Imonės Vernitas veiklos analizė

1. Įmonės charakteristika 2
2. Ilgalaikio turto apskaita 2
3. Piniginių lėšų apskaita 2
4. Atsargų apskaita 2
5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita 2
6. Pirkimo ir pardavimo apskaita 2
7. Išlaidų apskaita 2
8. Finansinė atskaitomybė 2
Išvados 2
Naudota literatūra 21. Įmonės charakteristika
AB “Vernitas”

Stoties g. 16, Marijampolė

AB “Vernitas” – viena didžiausių miesto įmonių. Įmonės darbo pradžia –
1975m. vasario 17d. Tą dieną naujai pastatytame Kapsuko putliųjų verpalų
fabrike – toks pirmasis įmonės pavadinimas, – buvo suverpti pirmieji
verpalai.

   Kaip akcinė bendrovė, “Vernitas” įmonė užregistruota 1994m. sausio
mėn. 6d.

Įmonė yra Lietuvos pramonininkų konfederacijos, Lietuvos pramonės
įmonių asociacijos ir Lenkijos – Lietuvos ūkio rūmų narys. Susivienijimų
kapitale nedalyvauja, moka tiik nario mokestį.

AB “Vernitas” gamina verpalus iš PAN pluošto ir jo mišinių su kitais
pluoštais, plataus vartojimo gaminius, suvenyrus, mezga trikotažą, teikia
transporto ir kitas paslaugas. Įmonės gamybinių patalpų plotas – 30 tūkst.
m2, sandėlių plotas – 3 tūkst. m2.

Technikos parką sudaro tekstilės pluošto paruošimo ir verpimo
technologiniai įrenginiai, verpalų dažymo įrenginiai, metalo apdirbimo
staklės, krovininiai automobiliai.

Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai. Jie
pakeičia senus arba pastato papildomų įrengimų.

Kasmet investicijoms skiriama 2-3 milijonai Lt. Investicijoms
naudojamos daugiausia nuosavos lėšos arba skolinamasi iš Lietuvos
komercinių bankų.

Realizavimo rinkos: Anglija, Vokietija, Lenkija, Lietuva iir t.t.
Dalis produkcijos realizuojama per bendrovės parduotuves (parduotuvė
įmonėje, firminė parduotuvė Marijampolėje, parduotuvės Mažeikiuose ir
Šiauliuose ).

Buhalterijoje šiuo metu dirba 8 žmonės. Jiems vadovauja vyr.
finansininkas.
| | |Vyr. |finansinink| | | |
| | | |as | | | |
|vadovau-|vadovau-ja|Finansi|gatavos |buhalter|išlaidų |medžiagų |
|jantis |ntis |-ninkas|produkcijo|is |apskaitos |apskaitos|
|buhalter|ekonomista| |s | |buhalteris |buhalteri|
|is |s | |realizacij| | |s |
| | | |os | | | |
| | | |apskaitos |

| | |
| | | |buhalteris| | | |
| |vyr. |finansista| | | | |
| |kasininkas |s | | | | |
| | |ekonomista| | | | |
| | |s | | | | |

1) Vadovaujantis buhalteris veda nebaigtos gamybos apskaitą,
statistines formas, yra atsakingas už inventorizacijos parengimus.

2) Medžiagų apskaitos buhalteris – medžiagų, prekių įsigijimas,
atsargų apskaita.

3) Vadovaujantis finansininkas, finansistas ekonomistas
kontroliuoja apmokėjimus už prekes, skaičiuoja parduotos produkcijos
savikainą, sąnaudų sudėtį bei apskaitą.

4) Išlaidų apskaitos buhalteris – komandiruočių bei kt.
transporto suteikiamų paslaugų apskaita, grynųjų pinigų ( išlaidų )
apskaita.

5) Buhalteris – pagrindinių priemonių, ilgalaikio turto
apskaita.

6) Gatavos produkcijos realizacijos apskaitos buhalteris veda
gatavos produkcijos realizavimo apskaitą, pirkėjų skolų apskaitą.

Darbo apskaitos grupė priklauso kompiuterių skyriui. Čia dirba

trys žmonės. Jie atsakingi už darbo laiko apskaitą, bei darbo
užmokesčio skaičiavimą.

Apskaitos vedimas yra kompiuterizuotas, čia įdiegta specialiai
pritaikyta šiai įmonei programa. 2. Ilgalaikio turto apskaita
Ilgalaikio turto struktūra
|Sąs.|Ilgalaikio turto pavadinimas |Struktūra|
|nr. | |,% |
|121 |Žemė |0,03 |
|122 |Pastatai ir statiniai (pastatai 96,6%, statiniai |32,07 |
| |3,4% ) | |
|123 |Perdavimo įtaisai |0,18 |
|124 |Jėgos mašinos ir įrengimai (elektros įrengimai |0,70 |
| |87,4%,traktoriai 12,6% ) | |
|125 |Darbo mašinos ir įrengimai (metalo apdirbimo iir|61,54 |
| |statybinės mašinos 2,4%, medžio apdirbimo mašinos| |
| |ir įrengimai 0,01%, kompresorinės mašinos ir | |
| |įrenginiai 2,35, pakėlimo transp. pakrov. bei | |
| |iškrov. mašinos ir įrenginiai 1,09%, | |
| |technologiniai įrenginiai 93,5%, žemės ūkio | |
| |mašinos 0,02%, kitos mašinos ir įrenginiai 0,63% | |
| |) | |
|126 |Kita įranga ir prietaisai (matav.-regul. |2,23 |
| |prietaisai ir įreng. laborat. įranga 71,9%, | |
| |skaičiavimo ir kompiuterinė technika 28,1% ) | |
|127 |Gamybinis ir ūkinis inventorius (gamybinis |0,44 |
| |transportas 24,7%, darbiniai baldai 22,6%, | |
| |elektriniai prietaisai 26,3%, kitas inventorius | |
| |26,4% ) | |
|128 |Transportas (sunkvežimiai 65,4%, lengvi |2,75 |
| |automobiliai 14,3%, autobusai 20,3% ) | |
|129 |Kitas ilgalaikis turtas |0,06 |
|12 |Materialusis ilgalaikis turtas |100 |

Iš lentelės matyti, kad įmonėje didžiausią ilgalaikio turto dalį
sudaro darbo mašinos ir įrengimai (technologiniai įr

rengimai 61,54% ). Taip
pat nemažą dalį sudaro pastatai ir statiniai (32,07% ). Kitos sudedamosios
ilg. turto dalys turi palyginti mažą lyginamąjį svorį.

