LIETUVA EUROPOS SĄJUNGOJE : PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Turinys

VERSLO VADYBOS FAKULTETAS 1

ĮVADAS 3

1.ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ VIZIJA 4

2. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI 5

2.1EURO ĮVEDIMAS 5

2.2. ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMASIS 7

2.3. VERSLAS LIETUVOJE 8

2.4. DARBO POLITIKA 10

2.5. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA 12

IŠVADOS 13

NAUDOTA LITERATŪRA 15

ĮVADAS

Europos Sąjunga – tai yra demokratinių Europos valstybių ekonominė bei politinė bendrija, kuri veikia taikos ir gerovės labui. Šiuo metu ES yra didžiausia pasaulyje tarptautinė organizacija, vienijanti 27 Europos valstybes.

Lietuvos narystė Europos Sąjungoje žymi naują mūsų šalies bei visos Europos raidos etapą. Apie Lietuvą ES diskutuota daug, tačiau dažniausiai tai būna neeobjektyvūs vertinimai, kuomet narystė išaukštinama, nutylint visus trūkumus, arba, atvirkščiai, nuvertinama ir pateikiama tik iš neigiamos pusės. Analizuojant dabartinę Lietuvos ekonominę situaciją kyla klausimas, kokie yra Lietuvos įstojimo į ES privalumai ir trūkumai. Sprendžiant šią problemą būtina: remiantis moksline literatūra išnagrinėti narystės bei įstojimo į ES sutarties sąlygas ir šios organizacijos suteikiamas galimybes, kurios vienaip ar kitaip veikia Lietuvos ekonomiką.

Šio darbo tikslas yra remiantis tyrimo rezultatais, kuriems gauti yra reikalinga mokslinė literatūra bei statistiko duomenys, nustatyti Lietuvos įstojimo į ES privalumus bei trūkumus. Taai leistų objektyviai įvertinti įstojimo į ES įtaką Lietuvos ekonomikai.

Darbo uždaviniai yra: apžvelgti LR gyventojų viziją, kurią jie matė iki Lietuvai tampant ES nare ir nustatyti didžiausią atneštą naudą bei trūkumus, kurias gavome įstojus į Europos Sąjungą. Tai:

Euro įvedimas Lietuvoje;

Žemės ūkio vystymasis;

Verslas li

ietuvoje;

Darbo politika;

ES struktūrinių fondų parama.

ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ VIZIJA

Pernai Lietuva šventė dešimtmetį nuo įstojimo į ES. Per šiuos metus Lietuvoje ypatingai didelis dėmesys buvo skiriamas žemės ūkiui. Šios, mūsų valstybei svarbios ekonomikos šakos atstovai tvirtina, kad narystė ES buvo visgi labiau naudinga nei ydinga. Gauta parama buvo stimulas, kuris prisidėjo prie žemės ūkio vystymo ir modernizacijos. Dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą, mūsų šalyje buvo vykdoma apklausa, ką patys LR piliečiai mano apie stojimą į ES, kokie žmonių lūkesčiai ir kokius jie mato trūkumus.

„Apklausos dalyviai paklausti, kokius mato įstojimo į ES privalumus, pateikė tokius atsakymus: pagerės ekonominė situacija – 24,2%; didelės rinkos privalumai – 7,1%; saugumo garantija – 7%; ekonominė pagalba, investicijos – 4,6%; darbo vietos – 4,3%; integracija į Europos Sąjungą – 4,1%; galimybė keliauti – 3,7%; pagerės socialinė situacija – 2,1%; galimybė dirbti užsienyje – 0,7%; kita – 2,9%.

Apklaustieji į klausimą, kokius mato Liietuvos įstojimo į ES trūkumus, pateikė tokius atsakymus: nepasiruošę – 13,3%; nukentės vietinė ekonomika – 9,7%; suverenumo praradimas – 9,7%; didelės finansinės sąnaudos – 4,2%; nukentės žemės ūkis – 4,2%; tautiškumo praradimas – 2,8%; išlaidos ginklavimuisi – 3,9%; kita – 3,9%.“1

Tyrimo rezultatai parodo, kad apklaustųjų nuomone, didžiausi įstojimo į Europos Sąjungą trūkumai yra – kaip ir privalumai – remiasi ekonominiu motyvu. Praėjus daugiau nei dešimtmečiui nuo apklausos pateikimo, galime palyginti viziją su realybe.

