…………8
APIVARTINIŲ INVESTICIJŲ
Analizė
.8
Įrenginių naudojimas…………………………………………………………
………………………………8
Atsargų laikymas…………………………………………………………..
…………………………………..8
Apivartumas…………………………………………………….
……………………………………………….8
Reikalavimų galiojimo terminas…………………………………………………………..
…………….9
FINANSAVIMO
ANALIZĖ……………………………………………………………
…………………….9
Finansavimo struktūros analizė……………………………………………………………
…………….9
Nuosavo kapitalo dalis……………………………………………………………..
………………………10
Prisitaikymo koeficientas……………………………………………………….
………………………..10
Įsiskolinimų koeficijentas………………………………………………………
…………………………10
FINANSAVIMO TRUKMĖS
ANALIZĖ……………………………………………………………
..11
Tiekėju kredito trukmė…………………………………………………………….
……………………..11
Invastavimo samprata
Tiek žmonių, tiek ūkio subjektų gyvenime būna momentai, kai uždirbama daugiau, negu išlidžiama, ir kai reikia išleisti daugiau, negu uždirbama.
Tokiais atviejais galima taupyti, arba reikia skolintis.
Taupiti galima tiesiog laikant ir kaupiant grynus pinigus – bet tada ateityje jų bus tiek pat, kiek laikyta, o blogiausiu atvieju – jie netgi praras vertę dėl infliacijos. Arba galima dabartinį pinigų suvartojimą iškeisti į didesnę jų sumą ateityje. Dabartinio pinigų suvartojimo atsiskaitymas dėl galimybės daugiau vartoti ateityje yra priežastis taupimui. O tai, kas su santaupomis daroma tam, kad būtų galima daugiau vartoti ateityje, yra investavimas. Tie, kas nori daugiau vartoti dabar, turi būti pasiryžę ateityje grąžinti daugiau, negu pasiskolino. Terminas „investicijos“ kilęs iš lotiniško žodžio „invest“, reiškiančio „įdieti“.
Investuotojas yra tas subjektas (įmonė, fizinis asmuo, valstybė ir pan.)
kuris investuoja lėšas į kokį nors investicijų objektą, tikėdamasis uždirbti. Lietuvos Vertibinių popierių viešosios apyvartos įstatyme suformuluotas toks investuotojo apibrėžimas: „investitorius – fizinis arba juridinis asmuo, savo vardu nuosavybės teiseįsigyjęs arba turintis vertibinių popierių“. Anksčiau žodis „investor“ į lietuvių kalbą buvo mėginamas versti kaip „investorius“, „investitorius“, tačiau dabar Lietuvos finansų rinkoje tarp profesionalų bevek išimtinai vartojamas terminas „investuotojas“.
Bendrąja prasme investavimas reiškia tikro dabartinio vartotojo atsisisakymą dėl ateities vartojimo (dažnai neapibrėžto). Santaupos skiriasi nuo inveticijų tuo, kad jos reiškia tik praleistavartojimą.
Griežtai ekonominė prasme investicijos reiškia naujų kapitalo prekių gamybos. Investicijų išlaidoms naudojamos santaupos.
Proporcija tarp ateities ir dabarties pinigų srauto yra vadinama grynąja palūkanų norma arba grynąja pinigų laiko verte. Rinkose ši palūkanų norma nusistato lyginant investuoti skirtas santaupas su skolinimosi poreiku. Pvz.: jei investuotojas skplina metams 100 LTL, tai grynoji palūkanų norma (pinigų laiko vertė) bus 4 proc. (104/100 – 1)
Pelningumas
Rizika
Investiciją galima apibūdinti kaip dabartinių lėšų atidėjima tam tikram laikotarpiui, greta atidėtų lėšų siekiant gauti kompensaciją, už lėšų atidėjimo laikotarpį, planuojamą infliacijos normą ir lėšų atgavimo areityje riziką.
Skirtingi investuotojai už investuotus pinigus nori gauti skirtingas juos tenkinančiais kompensacijais. Tai vadinama reikalaujamu pelningumu.
Investuotojai skirtingai pasirenka investicijų objektus, siekdami reikalaujamų pelningumų. Tačiau be didesnės rizikos pasiekti didesnio pelningumo neįmanoma. Investuotojai yra racionalūs, jie teikia pirmenybę apibrėžtumui. Jie yra nelinkę rizikuoti, tai yra, jie šiaip sau nerizikuoja, nesitikėdami gauti už tai atitinkamos kompensacijos. Be didesnės rizikos investuotojas negali tikėtis didesnio pelno. Be didesnio pelno lūkesčių investuotojasnepriims didesnės rizikos.