Analitinei ilgalaikio materialaus turto apskaitai yra naudojamos
pagrindinių priemonių apskaitos inventorinės kortelės. Ši kortelė skirta
kiekvieno inventorinio objekto apskaitai. Pildoma buhalterijoje vienu
egzemplioriumi. Kortelėje įrašomi duomenys apibūdinantys objektą, jo
įsigijimą, pradinę vertę ir įrašomi šio objekto užpajamavimo duomenys.
Joje taip pat nurodomi duomenys objekto nusidėvėjimui skaičiuoti. Jei
objektas yra rekonstruojamas, tai užbaigus darbus, kortelėje surašomi
rekonstrukcijos rodikliai. Ilg. turto objektai paprastai priskiriami
atskiriems padaliniams arba konkretiems asmenims ir tai nurodoma kortelėje.
Šie įrašai padaromi, remiantis turto užpajamavimo ir perdavimo įmonės
viduje dokumentais. Kortelėje taip pat nurodomi pagrindiniai objekto
konstrukciniai elementai ir parametrai. Užpildytos kortelės laikomos
kortotekoje ir išdėstomos pagal turto klasifikacines grupes. Per mėnesį
gautų ir nurašytų, o taip pat visiškai amortizuotų objektų inventorinės
kortelės laikomos atskiroje kartotekoje. Mėnesiui pasibaigus, šios
kortelės išskirstomos atitinkamuose kartotekos skyriuose. Nurašyto objekto
kortelės perduodamos saugoti į archyvą .Ilgalaikio turto užpajamavimui yra
naudojami ilgalaikio turto perdavimo ir priėmimo aktai. Ilgalaikio
materialaus turto sintetinei apskaitai skirta to paties pavadinimo 12
sąskaita ir subsąkaitos pagal ilgalaikio turto rūšis (121-žemė, 122-
pastatai ir statiniai, 123-perdavimo įtaisai ir t.t.).

Nusidėvėjimas įmonėje skaičiuojamas, atsižvelgiant į pagrindinius
apskaitos principus. Turto vertė paskirstoma per jo numatomo naudojimo
laiką ir nurašomas per tuos laikotarpius, .per kuriuos šie turtai turės
gamybinį naudingumą. Naudingo eksploatavimo laikas ir likvidacinė vertė
pasirenkami, atsižvelgiant į rekomenduojamus normatyvus. Pradinė vertė –
tai o
objekto įsigijimo vertė, bei pristatymo, bei parengimo naudoti
išlaidos. Ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimui skaičiuoti, taikomas
tiesiogiai proporcingas arba tiesinis metodas. 3. Piniginių lėšų apskaita
Atsiskaitomosios sąskaitos lėšų apskaita. Įmonė už prekes ir
paslaugas atsiskaito pervedimais per banką ( Ūkio bankas, Vilniaus bankas
). Su fiziniais asmenimis atsiskaitoma pagal jų pageidavimą. Grynais
pinigais įmonė gali atsiskaityti iš viso per dieną ne daugiau kaip 3000 Lt.
Visos sąskaitos operacijos atliekamos remiantis nustatytų formų piniginiais
ir atsiskaitomais dokumentais. Lėšos iš sąskaitos gali būti nurašytos tik
esant sąskaitoje pinigų ir esant savininko sutikimui arba pavedimui. Įmonė
gaudama grynus pinigus darbo užmokesčiui mokėti arba pateikdama mokėjimo
pavedimus šioms sumoms pervesti, privalo kartu duoti dokumentus mokesčiams
į biudžetą ir socialinio draudimo įmokoms pervesti. Tos pačios grupės
dokumentai apmokami laikantis jų gavimo banke kalendorinės eilės.

Įmonė turi teisę duoti bankui nurodymus dėl kitų nurodytų dokumentų
apmokėjimo, nesilaikydama jų gavimo banke kalendorinės eilės.

Bankas sutartu su įmone laiku joms atsiunčia sąskaitų išrašus
.Grynieji pinigai į atsiskaitomąją sąskaitą įnešami pagal prašymą
gryniesiems pinigams įnešti. Atsiskaitomosios sąskaitos debeto likutis
rodo, kiek konkrečią dieną šioje sąskaitoje yra pinigų ( D – pinigų gavimo
operacijos, K – nurašomos ar pervestos sumos ). Sąskaita koresponduoja su
įvairiomis sąskaitomis, priklausomai nuo to, iš kur gauti arba kur nurašyti
pinigai.

Ši įmonė turi nemažai prekybinių santykių su užsienio šalimis, todėl
už parduotas prekes ar paslaugas neretai atsiskaitoma valiuta. Įplaukos į
valiutinę sąskaitą ar išlaidos valiuta apskaitoje perskaičiuojamos į Lt,
pagal Lt ir va
aliutos santykį, buvusį įplaukų gavimo arba išlaidų padarymo
dieną. Lt ir valiutos santykį, naudojamą apskaitoje, nustato ir skelbia
Lietuvos bankas. Pasikeitus oficialiam lito kursui valiutos atžvilgiu,
perkainojami valiutinių lėšų likučiai kasoje, valiutinėje ir terminuotų
indėlių sąskaitoje. Valiutinių lėšų perkainojimo rezultatas atvaizduojamas
531 sąskaitoje ( pajamos ) arba 652 sąskaitoje ( netektys ), priklausomai
nuo to ar susidaro teigiami ar neigiami skirtumai.

