1. Įmonės charakteristika 22. Ilgalaikio turto apskaita 23. Piniginių lėšų apskaita 24. Atsargų apskaita 25. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita 26. Pirkimo ir pardavimo apskaita 27. Išlaidų apskaita 28. Finansinė atskaitomybė 2Išvados 2Naudota literatūra 21. Įmonės charakteristikaAB “Vernitas” Stoties g. 16, Marijampolė
AB “Vernitas” – viena didžiausių miesto įmonių. Įmonės darbo pradžia –1975m. vasario 17d. Tą dieną naujai pastatytame Kapsuko putliųjų verpalųfabrike – toks pirmasis įmonės pavadinimas, – buvo suverpti pirmiejiverpalai.
Kaip akcinė bendrovė, “Vernitas” įmonė užregistruota 1994m. sausiomėn. 6d. Įmonė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos pramonėsįmonių asociacijos ir Lenkijos – Lietuvos ūkio rūmų narys. Susivienijimųkapitale nedalyvauja, moka tik nario mokestį. AB “Vernitas” gamina verpalus iš PAN pluošto ir jo mišinių su kitaispluoštais, plataus vartojimo gaminius, suvenyrus, mezga trikotažą, teikiatransporto ir kitas paslaugas. Įmonės gamybinių patalpų plotas – 30 tūkst.m2, sandėlių plotas – 3 tūkst. m2. Technikos parką sudaro tekstilės pluošto paruošimo ir verpimotechnologiniai įrenginiai, verpalų dažymo įrenginiai, metalo apdirbimostaklės, krovininiai automobiliai. Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai. Jiepakeičia senus arba pastato papildomų įrengimų. Kasmet investicijoms skiriama 2-3 milijonai Lt. Investicijomsnaudojamos daugiausia nuosavos lėšos arba skolinamasi iš Lietuvoskomercinių bankų. Realizavimo rinkos: Anglija, Vokietija, Lenkija, Lietuva ir t.t.Dalis produkcijos realizuojama per bendrovės parduotuves (parduotuvėįmonėje, firminė parduotuvė Marijampolėje, parduotuvės Mažeikiuose irŠiauliuose ). Buhalterijoje šiuo metu dirba 8 žmonės. Jiems vadovauja vyr.finansininkas.| | |Vyr. |finansinink| | | || | | |as | | | ||vadovau-|vadovau-ja|Finansi|gatavos |buhalter|išlaidų |medžiagų ||jantis |ntis |-ninkas|produkcijo|is |apskaitos |apskaitos||buhalter|ekonomista| |s | |buhalteris |buhalteri||is |s | |realizacij| | |s || | | |os | | | || | | |apskaitos | | | || | | |buhalteris| | | || |vyr. |finansista| | | | || |kasininkas |s | | | | || | |ekonomista| | | | || | |s | | | | |
1) Vadovaujantis buhalteris veda nebaigtos gamybos apskaitą,statistines formas, yra atsakingas už inventorizacijos parengimus. 2) Medžiagų apskaitos buhalteris – medžiagų, prekių įsigijimas,atsargų apskaita. 3) Vadovaujantis finansininkas, finansistas ekonomistaskontroliuoja apmokėjimus už prekes, skaičiuoja parduotos produkcijossavikainą, sąnaudų sudėtį bei apskaitą. 4) Išlaidų apskaitos buhalteris – komandiruočių bei kt.transporto suteikiamų paslaugų apskaita, grynųjų pinigų ( išlaidų )apskaita. 5) Buhalteris – pagrindinių priemonių, ilgalaikio turtoapskaita. 6) Gatavos produkcijos realizacijos apskaitos buhalteris vedagatavos produkcijos realizavimo apskaitą, pirkėjų skolų apskaitą. Darbo apskaitos grupė priklauso kompiuterių skyriui. Čia dirba trys žmonės. Jie atsakingi už darbo laiko apskaitą, bei darboužmokesčio skaičiavimą. Apskaitos vedimas yra kompiuterizuotas, čia įdiegta specialiaipritaikyta šiai įmonei programa. 2. Ilgalaikio turto apskaitaIlgalaikio turto struktūra|Sąs.|Ilgalaikio turto pavadinimas |Struktūra||nr. | |,% ||121 |Žemė |0,03 ||122 |Pastatai ir statiniai (pastatai 96,6%, statiniai |32,07 || |3,4% ) | ||123 |Perdavimo įtaisai |0,18 ||124 |Jėgos mašinos ir įrengimai (elektros įrengimai |0,70 || |87,4%,traktoriai 12,6% ) | ||125 |Darbo mašinos ir įrengimai (metalo apdirbimo ir|61,54 || |statybinės mašinos 2,4%, medžio apdirbimo mašinos| || |ir įrengimai 0,01%, kompresorinės mašinos ir | || |įrenginiai 2,35, pakėlimo transp. pakrov. bei | || |iškrov. mašinos ir įrenginiai 1,09%, | || |technologiniai įrenginiai 93,5%, žemės ūkio | || |mašinos 0,02%, kitos mašinos ir įrenginiai 0,63% | || |) | ||126 |Kita įranga ir prietaisai (matav.-regul. |2,23 || |prietaisai ir įreng. laborat. įranga 71,9%, | || |skaičiavimo ir kompiuterinė technika 28,1% ) | ||127 |Gamybinis ir ūkinis inventorius (gamybinis |0,44 || |transportas 24,7%, darbiniai baldai 22,6%, | || |elektriniai prietaisai 26,3%, kitas inventorius | || |26,4% ) | ||128 |Transportas (sunkvežimiai 65,4%, lengvi |2,75 || |automobiliai 14,3%, autobusai 20,3% ) | ||129 |Kitas ilgalaikis turtas |0,06 ||12 |Materialusis ilgalaikis turtas |100 |
Iš lentelės matyti, kad įmonėje didžiausią ilgalaikio turto dalįsudaro darbo mašinos ir įrengimai (technologiniai įrengimai 61,54% ). Taippat nemažą dalį sudaro pastatai ir statiniai (32,07% ). Kitos sudedamosiosilg. turto dalys turi palyginti mažą lyginamąjį svorį. Analitinei ilgalaikio materialaus turto apskaitai yra naudojamospagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės. Ši kortelė skirtakiekvieno inventorinio objekto apskaitai. Pildoma buhalterijoje vienu