2. ĮSTOJIMO Į EUROPOS SĄJUNGĄ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI EURO ĮVEDIMAS

Lietuva ES nare tapo 2004 metais. Stodama Lietuva įsipareigojo siekti ES sutartyje numatytų ne tik politinės, ekonominės, bet ir piniginių sąjungos ti

ikslų. Todėl prisijungimas prie vieningos pinigų sistemos tapo aktualus ir Lietuvai. Kaip žinia, jau 2015 metais Lietuvoje prognozuojama įvesti eurą, bendrą ES valiutą, ir tokiu būdu tapti pilnaverte Europos Sąjungos nare. Tačiau paskutiniu metu be galo daug diskutuojama kiek euro įvedimas atneš daugiau žalos, nei naudos. Svarbiausi naujos valiutos privalumai yra šie:

• išnyks pinigų keitimo kaštai;

• įsigalės teisingesnė konkurencija;

• išnyks valiutų kurso svyravimo rizika;

• suaktyvės investicijų skatinimas;

• susibalansuos tarptautinė atsiskaitymo sistema;

• suvienodės kainos.2

Visgi euro įvedimas turi ir savų trūkumų, kurie yra neretai nutylimi ir paprasti LR piliečiai dažnai nesupažindinami su neigiamais naujos valiutos aspektais. Visų pirma mūsų Lietuvos valiuta – litas visada buvo simbolinis tautiškumo ženklas ir yra glaudžiai susijęs su mūsų istorija ir nacionaliniu identitetu. Litas mums yra vienas ryškiausių šalies nepriklausomybės simbolių. Visus nepriklausomybės metus naudojus popierinius pinigus su tautos šviesuolių atvaizdais ir monetas su vyčio ženklu, žmonėms nebus paprasta prisitaikyti prie naujų pinigų. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad statistika ne visuomet atskleidžia visą tiesą apie infliaciją, nes vienos prekės brangsta kone kasdien, o kitos pinga dėl padidėjusios konkurencijos. Daugeliui gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, kainų kaita gali šokiruoti: kainos gali atrodyti nedidelės, tačiau gaunamos pajamos kone trigubai sumažės. Taip pat nereikia pamiršti galimų prekybininkų ar gamintojų piktnaudžiavimų ir kartelinių susitarimų. O tikriausiai didžiausias minusas – tai pereinamojo la

aikotarpio išlaidos. „Šaliai įsivedus eurą tiesig privalu bus perkainoti prekes, pakeisti verslo planus ir strategijas. Žinoma, šios išlaidos vienkartinės, tačiau pinigų suma turėtų susidaryti tikrai nemaža. Privatus sektorius taip pat patirs nuostolių, ypač tai skaudžiai atsilieps bankams: šis sektorius neišvengiamai neteks milijonų litų pajamų iš valiutos keitimo“.3

Apibendrinant euro įvedimą, manau jog tai yra teigiamas procesas. Pasitelkus ES paramą ir patirtį, Lietuva yra pakankamai pasiruošusi ir turi visas galimybes įsivesti bendrą daugelio Europos šalių valiutą.

2.2. ŽEMĖS ŪKIO VYSTYMASIS

Narystė ES yra naudinga ūkininkams, kurie išreiškia norą gauti Europos Sąjungos paramą ir Bendrosios žemės ūkio politikos lėšas. Tai reiškia papildomas investicijas į ūkį, darbo vietų atsiradimą, galimybę imtis kokios tai naujos veiklos, galiausiai – parduoti savo pagamintas prekes Europos Sąjungos gyventojams, kurių susidaro net apie kelis šimtus milijonų.

„ES parama davė daug teigiamų pasėkmių, tam, kad žemės ūkis atsigautų. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 2004-ųjų Lietuvos žemės ūkis buvo vystomas, bet vis viena nebuvo tokio didelio postūmio ir žemės ūkis beveik nepajudėjo iš vietos.  Didžiausią naudą žemės ūkis pajuto, nes atsirado galimybės modernizuoti turimą technikos  parką. Daugelis ūkininkų negalėjo sau leisti per daug išlaidauti ir įsigyti brangios technikos, tačiau, po įstojimo į ES tokia galimybė atsirado. Didžiausi pliusai susiję su subsidijomis veiklai ir modernizavimui, buvimu vieningoje rinkoje bei vienodos ga

