriją, už parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus, kurių sudėtyje yra etilo alkoholio – prekių apyvartos mokesčiais už minėtas prekes. Akcizų įstatymas užtikrina Tarybos direktyvos 92/12/EEB nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, taip pat leidžia suderinti nacionalinės teisės nuostatas dėl atskirų akcizų objektų apmokestinimo su Tarybos direktyvomis ir jų pakeitimais. Kai kurių produktų akcizų tarifai nedaug skiriasi nuo ES normų (pvz., variklių benzino). Visų naftos produktų akcizo tarifus suderinti su atitinkamais ES ACQUIS nustatytais minimaliais tarifais ketinama iki įstojimo į ES. Lietuvai tapus ES nare, akcizas už tabako gaminius minimalų ES lygį pasieks per šešerius metus. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje galiojantys naftos produktų akcizų tarifai dar neatitinka Tarybos direktyvoje 92/82/EEB nustatytų minimalių normų.(Žr. Priedas Nr. 3)Vyriausybė pritarė PVM įstatymo pakeitimų projektui ir teiks juos Seimui. Jam pritarus, įstatymas turėtų įsigalioti nuo kitų metų gegužės 1 d., kai kurios nuostatos būtųtaikomos nuo 2004 m. sausio 1 d. Vyriausybės spaudos tarnyba pažymi, kad, įsigaliojus pakeitimams, Lietuvos PVM mokėtojai bendroje ES rinkoje veiks lygiomis sąlygomis su tos rinkos senbuviais, nes įstatymas bus galutinai suderintas su Europos Sąjungos direktyvomis. Pasak Finansų ministerijos specialistų, su PVM taikymu susijusios nuostatos yra griežtai reglamentuotos ES mastu, nes šis mokestis turi esminės įtakos kuriant vidaus rinką be sienų. Iki narystės Lietuva dar galėjo savo rinkoje taikyti vienokias ar kitokias išlygas, tačiau tai buvo laikinos priemonės, todėl pataisytame įstatymo projekte jų lieka tik tiek, kiek leidžia ES direktyvos.Fiskalinė politika, siekianti priartėti prie cikliškai subalansuoto biudžeto tikslo, sudaro ankstyvo Lietuvos priėmimo į euro zoną ir mokėjimų balanso tvarumo užtikrinimo prielaidas. Artėjimas prie subalansuoto biudžeto sudarytų spartesnio užsienio investicijų didėjimo ir ekonominių rodiklių gerėjimo prielaidas. ES finansinės paramos lėšos padidins galutinio vartojimo augimo tempus 2004 m. iki 5,3 procento. Spartus vidaus paklausos augimas bus paremtas augančiomis valdžios sektoriaus vartojimo išlaidomis. Valdžios sektoriaus išlaidų padidėjimą sąlygos išlaidos, susijusios su stojimu į ES. Lietuvos žemdirbiai kitąmet gaus ne tik tiesiogines išmokas, bet ir galės pasinaudotiinvesticine Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų parama. Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros ir informacijos departamento direktorės Virginijos Žoštautienės, dar daugelis ūkininkų nerimauja, kad negalės pasinaudoti ES teikiama parama. Ypač nuogąstauja smulkių ūkių savininkai, manydami, kad ES struktūrinių fondų teikiama parama jiems bus nepasiekiama. ŽŪM pareigūnė ūkininkus ramina ir informuoja, kad pasinaudoti ES parama galės ir smulkūs, ir stambūs ūkininkai. Ji primena, kad dirbamos žemės ploto apribojimas, norint gauti ES teikiamą investicinę ar kompensacinę paramą, yra svarbus teikiant paraišką paramai gauti tik pagal kelias priemones, o tiesiogines išmokas gali gauti visi, kurių ūkis didesnis nei 1 hektaras.Prognozuojama, kad valdžios sektoriaus išlaidos atitinkamais metais sudarys 21 936 mln. Lt (38,1 proc. BVP); 23 854 mln. Lt (38,3 proc. BVP); 25 141 mln. Lt (37,4 proc. BVP). Tarp išlaidų yra numatytos įmokos į ES biudžetą: 2004 m. – 497 mln. Lt; 2005 m. – 710 mln. Lt; 2006 m. – 763 mln. Lt. Finansų ministerija prognozuoja, kad valdžios sektoriaus deficitas 2004–2006 m. atitinkamai bus lygus 2,9 proc. BVP, 2005 m. – 2,5 proc. BVP, 2006 m. – 1,8 proc. BVP (pagal ESS’95 metodologiją). Tokia valdžios sektoriaus deficito raida jau vidutiniu laikotarpiu leistų siekti subalansuoto valdžios sektoriaus biudžeto, nurodyto Stabilumo ir augimo pakte. Lietuvai, siekiančiai tapti pilnateise ES nare ir integruotis į euro zoną, būtina vadovautis Stabilumo ir augimo paktu. Finansų ministerija, vykdydama ES fiskalinės priežiūros procedūrą, siekia užtikrinti ūkio prognozių palyginamumą ir vadovaujasi Europos Komisijos paskelbtomis išorinės aplinkos prielaidomis. Pagrindinės prielaidos yra valiutų kurso ir naftos kainų stabilumas. Nors euro kursas dolerio atžvilgiu 2003 m., palyginti su 2002 metais, padidėtų apie 17 proc., tai Lietuvos konkurencingumo nepablogins. Lietuvos ekonominiai ryšiai su dolerio zonos šalimis, kuriose kainos būtų stabilios, yra neišplėtoti. Nominalaus dolerio kurso įtaką eksporto konkurencingumui kompensuoja sparti infliacija Rytų rinkose, todėl realus poveikis kainų konkurencingumui yra ribotas. Statistikos departamento paskelbti duomenys leidžia teigti, kad Lietuvos BVP palyginamosiomis kainomis augs nepaisant globalios recesijos rizikos. Pasaulinės aplinkos blogėjimas Lietuvoje pasireiškia kainų lygio mažėjimu. 