egzemplioriumi. Kortelėje įrašomi duomenys apibūdinantys objektą, joįsigijimą, pradinę vertę ir įrašomi šio objekto užpajamavimo duomenys.Joje taip pat nurodomi duomenys objekto nusidėvėjimui skaičiuoti. Jeiobjektas yra rekonstruojamas, tai užbaigus darbus, kortelėje surašomirekonstrukcijos rodikliai. Ilg. turto objektai paprastai priskiriamiatskiriems padaliniams arba konkretiems asmenims ir tai nurodoma kortelėje.Šie įrašai padaromi, remiantis turto užpajamavimo ir perdavimo įmonėsviduje dokumentais. Kortelėje taip pat nurodomi pagrindiniai objektokonstrukciniai elementai ir parametrai. Užpildytos kortelės laikomoskortotekoje ir išdėstomos pagal turto klasifikacines grupes. Per mėnesįgautų ir nurašytų, o taip pat visiškai amortizuotų objektų inventorinėskortelės laikomos atskiroje kartotekoje. Mėnesiui pasibaigus, šioskortelės išskirstomos atitinkamuose kartotekos skyriuose. Nurašyto objektokortelės perduodamos saugoti į archyvą .Ilgalaikio turto užpajamavimui yranaudojami ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktai. Ilgalaikiomaterialaus turto sintetinei apskaitai skirta to paties pavadinimo 12sąskaita ir subsąkaitos pagal ilgalaikio turto rūšis (121-žemė, 122-pastatai ir statiniai, 123-perdavimo įtaisai ir t.t.). Nusidėvėjimas įmonėje skaičiuojamas, atsižvelgiant į pagrindiniusapskaitos principus. Turto vertė paskirstoma per jo numatomo naudojimolaiką ir nurašomas per tuos laikotarpius, …per kuriuos šie turtai turėsgamybinį naudingumą. Naudingo eksploatavimo laikas ir likvidacinė vertėpasirenkami, atsižvelgiant į rekomenduojamus normatyvus. Pradinė vertė –tai objekto įsigijimo vertė, bei pristatymo, bei parengimo naudotiišlaidos. Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui skaičiuoti, taikomastiesiogiai proporcingas arba tiesinis metodas. 3. Piniginių lėšų apskaitaAtsiskaitomosios sąskaitos lėšų apskaita. Įmonė už prekes irpaslaugas atsiskaito pervedimais per banką ( Ūkio bankas, Vilniaus bankas). Su fiziniais asmenimis atsiskaitoma pagal jų pageidavimą. Grynaispinigais įmonė gali atsiskaityti iš viso per dieną ne daugiau kaip 3000 Lt.Visos sąskaitos operacijos atliekamos remiantis nustatytų formų piniginiaisir atsiskaitomais dokumentais. Lėšos iš sąskaitos gali būti nurašytos tikesant sąskaitoje pinigų ir esant savininko sutikimui arba pavedimui. Įmonėgaudama grynus pinigus darbo užmokesčiui mokėti arba pateikdama mokėjimopavedimus šioms sumoms pervesti, privalo kartu duoti dokumentus mokesčiamsį biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. Tos pačios grupėsdokumentai apmokami laikantis jų gavimo banke kalendorinės eilės. Įmonė turi teisę duoti bankui nurodymus dėl kitų nurodytų dokumentųapmokėjimo, nesilaikydama jų gavimo banke kalendorinės eilės. Bankas sutartu su įmone laiku joms atsiunčia sąskaitų išrašus.Grynieji pinigai į atsiskaitomąją sąskaitą įnešami pagal prašymągryniesiems pinigams įnešti. Atsiskaitomosios sąskaitos debeto likutisrodo, kiek konkrečią dieną šioje sąskaitoje yra pinigų ( D – pinigų gavimooperacijos, K – nurašomos ar pervestos sumos ). Sąskaita koresponduoja suįvairiomis sąskaitomis, priklausomai nuo to, iš kur gauti arba kur nurašytipinigai. Ši įmonė turi nemažai prekybinių santykių su užsienio šalimis, todėluž parduotas prekes ar paslaugas neretai atsiskaitoma valiuta. Įplaukos įvaliutinę sąskaitą ar išlaidos valiuta apskaitoje perskaičiuojamos į Lt,pagal Lt ir valiutos santykį, buvusį įplaukų gavimo arba išlaidų padarymodieną. Lt ir valiutos santykį, naudojamą apskaitoje, nustato ir skelbiaLietuvos bankas. Pasikeitus oficialiam lito kursui valiutos atžvilgiu,perkainojami valiutinių lėšų likučiai kasoje, valiutinėje ir terminuotųindėlių sąskaitoje. Valiutinių lėšų perkainojimo rezultatas atvaizduojamas531 sąskaitoje ( pajamos ) arba 652 sąskaitoje ( netektys ), priklausomainuo to ar susidaro teigiami ar neigiami skirtumai. Vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims išmokamasavansas pagal LR FM patvrtintas normas litais arba valiuta,perskaičiavus normą litais į užsienio valiutą pagal galiojusį kursą avanso išdavimo dieną. Išdavus avansą, komandiruotės išlaidosremiantis dokumentais įvertinamos pagal avanso išdavimo dienągaliojusį kursą, nepanaudota avanso dalis grąžinama valiuta arbalitais pagal avanso išdavimo dieną galiojusį kursą. Jeikomandiruotės avansas nebuvo išmokėtas, tai komandiruotės