1. Įmonės charakteristika 2
2. Ilgalaikio turto apskaita 2
3. Piniginių lėšų apskaita 2
4. Atsargų apskaita 2
5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita 2
6. Pirkimo ir pardavimo apskaita 2
7. Išlaidų apskaita 2
8. Finansinė atskaitomybė 2
Išvados 2
Naudota literatūra 21. Įmonės charakteristika
AB “Vernitas”
Stoties g. 16, Marijampolė
AB “Vernitas” – viena didžiausių miesto įmonių. Įmonės darbo pradžia –
1975m. vasario 17d. Tą dieną naujai pastatytame Kapsuko putliųjų verpalų fabrike – toks pirmasis įmonės pavadinimas, – buvo suverpti pirmieji verpalai.
Kaip akcinė bendrovė, “Vernitas” įmonė užregistruota 1994m. sausio mėn. 6d.
Įmonė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos pramonės įmonių asociacijos ir Lenkijos – Lietuvos ūkio rūmų narys. Susivienijimų kapitale nedalyvauja, moka tik nario mokestį.
AB “Vernitas” gamina verpalus iš PAN pluošto ir jo mišinių su kitais pluoštais, plataus vartojimo gaminius, suvenyrus, mezga trikotažą, teikia transporto ir kitas paslaugas. Įmonės gamybinių patalpų plotas – 30 tūkst.
m2, sandėlių plotas – 3 tūkst. m2.
Technikos parką sudaro tekstilės pluošto paruošimo ir verpimo technologiniai įrenginiai, verpalų dažymo įrenginiai, metalo apdirbimo staklės, krovininiai automobiliai.
Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai. Jie pakeičia senus arba pastato papildomų įrengimų.
Kasmet investicijoms skiriama 2-3 milijonai Lt. Investicijoms naudojamos daugiausia nuosavos lėšos arba skolinamasi iš Lietuvos komercinių bankų.
Realizavimo rinkos: Anglija, Vokietija, Lenkija, Lietuva ir t.t.
Dalis produkcijos realizuojama per bendrovės parduotuves (parduotuvė įmonėje, firminė parduotuvė Marijampolėje, parduotuvės Mažeikiuose ir
Šiauliuose ).
Buhalterijoje šiuo metu dirba 8 žmonės. Jiems vadovauja vyr.
finansininkas.
| | |Vyr. |finansinink| | | |
| | | |as | | | |
|vadovau-|vadovau-ja|Finansi|gatavos |buhalter|išlaidų |medžiagų |
|jantis |ntis |-ninkas|produkcijo|is |apskaitos |apskaitos|
|buhalter|ekonomista| |s | |buhalteris |buhalteri|
|is |s | |realizacij| | |s |
| | | |os | | | |
| | | |apskaitos | | | |
| | | |buhalteris| | | |
| |vyr. |finansista| | | | |
| |kasininkas |s | | | | |
| | |ekonomista| | | | |
| | |s | | | | |
1) Vadovaujantis buhalteris veda nebaigtos gamybos apskaitą, statistines formas, yra atsakingas už inventorizacijos parengimus.
2) Medžiagų apskaitos buhalteris – medžiagų, prekių įsigijimas, atsargų apskaita.
3) Vadovaujantis finansininkas, finansistas ekonomistas kontroliuoja apmokėjimus už prekes, skaičiuoja parduotos produkcijos savikainą, sąnaudų sudėtį bei apskaitą.
4) Išlaidų apskaitos buhalteris – komandiruočių bei kt.
transporto suteikiamų paslaugų apskaita, grynųjų pinigų ( išlaidų )
apskaita.
5) Buhalteris – pagrindinių priemonių, ilgalaikio turto apskaita.
6) Gatavos produkcijos realizacijos apskaitos buhalteris veda gatavos produkcijos realizavimo apskaitą, pirkėjų skolų apskaitą.
Darbo apskaitos grupė priklauso kompiuterių skyriui. Čia dirba trys žmonės. Jie atsakingi už darbo laiko apskaitą, bei darbo užmokesčio skaičiavimą.
Apskaitos vedimas yra kompiuterizuotas, čia įdiegta specialiai pritaikyta šiai įmonei programa. 2. Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto struktūra
|Sąs.|Ilgalaikio turto pavadinimas |Struktūra|
|nr. | |,% |
|121 |Žemė |0,03 |
|122 |Pastatai ir statiniai (pastatai 96,6%, statiniai |32,07 |
| |3,4% ) | |
|123 |Perdavimo įtaisai |0,18 |
|124 |Jėgos mašinos ir įrengimai (elektros įrengimai |0,70 |
| |87,4%,traktoriai 12,6% ) | |
|125 |Darbo mašinos ir įrengimai (metalo apdirbimo ir|61,54 |
| |statybinės mašinos 2,4%, medžio apdirbimo mašinos| |
| |ir įrengimai 0,01%, kompresorinės mašinos ir | |
| |įrenginiai 2,35, pakėlimo transp. pakrov. bei | |
| |iškrov. mašinos ir įrenginiai 1,09%, | |
| |technologiniai įrenginiai 93,5%, žemės ūkio | |
| |mašinos 0,02%, kitos mašinos ir įrenginiai 0,63% | |
|126 |Kita įranga ir prietaisai (matav.-regul. |2,23 |
| |prietaisai ir įreng. laborat. įranga 71,9%, | |
| |skaičiavimo ir kompiuterinė technika 28,1% ) | |
|127 |Gamybinis ir ūkinis inventorius (gamybinis |0,44 |
| |transportas 24,7%, darbiniai baldai 22,6%, | |
| |elektriniai prietaisai 26,3%, kitas inventorius | |
| |26,4% ) | |
|128 |Transportas (sunkvežimiai 65,4%, lengvi |2,75 |
| |automobiliai 14,3%, autobusai 20,3% ) | |
|129 |Kitas ilgalaikis turtas |0,06 |
|12 |Materialusis ilgalaikis turtas |100 |
Iš lentelės matyti, kad įmonėje didžiausią ilgalaikio turto dalį sudaro darbo mašinos ir įrengimai (technologiniai įrengimai 61,54% ). Taip pat nemažą dalį sudaro pastatai ir statiniai (32,07% ). Kitos sudedamosios ilg. turto dalys turi palyginti mažą lyginamąjį svorį.