2003–2006 metų laikotarpiui yra svarbi prielaida dėl ES pasiruošimo narystei bei struktūrinių fondų ir kitos ES finansinės paramos lėšų panaudojimo. Ji yra suderinta pagal biudžetinių ir finansinių nuostatų derybų skyriuje nustatytus pinigų srautus. (Žr. Priedas Nr. 4)Lietuva, 2004 m. gegužės 1 d. tapusi Europos Sąjungos nare, ne tik gaus finansinę paramą iš Europos Sąjungos biudžeto, kuri bus skirta daugeliui Lietuvos gyvenimo sričių, bet ir turės tinkamai administruoti Europos Bendrijų nuosavus išteklius (Lietuvos įmokos į ES biudžetą). Derybų dėl narystės Europos Sąjungoje metu pagal 29 derybinį skyrių „Finansinės ir biudžetinės nuostatos“ Lietuvos pagrindiniai derybų įsipareigojimai buvo administracinių gebėjimų Europos Bendrijų nuosavų išteklių administravimo srityje stiprinimas. Europos Sąjungos acquis nenustato Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos modelio, kurį valstybės ES narės turėtų įdiegti, tačiau jos turi užtikrinti gerą finansinį ES biudžeto išteklių valdymą. Šiuo metu yra parengtas ir su atsakingomis valstybės institucijomis ir įstaigomis derinamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl atsakomybės už Europos Bendrijų nuosavų išteklių apskaičiavimą, surinkimą ir mokėjimą pasiskirstymo tarp valstybės institucijų ir įstaigų“ projektas, pagal kurį Finansų ministerija yra vadovaujančioji institucija, kuri koordinuos kitų valstybės institucijų ir įstaigų veiklą, susijusią su EB nuosavų išteklių apskaičiavimu, surinkimu, mokėjimu ir kontrole. Kitos už EB nuosavus išteklius atsakingos valstybės institucijos ir įstaigos yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerija ir Statistikos departamentas. Taip pat šiuo metu rengiamas EB nuosavų išteklių apskaičiavimo, surinkimo, mokėjimo ir kontrolės atlikimo darbo procedūrų vadovo, kuriame bus aprašytos detalios darbo procedūros, informacijos ir pinigų srautų schemos tarp atsakingų valstybės institucijų ir įstaigų bei ES, projektas.IšvadosES reikalavimai šalies finansų būklei sąlygoja griežtėjančią fiskalinę politiką, kuri iki šiol buvo sėkmingai vykdoma siekiant stojimo į ES. Nepaisant gaunamų lėšų iš ES, pirmieji narystės ES metai bus įtempti valstybės finansams, nes reikės įsisavinti ir paskirstyti dideles ES skiriamas lėšas.
Tai didelė problema, nes jau dabar skirstant palyginus dar nedideles lėšas, jos patenka ne ten, kur reikia, o ten, kur juos paskiria korumpuoti valdininkai. Siekiant efektyviai panaudoti ES struktūrines lėšas, iki 2004 metų būtina sukurti stiprias administracines struktūras, kurios sugebėtų užtikrinti tinkamą skiriamų lėšų planavimą, panaudojimą ir kontrolę. ES skiriamų lėšų ateityje žymiai padidės, todėl padidės ir rizika jų teisingam panaudojimui. Pirmiausiai turi būti pažabota korupcija, šiuo metu vis dar vyraujanti valdžios institucijose, sukurti atitinkamų įstatymų projektai tam, kad vykstančios reformos vyktų sklandžiai ir duotų laukiamą ekonominį efektą, pakiltų šalies gyventojų pragyvenimo lygis, padidėtų socialinės garantijos, sumažėtų nedarbo lygis. Taip pat įstojus į ES negalima tikėtis vien tik gerų pokyčių. Atsiras naujų mokesčių, kuriems administruoti reikės naujų valdžios struktūrų. Jų efektyvumas, o taip pat laukiamas spartus ekonominis vystymasis, žmonių gyvenimo lygio gerėjimas labai priklausys nuo Lietuvos Respublikos vykdomos finansų politikos.Literatūros šaltiniai:1. Giedrius Rūškys “Valstybės finansai“.2. Finansų ministerijos tinklapis: www.finmin.lt.3. Lietuvos Laisvosios rinkos institutas: www.lrinka.lt.4. “OMNI Laikas“: www.omni.lt.5. Dienraštis “Kauno diena“, Nr. 30 (2003 02 06); Nr. 236 (2003 10 09).