išlaidos,remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotędieną galiojusį kursą. Grąžinus nepanaudotą avansą valiuta, Ltskirtumas, susidaręs dėl kurso pasikeitimo per laikotarpį nuoavanso išdavimo dienos iki jo grąžinimo dienos, priskiriamasapmokestinamam pelnui arba nuostoliui Vykstant į komandiruotes mūsų šalyje, taikoma tokia patitvarka. T.y. pirmiausia gaunamas direktoriaus įsakymas vykti įkomandiruotę ( nurodoma vieta, laikas ir t.t. ). Poto išmokamasavansas komandiruotės išlaidoms padengti. Visas išlaidas turiatspindėti atitinkami dokumentai. Nepanaudotas avansas grąžinamasatgal į kasą. Kasa. Į kasą pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį .Pinigams į kasą iš banko paimti turi būti užpildytas čekis .Pinigai iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį .Tiek kasosišlaidų orderius, tiek kitus dokumentus pasirašo įmonės vyr.finansininkas. Visas priimtas ir išmokėtas iš kasos sumaskasininkas apskaito kasos knygoje. Įmonė pildo tik … vieną kasosknygą. Antrieji kasos knygos lapai atplėšiami ir naudojami kaipkasininko ataskaita .Kasos knygoje negali būti trynimų,nepatvirtintų taisymų. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko irvyr. finansininko parašais. Už kasos knygos tinkamą tvarką yraatsakingas įmonės vyr. finansininkas. jo nurodymai kasininkuiprivalomi. Kasoje laikomų, o taip pat ir gabenamų pinigų saugumąužtikrina įmonės vadovas. Kasos patalpos įrengtos pagal VRMrekomendacijas. Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybiųsaugumą, bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti dėlsąmoningų jo veikimų, bei dėl nesąžiningo pareigų vykdymo. Todėlkasininkas yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės užpatikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį. Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje daroma netikėtakasos revizija, kurios metu suskaičiuojami kasoje esantys pinigaiir patikrinamos kitos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovoįsakymu patvirtinta komisija. Patikrinus kasą, komisija surašo aktąir jeigu nustatomas kasoje trūkumas arba perteklius, nurodoma josuma ir susidarymo priežastys. Rastas perteklius turi būtiužpajamuojamas kasos pajamų orderiu. Kasos sąskaitos debeto likutisrodo, kiek konkrečią dieną kasoje yra pinigų. Sąskaitos debetoapyvarta rodo pinigų gavimą į kasą, o kredito apyvarta – išdavimąiš kasos. 4. Atsargų apskaitaĮmonėje yra du stambūs sandėliai: 91 – žaliavos sandėlis; 93 –pagalbinių medžiagų, atsarginių dalių, statybinių medžiagų ir tarossandėlis. Kai kurias atsargas įmonė atsigabena pati savotransportu, bet didesnę dalį pristato tiekėjai. Atsargų apskaita sandėlyje. Pagrindiniai atsargų užpajamavimodokumentai yra pajamų orderiai, prekių priėmimo aktai, sąskaitos faktūros,PVM sąskaitos faktūros, važtaražčiai ir kt..Gavus atsargas į sandėlį, tąpačią dieną jos turi būti užpajamuotos. Sandėliuose atsargos apskaitomospagal atskirus jų pavadinimus ir rūšis. Sandėlyje vedama rūšinė – kiekinė apskaita. Apskaita vedamanaudojant kompiuterius. Informacija iš pirminių dokumentų įvedama įkompiuterį ir panaudojama organizuojant analitinę apskaitą beisudarant atskaitomybę. Atsargų apskaita sandėlyje pateikia informaciją apie atsargų judėjimą ir likučius, pagal kiekvieną jųnomenklatūrinį numerį, pavadinimą, tipus ir pan., pagal saugojimovietas ir pagal materialiai atsakingus asmenis. Ši informacijareikalinga ir vidinei atsargų kontrolei, ir atskaitomybei sudaryti. Informacijos apie atsargų vertę ataskaitinio laikotarpiopabaigoje teisingumas priklauso nuo atsargų likučių pavaizdavimoapskaitos registruose teisingumo ir nuo įkainavimo būdo parinkimo.Atsargų kiekiniai likučiai tikslinami atliekant invevtorizacijas.Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikioturto, prekinių bei materialinių vertybių atsiskaitymą, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis. Inventorizacijų atlikimas yraprivalomas. Jų metu patikslinami faktoriniai atsargų likučiai,siekiant teisingai juos pavaizduoti metiniame balanse.Inventorizacija atliekama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje irnustatoma, kiek liko gamyboje napanaudotų atsargų. Padauginę jųkiekinius likučius iš atitinkamų kainų, turėsime atsargų likučiovertę, kurią įrašysime į ataskaitinio laikotarpio balansą. Išturėtų atsargų vertės atėmę likutį laikotarpio pabaigoje, rasimepanaudotų gamyboje atsargų vertę. Šis būdas vadinamas periodiškaiapskaitomų atsargų būdu arba periodinės inventorizacijos būdu. Gamybos atsargų apskaita buhalterijoje.Atsargos priklausotrumpalaikio turto kategorijai, kuris vieną kartą dalyvauja gamybosprocese ir iš karto sunaudojamas įmonės veikloje uždirbant pajamas.Atsargas galėtume suskirstyti į 3 stambias grupes: 1. Medžiagos (žaliavos), skirtos perdirbimui, ir komplektavimogaminiai bei pirkti pusfabrikačiai. Iš jų gaminama produkcija. 