Analitinei ilgalaikio materialaus turto apskaitai yra naudojamos pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės. Ši kortelė skirta kiekvieno inventorinio objekto apskaitai. Pildoma buhalterijoje vienu egzemplioriumi. Kortelėje įrašomi duomenys apibūdinantys objektą, jo įsigijimą, pradinę vertę ir įrašomi šio objekto užpajamavimo duomenys.
Joje taip pat nurodomi duomenys objekto nusidėvėjimui skaičiuoti. Jei objektas yra rekonstruojamas, tai užbaigus darbus, kortelėje surašomi rekonstrukcijos rodikliai. Ilg. turto objektai paprastai priskiriami atskiriems padaliniams arba konkretiems asmenims ir tai nurodoma kortelėje.
Šie įrašai padaromi, remiantis turto užpajamavimo ir perdavimo įmonės viduje dokumentais. Kortelėje taip pat nurodomi pagrindiniai objekto konstrukciniai elementai ir parametrai. Užpildytos kortelės laikomos kortotekoje ir išdėstomos pagal turto klasifikacines grupes. Per mėnesį gautų ir nurašytų, o taip pat visiškai amortizuotų objektų inventorinės kortelės laikomos atskiroje kartotekoje. Mėnesiui pasibaigus, šios kortelės išskirstomos atitinkamuose kartotekos skyriuose. Nurašyto objekto kortelės perduodamos saugoti į archyvą .Ilgalaikio turto užpajamavimui yra naudojami ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktai. Ilgalaikio materialaus turto sintetinei apskaitai skirta to paties pavadinimo 12
sąskaita ir subsąkaitos pagal ilgalaikio turto rūšis (121-žemė, 122-
pastatai ir statiniai, 123-perdavimo įtaisai ir t.t.).
Nusidėvėjimas įmonėje skaičiuojamas, atsižvelgiant į pagrindinius apskaitos principus. Turto vertė paskirstoma per jo numatomo naudojimo laiką ir nurašomas per tuos laikotarpius, …per kuriuos šie turtai turės gamybinį naudingumą. Naudingo eksploatavimo laikas ir likvidacinė vertė pasirenkami, atsižvelgiant į rekomenduojamus normatyvus. Pradinė vertė –
tai objekto įsigijimo vertė, bei pristatymo, bei parengimo naudoti išlaidos. Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui skaičiuoti, taikomas tiesiogiai proporcingas arba tiesinis metodas. 3. Piniginių lėšų apskaita
Atsiskaitomosios sąskaitos lėšų apskaita. Įmonė už prekes ir paslaugas atsiskaito pervedimais per banką ( Ūkio bankas, Vilniaus bankas
). Su fiziniais asmenimis atsiskaitoma pagal jų pageidavimą. Grynais pinigais įmonė gali atsiskaityti iš viso per dieną ne daugiau kaip 3000 Lt.
Visos sąskaitos operacijos atliekamos remiantis nustatytų formų piniginiais ir atsiskaitomais dokumentais. Lėšos iš sąskaitos gali būti nurašytos tik esant sąskaitoje pinigų ir esant savininko sutikimui arba pavedimui. Įmonė gaudama grynus pinigus darbo užmokesčiui mokėti arba pateikdama mokėjimo pavedimus šioms sumoms pervesti, privalo kartu duoti dokumentus mokesčiams į biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. Tos pačios grupės dokumentai apmokami laikantis jų gavimo banke kalendorinės eilės.
Įmonė turi teisę duoti bankui nurodymus dėl kitų nurodytų dokumentų apmokėjimo, nesilaikydama jų gavimo banke kalendorinės eilės.
Bankas sutartu su įmone laiku joms atsiunčia sąskaitų išrašus
.Grynieji pinigai į atsiskaitomąją sąskaitą įnešami pagal prašymą gryniesiems pinigams įnešti. Atsiskaitomosios sąskaitos debeto likutis rodo, kiek konkrečią dieną šioje sąskaitoje yra pinigų ( D – pinigų gavimo operacijos, K – nurašomos ar pervestos sumos ). Sąskaita koresponduoja su įvairiomis sąskaitomis, priklausomai nuo to, iš kur gauti arba kur nurašyti pinigai.