Vykstantiems į užsienio komandiruotes asmenims išmokamas
avansas pagal LR FM patvrtintas normas litais arba valiuta,
perskaičiavus normą litais į užsienio valiutą pagal galiojusį kursą

avanso išdavimo dieną. Išdavus avansą, komandiruotės išlaidos
remiantis dokumentais įvertinamos pagal avanso išdavimo dieną
galiojusį kursą, nepanaudota avanso dalis grąžinama valiuta arba
litais pagal avanso išdavimo dieną galiojusį kursą. Jei
komandiruotės avansas nebuvo išmokėtas, tai komandiruotės išlaidos,
remiantis dokumentais, įvertinamos pagal išvykimo į komandiruotę
dieną galiojusį kursą. Grąžinus nepanaudotą avansą valiuta, Lt
skirtumas, susidaręs dėl kurso pasikeitimo per laikotarpį nuo
avanso išdavimo dienos iki jo grąžinimo dienos, priskiriamas
apmokestinamam pelnui arba nuostoliui

Vykstant į komandiruotes mūsų šalyje, taikoma tokia pati
tvarka. T.y. pirmiausia gaunamas direktoriaus įsakymas vykti į
komandiruotę ( nurodoma vieta, laikas ir t.t. ). Poto išmokamas
avansas komandiruotės išlaidoms padengti. Visas išlaidas turi
atspindėti atitinkami dokumentai. Nepanaudotas avansas grąžinamas
atgal į kasą.

Kasa. Į kasą pinigai priimami pagal kasos pajamų orderį .
Pinigams į kasą iš banko paimti turi būti užpildytas čekis .
Pinigai iš kasos išduodami pagal kasos išlaidų orderį .Tiek kasos
išlaidų orderius, tiek kitus dokumentus pasirašo įmonės vyr.
finansininkas. Visas priimtas ir išmokėtas iš kasos sumas
kasininkas apskaito kasos knygoje. Įmonė pildo tik . vieną kasos
knygą. Antrieji kasos knygos lapai atplėšiami ir naudojami kaip
kasininko ataskaita .Kasos knygoje negali būti trynimų,
nepatvirtintų taisymų. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir
vyr. finansininko parašais. Už kasos knygos tinkamą tvarką yra
atsakingas įmonės vyr. finansininkas. jo nurodymai kasininkui
privalomi. Kasoje laikomų, o taip pat ir gabenamų pinigų saugumą
užtikrina įmonės vadovas. Kasos patalpos įrengtos pagal VRM
rekomendacijas.

Kasininkas materialiai atsako už visų jo priimtų vertybių
saugumą, bei visus nuostolius, kuriuos įmonė gali patirti dėl
sąmoningų jo veikimų, bei dėl nesąžiningo pareigų vykdymo. Todėl
kasininkas yra pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės už
patikėtus pinigus ir kitas vertybes sutartį.

Ne rečiau kaip kartą per mėnesį įmonėje daroma netikėta
kasos revizija, kurios metu suskaičiuojami kasoje esantys pinigai
ir patikrinamos kitos vertybės. Kasos reviziją daro įmonės vadovo
įsakymu patvirtinta komisija. Patikrinus kasą, komisija surašo aktą
ir jeigu nustatomas kasoje trūkumas arba perteklius, nurodoma jo
suma ir susidarymo priežastys. Rastas perteklius turi būti
užpajamuojamas kasos pajamų orderiu. Kasos sąskaitos debeto likutis
rodo, kiek konkrečią dieną kasoje yra pinigų. Sąskaitos debeto
apyvarta rodo pinigų gavimą į kasą, o kredito apyvarta – išdavimą
iš kasos. 4. Atsargų apskaita
Įmonėje yra du stambūs sandėliai: 91 – žaliavos sandėlis; 93 –
pagalbinių medžiagų, atsarginių dalių, statybinių medžiagų ir taros
sandėlis. Kai kurias atsargas įmonė atsigabena pati savo
transportu, bet didesnę dalį pristato tiekėjai.

Atsargų apskaita sandėlyje. Pagrindiniai atsargų užpajamavimo
dokumentai yra pajamų orderiai, prekių priėmimo aktai, sąskaitos faktūros,
PVM sąskaitos faktūros, važtaražčiai ir kt..Gavus atsargas į sandėlį, tą
pačią dieną jos turi būti užpajamuotos. Sandėliuose atsargos apskaitomos
pagal atskirus jų pavadinimus ir rūšis.

Sandėlyje vedama rūšinė – kiekinė apskaita. Apskaita vedama
naudojant kompiuterius. Informacija iš pirminių dokumentų įvedama į
kompiuterį ir panaudojama organizuojant analitinę apskaitą bei
sudarant atskaitomybę. Atsargų apskaita sandėlyje pateikia informaciją

apie atsargų judėjimą ir likučius, pagal kiekvieną jų
nomenklatūrinį numerį, pavadinimą, tipus ir pan., pagal saugojimo
vietas ir pagal materialiai atsakingus asmenis. Ši informacija
reikalinga ir vidinei atsargų kontrolei, ir atskaitomybei sudaryti.

Informacijos apie atsargų vertę ataskaitinio laikotarpio
pabaigoje teisingumas priklauso nuo atsargų likučių pavaizdavimo
apskaitos registruose teisingumo ir nuo įkainavimo būdo parinkimo.
Atsargų kiekiniai likučiai tikslinami atliekant invevtorizacijas.
Buhalterinės apskaitos duomenys turi būti patvirtinti ilgalaikio
turto, prekinių bei materialinių vertybių atsiskaitymą, piniginių ir

kitų lėšų inventorizacijų duomenimis. Inventorizacijų atlikimas yra
privalomas. Jų metu patikslinami faktoriniai atsargų likučiai,
siekiant teisingai juos pavaizduoti metiniame balanse.
Inventorizacija atliekama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir
nustatoma, kiek liko gamyboje napanaudotų atsargų. Padauginę jų
kiekinius likučius iš atitinkamų kainų, turėsime atsargų likučio
vertę, kurią įrašysime į ataskaitinio laikotarpio balansą. Iš
turėtų atsargų vertės atėmę likutį laikotarpio pabaigoje, rasime
panaudotų gamyboje atsargų vertę. Šis būdas vadinamas periodiškai
apskaitomų atsargų būdu arba periodinės inventorizacijos būdu.

