Komercinių bankų analizė

by

TURINYS

ĮVADAS 21. KOMERCINIŲ BANKŲ FINANSINĖS VEIKLOS VERTINIMAS 31.1. KOMERCINIŲ BANKŲ FINANSINĖS ATASKAITOS 31.2. FINANSINĖS ANALIZĖS BŪDAI 41.3. BANKŲ VEIKLĄ APIBŪDINANTYS NORMATYVAI IR RODIKLIAI BEI JŲ INTERPRETAVIMAS 52. AB SEB VILNIAUS BANKO 2003-2004 METŲ FINANSINS VEIKLOS REZULTATŲ VERTINIMAS 62.1. BENDROJI INFORMACIJA 62.2. FINANSINĖS VEIKLOS RODIKLIŲ BEI NORMATYVŲ SKAIČIAVIMAS IR VERTINIMAS 62.2.1. Pelningumas ir pelno paskirstymas 6IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 9LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS 10PRIEDAI 11ĮVADASNorint sėkmingai vystyti bet kokį verslą, būtina nuolat analizuoti dabartinę situaciją bei prognozuoti ateitį. Finansinės veiklos nuolatinis vertinimas yra viena kertinių kiekvienos įmonės vidaus veiklų. Darbe nagrinėjamas AB SEB Vilniaus bankas, nes komerciniai bankai yra aktyviausi finansinių rinkų dalyviai – jų paslaugomis pastaruoju metu naudojasi vis daugiau privačių asmenų bei verslo įmonių. Bankams patikima milžiniškos piniginių lėšų sumos jas vienaip ar kitaip investuojant – sudarant terminuotųjų indėlių sutartis, perkant vertybinius popierius, investuojant į fondus, vykdant įmonių pinigines operacijas per banko sąskaitas. Bankai su savo klientais susaistomi ypač tvirtais finansiniais ryšiais, kur negalimas joks neapibrėžtumas – bankai vertina savo klientų, verslo partnerių finansinę padėtį, lygiai taip pat nuolat stebima bei analizuojama ir bankų finansinė veikla.Finansinės bankų veiklos analizė teikia gana daug išsamios informacijos, kuri gali būti panaudota įvairiems tikslams – apibendrinant reikėtų pastebėti, kad finansiniais rodikliais aprašytos informacijos svarba priklauso nuo to, kas juos naudoja. Kreditoriui svarbiausi mokumo ir finansinio stabilumo rodikliai, investuotojui – ūkinės veiklos efektyvumo ir įmonės ekonominio potencialo rodikliai.Vienų svarbiausių bet kurios valstybės ekonominių subjektų – bankų – finansinė veikla apibūdinama daugeliu rodikliu: pelningumo, likvidumo, mokumo, išlaidų ir pajamų santykio, specialiųjų atidėjimų santykio su išduotų paskolų suma ir kitais. Pagal rodiklius galima spręsti, ką reikėtų keisti banko veikloje, ar tikslinga teikti kai kurias paslaugas. Išnagrinėjus priežastis, dėl kurių blogėja rodiklis, galima bandyti jas pašalinti. Kiekviena nuostolinga veikla mažina tiek pelną, tiek mokumą, todėl tokios veiklos reikia atsisakyti.

Darbo tikslas yra pasirinkus pagrindinius banko finansinę veiklą apibūdinančius rodiklius bei normatyvus įvertinti AB SEB Vilniaus banko 2003-2004 metų finansinės veiklos rezultatus bei pateikti išvadas ir pasiūlymus banko veiklai gerinti.Pagrindinis darbo uždavinys – surinkti ir apibendrinti informaciją, kuria remiantis galima būtų įvertinti pasirinkto komercinio banko dabartinę veiklą, taip pat banko ateities perspektyvas.Darbo struktūra. Pirmojoje darbo dalyje aptariami finansiniai rodikliai, kuriais remiantis įvertinama bankų finansinė veikla, pateikiama šių rodiklių interpretacija bei aprašomi veiksniai, kurie turi įtakos šiems rodikliams.Praktinėje darbo dalyje tiriami pasirinkto komercinio banko finansinės veiklos rodikliai, vertinama, kaip bankas laikėsi Lietuvos banko nustatytų normatyvų. Taip pat pateikiamas apskaičiuotų finansinių rodiklių vertinimas, tai pat grafinė rodiklių išraiška, parodanti kitimo tendencijas per keletą pastarųjų metų.1. KOMERCINIŲ BANKŲ FINANSINĖS VEIKLOS VERTINIMAS1.1. Komercinių bankų finansinės ataskaitos