Ši įmonė turi nemažai prekybinių santykių su užsienio šalimis, todėl už parduotas prekes ar paslaugas neretai atsiskaitoma valiuta. Įplaukos į valiutinę sąskaitą ar išlaidos valiuta apskaitoje perskaičiuojamos į Lt, pagal Lt ir valiutos santykį, buvusį įplaukų gavimo arba išlaidų padarymo dieną. Lt ir valiutos santykį, naudojamą apskaitoje, nustato ir skelbia
Lietuvos bankas. Pasikeitus oficialiam lito kursui valiutos atžvilgiu, perkainojami valiutinių lėšų likučiai kasoje, valiutinėje ir terminuotų indėlių sąskaitoje. Valiutinių lėšų perkainojimo rezultatas atvaizduojamas
531 sąskaitoje ( pajamos ) arba 652 sąskaitoje ( netektys ), priklausomai nuo to ar susidaro teigiami ar neigiami skirtumai.
Vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims išmokamas avansas pagal LR FM patvrtintas normas litais arba valiuta, perskaičiavus normą litais į užsienio valiutą pagal galiojusį kursą avanso išdavimo dieną. Išdavus avansą, komandiruotės išlaidos remiantis dokumentais įvertinamos pagal avanso išdavimo dieną galiojusį kursą, nepanaudota avanso dalis grąžinama valiuta arba litais pagal avanso išdavimo dieną galiojusį kursą. Jei komandiruotės avansas nebuvo išmokėtas, tai komandiruotės išlaidos, remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę dieną galiojusį kursą. Grąžinus nepanaudotą avansą valiuta, Lt skirtumas, susidaręs dėl kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo avanso išdavimo dienos iki jo grąžinimo dienos, priskiriamas apmokestinamam pelnui arba nuostoliui
Vykstant į komandiruotes mūsų šalyje, taikoma tokia pati tvarka. T.y. pirmiausia gaunamas direktoriaus įsakymas vykti į komandiruotę ( nurodoma vieta, laikas ir t.t. ). Poto išmokamas avansas komandiruotės išlaidoms padengti. Visas išlaidas turi atspindėti atitinkami dokumentai. Nepanaudotas avansas grąžinamas atgal į kasą.
Kasa. Į kasą pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį .
Pinigams į kasą iš banko paimti turi būti užpildytas čekis .
Pinigai iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį .Tiek kasos išlaidų orderius, tiek kitus dokumentus pasirašo įmonės vyr.
finansininkas. Visas priimtas ir išmokėtas iš kasos sumas kasininkas apskaito kasos knygoje. Įmonė pildo tik … vieną kasos knygą. Antrieji kasos knygos lapai atplėšiami ir naudojami kaip kasininko ataskaita .Kasos knygoje negali būti trynimų, nepatvirtintų taisymų. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyr. finansininko parašais. Už kasos knygos tinkamą tvarką yra atsakingas įmonės vyr. finansininkas. jo nurodymai kasininkui privalomi. Kasoje laikomų, o taip pat ir gabenamų pinigų saugumą užtikrina įmonės vadovas. Kasos patalpos įrengtos pagal VRM
rekomendacijas.
Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių saugumą, bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti dėl sąmoningų jo veikimų, bei dėl nesąžiningo pareigų vykdymo. Todėl kasininkas yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės už patikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį.
Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje daroma netikėta kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami kasoje esantys pinigai ir patikrinamos kitos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo įsakymu patvirtinta komisija. Patikrinus kasą, komisija surašo aktą ir jeigu nustatomas kasoje trūkumas arba perteklius, nurodoma jo suma ir susidarymo priežastys. Rastas perteklius turi būti užpajamuojamas kasos pajamų orderiu. Kasos sąskaitos debeto likutis rodo, kiek konkrečią dieną kasoje yra pinigų. Sąskaitos debeto apyvarta rodo pinigų gavimą į kasą, o kredito apyvarta – išdavimą iš kasos. 4. Atsargų apskaita
Įmonėje yra du stambūs sandėliai: 91 – žaliavos sandėlis; 93 –
pagalbinių medžiagų, atsarginių dalių, statybinių medžiagų ir taros sandėlis. Kai kurias atsargas įmonė atsigabena pati savo transportu, bet didesnę dalį pristato tiekėjai.
Atsargų apskaita sandėlyje. Pagrindiniai atsargų užpajamavimo dokumentai yra pajamų orderiai, prekių priėmimo aktai, sąskaitos faktūros,
PVM sąskaitos faktūros, važtaražčiai ir kt..Gavus atsargas į sandėlį, tą pačią dieną jos turi būti užpajamuotos. Sandėliuose atsargos apskaitomos pagal atskirus jų pavadinimus ir rūšis.
Sandėlyje vedama rūšinė – kiekinė apskaita. Apskaita vedama naudojant kompiuterius. Informacija iš pirminių dokumentų įvedama į kompiuterį ir panaudojama organizuojant analitinę apskaitą bei sudarant atskaitomybę. Atsargų apskaita sandėlyje pateikia informaciją apie atsargų judėjimą ir likučius, pagal kiekvieną jų nomenklatūrinį numerį, pavadinimą, tipus ir pan., pagal saugojimo vietas ir pagal materialiai atsakingus asmenis. Ši informacija reikalinga ir vidinei atsargų kontrolei, ir atskaitomybei sudaryti.
Informacijos apie atsargų vertę ataskaitinio laikotarpio pabaigoje teisingumas priklauso nuo atsargų likučių pavaizdavimo apskaitos registruose teisingumo ir nuo įkainavimo būdo parinkimo.
Atsargų kiekiniai likučiai tikslinami atliekant invevtorizacijas.
Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio turto, prekinių bei materialinių vertybių atsiskaitymą, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenimis. Inventorizacijų atlikimas yra privalomas. Jų metu patikslinami faktoriniai atsargų likučiai, siekiant teisingai juos pavaizduoti metiniame balanse.