Gamybos atsargų apskaita buhalterijoje.Atsargos priklauso
trumpalaikio turto kategorijai, kuris vieną kartą dalyvauja gamybos
procese ir iš karto sunaudojamas įmonės veikloje uždirbant pajamas.
Atsargas galėtume suskirstyti į 3 stambias grupes:

1. Medžiagos (žaliavos), skirtos perdirbimui, ir komplektavimo
gaminiai bei pirkti pusfabrikačiai. Iš jų gaminama produkcija.

2. Nebaigta gamyba. Tai produkcija, nepraėjusi visų gamybos
stadijų.

3. Pagaminta produkcija. Tai produkcija, gauta, užbaigus visas
gamybos proceso stadijas. Ji skirta pardavimui.

Šioje įmonėje kiekvienam atsargų pavadinimui, rūšiai suteikiamas
atskiras nomenklatūrinis numeris. Sudaryta atsargų nomeklatūra
palengvina apskaitos specialistų darbą, padeda išvengti painiavos,
atsirandančios dėl tos pačios atsargų rūšies skirtingų pavadinimų.
Nomenklatūriniai numeriai rašomi visuose atsargų gavimo ir išdavimo
dokumentuose ir apsaugo nuo klaidų apskaitoje. Be balansinių
sąskaitų atsargų apskaitai gali būti naudojamos nebalansinės – 0
klasės specialiosios paskirties sąskaitos:

04 – Tretiesiems asmenims patikėtos įmonės prekės ir vertybės;

07 – Trečiųjų asmenų turtas įmonėje.

Pavyzdžiui galime paimti 91 sandėlį. Medžiagų grupėje 01002
matome visus žaliavinius pluoštus: nitroną, krumeroną, terekotą,
akrilo pluoštą, kurtelį, akrilo grįžtes, . fisivoną, draloną ir kt.
pagal spalvų numerius. Nomenklatūrinis numeris susideda iš 9
skaičių. Pirmieji – medžiagų grupės numeris, o kiti sekantys
paskirti nomenklatūrine tvarka pagal materialinės vertybės pavadinimą

( nitronas D bambukas – 010022514, krumeronas žydras – 010022632 ir
t.t). Materialinių vertybių apyvartos žiniaraštis sudaromas kas
mėnesį ir kiekvienam sandėliui. Jame nurodytas medžiagos mato
vienetas, kaina, pradinis likutis, apyvarta ir galutinis likutis .

Atsargos apskaitoje įkainojamos įsigijimo verte, o finansinėje
atskaitomybėje – faktine savikaina. Atsargų įsigijimo savikaina, jas
perkant iš kitų asmenų, turi būti nustatoma prie jų pirkimo
kainos pridedant visus su pirkimu susijusius mokesčius ( muitų ir kt.
), transportavimo ir paruošimo bei kitas tiesiogines išlaidas,
susijusias su atsargų įsigijimu bei atimant gautus pirkimo
diskontus ir nuolaidas. Taigi, į įsigijimo vertę įtraukiama kartu
su tiesioginėmis transportavimo išlaidomis ir įvairios iškrovimo,
pakrovimo išlaidos ( išskyrus įmonės sandėlių nuolatinių darbininkų
darbo apmokėjimą ), įvairios papildomos rinkliavos, sumokėtos tiekimo

agentūroms, komandiruočių išlaidos, tiesiogiai susijusios su atsargų

pristatymu į įmonę, faktiškai patirti natūralios netekties
nuostoliai, susiję su atsigabenimais. Remiantis įstatymais,
skaičiuojant įmonės apmokestinamąjį pelną, yra įskaitomi faktiškai
patirtos natūralios netekties nuostoliai, bet ne didesni už
nuostolių normas, nustatytas ministerijų pagal kuruojamas ūkio šakas

ir suderintas su Finansų ministerija.

Atsargų įsigijimo vertėje sąlyginai galime išskirti dvi dalis:
pirkimo kainą ir visas kitas išlaidas, susijusias su prekių
asigabenimu į įmonę. Išlaidos sandėliams išlaikyti ir prižiūrėti į
atsargų savikainą neįskaitomos. Jos apskaitomos veiklos sąnaudų sudėtyje.

Už valiutą įsigytos atsargos apskaitoje pajamuojamos turto
pirkimo dienos kursu. Perkant prekes už valiutą iš užsienio,
neteisinga jas pajamuoti muitine verte. Prekių muitinė vertė
reikalinga nustatant muito tarifus, importo, eksporto mokesčius. Tai

nėra įsigijimo vertė. Labai svarbu nustatyti pardavimo momentą
įmonės tiekėjos įmonei pirkėjai. Šis mpmentas dažniausiai aptariamas

pirkimo – pardavimo sutartyje. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio
kodekso 43 staipsnį, rašytine forma turi būti sudaromi įmonių,
įstaigų ir organizacijų tarpusavio sandoriai ir jų sandoriai su
fiziniais asmenimis, išskyrus sandorius, kurie įvykdomi tuo pačiu metu,

kai jie sudaromi. Atsargų pirkimo – pardavimo sutartyse turėtų būti
aiškiai apibrėžtas nuosavybės teisių perdavimo momentas įmonės –
tiekėjos įmonei – pirkėjai. Jei sutartyje nebuvo numatytas nuosavybės

teisių perdavimo momentas, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto
perdavimo momento daiktų įgijėjui arba daiktų, perleistų be prievolės
nugabenti, įteikimas transporto organizacijai. Dažniausiai nuosavybės
teisė atsiranda tada, kai dokumentaliai užfiksuojamas įsipareigojimas
apmokėti ir atsiranda teisė reikalauti perkamų vertybių.

