Investicijos

TURINYS

INVESTAVIMO
SAMPRATA........................
.........3

INVESTAVIMO SPRENDIMO
PROCESAS......................5

INVESTICIJŲ POLITIKOS
ANALIZĖ.......................
...7

Investicijų
kvota.........................
.............7

Investicijų
padengimas......................
...........7

Amortizacinių atskaitymų
kvota.........................
....8

APIVARTINIŲ INVESTICIJŲ
ANALIZĖ.......................
.8

Įrenginių
naudojimas......................
............8

Atsargų
laikymas........................
...............8

Apivartumas.....................
...................8

Reikalavimų galiojimo
terminas........................
......9

FINANSAVIMO
ANALIZĖ.......................
.........9

Finansavimo struktūros
analizė.......................
......9

Nuosavo kapitalo
dalis.........................
.........10

Prisitaikymo
koeficientas......................
...........10

Įsiskolinimų
koeficijentas.....................
..........10

FINANSAVIMO TRUKMĖS
ANALIZĖ.......................
..11

Tiekėju kredito
trukmė........................
..........11

Invastavimo samprata

Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kai uždirbama
daugiau, negu išlidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau, negu uždirbama.
Tokiais atviejais galima taupyti, arba reikia skolintis.

Taupiti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada
ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atvieju – jie netgi
praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą
iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo
atsiskaitymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis
taupimui. O tai, kas su u santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau
vartoti ateityje, yra investavimas. Tie, kas nori daugiau vartoti dabar,
turi būti pasiryžę ateityje grąžinti daugiau, negu pasiskolino. Terminas
„investicijos“ kilęs iš lotiniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdieti“.
Investuotojas yra tas subjektas (įmonė, fizinis asmuo, valstybė ir pan.)
kuris investuoja lėšas į kokį nors investicijų objektą, tikėdamasis
uždirbti. Lietuvos Vertibinių popierių viešosios apyvartos įstatyme
suformuluotas toks investuotojo apibrėžimas: „investitorius – fizinis arba
juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teiseįsigyjęs arba turintis
vertibinių popierių“. Anksčiau žodis „investor“ į lietuvių kalbą buvo
mėginamas versti kaip „investorius“, „investitorius“, tačiau dabar Li ietuvos
finansų rinkoje tarp profesionalų bevek išimtinai vartojamas terminas
„investuotojas“.

Bendrąja prasme investavimas reiškia tikro dabartinio vartotojo
atsisisakymą dėl ateities vartojimo (dažnai neapibrėžto). Santaupos
skiriasi nuo inveticijų tuo, kad jos reiškia tik praleistavartojimą.
Griežtai ekonominė prasme investicijos reiškia naujų kapitalo prekių
gamybos. Investicijų išlaidoms naudojamos santaupos.

Proporcija tarp at

teities ir dabarties pinigų srauto yra vadinama
grynąja palūkanų norma arba grynąja pinigų laiko verte. Rinkose ši palūkanų
norma nusistato lyginant investuoti skirtas santaupas su skolinimosi
poreiku. Pvz.: jei investuotojas skplina metams 100 LTL, tai grynoji
palūkanų norma (pinigų laiko vertė) bus 4 proc. (104/100 – 1)

Pelningumas

Rizika

Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių lėšų atidėjima tam
tikram laikotarpiui, greta atidėtų lėšų siekiant gauti kompensaciją, už
lėšų atidėjimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir lėšų atgavimo
areityje riziką.
Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos
tenkinančiais kompensacijais. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu.
Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami
reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio
pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra racionalūs, jie teikia pirmenybę
apibrėžtumui. Jie yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau
nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Be
didesnės rizikos investuotojas negali tikėtis didesnio pelno. Be didesnio
pelno lūkesčių in nvestuotojasnepriims didesnės rizikos.

Visuose šalyse investavimo procesą, procedūras ir skaidrumą
reguliuoja vertibinių popierių rinkos reguliavimo institucijos (Centrinis
bankas, Vertibinių popierių komisija ir kt.) ir įstatymai.
Lietuvos investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes:

A. Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek

vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento

vertibinių popierių paketus, kurie leistų įtakoti emitento

valdymą. Galėdamas kontroliuoti bendrovę, strateginis

investuotojas tikisi gauti didesnį pelną, negu būdamas paprastu

akcininku. Strateginiai investuotojai taip pat aktyvūs

privatizuojant valstybines įmonės;

B. „portfeliniai“ investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau

nesiekia įtakoti įmonių valdymo proceso ir siekia gauti pelną

tik iš paprasto in

nvesticinio portfelio turėjimo. Profeliniai

investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys

subjektai – bankai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai.

C. Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys,

investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų

kiekius.
Pagal investavimo prerogatyvas sąlyginai investuotojus galima skirstyti į
dvi rūšys:

1. investuotojus, kurie:

a. nori laikyti investicija ilgą laikotarpį, paprastai

mažiausiai metus;

b. prisiima ribotą riziką, ir paprastai perka patikimus

finansinius instrumentus;

c. siekia gauti pelną iš dividendų, palūkanų bei kapitalo

prieaugio;

d. tikisi atitinkamo rizikai atlygio;

e. pirkimo arba pardavimo sprendimai atliekami po nuodugnios

analizės;

f. paprastai naudojasi savo pinigais, o ne skolinasi;

2. spekuliantus, kurie:

a. nori laikyti investicijas trumpa laiką, paprastai keletą

dienų, savaičių, mėnesių;

b. prisiima didelę riziką, dažnai perka labai nepastovaus

kurso ar nelabai patikimus finansinius instrumentus;

c. siekia gauti pelną iš greitų kainų pokyčių;

d. už didelę riziką tikisi didelio pelno;

e. pirkimo arba pardavimo sprendimas dažnai priimamas

remiantis gandais, institucija, rinkos analize;

f. pinigus investicijoms dažnai skolinasi;
Toks skirstymas yra sąlyginis, labiau taikytinas akcijų ir obligacijų
rinkoms. Pavizdžiui bankai dažnai skolina laisvas lėšas kitiems bankams
vienai nakčiai, bet tai nebūtinai yra spekuliavimas.

Investavimo sprendimo procesas

Investavimo sprendimo procesas tradiciškai skirstomas į finansinių
instrumentų analizė susijusi su jų vertinimu, kitaip tariant, ji siekia
nustatyti būsimą naudą, sąlygas, kurioms esant, ji bus gauta, ir kokių
sąlygų tikimybę. Vertinimas yra planuojamo pelningumo ir rizikos funkcija.
Portfelio valdymas apima optimalaus finansinių instrumentų portfelio
sudarymą investuotojui. Tai yra pradinio portfelio suformavimas,
peržiūrėjimas ir efektyvumo įvertinimas. Finansinių instrumentų portfelis –<


investuotojo turima grupė finansinių instrumentų. Finansinėse institucijose
dažnai minimas ir trečia dalis – rinkos valdymas. Rizikos valdymo
procedūros nubrėžia portfelio valdytojo atsakomybės ribas, nustato įvairius
apribojimus instrumentų pasirinkimui ir portfelio struktūrai. Turėdamas
ribas, portfelio valdytojas atitinkamai formuoja portfelį iš konkrečių
instrumentų.
Investicijų sprendimo procesas:

Investicijų politika

investicijoms skirtino turto identifikavimas

investicinio portfelio tikslų identifikavimas

investicijoms tinkamo turto identifikavimas

investicijoms tinkamo turto charakteristikų identifikavimas

investuojamo turto paskirstymas pagal turto kategorijas

Investicijų analizė

Ekonomikos analizė

Akcijų analizė obligacijų analizė kito turto analizė

Pramonės šalių pelningumo kreivės analizė kokybinė analizė
identifikavimas

pramonės šakų analizė obligacijų reitingų analizė kiekybinė analizė

kokybinė akcijų analizė kokybinė obligacijų analizė

kiekybinė akcijos analizė kiekybinė obligacijų analizė

Investicijų vertinimas

Obligacij vertinimas
Akcijų vertinimas kito turto vertinimas

Portfelio sudarymas

Diversifikacijos lygio nustatymas

Investicijų laiko nustatymas

Turto, į kurį bus investuojama pasirinkimas

Investuojamo turto paskirstymas (alokacija) į pasirinkta investicijų
turtą

Portfelio valdymo efektyvumo įvertinimas

Priimant investavimo sprendimus, investuotojas turi moketi
išmatuoti riziką ir pelningumą.

