Investicijos

TURINYS

INVESTAVIMOSAMPRATA…………………………………………………………..…………………..3 INVESTAVIMO SPRENDIMOPROCESAS…………………………………………………………5 INVESTICIJŲ POLITIKOSANALIZĖ………………………………………………………………..7 Investicijųkvota……………………………………………………………..…………………………………7 Investicijųpadengimas………………………………………………………………………………………7 Amortizacinių atskaitymųkvota……………………………………………………………..…………8 APIVARTINIŲ INVESTICIJŲANALIZĖ…………………………………………………………….8 Įrenginiųnaudojimas…………………………………………………………………………………………8 Atsargųlaikymas…………………………………………………………..…………………………………..8 Apivartumas…………………………………………………….……………………………………………….8 Reikalavimų galiojimoterminas…………………………………………………………..…………….9 FINANSAVIMOANALIZĖ………………………………………………………………………………….9 Finansavimo struktūrosanalizė………………………………………………………………………….9 Nuosavo kapitalodalis……………………………………………………………..………………………10 Prisitaikymokoeficientas……………………………………………………….………………………..10 Įsiskolinimųkoeficijentas…………………………………………………………………………………10 FINANSAVIMO TRUKMĖSANALIZĖ……………………………………………………………..11 Tiekėju kreditotrukmė…………………………………………………………….……………………..11

Invastavimo samprata

Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kai uždirbamadaugiau, negu išlidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau, negu uždirbama.Tokiais atviejais galima taupyti, arba reikia skolintis. Taupiti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tadaateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atvieju – jie netgipraras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimąiškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimoatsiskaitymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastistaupimui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiauvartoti ateityje, yra investavimas. Tie, kas nori daugiau vartoti dabar,turi būti pasiryžę ateityje grąžinti daugiau, negu pasiskolino. Terminas„investicijos“ kilęs iš lotiniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdieti“.Investuotojas yra tas subjektas (įmonė, fizinis asmuo, valstybė ir pan.)kuris investuoja lėšas į kokį nors investicijų objektą, tikėdamasisuždirbti. Lietuvos Vertibinių popierių viešosios apyvartos įstatymesuformuluotas toks investuotojo apibrėžimas: „investitorius – fizinis arbajuridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teiseįsigyjęs arba turintisvertibinių popierių“. Anksčiau žodis „investor“ į lietuvių kalbą buvomėginamas versti kaip „investorius“, „investitorius“, tačiau dabar Lietuvosfinansų rinkoje tarp profesionalų bevek išimtinai vartojamas terminas„investuotojas“. Bendrąja prasme investavimas reiškia tikro dabartinio vartotojoatsisisakymą dėl ateities vartojimo (dažnai neapibrėžto). Santauposskiriasi nuo inveticijų tuo, kad jos reiškia tik praleistavartojimą.Griežtai ekonominė prasme investicijos reiškia naujų kapitalo prekiųgamybos. Investicijų išlaidoms naudojamos santaupos.

Proporcija tarp ateities ir dabarties pinigų srauto yra vadinamagrynąja palūkanų norma arba grynąja pinigų laiko verte. Rinkose ši palūkanųnorma nusistato lyginant investuoti skirtas santaupas su skolinimosiporeiku. Pvz.: jei investuotojas skplina metams 100 LTL, tai grynojipalūkanų norma (pinigų laiko vertė) bus 4 proc. (104/100 – 1) Pelningumas

Rizika Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių lėšų atidėjima tamtikram laikotarpiui, greta atidėtų lėšų siekiant gauti kompensaciją, užlėšų atidėjimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir lėšų atgavimoareityje riziką.Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juostenkinančiais kompensacijais. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu.Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdamireikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesniopelningumo neįmanoma. Investuotojai yra racionalūs, jie teikia pirmenybęapibrėžtumui. Jie yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip saunerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Bedidesnės rizikos investuotojas negali tikėtis didesnio pelno. Be didesniopelno lūkesčių investuotojasnepriims didesnės rizikos. Visuose šalyse investavimo procesą, procedūras ir skaidrumąreguliuoja vertibinių popierių rinkos reguliavimo institucijos (Centrinisbankas, Vertibinių popierių komisija ir kt.) ir įstatymai.Lietuvos investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes: A. Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertibinių popierių paketus, kurie leistų įtakoti emitento valdymą. Galėdamas kontroliuoti bendrovę, strateginis investuotojas tikisi gauti didesnį pelną, negu būdamas paprastu akcininku. Strateginiai investuotojai taip pat aktyvūs privatizuojant valstybines įmonės; B. „portfeliniai“ investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia įtakoti įmonių valdymo proceso ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicinio portfelio turėjimo. Profeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai. C. Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų

kiekius.Pagal investavimo prerogatyvas sąlyginai investuotojus galima skirstyti įdvi rūšys: 1. investuotojus, kurie: a. nori laikyti investicija ilgą laikotarpį, paprastai mažiausiai metus; b. prisiima ribotą riziką, ir paprastai perka patikimus finansinius instrumentus; c. siekia gauti pelną iš dividendų, palūkanų bei kapitalo prieaugio; d. tikisi atitinkamo rizikai atlygio; e. pirkimo arba pardavimo sprendimai atliekami po nuodugnios analizės; f. paprastai naudojasi savo pinigais, o ne skolinasi; 2. spekuliantus, kurie: a. nori laikyti investicijas trumpa laiką, paprastai keletą dienų, savaičių, mėnesių; b. prisiima didelę riziką, dažnai perka labai nepastovaus kurso ar nelabai patikimus finansinius instrumentus; c. siekia gauti pelną iš greitų kainų pokyčių; d. už didelę riziką tikisi didelio pelno; e. pirkimo arba pardavimo sprendimas dažnai priimamas remiantis gandais, institucija, rinkos analize; f. pinigus investicijoms dažnai skolinasi;Toks skirstymas yra sąlyginis, labiau taikytinas akcijų ir obligacijųrinkoms. Pavizdžiui bankai dažnai skolina laisvas lėšas kitiems bankamsvienai nakčiai, bet tai nebūtinai yra spekuliavimas. Investavimo sprendimo procesas

Investavimo sprendimo procesas tradiciškai skirstomas į finansiniųinstrumentų analizė susijusi su jų vertinimu, kitaip tariant, ji siekianustatyti būsimą naudą, sąlygas, kurioms esant, ji bus gauta, ir kokiųsąlygų tikimybę. Vertinimas yra planuojamo pelningumo ir rizikos funkcija.Portfelio valdymas apima optimalaus finansinių instrumentų portfeliosudarymą investuotojui. Tai yra pradinio portfelio suformavimas,peržiūrėjimas ir efektyvumo įvertinimas. Finansinių instrumentų portfelis –investuotojo turima grupė finansinių instrumentų. Finansinėse institucijosedažnai minimas ir trečia dalis – rinkos valdymas. Rizikos valdymoprocedūros nubrėžia portfelio valdytojo atsakomybės ribas, nustato įvairiusapribojimus instrumentų pasirinkimui ir portfelio struktūrai. Turėdamasribas, portfelio valdytojas atitinkamai formuoja portfelį iš konkrečiųinstrumentų.Investicijų sprendimo procesas:

Investicijų politika

investicijoms skirtino turto identifikavimas

investicinio portfelio tikslų identifikavimas

investicijoms tinkamo turto identifikavimas

investicijoms tinkamo turto charakteristikų identifikavimas

investuojamo turto paskirstymas pagal turto kategorijas

Investicijų analizė

Ekonomikos analizė

Akcijų analizė obligacijų analizė kito turto analizė

Pramonės šalių pelningumo kreivės analizė kokybinė analizėidentifikavimas

pramonės šakų analizė obligacijų reitingų analizė kiekybinė analizė

kokybinė akcijų analizė kokybinė obligacijų analizė

kiekybinė akcijos analizė kiekybinė obligacijų analizė

Investicijų vertinimas

Obligacij vertinimasAkcijų vertinimas kito turto vertinimas

Portfelio sudarymas

Diversifikacijos lygio nustatymas

Investicijų laiko nustatymas

Turto, į kurį bus investuojama pasirinkimas

Investuojamo turto paskirstymas (alokacija) į pasirinkta investicijųturtą

Portfelio valdymo efektyvumo įvertinimas Priimant investavimo sprendimus, investuotojas turi moketiišmatuoti riziką ir pelningumą. Kai kalbome apie investicijas, svarbiausias klausimas yra turtopasikeitimas, padidėjimas. Laikotarpis, kai investicija egzistuoja,vadinamas laikymo periodu, o pelningumas per tą laikotarpį – laikymolakotarpio pelningumu. Jis skaičiuojamas paprastai: HPR= investicijos vertė laikotarpio pabaigoje