Inventorizacija atliekama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir nustatoma, kiek liko gamyboje napanaudotų atsargų. Padauginę jų kiekinius likučius iš atitinkamų kainų, turėsime atsargų likučio vertę, kurią įrašysime į ataskaitinio laikotarpio balansą. Iš turėtų atsargų vertės atėmę likutį laikotarpio pabaigoje, rasime panaudotų gamyboje atsargų vertę. Šis būdas vadinamas periodiškai apskaitomų atsargų būdu arba periodinės inventorizacijos būdu.
Gamybos atsargų apskaita buhalterijoje.Atsargos priklauso trumpalaikio turto kategorijai, kuris vieną kartą dalyvauja gamybos procese ir iš karto sunaudojamas įmonės veikloje uždirbant pajamas.
Atsargas galėtume suskirstyti į 3 stambias grupes:
1. Medžiagos (žaliavos), skirtos perdirbimui, ir komplektavimo gaminiai bei pirkti pusfabrikačiai. Iš jų gaminama produkcija.
2. Nebaigta gamyba. Tai produkcija, nepraėjusi visų gamybos stadijų.
3. Pagaminta produkcija. Tai produkcija, gauta, užbaigus visas gamybos proceso stadijas. Ji skirta pardavimui.
Šioje įmonėje kiekvienam atsargų pavadinimui, rūšiai suteikiamas atskiras nomenklatūrinis numeris. Sudaryta atsargų nomeklatūra palengvina apskaitos specialistų darbą, padeda išvengti painiavos, atsirandančios dėl tos pačios atsargų rūšies skirtingų pavadinimų.
Nomenklatūriniai numeriai rašomi visuose atsargų gavimo ir išdavimo dokumentuose ir apsaugo nuo klaidų apskaitoje. Be balansinių sąskaitų atsargų apskaitai gali būti naudojamos nebalansinės – 0
klasės specialiosios paskirties sąskaitos:
04 – Tretiesiems asmenims patikėtos įmonės prekės ir vertybės;
07 – Trečiųjų asmenų turtas įmonėje.
Pavyzdžiui galime paimti 91 sandėlį. Medžiagų grupėje 01002
matome visus žaliavinius pluoštus: nitroną, krumeroną, terekotą, akrilo pluoštą, kurtelį, akrilo grįžtes, … fisivoną, draloną ir kt.
pagal spalvų numerius. Nomenklatūrinis numeris susideda iš 9
skaičių. Pirmieji – medžiagų grupės numeris, o kiti sekantys paskirti nomenklatūrine tvarka pagal materialinės vertybės pavadinimą
( nitronas D bambukas – 010022514, krumeronas žydras – 010022632 ir t.t). Materialinių vertybių apyvartos žiniaraštis sudaromas kas mėnesį ir kiekvienam sandėliui. Jame nurodytas medžiagos mato vienetas, kaina, pradinis likutis, apyvarta ir galutinis likutis .
Atsargos apskaitoje įkainojamos įsigijimo verte, o finansinėje atskaitomybėje – faktine savikaina. Atsargų įsigijimo savikaina, jas perkant iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų pirkimo kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius ( muitų ir kt.
), transportavimo ir paruošimo bei kitas tiesiogines išlaidas, susijusias su atsargų įsigijimu bei atimant gautus pirkimo diskontus ir nuolaidas. Taigi, į įsigijimo vertę įtraukiama kartu su tiesioginėmis transportavimo išlaidomis ir įvairios iškrovimo, pakrovimo išlaidos ( išskyrus įmonės sandėlių nuolatinių darbininkų darbo apmokėjimą ), įvairios papildomos rinkliavos, sumokėtos tiekimo agentūroms, komandiruočių išlaidos, tiesiogiai susijusios su atsargų pristatymu į įmonę, faktiškai patirti natūralios netekties nuostoliai, susiję su atsigabenimais. Remiantis įstatymais, skaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną, yra įskaitomi faktiškai patirtos natūralios netekties nuostoliai, bet ne didesni už nuostolių normas, nustatytas ministerijų pagal kuruojamas ūkio šakas ir suderintas su Finansų ministerija.
Atsargų įsigijimo vertėje sąlyginai galime išskirti dvi dalis:
pirkimo kainą ir visas kitas išlaidas, susijusias su prekių asigabenimu į įmonę. Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti į atsargų savikainą neįskaitomos. Jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje.
Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos turto pirkimo dienos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio, neteisinga jas pajamuoti muitine verte. Prekių muitinė vertė reikalinga nustatant muito tarifus, importo, eksporto mokesčius. Tai nėra įsigijimo vertė. Labai svarbu nustatyti pardavimo momentą įmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Šis mpmentas dažniausiai aptariamas pirkimo – pardavimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 43 staipsnį, rašytine forma turi būti sudaromi įmonių, įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu, kai jie sudaromi. Atsargų pirkimo – pardavimo sutartyse turėtų būti aiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės –
tiekėjos įmonei – pirkėjai. Jei sutartyje nebuvo numatytas nuosavybės teisių perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento daiktų įgijėjui arba daiktų, perleistų be prievolės nugabenti, įteikimas transporto organizacijai. Dažniausiai nuosavybės teisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimas apmokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių.
Sandėliuose atsargos nurašomos FIFO metodu, t.y., pirmiausiai nurašomos tos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai…. 5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita
Taikomos darbo užmokesčio formos. Įmonėje yra taikomos ir derinamos įvairios darbo užmokesčio formos.