Kai kalbome apie investicijas, svarbiausias klausimas yra turto
pasikeitimas, padidėjimas. Laikotarpis, kai investicija egzistuoja,
vadinamas laikymo periodu, o pelningumas per tą laikotarpį – laikymo
lakotarpio pelningumu. Jis skaičiuojamas paprastai:

HPR= investicijos vertė laikotarpio pabaigoje

HPR nebuna neigiamas. Jei HPR vertė yra virš 1.0, tai investicijos verte
per laiką padidėjo, o jei mažiau 1.0, tai investicija per laikotarpį
nuvertėjo. Jei HPR lygi 0, tai investuotojas prarado visus investuotus
pinigus. HPR parodo investicijos vertės pokytį, bet dažniausia investicijos
pelningumas vertinamas procentine verte per metus (t.y. metinė išraiška).
Taip galima paliginti įvairias skirtingų charakteristikų investicijas.
Pirmiausia apskaičiuojamas laikymo laikotarpio grąža (HPY):

HPY =

HPR – 1
Norint gauti metinį HPY, reikia apskaičiuoti HPR ir iš jo atimti 1:
Metinis HPR = HPR 1/n

Kur : n – metų skaičius investicijų laikymo lakotarpyje.

Investicijų politikos analizė

Investicijų analizės ribose labai svarbu įvertinti įmonės kaip
investuotojo veiksmus. Skiriami tam tikri rodikliai:

Investicijų kvota, paaiškinanti įmonės polinkį investicijoms.

Investicijų kvota ( Grynosios investicijos pagr. įrengimams * 100

Pradinis pagr. įrengimų kiekis

Palyginus kelių laikotarpių investicijų kvotą, galima išsiaiškinti,
kaip pasikeitė investicinė veikla.

Investicijų padengimas, apibūdinantis tikrąjį įmonės augimą. Jis parodo,
kokia apimtimi ir ar iš viso naujų įrengimų pirkimas finansuojamas iš
amortizacinių atskaitymų.

Investicijų padengimas ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100

Naujų pagr. įrengimų pirkimas

Jeigu investicijų padengimas viršija 100(, amortizaciniai atskaitymai
nėra pilnai reinvestuojami. Priešingu atveju reinvesticijų kvota viršija
amortizacinius atskaitymus.

Amortizacinių atskaitymų kvota, kurios rezervai, stebint vienas po kito
einančius periodus, didėjant kvotai, formuojami pelno sąskaita arba,
mažėjant kvotai, išformuojami pelno naudai.

Amortizac. atskaitymų kvota ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100

Pagr.
įrengimų likutinė vertė

Apyvartinių investicijų analizė

Atliekant šią analizę bandoma nustatyti santykį tarp įmonės turto
dalių ir apyvartinių pajamų. Taip galima gauti informaciją apie verslo
vystymąsi. Skiriami rodikliai:

Įrengimų naudingumas, parodantis pagrindinių įrengimų išnaudojimo laipsnį.

Įrengimų naudingumas ( Apyvarta *100

Pagr. įrengimai

Rodiklio kilimas sąlygoja geresnį įrengimų panaudojimą, didesnį jų
apkrovimą.

-Atsargų laikymas, parodantis santykį tarp įmonės atsargų ir
apyvartos.

Atsargų laikymas ( Atsargos * 100

Apyvarta

Šio rodiklio mažėjimas reiškia ekonomišką atsargų laikymą. Tai
pasiekiama, kai atsargos, didėjant apyvartai, didėja nelabai sparčiai,
esant tai pačiai apyvartai, mažėja arba, mažėjant apyvartai, mažėja
sparčiau nei apyvarta.

Apyvartumas parodo, kaip dažnai kuri nors turto dalis pasikeičia per
peroidą. Tai gali būti pavaizduota kaip:

Pagr. kapitalo ( pagr. kapitalo amortizaciniai atskaitymai + nuostoliai *
100
apyvartumas ( Pagr. kapitalo vertė

Apyvartinio kapitalo ( Apyvarta *100

apyvartumas ( Apyvartinio kapitalo vertė

Bendro kapitalo ( Apyvarta * 100

apyvartumas Bendras kapitalas

Vidutinė vertė gaunama:

Vidutinė vertė ( Pradinė vertė + Likutinė vertė

2

Apyvartumas parodo turto įšaldymo trukmę ir lemia kapitalo poreikį.
Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo geriau jis vertinamas.

Reikalavimų galiojimo terminas, pateikiantis išvadas apie klientų
mokėjimus. Galima nustatyti, per kiek laiko apyvartinės lėšos tampa
likvidžios.