HPR nebuna neigiamas. Jei HPR vertė yra virš 1.0, tai investicijos verteper laiką padidėjo, o jei mažiau 1.0, tai investicija per laikotarpįnuvertėjo. Jei HPR lygi 0, tai investuotojas prarado visus investuotuspinigus. HPR parodo investicijos vertės pokytį, bet dažniausia investicijospelningumas vertinamas procentine verte per metus (t.y. metinė išraiška).Taip galima paliginti įvairias skirtingų charakteristikų investicijas.Pirmiausia apskaičiuojamas laikymo laikotarpio grąža (HPY):

HPY = HPR – 1Norint gauti metinį HPY, reikia apskaičiuoti HPR ir iš jo atimti 1:Metinis HPR = HPR 1/n Kur : n – metų skaičius investicijų laikymo lakotarpyje.

Investicijų politikos analizė

Investicijų analizės ribose labai svarbu įvertinti įmonės kaipinvestuotojo veiksmus. Skiriami tam tikri rodikliai:

Investicijų kvota, paaiškinanti įmonės polinkį investicijoms.

Investicijų kvota ( Grynosios investicijos pagr. įrengimams * 100 Pradinis pagr. įrengimų kiekis

Palyginus kelių laikotarpių investicijų kvotą, galima išsiaiškinti,kaip pasikeitė investicinė veikla.

Investicijų padengimas, apibūdinantis tikrąjį įmonės augimą. Jis parodo,kokia apimtimi ir ar iš viso naujų įrengimų pirkimas finansuojamas išamortizacinių atskaitymų.

Investicijų padengimas ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100

Naujų pagr. įrengimų pirkimas

Jeigu investicijų padengimas viršija 100(, amortizaciniai atskaitymainėra pilnai reinvestuojami. Priešingu atveju reinvesticijų kvota viršijaamortizacinius atskaitymus.

Amortizacinių atskaitymų kvota, kurios rezervai, stebint vienas po kitoeinančius periodus, didėjant kvotai, formuojami pelno sąskaita arba,mažėjant kvotai, išformuojami pelno naudai.

Amortizac. atskaitymų kvota ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100 Pagr.įrengimų likutinė vertė

Apyvartinių investicijų analizė

Atliekant šią analizę bandoma nustatyti santykį tarp įmonės turtodalių ir apyvartinių pajamų. Taip galima gauti informaciją apie verslovystymąsi. Skiriami rodikliai:

Įrengimų naudingumas, parodantis pagrindinių įrengimų išnaudojimo laipsnį.

Įrengimų naudingumas ( Apyvarta *100 Pagr. įrengimai

Rodiklio kilimas sąlygoja geresnį įrengimų panaudojimą, didesnį jųapkrovimą.

-Atsargų laikymas, parodantis santykį tarp įmonės atsargų irapyvartos.

Atsargų laikymas ( Atsargos * 100 Apyvarta

Šio rodiklio mažėjimas reiškia ekonomišką atsargų laikymą. Taipasiekiama, kai atsargos, didėjant apyvartai, didėja nelabai sparčiai,esant tai pačiai apyvartai, mažėja arba, mažėjant apyvartai, mažėjasparčiau nei apyvarta.

Apyvartumas parodo, kaip dažnai kuri nors turto dalis pasikeičia perperoidą. Tai gali būti pavaizduota kaip:

Pagr. kapitalo ( pagr. kapitalo amortizaciniai atskaitymai + nuostoliai *100apyvartumas ( Pagr. kapitalo vertė

Apyvartinio kapitalo ( Apyvarta *100 apyvartumas ( Apyvartinio kapitalo vertė

Bendro kapitalo ( Apyvarta * 100 apyvartumas Bendras kapitalas

Vidutinė vertė gaunama:

Vidutinė vertė ( Pradinė vertė + Likutinė vertė 2

Apyvartumas parodo turto įšaldymo trukmę ir lemia kapitalo poreikį.Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo geriau jis vertinamas.

Reikalavimų galiojimo terminas, pateikiantis išvadas apie klientųmokėjimus. Galima nustatyti, per kiek laiko apyvartinės lėšos tampalikvidžios.