– brigadinė vienetinė premijinė; darbininkų brigados darbo užmokestis tiesiogiai proporcingas jų išdirbiui.
– vienetinė apmokėjimo sistema; darbininko darbo užmokestis tiesiogiai proporcingas jo išdirbiui
– laikinė premijinė; valandinis tarifinis atlygis susideda iš dviejų dalių. Viena, pagrindinė dalis, priklauso nuo darbo vertinimo, antra – nustatomas premijos procentas, kuris pridedamas prie valandinio atlygio .
– laikinė apmokėjimo sistema; darbo užmokestis apskaičiuojamas remiantis faktiškai dirbtų valandų skaičiumi.
– brigadinė premijinė; susideda iš dviejų dalių: viena – iš individualaus laikino darbo užmokesčio, o kita – iš kolektyvinio premijinio, remiantis brigados darbo rezultatais .
– brigadinė apmokėjimo sistema su kintama dalimi; pastovioji dalis sudaryta iš individualaus darbo užmokesčio, o kintamoji – iš kolektyvinio vienetinio premijinio, kuris apskaičiuojamas remiantis brigados darbo rezultatais .
– brigadinė vienetinė progresyvinė premijinė; už užduotyje numatytą darbų apimtį, apmokama pagal nominalius vienetinius įkainius, o už darbus virš užduoties – pagal padidintus įkainius.
Padidintas įkainis nevienodo dydžio ir priklauso nuo užduoties įvykdymo procento pagal specialias skales .
Esant sunkiai finansinei padėčiai, įmonės vadovybė pasilieka teisę nustatyti minimalius mėnesinius darbo užmokesčio fondus, kurie yra mažesni už įprastus atlyginimus .
Darbo laiko apskaita. Vedant darbo laiko apskaitą yra naudojamas darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Jis yra vedamas pagal brigadas.
Šiame žiniaraštyje nurodomas darbuotojo vardas, pavardė, profesija, pareigos. Šiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje galima matyti kiek dienų ir valandų per mėnesį darbininkas dirbo, o kiek ne. Šiuos žiniarasčius pildo kiekvieno baro (padalinio) vadovas .
Apmokėjimas už atostogas. Už atostogų laiką darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių darbo užmokesčio.
Vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas sudedant 3 paskutinių kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis darbo užmokestis, uždarbius ir dalijant iš faktiškai dirbtų tą laikotarpį darbo dienų skaičiaus.
Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio 1
dienos darbo užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiaus darbuotojui, suteiktų atostogų laikotarpiu.
Kompensacijų už nepanaudotas atostogas skaičiavimas. Skaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (0,7). Gautas skaičius dauginamas iš vidutinės 1 dienos darbo užmokesčio sumos.
Ligos pašalpa. Kompensuojamas vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas nuo už praeitą kalendorinį ketvirtį prieš ligą gautų pajamų, nuo kurių buvo skaičiuotas socialinio draudimo įmokos. Pajamų suma dalijama iš už praeito ketvirčio kalendorinių darbo dienų skaičiaus. Ligos pašalpa mokama tik už pirmas 2 kalendorines darbingumo dienas ir 80 proc.
vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 6. Pirkimo ir pardavimo apskaita
Įmonė už pirktas prekes, atsargas ir kitą turtą atsiskaito pervedimais per banką. Už parduotas prekes ir paslaugas pirkėjai taip pat atsiskaito per banką ( litais, valiuta ). Savo atsiskaitomąsias sąskaitas įmonė turi dviejuose bankuose: Ūkio banke ir Vilniaus banke. Kai kuriais atvejais ( su fiziniais asmenimis )
atsiskaitymai yra vykdomi ir grynaisiais pinigais.
Atsiskaitymai su tiekėjais. Atsiskaitymams su tiekėjais įmonėje yra skirta 45 sąskaita. Sąskaitos likutis yra kreditinis. Tai reiškia, kad mes esame skolingi tiekėjui. Jeigu yra skolingi mums
– o taip būna tuomet, kai pinigai yra pervedami avansu – sąskaitoje
221 matysime debetinį likutį. Išduodami prekes, tiekėjai išrašo sąskaitas faktūras. Jeigu tiekėjas yra PVM mokėtojas, tuomet išrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Pagal šiuos dokumentus vertybės turi būti užpajamuotos ir už jas atsiskaitoma. Apskaita vedama pagal kiekvieną tiekėją atskirai.
Skolos tiekėjams ( kreditorinės skolos matyti atsiskaitymų žiniaraštyje ( 4500 sąsk. ). Iš viso skolos praeitų metų liepos 1d.
sudarė 2.933.164,15 Lt, tame tarpe užsienio tiekėjams – 1.794.779,53
Lt. Didžiausia skola – THIES AG – ( 1.127.172,49 Lt ) .
Atsiskaitymai su pirkėjais. Atsiskaitymams su pirkėjais skirta
24 sąskaita. Apskaita yra vedama pagal kiekvieną pirkėją atskirai.
Taip pat turi būti fiksuoti visi gaunami dokumentai. Duomenys apie išsiųstas prekes yra gaunami iš įmonėje išrašytų PVM sąskaitų –
faktūrų, o apie atsiskaitymus už nupirktas prekes – iš banko išrašų ir kartu su jais gaunamų dokumentų. Iš viso pirkėjų skolos sudaro
( 2002 metų liepos 1d. ) 6.212.360,81 Lt, tame tarpe:
užsienio pirkėjai – 4.516.689,52 Lt;
NVS pirkėjai – 309.325,04 Lt;
Lietuvos pirkėjai – 1.386.346,25 Lt.