Sandėliuose atsargos nurašomos FIFO metodu, t.y., pirmiausiai
nurašomos tos atsargos, kurios buvo įsigytos anksčiausiai.. 5. Darbo ir darbo užmokesčio apskaita
Taikomos darbo užmokesčio formos. Įmonėje yra taikomos ir derinamos
įvairios darbo užmokesčio formos.

– brigadinė vienetinė premijinė; darbininkų brigados darbo
užmokestis tiesiogiai proporcingas jų išdirbiui.

– vienetinė apmokėjimo sistema; darbininko darbo užmokestis
tiesiogiai proporcingas jo išdirbiui

– laikinė premijinė; valandinis tarifinis atlygis susideda iš
dviejų dalių. Viena, pagrindinė dalis, priklauso nuo darbo vertinimo,
antra – nustatomas premijos procentas, kuris pridedamas prie
valandinio atlygio .

– laikinė apmokėjimo sistema; darbo užmokestis apskaičiuojamas
remiantis faktiškai dirbtų valandų skaičiumi.

– brigadinė premijinė; susideda iš dviejų dalių: viena – iš
individualaus laikino darbo užmokesčio, o kita – iš kolektyvinio
premijinio, remiantis brigados darbo rezultatais .

– brigadinė apmokėjimo sistema su kintama dalimi; pastovioji
dalis sudaryta iš individualaus darbo užmokesčio, o kintamoji – iš
kolektyvinio vienetinio premijinio, kuris apskaičiuojamas remiantis
brigados darbo rezultatais .

– brigadinė vienetinė progresyvinė premijinė; už užduotyje
numatytą darbų apimtį, apmokama pagal nominalius vienetinius
įkainius, o už darbus virš užduoties – pagal padidintus įkainius.
Padidintas įkainis nevienodo dydžio ir priklauso nuo užduoties
įvykdymo procento pagal specialias skales .

Esant sunkiai finansinei padėčiai, įmonės vadovybė pasilieka teisę
nustatyti minimalius mėnesinius darbo užmokesčio fondus, kurie yra mažesni
už įprastus atlyginimus .

Darbo laiko apskaita. Vedant darbo laiko apskaitą yra naudojamas
darbo laiko apskaitos žiniaraštis. Jis yra vedamas pagal brigadas.
Šiame žiniaraštyje nurodomas darbuotojo vardas, pavardė, profesija,
pareigos. Šiame darbo laiko apskaitos žiniaraštyje galima matyti
kiek dienų ir valandų per mėnesį darbininkas dirbo, o kiek ne. Šiuos
žiniarasčius pildo kiekvieno baro (padalinio) vadovas .

Apmokėjimas už atostogas. Už atostogų laiką darbuotojui mokamas
vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas iš paskutinių 3 mėnesių darbo
užmokesčio.

Vidutinis darbo dienos užmokestis skaičiuojamas sudedant 3 paskutinių
kalendorinių mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį mokamas vidutinis
darbo užmokestis, uždarbius ir dalijant iš faktiškai dirbtų tą laikotarpį
darbo dienų skaičiaus.

Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas vidutinio 1
dienos darbo užmokesčio dydį dauginant iš darbo dienų skaičiaus
darbuotojui, suteiktų atostogų laikotarpiu.

Kompensacijų už nepanaudotas atostogas skaičiavimas. Skaičiuojant
piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, atostogų kalendorinių
dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (0,7). Gautas
skaičius dauginamas iš vidutinės 1 dienos darbo užmokesčio sumos.

Ligos pašalpa. Kompensuojamas vidutinis darbo užmokestis
apskaičiuojamas nuo už praeitą kalendorinį ketvirtį prieš ligą gautų
pajamų, nuo kurių buvo skaičiuotas socialinio draudimo įmokos. Pajamų suma
dalijama iš už praeito ketvirčio kalendorinių darbo dienų skaičiaus. Ligos
pašalpa mokama tik už pirmas 2 kalendorines darbingumo dienas ir 80 proc.
vidutinio darbo užmokesčio dydžio. 6. Pirkimo ir pardavimo apskaita
Įmonė už pirktas prekes, atsargas ir kitą turtą atsiskaito
pervedimais per banką. Už parduotas prekes ir paslaugas pirkėjai
taip pat atsiskaito per banką ( litais, valiuta ). Savo
atsiskaitomąsias sąskaitas įmonė turi dviejuose bankuose: Ūkio banke
ir Vilniaus banke. Kai kuriais atvejais ( su fiziniais asmenimis )
atsiskaitymai yra vykdomi ir grynaisiais pinigais.

Atsiskaitymai su tiekėjais. Atsiskaitymams su tiekėjais įmonėje
yra skirta 45 sąskaita. Sąskaitos likutis yra kreditinis. Tai
reiškia, kad mes esame skolingi tiekėjui. Jeigu yra skolingi mums
– o taip būna tuomet, kai pinigai yra pervedami avansu – sąskaitoje

221 matysime debetinį likutį. Išduodami prekes, tiekėjai išrašo
sąskaitas faktūras. Jeigu tiekėjas yra PVM mokėtojas, tuomet
išrašomos PVM sąskaitos – faktūros. Pagal šiuos dokumentus vertybės
turi būti užpajamuotos ir už jas atsiskaitoma. Apskaita vedama
pagal kiekvieną tiekėją atskirai.

Skolos tiekėjams ( kreditorinės skolos matyti atsiskaitymų
žiniaraštyje ( 4500 sąsk. ). Iš viso skolos praeitų metų liepos 1d.
sudarė 2.933.164,15 Lt, tame tarpe užsienio tiekėjams – 1.794.779,53
Lt. Didžiausia skola – THIES AG – ( 1.127.172,49 Lt ) .

