Įmonės “X” pelningumo analizė

TURINYS

ĮVADAS
1. Pelningumo ir kapitalo sampratos 4
2. Pelno (nuostolio) ataskaita 5
3. Kapitalo pelningumo rodikliai 6
4. Du Pont piramidinė analizė 8
5. Pelno (nuostolio) ataskaitos ir kapitalo pelningumo analizė pagal AB “Kauno grūdai” ataskaitinius duomenis 9
IŠVADOS
LITERATŪRA
PRIEDAI

ĮVADAS
Finansinės analizės metu yra apskaičiuojami įvairūs absoliutūs ir santykiniai rodikliai, kurių pagrindu yra sprendžiama apie įmonės pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.
Nė viena finansinė analizė neapsieina be finansinių koeficientų arba santykinių rodiklių panaudojimo. Tai grindžiama tuo, kad koeficientai parodo santykį tarp tam tikrų dydžių, ko negali parodyti absoliutūs rodikliai.
Rinkos ekonomikos sąlygomis tiek praktikai, tiek mokslininkai ypatingą dėmesį skkiria pelningumo rodiklių analizei, nes šie geriau parodo ūkio subjekto veiklos efektyvumą nei absoliuti jo pelno suma. Net ir pelningam ūkio subjektui reikia nuolat analizuoti pelningumo rodiklius bei šio reiškinio dėsningumus, kiekybiškai įvertinant svarbiausius veiksnius.
Šiame darbe siekiama detaliai panagrinėti finansinius kapitalo pelningumo koeficientus, jų reikšmingumą. Taip pat pateikiama speciali Du Pont analizės metodologija, kuri remiasi santykinių rodiklių panaudojimu akcinio kapitalo rentabilumo nustatymui.
Taigi darbo tikslas – panagrinėti rodiklius reikalingus atlikti įmonės kapitalo pelningumo analizei ir apskaičiuoti nuosavo kapitalo pelningumą
Darbo uždaviniai:
• išskirti rodiklius kapitalo peelningumo analizei atlikti;
• apskaičiuoti ir apibūdinti AB „Kauno Grūdai“ kapitalo pelningumą.

1. PELNINGUMO IR KAPITALO SAMPRATOS
Pelningumas – pelno, kurį gauna firma, rodiklis. Jis matuojamas atsižvelgiant į visus panaudotus aktyvus, ilgalaikio kapitalo ir tarnautojų skaičių. Kitaip tariant, pelningumas yra pelno dalis, tenkanti tam tikram aktyvų ar ka

apitalo vertės vienetui: pardavimų litui, turto litui, nuosavo kapitalo litui ir pan.
Verčiant iš anglų kalbos, pelningumas dažnai dar vadinamas rentabilumu. Nors vertimo požiūriu tai yra teisinga, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į šių sąvokų ekonominės prasmės skirtumus. Rentabilumo rodikliai dažniausiai naudojami, kai nagrinėjamas veiklos efektyvumas, kai norima nustatyti, kiek naudos gavo įmonė, patirdama vienokias ar kitokias išlaidas. Kitaip sakant rentabilumas – tai pelno dalis, tenkanti vienam patirtų sąnaudų litui.
Užsienio ir Lietuvos ekonominėje literatūroje pelningumo rodikliai apskaičiuojami remiantis įvairiomis metodinėmis modifikacijomis, pasirenkamomis priklausomai nuo analizės tikslų. Dažniausiai, remiantis pelno (nuostolio) ataskaita ir balanso duomenimis, apskaičiuojami tokie pelningumo rodikliai:
1. Bendrasis pardavimų pelningumas, kuris parodo, ar gaunamas pelnas;
2. Veiklos pelningumas, rodantis įmonės vadovų sugebėjimą kontroliuoti veiklos sąnaudas ir užsidirbti pelną;
3. Įprastinės veiklos pelningumas, rodantis savininkų bei vadybininkų finansinės, innvesticinės bei kitos veiklos efektyvumą;
4. Grynasis pelningumas, rodantis kiek grynojo pelno tenka vienam pardavimų litui;
5. Turto pelningumas, rodantis ar įmonės vadovai sugeba pelningai bei efektyviai naudoti savo turtą, ir kiek gaunama pelno (nuostolio) turto piniginiam vienetui.
6. Kapitalo pelningumas – tai grynojo pelno ir nuosavo kapitalo (Nuosavas kapitalas = akcinis kapitalas + nepaskirstytas pelnas + rezervai) santykis ( ). Šis rodiklis literatūroje dar vadinamas pelno norma, kapitalo grąža. Apie šį rodiklį aš plačiau kalbėsiu kitoje šio darbo dalyje.