Prieš keliolika metu Lietuvos bankininkystėje iškilusios problemos nėra unikalus reiškinys. Visame pasaulyje nuolat žlunga bankai. Garsiausios paskutiniųjų metu nesėkmės – tai Barings Bank (Anglija), Credit Lyonnais (Prancuzija), Savings and Loans Institutions (JAV) bankų problemos [2, 12 psl.].Objektyvus stebėtojas gali įžvelgti bankų problemas prieš jiems sužlungant. Tą galima padaryti analizuojant bankų finansines ataskaitas.Bankai, būdami finansiniais tarpininkais, padeda vykdyti lėšų mainus tarp tų, kurie turi jų perteklių (indėlininkai), ir tų, kuriems lėšų trūksta (paskolų gavėjai). Valdžios taikomi suvaržymai bei konkrečių rinkų, kuriose veikia bankai, ypatumai atsispindi finansinėse ataskaitose. Galima išskirti tris tik bankams būdingus bruožus:1. Palyginti su kitomis institucijomis, bankai turi santykinai mažiau ilgalaikio materialiojo turto ir jų fiksuoti kaštai yra mažesni, nes bankai pirmiausiai vykdo finansinio tarpininko funkciją. Todėl bent jau teoriškai bankų veiklos rezultatai mažiau priklauso nuo veiklos apimčių pokyčių.2. Didelė dalis bankų įsipareigojimų turi būti sumokėta kiekvienu pareikalavimu arba jų sumokėjimo terminas yra trumpas, todėl bankai privalo būti likvidūs. Kai rinkoje pakinta palūkanų normos, banko klientai atnaujina indėliu ir depozitų sutartis pagal pasikeitusias sąlygas, todėl palūkanų išlaidos kinta, ir bankai privalo itin apdairiai investuoti sukauptas lėšas [3, 403 psl.]. Dėl šios priežasties bankai dažniausiai negali pasinaudoti pelningesnėmis, tačiau mažiau likvidžiomis investavimo galimybėmis, nes privalo turėti sukaupę tam tikras grynųjų pinigų ar jiems ekvivalentiškų lėšų atsargas.

1 priede pateiktas viešai publikuotinos elektroninio formato banko balansinės ataskaitos pavyzdys. Tai – svarbus informacijos šaltinis, kuris fiksuotu laiko momentu parodo banko turtą (grynuosius pinigus, vertybinius popierius, išduotas paskolas, materialųjį turtą ir t.t.) bei to turto finansavimo šaltinius – akcininkų lėšas ir skolintus resursus. Nustatant bankų dydį, kai kuriose šalyse vertinamas visas banko balansinis turtas (aktyvai), o kai kuriose – vadinamasis I lygio kapitalas.Viešai publikuotinoje pelno (nuostolio) ataskaitoje (žr. 2 priedą) parodomos banko pajamos ir išlaidos, kurios pripažįstamos nebūtinai tuo pačiu laiko momentu, kada buvo gauti ar sumokėti pinigai. Todėl, norėdami sužinoti, kaip vyksta pinigų judėjimas, privalome analizuoti pinigų srautų ataskaitas (žr. 3 priedą) [2, 26 psl.]. Pinigų srautų ataskaitoje nurodomi tokie srautai: iš bankinės veiklos; dėl trumpalaikio turto sumažėjimo (padidėjimo); dėl įsipareigojimų padidėjimo (sumažėjimo); iš investicinės veiklos; iš finansinės veiklos.1 lentelė. Finansinių resursų įsigijimo ir panaudojimo duomenys [2, 16 psl.]Balansinė ataskaitaResursų panaudojimas Resursų įsigijimasPaskolos ir išperkamoji nuoma Bankų ir kitų kredito įstaigų bei finansinių institucijų lėšosInvesticijos į vertybinius popierius Įmonių bei organizacijų indėliai ir depozitaiIndėliai bankuose ir kitose įstaigose bei finansų institucijose Gyventojų indėliai Akcininkų nuosavybėPelno (nuostolio) ataskaitaResursų panaudojimas Resursų įsigijimasPalūkanų pajamos Palūkanų išlaidosPajamos iš operacijų vertybiniais popieriais ir kitais finansiniais instrumentais Išlaidos specialiesiems atidėjimamsPajamos iš operacijų užsienio valiuta Paslaugų ir komisinių išlaidosPaslaugų ir komisinių pajamos Operacinės išlaidosNeįprastinės ir nebūdingos veiklos pajamos Neįprastinės ir nebūdingos veiklos nuostoliai Mokesčiai