Visuose šalyse investavimo procesą, procedūras ir skaidrumą reguliuoja vertibinių popierių rinkos reguliavimo institucijos (Centrinis bankas, Vertibinių popierių komisija ir kt.) ir įstatymai.
Lietuvos investuotojai dažnai skiriami į tokias grupes:
A. Strateginiai investuotojai dažniausiai yra bendrovės, tiek vietinės, tiek užsienio, kurios siekia įsigyti stambius emitento vertibinių popierių paketus, kurie leistų įtakoti emitento valdymą. Galėdamas kontroliuoti bendrovę, strateginis investuotojas tikisi gauti didesnį pelną, negu būdamas paprastu akcininku. Strateginiai investuotojai taip pat aktyvūs privatizuojant valstybines įmonės;
B. „portfeliniai“ investuotojai, nors investuoja stambiai, tačiau nesiekia įtakoti įmonių valdymo proceso ir siekia gauti pelną tik iš paprasto investicinio portfelio turėjimo. Profeliniai investuotojai dažniausiai yra stambias lėšų sumas valdantys subjektai – bankai, draudimo kompanijos, investiciniai fondai.
C. Smulkūs investuotojai dažniausiai yra fiziniai asmenys, investuojantys nedideles sumas ir perkantys nedidelius akcijų kiekius.
Pagal investavimo prerogatyvas sąlyginai investuotojus galima skirstyti į dvi rūšys:
1. investuotojus, kurie:
a. nori laikyti investicija ilgą laikotarpį, paprastai mažiausiai metus;
b. prisiima ribotą riziką, ir paprastai perka patikimus finansinius instrumentus;
c. siekia gauti pelną iš dividendų, palūkanų bei kapitalo prieaugio;
d. tikisi atitinkamo rizikai atlygio;
e. pirkimo arba pardavimo sprendimai atliekami po nuodugnios analizės;
f. paprastai naudojasi savo pinigais, o ne skolinasi;
2. spekuliantus, kurie:
a. nori laikyti investicijas trumpa laiką, paprastai keletą dienų, savaičių, mėnesių;
b. prisiima didelę riziką, dažnai perka labai nepastovaus kurso ar nelabai patikimus finansinius instrumentus;
c. siekia gauti pelną iš greitų kainų pokyčių;
d. už didelę riziką tikisi didelio pelno;
e. pirkimo arba pardavimo sprendimas dažnai priimamas remiantis gandais, institucija, rinkos analize;
f. pinigus investicijoms dažnai skolinasi;
Toks skirstymas yra sąlyginis, labiau taikytinas akcijų ir obligacijų rinkoms. Pavizdžiui bankai dažnai skolina laisvas lėšas kitiems bankams vienai nakčiai, bet tai nebūtinai yra spekuliavimas.
Investavimo sprendimo
Procesas
Investavimo sprendimo procesas tradiciškai skirstomas į finansinių instrumentų analizė susijusi su jų vertinimu, kitaip tariant, ji siekia nustatyti būsimą naudą, sąlygas, kurioms esant, ji bus gauta, ir kokių sąlygų tikimybę. Vertinimas yra planuojamo pelningumo ir rizikos funkcija.
Portfelio valdymas apima optimalaus finansinių instrumentų portfelio sudarymą investuotojui. Tai yra pradinio portfelio suformavimas, peržiūrėjimas ir efektyvumo įvertinimas. Finansinių instrumentų portfelis –
investuotojo turima grupė finansinių instrumentų. Finansinėse institucijose dažnai minimas ir trečia dalis – rinkos valdymas. Rizikos valdymo procedūros nubrėžia portfelio valdytojo atsakomybės ribas, nustato įvairius apribojimus instrumentų pasirinkimui ir portfelio struktūrai. Turėdamas ribas, portfelio valdytojas atitinkamai formuoja portfelį iš konkrečių instrumentų.
Investicijų sprendimo procesas:
Investicijų politika
investicijoms skirtino turto identifikavimas
investicinio portfelio tikslų identifikavimas
investicijoms tinkamo turto identifikavimas
investicijoms tinkamo turto charakteristikų identifikavimas
investuojamo turto paskirstymas pagal turto kategorijas
Investicijų analizė
Ekonomikos analizė
Akcijų analizė obligacijų analizė kito turto analizė
Pramonės šalių pelningumo kreivės analizė kokybinė analizė identifikavimas
pramonės šakų analizė obligacijų reitingų analizė kiekybinė analizė
kokybinė akcijų analizė kokybinė obligacijų analizė
kiekybinė akcijos analizė kiekybinė obligacijų analizė
Investicijų vertinimas
Obligacij vertinimas
Akcijų vertinimas kito turto vertinimas
Portfelio sudarymas
Diversifikacijos lygio nustatymas
Investicijų laiko nustatymas
Turto, į kurį bus investuojama pasirinkimas
Investuojamo turto paskirstymas (alokacija) į pasirinkta investicijų turtą
Portfelio valdymo efektyvumo įvertinimas
Priimant investavimo sprendimus, investuotojas turi moketi išmatuoti riziką ir pelningumą.