Pirkėjų skolos yra padalintos į 3 grupes:
– paprastos skolos;
– abejotinos skolos;
– beviltiškos skolos. 7. Išlaidų apskaita
Labai svarbus menedžmento apskaitos uždavinys – įvertinti, kiek kainuoja įmonei pagaminti konkrečius gaminius. Visos išlaidos daromos, taip pat ir visos sąnaudos patiriamos ne abstrakčiai veikiant įmonei, bet gaminant konkrečius gaminius. Savikainos sąvoka labai bendra. Ja įvardijami ir iš atskirų cechų išleistų pusfabrikačių ir gatavos produkcijos sandėlyje esančių prekių vertė. Pagaliau tam tikrą savikainą turi ir parduotuvės lentynoje esanti prekė.
Pilnąją komercinę savikainą sudaro:
– perdirbimo savikaina ( visų gamybinių padalinių išlaidos );
-pilnoji perdirbimo savikaina (gamybinius padalinius aptarnaujančių tarnybų išlaidos);
– pilnoji gamybinė savikaina ( bendrosios ir administracinės išlaidos );
– pilnoji komercinė savikaina ( prekių pardavimo sąnaudos ).
Šioje įmonėje savikaina yra skaičiuojama 1 kg produkcijos, t.y. tam tikros rūšies verpalų ( PAN verpalų ). Taip pat yra apskaičiuojamos faktinės sąnaudos kočiotinių verpalų baro gaminių gamybai, Eksperimentinio trikotažo baro gaminių gamybai ir atliekų baro gamybai. Šie barai yra atskiruose pastatuose, turi atskirą apskaitos vedimą, todėl tai palengvina faktinių sąnaudų skaičiavimą.
Įmonėje savikaina kalkuliuojama procesiniu savikainos kalkuliavimo metodu. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą, visos įmonės padarytos išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį laikotarpį pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikaina nustatoma bendrą ataskaitinio laikotarpio išlaidų sumą dalijant iš pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. Visos įmonės padalinių išlaidos tam tikroms produkcijos rūšims gaminti sukaupiamos analitinėse sąskaitose ( kiekvienam padaliniui atskirai )
ir vėliau, padalijus jas iš pagamintos produkcijos kiekio, apskaičiuojama produkcijos vieneto savikana. Visos gamybos išlaidos už tam tikrą ataskaitinį laikotarpį matyti analitinių duomenų žiniaraštyje .
Tiesioginėms išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai susijusios su gaminama produkcija arba kuriuo nors išlaidų paskirstymo objektu. Tiesioginės išlaidos gali būti įskaičiuotos tik į vieno išlaidų objekto savikainą. Priešingu atveju – kai išlaidos paskirstomos tarp kelių objektų – jos laikomos netiesioginėmis ir paskirstomos specialiais metodais. Matuojant ir skirstant tiesiogines išlaidas, laikomasi jų skirstymo į dvi pagrindines rūšis:
tiesiogines darbo išlaidas ir tiesiogines žaliavų išlaidas.
Tiesioginės darbo išlaidos priklauso nuo įmonėje taikomų darbo užmokesčio skaičiavimo formų ( apie tai – skyrelyje 5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita ). Tokias išlaidas mes matome balansinėse sąskaitose:
6030304 – Darbo užmokestis pagrindiniams darbininkams;
6030305 – socialinis draudimas pagrindiniams darbininkams;
6030306 – Darbo užmokestis ITD;
6030307 – socialinis draudimas ITD ir t.t .
Tiesioginės žaliavų ir komplektavimo gaminių išlaidos skaičiuojamos laikantis vieno pricipo – nustatomas žaliavų kiekis, jų vieneto kaina ir šie rodikliai sudauginami. Iš sandėlių išduotų žaliavų ar komplektavimo gaminių kiekis nustatomas, remiantis medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaražčiais ir kitais dokumentais.
Netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į tam tikrų gaminių savikainą kelia nemažai problemų beveik visose įmonėse. Apskaitant bei priskiriant konkrečių gaminių savikainai netiesiogines išlaidas, beveik visada susiduriama su didesniais ar mažesniais sąlyginumais ir paprast…ai neišvengiama apytikslių skaičiavimų. Tam tikros išlaidos negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečių gaminių savikainai dėl dviejų svarbiausių priežasčių:
– šito padaryti parasčiausiai neįmanoma, nes tam tikros išlaidos būna bendros visiems gaminamiems produktams savo esme;
– tai daryti būna neracionalu ( net jeigu ir įmanoma ) dėl per didelės apskaitinio darbo apimties.
Įmonės vadovybė yra priėmusi sprendimą neįtraukti tam tikrų išlaidų į tiesiogines, bet kaip kalkulaivimo objektą skirstyti kaip netiesiogines, pasinaudojant kuria nors logiškiausia skirstymo baze, kurios nustatymas nereikalautų labai didelių sąnaudų.
Pagrindinė dažniausiai šioje situacijoje pasitaikanti problema –
nėra aiškios ribos tarp tiesioginių ir netiesioginių išlaidų.
Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visos išlaidos tuo pačiu metu yra šiek tiek tiesioginės ir netiesioginės.