Balansinėje ir pelno (nuostolio) ataskaitose matyti, kaip bankas įsigyja ir panaudoja resursus. Balansinėje ataskaitoje parodyti resursų, kuriuos bankas naudoja paskolinei ir investicinei veiklai, apimtys ir jų struktūra. Pelno (nuostolio) ataskaitoje matyti, kiek bankui kainavo šie resursai ir kokias jis gavo pajamas, panaudodamas šiuos resursus paskoloms išduo…ti, investicijoms į vertybinius popierius bei kitai veiklai. Šį ryšį patogu parodyti lentelėje (žr. 1 lentelę).

Finansinių resursų įsigijimo ir panaudojimo duomenys, pateikiami banko balansinėje ir pelno (nuostolio) ataskaitose.1.2. Finansinės analizės būdai

Finansinės analizės būdus sąlygiškai galima suskirstyti į dvi grupes: tradicinius ir matematinius.Tradiciniai būdai naudojami nuo ūkinės veiklos analizės atsiradimo, o matematiniai būdai pradėti naudoti vėliau, sukūrus kompiuterius.Tradiciniams analizės būdams priskiriama: lyginimas, detalizavimas, grupavimas, eliminavimas (grandininiu pakeitimu, skirtumu, saldo), balansinis, indeksų, vidutinių dydžių, koeficientų, procentų, integralinis, grafinis būdas.Tradiciškai taip susiklostė, kad bankuose dažniausiai naudojamas lyginimo būdas, kuomet yra tarpusavyje lyginami kelių ataskaitinių laikotarpių veiklos rezultatai. Gali būti lyginami to paties banko kelių laikotarpių rezultatai arba vieno kurio nors banko rezultatai su vidutiniais šalies (kitų šalių) bankinio sektoriaus rezultatais. Šio darbo praktinėje dalyje aprašytas AB SEB Vilniaus banko finansinės veiklos vertinimas taip pat atliktas lyginimo būdu – nagrinėjami ir tarpusavyje lyginami banko 2003-2004 metų finansinės veiklos rezultatai.Tradicinių finansinės analizės būdų esmė. Lyginimas – dažniausiai naudojamas būdas, juo pradedama analizė. Lyginama su planu, praėjusiais laikotarpiais, su vidutiniais dydžiais, su geriausiais rezultatais. Taip sužinoma, ar įvykdytas pasiektas efektyvios veiklos lygis, nustatomas veiksnių poveikis parametrinių užduočių įvykdymui, atskleidžiami rezervai išlaidoms ir nuostoliams sumažinti. Kuo daugiau objektų lyginama, tuo tikslesnės išvados gaunamos apie tiriamąjį objektą.Detalizavimas kartu su kitais būdais įvairiapusiškai vertinti tiriamus reiškinius, nustatyti priežastis, lėmusias rezultatus. Rodiklių, detalizuotų pagal tam tikrą laikotarpį, analizė rodo ūkinių procesų dinamiką ir ritmingumą. Detalizavimas pagal atsakomybę leidžia įvertinti atlikėjų (tarnybų, padalinių, atskirų darbuotojų) darbą.Koeficientai parodo dviejų tarpusavyje susijusių konkrečių dydžių santykį. Jie naudojami nustatant procesų ritmingumą, apyvartinių lėšų apyvartumą ir kt.Balanso būdo esmė ta, jog analizuojamų veiksnių ryšiai atvaizduojami balansine lygybe. Tam tikrų veiksnių įtakos dydžių algebrinė suma turi būti lygi reiškinio rezultatinio rodiklio nukrypimo dydžiui. Sudaromi tokie balansai: bazinių ir ataskaitinių dydžių ir kiekvieno veiksnio nukrypimo nuo plano (absoliutūs ir procentiniai). Nukrypimų balansai rodo veiksnio poveikį rezultatui.