Kai kalbome apie investicijas, svarbiausias klausimas yra turto pasikeitimas, padidėjimas. Laikotarpis, kai investicija egzistuoja, vadinamas laikymo periodu, o pelningumas per tą laikotarpį – laikymo lakotarpio pelningumu. Jis skaičiuojamas paprastai:
HPR= investicijos vertė laikotarpio pabaigoje
HPR nebuna neigiamas. Jei HPR vertė yra virš 1.0, tai investicijos verte per laiką padidėjo, o jei mažiau 1.0, tai investicija per laikotarpį nuvertėjo. Jei HPR lygi 0, tai investuotojas prarado visus investuotus pinigus. HPR parodo investicijos vertės pokytį, bet dažniausia investicijos pelningumas vertinamas procentine verte per metus (t.y. metinė išraiška).
Taip galima paliginti įvairias skirtingų charakteristikų investicijas.
Pirmiausia apskaičiuojamas laikymo laikotarpio grąža (HPY):
HPY = HPR – 1
Norint gauti metinį HPY, reikia apskaičiuoti HPR ir iš jo atimti 1:
Metinis HPR = HPR 1/n
Kur : n – metų skaičius investicijų laikymo lakotarpyje.
Investicijų politikos analizė
Investicijų analizės ribose labai svarbu įvertinti įmonės kaip investuotojo veiksmus. Skiriami tam tikri rodikliai:
Investicijų kvota, paaiškinanti įmonės polinkį investicijoms.
Investicijų kvota ( Grynosios investicijos pagr. įrengimams * 100
Pradinis pagr. įrengimų kiekis
Palyginus kelių laikotarpių investicijų kvotą, galima išsiaiškinti, kaip pasikeitė investicinė veikla.
Investicijų padengimas, apibūdinantis tikrąjį įmonės augimą. Jis parodo, kokia apimtimi ir ar iš viso naujų įrengimų pirkimas finansuojamas iš amortizacinių atskaitymų.
Investicijų padengimas ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100
Naujų pagr. įrengimų pirkimas
Jeigu investicijų padengimas viršija 100(, amortizaciniai atskaitymai nėra pilnai reinvestuojami. Priešingu atveju reinvesticijų kvota viršija amortizacinius atskaitymus.
Amortizacinių atskaitymų kvota, kurios rezervai, stebint vienas po kito einančius periodus, didėjant kvotai, formuojami pelno sąskaita arba, mažėjant kvotai, išformuojami pelno naudai.
Amortizac. atskaitymų kvota ( Pagr. įrengimų amortizac. atskaitymai * 100
Pagr.
įrengimų likutinė vertė
Apyvartinių investicijų analizė
Atliekant šią analizę bandoma nustatyti santykį tarp įmonės turto dalių ir apyvartinių pajamų. Taip galima gauti informaciją apie verslo vystymąsi. Skiriami rodikliai:
Įrengimų naudingumas, parodantis pagrindinių įrengimų išnaudojimo laipsnį.
Įrengimų naudingumas ( Apyvarta *100
Pagr. įrengimai
Rodiklio kilimas sąlygoja geresnį įrengimų panaudojimą, didesnį jų apkrovimą.
-Atsargų laikymas, parodantis santykį tarp įmonės atsargų ir apyvartos.
Atsargų laikymas ( Atsargos * 100
Apyvarta
Šio rodiklio mažėjimas reiškia ekonomišką atsargų laikymą. Tai pasiekiama, kai atsargos, didėjant apyvartai, didėja nelabai sparčiai, esant tai pačiai apyvartai, mažėja arba, mažėjant apyvartai, mažėja sparčiau nei apyvarta.
Apyvartumas parodo, kaip dažnai kuri nors turto dalis pasikeičia per peroidą. Tai gali būti pavaizduota kaip:
Pagr. kapitalo ( pagr. kapitalo amortizaciniai atskaitymai + nuostoliai *
100
apyvartumas ( Pagr. kapitalo vertė
Apyvartinio kapitalo ( Apyvarta *100
apyvartumas ( Apyvartinio kapitalo vertė
Bendro kapitalo ( Apyvarta * 100
apyvartumas Bendras kapitalas
Vidutinė vertė gaunama:
Vidutinė vertė ( Pradinė vertė + Likutinė vertė
2
Apyvartumas parodo turto įšaldymo trukmę ir lemia kapitalo poreikį.