Atsiskaitymai su pirkėjais. Atsiskaitymams su pirkėjais skirta
24 sąskaita. Apskaita yra vedama pagal kiekvieną pirkėją atskirai.
Taip pat turi būti fiksuoti visi gaunami dokumentai. Duomenys apie

išsiųstas prekes yra gaunami iš įmonėje išrašytų PVM sąskaitų –
faktūrų, o apie atsiskaitymus už nupirktas prekes – iš banko išrašų

ir kartu su jais gaunamų dokumentų. Iš viso pirkėjų skolos sudaro

( 2002 metų liepos 1d. ) 6.212.360,81 Lt, tame tarpe:

užsienio pirkėjai – 4.516.689,52 Lt;

NVS pirkėjai – 309.325,04 Lt;

Lietuvos pirkėjai – 1.386.346,25 Lt.

Pirkėjų skolos yra padalintos į 3 grupes:

– paprastos skolos;

– abejotinos skolos;

– beviltiškos skolos. 7. Išlaidų apskaita
Labai svarbus menedžmento apskaitos uždavinys – įvertinti, kiek
kainuoja įmonei pagaminti konkrečius gaminius. Visos išlaidos daromos, taip
pat ir visos sąnaudos patiriamos ne abstrakčiai veikiant įmonei, bet
gaminant konkrečius gaminius. Savikainos sąvoka labai bendra. Ja
įvardijami ir iš atskirų cechų išleistų pusfabrikačių ir gatavos
produkcijos sandėlyje esančių prekių vertė. Pagaliau tam tikrą savikainą
turi ir parduotuvės lentynoje esanti prekė.

Pilnąją komercinę savikainą sudaro:

– perdirbimo savikaina ( visų gamybinių padalinių išlaidos );

-pilnoji perdirbimo savikaina (gamybinius padalinius aptarnaujančių
tarnybų išlaidos);

– pilnoji gamybinė savikaina ( bendrosios ir administracinės
išlaidos );

– pilnoji komercinė savikaina ( prekių pardavimo sąnaudos ).

Šioje įmonėje savikaina yra skaičiuojama 1 kg produkcijos,
t.y. tam tikros rūšies verpalų ( PAN verpalų ). Taip pat yra
apskaičiuojamos faktinės sąnaudos kočiotinių verpalų baro gaminių
gamybai, Eksperimentinio trikotažo baro gaminių gamybai ir atliekų
baro gamybai. Šie barai yra atskiruose pastatuose, turi atskirą
apskaitos vedimą, todėl tai palengvina faktinių sąnaudų skaičiavimą.

Įmonėje savikaina kalkuliuojama procesiniu savikainos kalkuliavimo
metodu. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą, visos
įmonės padarytos išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį
laikotarpį pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikaina
nustatoma bendrą ataskaitinio laikotarpio išlaidų sumą dalijant iš
pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio. Visos įmonės
padalinių išlaidos tam tikroms produkcijos rūšims gaminti
sukaupiamos analitinėse sąskaitose ( kiekvienam padaliniui atskirai )
ir vėliau, padalijus jas iš pagamintos produkcijos kiekio,
apskaičiuojama produkcijos vieneto savikana. Visos gamybos išlaidos
už tam tikrą ataskaitinį laikotarpį matyti analitinių duomenų
žiniaraštyje .

Tiesioginėms išlaidoms priskiriamos visos išlaidos, tiesiogiai
susijusios su gaminama produkcija arba kuriuo nors išlaidų
paskirstymo objektu. Tiesioginės išlaidos gali būti įskaičiuotos tik
į vieno išlaidų objekto savikainą. Priešingu atveju – kai išlaidos
paskirstomos tarp kelių objektų – jos laikomos netiesioginėmis ir
paskirstomos specialiais metodais. Matuojant ir skirstant tiesiogines

išlaidas, laikomasi jų skirstymo į dvi pagrindines rūšis:
tiesiogines darbo išlaidas ir tiesiogines žaliavų išlaidas.
Tiesioginės darbo išlaidos priklauso nuo įmonėje taikomų darbo
užmokesčio skaičiavimo formų ( apie tai – skyrelyje 5. Darbo ir darbo

užmokesčio apskaita ). Tokias išlaidas mes matome balansinėse
sąskaitose:

6030304 – Darbo užmokestis pagrindiniams darbininkams;

6030305 – socialinis draudimas pagrindiniams darbininkams;

6030306 – Darbo užmokestis ITD;

6030307 – socialinis draudimas ITD ir t.t .

Tiesioginės žaliavų ir komplektavimo gaminių išlaidos
skaičiuojamos laikantis vieno pricipo – nustatomas žaliavų kiekis, jų

vieneto kaina ir šie rodikliai sudauginami. Iš sandėlių išduotų
žaliavų ar komplektavimo gaminių kiekis nustatomas, remiantis
medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaražčiais ir kitais
dokumentais.

Netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į tam tikrų gaminių
savikainą kelia nemažai problemų beveik visose įmonėse. Apskaitant
bei priskiriant konkrečių gaminių savikainai netiesiogines išlaidas,
beveik visada susiduriama su didesniais ar mažesniais sąlyginumais
ir paprast.ai neišvengiama apytikslių skaičiavimų. Tam tikros išlaidos

negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečių gaminių savikainai dėl
dviejų svarbiausių priežasčių:

– šito padaryti parasčiausiai neįmanoma, nes tam tikros
išlaidos būna bendros visiems gaminamiems produktams savo esme;

– tai daryti būna neracionalu ( net jeigu ir įmanoma ) dėl
per didelės apskaitinio darbo apimties.

Įmonės vadovybė yra priėmusi sprendimą neįtraukti tam tikrų
išlaidų į tiesiogines, bet kaip kalkulaivimo objektą skirstyti kaip

netiesiogines, pasinaudojant kuria nors logiškiausia skirstymo baze,
kurios nustatymas nereikalautų labai didelių sąnaudų.

Pagrindinė dažniausiai šioje situacijoje pasitaikanti problema –
nėra aiškios ribos tarp tiesioginių ir netiesioginių išlaidų.
Įsigilinus paaiškėja, kad beveik visos išlaidos tuo pačiu metu yra

šiek tiek tiesioginės ir netiesioginės.