Kapitalo samprata. Tam, kad galėtume analizuoti kapitalo pelningumą, pirmiausia turime išsiaiškinti, kas tai yra ka

apitalas.
Kapitalas – tai lėšos, naudojamos įmonės turtui ir jos veiklai finansuoti.
Kad įmonė galėtų pradėti savo veiklą, ji turi turėti tam tikrą kapitalą:
1. Nuosavą;
2. Skolintą.
Kapitalas – tai gamybos veiksnys. Rinkos ekonomikos sąlygomis reikia daug kapitalo ir jo savininkų.
Kapitalą galime suprasti kaip realųjį visuomenės kapitalą, t.y. konkrečiu momentu egzistuojančią fizinės gamybos įrangos visumą, t.y. mechanizmus, pastatus, laivus ir kt. Realusis kapitalas yra sukurtas gamyboje anksčiau. Realusis (fizinis) kapitalas nėra pritaikytas tiesiogiai tenkinti žmonių poreikius.
Finansinis kapitalas – tai tik finansinės vertybės – akcijos, obligacijos ar banko indėliai. Finansinis kapitalas – tai visuma visų debitorių sąskaitų arba piniginių pretenzijų.
Kapitalo sąvoka vartojama ir kai kalbame apie žmoniškąjį kapitalą, kurį sudaro žmogaus išsilavinimas, profesija, patyrimas, tai sudaro žmonių veiklos produktyvumą.
Dar kapitalo sąvoką vartojame tada, kai kalbame apie rizikos kapitalą. Jį suprantame kaip kapitalą, investuojamą į rizikingas technologijas, atradimus, patentus, projektus.

2. PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA
Iš pelno (nuostolio) ataskaitos gaunama informacija, ar įmonės veikla tais metais buvo pelninga, kokią sumą sudarė veiklos sąnaudos. Pagal gautus duomenis sprendžiama ką daryti: mažinti sąnaudas ar plėsti pardavimų apimtis, ar taikyti lankstesnę nuolaidų sistemą, kad būtų parduota kuo daugiau produkcijos.
Pelno (nuostolio) finansinė ataskaita (4priedas) apibūdina finansinius rezultatus (pelną arba nuostolį) per tam tikrą laiką. Iš pelno (nuostolio) ataskaitos gaunama tokia informacija:
1) bendrasis pelnas (nuostolis); jis apskaičiuojamas iš pardavimų ir paslaugų atėmus parduotų prekių ir

r paslaugų savikainą,
2) veiklos pelnas (nuostolis); jis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas,
3) ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, įskaitant įprastinės veiklos pelną, gautą iš finansinės ir investicinės veiklos, pagautę ir netekimus,
4) grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokestį.
Remiantis pelno (nuostolio) duomenimis, gali būti apskaičiuoti ir kitų ataskaitų rodikliai, kurie padeda įvertinti įmonės pelningumo lygį bei nustatyti įmonės padėtį rinkoje. Gebėjimas apskaičiuoti ir mokėjimas tuos duomenis įvertinti gali prisidėti prie sėkmingesnio verslo plėtojimo.
Bendrovės pelnas ir grynasis pelnas yra pagrindiniai bendrovės pelningumo rodikliai, kurie analizės tikslams gali būti palyginami.
Pelningumo rodikliu įvertinamas bendras įmonės veiklos efektyvumas, nes rinkoje svarbiausias įmonės tikslas yra gauti pelno. Todėl pelningumo rodikliai parodo, kaip greitai ir kokiu dydžiu atsiperka į įmonę investuotos lėšos. Pelningumo rodikliai yra vieni svarbiausių įmonės veiklos efektyvumo kriterijų, parodantys, ar įmonei verta toliau tęsti savo veiklą. Dėl savo svarbos šie rodikliai yra siejami su įmonės veiklos rizika ar jos bankroto grėsme. Įmonės audito ir teorijos praktikoje pelningumo rodikliai skirstomi į šias tris grupes:
• pardavimų,
• turto,
• kapitalo.
Aš toliau savo darbe paanalizuosiu kapitalo pelningumo rodiklius, nes jie geriausiai parodo įmonės veiklos efektyvumą.
Pelno (nuostolio) ataskaitos analizei ypač svarbūs pardavimų pelningumo rodikliai. Jie klasifikuojami taip:

Visi šie rodikliai parodo, kiek įmonė gauna pelno (bendrojo, įprastinės veiklos ir grynojo) iš vieno pardavimo lito. Ku

uo daugiau, tuo geriau. Bendrojo pelningumo rodikliu dažniausiai turi naudotis įmonių vadovai, kad galėtų įvertinti priimtos kainų politikos padarinius įmonei. Laikoma, kad įmonės finansinė analizė kaip tik turi būti pradėta nuo šio rodiklio.

Grynasis pardavimų pelningumas =

3. KAPITALO PELNINGUMO RODIKLIAI

Įmonės veiklos efektyvumą objektyviausiai parodo kapitalo pelningumo rodikliai. Kapitalo pelningumu labiausiai domisi kapitalo savininkai, kreditoriai ir investuotojai, kadangi iš šios grupės rodiklių galima spręsti apie investicijų pelningumą, jų naudojimo efektyvumą ir galimybę gauti dividendų. Išanalizavus kapitalo pelningumo rodiklius, dažniausiai gaunamas teisingas atsakymas į klausimą: pirkti ar parduoti vertybinius popierius. Kapitalo, kaip ir turto pelningumo rodikliai, apskaičiuojami naudojant tiek pelno (nuostolio) ataskaitos, tiek balanso duomenis. Nustatant kapitalo panaudojimo efektyvumą, dažniausiai skaičiuojami akcinio, nuosavo ir pastovaus kapitalo pelningumo rodikliai. Jie skaičiuojami grynąjį pelną dalijant iš to kapitalo, kurio panaudojimą norime nustatyti. Šie rodikliai skaičiuojami taip:
1. Akcininkų kapitalo pelningumas =

2. Nuosavo kapitalo pelningumas =

3. Pastovaus kapitalo pelningumas =

Skaičiuojant šiuos rodiklius, gali būti naudojama vidutinė kapitalo vertė (ypač tais atvejais, kai kapitalo reikšmės labai skiriasi laikotarpio pradžioje ir pabaigoje).

Akcinio kapitalo pelningumas parodo, kiek įmonė gavo grynojo pelno akcininkų investicijų kiekvienam litui. Manoma, kad jeigu šis likutis mažesnis už ilgalaikių kreditų palūkanų normą, tokia padėtis turėtų būti vertinama palankiai.
Nuosavo kapitalo pelningumas parodo nuosavo kapitalo sukurtą pelną ir tam tikru mastu – įmonės vadovybės darbo efektyvumą naudojant investuotą kapitalą.
Pastovaus kapitalo pelningumas parodo įmonės funkcionavimo ir potencialios plėtros lygį, be to, kaip vadovai sugeba panaudoti nuosavą kapitalą ir ilgalaikius įsipareigojimus.
Akcinio kapitalo vardiklį siūloma koreguoti nematerialiojo turto verte, t.y. apskaičiuoti pagal formulę:
Akcinio kapitalo pelningumas =

Siekiant tiksliau apibūdinti finansavimo procesą savininkų atžvilgiu, bendriausią kapitalo pelningumo rodiklio formulę (grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis) siūloma apskaičiuoti atsižvelgiant į pelną, tenkantį privilegijuotų akcijų savininkams, ir į jų suformuotą kapitalo dalį. Tada šis rodiklis vadinamas paprastųjų akcijų kapitalo pelningumu ir apskaičiuojamas pagal formulę:

Paprastųjų akcijų kapitalo pelningumas =

Šio rodiklio skaitiklis parodo per ataskaitinį laikotarpį uždirbtą pelną, kuris priklauso paprastųjų akcijų savininkams, atėmus tai, kas priklausė privilegijuotų akcininkų savininkams. Be to, atimamos palūkanų išlaidos skolinto kapitalo, kuris įtraukiamas į sąnaudas, apskaitoje parodant grynąjį pelną, tačiau nekoreguojant sumomis kreditorių pretenzijoms į uždirbtą pelną. Šis rodiklis koreguojamas atimant dividendus, priklausančius arba jau sumokėtus privilegijuotų akcijų savininkams. Taigi, lieka grynasis pelnas, skirtas paprastųjų akcijų savininkams.
Siūloma modifikuoti ir pastovaus kapitalo pelningumo rodiklį, aiškinant, kad reikia suderinti šio rodiklio apskaičiavimo formulės skaitiklį ir vardiklį, t.y. į skaitiklį įtraukiant palūkanas už ilgalaikes skolas. Taip modifikuota pastovaus kapitalo pelningumo formulė yra tokia:
Pastovaus kapitalo pelningumas =