2. Nebaigta gamyba. Tai produkcija, nepraėjusi visų gamybosstadijų. 3. Pagaminta produkcija. Tai produkcija, gauta, užbaigus visasgamybos proceso stadijas. Ji skirta pardavimui. Šioje įmonėje kiekvienam atsargų pavadinimui, rūšiai suteikiamasatskiras nomenklatūrinis numeris. Sudaryta atsargų nomeklatūrapalengvina apskaitos specialistų darbą, padeda išvengti painiavos,atsirandančios dėl tos pačios atsargų rūšies skirtingų pavadinimų.Nomenklatūriniai numeriai rašomi visuose atsargų gavimo ir išdavimodokumentuose ir apsaugo nuo klaidų apskaitoje. Be balansiniųsąskaitų atsargų apskaitai gali būti naudojamos nebalansinės – 0klasės specialiosios paskirties sąskaitos: 04 – Tretiesiems asmenims patikėtos įmonės prekės ir vertybės; 07 – Trečiųjų asmenų turtas įmonėje. Pavyzdžiui galime paimti 91 sandėlį. Medžiagų grupėje 01002matome visus žaliavinius pluoštus: nitroną, krumeroną, terekotą,akrilo pluoštą, kurtelį, akrilo grįžtes, … fisivoną, draloną ir kt.pagal spalvų numerius. Nomenklatūrinis numeris susideda iš 9skaičių. Pirmieji – medžiagų grupės numeris, o kiti sekantyspaskirti nomenklatūrine tvarka pagal materialinės vertybės pavadinimą ( nitronas D bambukas – 010022514, krumeronas žydras – 010022632 irt.t). Materialinių vertybių apyvartos žiniaraštis sudaromas kasmėnesį ir kiekvienam sandėliui. Jame nurodytas medžiagos matovienetas, kaina, pradinis likutis, apyvarta ir galutinis likutis . Atsargos apskaitoje įkainojamos įsigijimo verte, o finansinėjeatskaitomybėje – faktine savikaina. Atsargų įsigijimo savikaina, jasperkant iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų pirkimokainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius ( muitų ir kt.), transportavimo ir paruošimo bei kitas tiesiogines išlaidas,susijusias su atsargų įsigijimu bei atimant gautus pirkimodiskontus ir nuolaidas. Taigi, į įsigijimo vertę įtraukiama kartusu tiesioginėmis transportavimo išlaidomis ir įvairios iškrovimo,pakrovimo išlaidos ( išskyrus įmonės sandėlių nuolatinių darbininkųdarbo apmokėjimą ), įvairios papildomos rinkliavos, sumokėtos tiekimo agentūroms, komandiruočių išlaidos, tiesiogiai susijusios su atsargų pristatymu į įmonę, faktiškai patirti natūralios netektiesnuostoliai, susiję su atsigabenimais. Remiantis įstatymais,skaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną, yra įskaitomi faktiškaipatirtos natūralios netekties nuostoliai, bet ne didesni užnuostolių normas, nustatytas ministerijų pagal kuruojamas ūkio šakas ir suderintas su Finansų ministerija. Atsargų įsigijimo vertėje sąlyginai galime išskirti dvi dalis:pirkimo kainą ir visas kitas išlaidas, susijusias su prekiųasigabenimu į įmonę. Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti įatsargų savikainą neįskaitomos. Jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje. Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos turtopirkimo dienos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio,neteisinga jas pajamuoti muitine verte. Prekių muitinė vertėreikalinga nustatant muito tarifus, importo, eksporto mokesčius. Tai nėra įsigijimo vertė. Labai svarbu nustatyti pardavimo momentąįmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Šis mpmentas dažniausiai aptariamas pirkimo – pardavimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos civiliniokodekso 43 staipsnį, rašytine forma turi būti sudaromi įmonių,įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai sufiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi. Atsargų pirkimo – pardavimo sutartyse turėtų būtiaiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės –tiekėjos įmonei – pirkėjai. Jei sutartyje nebuvo numatytas nuosavybės teisių perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daiktoperdavimo momento daiktų įgijėjui arba daiktų, perleistų be prievolėsnugabenti, įteikimas transporto organizacijai. Dažniausiai nuosavybėsteisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimasapmokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių. Sandėliuose atsargos nurašomos FIFO metodu, t.y., pirmiausiainurašomos tos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai…. 