Į pilnąją gamybinę savikainą, be tiesioginių išlaidų
įskaičiuojama ir netiesioginių išlaidų dalis, atsirandanti dėl
įmonės veiklos palaikymo, bendro vadovavimo įmonei ir t.t. Visos
įmonės netiesioginės išlaidos paskirstomos tarp gamybos išlaidos
centrų. Po to atliekama paskutinė savikainos kalkuliavimo procedūra
– jų paskirstymas tarp gaminių, arba kitaip sakant, šių
netiesioginių išlaidų įskaičiavimas į konkrečių gaminių savikainą (
turima omenyje, kad tiesioginės išlaidos jau priskirtos atskiriems
gaminiams ). Kadangi šioje įmonėje yra taikomas procesinis savikainos
kalkuliavimo metodas, netiesiogines išlaidas priskirti savikainai yra

palyginti paprasta: bendra tam tikrame gamybiniame išlaidų centre
per ataskaitinį laikotarpį sukaupta netiesioginių išlaidų suma
tiesiog dalijama iš tame padalinyje pagamintų gaminių skaičiaus.
Netiesioginės išlaidos tarp atskirų produktų pasiskirsto tolygiai.

Vyriausybės nutarime Nr. 804 yra nurodyta: “Pagamintos per
ataskaitinį laikotarpį produkcijos savikainą sudaro tiesioginės ir
netiesioginės išlaidos. Šios išlaidos pripažįstamos sąnaudomis,
įregistruojamos apskaitoje ir nurodomos pelno ataskaitoje ne tuo
metu, kai išleidžiami pinigai resursams (medžiagoms, įrengimams,
darbo jėgai ir pan. ) ar už įsigytus resursus atsiranda skolų,
bet kai produkcija, kuriai gaminti buvo sunaudoti šie resursai,
padidina įmonės pajamas.

Įmonės neprivalo pelno ( nuostolio ) atakaitoje atskirai
pateikti tiesioginių ir paskirstomųjų ( netiesioginių ) sąnaudų.
Visos šios sąnaudos gali būti nurodytos Parduotų prekių savikainos
straipsnyje. 8. Finansinė atskaitomybė
Kaip jau minėjau, į parduotos produkcijos savikainą įskaitomos

tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos, taip pat kitos
paskirstomosios išlaidos, kurių ryšys su pajamomis negali būti
tiksliai nustatytas.

Pelno ( nuostolio ) ataskaita. Pelno apskaičiavimas atsispindi
pelno nuostolio ataskaitoje. Į pardavimų ir paslaugų skiltį
įrašomos pajamos už parduotas prekes ar atliktas paslaugas. Iš šio

rodiklio atimama parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina ir
gaunamas bendrasis pelnas. Iš jo atėmę veiklos sąnaudas, gausime
veiklos pelną. prie veiklos pelno pridedamos kitos veiklos pajamos
ir atimamos sąnaudos. Analogiškai padaroma ir su finansinės ir
investicinės veiklos rezultatais ( +pajamos, -sąnaudos ). Gauname
įprastinės veiklos pelną. Prie šio pelno pridėję pagautę (
ypatingąjį pelną ) ir atėmę netekimus ( ypatinguosius praradimus ),
gausime ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą. Atskaitę pelno
mokestį, gausime grynąjį ataskaitinių metų pelną paskirstymui .

Ataskaitoje apibendrinami ir parodomi įmonės ataskaitinių metų
rezultatai. Ataskaita užpildoma iš apskaitos registro duomenų ir
atliktų skaičiavimų. Pardavimo pajamos įrašomos iš atitinkamai
sąskaitai skirto registro. Jų suma yra lygi sąskaitos Pardavimo
pajamos kredito apyvartai per metus. Parduotos produkcijos ir
atliktų paslaugų savikaina yra lygi atitinkamos sąskaitos debeto
apyvartai per metus, sukoregavus planinį įkainojimą per metus.

Pelno paskirstymo ataskaita. Skirstytinas grynasis pelnas
apskaičiuojamas iš ataskaitinių metų pelno atėmus pelno ir kitus
mokesčius. Nepaskirstytas pelnas metų pradžioje įrašomas iš balanso
tokio pat pavadinimo skilties “metų pradžioje”. Įnašai nuostoliams
atlyginti – tai sumos, kurias įstatymuose numatyta tvarka akcininkai
įneša įmonės nuostoliams atlyginti. Įneštos nuostoliams atlyginti
sumos turi būti įrašytos pelno arba nuostolio sąskaitos kredite.
Priskirta iš rezervo – tai visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu
priskirta rezervo dalis. Bendras skirstytinas pelnas apskaičiuojamas
tarp atskirų eilučių kaip algebrinė suma. Skirstytinas pelnas
paskirstomas, remiantis įstatymais, pagal akcininkų susirinkimo
nutarimą rezerviniam kapitalui, kt. rezervams, dividendams,
darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams. Dividendams skirta dalis
detalizuojama, nurodant, kiek dividendų apskaičiuojama fiziniams
asmenims, juridiniams asmenims ir valstybės kapitalo daliai
priklausančiai akcijai. Likęs metų pabaigoje nepaskirstytas pelnas
apskaičiuojamas, atėmus iš bendros skirstytino pelno sumos
paskirstyto pelno sumą. Ji turi būti lygi balanso straipsnio
“nepaskirstytas pelnas” skiltyje metų pabaigoje įrašytai sumai