4. DU PONT PIRAMIDINĖ ANALIZĖ
Efektyviausias būdas nuosavo kapitalo pelningumo veiksmams tirti yra Du Ponto piramidinė analizė.
Du Pont sistema – tai dažniausiai naudojamas metodas, siekiant atlikti turto pelningumo analizę. Tačiau šis modelis taip pat tinka įvertinti firmos rentabilumui akcentuojant savininkų nuosavybės pelningumą (ROE).
Metodas buvo sukurtas JAV E. I. Du Pont bendrovės užsakymu 1920 metais ir naudojamas iki šiol.
Šį modelį (jį vadina ir Du Pont lygybe – Du Pont Identity) atskiri autoriai apskaičiuoja įvairiai, tačiau visose priklausomybėse susiejama pardavimų, turto ir nuosavo kapitalo pelningumai bei turto finansavimas iš nuosavų lėšų šaltinių (dar vadinamas nuosavybės multiplikatoriumi – Equity multiplier) į funkcinę sistemą, pagal kurią, taikant eliminavimo būdą ar kitus būdus, galima apskaičiuoti atskirų veiksnių įtaką nuosavo kapitalo pelningumui.
Du Pont metodo grafinis vaizdas įvertina kapitalo pelningumą bei jį įtakojančius veiksnius. Tai Du Pont metodo turto pelningumo analizės pritaikymas kapitalo pelningumo analizei.
Iš paveikslo (1 priedas) matyti, kad nuosavo kapitalo pelningumui daro įtaką įvairaus lygio veiksniai.
Pirmojo lygio veiksnius galima apskaičiuoti pagal formulę:

Nuosavo kapitalo pelningumas = =

= = =

Taigi nuosavo kapitalo pelningumui turi įtakos trys veiksniai:
1. grynasis pardavimo pelningumas,
2. turto apyvartumas,
3. kapitalo struktūra.
Grynojo pelno suma, tenkanti kiekvienam nuosavo kapitalo litui, yra:
a) tiesiogiai proporcinga pardavimo pajamų pelningumui ir turto apyvartumui;
b) atvirkščiai proporcinga rodikliui, kuris įvertina įmonės kapitalo struktūrą, t.y. parodo, kokią kapitalo vertės dalį sudaro nuosavas kapitalas.
Du Ponto piramidės naudojimas pelningumo analizei turi nemažai privalumų. Pirmiausia, ji padeda geriau atskleisti verslo organizavimo sėkmę, pateikia daugiau apibendrintos informacijos išoriniams vartotojams įmonės veiklai įvertinti. Kadangi šioje piramidėje susiejami įvairūs rodikliai, tai ji yra pakankamai objektyvus matas įmonės ilgalaikei finansinei sveikatai nustatyti. Jos teikiama informacija yra patikimesnė negu trumpalaikiai rodikliai, apskaičiuoti iš balanso duomenų, todėl šios analizės duomenimis labai domisi investitoriai ir kreditoriai. Be to, naudojant Du Ponto piramidę, galima tiksliau prognozuoti pelną, pirmiausia tą, kurį įmonė gali gauti iš investicijų. Ji taip pat padeda priimti individualius investicijų sprendimus, sudaryti sąmatas, įvertinti verslo eigos efektyvumą.