Kuo aukštesnis šis rodiklis, tuo geriau jis vertinamas.
Reikalavimų galiojimo terminas, pateikiantis išvadas apie klientų mokėjimus. Galima nustatyti, per kiek laiko apyvartinės lėšos tampa likvidžios.
Reikalavimų galiojimo terminas ( ( Reikalaujamų prekių vertė * 360
Apyvarta
Ilgas terminas sąlygoja blogą klientų mokėjimų moralę. Kita vertus, tai reiškia, kad įmonė, esant likvidumo krizei, per atitinkamą mokėjimų sąlygų struktūrą galėtų sukurti finansines lėšas.
Finansavimo analizė
Finansavimo analizė yra kapitalo dalių analizė, suteikianti informaciją apie šaltinius ir kapitalo struktūrą pagal rūšį, garantijas ir terminus. Ji susideda iš:
Finansavimo analizė
Finansavimo struktūros Finansavimo trukmės
Kita finansavimo analizė analizė analizė
Finansavimo struktūros analizė
Įmonės finansavimo analizė atliekama remiantis šiais rodikliais:
4. Nuosavo kapitalo dalis išreiškia santykį tarp nuosavo ir bendro kapitalo.
Nuosavo kapitalo ( Nuosavas kapitalas * 100
dalis Bendras kapitalas
Rodiklis negali pateikti tikslių parodymų, pvz. kad nuosavas kapitalas susideda iš apibrėžto kapitalo ir atsargų bei rezervų.
Nežinoma, kokiu laipsniu vertinimo svyravimai turto atžvilgiu įtakoja nuosavo kapitalo dydį.
-Prisitaikymo koeficientas, dar vadinamas kapitalo įtampa, parodo reliatyvią skolinto kapitalo dalį bendrame kapitale.
Prisitaikymo koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100
Bendras kapitalas
Nėra tiksliai nustatyta, kokio dydžio įsipareigojimai gali būti bendrame kapitale; tai sprendžiama pagal šaką, įmonę ir situaciją.
5. Įsiskolinimų koeficientas, nustatomas iš santykio tarp skolinto ir nuosavo kapitalo.
Įsiskolinimų koeficientas ( Skolintas kapitalas * 100
Nuosavas kapitalas
Įsiskolinimų koeficientas yra labai svarbus rodiklis. Jis nusako, kokiu laipsniu įmonė finansuojama išorinių faktorių, palyginus su įmonės savininkų dalimi.
Kokio dydžio gali būti įsiskolinimų koeficientas, vaizduojama vertikaliose finansavimo taisyklėse kaip “kokybės normos”:
Skolintas kapitalas ( 1
Vertikalios 1 : 1-Taisyklė
Nuosavas kapitalas finansavimo taisyklės 2 : 1-Taisyklė
Skolintas kapitalas ( 2
Nuosavas kapitalas
Jos nėra skirtos charakterizuoti finansinę ar ekonominę sėkmę, užtikrinti įmonės stabilumą. Tačiau jos gali įgauti neabejotiną reikšmę, kai kapitalo skolintojai vertina įmonės galimybes priimti kreditą remdamiesi kaip tik šiom finansavimo taisyklėm.
Išsamus įvairių kapitalo rūšių tarpusavio santykio vertinimas galimas tik tada, kai yra žinoma, kiek ilgai skolintos lėšos pasiliks įmonėje, ar jos trumpalaikės, vidutinės ar ilgalaikės. Norėdami padidinti kapitalo rodiklių išraiškingumą, sudarome šiuos santykius:
Ilgalaikis skolintas kapitalas
Bendras kapitalas
Vidutinis ir trumpalaikis skolintas kapitalas
Bendras kapitalas
Skolinto ir nuosavo kapitalo santykio struktūrai ypač svarbią reikšmę turi skolinto kapitalo rentabilumo poveikis – išsamiau žr.
Olfert.
Finansavimo trukmės analizė
Trumpalaikių finansavimo lėšų termino analizė įgalina įgyti informaciją apie įmonės finansinę būklę. Skiriami rodikliai:
6. Tiekėjų kredito trukmė, kai sugretinama vidutinė kreditorių būklė ir prekių pristatymas.
Tiekėjų kredito trukmė ( ( Kreditorių būklė * 360
Prekių pristatymas
Didelė tiekėjų kredito trukmė leidžia spręsti, kas neišnaudojamos nuolaidos, o tai mažina rentabilumą. To priežastis galėtų būti stebimos įmonės likvidumo krizė.
LITERATŪROS SARAŠAS:
Iš visur po truputi
Investicijos vertė laikotarpio pradžioje