5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaitaTaikomos darbo užmokesčio formos. Įmonėje yra taikomos ir derinamosįvairios darbo užmokesčio formos. – brigadinė vienetinė premijinė; darbininkų brigados darboužmokestis tiesiogiai proporcingas jų išdirbiui. – vienetinė apmokėjimo sistema; darbininko darbo užmokestistiesiogiai proporcingas jo išdirbiui – laikinė premijinė; valandinis tarifinis atlygis susideda išdviejų dalių. Viena, pagrindinė dalis, priklauso nuo darbo vertinimo,antra – nustatomas premijos procentas, kuris pridedamas prievalandinio atlygio . – laikinė apmokėjimo sistema; darbo užmokestis apskaičiuojamasremiantis faktiškai dirbtų valandų skaičiumi. – brigadinė premijinė; susideda iš dviejų dalių: viena – išindividualaus laikino darbo užmokesčio, o kita – iš kolektyviniopremijinio, remiantis brigados darbo rezultatais . – brigadinė apmokėjimo sistema su kintama dalimi; pastoviojidalis sudaryta iš individualaus darbo užmokesčio, o kintamoji – iškolektyvinio vienetinio premijinio, kuris apskaičiuojamas remiantisbrigados darbo rezultatais . – brigadinė vienetinė progresyvinė premijinė; už užduotyjenumatytą darbų apimtį, apmokama pagal nominalius vienetiniusįkainius, o už darbus virš užduoties – pagal padidintus įkainius.Padidintas įkainis nevienodo dydžio ir priklauso nuo užduotiesįvykdymo procento pagal specialias skales . Esant sunkiai finansinei padėčiai, įmonės vadovybė pasilieka teisęnustatyti minimalius mėnesinius darbo užmokesčio fondus, kurie yra mažesniuž įprastus atlyginimus . Darbo laiko apskaita. Vedant darbo laiko apskaitą yra naudojamasdarbo laiko apskaitos žiniaraštis. Jis yra vedamas pagal brigadas.Šiame žiniaraštyje nurodomas darbuotojo vardas, pavardė, profesija,pareigos. Šiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje galima matytikiek dienų ir valandų per mėnesį darbininkas dirbo, o kiek ne. Šiuosžiniarasčius pildo kiekvieno baro (padalinio) vadovas . Apmokėjimas už atostogas. Už atostogų laiką darbuotojui mokamasvidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių darboužmokesčio. Vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas sudedant 3 paskutiniųkalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinisdarbo užmokestis, uždarbius ir dalijant iš faktiškai dirbtų tą laikotarpįdarbo dienų skaičiaus. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio 1dienos darbo užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiausdarbuotojui, suteiktų atostogų laikotarpiu. Kompensacijų už nepanaudotas atostogas skaičiavimas. Skaičiuojantpiniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atostogų kalendoriniųdienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (0,7). Gautasskaičius dauginamas iš vidutinės 1 dienos darbo užmokesčio sumos. Ligos pašalpa. Kompensuojamas vidutinis darbo užmokestisapskaičiuojamas nuo už praeitą kalendorinį ketvirtį prieš ligą gautųpajamų, nuo kurių buvo skaičiuotas socialinio draudimo įmokos. Pajamų sumadalijama iš už praeito ketvirčio kalendorinių darbo dienų skaičiaus. Ligospašalpa mokama tik už pirmas 2 kalendorines darbingumo dienas ir 80 proc.vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 6. Pirkimo ir pardavimo apskaitaĮmonė už pirktas prekes, atsargas ir kitą turtą atsiskaitopervedimais per banką. Už parduotas prekes ir paslaugas pirkėjaitaip pat atsiskaito per banką ( litais, valiuta ). Savoatsiskaitomąsias sąskaitas įmonė turi dviejuose bankuose: Ūkio bankeir Vilniaus banke. Kai kuriais atvejais ( su fiziniais asmenimis )atsiskaitymai yra vykdomi ir grynaisiais pinigais. Atsiskaitymai su tiekėjais. Atsiskaitymams su tiekėjais įmonėjeyra skirta 45 sąskaita. Sąskaitos likutis yra kreditinis. Taireiškia, kad mes esame skolingi tiekėjui. Jeigu yra skolingi mums– o taip būna tuomet, kai pinigai yra pervedami avansu – sąskaitoje 221 matysime debetinį likutį. Išduodami prekes, tiekėjai išrašosąskaitas faktūras. Jeigu tiekėjas yra PVM mokėtojas, tuometišrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Pagal šiuos dokumentus vertybėsturi būti užpajamuotos ir už jas atsiskaitoma. Apskaita vedamapagal kiekvieną tiekėją atskirai. Skolos tiekėjams ( kreditorinės skolos matyti atsiskaitymųžiniaraštyje ( 4500 sąsk. ). Iš viso skolos praeitų metų liepos 1d.sudarė 2.933.164,15 Lt, tame tarpe užsienio tiekėjams – 1.794.779,53Lt. Didžiausia skola – THIES AG – ( 1.127.172,49 Lt ) . Atsiskaitymai su pirkėjais. Atsiskaitymams su pirkėjais skirta24 sąskaita. Apskaita yra vedama pagal kiekvieną pirkėją atskirai.Taip pat turi būti fiksuoti visi gaunami dokumentai. Duomenys apie išsiųstas prekes yra gaunami iš įmonėje išrašytų PVM sąskaitų –faktūrų, o apie atsiskaitymus už nupirktas prekes – iš banko išrašų ir kartu su jais gaunamų dokumentų. Iš viso pirkėjų skolos sudaro ( 2002 metų liepos 1d. ) 6.212.360,81 Lt, tame tarpe: užsienio pirkėjai – 4.516.689,52 Lt; NVS pirkėjai – 309.325,04 Lt; Lietuvos pirkėjai – 1.386.346,25 Lt. Pirkėjų skolos yra padalintos į 3 grupes: – paprastos skolos; – abejotinos skolos; – beviltiškos skolos. 