5. KAPITALO PELNINGUMO ANALIZĖS TAIKYMAS PAGAL AB “KAUNO GRŪDAI” ATASKAITINIUS DUOMENIS
Iš pelno (nuostolio) ataskaitos gaunama tokia informacija:
1) bendrasis pelnas (nuostolis); jis apskaičiuojamas iš pardavimų ir paslaugų atėmus parduotų prekių ir paslaugų savikainą,
2) veiklos pelnas (nuostolis); jis apskaičiuojamas iš bendrojo pelno atėmus veiklos sąnaudas,
3) ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą, įskaitant įprastinės veiklos pelną, gautą iš finansinės ir investicinės veiklos, pagautę ir netekimus,
4) grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą atėmus pelno mokestį.
Aš apskaičiuosiu taikant AB “Kauno grūdų” ataskaitinių metų duomenis:
1) bendrasis pelnas (nuostolis) = 92400207 – 77309597 = 15090610;
2) veiklos pelnas (nuostolis) = 15090610 – 7076175 = 8014435;
3) ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) prieš apmokestinimą = 2426828 + 116254 – 44884 = 2498198
4) grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) = 2498198 – 0 = 2498198, kadangi nėra pelno mokesčio, tai ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą sutampa su grynuoju metų pelnu.
Grynasis pardavimų pelningumas = (grynasis pelnas / grynieji pardavimai) x100%
2003 m. grynasis pardavimų pelningumas = (332341/84705650) x 100% 0,39 %;
2004 m. grynasis pardavimų pelningumas = (2498198/92400207) x 100% %.
Šis rodiklis rodo, ar įmonės prekių gyvavimo ciklas artėja prie pabaigos ar ne. Todėl jo sumažėjimas signalizuoja apie įmonės finansinės būklės pablogėjimą. Jis parodo įmonės veiklos efektyvumą, kaip matome įmonė 2004 m. dirbo efektyviai.

Nuosavas kapitalas (2003 m.) = Turtas – Įsipareigojimai = 60780795 – 38234449 = 22546346;
Nuosavas kapitalas (2004 m.) = Turtas – Įsipareigojimas = 57604043 – 31683697 = 25920346;

Nuosavo kapitalo pelningumas (2003 m.) = (332341 / 22546346)*100% = 1,47%.
Nuosavo kapitalo pelningumas (2004 m.) = (2498198 / 25920346)*100% = 9,64%.

Veiksnių įtaka nustatoma taikant Du Ponto piramidės formulę, t.y.:
Nuosavo kapitalo pelningumas = =

= 2,7037 1,6041 2,2223 = 9,64%

grynasis pardavimo turto kapitalo

pelningumo apyvartumas struktūra
Remiantis Statistikos departamento rodiklių vertinimo metodika, nuosavo kapitalo pelningumas laikomas labai geru, jeigu jis yra didesnis negu 30 proc., geru – didesnis nei 20 proc., patenkinamu – didesnis nei 10 proc., nepatenkinamu – mažesnis nei 10 proc. Ir blogu jei jis yra neigiamas. Taigi, matome, kad įmonės rodiklis yra mažesnis negu 10 proc., tai nuosavo kapitalo pelningumas laikomas nepatenkinamu.
Pastovaus kapitalo pelningumui turi įtakos ne tik grynojo pelno, bet ir nuosavo kapitalo bei ilgalaikių įsipareigojimų pokyčiai. Šių veiksnių įtaka apskaičiuojama grandinių keitimų būdu.

1 lentelė
Veiksnių, darančių įtaką pastovaus kapitalo pelningumo pasikeitimui duomenys (tūkst. Lt)
Rodikliai 2003 m. 2004 m.
1. Nuosavas kapitalas
2. Ilgalaikiai įsipareigojimai
3. Grynasis pelnas
4. Pastovaus kapitalo pelningumas (proc.) (3 eil./ (1 eil.+ 2 eil.) 100)
22546346
5100899
332341
1,20 25920346
1606150
2498198
9,08

Iš lentelės galime matyti, kad 2004 m., palyginti su 2003 m., pastovaus kapitalo pelningumas padidėjo 7,88 proc. Šiam padidėjimui turėjo įtakos trys veiksniai:
1. Grynojo pelno pasikeitimas:

= 9,04%;
9,04 – 1,20 = 7,84 %;
2. Nuosavo kapitalo pasikeitimas:

= 8,05%;
8,05 – 9,04 = -0,99%;
3. Ilgalaikių įsipareigojimų pasikeitimas:

= 9,08%;
9,08 – 8,05 = 1,03%;
Iš viso: 7,84 + (-0,99) + 1,03 = 7,88%
Taigi, pastovaus kapitalo pasikeitimui teigiamą įtaką darė grynojo pelno ir ilgalaikių įsipareigojimų veiksniai, o neigiamą – nuosavo kapitalo veiksnys.