alimybės realizuoti produkciją. Dar būtų galima pridurti muitų panaikinimą, bendros rinkos privalumus, kai suteikta galimybė realizuoti produkciją visose šalyse“4. Žinoma žemės ūkyje taip pat galime įžvelgti ir minusų. Tikriausiai kaip didžiausią trūkumą žemės ūkyje galime priskirti ES teikiamos tiesioginės paramos neatitikimus bei skirtumus. Iki 2011-2012 metų ES tiesioginė parama Lietuvos ūkininkams siekė 140 eu/ha. Tuopat metu vakarų Europos šalių žemdirbiams – net 290 eurų. Toks išmokų skirtumas atrodo gan nesąžiningai. „Stipriai atsiliekame nuo vidurkio. Kodėl taip viskas susiklostė – priklauso nuo daugybės niuansų. Iš tiesų yra taikoma skirtinga rėmimo politika. Šalys senbuvės yra labiau mylimos nei naujokės. Kaip dar vieną minusą norėčiau paminėti per greitą perėjimą prie ES reikalavimų. Dalis ūkininkų tiesiog nesugebėjo prisitaikyti. Ypač galvininkystės ir pienininkystės atstovai. Ir apskritai būnant nedidele ES nare ne visada gali daryti vienodą įtaką priimant bendrus sprendimus. Bet tai būdinga ne tik Lietuvai, o ir kitoms mažosioms Europos Sąjungos šalims“.5

Lietuvos ūkis yra prieinamas ir atviras užsienio rinkai, išskyrus kai kurias sritis, saugomas dėl interesų grupių spaudimo. Be to, Lietuvos taikomų importo muitų vidurkis yra mažesnis nei ES, o su pačia ES didžioji prekybos dalis jau dabar neribojama muitų ir kitų kliūčių. „Narystė ES nesukėlė staigaus konkurencijos padidėjimo, išskyrus šiuo metu Lietuvoje saugomas veiklos sritis. Lietuvos įmonės turi daugiau galimybių nekliudomai eksportuoti į ES, kadangi eksportas jau yra neberibojamas ir laisvai gali keliauti po Europos Sąjungos šalis“.6

2.3. VERSLAS LIETUVOJE

Lietuvos verslui narystė ES davė pakankamai nemažai. Be struktūrinių fondų pagalbos – būtume daugelyje sričių nepajudėję iš to paties taško. Šiuo metu situacija tikrai yra ganėtinai nebloga. Įvairiuose sektoriuose palengvėjo prekių gabenimas, atsivėrė sienos į užsienio rinką, todėl atsirado galimybės eksportui. Rinka praplėtė savo ribas ir tai yra labai naudinga mums. Prie narystės ES pliusų dar galime pridėti Vakarų valstybes, kurios atsivėrė Lietuvai su savo aukšto lygio technologijomis. Narystė ES reiškia Lietuvos stabilumo didėjimą, tai, be jokios abejonės, juntama ir ekonomikoje. Juk verslas gali sėkmingai vystytis ten, kur yra aiškūs ir daugiau ar mažiau stabilūs įstatymai. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri gali neatlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. „Todėl integracija į Europos Sąjungą ir narystė joje – tai puiki galimybė šaliai sėkmingai vystytis ir modernizuoti ūkį. Verslininkai gali parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne tik savo gyvenamai šaliai, kurią sudaro trys milijonai gyventojų, bet ir dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų. Be to, sumažėjo kliūčių verslui ES rinkoje. Kita vertus, naudos turi vietos įmonės, nes jos yra geriau apsaugotos nuo konkurencijos iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) šalių, taip pat tos įmonės, kurios iš NVS šalių importuoja prekes, atitinkančias ES standartus“.7

Verslininkystė Lietuvoje labai išaugo, pegyvėjo rinka bei eksportas ir importas. Tačiau ir čia yra nedidelių trūkumų. Prie minusų galima įvardinti sparčiai prarandamą kvalifikuotų darbuotojų skaičių. Atsivėrė sienos, todėl labai daug gerų specialistų išvyko svetur. Užsienyje darbo jėga yra labiau vertinima, todėl turėdamas pasirinkimą darbininkas turės didesnę naudą dirbdamas užsienyje ir gaudamas solidesnę algą, nei tą patį darbą dirbdamas gautų „minimumą“, iš kurio sunku pragyventi ir išlaikyti būstą. „Per visą narystės ES laikotarpį daug kliūčių sudarė šalyje veikiantys bankai. „Aukštų technologijų srityje reikėjo turėti dalį savų lėšų, tačiau bankai nebuvo palankūs, todėl kai kurie projektai tiesiog žlugo, nors jie Lietuvai būtų buvę itin naudingi. Kaip pavyzdį galėčiau pateikti pieno perdirbimo įmonę, kuri dėl bankų konservatyvumo iki šiol buksuoja toje pačioje vietoje“.“8