Eliminavimas – tai būdų sistema, leidžianti kiekybiškai išmatuoti kiekvieno veiksnio poveikį tiriamo rodiklio lygiui. Naudojami šie eliminavimo būdai: grandininiu pakeitimu, skirtumu ir saldo.1.3. Bankų veiklą apibūdinantys normatyvai ir rodikliai bei jų interpretavimas

Analizė, panaudojant finansinius rodiklius, yra labai plačiai paplitusi atliekant tam tikro laikotarpio analizę. Vartodami finansinius rodiklius, galime nesunkiai palyginti skirtingų bankų finansines ataskaitas bei jų veiklos rezultatyvumą įvairiais požiūriais, taip pat vieno banko skirtingų laikotarpių finansinius rodiklius, nustatyti jų kitimo tendencijas.Ūkinėje praktikoje dauguma vadovų sugeba laisvai operuoti absoliučiais dydžiais, pavyzdžiui, žmonių skaičiumi, tonomis, valandomis, kilometrais ir t.t., ir nepakankamai – santykiniais dydžiais.2. AB SEB VILNIAUS BANKO 2003-2004 METŲ FINANSINS VEIKLOS REZULTATŲ VERTINIMAS2.1. Bendroji informacijaAB SEB Vilniaus bankas (toliau – Bankas) buvo įregistruotas Lietuvos Respublikos įmonių registre 1990 m. kovo 2 d. kaip akcinė bendrovė. Bankas turi licenciją, išduotą Lietuvos banko, atlikti visas banko operacijas, nustatytas Lietuvos Respublikos bankų įstatyme ir Vilniaus banko statute.Centrinė banko būstinė yra įsikūrusi Gedimino pr. 12, Vilniuje. Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje bankas turėjo 17 filialų ir 40 skyrių.2004 metų pabaigoje AB Vilniaus bankas turėjo 7 antrines įmones. Bankas kartu su jam priklausančiomis antrinėmis įmonėmis sudaro grupę.1997 m. reitingų agentūra Thomson Financial BankWatch AB SEB Vilniaus bankui suteikė pirmąjį tarptautinį reitingą. 2000-ųjų metų pradžioje agentūra padidino emitento reitingą nuo IC-B iki ICA/B bei patvirtino aukščiausio įvertinimo trumpalaikį reitingą LC-1 ir ilgalaikių skolininko įsipareigojimų reitingą BB+, kuris tebėra ribojamas bendrojo Lietuvos reitingo. Reitingų agentūra Standard & Poor’s 2003 m. suteikė ir 2003-ųjų metų pradžioje patvirtino viešosios informacijos reitingą BB(pi).2.2. Finansinės veiklos rodiklių bei normatyvų skaičiavimas ir vertinimas2.2.1. Pelningumas ir pelno paskirstymasTurto pelningumo rodiklis (ROA). Banko turto panaudojimo efektyvumą apibūdina turto pelningumo rodiklis (ROA) (žr. 2 lentelę). Šis rodiklis, skaičiuojamas kaip grynojo pelno ir viso turto santykis, parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam turto piniginiam vienetui. Apskaičiuojant vidutinį turtą, būtų buvę naudinga įvertinti ir tarpinių laikotarpių duomenis, jei jie būtų buvę žinomi (pvz. ketvirčio ar mėnesio vidutinio turto reikšmes).

2 lentelė. Turto pelningumas (ROA) 2004 metaiGrynasis pelnas, tenkantis akcininkams (tūkst. litų) 120 511Vidutinė turto vertė (tūkst. litų) 8 761 801Turto pelningumas (ROA) (procentais) 1,4Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal AB SEB Vilniaus banko 2003-2004 viešai publikuojamus finansinės atskaitomybės duomenis.

Banko vidutinis metų turtas apskaičiuotas iš dviejų reikšmių: metų pradžioje (2003 metų pabaiga) ir 2004 metų pabaigoje. 2004 metais ROA rodiklis padidėjo nuo 1,3 iki 1,4 procento (žr. 1 pav.). Viena priežasčių – ypač sparčiai padidėjusi indėlių ir akredityvų suma, kuri išaugo 28,37 procentais bei ženkliai padidėjusi paskolų vertė – nuo 688 mln. iki 755 mln. Taip pat vien per 2004 metus Banko valdomo turto vertė padidėjo1 mln. litų.

1 pav. AB SEB Vilniaus banko vidutinio turto grąža (ROA)Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal AB SEB Vilniaus banko 2003-2004 viešai publikuojamus finansinės atskaitomybės duomenis.