Balansas. Balanse nurodoma kokiu turtu įmonė disponuoja ir
kam šis turtas priklauso. Norint parengti balansą, pirmiausia
būtina suskaičiuoti visą įmonės turtą, t.y. – inventorizuoti.
Balansas susideda iš dviejų dalių: aktyvo ir pasyvo. Balanse yra
parodomi turto ir nuosavybės likučiai. Parengiamieji balanso
sudarymo darbai užima nemažai laiko. Kartais, rengiant balansą
įmonė užtrunka net kelis mėnesius. Turto dalyje yra šios skiltys:
ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas ir sukauptos arba gautinos
sumos arba po vienerių metų gautinos sumos. Nuosavybės dalį sudaro

kapitalas ir rezervai, subsidijos ir dotacijos, atidėjimai ir
atidėtieji mokesčiai. Pildant balansą būtinai turi būti visi
reik.iami rekvizitai ( pavadinimas, įmonės tipas, tikslus adresas ).
Labai tiksliai turi būti nurodyta kurio mėnesio, kurių metų ir
dienos yra balansas. Įmonė per metus atlieka tūkstančius operacijų,

todėl duomenys balansui imami iš kaupiamųjų sąskaitų registrų arba

sintetinės apskaitos. Materialus ir nematerialus turtas rodomas
likutine verte, kuri apskaičiuojamais minėto turto įsigijimo vertės
atėmus sukaupto nusidėvėjimo sumą. Į ilgalaikio turto straipsnį
taip pat įskaičiuojama nebaigtų kapitalinių įdėjimų vertė, kurią
sudaro nebaigta statyba. Kito ilgalaikio turto straipsniuose
įrašomos debitorinės skolos, kurios bus grąžintos įmonei per
ilgesnį, nei 1m laikotarpį. Produkcijos vertė įrašoma nepriklausomai

nuo jos paskirties, t.y ar ji skirta parduoti ar suvartoti
įmonėje. Nebaigtos gamybos straipsnyje įrašomi specialios sąskaitos
Nebaigta gamyba likučiai.

Trumpalaikių debitorinių skolų straipsniuose surašomi atitinkamų

atsiskaitymo sąskaitų debeto likučiai. Trumpalaikių investicijų
straipsnyje rodomi terminuoti indėliai ir ne ilgiau kaip 1m.
įsigytos akcijos, obligacijos ir kitos investicijos. Ateinančio
laikotarpio sąnaudos – tai ataskaitiniais metais susidariusios
išlaidos, kurios priskirtinos gamybos ar bendrosioms išlaidoms
vėlesniais metais. Pvz. iš anksto nupirkti apskaitos blankai.

Nuosavybės dalyje yra įstatinio kapitalo straipsnis, kurį
pilbo AB iš atitinkamos sintetinės sąskaitos. Akcijų priedų
straipsnyje rodomas AB turimas kapitalas, suformuotas iš pelnui
nepriskirtų lėšų, kurias sudaro naujų akcijų bei obligacijų
emisijos kainos ir nominalios vertės skirtumai, t.y. nominalios
vertės perviršis.

Rezervo straipsnį pildo AB. Perkainojimo rezervo straipsnyje
rašomas šio rezervo sintetinės sąskaitos kredito likutis, rodantis,
turto vertės padidėjmą dar nepriskirtam įmonės pagrindiniam ar
įstatiniam kapitalui.

Dotacijų ir subsidijų straipsnyje rašomas šio finansavimo
sintetinės sąskaitos likutis, rodantis nepanaudotas iš valstybės
gautas lėšų sumas. Atidėjimų ir atidėtųjų mokesčių straipsnyje
rodomos nepanaudotų rezervų sumos stambesnėms vienkartinės išlaidoms.

Taip pat valdžios atidėtų mokesčių sumos. Ilgalaikių skolų
straipsnyje rodomos ilgalaikės bankų ir kitų įmonių paskolos, kurių

grąžinimo laikas ilgesnis nei 1m. Trumpalaikių skolų straipsnyje
rodomos tos paskolos, kurių grąžinimo laikas – iki 1m. Taip pat
šiame straipsnyje parodomos ilgalaikės skolos, kurių grąžinimo
terminas yra ataskaitiniais metais. Šiame straipsnyje taip pat
atsikaitymų su tiekėjais ir pirkėjais kredito likutis. Taip pat
skolos soc. draudimui, skolos iždui, darbuotojams už darbą, kitiems
kreditoriams. Kiti kreditoriai gali būti akcininkai, kuriems
neatsikaityta už dividendus, skolos turto ir asmenų draudimo
organizacijoms, skolos įmonės darbuotojams už komandiruotės išlaidas
ir t.t. Ateinančių laikotarpių pajamos rodo įmonės gautas lėšas,
kurias bus galima priskirti pajamoms ateinančiais metais ( pvz. iš
anksto apmokėta patalpų nuoma ir pan. ) Išvados
1. Įmonės veiklos rūšis – verpalų iš PAN pluošto ir jo mišinių gamyba;
2. AB “Vernitas”importuoja :

▪ Žaliavą – poliakrilnitrilinio pluošto gniužtę, vilnos sluoksną.

▪ Technologinius įrenginius.

▪ Dažus, chemikalus, parafiną.

▪ Gumos masę, techninės gumos dirbinius.

▪ Kitas įrenginių priežiūrai reikalingas medžiagas ir gaminius.
3. Įmonės produkciją perka Lietuvos mezgimo įmonės ir individualūs asmenys,

užsienio firmos;
4. Pastarųjų metų pardavimų tendencija – didesnė dalis (70% – 80%)

produkcijos eksportuojama į Lenkiją, Vokietiją, Čekiją, Slovakiją;
5. Kasmet 1-2 mln. USD iš savo pelno įmonė skiria modernizacijai;

Pasiūlymai

▪ Kaip matyti iš pateiktų duomenų įmonė pastaruoju metu labai

įsiskolinusi, tačiau ir ji turi daug skolininkų. Norint sumažinti

įmonės pirkėjų įsiskolinimus, derėtų prieš parduodant produkciją

išsiaiškinti ar pirkėjas mokus ar ne, nes pirkėjų įsiskolinimas siekia

net 6.212.360,81 Lt. Atgavus skolas atsirastų galimybė sumažinti

įsiskolinimus tiekėjams.

▪ Tobulinti įrengimus, dažyklą, verpyklą;

▪ Nuolat dirbti gaminių kokybės srityje;

▪ Plėsti asortimentą;

▪ Skirti daugiau lėšų marketingui, kad būtų galima išsiaiškinti

potencialių pirkėjų norus ir pageidavimus; Naudota literatūra
G. Kalčinskas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“ Vilnius 2001m

Leave a Comment