Verslo atžvilgiu galime įžvelgti nemažai teigiamų pokyčių Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą. Atsivėrė sienos, pagyvėjo pagaminamos produkcijos išvežimas į kitas šalis, parduotuvių vitrinose taip pat galime pamatyti ir nusipirkti nemažai prekių atvežtų iš kitų užsienio šalių. Išaugo verslu užsiimančių žmonių skaičius, didžiausias atsivėrusių sienų trūkumas tas, kad nėra ribojama emigracija, todėl be galo daug žmonių įsikuria ir gyvena užsienyje, taip Lietuvoje mažėja kvalifikuotų darbuotojų skaičius. Lietuvos integracija į ES yra naudinga ir šalies visuomenei – didėja prekių pasirinkimas, konkurencija infrastruktūros paslaugų teikimo srityse, gerėja produktų kokybė, nes nuo to, kokia bus produktų kokybė bei gamybos standartai priklauso ir lietuviškų prekių paklausa ES rinkoje.

2.4. DARBO POLITIKA

Nedarbo problema yra aktuali ne tik Lietuvoje, tai pagrindinė visos Europos Sąjungos problema. „Europos Komisijos siekis yra skatinti laisvesnį priėmimą ir atleidimą iš darbo, naujo darbo apmokymą; taip pat surasti kapitalo naujiems verslams, teikti daugiau įsidarbinimo progų moterims ir jaunimui, kurie sudaro gerokai didesnę bedarbių dalį. Europos Komisija teigia, kad atskiros šalys turi galimybę kurti savo įdarbinimo programas, kurios būtų kontroliuojamos. Komisija tikisi ateityje sumažinti nedarbą iki 7 proc., t.y. sukurti 12 milijonų naujų darbo vietų“9. Europos Sąjunga pastaruoju metu deda nemažai pastangų, kad vyrų ir moterų galimybės būtų sulygintos. Lygybės principas, integruotas į sutartį siekiant neleisti nesąžiningos konkurencijos, pripažįstamas Europos Bendrijos sutarties 119 str. Jis nustato, kad vyrai ir moterys už vienodą darbą gauna vienodą atlyginimą. Europos Teismas lygių galimybių principą Bendrijos teisėje paskelbė pamatine teise. Todėl direktyvos, gyvendinamas lygių galimybių principas, vidaus rinkos teisės aktų sistemoje laikomos ypač svarbiomis. Pagrindinės ES „lygybės“ direktyvos akcentuoja tokias problemas:

• vienodas darbo užmokestis;

• vienodos įsidarbinimo galimybės;

• vienodas požiūris į individualia darbine veikla užsiimančius asmenis;

• motinystės atostogos ir nėščios darbuotojos;

• vienodos socialinės garantijos;

• lytinė diskriminacija.

Vienas iš pagrindinių ES galiojančių principų yra laisvas darbo jėgos judėjimas — galimybė be jokių trugdžių įsidarbinti visos Europos Sąjungos valstybėse. Galima spėlioti, kad naujai įstojusių į ES valstybių piliečiams, norintiems laisvai įsidarbinti ES valstybėse, bus taikomi vienokie ar kitokie apribojimai, tačiau jie bus laikini ir neturėtų būti taikomi ilgiau kaip septynerius metus. Be to, galimas daiktas, kad su kai kuriomis ES valstybėmis Lietuva pasirašys dvišales sutartis dėl laisvo darbo jėgos judėjimo. Lietuvos piliečiai gali dirbti kitose ES valstybėse tokiomis pat sąlygomis kaip ir tų valstybių piliečiai, neišskiriant jų iš kitų darbininkų. Dėl to Lietuvoje yra baiminimasi dėl padidėjusios žmonių emigracijos į turtingesnes ES valstybes ar to, kad bus išnaudojama pigi mūsų darbo jėga.