Reikalavimų galiojimo terminas ( ( Reikalaujamų prekių vertė * 360

Apyvarta

Ilgas terminas sąlygoja blogą klientų mokėjimų moralę. Kita vertus,tai reiškia, kad įmonė, esant likvidumo krizei, per atitinkamą mokėjimųsąlygų struktūrą galėtų sukurti finansines lėšas.

Finansavimo analizė

Finansavimo analizė yra kapitalo dalių analizė, suteikianti

informaciją apie šaltinius ir kapitalo struktūrą pagal rūšį, garantijas ir terminus. Ji susideda iš:

Finansavimo analizė

Finansavimo struktūros Finansavimo trukmės Kita finansavimo analizė analizė analizė

Finansavimo struktūros analizė

Įmonės finansavimo analizė atliekama remiantis šiais rodikliais:

4. Nuosavo kapitalo dalis išreiškia santykį tarp nuosavo ir bendro kapitalo.

Nuosavo kapitalo ( Nuosavas kapitalas * 100 dalis Bendras kapitalas

Rodiklis negali pateikti tikslių parodymų, pvz. kad nuosavas kapitalas susideda iš apibrėžto kapitalo ir atsargų bei rezervų. Nežinoma, kokiu laipsniu vertinimo svyravimai turto atžvilgiu įtakoja nuosavo kapitalo dydį.

-Prisitaikymo koeficientas, dar vadinamas kapitalo įtampa, parodo reliatyvią skolinto kapitalo dalį bendrame kapitale.

Prisitaikymo koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100 Bendras kapitalas

Nėra tiksliai nustatyta, kokio dydžio įsipareigojimai gali būti bendrame kapitale; tai sprendžiama pagal šaką, įmonę ir situaciją.

5. Įsiskolinimų koeficientas, nustatomas iš santykio tarp skolinto ir nuosavo kapitalo.

Įsiskolinimų koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100 Nuosavas kapitalas

Įsiskolinimų koeficientas yra labai svarbus rodiklis. Jis nusako, kokiu laipsniu įmonė finansuojama išorinių faktorių, palyginus su įmonės savininkų dalimi.

Kokio dydžio gali būti įsiskolinimų koeficientas, vaizduojama vertikaliose finansavimo taisyklėse kaip “kokybės normos”:

Skolintas kapitalas ( 1 Vertikalios 1 : 1-Taisyklė Nuosavas kapitalas finansavimo taisyklės 2 : 1-Taisyklė Skolintas kapitalas ( 2

Nuosavas kapitalas

Jos nėra skirtos charakterizuoti finansinę ar ekonominę sėkmę, užtikrinti įmonės stabilumą. Tačiau jos gali įgauti neabejotiną reikšmę, kai kapitalo skolintojai vertina įmonės galimybes priimti kreditą remdamiesi kaip tik šiom finansavimo taisyklėm.

Išsamus įvairių kapitalo rūšių tarpusavio santykio vertinimas galimas tik tada, kai yra žinoma, kiek ilgai skolintos lėšos pasiliks įmonėje, ar jos trumpalaikės, vidutinės ar ilgalaikės. Norėdami padidinti kapitalo rodiklių išraiškingumą, sudarome šiuos santykius:

Ilgalaikis skolintas kapitalas Bendras kapitalas

Vidutinis ir trumpalaikis skolintas kapitalas Bendras kapitalas

Skolinto ir nuosavo kapitalo santykio struktūrai ypač svarbią

reikšmę turi skolinto kapitalo rentabilumo poveikis – išsamiau žr. Olfert.

Finansavimo trukmės analizė

Trumpalaikių finansavimo lėšų termino analizė įgalina įgyti informaciją apie įmonės finansinę būklę. Skiriami rodikliai:

6. Tiekėjų kredito trukmė, kai sugretinama vidutinė kreditorių būklė ir prekių pristatymas.

Tiekėjų kredito trukmė ( ( Kreditorių būklė * 360 Prekių pristatymas

Didelė tiekėjų kredito trukmė leidžia spręsti, kas neišnaudojamos nuolaidos, o tai mažina rentabilumą. To priežastis galėtų būti stebimos įmonės likvidumo krizė.

LITERATŪROS SARAŠAS:

Iš visur po truputi———————–Investicijos vertė laikotarpio pradžioje