Nuosavo kapitalo pelningumas (nuosavybės grąža) (ROE) parodo pakankamai didelį Banko veiklos efektyvumą (žr. 3 lentelę), tačiau Bankas turėtų siekti, kad akcininkų nuosavybės grąžos rodiklis didėtų kiekvienais finansiniais metais, tuo tarpu stebint praėjusių laikotarpių duomenis, matyti, kad nuo 2000 metų kapitalo pelningumas mažėja.3 lentelė. Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE) 2004 metaiGrynasis pelnas, tenkantis akcininkams (tūkst. litų) 120 511Vidutinė akcininkų nuosavybės vertė (tūkst. litų) 1 003 745Nuosavo kapitalo pelningumas (ROE)* (procentais) 12,01Šaltinis: Sudaryta autoriaus pagal AB SEB Vilniaus banko 2003-2004 viešai publikuojamus finansinės atskaitomybės duomenis.* Vidutinė metų akcininkų nuosavybės vertė kaip ir vidutinė turto vertė apskaičiuota iš dviejų reikšmių: metų pradžioje (2003 metų pabaiga) ir 2004 metų pabaigoje.

2 pav. AB SEB Vilniaus banko nuosavybės grąža (ROE)Šaltinis: sudaryta autoriaus pagal AB SEB Vilniaus banko 2003-2004 viešai publikuojamus finansinės atskaitomybės duomenis.

Nuosavybės grąžos mažėjimo priežastys gali būti paaiškinamos analogiškai kaip ir turto grąžos rodikliui. Tai ir išaugusios administracinės išlaidos dėl banko reorganizavimo, ir mažėjanti palūkanų marža Lietuvoje, ir papildomi atidėjimai blogoms paskoloms, ir sparčiau nei pelnas auganti Banko akcijų buhalterinė vertė.