Pigesnė darbo jėga gali būti netgi pranašumas, sudarantis geresnes sąlygas konkuruoti su ES pagamintomis prekėmis. Be to, darbo jėgos kaina atspindi ir šalies gerovės lygį, tad augant Lietuvos ekonomikai didėja ir darbo jėgos kaina. „Niekas negali garantuoti, kad nebus „protų nutekėjimo” iš Lietuvos. Jei bus sudarytos sąlygos ilgalaikei Lietuvos ūkio plėtrai, sumažės ir paskatų kvalifikuotiems Lietuvos gyventojams išvykti dirbti į kitas šalis. Todėl narystė ES, sudarydama geresnes sąlygas ekonomikos plėtrai, turėtų sumažinti „protų nutekėjimą” ir pagreitinti darbo užmokesčio augimą Lietuvoje“10.

2.5. EUROPOS SĄJUNGOS STRUKTŪRINIŲ FONDŲ PARAMA

Lietuvos ekonomika turi galimybę pretenduoti į ES struktūrinių fondų paramą. ES struktūrinių fondų finansuojami projektai apima neįtikėtinai daug įvairių sričių. „Europos Sąjungoje vyrauja keturi struktūriniai fondai, tokie kaip: Europos regioninės plėtros fondas (ERPF), galintis teikti net iki 75% projekto vertės paramą savivaldybėms, valstybės ir savivaldybės įmonėms, privačioms įmonėms ir viešosioms įmonėms, Europos žemės ūkio garantijų ir orientavimo fondas (EŽŪGOF), Žuvininkystės orientavimo finansinis instrumentas (ŽOFI) bei Europos socialinis fondas (ESF), kurio lėšomis pasinaudoti Lietuva iškart turėjo galimybę tik įstojusi į ES, nes jos BVP, tenkantis vienam gyventojui yra mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Taip pat egzistuoja ir atskiras Sanglaudos fondas. Visi šie fondai padeda tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Europos Sąjungos narėms įgyvendinti ES tikslus, kurie yra naudingi kiekvienos šalies ekonomikai.“11

Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondas 2007 – 2013 metams skyrė 428 mln. litų Lietuvos savivaldybių vykdomiems projektams. Šįkart lėšos bus paskirstytos pagal naują modelį – atsižvelgiant į individualius kiekvieno regiono poreikius. Tai suteiks galimybę įgyvendinti net 174 savivaldos infrastruktūros projektus, susijusius su transportu. Šias lėšas planuojama pasiskirstyti 10 regionų. Didžiausią Europos regioninės plėtros fondo paramą gaus Vilnius – net 87,628 mln. litų ir Kaunas – 75,128 mln. litų. Kiti aštuoni regionai pasiskirstys likusias lėšas. Projektų vykdymas padės pritraukti investicijas, plėtoti turizmą, verslą, nes verslininkus užsiimti savo veikla būtent ten, skatins susisiekimo infrastruktūros privalumai, leidžiantys pigiau ir patogiau atsivežti žaliavas, išvežti pagamintą produkciją bei sulaukti pirkėjų iš tolimesnių regionų ar netgi užsienio. Taip pat Lietuva Europos Sąjungos fondų teikiamomis lėšomis labai efektyviai pasinaudojo ir kitoje srityje. „Štai 2009 metais, pagal Ekonomikos skatinimo plane numatytas verslo skatinimo priemones Lietuva galėjo gauti beveik 2,7 mlrd. litų. Šia galimybe pasinaudojo 3000 įmonių, kurioms tuomet pavyko išlaikyti apie 30 tūkstančių darbo vietų. Įmonės, kurios siekė gauti paramą turėjo dar atsakingiau apsvarstyti norimus įgyvendinti projektus, turimas galimybes bei ateities perspektyvas. Tai darydamos jos įgavo dar daugiau verslo plėtotei reikalingos patirties, kuri tuo pačiu bus naudinga ir visai Lietuvos ekonomikai. Taigi ši parama, kuria pasinaudojo Lietuva, yra svarbus įstojimo į Europos Sąjungą privalumas.“12

IŠVADOS

Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą turi ir teigiamų ir neigiamų aspektų.

Įstojimo į Europos Sąjungą privalumai yra šie:

Su euro įvedimu nebeliks pinigų ketimo išlaidų; vyraus teisinga konkurencija; nebeliks valiutos kursų svyravimo; suaktyvės investicijų skatinimas; susibalansuos tarptautinė atsiskaitymo sistema; kainos taps vienodos.