Reikalavimų galiojimo terminas ( ( Reikalaujamų prekių vertė * 360

Apyvarta

Ilgas terminas sąlygoja blogą klientų mokėjimų moralę. Kita vertus,
tai reiškia, kad įmonė, esant likvidumo krizei, per atitinkamą mokėjimų
sąlygų struktūrą galėtų sukurti finansines lėšas.

Finansavimo analizė

Finansavimo analizė yra kapitalo dalių analizė, suteikianti

informaciją apie

šaltinius ir kapitalo struktūrą pagal rūšį, garantijas ir terminus. Ji

susideda iš:

Finansavimo analizė

Finansavimo struktūros Finansavimo trukmės

Kita finansavimo

analizė analizė

analizė

Finansavimo struktūros analizė

Įmonės finansavimo analizė atliekama remiantis šiais rodikliais:

4. Nuosavo kapitalo dalis išreiškia santykį tarp nuosavo ir

bendro kapitalo.

Nuosavo kapitalo ( Nuosavas kapitalas * 100

dalis Bendras kapitalas

Rodiklis negali pateikti tikslių parodymų, pvz. kad nuosavas

kapitalas susideda iš apibrėžto kapitalo ir atsargų bei rezervų.

Nežinoma, kokiu laipsniu vertinimo svyravimai turto atžvilgiu įtakoja

nuosavo kapitalo dydį.

-Prisitaikymo koeficientas, dar vadinamas kapitalo įtampa,

parodo reliatyvią skolinto kapitalo dalį bendrame kapitale.

Prisitaikymo koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100

Bendras kapitalas

Nėra tiksliai nustatyta, kokio dydžio įsipareigojimai gali būti

bendrame kapitale; tai sprendžiama pagal šaką, įmonę ir situaciją.

5. Įsiskolinimų koeficientas, nustatomas iš santykio tarp

skolinto ir nuosavo kapitalo.

Įsiskolinimų koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100

Nuosavas kapitalas

Įsiskolinimų koeficientas yra labai svarbus rodiklis. Jis

nusako, kokiu laipsniu įmonė finansuojama išorinių faktorių, palyginus

su įmonės savininkų dalimi.

Kokio dydžio gali būti įsiskolinimų koeficientas, vaizduojama

vertikaliose finansavimo taisyklėse kaip “kokybės normos”:

Skolintas kapitalas ( 1

Vertikalios 1 : 1-Taisyklė

Nuosavas kapitalas

finansavimo

taisyklės 2 : 1-Taisyklė

Skolintas kapitalas ( 2

Nuosavas kapitalas

Jos nėra skirtos charakterizuoti finansinę ar ekonominę sėkmę,

užtikrinti įmonės stabilumą. Tačiau jos gali įgauti neabejotiną

reikšmę, kai kapitalo skolintojai vertina įmonės galimybes priimti

kreditą remdamiesi kaip tik šiom finansavimo taisyklėm.

Išsamus įvairių kapitalo rūšių tarpusavio santykio vertinimas

galimas tik tada, kai yra žinoma, kiek ilgai skolintos lėšos pasiliks

įmonėje, ar jos trumpalaikės, vidutinės ar ilgalaikės. Norėdami

padidinti kapitalo rodiklių išraiškingumą, sudarome šiuos santykius:

Ilgalaikis skolintas kapitalas

Bendras kapitalas

Vidutinis ir trumpalaikis skolintas kapitalas

Bendras kapitalas

Skolinto ir nuosavo kapitalo santykio struktūrai ypač svarbią

reikšmę turi skolinto kapitalo rentabilumo poveikis – išsamiau žr.

Olfert.

Finansavimo trukmės analizė

Trumpalaikių finansavimo lėšų termino analizė įgalina įgyti

informaciją apie įmonės finansinę būklę. Skiriami rodikliai:

6. Tiekėjų kredito trukmė, kai sugretinama vidutinė kreditorių

būklė ir prekių pristatymas.

Tiekėjų kredito trukmė ( ( Kreditorių būklė * 360

Prekių pristatymas

Didelė tiekėjų kredito trukmė leidžia spręsti, kas

neišnaudojamos nuolaidos, o tai mažina rentabilumą. To priežastis

galėtų būti stebimos įmonės likvidumo krizė.

LITERATŪROS SARAŠAS:

Iš visur po truputi
———————–
Investicijos vertė laikotarpio pradžioje

Leave a Comment