7. Išlaidų apskaitaLabai svarbus menedžmento apskaitos uždavinys – įvertinti, kiekkainuoja įmonei pagaminti konkrečius gaminius. Visos išlaidos daromos, taippat ir visos sąnaudos patiriamos ne abstrakčiai veikiant įmonei, betgaminant konkrečius gaminius. Savikainos sąvoka labai bendra. Jaįvardijami ir iš atskirų cechų išleistų pusfabrikačių ir gatavosprodukcijos sandėlyje esančių prekių vertė. Pagaliau tam tikrą savikainąturi ir parduotuvės lentynoje esanti prekė. Pilnąją komercinę savikainą sudaro: – perdirbimo savikaina ( visų gamybinių padalinių išlaidos ); -pilnoji perdirbimo savikaina (gamybinius padalinius aptarnaujančiųtarnybų išlaidos); – pilnoji gamybinė savikaina ( bendrosios ir administracinėsišlaidos ); – pilnoji komercinė savikaina ( prekių pardavimo sąnaudos ). Šioje įmonėje savikaina yra skaičiuojama 1 kg produkcijos,t.y. tam tikros rūšies verpalų ( PAN verpalų ). Taip pat yraapskaičiuojamos faktinės sąnaudos kočiotinių verpalų baro gaminiųgamybai, Eksperimentinio trikotažo baro gaminių gamybai ir atliekųbaro gamybai. Šie barai yra atskiruose pastatuose, turi atskirąapskaitos vedimą, todėl tai palengvina faktinių sąnaudų skaičiavimą.Įmonėje savikaina kalkuliuojama procesiniu savikainos kalkuliavimometodu. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą, visosįmonės padarytos išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinįlaikotarpį pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikainanustatoma bendrą ataskaitinio laikotarpio išlaidų sumą dalijant išpagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. Visos įmonėspadalinių išlaidos tam tikroms produkcijos rūšims gamintisukaupiamos analitinėse sąskaitose ( kiekvienam padaliniui atskirai )ir vėliau, padalijus jas iš pagamintos produkcijos kiekio,apskaičiuojama produkcijos vieneto savikana. Visos gamybos išlaidosuž tam tikrą ataskaitinį laikotarpį matyti analitinių duomenųžiniaraštyje . Tiesioginėms išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiaisusijusios su gaminama produkcija arba kuriuo nors išlaidų
paskirstymo objektu. Tiesioginės išlaidos gali būti įskaičiuotos tikį vieno išlaidų objekto savikainą. Priešingu atveju – kai išlaidospaskirstomos tarp kelių objektų – jos laikomos netiesioginėmis irpaskirstomos specialiais metodais. Matuojant ir skirstant tiesiogines išlaidas, laikomasi jų skirstymo į dvi pagrindines rūšis:tiesiogines darbo išlaidas ir tiesiogines žaliavų išlaidas.Tiesioginės darbo išlaidos priklauso nuo įmonėje taikomų darboužmokesčio skaičiavimo formų ( apie tai – skyrelyje 5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita ). Tokias išlaidas mes matome balansinėsesąskaitose: 6030304 – Darbo užmokestis pagrindiniams darbininkams; 6030305 – socialinis draudimas pagrindiniams darbininkams; 6030306 – Darbo užmokestis ITD; 6030307 – socialinis draudimas ITD ir t.t . Tiesioginės žaliavų ir komplektavimo gaminių išlaidosskaičiuojamos laikantis vieno pricipo – nustatomas žaliavų kiekis, jų vieneto kaina ir šie rodikliai sudauginami. Iš sandėlių išduotųžaliavų ar komplektavimo gaminių kiekis nustatomas, remiantismedžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaražčiais ir kitaisdokumentais. Netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į tam tikrų gaminiųsavikainą kelia nemažai problemų beveik visose įmonėse. Apskaitantbei priskiriant konkrečių gaminių savikainai netiesiogines išlaidas,beveik visada susiduriama su didesniais ar mažesniais sąlyginumaisir paprast…ai neišvengiama apytikslių skaičiavimų. Tam tikros išlaidos negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečių gaminių savikainai dėldviejų svarbiausių priežasčių: – šito padaryti parasčiausiai neįmanoma, nes tam tikrosišlaidos būna bendros visiems gaminamiems produktams savo esme; – tai daryti būna neracionalu ( net jeigu ir įmanoma ) dėlper didelės apskaitinio darbo apimties. Įmonės vadovybė yra priėmusi sprendimą neįtraukti tam tikrųišlaidų į tiesiogines, bet kaip kalkulaivimo objektą skirstyti kaip netiesiogines, pasinaudojant kuria nors logiškiausia skirstymo baze,kurios nustatymas nereikalautų labai didelių sąnaudų. Pagrindinė dažniausiai šioje situacijoje pasitaikanti problema –nėra aiškios ribos tarp tiesioginių ir netiesioginių išlaidų.Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visos išlaidos tuo pačiu metu yra šiek tiek tiesioginės ir netiesioginės. Į pilnąją gamybinę savikainą, be tiesioginių išlaidųįskaičiuojama ir netiesioginių išlaidų dalis, atsirandanti dėlįmonės veiklos palaikymo, bendro vadovavimo įmonei ir t.t. Visosįmonės netiesioginės išlaidos paskirstomos tarp gamybos išlaidoscentrų. Po to atliekama paskutinė savikainos kalkuliavimo procedūra– jų paskirstymas tarp gaminių, arba kitaip sakant, šiųnetiesioginių išlaidų įskaičiavimas į konkrečių gaminių savikainą (turima omenyje, kad tiesioginės išlaidos jau priskirtos atskiriemsgaminiams ). Kadangi šioje įmonėje yra taikomas procesinis savikainoskalkuliavimo metodas, netiesiogines išlaidas priskirti savikainai yra palyginti paprasta: bendra tam tikrame gamybiniame išlaidų centreper ataskaitinį laikotarpį sukaupta netiesioginių išlaidų sumatiesiog dalijama iš tame padalinyje pagamintų gaminių skaičiaus.Netiesioginės išlaidos tarp atskirų produktų pasiskirsto tolygiai. Vyriausybės nutarime Nr. 804 yra nurodyta: “Pagamintos perataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės irnetiesioginės išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis,įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuometu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrengimams,darbo jėgai ir pan. ) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų,bet kai produkcija, kuriai gaminti buvo sunaudoti šie resursai,padidina įmonės pajamas. Įmonės neprivalo pelno ( nuostolio ) atakaitoje atskiraipateikti tiesioginių ir paskirstomųjų ( netiesioginių ) sąnaudų.Visos šios sąnaudos gali būti nurodytos Parduotų prekių savikainosstraipsnyje. 8. Finansinė atskaitomybėKaip jau minėjau, į parduotos produkcijos savikainą įskaitomos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, taip pat kitospaskirstomosios išlaidos, kurių ryšys su pajamomis negali būtitiksliai nustatytas. Pelno ( nuostolio ) ataskaita. Pelno apskaičiavimas atsispindipelno nuostolio ataskaitoje. Į pardavimų ir paslaugų skiltįįrašomos pajamos už parduotas prekes ar atliktas paslaugas. Iš šio rodiklio atimama parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina irgaunamas bendrasis pelnas. Iš jo atėmę veiklos sąnaudas, gausimeveiklos pelną. prie veiklos pelno pridedamos kitos veiklos pajamosir atimamos sąnaudos. Analogiškai padaroma ir su finansinės irinvesticinės veiklos rezultatais ( +pajamos, -sąnaudos ). Gaunameįprastinės veiklos pelną. Prie šio pelno pridėję pagautę (ypatingąjį pelną ) ir atėmę netekimus ( ypatinguosius praradimus ),gausime ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą. Atskaitę pelnomokestį, gausime grynąjį ataskaitinių metų pelną paskirstymui . Ataskaitoje apibendrinami ir parodomi įmonės ataskaitinių metųrezultatai. Ataskaita užpildoma iš apskaitos registro duomenų iratliktų skaičiavimų. Pardavimo pajamos įrašomos iš atitinkamaisąskaitai skirto registro. Jų suma yra lygi sąskaitos Pardavimopajamos kredito apyvartai per metus. Parduotos produkcijos iratliktų paslaugų savikaina yra lygi atitinkamos sąskaitos debetoapyvartai per metus, sukoregavus planinį įkainojimą per metus. Pelno paskirstymo ataskaita. Skirstytinas grynasis pelnasapskaičiuojamas iš ataskaitinių metų pelno atėmus pelno ir kitusmokesčius. Nepaskirstytas pelnas metų pradžioje įrašomas iš balansotokio pat pavadinimo skilties “metų pradžioje”. Įnašai nuostoliamsatlyginti – tai sumos, kurias įstatymuose numatyta tvarka akcininkaiįneša įmonės nuostoliams atlyginti. Įneštos nuostoliams atlygintisumos turi būti įrašytos pelno arba nuostolio sąskaitos kredite.Priskirta iš rezervo – tai visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimupriskirta rezervo dalis. Bendras skirstytinas pelnas apskaičiuojamastarp atskirų eilučių kaip algebrinė suma. Skirstytinas pelnaspaskirstomas, remiantis įstatymais, pagal akcininkų susirinkimonutarimą rezerviniam kapitalui, kt. rezervams, dividendams,darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Dividendams skirta dalisdetalizuojama, nurodant, kiek dividendų apskaičiuojama fiziniamsasmenims, juridiniams asmenims ir valstybės kapitalo daliaipriklausančiai akcijai. Likęs metų pabaigoje nepaskirstytas pelnasapskaičiuojamas, atėmus iš bendros skirstytino pelno sumospaskirstyto pelno sumą. Ji turi būti lygi balanso straipsnio“nepaskirstytas pelnas” skiltyje metų pabaigoje įrašytai sumai Balansas. Balanse nurodoma kokiu turtu įmonė disponuoja irkam šis turtas priklauso. Norint parengti balansą, pirmiausiabūtina suskaičiuoti visą įmonės turtą, t.y. – inventorizuoti.Balansas susideda iš dviejų dalių: aktyvo ir pasyvo. Balanse yraparodomi turto ir nuosavybės likučiai. Parengiamieji balansosudarymo darbai užima nemažai laiko. Kartais, rengiant balansąįmonė