Lietuvoje pagyvėjo verslininkystė; palengvėjo prekių gabenimas į užsienio valstybes; atsivėrė sienos į užsienio rinką; iš Vakarų valstybių pas mus atkeliauja aukšto lygio technologijos.

Žemės ūkyje gaunama nemažai investicijų, atsirado daugiau darbo vietų; išaugo galimybė ir paskata imtis naujos veiklos; didelės investicijos leidžia modernizuoti ir realizuoti pagaminamą produkciją.

Europos Bendrija siekia sumažinti nedarbo problemą, ir visoje Europos Sąjungoje sudaryti visiems piliečiams lygias galimybes įsidarbinti; gauti vienodą darbo užmkestį; nustatyti vienodą požiūrį į individualia darbine veikla užsiimančius asmenis; nustatyti motinystės atostogas; įvesti vienodas socialines garantijas; panaikinti vyraujančią lytinę diskriminaciją.

Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama padeda tiek Lietuvai, tiek ir kitoms Europos Sąjungos narėms įgyvendinti ES tikslus, kurie yra naudingi kiekvienos šalies ekonomikai.

 

Įstojimo į Europos Sąjungą trūkumai:

Litas mūsų valstybei yra vienas ryškiausių šalies simbolių, todėl jo atsisakyti nėra lengva; su euro įvedimu padidės infliacija; taip pat galimi prekybininkų piktnaudžiavimo atvejai; milžiniškos pereinamojo laikotarpio išlaidos.

Žemės ūkyje didžiausi trūkumai yra išreiškiami dėl ES teikiamos paramos skirtumų bei per greito persiorentavimo prie ES reikalavimų.

Iš verslo pusės didžiausią žalą mums daro atsivėrusios sienos ta prasme, kad prarandame nemažai kvalifikuotų savo amato specialistų, kurie pinigus uždirba užsienio valstybėms, prie trūkumų priskiriama ir prasta bankų politika.

Bedarbystė išlieka atvira problema.

 

Apibendrinus bei susumavus visus Lietuvos įstojimo į ES privalumus ir trūkumus, galiu teigti, jog pliusai yra gerokai svaresni ir Lietuva neprašovė pro šalį tapdama Europos Sąjungos nare.

NAUDOTA LITERATŪRA

 

KNYGOS

 

Junevičius A. ( 1999) Europos Sąjunga: istoriniai, politiniai, teisiniai aspektai. Kaunas. Technologija.

Lietuvos istorijos institutas, sudarė Stasiūnas S.( 2002) Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis Vilnius.

Vilpišauskas R. (2003) Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva: Integracija ir jos ekonominis poveikis. Vilnius, leidykla „Eugrimas“

Paleckis J. V. Gyvenimas trikampyje: Vilnius, Briuselis, Strasbūras. (2007) Vilnius, Danieliaus leidykla.

 

STRAIPSNIAI

 

Verslo žinios 2009 12 29, priedas „Valstybė ir verslas“

Veidas. Prognozės 2010. 2010 Nr.1

 

PRIEIGA PER INTERNETĄ

 

http://www.euro.lt

http://www.geopolitika.lt

http://www.ekonomika.lt

 

1 Duomenys paimti iš 1998 metų gyventojų apklausos, http://www.euro.lt

2 Junevičius A. ( 1999) Europos Sąjunga: istoriniai, politiniai, teisiniai aspektai. Kaunas. Technologija.

3 http:// http://www.geopolitika.lt

4 http://www.ekonomika.lt

5 http://www.ekonomika.lt

6 Lietuvos istorijos institutas, sudarė Stasiūnas S.( 2002) Europos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis Vilnius.

7 Vilpišauskas R. (2003) Europos Sąjungos vidaus rinka ir Lietuva: Integracija ir jos ekonominis poveikis. Vilnius, leidykla „Eugrimas“

8 Verslo žinios 2009 12 29, priedas „Valstybė ir verslas“

 

9 Junevičius A. ( 1999) Europos Sąjunga: istoriniai, politiniai, teisiniai aspektai. Kaunas. Technologija.

10 Lietuvos istorijos institutas, sudarė Stasiūnas S. ( 2002) Euro.pos idėja Lietuvoje: istorija ir dabartis. Vilnius.

11 Paleckis J. V. Gyvenimas trikampyje: Vilnius, Briuselis, Strasbūras. (2007) Vilnius, Danieliaus leidykla.

 

12 Veidas. Prognozės 2010. 2010 Nr.1

 

Vilnius 2015

Leave a Comment