Banko akcininkai, suvokdami nuosavybės grąžą kaip rodiklį, kuris atspindi ir apibendrina bendrovės vadovybės gebėjimą efektyviai balansuoti finansinėmis priemonėmis, gali turėti rimtų priekaištų, matydami, kaip nuosekliai su kiekvienais metais rodiklis vis mažėja.Nagrinėjant banko finansinės veiklos rezultatus, svarbios informacijos suteikia pelno paskirstymo analizė, kuri parodo, kaip buvo panaudotas ataskaitiniais metais bei praėjusiais laikotarpiais uždirbtas pelnas. Pelno paskirstymui charakterizuoti šiame darbe skaičiuojami du rodikliai: pelno, tenkančio vienai paprastajai akcijai bei dividendų, tenkančių akcijos rinkos kainos vienetui.IŠVADOS IR PASIŪLYMAI1. Bankai yra vieni svarbiausių bet kurios šalies ekonominio gyvenimo dalyvių. Bankų finansinė veikla apibūdinama daugeliu rodiklių: pelningumo, likvidumo, mokumo ir kitais. Pagal rodiklius galima spręsti, kas keistina bankų veikloje, kokios reikalingos naujos paslaugos. Išnagrinėjus priežastis, dėl kurių blogėja tam tikri rodikliai, būtina jas šalinti. Kiekviena nuostolinga veikla mažina tiek pelną, tiek mokumą, todėl tokios veiklos reikia atsisakyti. Neigiama linkme kintantys finansiniai banko veiklos rodikliai indikuoja neteisingus veiklos sprendimus.2. Šiame darbe AB SEB Vilniaus banko 2004-2003 metų veikla vertinta pagal pasirinktus santykinius finansinius rodiklius, kurie atspindi finansinių ataskaitų ir jų straipsnių tarpusavio ryšius, pavyzdžiui tarp pelno ir kapitalo, trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų ir pan. Analizės rezultatai išreikšti sumomis, taip pat santykiais (procentais ar koeficientais). Analizuojant AB SEB Vilniaus banko finansinę veiklą, buvo lyginami dviejų ataskaitinių laikotarpių – 2004 ir 2003 metų – duomenys, taip pat pagal šiuos duomenis apskaičiuotų rodiklių pasikeitimo priežastys, prognozuotos finansinių rezultatų didinimo galimybės.3. Įvertinus AB SEB Vilniaus banko likvidumo normatyvo vykdymą galima teigti, kad šio normatyvo vykdymas Bankui problemų nesudaro – rodiklis keliais punktais viršijo Lietuvos banko nustatytą minimalų dydį. Esant stabiliai šalies ekonominei situacijai visų įsipareigojimų padengti vienu metu nereikia, o ypač nenaudingas bankui būtų grynųjų pinigų likutis. AB SEB Vilniaus banko likvidumas tiek 2003, tiek 2004 metais buvo optimalus. Jeigu Lietuvoje nenusakomai pasikeistų ekonominė situacija (į blogąja pusę), galbūt rodiklis ir galėtų būti didesnis, nei nustatytas Lietuvos banko normatyvuose, bet tam turi būti pagrindas, o pagrindinius sprendimus, susijusius su Banko likvidumu, turi priimti Banko vadovybė, kuri taip pat turėtų būti parengusi netikėtų situacijų veiksmų planą, kuris nenumatytomis aplinkybėmis gali užtikrinti trumpo laikotarpio didelį likvidumą.
4. Kapitalo pakankamumo rodiklis rodo, kad AB SEB Vilniaus bankas racionaliai naudojo aktyvus didindamas kapitalą. Nors Lietuvos bankas reikalauja, kad kapitalo pakankamumo rodiklis būtų ne mažesnis negu 8%, Banko rodiklis viršijo šiuos reikalavimus 2003 ir 2004 metais pasiekdamas panašią – 11% riba. Tam įtakos turėto keletas veiksnių. Pirmiausia, bankas vykdė pelningą veiklą, kuri stiprino kapitalo bazę, tačiau dėl padidėjusio paskolų portfelio padidėjo Banko prisiimta turto rizika. Papildomos kapitalo atsargos užtikrintų Banko stabilumą tuo atveju, jei Lietuvos finansų rinkoje susiklostytų nepalankios aplinkybės.5. Banko vadovybė turėtų nuolat stebėti ir vertinti Balansinių ir nebalansinių straipsnių struktūrą, terminus ir finansavimo šaltinius pagal terminus. Tai viena iš kritinių bankų valdymo sričių, kuri lemia Banko veiklos stabilumą ir jo ilgalaikes perspektyvas.LITERATŪROS IR KITŲ INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SARAŠAS1. J. Lazauskas. Apskaita ir finansai. Vilnius: Technika, 1995, 216 p.2. D. Masilionis. Banko finansinės ataskaitos. Vilnius: Lietuvos bankininkystės, draudimo ir finansų institutas, 1998, 12 p.3. 2003 Ninth Survey on State Aid in the European Union COM. No. 9. Brussels: DG Competition, 2003, 403 p.4. W. Ciaran. Key Management RATIOS. Great Britain: A Division of Pearson Professional Limited, 1996, 268 p.5. IMF Country Report. Financial System Stability Assessment: Republic of Lithuania / International Monetary Fund. A Survey of the Institutional and Operational Aspects of Modern-day Currency. No. 02/19. Washington DC, 2001, 52 p.6. J. Lawrence Gitman. Principles of Managerial Finance, Sixth Edition. San Diego: San Diego State University, 1991, 113 p.7. F. C. Musch. Applying Basle Standards. Paper presented at the 7th seminar on Central Banking, Washington DC, 2003, 58 p.8. Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymas. //Verslo žinios, 1994, Nr. I-720.9. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl likvidumo normatyvo skaičiavimo taisyklių. //Verslo žinios, 2004, Nr. 1.10. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl kapitalo pakankamumo skaičiavimo taisyklių. //Verslo žinios, 2000, Nr. 172.11. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl specialiųjų atidėjimu abejotinoms paskoloms normų nustatymo. //Verslo žinios, 2000, Nr. 810.12. Lietuvos banko valdybos nutarimas Dėl maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvų. //Verslo žinios, 2002, Nr. 91.
13. http://www.iasb.org 14. http://www.jt.lt/Naujienos/P_Nau_Sav_Tur.asp?ID=12536PRIEDAI1 priedas. AB SEB VILNIAUS BANKAS Balansinė ataskaita 2004 ir 2003 metų gruodžio 31 d.2 priedas. AB SEB VILNIAUS BANKAS Pelno (nuostolio) ataskaita 2004 ir 2003 metų gruodžio 31d.3 priedas. AB SEB VILNIAUS BANKAS Pinigų srautų ataskaita 2004 ir 2003 metų gruodžio 31d.4 priedas. AB SEB VILNIAUS BANKAS Banko turto ir įsipareigojimų struktūra pagal terminus (tūkst. litų)