užtrunka net kelis mėnesius. Turto dalyje yra šios skiltys:ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas ir sukauptos arba gautinossumos arba po vienerių metų gautinos sumos. Nuosavybės dalį sudaro kapitalas ir rezervai, subsidijos ir dotacijos, atidėjimai iratidėtieji mokesčiai. Pildant balansą būtinai turi būti visireik…iami rekvizitai ( pavadinimas, įmonės tipas, tikslus adresas ).Labai tiksliai turi būti nurodyta kurio mėnesio, kurių metų irdienos yra balansas. Įmonė per metus atlieka tūkstančius operacijų, todėl duomenys balansui imami iš kaupiamųjų sąskaitų registrų arba sintetinės apskaitos. Materialus ir nematerialus turtas rodomaslikutine verte, kuri apskaičiuojamais minėto turto įsigijimo vertėsatėmus sukaupto nusidėvėjimo sumą. Į ilgalaikio turto straipsnįtaip pat įskaičiuojama nebaigtų kapitalinių įdėjimų vertė, kuriąsudaro nebaigta statyba. Kito ilgalaikio turto straipsniuoseįrašomos debitorinės skolos, kurios bus grąžintos įmonei perilgesnį, nei 1m laikotarpį. Produkcijos vertė įrašoma nepriklausomai nuo jos paskirties, t.y ar ji skirta parduoti ar suvartotiįmonėje. Nebaigtos gamybos straipsnyje įrašomi specialios sąskaitosNebaigta gamyba likučiai. Trumpalaikių debitorinių skolų straipsniuose surašomi atitinkamų atsiskaitymo sąskaitų debeto likučiai. Trumpalaikių investicijųstraipsnyje rodomi terminuoti indėliai ir ne ilgiau kaip 1m.įsigytos akcijos, obligacijos ir kitos investicijos. Ateinančiolaikotarpio sąnaudos – tai ataskaitiniais metais susidariusiosišlaidos, kurios priskirtinos gamybos ar bendrosioms išlaidomsvėlesniais metais. Pvz. iš anksto nupirkti apskaitos blankai. Nuosavybės dalyje yra įstatinio kapitalo straipsnis, kurįpilbo AB iš atitinkamos sintetinės sąskaitos. Akcijų priedųstraipsnyje rodomas AB turimas kapitalas, suformuotas iš pelnuinepriskirtų lėšų, kurias sudaro naujų akcijų bei obligacijųemisijos kainos ir nominalios vertės skirtumai, t.y. nominaliosvertės perviršis. Rezervo straipsnį pildo AB. Perkainojimo rezervo straipsnyjerašomas šio rezervo sintetinės sąskaitos kredito likutis, rodantis,turto vertės padidėjmą dar nepriskirtam įmonės pagrindiniam arįstatiniam kapitalui. Dotacijų ir subsidijų straipsnyje rašomas šio finansavimosintetinės sąskaitos likutis, rodantis nepanaudotas iš valstybėsgautas lėšų sumas. Atidėjimų ir atidėtųjų mokesčių straipsnyjerodomos nepanaudotų rezervų sumos stambesnėms vienkartinės išlaidoms. Taip pat valdžios atidėtų mokesčių sumos. Ilgalaikių skolųstraipsnyje rodomos ilgalaikės bankų ir kitų įmonių paskolos, kurių grąžinimo laikas ilgesnis nei 1m. Trumpalaikių skolų straipsnyjerodomos tos paskolos, kurių grąžinimo laikas – iki 1m. Taip patšiame straipsnyje parodomos ilgalaikės skolos, kurių grąžinimoterminas yra ataskaitiniais metais. Šiame straipsnyje taip patatsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais kredito likutis. Taip patskolos soc. draudimui, skolos iždui, darbuotojams už darbą, kitiemskreditoriams. Kiti kreditoriai gali būti akcininkai, kuriemsneatsikaityta už dividendus, skolos turto ir asmenų draudimoorganizacijoms, skolos įmonės darbuotojams už komandiruotės išlaidasir t.t. Ateinančių laikotarpių pajamos rodo įmonės gautas lėšas,kurias bus galima priskirti pajamoms ateinančiais metais ( pvz. išanksto apmokėta patalpų nuoma ir pan. ) Išvados1. Įmonės veiklos rūšis – verpalų iš PAN pluošto ir jo mišinių gamyba;2. AB “Vernitas”importuoja : ▪ Žaliavą – poliakrilnitrilinio pluošto gniužtę, vilnos sluoksną. ▪ Technologinius įrenginius. ▪ Dažus, chemikalus, parafiną. ▪ Gumos masę, techninės gumos dirbinius. ▪ Kitas įrenginių priežiūrai reikalingas medžiagas ir gaminius.3. Įmonės produkciją perka Lietuvos mezgimo įmonės ir individualūs asmenys, užsienio firmos;4. Pastarųjų metų pardavimų tendencija – didesnė dalis (70% – 80%) produkcijos eksportuojama į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją;5. Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai;Pasiūlymai
▪ Kaip matyti iš pateiktų duomenų įmonė pastaruoju metu labai įsiskolinusi, tačiau ir ji turi daug skolininkų. Norint sumažinti įmonės pirkėjų įsiskolinimus, derėtų prieš parduodant produkciją išsiaiškinti ar pirkėjas mokus ar ne, nes pirkėjų įsiskolinimas siekia net 6.212.360,81 Lt. Atgavus skolas atsirastų galimybė sumažinti įsiskolinimus tiekėjams. ▪ Tobulinti įrengimus, dažyklą, verpyklą; ▪ Nuolat dirbti gaminių kokybės srityje; ▪ Plėsti asortimentą; ▪ Skirti daugiau lėšų marketingui, kad būtų galima išsiaiškinti potencialių pirkėjų norus ir pageidavimus; Naudota literatūraG. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ Vilnius 2001m