Į pilnąją gamybinę savikainą, be tiesioginių išlaidų įskaičiuojama ir netiesioginių išlaidų dalis, atsirandanti dėl įmonės veiklos palaikymo, bendro vadovavimo įmonei ir t.t. Visos įmonės netiesioginės išlaidos paskirstomos tarp gamybos išlaidos centrų. Po to atliekama paskutinė savikainos kalkuliavimo procedūra
– jų paskirstymas tarp gaminių, arba kitaip sakant, šių netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į konkrečių gaminių savikainą (
turima omenyje, kad tiesioginės išlaidos jau priskirtos atskiriems gaminiams ). Kadangi šioje įmonėje yra taikomas procesinis savikainos kalkuliavimo metodas, netiesiogines išlaidas priskirti savikainai yra palyginti paprasta: bendra tam tikrame gamybiniame išlaidų centre per ataskaitinį laikotarpį sukaupta netiesioginių išlaidų suma tiesiog dalijama iš tame padalinyje pagamintų gaminių skaičiaus.
Netiesioginės išlaidos tarp atskirų produktų pasiskirsto tolygiai.
Vyriausybės nutarime Nr. 804 yra nurodyta: “Pagamintos per ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis, įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo metu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrengimams, darbo jėgai ir pan. ) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų, bet kai produkcija, kuriai gaminti buvo sunaudoti šie resursai, padidina įmonės pajamas.
Įmonės neprivalo pelno ( nuostolio ) atakaitoje atskirai pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų ( netiesioginių ) sąnaudų.
Visos šios sąnaudos gali būti nurodytos Parduotų prekių savikainos straipsnyje. 8. Finansinė atskaitomybė
Kaip jau minėjau, į parduotos produkcijos savikainą įskaitomos tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, taip pat kitos paskirstomosios išlaidos, kurių ryšys su pajamomis negali būti tiksliai nustatytas.
Pelno ( nuostolio ) ataskaita. Pelno apskaičiavimas atsispindi pelno nuostolio ataskaitoje. Į pardavimų ir paslaugų skiltį įrašomos pajamos už parduotas prekes ar atliktas paslaugas. Iš šio rodiklio atimama parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina ir gaunamas bendrasis pelnas. Iš jo atėmę veiklos sąnaudas, gausime veiklos pelną. prie veiklos pelno pridedamos kitos veiklos pajamos ir atimamos sąnaudos. Analogiškai padaroma ir su finansinės ir investicinės veiklos rezultatais ( +pajamos, -sąnaudos ). Gauname įprastinės veiklos pelną. Prie šio pelno pridėję pagautę (
ypatingąjį pelną ) ir atėmę netekimus ( ypatinguosius praradimus ), gausime ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą. Atskaitę pelno mokestį, gausime grynąjį ataskaitinių metų pelną paskirstymui .
Ataskaitoje apibendrinami ir parodomi įmonės ataskaitinių metų rezultatai. Ataskaita užpildoma iš apskaitos registro duomenų ir atliktų skaičiavimų. Pardavimo pajamos įrašomos iš atitinkamai sąskaitai skirto registro. Jų suma yra lygi sąskaitos Pardavimo pajamos kredito apyvartai per metus. Parduotos produkcijos ir atliktų paslaugų savikaina yra lygi atitinkamos sąskaitos debeto apyvartai per metus, sukoregavus planinį įkainojimą per metus.
Pelno paskirstymo ataskaita. Skirstytinas grynasis pelnas apskaičiuojamas iš ataskaitinių metų pelno atėmus pelno ir kitus mokesčius. Nepaskirstytas pelnas metų pradžioje įrašomas iš balanso tokio pat pavadinimo skilties “metų pradžioje”. Įnašai nuostoliams atlyginti – tai sumos, kurias įstatymuose numatyta tvarka akcininkai įneša įmonės nuostoliams atlyginti. Įneštos nuostoliams atlyginti sumos turi būti įrašytos pelno arba nuostolio sąskaitos kredite.
Priskirta iš rezervo – tai visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu priskirta rezervo dalis. Bendras skirstytinas pelnas apskaičiuojamas tarp atskirų eilučių kaip algebrinė suma. Skirstytinas pelnas paskirstomas, remiantis įstatymais, pagal akcininkų susirinkimo nutarimą rezerviniam kapitalui, kt. rezervams, dividendams, darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Dividendams skirta dalis detalizuojama, nurodant, kiek dividendų apskaičiuojama fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ir valstybės kapitalo daliai priklausančiai akcijai. Likęs metų pabaigoje nepaskirstytas pelnas apskaičiuojamas, atėmus iš bendros skirstytino pelno sumos paskirstyto pelno sumą. Ji turi būti lygi balanso straipsnio “nepaskirstytas pelnas” skiltyje metų pabaigoje įrašytai sumai
Balansas. Balanse nurodoma kokiu turtu įmonė disponuoja ir kam šis turtas priklauso. Norint parengti balansą, pirmiausia būtina suskaičiuoti visą įmonės turtą, t.y. – inventorizuoti.
Balansas susideda iš dviejų dalių: aktyvo ir pasyvo. Balanse yra parodomi turto ir nuosavybės likučiai. Parengiamieji balanso sudarymo darbai užima nemažai laiko. Kartais, rengiant balansą įmonė užtrunka net kelis mėnesius. Turto dalyje yra šios skiltys:
ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas ir sukauptos arba gautinos sumos arba po vienerių metų gautinos sumos. Nuosavybės dalį sudaro kapitalas ir rezervai, subsidijos ir dotacijos, atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai. Pildant balansą būtinai turi būti visi reik…iami rekvizitai ( pavadinimas, įmonės tipas, tikslus adresas ).