IŠVADOS
1. Pelningumas – pelno dalis tenkanti tam tikram aktyvų ar pasyvų vertės vienetui. Kapitalo pelningumas – tai grynojo pelno ir analizuojamos kapitalo dalies ar viso kapitalo santykis. Tai apsprendžia, koks bus analizuojamas kapitalo pelningumo rodiklis: viso kapitalo pelningumo rodiklis, investicinio kapitalo pelningumo rodiklis ar nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis;
2. Kapitalas gali būti nuosavas arba skolintas;
3. Du Pont modelis išreiškiamas lygtimi, kurioje susiejami pardavimų, turto ir nuosavo kapitalo pelningumai bei turto finansavimas iš nuosavų lėšų šaltinių. Išskleidus šios lygties narius, dalis jų pasinaikina ir gaunama paprasčiausia nuosavo kapitalo pelningumo lygtis – grynojo pelno ir nuosavo kapitalo santykis.
4. Apskaičiavus nuosavo kapitalo pelningumą, galima teigti, kad jis yra nepakankamas, remiantis Statistikos departamento vertinimo metodika.

LITERATŪRA

1. Mackevičius J. Įmonės veiklos analizė. V, – 2005;
2. Mackevičius J., Poškaitė D. Finansinė analizė. V, – 2000;
3. Smalenskas G. Finansai. V, – 2002;
4. http://inansai.tripod.com/koeficientai.htm

PRIEDAI

1 PRIEDAS

Nuosavo kapitalo pelningumo piramidinė analizė
2 PRIEDAS

Bendrovės balanso struktūra (turtas, tūkst.Lt)
Turtas
Rodiklis 2003 m. 2004 m.
1. Trumpalaikis turtas 25456020 29442389
– Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 11820721 14520454
Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 9990437 12774867
Pagaminta produkcija 1662636 1244542
Išankstiniai apmokėjimai 167648 501045
– Per vienerius metus gautinos sumos 13009504 14281906
Pirkėjų įsiskolinimai 12501345 13276068
Kitos skolos 508159 1005838
– Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 625795 640029

2. Ilgalaikis turtas 35219295 28062088
Materialusis turtas 26941928 25921018
Pastatai 12778385 11988716
Statiniai ir mašinos 9607363 8635864
Transporto priemonės 2253717 1942965
Kiti įrenginiai ir įrankiai 832420 952814
Išperkamosios nuomos ir panašios teisės 195615 37405
Kitas materialusis turtas 315772 200773
Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 958656 2162481
Ilgalaikis finansinis turtas 8277367 2141070
Dalyvavimas kitose įmonėse 8277367 2141070

3. Sukauptos (gautos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 105480 99566

Turtas iš viso: 60780795 57604043

3 PRIEDAS

Bendrovės balanso struktūra (įsipareigojimai ir nuosavybė, tūkst.Lt)
Įsipareigojimai ir nuosavybė
Rodiklis 2003 m. 2004 m.
1. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 38234449 31683697
– Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 5100899 1606150
Išperkamosios nuomos ir panašūs įsipareigojimai 23199 6150
Kreditinėms institucijoms 5077700 1600000
– Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 33133550 30077547
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis 3077509 17049
Finansinės skolos 19506564 15154929
Prekybos skolos 4823975 10345709
Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 4849886 3841499
Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 814967 674937
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 60649 43424

2. Atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai 1528497 2674089

3. Kapitalas ir rezervai 20909129 23246257
– Įstatinis kapitalas 16294616 16294616
– Perkainojimo rezervas 891253 884003
– Rezervai 3723260 6067638
Įstatymo numatyti 721019 845929
Nepaskirstyti 3002241 3002241
Paskirstytini 0 2219468

4. Sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos 108720 0

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso: 60780795 57604043

4 PRIEDAS

Bendrovės pelno (nuostolio) ataskaita už 2004m.
Rodiklis 2003 m. 2004 m.
Pardavimai ir paslaugos 84705650 92400207
Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina 76734137 77309597
Bendrasis pelnas (nuostolis) 7971513 15090610
Veiklos sąnaudos 4760869 7076175
Veiklos pelnas (nuostolis) 3210644 8014435
Kita veikla 511853 89918
Finansinė ir investicinė veikla -1702593 -5677525
Įprastinės veiklos pelnas (nuostolis) 2019904 2426828
Pagautė (ypatingasis pelnas) 72521 116254
Netekimai (ypatingieji praradimai) 1760084 44884
Ataskaitinių metų pelnas prieš mokesčius 332341 2498198
Pelno mokestis 0 0
Grynasis ataskaitinių metų pelnas (nuostolis) 332341 2498198

Leave a Comment