Labai tiksliai turi būti nurodyta kurio mėnesio, kurių metų ir dienos yra balansas. Įmonė per metus atlieka tūkstančius operacijų, todėl duomenys balansui imami iš kaupiamųjų sąskaitų registrų arba sintetinės apskaitos. Materialus ir nematerialus turtas rodomas likutine verte, kuri apskaičiuojamais minėto turto įsigijimo vertės atėmus sukaupto nusidėvėjimo sumą. Į ilgalaikio turto straipsnį taip pat įskaičiuojama nebaigtų kapitalinių įdėjimų vertė, kurią sudaro nebaigta statyba. Kito ilgalaikio turto straipsniuose įrašomos debitorinės skolos, kurios bus grąžintos įmonei per ilgesnį, nei 1m laikotarpį. Produkcijos vertė įrašoma nepriklausomai nuo jos paskirties, t.y ar ji skirta parduoti ar suvartoti įmonėje. Nebaigtos gamybos straipsnyje įrašomi specialios sąskaitos
Nebaigta gamyba likučiai.
Trumpalaikių debitorinių skolų straipsniuose surašomi atitinkamų atsiskaitymo sąskaitų debeto likučiai. Trumpalaikių investicijų straipsnyje rodomi terminuoti indėliai ir ne ilgiau kaip 1m.
įsigytos akcijos, obligacijos ir kitos investicijos. Ateinančio laikotarpio sąnaudos – tai ataskaitiniais metais susidariusios išlaidos, kurios priskirtinos gamybos ar bendrosioms išlaidoms vėlesniais metais. Pvz. iš anksto nupirkti apskaitos blankai.
Nuosavybės dalyje yra įstatinio kapitalo straipsnis, kurį pilbo AB iš atitinkamos sintetinės sąskaitos. Akcijų priedų straipsnyje rodomas AB turimas kapitalas, suformuotas iš pelnui nepriskirtų lėšų, kurias sudaro naujų akcijų bei obligacijų emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumai, t.y. nominalios vertės perviršis.
Rezervo straipsnį pildo AB. Perkainojimo rezervo straipsnyje rašomas šio rezervo sintetinės sąskaitos kredito likutis, rodantis, turto vertės padidėjmą dar nepriskirtam įmonės pagrindiniam ar įstatiniam kapitalui.
Dotacijų ir subsidijų straipsnyje rašomas šio finansavimo sintetinės sąskaitos likutis, rodantis nepanaudotas iš valstybės gautas lėšų sumas. Atidėjimų ir atidėtųjų mokesčių straipsnyje rodomos nepanaudotų rezervų sumos stambesnėms vienkartinės išlaidoms.
Taip pat valdžios atidėtų mokesčių sumos. Ilgalaikių skolų straipsnyje rodomos ilgalaikės bankų ir kitų įmonių paskolos, kurių grąžinimo laikas ilgesnis nei 1m. Trumpalaikių skolų straipsnyje rodomos tos paskolos, kurių grąžinimo laikas – iki 1m. Taip pat šiame straipsnyje parodomos ilgalaikės skolos, kurių grąžinimo terminas yra ataskaitiniais metais.
Šiame straipsnyje taip pat atsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais kredito likutis. Taip pat skolos soc. draudimui, skolos iždui, darbuotojams už darbą, kitiems kreditoriams.
Kiti kreditoriai gali būti akcininkai, kuriems neatsikaityta už dividendus, skolos turto ir asmenų draudimo organizacijoms, skolos įmonės darbuotojams už komandiruotės išlaidas ir t.t. Ateinančių laikotarpių pajamos rodo įmonės gautas lėšas, kurias bus galima priskirti pajamoms ateinančiais metais ( pvz. iš anksto apmokėta patalpų nuoma ir pan. ) Išvados
1. Įmonės veiklos rūšis – verpalų iš PAN pluošto ir jo mišinių gamyba;
2. AB „Vernitas”importuoja :
▪ Žaliavą – poliakrilnitrilinio pluošto gniužtę, vilnos sluoksną.
▪ Technologinius įrenginius.
▪ Dažus, chemikalus, parafiną.
▪ Gumos masę, techninės gumos dirbinius.
▪ Kitas įrenginių priežiūrai reikalingas medžiagas ir gaminius.
3. Įmonės produkciją perka Lietuvos mezgimo įmonės ir individualūs asmenys, užsienio firmos;
4. Pastarųjų metų pardavimų tendencija – didesnė dalis (70% – 80%)
produkcijos eksportuojama į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją;
5. Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai;
Pasiūlymai
▪ Kaip matyti iš pateiktų duomenų įmonė pastaruoju metu labai įsiskolinusi, tačiau ir ji turi daug skolininkų. Norint sumažinti įmonės pirkėjų įsiskolinimus, derėtų prieš parduodant produkciją išsiaiškinti ar pirkėjas mokus ar ne, nes pirkėjų įsiskolinimas siekia net 6.212.360,81 Lt. Atgavus skolas atsirastų galimybė sumažinti įsiskolinimus tiekėjams.
▪ Tobulinti įrengimus, dažyklą, verpyklą;
▪ Nuolat dirbti gaminių kokybės srityje;
▪ Plėsti asortimentą;
▪ Skirti daugiau lėšų marketingui, kad būtų galima išsiaiškinti potencialių pirkėjų norus ir pageidavimus; Naudota literatūra
G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ Vilnius 2001m